Civilinė byla Nr. e2-726-1048/2021

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00042-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1.;

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, Robertai Rimeikei,

dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. D. ir atstovui advokatui Albertui Butai, atsakovui S. V., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui, trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Jurgitai Mikalauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato Alberto Butos, ieškinį atsakovui S. V., atstovaujamam advokato Mindaugo Normanto, dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl 4000,00 Eur įskaitymo į žalos atlyginimą, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

         ieškovas 2021-04-27 patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus:

                  priteisti iš atsakovo S. V. ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 25.849,66 Eur nuostolių atlyginimo, nustatant, jog:

        iš atlygintinos visos 25.849,66 Eur nuostolių sumos teismo sprendimo priėmimo dieną iš atsakovo S. V. ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisiama 20.000,00 Eur suma;

        likusi 5.849,66 Eur nuostolių suma priteisiama dalimis, sprendimo vykdymą atidedant ir išdėstant trijų mėnesių laikotarpiu, nustatant, kad periodinės nuostolių kompensavimo įmokos UAB (duomenys neskelbtini) priteisiamos iš S. V. tokia tvarka:

                iki 2021 m. spalio 28 d. atsakovas S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti 2.000,00 Eur sumą;

        iki 2021 m. lapkričio 28 d. atsakovas S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti 2.000,00 Eur sumą;

       iki 2021 m. gruodžio 28 d. atsakovas S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) privalo sumokėti 1.849,66 Eur sumą;

        priteisti iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. 153036215) naudai 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, palūkanas dalyje nuo 20.000,00 Eur priteistos sumos pradedant skaičiuoti nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, o nuo likusių pagal teismo sprendimą periodinėmis įmokomis priteistų mokėti ir laiku nesumokėtų sumų - suėjus teismo sprendimu nustatytam kiekvienos įmokos mokėjimo terminui, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

         priteisti iš atsakovo S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. 153036215) naudai bylinėjimosi išlaidas, kurių apskaičiavimas ir pagrindžiantys dokumentai Teismui bus pateikti kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos.

        Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovas sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms. Atsakovas buvo komandiruotas į Vakarų Europą transporto priemonių - vilkiko (Scania R450) ir puspriekabės (Schmitz SCS 24/L) - junginiu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) // (duomenys neskelbtini)) vykdyti krovinių transportavimo. 2019-03-23 (šeštadienį) - 16:45 val. (vietos laiku) Belgijos Karalystės Messancy savivaldybės (esančios Liuksemburgo provincijoje) teritorijoje, kelyje N81 Arlon miesto kryptimi ~ 7,7 km, atsakovas nedarbo metu, savavališkai naudodamasis ieškovo jam patikėta darbo priemone - vilkiko ir puspriekabės transporto priemonių junginiu, sukėlė eismo įvykį ir apgadino penkias kitas transporto priemones. Eismo įvykio metu taip pat nukentėjo (buvo nesunkiai sužaloti) į eismo įvykį patekusiais automobiliais keliavę asmenys. Nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs atsakovas buvo neblaivus (iškvėptame ore alkoholio koncentracija sudarė 1,07 mg/1 (kai Belgijos Karalystėje leistina norma yra 0,35 mg/1)). Kadangi Ieškovas transporto priemonę - vilkiką Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai atsakovas sukėlė eismo įvykį, buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įmonėje (duomenys neskelbtini), draudikas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - TPVCAPDĮ) 14 straipsniu, per paskirtą draudiko atstovą Belgijoje - V. A. Belgium NV SA, bei draudiko atstovą Prancūzijoje¹ - V. A. France S.A.S., ištyrė aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti ir eismo įvykio metu nukentėjusioms keturioms eismo įvykio šalims kompensavo eismo įvykiu sukeltą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio padarymo metu kaltininkas S. V. buvo neblaivus, nuostolius atlyginęs draudikas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis TPVCAPDJ 22 str. 1 d. 1 p. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.1. punktu, regreso tvarka draudėjui UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė atgręžtinius reikalavimus dėl už eismo įvykiu sukeltą žalą draudiko sumokėtos viso 25.849,66 Eur sumos grąžinimo. Ieškovas 2020-12-09 sudarė su (duomenys neskelbtini) filialu sutartį dėl atsiskaitymo, kurios pagrindu įsipareigojo 25.849,66 Eur sumą draudikui (duomenys neskelbtini) kompensuoti dalimis, mokant ne mažiau kaip po 2000,00 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 dienos. Vilkiko (Scania R450) ir puspriekabės (Schmitz SCS 24/L) faktinis valdymas atsakovui buvo perduotas teisėtai, su juo sudarytos darbo sutarties pagrindu darbinėms funkcijoms vykdyti. Ir nors žalos atsiradimą nulėmusį eismo įvykį atsakovas sukėlė nedarbo metu (t. y. tuo metu, kai darbiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo paties atsakovo iniciatyva jau buvo pasibaigę, ieškovui dar nespėjus perimti iš atsakovo jam patikėto transporto priemonių junginio), tačiau turint omenyje aplinkybę, kad anksčiau įvykęs transporto priemonių junginio perdavimas atsakovui buvo teisėtas, ieškovas prieš draudiką (duomenys neskelbtini) negalėjo remtis argumentu, kad atsakovas S. V. transporto priemonių junginį buvo užvaldęs neteisėtai. Iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) yra kompensavęs (duomenys neskelbtini) filialui 20000,00 Eur nuostolių sumą. Atsakovui kyla turtinė prievolė atlyginti Ieškovui žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 str. numatytu teisiniu pagrindu, t. y. pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas ne tik nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, bet ir žalą sukėlė pačiu šiurkščiausiu būdu pažeisdamas kelių eismo taisykles ir visuomenėje įprastas elgesio normas, kas suponuoja jo kaltę dėl kilusio eismo įvykio ir pareigą kompensuoti Ieškovui dėl tokių neteisėtų veiksmų padarytą žalą. Vadovaujantis CK 6.282 str. 3 d. numatytu reglamentavimu, žalos padarymo tyčiniais veiksmais atveju atlygintinos žalos mažinimo galimybę apriboja įstatymas. Atitinkamai, teisminėje praktikoje taip pat yra laikomasi pozicijos, jog nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo - išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Ieškovas pažymėjo, kad  ieškovas šiai dienai yra papildomai patyręs daugiau nei 10000,00 Eur eismo įvykyje apgadinto vilkiko su puspriekabe parsigabenimo į Lietuvą bei jų remonto išlaidų. Patikslinto ieškinio pareiškimo dieną Ieškovas pagal su (duomenys neskelbtini) filialu sudarytą 2020-12-09 sutartį dėl atsiskaitymo yra kompensavęs (duomenys neskelbtini) filialui 20.000,00 Eur nuostolių sumą. Likusi 5.849,66 Eur nuostolių suma šiai dienai draudikui (duomenys neskelbtini) dar nėra kompensuota. Likusi 5.849,66 Eur nuostolių suma turėtų ieškovo naudai priteista iš atsakovo, vadovaujantis CK 6.249 str. 3 d. numatytu reglamentavimu.

           Atsakovas pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, o jeigu teismas tenkintų, prašo sumažinti reikalaujamų nuostolių dydį. Atsiliepime nurodė, kad eismo įvykio metu šalių nesiejo darbiniai santykiai, todėl šiuo atveju aktualu CK 6.265 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju ieškovas atsakovui perdavė transporto priemonę pasibaigus šalių darbo santykiams, tokiu būdu pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Taip pat tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė galimos žalos atsiradimo riziką (CK 6.253 str. 5 d.). Akivaizdu, kad jeigu ieškovas pasibaigus šalių darbo santykiams nebūtų neteisėtai perdavęs atsakovui didesnio pavojaus šaltinio, atsakovas nebūtų sukėlęs eismo įvykio ir nebūtų kilusios žalos, todėl ieškovo veiksmai netiesiogiai turėjo teisę atsakovui, pasibaigus šalių darbo santykiams, perduoti ieškovui priklausančią transporto priemonę.CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. numatyta galimybė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Pažymėjo, kad atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko atsakovui objektyviai užkertamas kelias ateityje gauti didesnes pajamas, be to, atsakovas serga onkologine liga. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atsakomybė solidarioji, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti nuostolius, teismo prašo ieškinį atmesti. Jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti,  prašo įvertinti realias atsakovo galimybę mokėti priteistą sumą. Be to, pažymėjo, kad ieškovas prašydamas priteisti visą 25849 Eur sumą elgiasi nesąžiningai, kadangi ieškinyje nutylėjo tai, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2019-06-12 iki 2021-01-17 yra geranoriškai sumokėjęs 4000 Eur  žalai atlyginti, kadangi tarp ieškovo direktoriaus R. D. ir atsakovo buvo žodinis susitarimas, jog atsakovui atlyginus 4000 Eur, pretenzijų jam nebebus reiškiama.

          Atsakovas S. V. pateikė 2021-04-26 patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą atsakovo S. V. sumokėtą 4000,00 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. sąskaitą  įskaityti kaip dalį žalos atlyginimo, priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas, prašydamas priteisti visą 25 849 eurų sumą, elgiasi nesąžiningai, kadangi ieškinyje nutylėjo apie tai, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2019-06-12 iki 2021-01-17 yra geranoriškai sumokėjęs 4000 eurų žalai atlyginti. Tarp atsakovo ir ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. buvo žodinis susitarimas, kurio metu R. D. atsakovui pasiūlė, kad jeigu atsakovas sumokės 4000 eurų, jam pretenzijų dėl padarytos avarijos nebebus reiškiama. Atsakovas, būdamas sąžiningas žmogus, pasitikėjo R. D. žodiniu pasiūlymu ir šiuo pasiūlymu sutiko. Eismo įvykio metu šalių nesiejo darbiniai santykiai, todėl šiuo atveju aktualu CK 6.265 straipsnio 1 dalis. Šiuo atveju ieškovas atsakovui perdavė transporto priemonę pasibaigus šalių darbo santykiams, tokiu būdu pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Taip pat tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė galimos žalos atsiradimo riziką (CK 6.253 str. 5 d.). Akivaizdu, kad jeigu ieškovas pasibaigus šalių darbo santykiams nebūtų neteisėtai perdavęs atsakovui didesnio pavojaus šaltinio, atsakovas nebūtų sukėlęs eismo įvykio ir nebūtų kilusios žalos, todėl ieškovo veiksmai netiesiogiai turėjo teisę atsakovui, pasibaigus šalių darbo santykiams, perduoti ieškovui priklausančią transporto priemonę.CK 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. numatyta galimybė sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Pažymėjo, kad atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, dėl ko atsakovui objektyviai užkertamas kelias ateityje gauti didesnes pajamas, be to, atsakovas serga onkologine liga. Vadovaujantis CK 6.251 str. 2 d., CK 6.282 str. 3 d. nuostatomis bei Kasacinio teismo praktika, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo, būtina vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, teismo prašo atlygintinos žalos dydį sumažinti iki 4000 eurų ir į šią sumą įskaityti atsakovo ieškovui per laikotarpį nuo 2019-06-12 iki 2021-01-17 geranoriškai sumokėtus 4000 eurų žalai atlyginti pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. ir atsakovo žodinį susitarimą.

           Ieškovas pateikė atsiliepimą į pradinį priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nesutikimo motyvus nurodė, kad aptariami mokėjimai (kaip matyti ir iš Atsakovo kartu su 2021-02-08 atsiliepimu į ieškinį pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo) buvo skirti, visų pirma, atsakovo asmeninės skolos Ieškovo vadovui R. D. grąžinimui. Ieškovo vadovas rūpinosi, kad už atsakovą būtų sumokėta asmeniškai jam paskirta 1260,00 Eur bauda (bauda sumokėta 2019-03-25 pagal Belgijos Karalystės kelių policijos nurodymą. Be to, dėl atsakovo sukelto eismo įvykio žala buvo padaryta ne tik tretiesiems asmenims (pažymėtina, jog draudikas (duomenys neskelbtini) Atsakovo sukeltą žalą administruoja tik aptariamoje dalyje, t. y. draudimo išmokas, kurias Ieškovo vėliau pareikalavo grąžinti, (duomenys neskelbtini) filialas išmokėjo tik dėl atsakovo padaryto eismo įvykio nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims), bet ir tiesiogiai ieškovui UAB (duomenys neskelbtini). Vien už atsakovo vairuotojo vilkiko ir puspriekabės (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) // (duomenys neskelbtini)) gelbėjimo ir nutempimo į saugomą aikštelę darbus ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) tokius darbus vykdžiusi Belgijos įmonė Jourdan Sprl pateikė sąskaitą 2.770,12 Eur sumai. Siekiant iš saugomos aikštelės atsiimti atsakovo sukelto eismo įvykio metu apgadintą vilkiką su puspriekabe, Jourdan Sprl pateikta sąskaita buvo apmokėta grynaisiais pinigais. Būtent, aptariamoje dalyje atsakovas su ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu R. D. ir buvo susitarę, jog atsakovas kiek daugiau nei 4 tūkst. Eur sudarančią sumą sumokės ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui R. D. asmeniškai (kadangi aptariamoje dalyje nurodyti mokėjimai grynaisiais pinigais buvo atlikti R. D. asmeninėmis lėšomis) periodiniais mokėjimais kas mėnesį į R. D. banko sąskaitą pervesdamas ne mažiau nei po 200,00 Eur sumą. Pažymėtina ir tai, jog be aptartos žalos sumos (kuri buvo apmokėta UAB (duomenys neskelbtini) vadovo R. D. asmeninėmis piniginėmis lėšomis), Ieškovas tiesiogiai taip pat patyrė daugiau nei 10 tūkst. Eur eismo įvykyje apgadinto vilkiko su puspriekabe parsigabenimo į Lietuvą bei remonto išlaidų, kurių niekas Ieškovui neatlygino ir kurių atlyginimo Ieškovas iš atsakovo neketina reikalauti.

                Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad vilkikas atsakovui buvo perduotas valdyti darbinių funkcijų vykdymui, atsižvelgiant į šią aplinkybę ir turi būti sprendžiama, kas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo prasme. LAT yra išaiškinęs, kad didesnio pavojaus šaltinio savininkas yra atsakingas už juo padarytą žalą solidariai su žalą padariusiais tais atvejais, kai padidinto pavojaus šaltinis buvo naudojamas ir ne darbdavio interesais, ne darbo metu, jeigu jis nepakankamai rūpinosi didesnio šaltinio apsauga nuo neteisėto užvaldymo. LAT išaiškino, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas turi didesnę rūpestingumo pareigą ir jis privalo rūpintis, kad didesnio pavojaus šaltinis būtų tinkamai saugomas. Ta aplinkybė, kad žalą padaręs asmuo transporto priemonę buvo pasiėmęs be leidimo, savavališkai, leidžia abejoti, ar transporto priemonės savininkas tinkamai kontroliavo transporto priemonių naudojimo tvarką ir ar pakankamai rūpinosi didesnio pavojaus šaltinio apsauga. Tokiais atvejais yra pagrindo daryti išvadą, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas prarado šio valdymo kontrolę ir dėl savo kaltės, ir spręsti, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (savininkas) taip pat turi atsakyti už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. LAT konstatavo, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl galimybės valdyti didesnio pavojaus šaltinį, kuriuo padaryta žala ieškovams, praradimo yra ir šio šaltinio valdytojo kaltės, šis negali būti atleistas nuo atsakomybės, nes tokiu atveju pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį jis atsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą solidariai su didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldžiusiu asmeniu. Šioje byloje nėra aišku, ar atsakovą ir ieškovą eismo įvykio metu vis dar siejo darbo santykiai. Byloje yra pateikta ieškovo ir atsakovo 2019 m. vasario 25 d. sudaryta darbo sutartis, kurioje yra padarytas įrašas apie jos nutraukimą 2019 m. kovo 22 d. Eismo įvykis, kurio metu atsakovas vairavo ieškovui priklausantį vilkiką, įvyko 2019 m. kovo 23 dieną. Ieškovas nurodo, kad atsakovas vilkiką vairavo nedarbo metu, savavališkai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad po darbo sutarties pasibaigimo ieškovas buvo davęs kokius nors nurodymus atsakovui dėl vilkiko palikimo toje vietoje, kurioje jis buvo darbo sutarties pasibaigimo momentu, bei dėl vilkiko raktelių ir dokumentų perdavimo ieškovui laiko ir vietos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad darbuotojas (atsakovas) po darbo sutarties pasibaigimo toliau tęsė darbą (vairavo darbdaviui priklausantį vilkiką nustatytu maršrutu), o darbdavys, žinodamas, kad darbuotojas toliau tęsia darbą, tam neprieštaravo, nereikalavo nedelsiant nutraukti vairavimo, konstatuotina, kad tarp šalių tęsėsi faktiniai darbo santykiai, nors formaliai darbo sutartis ir buvo nutraukta. Kiekvienas vilkikas turi GPS įrenginį, todėl ieškovas negalėjo nežinoti, kad jo vilkikas yra naudojamas - keičia savo vietą, t. y. juda tam tikru maršrutu. Byloje nėra duomenų, kaip su šia informacija elgėsi ieškovas - ar pasyviai leido atsakovui toliau vairuoti vilkiką, ar davė vairuotojui kokius nors nurodymus nutraukti darbą, ar priešingai, pritarė, kad atsakovas toliau tęstų vilkiko vairavimą.

         Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Albertas Buta patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė patikslintame ieškinyje ieškinio pagrindu išdėstytas aplinkybes. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį, vasario mėnesį atsakovas komandiruotas į Vakarų Europą, 2019-03-22 dieną (penktadienį) atsakovas ieškovą informavo, kad jo netenkina darbas ir jis išeina iš darbo. Ieškovas buvo pastatytas prieš faktą, todėl buvo organizuojamas pakaitinis darbuotojas. Atsakovas, matomai penktadienį pradėjęs vartoti alkoholinius gėrimus, šeštadienį nusprendė pasivažinėti, buvo padarytas eismo įvykis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo neblaivus. 2021-03-22 atsakovas prašymą dėl atleidimo iš darbo pateikė telefonu, rašytinio prašymo neteikė. 2020-12-09 ieškovas su draudimo bendrove pasirašė susitarimą dėl 25849,66 Eur žalos sumokėjimo, šiai diena 20000 Eur yra sumokėta, likusi suma nėra atlyginta. Dėl žalos dydžio ginčo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sugebėtų sumokėti 10000 Eur, tai manytina, kad reikalaujama suma nebūtų nepakeliama našta atsakovui. Žala padaryta tyčiniais veiksmais, kas lemia, kad pagal CK nuostatas, teismas negali mažinti žalos dydžio. Ieškovas patyrė daug didesnę žalą, reikalavimas nepareikštas dėl transporto priemonės sugadinimo. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia ir prasta, po eismo įvykio atsakovas yra padovanojęs savo turtą. Atsakovo sveikatos būklė buvo prasta jau prieš įsidarbinant į ieškovo įmonę. Šiuo atveju žala padaryta atsakovui esant neblaiviam. Nėra pagrindų mažinti žalos dydį.

           Teismo posėdžio metu ieškovo direktorius R. D. ieškinio reikalavimą palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, su priešieškiniu nesutiko. Direktoriumi dirba nuo 1994 metų. Atsakovas įdarbintas buvo pasirašius darbo sutartį, o iš darbo atleistas pagal atsakovo telefoninį skambutį. Atsakovas įmonėje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Nepamena, nuo kada iki kada atsakovui buvo įforminta komandiruotė.  Komandiruotė buvo numatyta ilgesniam laikui, nei atsakovas pateikė prašymą jį atleisti iš darbo. Nepamena, tą penktadienį, ar jis atsakovui, ar atsakovas jam skambino, bet pokalbio metu kilo įtarimas, kad atsakovas penktadienį telefonu kalbėjo būdamas girtas, kadangi kalba buvo nerišli. Atsakovas 2021-03-22 telefonu pranešė, kad nebedirbs. Atsakovas tuo metu darbą jau buvo baigęs. Jis iš karto į užsienį išsiuntė kitą – pakaitinį vairuotoją vietoje atsakovo, atsakovo neklausinėjo, kodėl nebenori dirbti. Po telefoninio pokalbio iš karto priėmė įsakymą dėl atsakovo atleidimo iš darbo, grįžęs iš užsienio atsakovas turėjo jį pasirašyti. Tai ne pirmas atvejis, tai įprasta praktika. Telefoninio pokalbio metu atsakovas stovėjo aikštelėje, atsakovas turėjo stovėti aikštelėje ir laukti kitos pamainos. Tiksliai neprisimena, kokius nurodymus telefoninio pokalbio metu atsakovui  davė dėl transporto priemonės. Bet visiems taip sakoma: stovėti aikštelėje ir laukti kitos pamainos. Nėra galimybės nuolat stebėti, kur randasi atsakovas. Nėra galimybės iš atsakovo iš karto perimti transporto priemonę. Kitas vairuotojas atvyksta ir per parą, ir per dvi, visaip būna. Šiuo atveju kitas vairuotojas išvažiavo ar šeštadienį, ar sekmadienį, bet atvyko jau po eismo įvykio. Po eismo įvykio atsakovas buvo sulaikytas policijoje, buvo išsiųsta dar viena mašina, ten sumokėjo už atsakovą baudą, už gelbėjimo darbus. Patvirtino, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021-03-22 (penktadienį), 2021-03-23 dieną atsakovas darbinių funkcijų jau nebevykdė, transporto priemonę naudojo savo tikslams (nusipirkti alkoholio). Apie darbo santykių su atsakovu nutraukimą Sodrai pranešta pirmadienį. Dėl atsakovo pervestų 4000 Eur gali pasakyti tai, kad už atsakovą buvo sumokėta 1200 Eur bauda ir  2800 Eur už gelbėjimo darbus, viso 4000 Eur, todėl su atsakovu buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovas juos grąžins. Atsakovas geranoriškai pervedė po 200 Eur, nurodydamas, kad moka už baudą. Pažymėjo, kad draudimo bendrovės neinformavo, kad eismo įvykio metu atsakovas įmonėje nebedirbo, kadangi nežinojo, jog tai būtina.  Prieš įsidarbinant atsakovas apie savo sveikatos būklę ieškovo neinformavo. Atsakovas įsakymą dėl atleidimo iš darbo pasirašė grįžęs iš komandiruotės, tačiau kada tiksliai, negali pasakyti. 

              Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka ieškovui sumokėti pusę reikalaujamos sumos (neįskaitant 4000 Eur). Sutinka ieškovui sumokėti 10000 Eur, juos sumokant per du metus. Sutinka, kad jis turi pareigą ieškovui sumokėti žalos atlyginimo. Ieškovo įmonėje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, išdirbo tris savaites. Prieš įsidarbinant nesakė, jog yra nedarbingas. Ieškovo įmonėje buvo pirma komandiruotė, vyko į Prancūziją, kažkokie dokumentai jam buvo duoti, pasikrovė krovinį, persikėlė per jūrą. Seniai tas buvo, todėl dėl sveikatos būklės daugiau nieko neprisimena. Aplinkybių dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat neprisimena, grįžęs iš komandiruotės sužinojo apie darbo sutarties nutraukimą ir pasirašė dokumentus (grįžus po 4-5 dienų). Apie pokalbį su darbdaviu telefonu neprisimena. Grįžęs į Lietuvą nuvyko pas darbdavį pasakyti, jog jis išeina iš darbo, padėjo parašą, pasirašomo dokumento neskaitė. D. jam pasakė mokėti po 200 Eur kas mėnesį, iš viso jis išmokėjo 4000 Eur, mokėjo už mašinos sugadinimą. Mokėjimo paskirtyje rašyti „už baudą“ liepė rašyti D.. Noras išeiti iš darbo jam kilo tuomet, kuomet dar sėdėjo už vairo. Nepamena, kaip vairavo neblaivus, nieko nepamena. Jis skundžiasi sveikata, 2008 metais jam Barselonoje išoperavo galvoje auglį, jis yra iš dalies darbingas. Po operacijos grįžo į Lietuvą. Lietuvoje nedarbingumas nenustatytas, dabar yra paduoti dokumentai. Įmonė su juo neatsiskaitė. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbingumo pašalpą, iš viso gauna 280,00 Eu socialinių išmokų.

            Teismo posėdžio metu atsakovo S. V. atstovas advokatas Mindaugas Normantas su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Atsakovas pernai turėjo rimtą galvos traumą, po jos buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, turi sveikatos problemų, ne viską atsimena. Šiuo metu dėl darbingumo lygio komisijai yra pateikti dokumentai, tačiau atsakymas dar negautas. Atsakovas niekur nedirba, pragyvena iš gaunamų socialinių išmokų, žmona gauna 400 Eur. Atsakovas ieškovui sumokėjo 4000 Eur. Ieškovas su atsakovu buvo sutarę, kad atsakovui sumokėjus 4000 Eur, daugiau iš atsakovo nieko nereikalaus. Atsakovas su ieškovu bandė tartis taikiai, siūlė sumokėti 10000 Eur išsimokėtinai. Reikia orientuotis į ieškovo sumokėta 20000 Eur sumą. Šalių atsakomybė turi būti solidarioji. Buvo kreiptasi į medicinos įstaigą dėl atsakovo sveikatos, tačiau taip greitai nepavyko, sunku patekti pas gydytoją. Bet atsakovas šiai dienai nėra pasveikęs. Atsakovas nevengė atsakomybės, bandė tartis su ieškovu. Ieškovas yra transporto priemonės savininkas, todėl yra solidariai atsakingas. Ieškovas yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas apie tai visiškai nebuvo informuotas. Dėl to visišką riziką turėtų prisiimti sutartį sudariusios šalys. Eismo įvykis įvyko, kai šalių nebesiejo darbiniai santykiai. Kyla klausimas, kokiu būdu, atsakovui būnant užsienyje, jis buvo atleistas iš darbo. Ieškovas, kaip transporto priemonės savininkas, perdavęs transporto priemonę atsakovui pasibaigus darbo santykiams, pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai, tokiu būdu padidino riziką žalai atsirasti. Įstatymas numato žalos dydžio sumažinimą. Atsakovas yra sunkios sveikatos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad šalių atsakomybės prigimtis yra solidarioji, į tai, kad prie žalos atsiradimo netiesioginiais veiksmais prisidėjo ieškovas, atsižvelgiant į atsakovo sveikatos būklę ir šalių turtinę padėtį, teismas gali sumažinti žalos dydį. Atsakovui turi būti nustatyta mažesnis atlyginamos žalos dydis, t. y. mažiau nei 10000 Eur. Atsakovas geranoriškai yra atlyginęs 4000 Eur žalos, tačiau ieškinys šia suma nėra sumažintas. Atsakovas su D. buvo sutarę, kad atsakovui sumokėjus 4000 Eur, jam jokių pretenzijų nebebus. Todėl 4000 Eur turėtų būti įskaičiuoti į reikalaujamą priteisti žalos dydį. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti ir procesines palūkanas.

              Teismo posėdžio metu trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Jurgita Mikalauskienė  su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad trečiasis asmuo gavęs iš atsakovo pranešimą apie įvykį, ėmėsi žalos administravimo, susisiekė su savo atstovais Belgijoje – įmone V. A., šios įmonės ėmėsi veiksmų išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Šiuo metu nėra pilnai nustatytos žalos, procesas vyksta, nėra atlyginta neturtinė žala, laukiama ekspertų išvadų, ieškinių. Žalos yra atlygintos už sugadintus automobilius, tik dėl vieno automobilio nėra išspręstas klausimas. Trečiasis asmuo žalą atlygina pagal V. A. pranešimus ir paskaičiavimus. Kadangi žala padaryta Belgijoje, ji paskaičiuota pagal Belgijos įstatymus. Pats trečiasis asmuo nevertina žalos atlyginimo, jis žalą atlygino pagal V. A. pranešimus apie atlygintą žalą ir pateiktas sąskaitas kompensuoti žalą, taip pat trečiasis asmuo sumokėjo administravimo išlaidas PVM nuo administravimo sumos. Pagal teismų praktiką šias išlaidas turi atlyginti transporto priemonės valdytojas. Trečiasis asmuo siųsdamas pretenzijas ieškovui nežinojo, ar atsakovas yra ieškovo darbuotojas. Šiuo atveju ieškovas yra transporto priemonės valdytojas.

          Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra atsakovo S. V. sutuoktinė. D. paskambino jos vyrui ir paklausė, kada sumokės 4000 Eur skolą, tuomet nepaaiškino už ką. D. telefonu atsiuntė sąskaitos numerį ir, kad rašytų – už baudą. Vyras susitarė D. sumokėti 4000 Eur, sumokant po 200 Eur kas mėnesį ir sąžiningai išmokėjo, nurodant mokėjimą - už baudą. Už jokius gelbėjimo darbus nebuvo nurodyta. Išmokėjęs 4000 Eur, galvojo, jog yra atsiskaitęs su D.. Nurodė, kad ji tą penktadienį telefonu kalbėjo su vyru ir tikrai vyras nebuvo girtas. Ji su vyru kalbėjo šeštadienį, vyras jai pasakė, jog mašina stovi aikštelėje, o jis geria. Sekmadienį pokalbio metu vyras pasakė, kad jis yra policijoje ir apie įvykį nieko neatsimena. Vyro atleidimo iš darbo aplinkybių tiksliai negali pasakyti. Grįžus vyrui, po 4-5 dienų ji vyrą nuvežė į P. priduoti dokumentus, tačiau nežino, ar jis pasirašė dokumentus. Vyras apie atleidimą iš darbo nieko nekalbėjo. Vyro sveikata po traumos suprastėjo, jam susijaudinus susikalbėti sunku, pablogėjo atmintis.  Trauma įvyko namuose, krito ant pakaušio, lūžo kaukolė, po traumos gulėjo ligoninėje nuo liepos 10 iki 21 dienos, po to iki rugpjūčio 14 išvežtas į reabilitaciją. Atleidimo iš darbo dieną su vyru įmonė neatsiskaitė. Ji gauna minimalią algą ir sutuoktinis gauna pašalpą iš biržos.

        Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės.  

(duomenys neskelbtini) tarp ieškovo įmonės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis Nr. 107, kurios pagrindu atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) priimtas dirbti ieškovo įmonėje vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo sutartis tarp šalių  nutraukta (duomenys neskelbtini).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. AT-2019-03-22/01 matyti, kad S. V. iš vairuotojo-ekspeditoriaus pareigų atleistas nuo (duomenys neskelbtini) darbuotojo prašymu (DK 55 str. 1 d. pagrindu).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. 2019-02-25 įsakymo Nr. 2018/02/25-K matyti, kad šio įsakymo pagrindu atsakovas S. V. laikotarpiu nuo 2019-02-26 iki 2019-03-28 komandiruotas krovinių pervežimui į Vokietiją-Prancūziją.

Iš Belgijos pateiktos eismo įvykio tyrimo medžiagos (protokolų ir kt.) matyti, kad 2019 m. kovo 23 d. (šeštadienį) - 16:45 vai. (vietos laiku) Belgijos Karalystės Messancy savivaldybės (esančios Liuksemburgo provincijoje) teritorijoje kelyje N81 Arlon miesto kryptimi ~ 7,7 km Atsakovas S. V., vairuodamas transporto priemonių - vilkiko (Scania R450) ir puspriekabės (Schmitz SCS 24/L) - junginį (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) // (duomenys neskelbtini)), trenkėsi į šalia žiedinės sankryžos automobilių eilėje stovėjusį lengvąjį automobilį, ko pasekoje buvo apgadintos 5 transporto priemonės. Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas S. V. eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus (iškvėptame ore alkoholio koncentracija sudarė 1,07 mg/1 (kai Belgijos Karalystėje leistina norma yra 0,35 mg/1)). Iš S. V. apklausos protokolo matyti, kad prieš eismo įvykį (per pastarąsias 24 valandas, nuo 11.00 ryto), stovėjimo aikštelėje jis  su kitu asmeniu išgėrė 1 litrą degtinės. Iš protokolo priedo matyti, kad pažeidėjui  S. V. skirta 1260,00 Eur bauda.

Vilkikas Scania R450, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovės įmonei, 2019-02-08 buvo apdraustas trečiojo asmens įmonėje (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (draudėjas UAB (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis – nuo 2019-02-21 iki 2019-05-20).  Draudiko atstovai Belgijoje ir Prancūzijoje (V. A. Belgium NV SA ir V. A. France S.A.S.) ištyrė aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo dydžiui nustatyti. Nustatę padarytą žalos dydį nukentėjusiems asmenims, draudiko atstovai Belgijoje ir Prancūzijoje nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo paskaičiuotą turtinę žalą, padarytą eismo įvykio metu (iš viso turtinė žala – 25849,66 Eur). Vadovaujantis TPVCAPDJ 22 str. 1 d. 1 p., draudimo įmonė (trečiasis asmuo) 2020-11-18 keturiomis pretenzijomis (dėl 10782,10 Eur, dėl 5491,75 Eur, dėl 8133,81 Eur, dėl 1442,00 Eur atlyginimo) kreipėsi į ieškovą UAB (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo S. V. darbdavį, pareikalaudamas per 14 dienų nuo laiško išsiuntimo draudimo įmonei atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, iš viso atlyginti 25849,66 Eur.

(duomenys neskelbtini) tarp ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo įmonės (duomenys neskelbtini) (trečiojo asmens) sudaryta sutartis dėl atsiskaitymo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo trečiajam asmeniui (draudimo įmonei) sumokėti 25849,66 Eur skolą (pagal pareikštas pretenzijas), mokant ne mažiau kaip po 2000,00 Eur iki kiekvieno mėnesio 28 dienos. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas draudimo įmonei laikotarpiu nuo 2020-12-27 iki 2021-04-20 iš viso regreso tvarka sumokėjo 20000,00 Eur draudimo išmokos (2021-04-20 mokėjimo nurodymu sumokėjo 10000 Eur, 2020-12-27 mokėjimo nurodymu -2000 Eur, 2021-01-15 mokėjimo nurodymu – 2000 Eur; 2021-02-26 mokėjimo nurodymu – 2000 Eur; 2021-03-28 mokėjimo nurodymu – 2000 Eur; 2021-04-12 mokėjimo nurodymu – 2000 Eur).

Dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta, jog draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalyje pateiktą sąvoką transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Tai, kad darbdavys turi atgręžtinę reikalavimo teisę į darbuotoją, nesudaro pagrindo draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiesiogiai reikalauti išmokėtos draudimo išmokos tiesiogiai iš darbuotojo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutartį su darbuotu S. V. (atsakovu) nutraukė (duomenys neskelbtini), o eismo įvykis, kurio metu atsakovas vairavo ieškovui priklausančią transporto priemonę, įvyko (duomenys neskelbtini), t. y. pasibaigus darbiniams santykiams. Pažymėtina, kad atsakovas darbo sutarties nutraukimo neginčijo, teismo posėdžio metu apie nutraukimo aplinkybes nieko neprisiminė. Be to, ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio dieną (2021-03-23 dieną) atsakovas jau darbo funkcijų nevykdė, transporto priemone važiavo savo asmeniniais tikslais. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, jog eismo įvykio metu šalių nebesiejo darbiniai santykiai, todėl draudimo bendrovei nebuvo teisinio pagrindo reikšti reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), kaip atsakovo S. V. darbdaviui. Kaip matyti iš draudimo įmonės (trečiojo asmens) atstovės paaiškinimų, aplinkybė, jog eismo įvykio metu šalių nebesiejo darbiniai santykiai, draudimo įmonei nebuvo žinoma.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė, kurią atsakovui valdant buvo padarytas eismo įvykis, nuosavybės teise priklausė ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), kuri pagal (duomenys neskelbtini) su ieškovu sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį yra draudėjas, apdraudęs eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę. Ieškovas atsakovui transporto priemonę perdavė teisėtu pagrindu, kaip darbuotojui darbinėms funkcijoms vykdyti, tačiau nepasibaigus komandiruotės terminui, darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta, eismo įvykio dieną atsakovas nebevykdė darbinių funkcijų, ieškovui priklausančia transporto priemone atsakovas važiavo asmeniniais tikslais. Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. paaiškinimų matyti, jog po darbo sutarties nutraukimo, siekiant užtikrinti  ieškovui priklausančios transporto priemonės perėmimą iš atsakovo, į užsienio valstybę buvo komandiruotas  kitas įmonės darbuotojas (tai patvirtina pateiktas 2019-03-22 įsakymas dėl M. K. komandiruotės), o atsakovui buvo nurodyta (neprisiminė, ar 2019-03-22 telefonu, ar anksčiau buvo nurodyta), jog transporto priemonė būtų nedelsiant pastatyta į automobilių stovėjimo aikštelę. Kaip pažymėjo ieškovo atstovas R. D., ieškovo įmonėje tai buvo įprasta praktika, tačiau atsakovas minėto nurodymo nevykdė, savavališkai transporto priemone važiavo asmeniniais tikslais, ko pasekoje, būdamas neblaivus  sukėlė eismo įvykį.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nutraukdamas sutartį su atsakovu nepasibaigus komandiruotės terminui, netinkamai pasirūpino transporto priemonės perėmimu iš atsakovo, tokiu būdu netinkami pasirūpino didesnio pavojaus šaltinio apsauga. Šiuo atveju ieškovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju, kuriam transporto priemonė buvo perduota darbinėms funkcijoms vykdyti, turėjo ir privalėjo po sutarties nutraukimo nedelsiant užtikrinti transporto priemonės perėmimą iš buvusio darbuotojo tokiu būdu, jog atsakovas nebeturėtų galimybės faktiškai naudotis minėta transporto priemone. Juolab, kad ieškovo atstovas R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019-03-22 telefoninio pokalbio metu atsakovas  jau buvo girtas. Ši aplinkybė neabejotinai turėjo sudaryti pagrindą ieškovui imtis ypatingai skubių veiksmų dėl atsakovo nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo bei  transporto priemonės perėmimo  iš atsakovo. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovas nepakankamai rūpinosi jam priklausančio  didesnio pavojaus šaltinio apsauga, ieškovas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, prisidėjo prie transporto priemonės valdymo netekimo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakingi ieškovas ir atsakovas solidariai (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

Kai yra kelių asmenų solidarioji atsakomybė, kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį tiek visiems bendraskoliams, tiek vienam iš jų, be to, tiek dėl visos prievolės, tiek ir dėl jos dalies įvykdymo (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju draudimo bendrovė (trečiasis asmuo) pretenziją grąžinti išmokėtą draudimo išmoką pareiškė transporto priemonės valdytojui – ieškovui UAB (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovas draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) (trečiajam asmeniui) iki šios dienos atlygino 20000,00 Eur išmokėtos draudimo išmokos. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, įvykdė dalį reikalavimo kreditoriui (trečiajam asmeniui), jis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito skolininko pusės įvykdyto reikalavimo, t. y. 10000,00 Eur, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 10000 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas likusios 5849,66 Eur dalies nėra įvykdęs kreditoriui (trečiajam asmeniui), teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo dalies šios sumos iš atsakovo priteisti ieškovui.

Atsakovas prašo sumažinti ieškovo prašomos atlyginti draudimo išmokos dydį dėl prastos atsakovo sveikatos būklės ir atsakovo sunkios turtinės padėties. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, pripažįstama tyčiniais veiksmais. Teismas akcentuoja, jog įstatyme numatyti atvejai, kuomet draudikas turi teisę susigrąžinti draudimo išmoką iš draudėjo ar apdraustojo, yra susiję su labai grubiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tarp kurių įtvirtintas ir transporto priemonės vairavimas būnant vairuotojui neblaiviam (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju dėl lengvabūdiško ir neatsakingo atsakovo elgesio nukentėjusiesiems padaryta ne tik turtinė žala, tačiau sužalota ir sveikata ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti itin skaudžių pasekmių. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad turi pareigą ieškovui atlyginti dalį prašomos žalos atlyginimo, pats atsakovas sutiko ieškovui sumokėti 10000 Eur. Akcentuotina, kad dėl asmens sunkios turtinės padėties įstatymas nenumato galimybės sumažinti padarytos žalos dydį, jei žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos aplinkybes, teismas nemato pagrindo mažinti žalos dydžio ir dėl atsakovo sveikatos būklės.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Laikoma, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovo ieškovui yra pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10000,00 Eur  sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

  Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo ieškiniu pareikštą reikalavimą patenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10000 Eur, kuriuos ieškovas, kaip solidarusis skolininkas, sumokėjo draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal pareikštą reikalavimą regreso tvarka dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Be to, iš atsakovo ieškovui priteistina 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

  Dėl priešieškinio pareikštų reikalavimų.

  Atsakovas S. V. pateikė 2021-04-26 patikslintą priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą atsakovo S. V. sumokėtą 4000,00 Eur sumą  į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. sąskaitą, įskaityti kaip dalį žalos atlyginimo. Atsakovas reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp atsakovo ir ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. D. buvo žodinis susitarimas, kurio metu Rolandas Dargis atsakovui pasiūlė, kad jeigu atsakovas sumokės 4000 eurų, jam pretenzijų dėl padarytos avarijos nebebus reiškiama. 

Ieškovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, tiek atsiliepime į priešieškinį, tiek teismo posėdžio metu ieškovo atstovas R. D. nurodė, kad atsakovo pervesti 4000 Eur į R.D. sąskaitą yra sumokėta atsakovui Belgijoje skirta 1200,00 Eur bauda ir 2800,00 Eur už transporto priemonės gelbėjimo darbus Belgijoje.

Teismo posėdžio metu atsakovas S. V. patvirtino, kad jis R. D. iš viso sumokėjo 4000 Eur už mašinos sugadinimą, be to, kaip atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jis ieškovui sutinka sumokėti 10000 Eur žalos atlyginimo, neįskaitant sumokėtų 4000 Eur sumos R. D..

Byloje atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovo banko sąskaitos išrašas, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019-06-12 iki 2021-01-17 atsakovas S. V. į R. D. sąskaitą pervedė iš viso 4000 Eur (kas  mėnesį pervesta po 200,00 Eur).

Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų (2 priedo prie protokolo) matyti, kad atsakovui S. V. už padarytus pažeidimus Belgijoje skirta 1260,00 Eur bauda, bauda sumokėta, baudą sumokėjo O. D. (kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, tai R. D. sūnus). Be to, prie atsiliepimo į priešieškinį ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (Belgijoje išrašytą 2019-03-25 sąskaitą-faktūrą už transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą ir nuomą; elektroninį susirašinėjimą), kurie patvirtina, kad už eismo įvykio metu vairuotos transporto priemonės transportavimą ir nuomą išlaidos sudaro 2770,12 Eur ir, kad šias išlaidas R. D. sumokėjo grynais pinigais. Be to, ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (žalos sąmatas), kurie patvirtina, kad  dėl eismo įvykio metu apgadintos ieškovui priklausančios transporto priemonės remonto išlaidos sudaro 8187,66 Eur.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo atsakovui skirtą 1260,00 Eur baudą ir apmokėjo transporto priemonės transportavimo ir nuomos išlaidas (2770,12 Eur), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas S. V. mokėjimo pavedimus į R. D. sąskaitą  pradėjo atlikti 2019-06-12, t. y. gerokai prieš draudimo įmonei (trečiajam asmeniui) pareiškiant pretenzijas ieškovui (pretenzijos pareikštos 2020-11-18), teismas sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo S. V. sumokėta 4000,00 Eur suma yra žalos atlyginimas, susijęs su draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)  pareikštu regresiniu reikalavimu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovas S. V. neįrodė aplinkybės, jog pervesta 4000,00 Eur suma į R. D. sąskaitą yra susijusi su (duomenys neskelbtini) pareikštu regresiniu reikalavimu dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, todėl atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 4270,49 Eur, iš kurių 620,00 Eur žyminis mokestis, 3227,88 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, 293,30 Eur išlaidos už dokumentų vertimą, 129,31 Eur išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1990,00 Eur, iš kurių 90,00 Eur žyminis mokestis ir 1900,00 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro 1500,00 Eur (išlaidos už advokato teisinę pagalbą).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 25849,66 Eur, o teismas patenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 10000,00 Eur, laikytina, kad ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimas proporcingai patenkintas 39 procentais. Proporcingai patenkintam ieškinio reikalavimui yra pagrindas iš atsakovo ieškovui priteisti 1666,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovo pusėje, proporcingai patenkinto ieškinio reikalavimui yra pagrindas iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 585,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, tokios bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir  proporcingos.

             Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu,  259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas 

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 10000,00 Eur (dešimt tūkstančių Eur), kuriuos ieškovas UAB (duomenys neskelbtini), kaip solidarusis skolininkas, sumokėjo draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal pareikštą reikalavimą regreso tvarka dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo, nuo priteistos 10000,00 Eur sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1666,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų  ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank AB, banko kodas 73000.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 585,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), registracijos kodas 302279548, buveinė adresu (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021-01-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui S. V. priklausančio turto areštą - panaikinti atsakovui S. V. įvykdžius šį teismo sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt  dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Teisėja                                                                                      Aušra Diržienė