Civilinė byla Nr. 2YT-1651-722/2017
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01145-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1; 3.4.5.2.

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 27 d.
Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė,
sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovei advokatei D. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja V. M., tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. lapkričio 25 d. (įrašo Nr. 588), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sūnaus (pareiškėjos brolio) Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. gegužės 17 d. (įrašo Nr. 2452), mirties, faktiškai valdydamas paveldėtą turtą.
Pareiškime nurodė, kad jos brolis Ž. D. iki mirties – 2011 m. gegužės 17 d., gyveno kartu su jų tėvu A. D., tėvų bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir jos brolio Ž. D. motinai V. B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2007 m. spalio 25 d. mirus, pareiškėjos ir jos brolio tėvas A. D., pareiškėjos brolis Ž. D. ir pareiškėja priėmė palikimą pagal įstatymą ir savo dalis įregistravo nekilnojamojo turto centriniame duomenų registre. Dalį po motinos mirties turto pardavė. Brolis Ž. D. kartu su tėvu A. D. liko gyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Po brolio Ž. D., mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties, tėvas A. D. liko minėtame bute gyventi vienas. A. D. perėmė visus brolio daiktus, toliau turtu (butu) naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, remontavo, prižiūrėjo butą. Mirus Ž. D. į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei jos tėvas A. D. nesikreipė, manė, kad tuo atveju, jei vienas iš palikimą priimančių asmenų ir kuris jau yra dalies turto savininkas pradeda faktiškai turtą valdyti ir disponuoti juo kaip savo nuosavybe, tai į notarą kreiptis nebereikia. Tėvui A. D. 2016 m. lapkričio 25 d. mirus, pareiškėja, kaip vienintelė likusi įpėdinė, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi po Ž. D. mirties tėvas A. D. į notarą nesikreipė ir savo vardu turto neįregistravo, todėl šiuo metu nėra juridinio pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į brolio turėtą buto dalį. Sužinojusi šias aplinkybes, pareiškėja kreipėsi teisinės pagalbos. Pareiškėjos brolis Ž. D. yra 3/16 dalių buto savininkas. Ž. D. šeimos ir palikuonių neturėjo, todėl kitų suinteresuotų asmenų priimti palikimą nėra.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. M. palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mirus broliui Ž. D., jo turto niekas nepaveldėjo, brolis palikuonių neturėjo. Jos brolis ir tėvas A. D. gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties, tėvas ir toliau liko gyventi bute, toliau turtu (butu) naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, remontavo, prižiūrėjo butą. Ji dėl turto paveldėjimo po brolio mirties taip pat į notarą nesikreipė.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą, prašė nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad A. D. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sūnaus (pareiškėjos brolio) Ž. D., mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties, faktiškai valdydamas paveldėtą turtą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodydama, kad neprieštaraus pareiškėjos prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui tuo atveju, jei pareiškėja įrodys savo reikalavimo pagrįstumą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja A. M. parodė, kad ji buvo mirusiojo A. D. kaimynė. Nuo 1981 m., bute (duomenys neskelbtini), A. D. gyveno vienas, žmona kartu su juo negyveno. Kartais jį aplankydavo vaikai. Vienu tarpu A. D. sūnus Ž. D. gyveno kartu su tėvu. Jai kartą buvo tekę apmokėti už butą mokesčius, kai A. D. buvo išvykęs į sanatoriją. A. D. visuomet už butą mokesčius mokėjo pats.
Liudytoja J. S. parodė, kad ji buvo mirusiojo A. D. kaimynė. Ž. D. pažinojo iš matymo, jis atvykdavo pas tėvą į svečius. A. D. bute visuomet gyveno vienas, mokėjo už butą mokesčius, tvarkėsi pats. A. D. pažinojo nuo 1988 m., jis visuomet gyveno tuo pačiu adresu.
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis pareiškėjos V. M., jos atstovės, liudytojų A. M. ir J. S. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, pareiškėja V. M. (buvusi D) yra A. D. ir V. B. D. dukra (b. l. 14, 15). Pareiškėjos tėvas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė 2016 m. lapkričio 25 d. (b. l. 16), brolis Ž. D. mirė 2011 m. gegužės 17 d. (b. l. 17), motina V. B. D. mirė 2007 m. spalio 25 d. (b. l. 18). 2007 m. spalio 25 d. mirus motinai V. B. D., pareiškėjos tėvas A. D., brolis Ž. D. ir pareiškėja priėmė jos palikimą pagal įstatymą ir savo dalis įregistravo nekilnojamojo turto centriniame duomenų registre (b. l. 9). Pareiškėjos teigimu, pardavę dalį paveldėto turto, jos brolis Ž. D. kartu su tėvu liko gyventi dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), kurio 5/8 dalys nuosavybės teise priklauso A. D., 3/16 dalys priklauso Ž. D. ir 3/16 dalys priklauso pareiškėjai (b. l. 10). Remiantis Gyventojų registro departamento duomenimis, pareiškėjos tėvas A. D. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 1973 m. lapkričio 14 d., mirė būdamas našliu, jo vaikai: V. M. ir Ž. D. (b. l. 12). Pareiškėjos brolis Ž. D. nebuvo vedęs, duomenų apie jo vaikus nėra (b. l. 11). Mirus pareiškėjos broliui Ž. D., į notarą dėl palikimo priėmimo nei pareiškėja, nei tėvas A. D. nesikreipė, manė, kad tuo atveju jei vienas iš palikimą priimančių asmenų ir kuris jau yra dalies turto savininkas pradeda faktiškai turtą valdyti ir disponuoti juo kaip savo nuosavybe, tai į notarą kreiptis nereikia. Po brolio Ž. D. mirties tėvas A. D. liko bute ((duomenys neskelbtini)) gyventi vienas. A. D. perėmė visus brolio daiktus, toliau turtu (butu) naudojosi kaip savo nuosavybe, mokėjo mokesčius, remontavo, prižiūrėjo (b. l. 19–28, 41–47). Mirus A. D. (2016 m. lapkričio 25 d.), pareiškėja, kaip vienintelė likusi jo įpėdinė, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarė V. P. 2016 m. lapkričio 28 d. pareiškėjai išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą po A. D. mirties (notarinio registro Nr. VP-7311, b. l. 8, 13). Remiantis Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. informacija, po Ž. D., mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę. Teismo posėdyje pareiškėja pateikė įrodymus – pranešimus, sąskaitas, kuriais nustatyta, kad po Ž. D. mirties A. D. 2011-06-25, 2011-07-26, 2011-08-22, 2011-09-20 mokėjo mokesčius už buto komunalines paslaugas ( b.l.41-47). Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.--
--Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).
Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjos tėvas A. D. po sūnaus (pareiškėjos brolio) Ž. D., mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjos tėvas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. lapkričio 25 d. faktiškai pradėdamas jo turtą valdyti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. lapkričio 25 d. (įrašo Nr. 588), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sūnaus Ž. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. gegužės 17 d., mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.
Teisėja Lidija Deksnienė