Civilinė byla Nr. e2-3401-592/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18264-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant ieškovui S. N. ir jo atstovui advokatui Dariui Ališauskui,

atsakovės L. G. atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovams L. G., R. G. ir E. K. dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimosi teisių pažeidimo pašalinimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas, patikslinęs ieškinį ir galutinai suformulavęs reikalavimus parengiamajame teismo posėdyje, prašo: 

1) iškeldinti iš namų valdos ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsakovus R. G. ir E. K.;

2) įkeldinti į namų valdą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovą S. N., įpareigojant atsakovę L. G. įkeldinimo metu perduoti ieškovui S. N. statinių rakinimo priemones ir šių rakinimo priemonių nekeisti be S. N. sutikimo;

3) įpareigoti atsakovę L. G. netrukdyti ieškovo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui (-ams) atlikti žemės sklypo ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus ir užregistruoti kadastrinių matavimų bylas VĮ Registrų centre be atsakovės L. G. sutikimo (prašymo);

4) priteisti iš atsakovės ieškovui 525,60 Eur nuostolių atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020-08-26 Varžytynių aktu Nr. 1 ir patikslintu 2020-09-17 Varžytynių aktu Nr. 1A perėmė aktuose nurodytą turtą ir yra teisėtas 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) ir 1/240 dalies inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Likusios turto dalies savininkė yra atsakovė L. G.. Sklype esantys Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai (gyvenamasis namas, garažas ir kiti statiniai) yra neinventorizuoti, naudojimosi jais tvarka nenustatyta ir negali būti nustatyta, neatlikus statinių kadastrinių matavimų ir neįregistravus statinių kadastrinių matavimų bylos VĮ Registrų centre.

3.       Atsakovės sūnus R. G. ir atsakovės motina E. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), jokio nekilnojamojo turto nuosavybės teise namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturi, tačiau gyvena namų valdoje be bendraturčio ieškovo sutikimo, tuo pažeisdami jo, kaip savininko, teises, todėl turėtų būti iškeldinti iš šios namų valdos.

4.       Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aptvertas metalo konstrukcijų tvora su įėjimo metaliniais varteliais ir trimis įvažiavimo į sklypą vartais, bendraturtės L. G. ir jos sūnaus R. G. laikomi užrakintais spynomis. Gyvenamojo namo rūsyje yra garažas su pakeliamais vartais, kurie valdomi distanciniu pulteliu. Jokių raktų ir kitų rakinimo priemonių bendraturtis S. N. neturi ir negali naudotis jam priklausančiu turtu.

5.       Siekdamas geranoriškai išspręsti bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, ieškovas siuntė L. G. pasiūlymus sudaryti susitarimą dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Tačiau susitarimas nebuvo sudarytas.

6.       Pažymi, kad 2023-01-20 Antstolio M. Dapkaus vykdyto R. G. (L. G. buvusio sutuoktinio) iškeldinimo metu spynų meistras pakeitė kiemo vartelių, ūkinio pastato ir įėjimo į gyvenamąjį namą, balkone durų spynas, o šių spynų raktai perduoti ieškovui (bendraturtė L. G. atsisakė paimti pakeistų spynų raktus), tokiu būdu ieškovui buvo sudaryta galimybė naudotis R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėta nuosavybe. Tačiau L. G. dar tą pačią dieną (2023-01-20) užvaldė visą namų valdą, nes ieškovui išvykus kiemo varteliai buvo užrakinti papildoma spyna, o vėliau kiemo vartelių spyna savavališkai vėl buvo pakeista. Tokiu būdu ieškovas prarado galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą bei statinius (jų dalį).

7.       Atsakovė L. G. nevykdo statinių statybos užbaigimo procedūrų ir trukdo bendraturčiui ieškovui atlikti statinių kadastrinius matavimus ir įregistruoti užfiksuotus kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre.

8.       Ieškovas prašė atsakovės perduoti jam, kaip nurodyto bendrasavininkiui, statybos projektą ir kadastrinių matavimų bylas su inžinerinių tinklų pririšimo projektais. Ieškovas nurodė, kad jeigu gyvenamojo namo ir kitų statinių kadastriniai matavimai iki šiol nėra atlikti ar prašomų pateikti dokumentų atsakovė neturi, ieškovas kaip bendrasavininkis ketina atlikti kadastrinius matavimus ir įregistruoti nuosavybės teisę į varžytynėse įgytus statinius. Norint atlikti kadastrinius matavimus būtina patekti į žemės sklypą ir statinius, todėl ieškovas informavo atsakovę, kad konkrečiu laiku ieškovo pasitelktas kadastrinius matavimus atliekantis specialistas atvyks atlikti kadastrinius matavimus. Tačiau atsakovė L. G. nurodė, kad neketina įsileisti ieškovą ar jo vardu veikiančius kitus asmenis.

9.       Pažymi, kad naudojimosi namų valda tvarka teisme negali būti nustatyta, nes statiniai - gyvenamasis namas ir garažas - yra neinventorizuoti (neatlikti kadastriniai matavimai) ir neįregistruoti VĮ Registrų centre. L. G. tokių matavimų neatlieka ir trukdo tai atlikti bendraturčiui ieškovui.

10.       Ieškovo nuomone, atsakovai trukdo ieškovui, esančiam ½ dalies turto bendrasavininkiui, patekti į jam priklausančią nuosavybę, todėl jis turėtų būti į ją įkeldintas.

11.       Ieškovas patyrė nuostolius dėl atsakovės veiksmų, nes jis negalėjo patekti į ginčo turtą, todėl turėjo keisti spynas, kviesti antstolį faktinių aplinkybių fiksavimui. Nuostolių sumą sudaro: 435,60 Eur – antstoliui D. Šidlauskui už faktinių aplinkybių konstatavimą; 90 Eur – spynų meistrui D. Š. už spynų keitimą.

12.       Atsakovės atsiliepimu (jo patikslinimu) į ieškinį prašo atmesti ieškinį. Ji nurodė, kad neturėdamas atsakovės kaip kitos ½ dalies turto savininkės pritarimo, ieškovas negali vienasmeniškai remtis CK 4.98 straipsnio nuostata, kuri nereguliuoja bendrosios dalinės nuosavybės santykių, ir reikšti negatorinį ieškinį.

13.       Ieškovas tik deklaratyviai nurodo, kad negali prašyti teismo nustatyti naudojimosi tvarkos, nes neatlikti statinių kadastriniai matavimai, tačiau pačios valdymo ar naudojimosi tvarkos ieškiniu nustatyti neprašo.

14.       Dėl L. G. sūnaus iškeldinimo pažymi, kad jis ginčo sklype kartu su motina gyvena nuo 2003 m. L. G. yra ½ dalies turto savininkė ir ji gali savo nuožiūra spręsti kam leisti gyventi su ja. Ji leidžia savo sūnui gyventi ir ieškovas neturi teisės reikalauti teismo iškeldinti sūnų. Tokį reikalavimą ieškovas galėtų reikšti teisme tik tokiu atveju, jei būtų šalių ar teismo nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir L. G. ar jos sūnus ją pažeidinėtų.

15.       Ieškovas, neturėdamas nustatytos konkrečios turto dalies, kuria gali savarankiškai naudotis, neturi teisės reikalauti atsakovą iškeldinti iš viso turto, tame tarpe iš atsakovės L. G. dalies, nes tokiu būdu būtų pažeidžiamos jos nuosavybės teisės.

16.       Atsakovė L. G. analogiškais argumentais pasisako dėl jos motinos iškeldinimo. Papildomai pažymi, kad motina su atsakove adresu (duomenys neskelbtini), negyvena, o tik laikinai vieši/būna esant sunkiai jos (motinos) sveikatos būklei.

17.       Dėl ieškovo įkeldinimo pažymi, kad toks reikalavimas nepagrįstas, nes nėra kur ieškovo įkeldinti, t. y. teismas neturi galimybės, nenustačius naudojimosi turtu tvarkos, aiškiai apibrėžti, į kur ieškovas galėtų būti įkeldinamas. Teismo sprendimas turi būti aiškus ir realiai įvykdomas.

18.       Dėl nuostolių atlyginimo pažymi, kad ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Pirmiausia, ieškovas neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų, nes naudojimosi turtu tvarka nėra nustatyta, savininkų turto dalys faktiškai neapibrėžtos ir nepadalintos. Atsakovės L. G. nesutikimas, jog ieškovas patektų į turtą, ką ieškovas vis tiek padarė, nebuvo neteisėtas. Bendraturčiai turtą valdo šalių sutarimu, o tokio nesant naudojimosi turtu tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šalių nesutarimas dėl bendro turto naudojimosi savaimė nėra neteisėtas veiksmas. Antra, atsakovės teisėti veiksmai niekaip priežastiniu ryšiu nesusiję su ieškovo išlaidomis antstoliui, ar spynų meistrui. Ieškovas neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos ir be atsakovės (ne)teisėtų veiksmų, jų nebūtų buvę patirta. Trečia, šios ieškovo išlaidos neatitinka jų būtinumo bei protingumo kriterijų, t. y. nebuvo būtinos ir protingos. Ieškovas, neturėdamas šalių sutarimo ar teismo nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos, be reikalo ir savo rizika 2023 m. rugpjūčio mėn. patyrė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas. Tai privati antstolio paslauga, kuri nebuvo būtina. Be atsakovės sutikimo ir jos nebūnant vietoje laužė jos spynas ir keitė savosiomis. Atitinkamai mokėjimas spynų meistrui buvo nebūtinos ir ieškovo rizika prisiimtos išlaidos. Jų ieškovas galėjo nepatirti. Šių išlaidų patyrimas buvo beprasmis, nes turto papildomai saugoti nebuvo būtinybės. Atsakovės vertinimu, ieškovas neturėjo teisės be atsakovės sutikimo laužyti jos spynas ir keisti savosiomis, tokiu būdu apribodamas turte gyvenančios atsakovės judėjimo laisvę. Paties ieškovo neteisėti veiksmai savavaldžiaujant bei keičiant turto spynas negali būti pagrindas gauti už tai nuostolių atlyginimą. Iš ne teisės teisė nekyla. Ketvirta, atsakovė nėra kalta už tai, kad ieškovas netinkamai pasirinko įgyvendinti savo kaip bendrasavininko teises patekdamas į turtą, gadindamas atsakovės spynas ir dėl to patyrė išlaidų, vietoj to, kad kreiptųsi į teismą dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

19.       Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ginčo name gyvena nuo 2003 metų. Mano, kad pagrįstai ir teisėtai gyvena šiame name, nes turi mamos sutikimą.

20.       Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu išnagrinėta civilinė byla pagal L. G. ieškinį R. G. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė L. G. ir R. G. po ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini).

23.       R. G. priklausanti ½ dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo parduota varžytynėse. 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtas patikslintas varžytinių aktas Nr. 1A nurodant, kad S. N. atitenka R. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausiusi ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių) ir 1/240 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

24.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčiams L. G. ir S. N. bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo ir naudojimosi teisinių santykių.

25.       Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).

26.       Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktas). Šios nuostatos yra reikšmingos nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų iškeldinti atsakovus ir įkeldinti ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020).

27.       Teismų praktikoje aiškinama, kad bendraturčio dalis, turima bendrosios nuosavybės teise (idealioji dalis), gali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas (gali būti parduodama, dovanojama ar kitaip perleidžiama), materialaus turto konkrečios dalys tokiais atvejais nenurodomos. Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė išnuomoti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. CK 4.78 straipsnyje nurodyta išimtimi negali būti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 31–33 punktai).

28.       Pagal CK 6.477 straipsnio 3 dalį, 6.629 straipsnio 2 dalį, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi perduodant daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis, tokioje sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas (panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (panaudos gavėjui). Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, sutartis laikoma nesudaryta. Bendrosios dalinės nuosavybės kontekste tai reiškia, kad bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali išnuomoti (suteikti panaudai) tik tokiu atveju, kai tą dalį galima identifikuoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kokia turto dalimi ir kuriuo konkrečiai turtu (patalpomis, statiniais) gali naudotis tretieji asmenys, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 35 punktas).

29.       Teismų praktikoje konstatuota, jog: nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka; tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 40 punktas).

30.       Tuo pačiu plėtodamas nurodytą praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisės prigimtis lemia tai, jog bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir turi būti ieškoma visiems priimtino sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019, 17 punktas). Tai savo ruožtu lemia, jog, spręsdami tokį kaip nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl panaudos sutarties nutraukimo bei asmens iškeldinimo, teismai turi įvertinti bei pasverti bendraturčių interesus ir atsižvelgdami į nustatytas aplinkybes spręsti dėl pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo. Teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio bendraturčių ginčą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, turi siekti abiem šalims kuo priimtiniausio sprendimo, atsižvelgti į šalių nesutarimo priežastis, siekti, kad sprendimas dėl tolesnių prievolinių santykių tęsimo kuo labiau atitiktų šalių interesus ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismas taip pat turi bendraturčių interesus dėl panaudos sutarties tęsimo ir (ar) jos nutraukimo įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste bei pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto šiuo konkrečiu atveju pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Taigi šių aplinkybių kontekste teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, juos pasverti bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020).

31.       Apibendrindamas minėtus teisės aktus ir teismų praktiką teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju analogiškai, sprendžiant klausimą ir dėl iškeldinimo ar įkeldinimo, esminę teisinę reikšmę turi aplinkybė, ar tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka. Kaip matyti, L. G. ir S. N. nėra tokios tvarkos nusistatę, tuo pačiu nėra identifikuota, kas kokia konkrečia turto dalimi bendru sutarimu naudojasi. Tai suponuoja išvadą, kad atsižvelgiant ir į pobūdį ginčo nekilnojamojo turto (žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais), dėl kurio įmanoma teismine tvarka nustatyti naudojimosi tvarką, negalimas atsakovų R. G. ir E. K. iškeldinimas bei ieškovo įkeldinimas. Taip pat teismas sutinka su atsakovės L. G. argumentu, kad kaip turto savininkė ji turi teisę leisti gyventi jos sūnui ar svečiuotis jos motinai jai (L. G.) priklausančiame turte; be to, ieškovas ir neginčijo aplinkybės, kad sūnus gyvena su motina nuo 2003 metų (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis);

32.       Teismas nesutinka su atsakovės L. G. argumentu, kad ½ dalies savininkas, neturėdamas kito bendraturčio sutikimo, negali reikšti negatorinio ieškinio CK 4.98 straipsnio („Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu“) pagrindu. Kaip matyti, šio straipsnio nuostatos nereglamentuoja, kokią nuosavybės dalį turi turėti savininkas, reikalaujantis pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, todėl nėra teisinio pagrindo aiškinti šią teisės normą siaurinamai.

33.       Dėl įpareigojimo atsakovę L. G. leisti (netrukdyti) ieškovo S. N. pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui (-ams) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos matyti, kad ginčo bendraturčių santykiai yra konfliktiški, tačiau labiau tikėtina, kad atsakovė L. G. ne vėliau kaip nuo 2003 metų gyvendama ginčo sklype (gyvenamajame name) ir iki šiol neatlikdama ginčo statinių įregistravimo procedūrų, nepagrįstai neduoda sutikimo ieškovui atlikti kadastrinius matavimus ginčo žemės sklypo ir jame esančių statinių. Toks jos neveikimas neatitinka bendraturčių interesų ir neprisideda prie geresnio nuosavybės valdymo, kuris tinkamai gali būti realizuojamas atlikus kadastrinius matavimus ir parengus ginčo objektų naudojimosi tvarką. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė L. G. taip pat nenurodė svarių priežasčių, kodėl prieštarauja ieškovo prašymui atlikti minėtus kadastrinius matavimus. Atitinkamai šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Tuo pačiu teismas netenkina ieškovo reikalavimo registruoti kadastrinių matavimų bylas VĮ Registrų centre be atsakovės L. G. sutikimo (prašymo), nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ji turi teisę susipažinti su kadastrinių matavimų bylomis iki jų registravimo, o po to spręsti dėl (ne)sutikimo jas registruoti; šiuo metu tokios bylos nėra parengtos, todėl nėra pagrindo nurodytą reikalavimą tenkinti.

34.       Dėl 525,60 Eur nuostolių atlyginimo teismas pažymi, kad 435,60 Eur sumokėta antstoliui D. Šidlauskui už 2023-08-08 atliktą faktinių aplinkybių konstatavimą ir 90 Eur už tą pačią dieną spynų keitimą (meistrui D. Š.), yra ieškovo perteklinės, o ne būtinos išlaidos, todėl jos nepriteistinos (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Byloje nekilo ginčas, kad iki atvykstant antstoliui ir meistrui ieškovas turėjo pakankamai informacijos, jog jis ar kiti su juo susiję asmenys nebus įleidžiami į ginčo turtą. Tai patvirtina ir atsakovės L. G. atstovo advokato Justo Sankaičio 2023-06-23 raštas, kuriame nurodoma, jog klientė neketina įleisti pašalinių asmenų, be to, nėra nustatyta ieškovo įsigyto turto konkreti dalis (CPK 185 straipsnis).

35.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

36.       Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. konstatavus, kad vienas neturtinis reikalavimas yra pagrįstas, iš atsakovės L. G. priteistina ieškovui 109 Eur žyminio mokesčio; kokybine prasme nėra pagrindo konstatuoti, kad viena iš šalių „laimėjo“ bylą, todėl teisinga ir protinga yra nepriteisti šalims jų patirtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti; nepriteistina į valstybės biudžetą išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šalims mokėtina suma nesiekia 8 Eur (CPK 88, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

37.       Dėl bylos nagrinėjimo operatyvumo, ekonomiškumo ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Įpareigoti atsakovę L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) leisti ieškovo S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasirinktos kadastrinius matavimus atliekančios įmonės matininkui (-ams) atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių kadastrinius matavimus.

Atmesti ieškinio kitą dalį.

Priteisti iš atsakovės L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui S. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                Igoris Kasimovas