Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-03-27][nuasmenintas nutarimas byloje][A6.-790-660-2020].docx
Bylos nr.: A6.-790-660/2020
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 188659752 pareiškėjas
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (ANK 108-125 straipsniai)
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
Administracinių nusižengimų teisena

?

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-790-660/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00534-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10

 

VYTIS 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2020 m. kovo 25 d.

Kaunas

 

            Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. L. ir nukentėjusiojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neturintis administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

(duomenys neskelbtini), (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. Pareiškėjos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-02-18 (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną) duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 27 529,83 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-06-01 pelno mokesčio mokėjimo termino ir mokesčio už aplinkos teršimą už 2013 metus, o deklaracija buvo pateikta 2018-12-19, kurios mokėjimo terminas 2019-01-07. Mokesčių mokėjimo terminai yra nustatyti konkretaus mokesčio įstatyme, šiuo atveju Pelno mokesčio įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI prie FM) viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-53526 išieškoti 29 871,01 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas antstolės S. V. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. VMI prie FM viršininko įgaliotas asmuo pasirašė dar vieną 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-33195 išieškoti 26 699,11 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas taip pat antstolės A. A. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos įsiteisėjimo datos liko neįvykdytas.

Pareiškėja Bendrovės atžvilgiu vykdė (Kauno apygardos teismas 2019-12-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2128-945/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2020-02-06) priverstinį išieškojimą. Pažymėtina, kad pareiga įmonės vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus, tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13012011). Bendrovės vadovas nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. vasario 6 d. buvo P. L.. Bendrovės skola 2020-02-18 sudarė 27 529,83 Eur.

(duomenys neskelbtini) vadovas P. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. P. L. neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. VMI prie FM manymu Bendrovė tapo nemoki po to, kai (duomenys neskelbtini) nemokėjo susidarančios mokestinės nepriemokos nuo prievolės sumokėjimo termino 2015-06-01, tada, kai deklaravo pelno mokestį iki Kauno apygardos teismo 2020-02-06 nutarties iškelti bankroto bylą Bendrovei įsiteisėjimo dienos. Nuo 2015-06-01 iki 2020-02-06 Bendrovės vadovui P. L. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tuo padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

ANK 39 str. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs. Bendrovės vadovas P. L. Bendrovėje dirbo nuo 1996 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. vasario 6 d. (iki kol įsiteisėjo teismo sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo), žinodamas apie savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Šis P. L. administracinis nusižengimas yra tęstinio pobūdžio, nes kreditorius VMI prie FM sužinojo apie bankroto bylos iškėlimą, tik įsiteisėjus 2020 m. vasario 6 dieną Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarčiai iškelti bankroto bylą (duomenys neskelbtini) po Lietuvos Apeliacinio Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019-12-20 nutartį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

            Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir P. L. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 5-13), balansai (b. l. 14-19), sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 20-22), Kauno apygardos teismo nutartis, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 25-28), Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis (b. l. 30-36), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad P. L. neturi nuobaudų (b. l. 43), kita bylos medžiaga.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu su kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2020 m. vasario 18 d. sudarė 27 529,83 Eur. Nepavykus mokestinės nepriemokos išieškoti pagal nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), VMI prie FM) viršininko įgaliotas asmuo pasirašė 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-53526 išieškoti 29 871,01 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas antstolės S. V. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdytas. VMI prie FM viršininko įgaliotas asmuo pasirašė dar vieną 2019 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-33195 išieškoti 26 699,11 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Šis sprendimas buvo vykdomas taip pat antstolės A. A. kontoroje. Sprendimas iki bankroto bylos įsiteisėjimo datos liko neįvykdytas.  Kadangi iki 2019 m. rugsėjo 30 d. nė vienas iš kreditorių ar vadovas pats, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, todėl Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2128-945/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 1996 m. gegužės 17 d., įmonės vadovu nuo jos įsteigimo yra P. L.. Paskutiniai Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2013 m. Įmonė nuo 2015 m. gegužės 31 d. nebevykdo jokios veiklos, 2015 m. nutraukusi veiklą įmonė neturėjo jokio materialaus turto, kreditorių ir skolininkų. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš Kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pati Bendrovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, įmonės vadovo turimomis žiniomis, įmonė jokio materialaus turto neturi. Pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi 27 523,34 Eur įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetams, kurį sudaro 21 640,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą ir 1 161,71 Eur šio mokesčio delspinigių, 3 896,78 Eur pelno mokesčio ir 824,85 Eur šio mokesčio delspinigiai. Viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų (darbuotojų) nėra, skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui taip pat nėra. Iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. gegužės 6 d. vykdomas 26 699,11 Eur skolos išieškojimas VMI naudai, iki 2019 m. lapkričio 25 d. nebuvo išieškota nei dalis skolos. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovė veiklos nevykdo, neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų institucijoms, kurioms privalo juos teikti, taip pat negeneruoja pajamų ir nuosavybės teise neturi jokio materialaus turto, iš kurio galima būtų padengti 27 523,34 Eur dydžio įsiskolinimą kreditorei VMI. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą ir patvirtinančių atsakovės realias galimybes įvykdyti prievolę kreditorei ir toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu, nepateikta.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas P. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos interesus ir neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą.  

            Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. L.

neturi administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių nenustatyta.

           Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, P. L. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

           P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

  

Teisėja Larisa Tamulionienė


Paminėta tekste:
  • 3K-3-321/2014