Baudžiamoji byla Nr. 2K-255/2013

            Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00749-2009-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    1.1.4.5.2; 1.2.14.1.2.7; 2.1.2.4; 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2013 m. birželio 4 d.

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M., A. G., D. R. ir nuteistojo S. M. gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir              178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams,

BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu ketveriems metams vienam mėnesiui,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. R. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu trejiems metams aštuoniems mėnesiams,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams,

BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu ketveriems metams vienam mėnesiui,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, D. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. M. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu trejiems metams dešimčiai mėnesių,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams,

BK 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams,

BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. M. nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu ketveriems metams trims mėnesiams,

BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams,

BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams,

BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika) laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. lapkričio 6 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d., paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, jas sudedant pagal BK 65 straipsnio taisykles, pridedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nesumokėtą baudą, S. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir 1430 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu A. G. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; D. R. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; A. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; S. M. išteisintas pagal BK 259 straipsnio  1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš A. G., D. R., A. M. ir S. M. solidariai atlyginti civiliniam ieškovui UADB „Ergo Lietuva“ 148 191,23 Lt turtinę žalą, civiliniam ieškovui AB „Snoras“ – 19 415,18 Lt turtinę žalą.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria atmesti nuteistojo S. M. gynėjo ir nuteistųjų A. G., A. M., D. R. apeliaciniai skundai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą ir susipažinusi su byla,    

n u s t a t ė :

            A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d., apie 3.50 val., veikdami organizuota grupe kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinti visuotinai pavojingu būdu, t. y. susprogdinant AB banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį Kaune, Sukilėlių prospekte 84, įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą ir iš ten pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB bankui „Snoras“ priklausančius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes atvyko apsaugos darbuotojai.

A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 6 d., apie 3.50 val., veikdami organizuota grupe kartu su organizatoriumi S. M., pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus bankomate buvusius pinigus metu sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir taip sukėlus dujų sprogimą, padarydami AB bankui „Snoras“ 176 465,23 Lt turtinę žalą.

A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuota grupe kartu su organizatoriumi S. M. ir nenustatytu asmeniu, kuriam 2010 m. spalio 12 d. nutarimu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinti visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą – susprogdinti AB banko „Snoras“ Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, esantį Radviliškio rajone, Šeduvoje, Laisvės aikštėje 20, įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš kur pagrobė svetimą turtą – AB bankui „Snoras“ priklausančius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiūromis.

A. G., D. R., A. M. nuteisti už tai, kad 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., veikdami organizuota grupe kartu su organizatoriumi S. M. ir minėtu nenustatytu asmeniu, pasiskirstę vaidmenimis ir vykdydami organizatoriaus S. M. nurodymus, svetimo turto – AB banko „Snoras“ Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyriaus bankomate buvusių pinigų pagrobimo metu sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „Snoras“ Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir taip sukėlus dujų sprogimą, padarydami AB bankui „Snoras“ 150 214,52 Lt turtinę žalą.

S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 6 d., apie 3.50 val., iš anksto subūręs organizuotą grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kurią sudarė A. M., A. G. ir D. R., jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinus visuotinai pavojingu būdu, t. y. susprogdinant AB banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą ir iš ten pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą – AB bankui „Snoras“ priklausančius buvusius pinigus – 57 700 Lt įvairiomis kupiūromis, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atvyko apsaugos darbuotojai, ir sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „Snoras“ Kauno filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir taip sukėlus dujų sprogimą, padarydamas AB bankui „Snoras“ 176 465,23 Lt turtinę žalą.

S. M. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., iš anksto subūręs organizuotą grupę – suradęs nusikalstamos veikos vykdytojus, nurodęs jiems nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką, nusikalstamos veikos padarymo būdą, paskirstęs vykdytojams vaidmenis, kartu su kitais organizuotos grupės nariais, kurią sudarė A. M., A. G. ir D. R. ir minėtas nenustatytas asmuo, jiems vykdant organizatoriaus S. M. nurodymus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, sunaikinus visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą, t. y. susprogdinant AB banko „Snoras“ Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo skyrių, įsibrovė į šiame skyriuje esančio bankomato pinigų saugyklą, iš ten pagrobė svetimą turtą – AB bankui „Snoras“ priklausančius buvusius pinigus – 23 010 Lt įvairiomis kupiūromis bei sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – AB banko „Snoras“ Šiaulių filialo Taupomojo skyriaus klientų aptarnavimo kioską, išlaužus kiosko laukujes duris, į kioske esančio bankomato vidų per plastikines žarnas prileidus dujų mišinio, pasiekus tam tikrai dujų mišinio koncentracijai bei elektros lemputės atviru kaitriniu siūleliu davus elektros kibirkštį ir taip sukėlus dujų sprogimą, padarydamas AB bankui „Snoras“ 150 214,52 Lt turtinę žalą.

Nuteistieji A. G. ir D. R. kasaciniais skundais prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį, jį išteisinti (A. G.) arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (D. R.).

Nuteistųjų A. G. ir D. R. kasaciniai skundai grindžiami iš esmės tapačiais argumentais. Kasatoriai nurodo, kad nuosprendis ir nutartis yra nepagrįsti, paremti prielaidomis, įrodymai, kuriais grįsti teismų sprendimai, įvertinti neteisingai, kiti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys kasatorių nekaltumą dėl nusikalstamų veikų padarymo, visai nevertinti arba įvertinti netinkamai, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių įrodymų, nuteistųjų ir kitų proceso dalyvių parodymų. Dėl to apkaltinamasis nuosprendis yra naikintinas, o A. G. ir D. R. priimtinas kitas – išteisinamasis nuosprendis.

Dėl turto sunaikinimo ir vagystės 2009 m. lapkričio 19 d. Šeduvoje. Kasatoriai teigia, kad pripažindamas juos kaltais dėl  padarytų nusikalstamų veikų, teismas akivaizdžiai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai, t. y. tuos įrodymus, kurie pagrindžia nekaltumą, vertino nepakankamai ir šališkai, o teismo išvados dėl dalies įrodymų vertinimo yra neteisingos ir nelogiškos. Teismas negalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu atliktuose procesiniuose veiksmuose (apklausose, parodymų patikrinimo vietoje, akistatose ir pan.) A. G. ir D. R. duotais parodymais, kurių metu jie „pripažino“ dalyvavę darant nusikalstamas veikas, nes buvo apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūno, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjo BPK 189 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas netinkamai vertino liudytojų R. Z., L. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kitus įrodymus, susijusius su šiuo epizodu (vaizdo medžiagą, degalinės „Apsagą" kasos duomenis). Šių liudytojų parodymais teismas rėmėsi tik tiek, kiek jie galėjo turėti reikšmės priimant apkaltinamąjį nuosprendį, o dalies liudytojų parodymų, sutampančių su pirmose apklausose ir teisme duotais teisingais nuteistųjų parodymais, paneigiančiais jų dalyvavimą nusikalstamose veikose, visai nevertino. Taip pat padarytos nelogiškos, kitiems bylos duomenims (nuteistųjų, liudytojo A. P. parodymams, transporto priemonių judėjimo laiko analizei ir kt.) prieštaraujančios išvados, vertinant duomenis apie mobiliųjų telefonų prisijungimą prie stočių, judėjimą, telefoninius pokalbius ir SMS pranešimus. Nuteistųjų manymu, veikas, už kurias jie nuteisti, padarė liudytoju šioje byloje apklaustas A. K., nuteistas kitoje byloje už analogiškas veikas, padarytas tuo pačiu braižu. Tai patvirtina jo paties parodymai ir biologiniai pėdsakai, rasti ant bankomato dalių. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta buvus kokio nors ryšio tarp šio asmens ir nuteistųjų. Kasatoriai pažymi, kad tiriant nusikaltimą, padarytą Šeduvoje, nebuvo rasta jokių tiesioginių įrodymų, kurie leistų daryti bent menkiausią išvadą, kad jie buvo nusikaltimo vietoje. Nei nusikaltimo padarymo vietoje, nei automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje, nei kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai, nebuvo rasta jokių A. G. ir D. R. pėdsakų. Be to, ant automobilio BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerasta jokių pėdsakų, kurie patvirtintų šios transporto priemonės buvimą nusikaltimo vietoje, automobilio „Audi 80“ suradimo vietoje ar kitose vietose, kur buvo rasti nusikaltimo pėdsakai. Teismas nepakankamai ištyrė įvykio vietoje rastus daiktinius įrodymus, nepatikrino jų patikimumo (galimo klastojimo fakto), nesusiejo su kitais bylos įrodymais.

Dėl turto sunaikinimo ir vagystės 2009 m. lapkričio 6 d. Kaune. Teismas, grįsdamas nuteistųjų kaltę, neleistinai vadovavosi suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų G. B., O. N., A. M. parodymais. Nors nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padarę šiuos nusikaltimus, tačiau teisme šių parodymų motyvuotai atsisakė – tai teismas įvertino šališkai. Teismas turėjo vadovautis teisminio nagrinėjimo metu duotais kasatorių parodymais, kuriuos patvirtina liudytojai R. G., G. R., A. S.. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1 -(00138)-ISI-11 ir specialisto išvada Nr.20-4-ISI-2116 (Gl-2488) nepagrindžia teismo išvados, kad nuteistieji buvo nusikaltimo vietoje, nes nustatyta kvapo pėdsako buvimo tikimybė ir įvardytas avalynės dydis leidžia daryti tik prielaidą apie asmenų buvimą įvykio vietoje. Telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų duomenys tik patvirtina, kad nuteistieji nedalyvavo darant nusikaltimą.

Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, praktiškai neatliko įrodymų tyrimo (išskyrus, kad paskyrė ekspertizę dėl atstumų ir greičio) ir nepagrįstai atmetė nuteistųjų skundus, atkartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, nepaneigdamas apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų dėl prieštaravimų ir neatitikimų. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo nuteistųjų apeliacinius skundus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio                 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus. Iš esmės neišnagrinėta ir nepasisakyta dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su mobiliojo ryšio duomenimis, transporto priemonėmis, atstumais tarp vietovių, nurodytų byloje, nepaneigtos skunde nurodytos aplinkybės apie SMS rašymą kitiems asmenims (A. T.), nepasisakyta apie pirmosios instancijos teismo atmestus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pateikė kai kuriuos savo argumentus, kurie pagrįsti aplinkybėmis, išskirtomis iš daugybės bylos duomenų, paneigiančių kaltinimą, dalis išvadų padaryta remiantis visiškai nelogiškais neįtikinamais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas ne tik tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų surašant nuosprendį, bet ir pats pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio              20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka“ nuostatomis. Kasatoriai mano, kad dėl neišsamaus įrodymų tyrimo, apkaltinamajame nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje esamų prieštaravimų neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, nepaneigti apeliacinio skundo argumentai dėl esminių bylos įrodymų prieštaravimų.

Be to, nuteistasis A. G. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje vadovavosi senesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo ir įrodymų vertinimo (kasacinės nutartys 2K-628/2006, 2K-707/2004), nors naujausioje kasacinio teismo praktikoje šios teisės normos aiškinamos kitaip. Apeliacinės instancijos teismas šio argumento nepaisė ir nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikos taikymo bei aiškinimo taisyklių.

Nuteistasis A. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant objektyvių įrodymų, jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. A. M. teigia, kad jam buvo daromas spaudimas prisipažinti padarius nusikaltimus, o nuteistieji A. G. ir D. R., priversti policijos pareigūnų, davė melagingus parodymus apie save bei kitus, prisipažindami tai, ko iš tikrųjų nebuvo padarę. Nė viename procesiniame dokumente nenurodyta, kokiais įrodymais remiantis A. M. pripažintas kaltu. Priešingai, byloje yra įrodymų, kad AB banko „Snoras“ apiplėšime dalyvavo ne nuteisti asmenys, o kitas asmuo – A. K., kurio pėdsakų buvo rasta įvykio vietoje, tačiau šios versijos teismas netyrė. Iš nuosprendžio neaišku, keli asmenys padarė nusikalstamas veikas Šeduvoje: penki, keturi, ar A. K. su kitais asmenimis. Taip pat neaišku, koks yra galutinis procesinis sprendimas dėl A. K. kraujo, rasto Šeduvoje.

Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas.

Be to, šis teismas neišnagrinėjo A. M. apeliacinio skundo, nepasisakė dėl jame išdėstytų nuosprendžio naikinimo motyvų ir atmetė visų nuteistųjų skundus, turėdamas išankstinę nuomonę.

Nuteistojo S. M. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 16 d. nuosprendį, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą S. M. nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1-5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies bei 322 straipsnio 3 dalies) ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.18 punkto nuostatomis. Teismai nepagrįstai rėmėsi tik kaltintojo pateiktais duomenimis, netyrė ir nesivadovavo kitais, S. M. teisinančiais, įrodymais, šališkai vertino daugumos liudytojų parodymus, taip įrodinėjimo naštą perkeldami nuteistajam. Teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl teisme išsakytų pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų (apklausų šališkumo ir neteisėtų pareigūnų veiksmų). Teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, A. G. (12 apklausų) bei D. R. (8 apklausos) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvertino kaip nuoseklius, logiškus ir teisingus, atitinkančius kitus bylos įrodymus bei jais rėmėsi pagrįsdami S. M. kaltę, t. y. nuteistųjų kaltę grindė parodymais, kurių teisme nuteistieji kategoriškai atsisakė, o kitų kaltės įrodymų nebuvo surinkta. Kasatoriaus manymu, minėtų asmenų parodymų analizė rodo, kad nusikaltimų padarymo aplinkybių šie asmenys nežinojo, nes juose nedalyvavo. Be to, kasatoriaus manymu, S. M. kaltės neįrodo nei nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų paėmimo faktas, nei skambučių išklotinės. Baudžiamojoje byloje atliktos visos įmanomos nusikaltimo pėdsakus fiksuojančios ekspertizės, tačiau nė vienoje iš jų S. M. pėdsakų nėra. Jų nerasta ir automobilyje, kurį pagal asmenų parodymus bei teismų sprendimus vairavo S. M.. Visi kiti tiek nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikiami duomenys (apie S. M. ūgį, aprangą, pirštines, kaukes, jo darbą, kad neprisimena kai kurių detalių) yra nekonkretūs, pagrįsti prielaidomis ir abejonėmis („tikėtina“, „manytina“ ir pan.), jo kaltės neįrodo.

Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad įrodymų vertinimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o skundų argumentai - tiktai „nuomonė“, priėmė abstraktų, formalų sprendimą, nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma, taip parodė ir savo šališkumą. Teismas neatliko apeliaciniame skunde prašomo dalinio įrodymų tyrimo (neperžiūrėjo A. G. ir D. R. apklausų vaizdo įrašo), taip neteko galimybės patikrinti ir įvertinti nenuoseklius nuteistųjų parodymus, pašalinti juose prieštaravimus bei patikrinti tiek byloje atliktų  procesinių veiksmų, tiek nuosprendžio teisėtumą. Be to, nutartį priėmė teisėjų kolegija, kuriai buvo pareikštas nušalinimas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad S. M. skunde pateiktus faktus apie prieš jį naudotą smurtą paneigia bylos duomenys, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į prie bylos pridėtą prokurorės 2010 m. sausio 20 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų – tai patvirtina smurto prieš S. M. naudojimo faktą. Teismo nuoroda į tai, kad pareigūnai A. P., A. L., R. Z., G. A. ir R. M. neigė atlikę neteisėtus veiksmus ar vartoję smurtą, nepaneigia skundų ir pateiktų smurto vartojimo faktų, teismai šias aplinkybes aiškintina taip pat tendencingai – kaip siekį išvengti atsakomybės („iškrito iš lovos“ ir pan.). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tyrėjų bei pirmosios instancijos teismo šališkumo (už gerą darbą išaiškinus nusikaltimus apdovanoti dar nesulaukus galutinio sprendimo priėmimo, glaudūs ryšiai su policija, kt.) yra formalios, nepagrįstos faktų objektyviu įvertinimu. Nutartis priimta turint išankstinę nuostatą, besąlygiškai tikint nuosprendžiu, jo nevertinant ir neanalizuojant taip, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo taip pat šališkai, ignoruodamas teisinančias bylos aplinkybes, kurios patvirtina, jog nuteistieji A. G. ir D. R. nusikaltimo padaryti negalėjo ir faktinių jo padarymo aplinkybių nežinojo. Teismai neatskleidė nusikaltimų padarymo esmės ir mechanizmo (apeliaciniame skunde tai buvo pažymėta), abiejuose skundžiamuose procesiniuose dokumentuose apsiribojama vien teoriniais samprotavimais, kaip tokio pobūdžio nusikaltimas gali būti padaromas techniškai.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neištaisė ir akivaizdžios pirmosios instancijos teismo klaidos dėl bendrininkavimo, organizuotos grupės inkriminavimo, BK 24 straipsnio 4 dalies taikymo S. M..

Apeliacinės instancijos teismo baudžiamųjų bylų kolegija pripažino ir tai, kad S. M. kaip atsakomybę sunkinančios yra inkriminuotos su įstatymo reikalavimais visiškai nesusijusios aplinkybės: „dirbantis“, „baustas administracine tvarka“, „pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai“, tačiau neištaisė ir šios klaidos. Pašalinus atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bausmės dydis atitinkamai turėtų būti sumažintas.

Atsiliepimu į nuteistųjų A. M., A. G., D. R. ir nuteistojo S. M. gynėjo kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė prašo kasacinius skundus atmesti. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai bei nešališkai ir išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų D. R. bei A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiaulių miesto apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Teismų padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o kasacinių skundų argumentai dėl nuosprendžio ir nutarties išvadų neatitikimo faktams iš esmės jau yra įvertinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pagrįstai ir motyvuotai atsakant į nuteistųjų apeliacinius skundus. Šiaulių apygardos teismas pasisakė dėl visų apeliacinių skundų argumentų ir motyvų, kurie iš esmės atkartojami kasaciniuose skunduose, ir nutartyje pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad prieš nuteistuosius buvo naudotas smurtas ar kad D. R. ir A. G. prisipažinimai padarius nusikalstamas veikas buvo gauti neteisėtais būdais, t. y. panaudojus smurtą. Visų procesinių veiksmų (apklausų, parodymų patikrinimo vietose bei akistatų) metu dalyvavo įtariamųjų gynėjai, D. R. ir A. G. apklausos ir parodymų patikrinimai vietoje buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis (vaizdo kamera filmuojant įtariamųjų apklausas, fotografuojant parodymų patikrinimo vietoje metu), ir nei įtariamieji, nei jų gynėjai dėl atliktų procesinių veiksmų nereiškė pastabų ar papildymų. Taigi apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi D. R. ir A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu visuma. Teismai įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Nuteistojo S. M. gynėjo advokato A. Jarašiaus kasacinio skundo teiginiai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami prielaidomis, todėl vertintini kritiškai, nepagrįsti ir atmestini. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog A. G., D. R., A. M. ir S. M. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Visi nuteistieji suvokė bendrai darantys nusikaltimus, nes siekė bendro tikslo, aptarė veikimo planus, pasiskirstė vaidmenimis, pasirūpino nusikaltimo įrankiais (pirštinėmis, tamsiais drabužiais). Be to, D. R. ir A. G. parodė, kad nusikaltimams vadovavo S. M., nes jis liepė patikrinti kelią Šeduva-Baisogala, važiuoti paskui jį ir A. M., stebėti aplinką, A. G. laukti automobilyje, neskambinti ir nerašyti jam SMS žinučių, kol jis pats su jais nesusieks, todėl jis pagrįstai pripažintas organizatoriumi. Taip pat nustatyta, kad pats S. M. dalyvavo nusikaltimuose kartu su A. M., D. R. ir A. G.. Taigi, atlikdami skirtingus vaidmenis, siekdami bendro tikslo, jie neabejotinai suvokė dalyvaujantys organizuotoje grupėje, nes tikslų šiuo atveju buvo galima pasiekti tik bendromis pastangomis veikiant tikslingai bei organizuotai. Šiuo klausimu išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas. Nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai nepaneigia nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų išvadų, todėl kasaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų šioje byloje priimtus procesinius sprendimus ar baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

Nuteistųjų A. M., A. G. ir D. R. kasaciniai skundai atmestini, o  S. M. gynėjo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas

Dėl A. M., A. G., D. R. ir S. M. nuteisimo pagrįstumo

            Visi kasatoriai neigia dalyvavę padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, ginčija įrodymų vertinimą bei tam tikrų duomenų pripažinimą įrodymais ir vadovavimąsi  jais priimant nuosprendį.

            BPK 20 straipsnio prasme įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Ginčas, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paprastai galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Įrodymų vertinimo galutinis rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, į posėdį liudytojų nekviečia, neskiria ekspertizių ir neatlieka  kitų su įrodymų tikrinimu susijusių veiksmų. Taigi teismas neturi galimybių iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ir ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl tos kasacinio skundo dalys, kuriose ginčijamas atskirų įrodymų vertinimas, nenagrinėtinos.  

                        Kasatoriai nesutinka su tuo, kad teismai jų nuteisimą grindė ikiteisminio tyrimo metu duotais D. R. ir A. G. parodymais, kuriais prisipažino padarę jiems inkriminuotus nusikaltimus kartu su kitais nuteistaisiais S. M. ir A. M., bei vadovavosi kitais byloje surinktais duomenimis, kurie, kasatorių manymu, neįrodo jų dalyvavimo nusikaltimų padaryme. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai išnagrinėjo visus D. R. ir A. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu - rašytinius paaiškinimus, parodymus, duotus pirminėse bei vėlesnėse apklausose, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatų metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, ir sugretino juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Teismai pagrįstai vadovavosi tais ikiteisminio tyrimo metu (atliekant apklausas, akistatas, parodymų patikrinimus vietoje) duotais D. R. ir A. G. parodymais bei paaiškinimais, kuriais jie vienodai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Pažymėtina, kad atliekant minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus dalyvavo D. R. ir A. G. gynėjai, apklausos ir parodymų patikrinimai vietoje buvo fiksuojami techninėmis priemonėmis, pastabų dėl atliktų procesinių veiksmų nepareiškė nei įtariamieji, nei jų gynėjai. Nuteistųjų iškelta versija, kad jie prisipažino veikiami pareigūnų naudoto smurto buvo ištirta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau tokių faktų teismai nenustatė.

         Nuteistieji A. G. ir D. R. taip pat teigia, kad jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais nebuvo galima vadovautis. Toks teiginys nevisiškai pagrįstas. BPK 189 straipsnis numato tik apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją galimybę nurodytais atvejais, bet nenustato imperatyvo tokia tvarka atlikti visas apklausas.  Atsakant į analogišką apeliacinių skundų argumentą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokio pagrindo manyti, jog D. R. ir A. G. bylos nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, tai nebuvo pagrindo jų apklausti ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, vadovaujantis BPK 189 straipsnio nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais galima vadovautis siekiant patikrinti kitus įrodymus byloje, ką teismai ir padarė.

            Apie visų kasatorių dalyvavimą lapkričio 19 d. nusikaltimuose liudija ne tik A. G. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti  parodymai, bet ir liudytojo G. R. parodymai (apie automobilio „BMW 325“ davimą D. R. ir A. G.), liudytojų L. B., R. Z., V. M., M. K., D. G. parodymai, įvykio vietos, kratų ir daiktinių įrodymų apžiūrų, vaizdo įrašų iš degalinių „Lukoil Baltija“ Šeduvoje ir „Apsaga“ Baisogaloje, kasos čekio, Šeduvos geležinkelio pervažos vaizdo įrašo, automobilio „Audi 80“ apžiūros protokolai, AB banko „Snoras“ vaizdo įrašas, ekspertizės akto Nr. 11-2934(11) išvada, specialisto išvada Nr. 11-3607(09), ekspertizės aktas Nr. 11Š-136(12) ir eksperto E. G. paaiškinimai, specialistų išvados Nr. 140-(10467)-ISI-4149 ir Nr. 140-(10468)-ISI-4150, Nr. 140-(10461)-IS1-527, nuteistųjų naudotų mobiliojo ryšio abonentų skambučių išklotinės ir kiti duomenys. Šiuose įrodymų šaltiniuose užfiksuoti ir nustatyti duomenys apie nuteistųjų susitikimus, naudotus automobilius, judėjimą, buvimo vietas ir laiką degalinėse, geležinkelio pervažoje, bendravimą mobiliaisiais telefonais, drabužius, vilkėtus darant nusikaltimus, įrankių sprogdinant bankomatą ir paimant iš jo pinigus panaudojimą, susprogdinimo mechanizmą, paneigia visų kasatorių tvirtinimą, kad nusikaltime jie nedalyvavo.

           Nuteistųjų D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie bendrininkų dalyvavimą padarant nusikaltimus Kaune lapkričio 6 d. patvirtino liudytojų E. N., G. M., R. M., D. A. K., K. D., G. B., O. N., A. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nuteistųjų mobiliojo ryšio telefonų abonentų skambučių išklotinės, specialisto išvados Nr. 140-1-(00138)-ISI-11, Nr. 20-4-ISI-2116 (G1-2488) ir kiti duomenys apie judėjimą į nusikaltimo vietą, naudotus įrankius bei kitas aplinkybes.

          Priešingai nei teigia kasatoriai, teismai ištyrė ir nuteistuosius teisinančius duomenis. Teismai nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji nusikaltimų padarymo metu buvo kitose vietose, ir motyvuotai paneigė jų alibi. Taip pat teismai įvertino liudytojų R. D. G., A. G., S. R., G. R., S. S. parodymus ir motyvuotai juos atmetė, nurodydami, kurių asmenų parodymai nepatvirtino nuteistųjų alibi ir kurių liudytojų (artimųjų ir draugų) parodymai pripažinti nepatikimais. Kasatoriai teigia, kad duomenys, kuriais vadovavosi teismai grįsdami nuteistųjų kaltę, tiesiogiai neįrodo bendrininkų dalyvavimo nusikaltimuose, o specialistų išvados (dėl kvapo pėdsako, avalynės dydžio ir pan.) yra tik prielaidos (tikimybinio pobūdžio). Tačiau pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Byloje nustatytų duomenų visuma ne paneigia, o tik  patvirtina D. R. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas faktines aplinkybes ir sudaro įrodymų visumą, nepaliekančią abejonių dėl teismų nustatyto nusikaltimų mechanizmo ir jame dalyvavusių asmenų – A. M., A. G., D. R. ir S. M..

            Dėl organizuotos grupės ir S. M. padarytų veikų kvalifikavimo

            Kasatoriai neigia dalyvavimą organizuotoje grupėje. D. R. ir A. G. teigia, kad tik prieš pat nusikaltimą sužinojo apie S. M. planus, o A. M. aplamai neigia dalyvavimą nusikaltimų padaryme ir organizuotoje grupėje.

           BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nors kasatoriai neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau abiejų nusikaltimų padarymo aplinkybės rodo, kad jie negalėjo būti padaryti  be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. Nors apie rengimąsi ir jo pobūdį nuteistieji parodymų nedavė, o kai kurie kasatoriai neneigė dalyvavę parengiant nusikaltimus, savaime aišku, kad rengimasis buvo ir jis tęsėsi tam tikrą laiką. Be to, vagysčių padarymo būdas rodo, kad jas padaryti reikėjo ne tik paruošiamųjų veiksmų, bet ir specialių žinių. Eilinis žmogus, neturintis specialių žinių, tokio nusikaltimo padarymo būdo nesugalvos, o jei sugalvos, be tam tikro pasiruošimo jo nerealizuos. Pažymėtina, kad nusikaltimams padaryti kaltininkai turėjo įsigyti specialių įrankių: dujų balionų, žarnų, laužtuvų, išsiaiškinti bankomatų apsaugos ir kasečių atidarymo mechanizmą. Tokio nusikaltimo padaryti neįmanoma be rimtos organizacijos. Visa tai rodo, kad  nusikaltimams buvo rimtai rengtasi, viskas detaliai suplanuota, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius. A. G. ir D. R., teisindami save, ikiteisminio tyrimo metu duodami  parodymus teigė, kad tik prieš pat nusikaltimų padarymą sužinoję apie rengiamą nusikaltimą. Jei jie teisme būtų patvirtinę savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, tikėtina, kad teisinė padėtis pagerėtų, jie galėtų tikėtis švelnesnių bausmių, tačiau jie atsisakė savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas rėmėsi įrodymų visuma ir pagrįstai pripažino šiuos kasatorius organizuotos grupės nariais.

Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui padaryti. Įstatymas reikalauja, kad padaryti nusikaltimai būtų priskiriami sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kasatorių 2009 m. lapkričio 19 d. padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą kvalifikuojamąjį vagystės požymį – didelės vertės svetimo turto vagystė. Neabejotina, kad pagrobti didelės vertės turtą kasatoriai tikėjosi ir 2009 m. lapkričio 6 d. Įstatymo sankcija už didelės vertės svetimo turto vagystę numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 5 dalį sunkus nusikaltimas yra toks nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija viršija šešerius metus laisvės atėmimo ir neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Taigi bent vienas iš padarytų nusikaltimų yra sunkus. O tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK 178 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius. Taigi, nors  D. R. ir A. G. tiesiogiai ir nebūtų dalyvavę sprogdinant bankomatus ir pagrobiant svetimą turtą, jie atliko jiems iš anksto nustatytus vaidmenis. Esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nesiremiant papildomai BK 24 straipsnio atitinkamomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. M. nusikaltimų organizatoriumi ir kvalifikuodamas jo padarytas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) ir  pagal  BK 24 straipsnio 4 dalį bei 178 straipsnio 3 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pastebėjo šią klaidą, ją pažymėjo nutartyje, bet jos neištaisė. Todėl S. M. pažymėjo šią aplinkybę  savo kasaciniame skunde. Ši teismų klaida taisytina. Teismų sprendimai dėl šios dalies keistini. Naikintinas rėmimasis BK 24 straipsnio 4 dalimi kvalifikuojant  S. M. padarytas vagystes.         

S. M. veika, pasireiškianti svetimo turto sunaikinimu kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 6 d. padaryta nusikalstama veika) ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 19 d. padaryta nusikalstama veika). Tuo tarpu kitų organizuotos grupės narių dalyvavimas padarant turto sunaikinimą kvalifikuotas kitaip - pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį.

 BK 187 straipsnis nenumato kvalifikuojamojo požymio - turto sunaikinimo padaryto organizuotos grupės, todėl, konstatavus šį požymį, S. M. padarytos veikos kvalifikacijoje kaip ir kvalifikuojant kitų nuteistųjų veikas, tai turėjo būti pažymėta greta BK 187 straipsnio 2 dalies nurodant ne BK 24 straipsnio 4 dalį, o  BK 25 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymas organizuota grupe). Dabartinėje S. M. turto sunaikinimo nusikaltimo kvalifikacijoje yra vidinis prieštaravimas. Teismų sprendimų nustatomojoje dalyje konstatuojama, kad nusikaltimus (turto sunaikinimus) S. M. ir kiti kasatoriai padarė organizuota grupe, o pagal veikų kvalifikaciją išeina, kad S. M. konstatuojama lengvesnė – sudėtinė – bendrininkavimo forma, kurioje greta vykdytojų dalyvauja kiti bendrininkai, pavyzdžiui, organizatoriai.  Būtent tokais atvejais, kai greta vykdytojų atsiranda kiti bendrininkai ir konstatuojama sudėtinė bendrininkavimo forma, bendrininkų, kurie nėra nusikaltimo vykdytojai, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos papildomai pasiremiant BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalimis. Organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Juo labiau kad S. M. buvo ne tik nusikaltimų organizatorius, bet ir turto sunaikinimų vykdytojas. Jei asmuo dalyvauja nusikaltime kaip organizatorius ir kaip vykdytojas, jo veiksmai net ir esant sudėtinei bendrininkavimo formai nekvalifikuojami papildomai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, tačiau, konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis. Teismų sprendimuose nurodyta nusikaltimų kvalifikacija rodo, kad S. M. buvo nuteistas už svetimo turto sunaikinimo organizavimą, bet ne už svetimo turto sunaikinimo organizavimą ir dalyvavimą jame organizuotoje grupėje. Tokia kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir prieštarauja teismų sprendimų aprašomajai daliai. Nors teismai dėl šios dalies netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija šios teismų sprendimų dalies nekeičia, nes tai gali būti suprasta, kaip S. M. teisinės padėties pasunkinimas. Tuo tarpu kasacinis skundas buvo paduotas nuteistojo siekiant palengvinti jo teisinę padėtį.     

           Dėl  BPK pažeidimų

            Patikrinusi teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme skunduose minimų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta. Visos reikšmingos bylos aplinkybės apylinkės teisme išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai ištirti tiesiogiai, gauti duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė, kasatorių manymu, jų alibi patvirtinančius įrodymus, nurodyti. Taip pat argumentuota, kodėl teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais A. G. ir D. R. parodymais bei kitais bylos duomenimis. Apygardos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir nutartyje pateikė išsamią jų visumos analizę, kurių pagrindu motyvuotai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl S. M., A. M., D. R. ir A. G. kaltės Šeduvoje susprogdinus AB banko „Snoras“ bankomatą ir jį apvogus bei Kaune visuotinai pavojingu būdu sunaikinus AB banko „Snoras“ klientų aptarnavimo kioską ir pasikėsinus pavogti ten buvusius pinigus.

           Taigi teismai ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdami baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, o tai reiškia, kad įrodymais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad teismai bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistiesiems, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes teismų išvados dėl įrodymų vertinimo yra pagrįstos ir motyvuotos, nuosprendžio bei nutarties išvados pagrįstos įrodymų visuma, nepažeidžiant  BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

           Dėl teismo šališkumo

         Nuteistojo S. M. gynėjas ir nuteistasis A. M. kasaciniuose skunduose nurodo, kad abiejų instancijų teismai buvo šališki. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas su abiem proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, t. y. kad teismas negali būti suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankius ar nepalankius sprendimus ir privalo vengti situacijų, keliančių abejonių dėl teismo nešališkumo.

            Teismo nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo  išankstinį nusistatymą prieš kaltinamuosius. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai pasisakyta dėl apeliantų argumentų apie ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumą ir pirmosios instancijos teismo šališkumą. Nėra pagrindo abejoti ir apeliacinės instancijos teismo nešališkumu. Nuteistųjų A. G. ir D. R. gynėjas buvo pareiškęs nušalinimą visam Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui. Šis klausimas buvo išnagrinėtas ir išspręstas motyvuota Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškimą, nenustačius BPK 58 straipsnyje nurodytų pagrindų. BPK 59 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad dėl visai teisėjų kolegijai pareikšto nušalinimo nusprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Taigi tai, kad teisėjų kolegija, kuriai proceso dalyvis pareiškė nušalinimą, pati išsprendė šį klausimą, nuspręsdama pareiškimo netenkinti, ir po to išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atmesdama paduotus apeliacinius skundus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei faktas, rodantis teismo šališkumą.

            Kasatoriai teismų šališkumą sieja pagrinde su įrodymų vertinimu, turint išankstinę nuostatą, ir prašymo atlikti tam tikrus įrodymų tyrimo veiksmus, atmetimu. Baudžiamojo proceso įstatymas proceso dalyviams suteikia teisę pateikti prašymus, tačiau neįpareigoja teismo tenkinti visus pateiktus prašymus. Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo S. M. gynėjas, be kitų prašymų, buvo pateikęs ir prašymą įrodymų tyrimo metu peržiūrėti D. R. ir A. G. apklausų vaizdo įrašą. Dėl pateiktų prašymų teismas išklausė proceso dalyvių nuomones bei protokoline nutartimi atmetė prašymą peržiūrėti vaizdo įrašą, motyvuodamas tuo, kad šis įrašas yra ištirtas ir pakartotinai jį tirti netikslinga. Pažymėtina, kad kitas to paties gynėjo prašymas apklausti liudytoju S. Č. buvo patenkintas.     Kasacine tvarka skundžiamo nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti teismų nešališkumo principo pažeidimo. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

Nuteistųjų A. G., D. R. ir S. M. gynėjo kasaciniuose skunduose taip pat nurodomi BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 322 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai, t. y. teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tokia apimtimi, kokia buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje bylų apeliacinio nagrinėjimo ribas, nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas priimtos nutarties aprašomojoje dalyje pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija)“ 25 punkte išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau nereikalaujama pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes. Teisėjų kolegija laiko, kad nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti,  į pagrindinius apeliacinių skundų argumentus apygardos teismas atsakė. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad, atsakydamas į esminius apeliacinių skundų  argumentus, apeliacinės instancijos teismas padarė kasaciniuose skunduose nurodytus esminius BPK pažeidimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 dalimis,

n u t a r i a:

A. M., A. G., D. R. kasacinius skundus atmesti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis dėl  S. M. 2009 m. lapkričio 6 d. ir  lapkričio 19 d.  vagysčių kvalifikavimo.

S. M. 2009 m. lapkričio 6 d. padarytą vagystę kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį,

S. M. 2009 m. lapkričio 19 d. padarytą vagystę  kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

            Kitas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 27 d. nutarties dalis dėl S. M. palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                  Vytautas Greičius

                                                                                               Aldona Rakauskienė

                                                                                                             Vytautas Piesliakas