Baudžiamoji byla Nr. 2K-122/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.1.; 1.2.17.1.; 2.1.2.7. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
gynėjai advokatei Jurgitai Spaičienei,
nuteistajam L. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. gynėjo advokato Gintaro Černiausko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu L. S. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: L. S. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (25 000 Lt) bauda.
Nuosprendžiu taip pat nuteistas A. L., tačiau kasacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo L. S. ir jo gynėjos, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
L. S. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. L. 2003 m. gruodžio 9 d., apie 11.30 val., per Lietuvos valstybės sieną – Klaipėdos teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) postą – gabeno privalomus pateikti muitinei 250 MGL dydžio sumą viršijančius daiktus – lengvuosius automobilius „Audi A8“ ir „Porsche Cayenne“, kurių vertė 511 402 Lt, – tačiau šių daiktų muitinės kontrolei nepateikė.
Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 23 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų, nes, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo (BPK 369 straipsnis). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 7 straipsnio 1 dalies „a“ punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, todėl teismo išvados yra nepagrįstos, paremtos tik teorine BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijos analize. Kasatoriaus teigimu, L. S. nesant jo kaltės buvo nuteistas, pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nepritaikė BK 36 straipsnio normos, nors buvo visos sąlygos ir pagrindas ją taikyti (iki bylos nagrinėjimo teisme veika tapo nepavojinga, nes pasikeitė nuo nuteistojo L. S. valios nepriklausančios aplinkybės: po 2004 m. gegužės 1 d., gabenant automobilius jų pateikti muitinei nebereikia), todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas Štutgarto muitinės kriminalinės paieškos tarnybos tyrimo ataskaitos, liudytojo M. Š. (M. S.) parodymų, nepalygindamas jų su kitais byloje esančiais įrodymais, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 199 straipsnio 1 dalies taikymo
Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo L. S. padarytą nusikalstamą veiką. BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, kuris per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengė šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis L. S. pripažino neteisėtą daiktų (dviejų lengvųjų automobilių), privalomų pateikti muitinei, gabenimo per Lietuvos valstybės sieną faktą, tačiau paneigė tyčinės kaltės buvimą, paaiškinęs, kad nežinojęs, jog krovininiame automobilyje ir priekaboje po padangomis paslėpti lengvieji automobiliai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (liudytojų T. Š., D. R., V. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros, prekių sulaikymo, daiktų poėmio protokolais, tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR), muitinės deklaracijos duomenimis ir kt.) nustatyta, kad L. S. iš kitos valstybės krovininiu automobiliu gabeno 511 402 Lt vertės du lengvuosius automobilius ir nepateikė jų Klaipėdos teritorinės muitinės kontrolei. Prekių pateikimo muitinei tvarką nusikalstamo įvykio metu reglamentavo Lietuvos Respublikos muitinės kodeksas (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-624 redakcija). Šio kodekso 41 straipsnyje nurodyta, kad per valstybės sieną gabenamos prekės turi būti nedelsiant pateiktos muitinei. Prekes muitinei privalo pateikti asmuo, įvežęs jas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Kartu su prekėmis, pateikiamomis muitinės procedūrai, turi būti pateikta muitinės deklaracija, kurioje nurodomos deklaruojamos prekės (Kodekso 44, 45, 58, 61 straipsniai). Pagal faktinius bylos duomenis, iš kitos valstybės vežamas prekes muitinės procedūrai privalėjo pateikti vežėjo UAB-1 (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo L. S. (T. 1, b. l. 55, T. 4, b. l. 43). Tačiau šis deklarantas gabenamų lengvųjų automobilių į muitinės deklaraciją neįrašė (T. 1, b. l. 45) ir muitinės kontrolei nepateikė. Šiuos automobilius muitinės pareigūnai surado paslėptus po padėvėtomis padangomis, kurias deklaravo L. S. (T. 1, b. l. 23-31). Pagal kaltinamojo L. S. parodymus, jis betarpiškai dalyvavęs pakraunant krovinį (prekes) į krovininį automobilį Vokietijos teritorijoje, automobilis nebuvo užplombuotas. Analogiški ir kaltinamojo A. L. parodymai. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, kaltinamųjų parodymus vertino visų bylos duomenų kontekste ir padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis L. S. betarpiškai dalyvavo pakraunant ne tik padėvėtas padangas, bet ir lengvuosius automobilius (be valstybinių numerių), žinojo, kad po padangomis paslėpti automobiliai neįrašyti į CMR važtaraštį, muitinės deklaraciją, suprato, kad nepateikdamas jų muitinės kontrolei pažeidžia muitų teisės aktais nustatytą tvarką, ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija tai paneigiančių duomenų neturi. Padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kasatoriaus nuoroda į BPK 301 straipsnio reikalavimų pažeidimą yra nepagrįsta. Teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasaciniame skunde paminėta Štutgarto muitinės kriminalinės paieškos tarnybos tyrimo ataskaita ir liudytojo M. Š. parodymai (T. 3, b. l. 5-17) nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados, o tik patvirtina nuteistojo L. S. nurodytą ir teismui žinomą aplinkybę, kad E. N. automobilių utilizacijos ir žaliavų prekybos firma pardavė UAB-2 (duomenys neskelbtini) įmonei 1206 vnt. padėvėtų lengvųjų automobilių padangų. Taip pat neteisus kasatorius teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas. Ši Konvencija nereglamentuoja muitinės procedūrų atlikimo tvarkos. Kaip minėta, teisinius santykius, kilusius iš prekių pateikimo muitinės kontrolei, reguliuoja įvykio metu galiojęs Muitinės kodeksas. Be to, atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl CMR Konvencijos taikymo, kolegija atkreipia dėmesį į Konvencijos 8, 9 straipsnių nuostatas. Čia nurodyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės būklę, jo ženklinimą važtaraštyje. Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, tuomet apie tai privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. CMR važtaraštis – įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon. Nagrinėjamu atveju nuteistasis L. S. buvo vežėjo atstovas (T. 1, b. l. 55), jis priėmė krovinį iš siuntėjo, vadinasi, jis priėmė krovinį savo žinion ir minėtų taisyklių privalėjo laikytis.
Dėl BK 36 straipsnio taikymo
Pagal BK 36 straipsnį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, jog dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą. Tai yra teismo teisė, todėl teismas savo nuožiūra, remdamasis konkrečios bylos aplinkybėmis, gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba atsisakyti jam taikyti šias nuostatas. Šiame straipsnyje numatytas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės siejamas ne tik su faktinių aplinkybių pasikeitimu, bet ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiu bei laipsniu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino BK 36 straipsnio reglamentuojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos valstybei tapus Europos Sąjungos nare ir įkūrus vieningą muitų sieną, kontrabandos, kaip veikos, pavojingumas visuomenei, priešingumas teisei, taip pat baudžiamumas neišnyko, t. y. ji nebuvo dekriminalizuota, tik nebeliko pareigos pateikti muitinės kontrolei prekes, gabenamas per vidines Europos Sąjungos valstybių sienas. Pasikeitusios faktinės aplinkybės lėmė kitokį nuteistojo L. S. veikos, padarytos iki 2004 metų gegužės 1 dienos, pavojingumo vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai paskyrė nuteistajam švelnesnę bausmę – ne straipsnio sankcijoje numatytą ilgalaikį laisvės atėmimą, bet alternatyvią bausmę (baudą). Pagal BK 36 straipsnį L. S. negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei, kurį lėmė didelis kontrabandos mastas, jos padarymo būdas ir žalos, kilusios šalies finansų sistemai dėl nesumokėtų mokesčių, dydis.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį kasacinis skundas netenkintinas (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas