Civilinė byla Nr. e3K-3-19-469/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04374-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.9.6.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylą nagrinėjusių teismų atsisakymo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę teisėtumo asmens teisės į teisingą teismą, ginant teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įgyvendinimo aspektu.

2.       Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2022 m. kovo 14 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą, kad ieškovas netinka dirbti jūrų laivuose.

3.       Ieškovas nurodė, kad medicinos išraše tik nurodoma, jog ieškovas netinka dirbti jūrų laivuose, tačiau nenurodomos tokio sprendimo priežastys. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba), atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, priėjo prie išvados, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija, atlikusi ieškovui jūrininko profilaktinį sveikatos patikrinimą, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti pacientą (ieškovą) netinkamu dirbti jūrininku. Ieškovas nurodė, kad jis anksčiau niekada nesigydė nuo psichikos ligų, jokių psichotropinių vaistų nenaudojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2022 m. kovo 14 d. pripažino ieškovą netinkamu dirbti jūrų laivuose. Ieškovas 2022 m. gegužės 19 d. pateikė skundą VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiajam gydytojui, šis 2023 m. birželio 6 d. rašte nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2022 m. kovo 14 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą. 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovas kreipėsi su skundu į Akreditavimo tarnybą.

6.       Akreditavimo tarnybos 2023 m. kovo 2 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje nurodoma, kad ieškovas 2021 m. gruodžio 19 d. profilaktiniam patikrinimui lankėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre dėl galimybės dirbti jūrininku. Vizito metu buvo parašyta anamnezė, įvertinta ieškovo psichikos būklė, paskirtas psichologinis mąstymo tyrimas bei pakartotinė gydytojo psichiatro konsultacija. Be to, gydytojas psichiatras D. E. sveikatos istorijoje, esančioje 2021 m. gruodžio 10 d. Psichologinio tyrimo formoje (kuri naudojama vertinti mąstymui bei asmenybei), pažymėjo, kad pokalbio su ieškovu metu ieškovas buvo atsargus, formalus, įsitempęs. Gydytojo D. E. pažymėta, kad elementariuose ieškovo svarstymuose sunku matyti ryšį ir logiką, ieškovas kategoriškai nesutiko, kad jam būtų atliekamas psichodiagnostinis įvertinimas, užfiksuotas stiprus ieškovo pasipriešinimas. Gydytojo D. E. pažymėta, kad iš pokalbio su ieškovu galima matyti kliedesinio pobūdžio išraiškų, nurodyta išvada – yra mąstymo sunkumų (sunkumų interpretuojant tikrovę, yra kliedesinių raiškų). 2021 m. gruodžio 16 d. gydytojas D. E. sveikatos istorijoje nurodė, kad ieškovui 2021 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas psichodiagnostinis tyrimas, buvo užfiksuota mąstymo sunkumų, diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (diagnozės kodas F22.0), ieškovui buvo pasiūlyta atvyti tolimesniam ištyrimui į gydytojų konsultacinę komisiją, tačiau ieškovas atsisakė atvykti. 2022 m. kovo 10 d. gydytojas D. E. sveikatos istorijoje pažymėjo, kad ieškovas nesutiko su diagnoze, todėl gydytojas nukreipė ieškovą gydytojų konsultacinės komisijos vertinimui dėl galimybės dirbti.

7.       Akreditavimo tarnybos 2023 m. kovo 2 d. ataskaitoje konstatuota, kad profilaktinis jūrininko sveikatos patikrinimas ieškovui buvo atliktas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, sprendimas pripažinti ieškovą netinkamu dirbti jūrų laivyne priimtas pagrįstai: pacientui 2021 m. gruodžio 16 d. buvo diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (diagnozės kodas F22.0). Esant tokiai diagnozei gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento būklę, sprendžia dėl galimybės dirbti laivuose, šis vertinimas buvo atliktas 2022 m. kovo 14 d., kai įstaigos gydytojų konsultacinė komisija atliko paciento psichikos būklės vertinimą ir pripažino ieškovą netinkamu dirbti jūrų laivyne.

8.       Akreditavimo tarnybos 2023 m. kovo 2 d. ataskaita ir Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2023 m. kovo 7 d. įsakymu nustatyta, kad: 1) VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija, atlikusi ieškovui jūrininko profilaktinį patikrinimą, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti ieškovą netinkamu dirbti jūrininku; 2) 2022 m. kovo 14 d. ieškovui profilaktinis jūrininko sveikatos patikrinimas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre buvo netinkamai dokumentuotas (įformintas), pažeidžiant teisės akto reikalavimus.

9.       Teismas nurodė, kad, pagal Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktą, gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Išvadą įrašo į formą Nr. 025/a ir į įsakymu Nr. 515 patvirtintos formos Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) iš jo formos Nr. 025/a. Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ 14.1 punkte „psichikos ir elgesio sutrikimai“ nurodoma, jog, asmeniui diagnozavus psichikos ir elgesio sutrikimus (diagnozių kodai F00–F99), dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos.

10.       Teismas nurodė, kad nors 2022 m. kovo 14 d. medicinos dokumentų išraše, kuriuo nuspręsta pripažinti ieškovą netinkamu dirbti jūrininku, neįvardijami tokio sprendimo motyvai, tačiau tai savaime nereiškia, kad tam objektyvios aplinkybės ginčo sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Ieškovui buvo teiktos psichiatro paslaugos, taip pat buvo atliktas psichodiagnostinis tyrimas, jo metu ieškovui diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (diagnozės kodas F22.0). Akreditavimo tarnybos ataskaita patvirtina, kad gydytojų konsultacinė komisija neleido ieškovui dirbti jūrininku būtent dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo (diagnozės kodas F22.0).

11.       Teismas nusprendė, kad atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2022 m. kovo 14 d. sprendimu pagrįstai pripažino ieškovą netinkamu dirbti jūrininku, ir ieškinį atmetė.

12.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13.       Kolegija nurodė, kad byloje esančių įrodymų pakako pirmosios instancijos teismui konstatuoti, jog gydytojų konsultacinė komisija neleido ieškovui dirbti jūrininku būtent dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo, todėl ekspertizės skyrimas šioje byloje nebuvo tikslingas ir ieškovo ieškinys vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma atmestas pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, atsisakydami tenkinti ieškovo prašymą paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), rungimosi principą (CPK 12 straipsnis), ieškovo teisę teisingą bylos nagrinėjimą, užkirto kelią ieškovui teikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Neskyrus teismo psichiatrinės ekspertizės, ieškovas neturėjo galimybės įrodyti, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas yra nepagrįstas. Ieškovas siekė įsidarbinti jūrų laivuose, tačiau gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas jam užkirto kelią pasirinkti norimą darbą, t. y. užkirto kelią į teisę, kurią suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis. Pagal Aprašo 10 punktą, gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Aprašo 1 priedo „Minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir vidaus vandenų transporto specialistams bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiams“ 14.1 punkte nurodoma, kad, asmeniui diagnozavus psichikos ir elgesio sutrikimus (diagnozių kodai F00–F99), dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos. Iš Aprašo matyti, kad vien psichikos ligos diagnozavimas negali būti pagrindu uždrausti asmeniui dirbti jūrų laivuose, iš esmės tai paliekama subjektyviai gydytojo psichiatro nuomonei. Tiek 2022 m. kovo 14 d. gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą, tiek Akreditavimo tarnybos ataskaitoje padarytas išvadas galima buvo nuginčyti tik remiantis teismo psichiatrinės ekspertizės išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ekspertizės skyrimas šioje byloje nebuvo tikslingas, iš esmės patvirtina ir teismo šališkumą, t. y. teismas nesudarė galimybės į bylą pateikti alternatyvaus, teismo ekspertų atlikto ieškovo psichikos sveikatos būklės įvertinimo. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba nusprendė, jog 2022 m. kovo 14 d. ieškovui profilaktinis jūrininko sveikatos patikrinimas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre buvo netinkamai dokumentuotas (įformintas), pažeidžiant teisės akto reikalavimus. Vien dėl šios aplinkybės 2022 m. kovo 14 d. sprendimas turėjo būti panaikintas ir ieškovo psichikos sveikatos būklė įvertinta iš naujo.

15.       Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka negauta.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylą nagrinėjusių teismų atsisakymo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę teisėtumo vertinimo

16.       Ieškovas inicijavo civilinę bylą, siekdamas apginti teisę pasirinkti darbą – dirbti jūrų laivuose; jo teigimu, atsakovo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas, kuriuo jis pripažintas netinkamu dirbti jūrininku, yra nepagrįstas – sprendime nenurodytos pripažinimo netinkamu dirbti priežastys, jis niekada nesigydė nuo psichikos ligų ir nevartojo psichotropinių vaistų. Kasaciniu skundu ieškovas teigia, kad teismo procesas neatitiko CPK įtvirtintų rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų – bylą nagrinėję teismai, atsisakydami skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, atėmė iš jo galimybę nuginčyti jo teises pažeidžiantį atsakovo gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą. Taigi, šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teismo atsisakymo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę teisėtumo vertinimas asmens teisės į teisingą teismą, ginant teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įgyvendinimo aspektu.

17.       Nagrinėjamo ginčo sprendimui aktualūs teisės klausimai patenka tiek į nacionalinės, tiek į tarptautinės teisės – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) – reglamentavimo sritį. Tai suponuoja, kad teismo procesas nacionaliniame teisme, be kita ko, turi atitikti Konvencijoje įtvirtintus žmogaus teisių apsaugos standartus, kurių turinys atskleistas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje.

18.       Teisė pasirinkti profesinę veiklą (darbą) yra konstitucinė asmens teisė. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Konstitucija garantuoja ir teisminę joje įtvirtintų teisių gynybą – Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

19.       Asmens teisė laisvai pasirinkti profesinį užsiėmimą patenka į Konvencijos garantuojamą privataus gyvenimo apsaugos sritį, kuri apima ir atitinkamus teisingo proceso aspektus. Taigi, nagrinėjamai bylai aktualios EŽTT jurisprudencijos nuostatos dėl Konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir 6 straipsnio (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) taikymo.

20.       EŽTT praktikoje teisės į privataus gyvenimo apsaugą klausimu laikomasi principinės pozicijos, kad Konvencijos 8 straipsniu asmeniui užtikrinama tam tikra erdvė, kurioje jis gali nevaržomai siekti savo asmenybės tobulėjimo ir realizacijos (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje A.N. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 17280/08, par. 111); bet koks asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimas pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai apribojimu siekiama teisėto tikslo ar tikslų pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį ir jis yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. yra proporcingas siekiamiems tikslams (EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje A.N. prieš Lietuvą, Nr. 17280/08, par. 113). Šios EŽTT praktikos nuostatos suponuoja, kad nacionalinis teismas, nagrinėjantis su Konvencijos 8 straipsnio taikymu susijusią bylą, be kita ko, turi pareigą patikrinti ir įvertinti, ar konkrečiu atveju nustatyti asmens teisių ribojimai atitinka Konvencijoje įtvirtintus kriterijus: ar jie nustatyti įstatymo pagrindu, ar yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl kitų vertybių apsaugos ir yra proporcingi siekiamam tikslui.

21.       EŽTT praktikoje bylai aktualiais asmens privataus gyvenimo laisvės ribojimo aspektais, be kita ko, nurodoma, kad nors Konvencijos 8 straipsnyje nėra nustatyta jokių aiškių procesinių reikalavimų, sprendimo priėmimo procesas nustatant suvaržymo priemones turi būti teisingas, užtikrinant deramą pagarbą jos 8 straipsniu saugomiems interesams (žr. EŽTT 2004 m. balandžio 26 d. sprendimo byloje Görgülü prieš Vokietiją, peticijos Nr. 74969/01, par. 52). Motyvai, pateikti siekiant pateisinti priemones, kurių buvo imtasi, turi būti svarbūs ir pakankami. Medicininės išvados apie asmenis, kurių psichikos gebėjimai yra sutrikę, yra svarbios ir bet koks sprendimas, grindžiamas asmens psichikos sveikatos vertinimu, turi būti pagrįstas atitinkamais medicinos dokumentais. Tačiau būtent teisėjas, o ne gydytojas turi įvertinti visus svarbius faktus, susijusius su atitinkamu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Sprendimą, ar tokia kraštutinė priemonė yra būtina, ar gali pakakti švelnesnės priemonės, turi priimti bylą nagrinėjantis teisėjas. Kai kyla pavojus tokiam svarbiam asmens privataus gyvenimo interesui, teisėjas turi kruopščiai pasverti visus svarbius veiksnius, kad įvertintų taikytinos priemonės proporcingumą. Būtinos procesinės apsaugos priemonės reikalauja, kad bet koks savavališkumo pavojus šiuo atžvilgiu būtų sumažintas iki minimumo (žr. EŽTT 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą byloje Ivinovic prieš Kroatiją, peticijos Nr. 13006/13).

22.       Dėl įrodinėjimo procesui taikomų reikalavimų EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti šalių pateiktus pareiškimus, argumentus ir įrodymus, be išankstinio nusistatymo, ar jie yra svarbūs jo sprendimui (žr., pvz., EŽTT 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą byloje Letinčić prieš Kroatiją, Perez prieš Prancūziją [GC], peticijos Nr. 47287/99, par. 80 ir kt). Teisingas teismo procesas turi atitikti šalių lygybės principą, kuris privačių ginčų kontekste reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta galimybė pristatyti savo bylą, įskaitant įrodymus, tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų iš esmės nepalankesnėje padėtyje nei priešinga šalis (žr. 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą byloje Devinar prieš Slovėniją, Nr. 28621/15). Įrodymų priimtinumas visų pirma yra nacionalinės teisės reguliavimo dalykas ir paprastai nacionaliniai teismai turi įvertinti jiems pateiktus įrodymus. Tačiau EŽTT vertina, ar visas procesas, įskaitant įrodymų rinkimo būdą, buvo teisingas (žr. EŽTT 2000 m. liepos 13 d.  sprendimo byloje Elsholz prieš Vokietiją [GC], peticijos Nr. 25735/94, par. 66). Medicinos ekspertizės išvada, susijusi su technine sritimi, kurios teisėjai neišmano, gali turėti dominuojančią įtaką vertinant faktus; tai yra esminis įrodymas, ir šalys turi turėti galimybę veiksmingai jį komentuoti (EŽTT 1997 m. kovo 18 d. sprendimas byloje Mantovanelli prieš Prancūziją, peticijos Nr. 8/1996/627/810, par. 33, 36 ir kt.).Taigi pirmiausiai nacionaliniai teismai turi spręsti, ar prašoma eksperto nuomonė būtų naudinga byloje; EŽTT vaidmuo teapsiriboja patikrinimu, ar visas procesas buvo teisingas (žr., pvz., EŽTT 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo byloje Devinar prieš Slovėniją, Nr. 28621/15, par. 53). Atsisakymas skirti ekspertizę Konvencijos 6 straipsnio požiūriu savaime nėra „neteisingas“ šio straipsnio požiūriu; svarbu įvertinti, ar visas procesas buvo teisingas (žr., pvz., EŽTT 1989 m. spalio 24 d. sprendimo byloje H. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10073/82, par. 61 ir 70). Atsisakymo priežastys turi būti pagrįstos / protingos (angl. reasonable).

23.       EŽTT praktikoje akcentuojami teisingo teismo proceso reikalavimai, be kita ko, proceso šalių lygybės imperatyvas, yra tiesiogiai įtvirtinti nacionalinėje teisėje. Konstitucijos garantuojama teisė į teismą įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis principų, kurie užtikrina teisingą procesą ir teisės į teisminę gynybą veiksmingumą – realią asmens galimybę apginti savo teises ar interesus. Bylą nagrinėjančio teismo pareiga – užtikrinti, kad teismo procesas būtų teisingas.

24.       Šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 12 straipsnis) reiškia, kad šalims turi būti sudarytos lygios galimybės įgyvendinti procesines teises. Pagal rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) kiekviena šalis turi pareigą ir teisę įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šalių procesinio lygiateisiškumo principas, be kita ko, reikalauja, kad proceso dalyviams būtų sudarytos lygios galimybės įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Ginčijamas atsakovo gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas yra priimtas vadovaujantis Jūrininkų ir vidaus vandenų transporto specialistų bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Šiuo įsakymu įgyvendinamos kelių įstatymų, be kita ko, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo, nuostatos.

27.       Aprašo 7 punkte nustatyta, kad asmenys, dirbantys ar norintys įsidarbinti jūrininkais, privalo pasitikrinti sveikatą prieš pradėdami darbą (įsidarbindami). Pagal Aprašo 10 punktą, prieš įsidarbinimą jūrininko ar vidaus vandenų transporto specialisto bei motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžio sveikatą tikrina gydytojas psichiatras. Gydytojas psichiatras nustato paciento sveikatos būklės profesinį tinkamumą ir išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrininku ar vidaus vandenų transporto specialistu, motorinių pramoginių laivų ir kitų motorinių plaukiojimo priemonių laivavedžiu, pažymi konkrečią profesinę grupę ir apribojimus, jei tokių yra. Pagal Aprašo 28 punktą, sudėtingais ir ginčytinais (kai dėl išvados reikia spręsti individualiai) atvejais dėl asmens tinkamumo dirbti sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija.

28.       Aprašo 1 priede yra nustatyti minimalūs sveikatos būklės reikalavimai, taikomi jūrininkams ir kt. Šio priedo 14.1 punkte nustatyta, kad, esant psichikos ir elgesio sutrikimų (diagnozės kodai F00-F99), dėl tinkamumo dirbti jūrų ir vidaus vandenų laivuose sprendžiama individualiai po gydytojo psichiatro konsultacijos. Taigi, pagal Aprašą psichikos ligos diagnozavimas nėra absoliutus pagrindas uždrausti asmeniui dirbti jūrininku, sprendimas dėl teisės dirbti priklauso nuo gydytojo psichiatro vertinimo.

29.       Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad pagal sukeliamas teisines pasekmes Aprašo pagrindu priimtas gydytojo psichiatro ar gydytojų komisijos sprendimas, kad asmuo netinka dirbti jūrininku, reiškia Konstitucijos ir Konvencijos saugomos asmens teisės laisvai pasirinkti profesinį užsiėmimą apribojimą, todėl asmeniui turi būti sudaryta galimybė veiksmingai ginčyti šį sprendimą.

30.       Ieškovas atsakovo gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo pagrįstumą ginčija tuo pagrindu, kad jo išvada nemotyvuota, t. y. nenurodytos pripažinimo netinkamu dirbti jūrininku priežastys, be to, nurodė, kad niekada anksčiau nuo psichikos ligų nesigydė ir psichotropinių vaistų nevartojo. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovo teiginį, kad medicinos dokumentų išraše, kuriuo nuspręsta pripažinti ieškovą netinkamu dirbti jūrininku, nenurodyti tokio sprendimo motyvai, tačiau kartu konstatavo, kad tai savaime nereiškia, jog objektyvios aplinkybės ginčo sprendimo priėmimo metu neegzistavo – ieškovui buvo teiktos psichiatro paslaugos, diagnozuotas kliedesinis sutrikimas (kodas F22.0), ieškovo skundą tyrusi Akreditavimo tarnyba ataskaitoje nurodė, kad gydytojų konsultacinė komisija neleido ieškovui dirbti būtent dėl diagnozuoto psichikos sutrikimo; ieškovo sveikatos patikrinimas atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismo sprendime cituojami medicinos dokumentų įrašai apie ieškovo sveikatos būklę, padaryti jį konsultavusio gydytojo D. E. Be kita ko, sprendime nurodoma, kad

31.       Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundė apeliacinės instancijos teismui tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą skirti psichiatrinę ekspertizę sveikatos būklei įvertinti, atėmė iš jo galimybę nuginčyti gydytojų konsultacinės komisijos išvadą dėl netinkamumo dirbti jūrininku. Apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, todėl psichiatrinės ekspertizės skyrimas yra netikslingas.

32.       Įvertinus aptartų teismo procesinių dokumentų turinį, konstatuotina, kad teismai ieškovo argumentų dėl gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo nepagrįstumo tinkamai neišnagrinėjo, skundžiamo gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo iš esmės nevertino, apsiribodami konstatavimu, jog sprendimas yra teisingas dėl to, kad yra priimtas laikantis Apraše nustatytos tvarkos, o ieškovui diagnozuotas psichikos sutrikimas. Teismai nepagrįstai nevertino skundžiamo sprendimo ydingumo – to, kad gydytojų konsultacinės komisijos sprendimas nėra pagrįstas individualiu ieškovo sveikatos būklės vertinimu, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reglamentavimas.

33.       Bylai aktualių įstatymo ir teismų praktikos nuostatų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingam nagrinėjamo ginčo išsprendimui būtina ne tik įvertinti ieškovo sveikatos būklę, bet ir nustatyti sveikatos sutrikimų galimą poveikį ieškovo profesiniams, socialiniams gebėjimams bei dėl to taikytinų ribojimų proporcingumą. Šie klausimai reikalauja specialiųjų žinių, todėl byloje yra tikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę. 

34.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija ieškovo kasacinio skundo argumentus, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus ir nesudarė galimybės jam veiksmingai ginčyti atsakovo gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą, todėl teismo procesas negali būti laikomas teisingu, pripažįsta iš esmės pagrįstais. Nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiami procesiniai sprendimai priimti nenustačius ir neištyrus ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, t. y. liko neatskleista bylos esmė. Dėl to skundžiami procesiniai sprendimai panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 27 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė 

Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė