Civilinė byla Nr. e2A-1515-796/2018

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01469-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.3; 1.3.2.9.14; 1.3.5.9; 1.3.9.2.1;

1.3.9.2.2; 3.3.1.18.3.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manta CWS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Manta CWS“ ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Atsakovas R. S. 2018 m. sausio 5 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Komisija, išnagrinėjusi darbo ginčą, 2018 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė: 1) R. S. prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų išieškojimo tenkinti iš dalies ir pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Manta CWS“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. neteisėtu; 2) R. S. į darbą negrąžinti ir nustatyti, kad darbo sutartis su UAB „Manta CWS“ nutraukta Komisijos sprendimu pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, atleidimo data laikant Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną; 3) išieškoti R. S. naudai iš UAB „Manta CWS“ 9 160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 23 d., o nuo 2018 m. sausio 24 d. iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną išieškoti po 277,58 Eur R. S. vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 4) R. S. naudai iš UAB „Manta CWS“ išieškoti 2 467,30 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių); 5) R. S. reikalavimą dėl 10 000 Eur persikėlimo išlaidų išieškojimo atmesti.

2.       Ieškovė UAB „Manta CWS“ 2018 m. vasario 21 d. su ieškiniu, kuris vėliau buvo patikslintas, kreipėsi į teismą. Patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „Manta CWS“ prašė panaikinti Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovo R. S. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir priteista atsakovui R. S. 9 160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką, 2 467,30 Eur kompensacinė išmoka (neatskaičius mokesčių) bei už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur jo vidutinio darbo užmokesčio, ir priimti naują sprendimą – atsakovo R. S. prašymą atmesti. Komisijos sprendimo dalį dėl 10 000 Eur persikėlimo išlaidų ieškovė prašė palikti galioti. Taip pat prašė priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė tokias aplinkybes:

2.1                      Ieškovės nuomone, darbo ginčą išnagrinėjo neteisminga Komisija, kadangi darbuotojo – atsakovo R. S. darbovietės adresas – (duomenys neskelbtini., todėl darbo ginčą turėjo nagrinėti Kauno skyriaus darbo ginčų komisija.

2.2                      Ieškovės manymu, darbo ginčas Komisijoje buvo išnagrinėtas vertėjaujant šališkam asmeniui, nes vertimo iš anglų kalbos paslaugas teikė atsakovo sutuoktinė J. S., kuri nėra vertėja.  

2.3                      Nurodė, jog nesutinka su Komisijos išvada, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nes neva atsakovas, tiek pasirašydamas 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą, tiek kitus darbo sutarties nutraukimo dokumentus, įskaitant ir 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Ieškovės nuomone, atsakovo veiksmai iki 2017 m. gruodžio 4 d. prašymo atleisti iš darbo pasirašymo ir po šio prašymo pasirašymo patvirtina tiek atsakovo valią nutraukti darbo sutartį, tiek ir jo supratimą, kad darbo santykiai su ieškove yra pasibaigę. Anot ieškovės, atsakovas neįrodė neleistino darbdavio poveikio dėl 2017 m. gruodžio 4 d. prašymo pasirašymo. Byloje nėra nė vieno įrodymo, jog atsakovui buvo daromas spaudimas ar atsakovas būtų buvęs darbdavio persekiojamas, nenustatyta, kad prieš atsakovą buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai ar kitaip pažeistos jo teisės, o tai reiškia, jog 2017 m. gruodžio 4 d. prašymo atleisti iš darbo pasirašymas atitiko tikrąją atsakovo valią. Atsakovas prašymą jį atleisti iš darbo bei kitus jo atleidimo dokumentus pasirašė 2017 m. gruodžio 5 d. Tą pačią dieną generalinį direktorių T. P. pavaduojančiam inžinieriui E. M. buvo nuneštas pasirašyti ir 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pasirašytų dokumentų originalus pasiėmė atsakovas ir vėliau jis jų ieškovei negrąžino, tačiau ieškovė negavo jokio atsakovo pranešimo, kad atsakovas atšaukia savo prašymą atleisti jį iš darbo, todėl 2017 m. gruodžio 6 d. ieškovės atstovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)apie R. S. valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Aplinkybę, kad ieškovė negavo jokio atsakovo prašymo atšaukti jo prašymą dėl atleidimo iš darbo, patvirtina ir atsakovo 2017 m. gruodžio 4 d., 7 d., 8 d. susirašinėjimai programa „Skype“ su direktoriumi T. P.. Nesutinka, kad atsakovo parašo užbraukimas 2017 m. gruodžio 4 d. prašyme ir prašymo išsinešimas – tai atsakovo atsisakymas nuo prašymo atleisti jį iš darbo savo noru. Anot ieškovės, raštu išreikštą valią nutraukti darbo sutartį darbuotojas atšaukti gali tik raštu kreipdamasis į darbdavį. Byloje nėra rašytinio atsakovo prašymo atšaukti 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą atleisti jį iš darbo.

2.4                      Kadangi reikalavimai dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo yra išvestiniai reikalavimai, tai, ieškovės nuomone, nenustačius, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius reikalavimus.

2.5                      Taip pat, ieškovės nuomone, Komisija netinkamai taikė ir aiškino DK 218 straipsnio 4 dalies teisės normą, kuria remdamasi Komisija priteisė atsakovui 2 467,30 Eur kompensaciją (neatskaičius mokesčių).

3.       Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, kad darbo ginčą išnagrinėjo neteisminga Komisija. Nurodė, jog nuo 2017 m. balandžio 12 d. atvyko iš Italijos pas ieškovę dirbi gamybos direktoriumi. Ieškovė net du kartus jam teikė pasirašyti dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. Pirmą kartą tai buvo 2017 m. liepos 10 d., tačiau jis dokumentų nepasirašė. 2017 m. gruodžio 5 d. atvykęs į darbovietę pasirašė daug dokumentų, tarp kurių buvo ir prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2017 m. gruodžio 5 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, priedas prie darbo sutarties su užpildyta grafa – „darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 5 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, 2017 m. gruodžio 5 d. direktoriaus įsakymas Nr. P-13“, įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13. Nė viename iš šių dokumentų nebuvo ieškovės vadovo parašo. Nors minėtus dokumentus pasirašė, jis juos tą pačią dieną iš darbovietės atsiėmė. Po tokių jo veiksmų – pareiškimo dėl atleidimo iš darbo atsiėmimo ir kitų dviejų dokumentų originalų išsinešimo – ieškovė nedisponavo minėtais dokumentais, todėl neturėjo teisės pradėti atleidimo iš darbo procedūros DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sutinka su Komisijos išvada, jog savalaikis pareiškimo atsiėmimas yra teisėtas veiksmas. Kadangi prašymo atleisti jį iš darbo ieškovei jis nepaliko, jo atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti pripažintas neteisėtu. Pažymėjo, jog jo atleidimas buvo inicijuotas ir organizuotas ieškovės. Susirašinėjimas programa „Skype“ vyko apie tai, kad su juo bus atsiskaityta, o tada jis pasirašys atleidimo iš darbo dokumentus. Tačiau kadangi su juo atsiskaityta nebuvo, jis pakeitė savo valią. Mano, kad darbo santykiai tarp jo ir ieškovės 2017 m. gruodžio 5 d. nenutrūko. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Manta CWS“ ieškinys tenkintas iš dalies, nuspręsta panaikinti Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 2 467,30 Eur kompensacinės išmokos (neatskaičius mokesčių). Kita ieškinio dalis atmesta. Priteista ieškovei UAB „Manta CWS“ iš atsakovo R. S. 347,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui R. S. priteista iš ieškovės UAB ,,Manta CWS“ 932,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:

4.1                      Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovo gyvenamoji vieta Klaipėdoje, dalis darbo funkcijų buvo atliekama Klaipėdoje, konstatavo, jog pateisinamas atsakovo pasirinkimas kreiptis į Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Taip pat teismas pažymėjo, jog vien tai, kad Komisija priėmė R. S. prašymą, pradėjo ginčo nagrinėjimą Klaipėdos mieste ir neperdavė jo darbo ginčų komisijai pagal darbdavio buveinės vietą, nedaro Komisijos sprendimo neteisėto.

4.2                      Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas savo paaiškinimais nurodė, kad su ieškovės direktoriumi bendraudamas elektroninių ryšių priemonėmis suprato, jog darbdavys nori inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, jis tam neprieštaravo, jei su juo bus visiškai atsiskaityta, t. y. atsakovui bus sumokėta 10 000 Eur persikėlimo išlaidų bei kitos išmokos. Teismas konstatavo, jog šalių pateikti įrodymai, paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys tarėsi dėl darbo santykių pabaigos: ieškovė informavo, kad ruoš dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, kai tik gaus iš ieškovo galutinius darbus, o atsakovas sutiko pasirašyti dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, kai tik su juo bus visiškai atsiskaityta. Taip pat teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio dokumento, patvirtinančio, kad šalys sutarė darbo sutartį nutraukti būtent pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, šalių elektroniniame susirašinėjime taip pat nėra užuominų apie atsakovo iniciatyvą nutraukti darbo sutartį būtent jo prašymu. Atsakovas, vykdydamas žodinį suderinimą su ieškovės direktoriumi, 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašė visus jam įduotus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, manydamas, kad darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ir kad su juo bus atsiskaityta. Negavęs pinigų sumos, kurios tikėjosi, ir paprašytas atvykti kitą dieną, kai bus direktorius T. P., atsakovas, patvirtindamas anksčiau išreikštą valią – nepasirašyti jokių darbo sutarties nutraukimo dokumentų, kol nebus visiškai atsiskaityta, atsiėmė dokumentus su savo parašu.

4.3                      Apibendrinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovas išreiškė aiškią valią nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesuvokė pasekmių, atgaline data pasirašydamas jam nesuprantama lietuvių kalba jo vardu darbdavio parengtą prašymą išeiti iš darbo savo noru nuo 2017 m. gruodžio 5 d. ir priedą prie darbo sutarties. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovui, neišmanančiam Lietuvos teisinės sistemos bei darbo santykius reguliuojančių įstatymų, nei pasirašinėjant dokumentus, nei pasiimant jų originalus tą pačią 2017 m. gruodžio 5 d. popietę, nebuvo išaiškintos tokio prašymo ir 2017 m. gruodžio 5 d. direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo pasekmės. Atsakovas, negavęs, jo manymu, jam priklausančių išmokų, neturėdamas teisinio išprusimo, pagrįstai tikėjosi, kad dokumentų originalų paėmimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties nutraukimo procedūra neįvyko, pas darbdavį neliko jokių darbuotojo pasirašytų dokumentų, kurie leistų pradėti atleidimo procedūrą. 

4.4                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai tikėjo, kad darbo santykiai nėra nutrūkę. Pažymėjo, jog apie nutrauktą darbo sutartį atsakovas pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. gruodžio 12 d., susirašinėdamas su direktoriumi T. P.. 2017 m. gruodžio 12 d. elektroniniame laiške direktoriui atsakovas nurodė: „Aš nesuprantu, kaip jūs nutraukėte mano sutartį, jeigu aš nieko nepasirašinėjau.“

4.5                      Teismas padarė išvadą, jog darbdavio aktyvūs veiksmai lietuvių kalba ruošiant atsakovo vardu dokumentus, prašymo išeiti iš darbo savo noru paruošimas atgaline data, siekiant kuo greičiau įforminti įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, nepaliekant laiko atsakovui pažodžiui išsiversti gautus dokumentus į jam suprantamą kalbą bei išsiaiškinus nepatinkančias aplinkybes ar nuomonių neatitikimą pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe atšaukti tokį prašymą per 3 darbo dienas, taip pat direktoriaus T. P. nurodymai atsakovui vykti į Marijampolę, prieš tai pasirašyti dokumentus, atiduoti E. M. turimus daiktus, o tik po to eiti kalbėtis su A. G. dėl jam priklausančių sumų, nors A. G., susitikęs su atsakovu, neturėjo jam ką pasakyti, siūlė laukti direktoriaus, rodo ieškovės aktyvius ir atsakovą klaidinančius veiksmus. Tai leido teismui konstatuoti buvus darbdavio poveikį atsakovui.

4.6                      Teismas pažymėjo, jog pripažinus R. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui teisėtai ir pagrįstai Komisijos sprendimu priteista 9 160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 23 d. bei teisėtai ir pagrįstai priteista nuo 2018 m. sausio 24 d. iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kai už vienerius metus.

4.7                      Tačiau teismas nesutiko su Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimu atsakovui priteisti            2 467,30 Eur kompensaciją. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovo teisiniai darbo santykiai tęsėsi 7 mėnesius ir 23 dienas. Įstatymų leidėjas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatė dvejų metų periodą, už kurį kaskart skiriama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o jeigu darbuotojas dirbo trumpiau nei dvejus metus, tokia kompensacija jam nepriklauso.

4.8                      Teismas taip pat pažymėjo, jog šalys viso teismo proceso metu nekėlė ginčo ir nevertino Komisijos sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti atsakovui 10 000 Eur persikėlimo išlaidas. Todėl teismas atsakovo atstovo prašymą, pareikštą baigiamųjų kalbų metu, pasisakyti ir dėl 10 000 Eur pagrįstumo laikė nepagrįstu, nes toks prašymas nebuvo nagrinėjamas ir analizuojamas šalių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Manta CWS“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl R. S. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu panaikinimo, ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą tenkinti. Kitą 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalį (dėl Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies dėl 2 467,30 Eur kompensacinės išmokos (neatskaičius mokesčių) panaikinimo) prašo palikti galioti. Taip pat prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1                      Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Anot jos, atsakovas darbo sutartį nutraukė savo iniciatyva laisva valia. Pažymi, jog atsakovo R. S. valia atleisti jį iš darbo buvo išreikšta jo pasirašytame 2017 m. gruodžio 4 d. prašyme. Atsakovas šį prašymą pasirašė ir buvo pateikęs ieškovei.

5.2                      Pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas neva nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Teismas konstatavo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad kiekvienas atsakovo pasirašytas dokumentas jam buvo išverstas į anglų kalbą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas puikiai suprato, kokius dokumentus jis pasirašo, tai jis padarė laisva valia.

5.3                      Atkreipia dėmesį, jog atsakovo ir direktoriaus T. P. susirašinėjimai vyko atsakovui suprantama kalba (angliškai). Šie susirašinėjimai patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovo vizito į ieškovės biurą tikslas buvo pateikti prašymą atleisti jį iš darbo.

5.4                      Ieškovės įsitikinimu, teismas be teisinio pagrindo pripažino buvus neteisėtą darbdavio įtaką atsakovui. Pažymi, kad byloje nėra jokių tokią tariamą įtaką patvirtinančių įrodymų, išskyrus paties atsakovo paaiškinimus. 

5.5                      Akcentuoja, jog pats atsakovas prieš prašymo atleisti jį iš darbo pasirašymą telefonu nurodė bendrovės direktoriui, kad ketina atvykti į biurą pasirašyti prašymą atleisti jį iš darbo. Prašymas ir kiti atleidimo dokumentai buvo parengti pagal atsakovo išreikštą valią nutraukti darbo santykius.

5.6                      Atsakovo valia išeiti iš darbo susiformavo dar iki prašymo pasirašymo ir atvykimo pas darbdavę. Todėl aplinkybė, kad atsakovo atleidimo dokumentus parengė ieškovė, negali būti vertinama kaip neleistina ar neteisėta įtaka darbuotojui.

5.7                      Po 2017 m. gruodžio 5 d. vykę susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovas suprato, jog darbo santykiai su ieškove yra nutraukti, priešingu atveju jis nebūtų jaudinęsis dėl naujo darbo paieškos.

5.8                      Atkreipia dėmesį ir į tai, jog, 2017 m. gruodžio 5 d. atvykęs į biurą, atsakovas grąžino jam anksčiau išduotas darbo priemones – automobilio „Opel Astra“ raktelius, „PLE Delta“ modulius. Nors atsakovas vėliau iš administratorės pasiėmė savo prašymą atleisti jį iš darbo, tačiau jis niekada nepaprašė grąžinti jam jo darbo priemonių, be kurių darbas yra neįmanomas, nebevyko į darbą, nereikalavo sudaryti tinkamas darbo sąlygas ar pan. Šios aplinkybės, anot ieškovės, patvirtina, kad atsakovas po 2017 m. gruodžio 5 d. nebeketino daugiau dirbti, pats laikė darbo santykius pasibaigusiais.

5.9                      Apeliantė mano, kad atsakovas nebeturėjo teisės atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo. Atsakovo atleidimas iš darbo buvo užbaigtas ir įformintas (atliekant įrašą darbo sutartyje ir pranešant VSDFV) dar iki to momento, kai atsakovas pasiėmė prašymo originalą. Todėl prašymo pasiėmimas negali būti vertinamas kaip prašymo atleisti iš darbo atšaukimas. Atsakovui po kurio laiko grįžus pas administratorę, jo atleidimas jau buvo užbaigtas ir įformintas pagal paties atsakovo prašymą.

5.10                      Taip pat pažymi, jog prašymo atleisti iš darbo atšaukimas privalėjo būti išreikštas raštu, kadangi Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1011-259/2007 išaiškino, jog savo valią nutraukti darbo sutartį, kuri išreikšta raštu, darbuotojas turi teisę atšaukti tik raštu kreipdamasis į darbdavį. Šiuo atveju tokio raštiško prašymo nebuvo.

5.11                      Teismas taip neįvertino to, kad atsakovas savo prašymo atleisti jį iš darbo su užbraukytu tekstu niekada nebuvo pateikęs ieškovei ir ieškovė apie tai nieko nežinojo. Tai, anot ieškovės, patvirtina, kad atsakovas neišreiškė ieškovei savo valios atšaukti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.

6.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo ieškovės UAB „Manta CWS“ apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1                      Sutinka su teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas išreiškė aiškią valią nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva. Pažymi, jog jis niekada neturėjo tikslo nutraukti darbo santykius su ieškove.

6.2                      Pripažįsta, jog tarėsi su ieškovės atstovu dėl darbo santykių pabaigos, tačiau byloje nėra pateikta nė vieno rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog susitarė darbo sutartį nutraukti būtent pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Nuolatinis ieškovės žadėjimas atsiskaityti su atsakovu vertintinas kaip psichologinis, manipuliacinis poveikis, kai atsakovui buvo kuriama iliuzija, kad bus patenkinti jo teisėti lūkesčiai, t. y. po prašymo dėl atleidimo iš darbo pasirašymo su atsakovu bus visiškai atsiskaityta. Atsakovas, siekdamas išspręsti besitęsiantį ginčą dėl atsiskaitymo, buvo priverstas pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Vykdydamas žodinį suderinimą su ieškovės direktoriumi, jis pasirašė visus jam įduotus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo, manydamas, kad darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ir kad su juo bus visiškai atsiskaityta. Tačiau kadangi ieškovė savo įsipareigojimų atsikaityti neįvykdė, atsakovas pakeitė savo valią dėl darbo santykių nutraukimo.

6.3                      Neturėdamas teisinio išprusimo, pagrįstai tikėjosi, kad dokumentų originalų paėmimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog darbo sutarties nutraukimo procedūra neįvyko.

6.4                      Pažymi, kad jis įmonei grąžino tik dalį daiktų. Pas atsakovą yra likę įmonės patalpų raktai, degalinės „Neste“ degalų kortelė, mobilusis telefonas „Samsung“. Ieškovė žinojo, kad šie daiktai yra pas atsakovą, tačiau nereiškė noro juos susigrąžinti.

6.5                      Pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, iš ieškovės pagrįstai priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. 

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos Nr. e2A-1515-796/2018 nagrinėjimas, siekiant objektyviai ir iki galo išnagrinėti bylą bei padaryti pagrįstas išvadas dėl bylos nagrinėjimo metu kilusių klausimų. Tuo tikslu buvo nutarta išsireikalauti papildomus rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro duomenis apie ieškovės UAB „Manta CWS“ finansinę / turtinę padėtį, t. y. 2017 m. pelną (nuostolius), turimą registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, duomenis apie atsakovo R. S. vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.

8.       2018 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės atstovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Ieškovės atstovė prašo išreikalauti šiuos duomenis apie atsakovo R. S. turtinę padėtį: 1) duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie R. S. sutuoktinės J. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą; 2) išrašus iš R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kurių laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 12 d. (įsidarbinimo pas atsakovę diena) iki šiol. Nurodo, jog teismui siekiant išsiaiškinti abiejų šalių turtinę padėtį, turėtų būti surinkti visi įmanomi duomenys ir įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra šalies turtinė padėtis. Ieškovė mano, kad vien nekilnojamojo turto turėjimo ar neturėjimo faktas neatskleidžia visos asmens turtinės padėties. Atsakovas gali turėti ir kitokio turto ar piniginių lėšų, kas rodytų jo gerą turtinę padėtį. R. S. yra susituokęs, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti registruotas ir jo sutuoktinės J. S. vardu. Ieškovės žiniomis, atsakovas tiek dirbdamas pas ieškovę, tiek ir šiuo metu gauna pajamų iš kitų šaltinių. Šią aplinkybę patvirtintų arba paneigtų išrašas iš atsakovo banko sąskaitos.

9.       2018 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 3726,80 Eur išlaidų (3080,00 Eur už paslaugas ir 646,80 Eur PVM) advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, jog ši suma buvo sumokėta už darbo ginčų komisijos sprendimo ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo rengimą, kitų procesinių dokumentų rengimą.

10.       2018 m. spalio 30 d. teisme taip pat buvo gautas ieškovės UAB „Manta CWS“ prašymas atidėti teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymą 3 mėnesių terminui, tai yra iki 2019 m. vasario 1 d. Išdėstyti teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymą vienerių metų terminui, pradedant mokėti nuo 2019 metų vasario 1 d. ir baigiant mokėti 2020 metų vasario 1 d., kas mėnesį mokant lygiomis dalimis iki paskutinio einamojo mėnesio darbo dienos. Nurodo, jog ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį galėtų realizuoti siekdama įvykdyti teismo sprendimą, iš einamųjų pajamų atskaičius būtinąsias išlaidas, ieškovei lieka labai nedidelė suma, tai yra apie 800 Eur, iš kurios ieškovė galėtų atsiskaityti su atsakovu. Šiuo metu ieškovė susiduria su laikinais sunkumais. Nors ieškovė nėra nemoki, tačiau yra priversta vėluoti atsiskaityti su tiekėjais. Pareiga nedelsiant sumokėti didelę pinigų sumą (atsakovui) turėtų ypatingai didelių neigiamų pasekmių ieškovei.

11.       2018 m. lapkričio 5 d. atsakovas R. S. byloje pateikė atsiliepimą į ieškovės pateiktus prašymus dėl įrodymų išreikalavimo ir sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo. Nurodo, jog ieškovės prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo yra visiškai nepagrįstas ir niekaip nėra susijęs su nagrinėjama darbo byla. Pažymi, kad jo sutuoktinė nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl toks prašymas nėra suderinamas su asmens duomenų apsaugos principais.

12.       Taip pat nesutinka su ieškovės prašymu atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą. Nurodo, jog ieškovė su atsakovu vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo ir jam atsiųstame taikos sutarties projekte buvo nurodyta didelė pinigų suma ir itin trumpas jos išmokėjimo terminas. Dėl ieškovės pageidavimo neatskleisti derybų turinio apie derybų faktą ir gautą pasiūlymą atsakovas informuoja teismą ir palieka teismo nuožiūra spręsti, ar iš ieškovės išsireikalauti ir įvertinti šį dokumentą.

13.       2018 m. lapkričio 7 d. teisme buvo gautas ieškovės paaiškinimas. Papildomai nurodo, jog, ieškovės vertinimu, teismui yra aktuali ir informacija apie atsakovo turtą, turimą jungtinės nuosavybės teise. Be to, atsakovas nenurodė, kurioms teisės normoms, reglamentuojančioms asmens duomenų apsaugą, prieštarautų ieškovės nurodytų įrodymų išreikalavimas.

14.       Taip pat nurodo, jog atsakovas ir ieškovė derėjosi ne kartą, taip pat dar ir iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ieškovė 2018 m. birželio mėn. inicijavo naujas derybas dėl taikos, kurių metu buvo sutarta konkreti suma, kurią ieškovė būtų sumokėjusi atsakovui. Tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti taikos sutartį, nes, kaip nurodė, sutarta suma buvo per maža. Po to, kai buvo pateiktas apeliacinis skundas, ieškovė dar kartą inicijavo derybas dėl taikos sutarties. Šįkart buvo sutarta didesnė suma „į rankas“ – 32 000 Eur. Ieškovės atstovė nusiuntė taikos sutartį atsakovo atstovui, tačiau atsakovo atstovas ir vėl netikėtai nurodė, kad taikos sutarties atsakovas nepasirašys (nenurodydamas konkrečių priežasčių).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

Dėl naujų įrodymų pridėjimo ir įrodymų išreikalavimo

17.       Ieškovė su 2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinimais pateikė naujus įrodymus byloje, tai yra susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl taikaus ginčo sprendimo iki termino apeliaciniam skundui pateikti, susirašinėjimą elektroniniu paštu dėl taikaus ginčo sprendimo po apeliacinio skundo pateikimo ir taikos sutarties projektus. Atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. paaiškinimuose nurodo šiuos dokumentus ir jų išreikalavimo klausimą palieka spręsti teismui.

18.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).

19.       Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog šie dokumentai abiem šalims yra žinomi, abi šalys su jais yra susipažinusios, išreiškė pageidavimą, kad apie vestas derybas dėl taikos sutarties sudarymo būtų informuotas ir teismas, todėl įvertinus tai, kad nagrinėjama byla, kilusi iš darbo teisinių santykių, taip pat šių dokumentų pridėjimas prie bylos jos nagrinėjimo neužvilkins,  kartu su 2018 m. lapkričio 7 d. paaiškinimais ieškovės pateikti dokumentai pridėtini prie bylos.

20.       Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą išreikalauti iš Nekilnojamojo turto registro duomenis apie R. S. sutuoktinės J. S. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą; išrašus iš R. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, kurių laikotarpis nuo 2017 m. balandžio 12 d. (įsidarbinimo pas atsakovę diena) iki šiol. Atsakovas gali turėti ir kitokio turto ar piniginių lėšų, kas rodytų jo gerą turtinę padėtį. R. S. yra susituokęs, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti registruotas ir jo sutuoktinės J. S. vardu. Ieškovės žiniomis, atsakovas tiek dirbdamas pas ieškovę, tiek ir šiuo metu gauna pajamų iš kitų šaltinių. Šią aplinkybę patvirtintų arba paneigtų išrašas iš atsakovo banko sąskaitos.

21.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat tai, kad yra nagrinėjamas darbo ginčas, tai, kad byloje yra išreikalauti duomenys iš „Sodros“ apie atsakovo įdarbinimus, kurie yra oficialūs dokumentai, patvirtinantys arba paneigiantys atsakovo įsidarbinimo faktą, vertina, kad byloje yra pakankamai įrodymų įvertinti šalių turtinę padėtį, naujų įrodymų reikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl ieškovės prašymas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

22.       Atsakovas R. S. pas ieškovę atvyko dirbi iš Italijos gamybos direktoriumi (ūkinė veikla – autoplovyklų įrangos gamyba), darbo sutartis su atsakovu pasirašyta 2017 m. balandžio 11 d., darbo sutartis įsigaliojo ir atsakovas pradėjo dirbti 2017 m. balandžio 12 d. Darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis – 3 948 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių) (1 t., b. l. 33–38). 2017 m. liepos 10 d. atsakovui buvo pateiktas prašymas atleisti jį iš darbo savo noru, prašymas surašytas atsakovo vardu, lietuvių kalba, prašoma atleisti atsakovą iš darbo pačiam prašant nuo 2017 m. spalio 10 d., tačiau atsakovas šio prašymo nepasirašė (1 t., b. l. 39). Į bylą taip pat pateiktas 2017 m. gruodžio 4 d. prašymas atsakovo vardu, spausdintas lietuvių kalba, kuriuo prašoma atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2017 m. gruodžio 5 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį pačiam prašant, prašymas pasirašytas atsakovo, tačiau parašas prašyme užbrauktas (1 t., b. l. 40). Prie bylos medžiagos taip pat yra pateiktas atsakovo pasirašytas priedas prie darbo sutarties su užpildyta grafa: „darbo sutartis nutraukta 2017 m. gruodžio 5 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį“, ir 2017 m. gruodžio 5 d. direktoriaus įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuose atsakovo pasirašytuose dokumentuose atsakovo parašas užbrauktas, o darbdaviui atstovaujančio asmens parašo nėra (1 t. b. l. 78, 79). Į bylą taip pat yra pateiktas analogiškas 2017 m. gruodžio 5 d. direktoriaus įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra pasirašytas įmonės direktorių pavaduojančio E. M., tačiau nepasirašytas atsakovo (1 t., b. l. 13). 2017 m. gruodžio 6 d. VSDFV informuota apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo pabaigą (1 t., b. l. 16).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

23.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovo R. S. atleidimo iš darbo pas ieškovę UAB „Manta CWS“. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, anot jos, darbo sutartis su atsakovu teisėtai ir pagrįstai buvo nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Tuo tarpu atsakovas R. S. kategoriškai teigia, jog jis neturėjo tikslo nutraukti su ieškove darbo teisinius santykius savo iniciatyva, todėl jis iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas neteisėtai.

24.       Remiantis DK 53 straipsniu, darbo sutarties nutraukimą gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas šią savo teisę gali įgyvendinti, be kita ko, nutraukdamas darbo sutartį savo rašytiniu pareiškimu (DK 55 straipsnio 1 dalis). Nutraukiant darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota išraiškos forma yra darbuotojo rašytinis pareiškimas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamą reikšmę šiuo atveju turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iš darbo šiuo pagrindu gali būti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarąjį parašyti pareiškimą atleisti iš darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas (ieškovas), kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2004). 

26.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatinėjo tikrąją atsakovo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo buvus darbdavio poveikį atsakovui, taip pat kad atleidimo iš darbo pagrindas, numatytas DK 55 straipsnio 1 dalyje, neatitinka tikrosios atsakovo valios. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka.

27.       Atsakovo paaiškinimus, jog ne jis buvo darbo teisinių santykių nutraukimo iniciatorius, patvirtina byloje esantys atsakovo R. S. susirašinėjimai su darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – direktoriumi T. P., iš kurių matyti, jog 2017 m. gruodžio 1 d. apie darbo sutarties nutraukimą su atsakovu pirmasis užsiminė darbdaviui atstovaujantis asmuo, 9.13 val. parašydamas atsakovui R. S.: „Ar galiu dabar nutraukti jūsų darbo sutartį?“ Atsakovas R. S. 9.21 val. į tai atsakė: „Ne, T.. Kai susitiksime. Išsiaiškinsime dėl visų pinigų ir tada nutrauksim. <...> Po pirmadienio praneškite, kada galėtumėm susitikti. Arba kada galėsiu atvažiuoti pinigų ir jums atiduoti visus daiktus. Parenkite dokumentus dėl automobilio ir banko kortelių, kurias turiu atiduoti, taip pat dėl mobilaus“ (1 t., b. l. 67). 14.23 val. atsakovas R. S. dar kartą susirašinėdamas akcentavo: „<...> Kol negausiu pinigų, nepasirašysiu dokumentų. Galiu atvažiuoti pirmadienį ir viską užbaigtumėm <...>“ (1 t., b. l. 68). 2017 m. gruodžio 4 d. vykusio susirašinėjimo metu darbdaviui atstovaujantis asmuo atsakovui R. S. 13.47 val. parašė: „Susisiekit su A. dabar, aš paprašiau administratorės K., kad parengtų dokumentus dėl jūsų darbo sutarties nutraukimo. Visus daiktus atiduokit E..“ Atsakovas R. S. 13.48 val. į tai atsakė: „Gerai“ (1 t., b. l. 71). Iš to, kas aptarta, galima daryti išvadą, jog darbo sutarties nutraukimo iniciatorius šiuo atveju buvo ne atsakovas R. S., o ieškovei atstovaujantis asmuo – direktorius T. P.. Atsakovas R. S. šiuo atveju tik priėmė direktoriaus pasiūlymą nutraukti jo darbo sutartį su UAB „Manta CWS“. Kad atsakovas R. S. nebuvo darbo santykių nutraukimo iniciatorius, patvirtina ir tai, jog atsakovas R. S., prasidėjus pokalbiui apie darbo sutarties nutraukimą, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui 2017 m. gruodžio 1 d. 14.36 val. rašė: „Tomai, bet aš nenoriu nutraukti santykių su jumis ir A.. Mes galim ir toliau dirbti, jeigu jūs man mokėsite. Jūs mane gi pažįstate, aš neapgaudinėju. Taigi susitarkim kaip draugai, kad visiems būtų gerai.“ Į šią atsakovo žinutę direktorius T. P. 14.45 val. atrašė: „Aš irgi nenorėčiau, žinoma, mes jums sumokėsime, jei reiks jūsų pagalbos, bet užbaikim tinkamai šį reikalą, kad nebūtumėm priklausomi nuo jūsų“ (1 t., b. l. 69). Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog suinteresuotumą ir tikslą kuo greičiau nutraukti darbo teisinius santykius su atsakovu turėjo būtent ieškovė, o ne atvirkščiai.

28.       Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų prieštaravęs tam, jog visus dokumentus, reikalingus darbo sutarties nutraukimui įforminti, parengs darbdaviui atstovaujantys asmenys, iš anksčiau aptartų susirašinėjimų galima spręsti, jog jis tam pritarė, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų išreiškęs savo valią darbo sutartį su ieškove UAB „Manta CWS“ nutraukti būtent pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, kas buvo nurodyta 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovo R. S. vardu paruoštame prašyme atleisti iš darbo (ginčo byloje nėra, kad šį prašymą paruošė darbdaviui atstovaujantys asmenys). Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovas prieš prašymo atleisti jį iš darbo pasirašymą telefonu nurodė bendrovės direktoriui, kad ketina atvykti į biurą pasirašyti prašymą atleisti jį iš darbo, prašymas ir kiti atleidimo dokumentai buvo parengti pagal atsakovo išreikštą valią nutraukti darbo santykius. Tačiau, kad įrodytų šias aplinkybes, ieškovė į bylą nepateikė jokių telefoninių pokalbių išklotinių, kurios patvirtintų, jog atsakovas telefonu tikrai išreiškė savo valią nutraukti darbo santykius DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovo valia buvo nutraukti darbo santykius DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Byloje esantys atsakovo ir ieškovei atstovavusio direktoriaus susirašinėjimai taip pat neleidžia padaryti tokios išvados, t. y. kad atsakovas R. S. siekė nutraukti darbo sutartį su ieškove DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

29.       Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas R. S., 2017 m. gruodžio 5 d. atvykęs į darbovietę, pasirašė 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą atleisti iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau nors atsakovas šį prašymą ir pasirašė, sutiko su darbdavio pasiūlymu dėl darbo santykių nutraukimo, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau aptartais įrodymais, negali sutikti su ieškovės argumentais, jog pasirašydamas minėtą prašymą atsakovas išreiškė savo tikrąją valią nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Anksčiau aptarta, jog šioje situacijoje darbo santykių nutraukimo iniciatorius buvo ieškovės atstovas – UAB „Manta CWS“ direktorius. Atsakovas R. S. tik priėmė darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo santykius, tačiau su sąlyga, kad su juo bus teisingai atsiskaityta. Tikėdamasis, kad nutraukiant darbo sutartį su juo bus visiškai atsiskaityta, atsakovas R. S. sutiko su darbdavio primesta valia darbo sutartį sutraukti DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kad 2017 m. gruodžio 4 d. prašyme atleisti iš darbo nebuvo išreikšta tikroji atsakovo R. S. valia, įrodo pastarojo veiksmai – pasirašytų dokumentų, reikalingų darbo teisinių santykių nutraukimui įforminti, originalų atsiėmimas iš darbdavio supratus, kad su juo nebus atsiskaityta taip, kaip jis reikalauja.

30.       Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas R. S. darbo sutartį su ieškove UAB „Manta CWS“ DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukė savo iniciatyva laisva valia. Teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad inicijuojant darbo teisinių santykių nutraukimą buvo daromas darbdavio poveikis atsakovui.

31.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo teisės atšaukti savo prašymo atleisti jį iš darbo. Taip pat, prieštaraudama savo tokiai pozicijai, teikia ir kitą argumentą – tai, jog prašymo atšaukimas privalėjo būti išreikštas raštu.

32.       Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva, yra konstatavęs, jog darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik su darbdavio sutikimu. Tačiau kai darbuotojas prašyme dėl atleidimo iš darbo nurodo konkrečią atleidimo iš darbo dieną ir laikotarpis tarp šios datos ir pareiškimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo pareiškime nurodytos datos. Jeigu darbdavys šia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo prašymą, darbuotojas savo pareiškimo negali atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-297/2007). 

33.       Tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame už vadovą pasirašė įgaliotas inžinierius E. M. (1 t., b. l. 12, 13) ir kurio pagrindu buvo pateiktas pranešimas VSDFV apie atsakovo atleidimą iš darbo (1 t., b. l. 16), nebuvo pasirašytas darbuotojo – atsakovo R. S.. Analogišką įsakymą (1 t., b. l. 79), tačiau be vadovo parašo atsakovas R. S. buvo pasirašęs, tačiau šį įsakymą jis kartu su kitais dokumentų originalais 2017 m. gruodžio 5 d. iš darbovietės atsiėmė. Kadangi atsakovas atleidimo iš darbo dokumentus pasirašinėjo juose nesant darbdavio įgalioto asmens parašo, o 2017 m. gruodžio 5 d. įsakyme apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytame E. M., nėra atsakovo parašo, darytina išvada, kad minėtas 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymas apie darbo sutarties nutraukimą Nr. P-13, kuris yra pasirašytas E. M., buvo pasirašytas jau po to, kai atsakovas buvo atsiėmęs pasirašytų dokumentų, reikalingų darbo sutarties nutraukimui įforminti, originalus, priešingu atveju E. M. būtų pasirašęs ant to įsakymo, ant kurio buvo atleidžiamo darbuotojo R. S. parašas. Ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, neva atsakovo atleidimas iš darbo buvo užbaigtas ir įformintas (atliekant įrašą darbo sutartyje ir pranešant VSDFV) dar iki to momento, kai atsakovas pasiėmė prašymo originalą. Iš byloje esančio VSDFV išrašo (1 t., b. l. 16) matyti, jog 2-SD pranešimas ((duomenys neskelbtini) VSDFV buvo pateiktas ne 2017 m. gruodžio 5 d., kaip teigia apeliantė, o gruodžio 6 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo metu, kai atsakovas atsiėmė pasirašytus dokumentų, reikalingų darbo sutarties nutraukimui įforminti, originalus, darbdavys faktiškai dar nebuvo patenkinęs darbuotojo prašymo atleisti jį iš darbo nuo prašyme nurodytos datos, todėl atsakovas galėjo pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise atšaukti pasirašytą prašymą atleisti iš darbo.

34.       Taip pat atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad prašymo atleisti iš darbo atšaukimas privalėjo būti išreikštas raštu. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas DK 55 straipsnio 2 dalyje nenustatė, kokia forma gali būti atšauktas pareiškimas nutraukti darbo sutartį. Vėlesnėje, nei apeliantė nurodo (Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1011-259/2007), teismų praktikoje, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-890-826/2016, laikomasi pozicijos, jog pareiškimo atšaukimas gali būti pareikštas ne tik raštu, bet ir žodžiu. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant DK 55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam aiškiam prašymo atleisti iš darbo atšaukimo būdui, negalima sutikti su ieškovės argumentu, jog atsakovas privalėjo tai padaryti raštu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais – pasirašytų dokumentų originalų atsiėmimu – aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo valią atšaukti savo prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tokią savo valią išreiškęs konkliudentiniais veiksmais, atsakovas nebeprivalėjo prašymo atšaukti ir raštu, kaip teigia ieškovė.

35.       Taip pat nepagrįsti ieškovės argumentai, jog byloje esantys susirašinėjimai, atsakovo veiksmai (neatvykimas į darbą, darbo priemonių nereikalavimas), jaudinimasis dėl naujo darbo paieškos įrodo, kad atsakovas suprato, jog darbo santykiai su ieškove yra nutraukti. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas darbo užduotis atlikdavo nuotoliniu būdu, dėl faktinio nuvykimo į tam tikrą objektą su juo būdavo suderinama, tad jam kasdien vykti į darbovietę nereikėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2017 m. gruodžio 12 d. vykusio susirašinėjimo metu (2 t., b. l. 21) atsakovas direktoriui T. P. siųstame laiške nurodė: „Nesuprantu, kaip tu nutraukei mano sutartį, jei aš niekur nepadėjau jokio parašo.“ 2017 m. gruodžio 15 d. įmonės direktoriui T. P. siųstame laiške atsakovas, be kita ko, pažymėjo: „<...> Dėl sutarties nutraukimo tu privertei mane rašyti 2 kartus, tačiau nėra jokių mano parašų. 2017 m. gruodžio 5 d. tavęs nebuvo Lietuvoje, tai kodėl buvau atšauktas nuo darbo? Jei nori, kad nutraukčiau savo darbo sutartį, privalai man sumokėti tai, kas nebuvo sumokėta (11 200 eurų).“ Taip pat nepaneigti ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, jog darbdaviui jis grąžino tik dalį daiktų, pas jį yra likę įmonės patalpų raktai, degalinės „Neste“ degalų kortelė, mobilusis telefonas „Samsung“, o ieškovė jų grąžinti nereikalavo. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kokią padarė ir pirmosios instancijos teismas, jog atsakovas pagrįstai tikėjo, kad, jam atsiėmus 2017 m. gruodžio 5 d. pasirašytų dokumentų, reikalingų darbo sutarties nutraukimui įformint, originalus, darbo santykiai su ieškove 2017 m. gruodžio 5 d. nenutrūko.

36.       Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutartis su atsakovu R. S. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo nutraukta neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, ši sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl neteisėto atleidimo padarinių

37.       Pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, taikytini DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai – priteisiamas iš darbdavio darbuotojui vidutinis jo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. 

38.       Pažymėtina, jog ieškovei pateikus ieškinį teisme, ginčo dėl atsakovui R. S. galbūt priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvo, su tuo susijusios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos, dėl to teisėtai ir pagrįstai dėl šių DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytų neteisėto atleidimo padarinių nebuvo sprendžiama ir pasisakoma pirmosios instancijos teisme. Dėl kompensacijos nagrinėjamu atveju nepriteisimo atsakovui pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, apeliacine tvarka ši teismo sprendimo dalis neskundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to taip pat nepasisako.

39.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pripažinus atsakovo R. S. atleidimą iš darbo neteisėtu, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsakovui teisėtai ir pagrįstai Komisijos sprendimu priteista 9 160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 23 d. ir teisėtai ir pagrįstai priteista nuo 2018 m. sausio 24 d. iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kai už vienerius metus. 

40.       Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, neginčijo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, todėl pripažįstama, jog ieškovė sutinka, kad atsakovo R. S. vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną yra 277,58 Eur.

41.       Atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, taikytini DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyti padariniai – priteistinas iš ieškovės atsakovui vidutinis jo darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pvz., kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys taptų nemokus, dėl to nukentėtų kiti darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nustatęs, kad prašomos priteisti kompensacijos dydis prieštarauja teisingumo principui, yra iš esmės neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012).

42.       Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010); darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011); ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę: darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012); darbuotojui išmokėtos išeitinės išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2005). Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

43.       Bylos duomenimis nustatyta, jog darbo santykiai tarp atsakovo R. S. ir ieškovės UAB „Manta CWS“ faktiškai truko nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. 7 mėn. ir 23 d. Visuotinai prieinamais duomenimis www.rekvizitai.lt taip pat nustatyta, jog ieškovė UAB „Manta CWS“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. kovo 27 d. Šioje įmonėje pastaruoju metu vidutiniškai dirba 8–9 darbuotojai. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašo, VĮ „Regitra“ išrašo, ieškovės pateiktų dokumentų nustatyta, jog įmonė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kelių transporto priemonių neturi. Įmonės balanso už 2017 m. duomenimis, jos grynasis pelnas 2017 m. siekė 71 345 Eur, ieškovė turėjo ir kreditorių, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 65 233 Eur. Kaip nurodė pati ieškovė, šiuo metu jos einamosios pajamos sudaro apie 800 Eur.

44.       Pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, jam, remiantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. turi būti priteista iš ieškovės už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Darbo ginčas trunka beveik metus laiko, taigi, ilgesnį laikotarpį, negu atsakovas faktiškai dirbo pas ieškovę. Tačiau nenustatyta, kad kuri nors šalis būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, vilkinusi darbo ginčo nagrinėjimą. Atsakovui R. S. už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. turėtų būti priteista tokia kompensacija, kuri siektų beveik viso ieškovės 2017 m. grynojo pelno dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas iš ieškovės nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir sąžiningas ieškovės, jos kitų darbuotojų ir kreditorių atžvilgiu, tai būtų pernelyg didelė finansinė našta ieškovei. Kadangi priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis prieštarautų teisingumo principui, būtų iš esmės neproporcingas, didelė tikimybė, jog sukeltų sunkių neigiamų padarinių ieškovei, kompensacijos atsakovui už priverstinės pravaikštos laiką dydis mažintinas, atsakovui R. S. iš ieškovės UAB „Manta CWS“ už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. gruodžio 6 d. priteistina už kiekvieną darbo dieną po 277,58 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), kompensaciją priteisiant už 3 (trijų) mėnesių laikotarpį.

45.       Kadangi atsakovui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydis mažintinas, laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

46.       Taip pat pažymėtina, jog DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Dėl bylos procesinės baigties 

47.       DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu Komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog DK 231 straipsnio 4 dalis numato, kad Komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. DK 231 straipsnio 7 dalis numato, kad, teismo sprendimui ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

48.       Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, konstatuojama, jog kadangi ieškinys nebuvo paduotas tik dėl tos Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, kuria R. S. reikalavimas dėl 10 000 Eur persikėlimo išlaidų išieškojimo atmestas, ši Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis įsiteisėjo pasibaigus ieškinio pareiškimo teismui terminui.

49.       Kadangi dėl visos kitos likusios Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies buvo paduotas ieškinys, ši sprendimo dalis neteko galios. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs darbo ginčą teisme, net ir priimdamas sprendimą, kuriuo iš esmės pritariama Komisijos išvadoms ir sprendimui, privalėjo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš esmės pakartoti Komisijos sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. ginčą išspręsti iš esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl ginčijamas sprendimas patikslintinas, papildant jo rezoliucinę dalį.

50.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra aptarti, yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo

51.       Ieškovė byloje pateikė prašymą atidėti teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymą 3 mėnesių terminui, tai yra iki 2019 m. vasario 1 d. Išdėstyti teismo sprendimo, priimto šioje byloje, įvykdymą vienerių metų terminui, pradedant mokėti nuo 2019 metų vasario 1 d. ir baigiant mokėti 2020 metų vasario 1 d., kas mėnesį mokant lygiomis dalimis iki paskutinio einamojo mėnesio darbo dienos. Atsakovas su pateiktu prašymu nesutinka ir nurodo, jog derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu ieškovė nurodė didelę pinigų sumą ir itin trumpą jos išmokėjimo terminą.

52.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

53.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

54.       Atsižvelgdamas į šio instituto prasmę, taip pat vertintinas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina, kadangi sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, buvo atsižvelgta ir į darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją. Kadangi šalių turtinė padėtis jau yra įvertinta sprendžiant klausimą dėl atsakovui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydį ir nustatytas toks kompensacijos dydis, kuris yra protingas, teisingas abiejų šalių atžvilgiu ir įvykdomas ieškovės, prašymas atidėti ir išdėstyti teismo sprendimą netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme 

55.       Iš dalies tenkinant ieškovės apeliacinį skundą ir keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme.

56.       Ieškovė ieškiniu nesutiko su Komisijos 2018 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, kuria: 1) atsakovo R. S. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu; 2) nutarta išieškoti R. S. naudai iš UAB „Manta CWS“ 9 160,14 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. sausio 23 d., o nuo 2018 m. sausio 24 d. iki sprendimo įvykdymo dienos už kiekvieną darbo dieną išieškoti po 277,58 Eur R. S. vidutinio darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip už vienerius metus; 3) nutarta priteisti atsakovui iš ieškovės 2 467,30 Eur kompensacinę išmoką (neatskaičius mokesčių). Pirmasis ieškovės reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc. reikalavimo. Antrasis reikalavimas tenkintas iš dalies – 75 proc. (kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką priteista ne už 1 m. laiko (12 mėn.), o už 3 mėn.). Trečiasis reikalavimas tenkintas 100 proc. Vadinasi, tenkinta 58 proc. ieškinio reikalavimų, o atsakovo, kuris atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, reikalavimų tenkinta 42 proc.

57.       Ieškovė byloje pateikė įrodymus, jog jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrai sudaro 2 482,90 Eur (75 Eur žyminis mokestis už ieškinį bei 2 407,90 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą) (1 t., b. l. 17, 158–164). Šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, išsamiai detalizuotos, todėl iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 1 440,08 Eur (2 482,90 Eur x 58 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. 

58.       Remiantis į bylą pateiktais įrodymais, atsakovas iš viso turėjo 1 036,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (980 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei 56,58 Eur išlaidos už vertimo paslaugas) (1 t., b. l. 181–189, 191–194, 2 t., b. l. 62–67). Kadangi atsakovo reikalavimų tenkinta 42 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 435,36 Eur (1 036,58 Eur x 42 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.  

59.       Atlikus tarpusavio įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 004,72 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.  

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme 

60.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl atsakovo R. S. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusiais padariniais – kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimu. Pirmasis apeliacinio skundo reikalavimas atmestas, vadinasi, tenkinta 0 proc. reikalavimo. Antrasis reikalavimas tenkintas iš dalies – 75 proc. (kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką priteista ne už 1 m. laiko (12 mėn.), o už 3 mėn.). Vadinasi, tenkinta 37,5 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

61.       Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 28,13 Eur (75 Eur x 37,5 proc. / 100 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

62.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog ieškovė (apeliantė) už apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (2 t. b. l. 117), taip pat pateikė duomenis, jog šioje byloje sumokėjo 3726,80 Eur dydžio žyminį mokestį (3080,00 Eur už teisines paslaugas ir 646,80 Eur PVM). Nurodo, jog šios išlaidos susidarė už darbo ginčų komisijos sprendimo ir Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo analizę, apeliacinio skundo rengimą, kitų procesinių dokumentų rengimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, be apeliacinio skundo, pateikė keturis prašymus. Rekomendacijų 8.10 punkte numatyta, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis yra 1,7 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje, o 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Rekomendacijose yra nurodyti maksimalūs priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžiai.

63.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Rekomendacijų 8.10, 8.16 punktais už advokato suteiktas paslaugas ieškovei iš atsakovo priteistina 1152,80 Eur (926,70 Eur (2018 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) × 1,7 = 1575,39 Eur; (926,70 × 0,4) × 4 = 1498,72; (1498,72 + 1575,39) × 37,5 proc.). Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1180,92 Eur (1152,80 Eur + 28,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

64.       Nors atsakovas teikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat nuomonę dėl ieškovės pateiktų prašymų, tačiau duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nespręstinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

ieškovės UAB „Manta CWS“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės UAB ,,Manta CWS“ ieškinį tenkinti iš dalies ir ginčą išspręsti iš esmės.

Pripažinti atsakovo R. S. (R. S.) atleidimą iš darbo UAB „Manta CWS“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2017 m. gruodžio 5 d. neteisėtu.  

Atsakovo R. S. į darbą negrąžinti ir pripažinti, kad atsakovo R. S. 2017 m. balandžio 11 d. terminuota darbo sutartis Nr. 1 su UAB „Manta CWS“ nutraukta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 21 d.

Priteisti atsakovui R. S. iš ieškovės UAB „Manta CWS“ už priverstinės pravaikštos laiką 3 (trijų) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją, už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuojant 277,58 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių).  

Atsakovui R. S. 2 467,30 Eur kompensacinės išmokos (neatskaičius mokesčių) nepriteisti.

Priteisti ieškovei UAB „Manta CWS“ iš atsakovo R. S. 1 004,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti ieškovei UAB „Manta CWS“ iš atsakovo R. S. 1180,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos         Kristina Domarkienė

        Jolanta Gailevičienė

                                                                                                                        Erinija Kazlauskienė