Civilinė byla  Nr. 2S-1674-302/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16336-2011-9

                                                          Procesinio sprendimo kategorija 102.5; 121.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. S. ir G. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys – BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai, BĮ Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai, institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius,

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.N2-1282-131/2012 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. S. ir G. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios neterminuoto apribojimo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo 2012-01-03 priėmė sprendimą, kuriuo neterminuotai apribojo atsakovui G. S. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus R. S. atžvilgiu, iš atsakovo G. S. nepilnamečiui sūnui R. S. priteisė 400 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2011-10-20, iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio R. S. globėju paskyrė BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus, vaiko gyvenamąją vietą nustatė globėjo (duomenys neskelbtini) , globėją paskyrė vaiko turto administratoriumi.

Atsakovas G. S. 2012-04-03 pateikė teismui prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui pateikti. Nurodė, kad teismo sprendimo paskelbime nedalyvavo, sprendimo kopiją gavo tik 2012-03-16 nuvykęs į teismą. Nagrinėjant bylą atsakovas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tik neseniai pradėjo gyventi su savo sugyventine Vilniaus mieste jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, tai trukdė aktyviai dalyvauti teismo procese, nes visą teismo siunčiamą korespondenciją gaudavo tik darbovietės adresu R. P. IĮ (duomenys neskelbtini). Be to, tik gavęs teismo sprendimą ir pasikonsultavęs su teisininkais suprato sprendimo teisines pasekmes. Tai, kad atsakovas neturėjo gyvenamosios vietos, tačiau stengėsi sudaryti visas sąlygas, kad vaiko ir tėvo ryšys nenutrūktų, ėmėsi visų įmanomų priemonių turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, teismo turėtų būti vertinama kaip svarbios priežastys, užkirtusios kelią laiku pateikti apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė terminą atsakovo prašymo trūkumams pašalinti – kartu su pareiškimu dėl termino atnaujinimo atlikti procesinį veiksmą – pateikti tinkamai paruoštą bei žyminiu mokesčiu apmokėtą apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atsakovo G. S. prašymo dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui pateikti netenkino. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovas G. S. 2011-12-19 teismo posėdyje dalyvavo, buvo informuotas, kad teismo sprendimo paskelbimas yra atidėtas 2012-01-03 dienai. Teismo sprendimo kopija atsakovui išsiųsta ir 2012-01-07 įteikta pasirašytinai atsakovo nurodytu adresu jo draugui A. S. (b.l. 77). Tik 2012-04-03, t.y. praėjus 3 mėnesiams po sprendimo paskelbimo pareiškėjas pateikė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme atsakovas pats pripažino, kad neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas netenkino prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes praleistas be svarbių priežasčių.

Atsakovas G. S. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai nutartyje konstatavo, jog teismo sprendimo kopija buvo įteikta G. S. draugui A. S., nes nurodytas asmuo yra atsakovės I. S. sugyventinis ir niekada nebuvo atsakovo draugu. Atsakovui nesuprantama, kodėl teismas laikė tinkamu informavimą apie priimtą teismo sprendimą, kai atsakovės draugas nėra tinkamas priimti registruotąją siuntą ir perduoti ją adresatui CPK 123 str. 3 d. prasme.

Apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai ištyrė asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir neįvertino jų svarbos.

Neatnaujinus termino skundui paduoti apeliantui yra užkertamas kelias ginti savo teises.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai siuntė procesinius dokumentus, siųsdamas juos per darbovietę, nors jis nurodė gyvenamosios vietos adresą, taip pat pateikė duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atsakovas dalyvavo 2011-12-19 teismo posėdyje, todėl žinojo, kada bus skelbiamas teismo sprendimas. Jis, veikdamas kaip sąžininga bei suinteresuota šalis turėjo anksčiau pasidomėti, koks yra priimtas teismo sprendimas, tuo tarpu jis nurodo, kad sprendimo kopiją gavo tik 2012-03-16 nuvykęs į teismą, t.y. daugiau kaip po dviejų mėnesių, bet atskirajame skunde nenurodo, kokios priežastys jam trukdė anksčiau atvykti į teismą.

Trečiasis asmuo BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo susiklosčiusią situaciją spręsti teismo nuožiūra.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų atnaujinimo klausimus, neprieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais jos keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 1 d. nurodyta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais. Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 d. yra nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti - 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Procesinis įstatymas taip pat numato galimybę asmeniui, praleidusiam terminą procesiniam veiksmui atlikti, prašyti tokį terminą atnaujinti (Civilinio proceso kodekso 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl termino atnaujinimo, jį turi motyvuoti, prie jo turi pridėti įrodymus, pagrindžiančius praleisto termino atnaujinimo būtinumą (Civilinio proceso kodekso 78 str. 4 d.). Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Dėl to, nagrinėjant procesinio termino atnaujinimo klausimą, privalu aiškintis besikreipiančio dėl termino atnaujinimo suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes (priežastis), dėl kurių terminas buvo praleistas, jų visetą ir svarbą. Įstatyme nenustatyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, pareiškėjo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Taigi termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis (Civilinio proceso kodekso 42 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atsakovo apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumo, pagrįstai laikė, kad priežastys, dėl kurių atsakovas praleido šį terminą, nelaikytinos svarbiomis, ir todėl nėra pagrindo jo atnaujinti.

Apeliantas pirmosios instancijos teismui kaip svarbią aplinkybę nurodė tai, kad paskelbiant teismo sprendimą jis nedalyvavo, o sprendimo kopiją jis gavo tik nuvykęs į teismą 2012-03-16. Atsakovas taip pat nurodo, kad neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos trukdė jam naudotis procesinėmis teisėmis ir tai turi būti pripažinta svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), pvz.: teise susipažinti su bylos medžiaga, gauti teismo sprendimų patvirtintas kopijas, apskųsti teismo sprendimus ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas dalyvavo 2011-12-19 teismo posėdyje (b.l. 68, 69), kuriame jis buvo informuotas, jog teismo sprendimo paskelbimas yra atidėtas 2012-01-03 dienai, tokiu būdu, nesant į bylą pateiktų priešingų įrodymų, darytina išvada, kad atsakovas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sąžiningai naudotis turimomis procesinėmis teisėmis, turėjo visas procesines galimybes apskųsti teismo sprendimą per įstatyme nustatytą 30 dienų terminą nuo jo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesinis įstatymas nenumato teismui pareigos siųsti teismo sprendimo kopijos asmeniui, kuris dalyvavo teismo posėdyje. CPK 275 str. 1 d. nurodyta, jog CPK 270 str. nustatyta tvarka surašyto sprendimo patvirtinta kopija išduodama arba išsiunčiama teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų pareiškęs tokį reikalavimą, atsakovas šios aplinkybės neginčija, todėl darytina išvada, jog teismui neatsirado procesinė pareiga išsiųsti atsakovui teismo sprendimo kopiją. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovui buvo išsiųsta teismo sprendimo kopija ir įteikta 2012-01-07 pasirašytinai jo draugui A. S., kadangi, kaip matyti iš procesinių dokumentų siuntimo pažymos (b.l. 77) teismo sprendimo kopija buvo siunčiama atsakovei I. S., nedalyvavusiai teismo posėdyje, ir įteikta jos draugui A. S., tačiau šis faktas neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl aukščiau išdėstytų priežasčių.

Atsakovo dėstomi argumentai dėl to, kad nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas jam kliudė naudotis procesinėmis teisėmis, atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, procesiniai dokumentai būdavo įteikiami atsakovui per jo darbovietę, o teismo sprendimo patvirtinta kopija iš viso jam nebuvo siunčiama dėl aukščiau nurodytų priežasčių, vėlesni teismo procesiniai dokumentai, t.y. teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, taip pat skundžiama nutartis buvo įteikiami per atsakovo darbovietę ir tai netrukdė šiam asmeniui pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį atskiruoju skundu įstatyme nustatytu terminu. Taip pat nelaikytina procesinės teisės normų pažeidimu ta aplinkybė, kad atsakovui nurodžius savo gyvenamąją vietą, teismas procesinius dokumentus siuntė per atsakovo darbovietę. Pasirinkdamas tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas užtikrino ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimą, kadangi šiuo adresu procesiniai dokumentai būdavo įteikiami tinkamai, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad toks įteikimas sukėlė jam kokių nors neigiamų procesinių pasekmių.

Apeliantas nurodo, jog neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, bus užkirstas kelias jam ginti savo teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes pats atsakovas be svarbių priežasčių nesiekė įstatymo nustatytu terminu šia procesine teise tinkamai pasinaudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, teigdamas, kad teismo sprendimo patvirtintą kopiją gavo tik atvykęs į teismą 2012-03-16 ir sužinojęs apie sprendimą iš karto kreipėsi į teisininką dėl konsultacijos ir apeliacinio skundo surašymo, t.y. tokiu būdu elgėsi sąžiningai, nenurodo teismui jokių objektyvių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kas trukdė jam atvykti į teismą susipažinti su byla per įstatyme nustatytą teismo sprendimo apskundimo terminą ar pateikti prašymą dėl sprendimo patvirtintos kopijos išdavimo nurodytu terminu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Teisėja                                                         Romualda Janovičienė