Civilinė byla Nr. e2A-409-803/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26341-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2;
(S)
2.6.11.1; 3.3.1.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elga“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė „Elmonta“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramus Baltic“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 13 800,00 Eur skolos, 1 724,05 Eur palūkanų, 40 Eur kompensacijos ir 11,15 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. su atsakove sudarė Tipinę rangos prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 40410/321786 (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią ieškovė 2023 m. gruodžio 1 d. perdavė atsakovei 10/0.4 kV įtampos mažo gabarito modulinę transformatorinę su iki 2X630 kVA galios transformatoriais ir pateikė 2023 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ELG Nr. 008172 dėl 53 593,05 Eur su PVM sumokėjimo. Atsakovė už perduotą prekę sumokėjo tik iš dalies ir liko skolinga ieškovei 13 800,00 Eur.
2. Atsakovė nepagrįstai atsisako sumokėti likusią prekės kainą, remdamasi 2021 m. liepos 29 d. Tipine rangos darbų sutartimi Nr. 40410/511240 dėl investicinio projekto Nr. 1T4024050292 „(2021-ESO-288) LVPA 110/35/10 kV (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai“ rangos darbų (toliau – rangos sutartis) ir taikytu įskaitymu. Pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra atsakovė (pirkėja) ir ieškovė (pardavėja). Tuo tarpu rangos sutarties šalys yra atsakovė (užsakovė) ir rangovas, kurį sudaro jungtinės veiklos partneriai: ieškovė, UAB „Elmonta“ ir UAB „Ramus Baltic“. Pagal rangos sutarties 10.4. punktą atsakovė galėjo atlikti įskaitymą į rangovui mokėtinas sumas pagal rangos sutartį. Tuo tarpu atsakovė nesumokėjo 13 800 Eur sumos pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
3. Dėl pradelstų dienų pagal rangos sutartį tarp šalių vyko susirašinėjimas, ieškovė pagrindė sutarties įvykdymo termino praleidimo priežastis objektyviomis aplinkybėmis, o atsakovė pripažino nurodytas aplinkybes ir visiškai atsiskaitė su rangovu už darbus pagal rangos sutartį, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. sumokėjo 583 250,25 Eur pagal 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ELG Nr. 007937. Taigi šalių tarpusavio įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė. Tik vėliau atsakovė iškėlė klausimą dėl netesybų pagal rangos sutartį. Atsakovės reikalavimas dėl netesybų nebuvo lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ieškovės reikalavimui sumokėti visą prekės kainą. Atsakovės reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas, nes atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. rašte netesybos yra tuo pačiu metu ir taikomos, ir netaikomos už tas pačias dienas. Atsakovė 2023 m. spalio 27 d. raštu pripažino, kad darbai baigti 2023 m. rugsėjo 29 d., bet netesybas skaičiavo ir po darbų pabaigos iki 2023 m. spalio 25 d. Darbai pagal rangos sutartį baigti 2023 m. rugpjūčio 23 d.
4. Atsakovė nepateikė ieškovei pareiškimo apie įskaitymą, nes atsakovė savo raštuose informavo tik apie ketinimą atlikti įskaitymą, bet ne įskaitymo atlikimą. Be to, rangos sutartyje yra nustatyta speciali tvarka dėl pranešimų, tame tarpe apie įskaitymą, pateikimo. Pagal rangos sutarties 20.6 punktą bet kokie vienos šalies pranešimai, sąskaitos ar kiti dokumentai kitai šaliai pagal šią sutartį yra laikomi tinkamai įteiktais, jei jie yra įteikti per Tinklo investicijų valdymo informacinę sistemą (toliau – TIVIS). Atsakovė per TIVIS pranešimų apie įskaitymą neteikė. Tarp atsakovės ir rangovo kilo ginčas dėl sutarties įvykdymo termino priežasčių. Priežastys, dėl kurių rangos sutartis buvo įvykdyta vėliau, yra objektyvios. Atsakovei nėra suteikta teisė vienašališkai išspręsti ginčą dėl to, kas yra kaltas dėl pavėluoto sutarties įvykdymo. Tokie nesutarimai turėjo būti sprendžiami rangos sutartyje numatyta tvarka, t. y. derybų būdu arba kreipiantis į teismą.
5. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad mokėdama pagal pirkimo–pardavimo sutartį pervedė ieškovei 13 800,00 Eur mažesnę sumą, nes atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apie kurį ieškovė buvo informuota. Atsakovė su jungtinės veiklos partneriais: ieškove, UAB „Elmonta“ ir UAB „Ramus Baltic“ (toliau – ir rangovas) viešojo pirkimo būdu 2021 m. liepos 29 d. buvo sudariusi rangos sutartį, pagal kurią darbai privalėjo būti pabaigti iki 2022 m. liepos 29 d. Rangos sutartimi numatyti darbai nebuvo atlikti per nustatytą terminą, todėl atsakovė apskaičiavo delspinigius, su kuriais rangovas nesutiko. Atsakovė 2023 m. gruodžio 29 d. raštu nurodė, kad už pavėluotai atliktus darbus apskaičiavo 13 800,00 Eur netesybų, kuriomis bus sumažinta PVM sąskaita faktūra pagal rangos sutarties 10.4 punktą.
6. Ieškovė kartu su kitais partneriais pagal rangos sutartį veikia jungtinės veiklos pagrindu ir jai taikoma solidari atsakomybė. Dėl to atsakovė visą savo reikalavimą pagal rangos sutartį gali nukreipti į bet kurį jungtinės veiklos partnerį. Atsakovė, taikydama įskaitymą, turėjo priešpriešinio reikalavimo teisę. Atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kyla ne iš pagrindinių rangovo ir atsakovės teisių ir pareigų pagal rangos sutartį, tačiau iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Be to, net ir sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Atsakovės reikalavimas pagal rangos sutartį buvo aiškiai apibrėžtas ir išreikštas konkrečia pinigų suma – 13 800,00 Eur. Netesybų (delspinigių) taikymo laikotarpiai nurodyti įskaitytinai, o netaikymo laikotarpiai – neįskaitytinai. Ieškovė buvo tinkamai ir laiku informuota apie atliekamo įskaitymo faktą, pagrindą ir tikslią įskaitomą sumą. Rangos sutartyje buvo numatyta, kad rangovas veikia, atstovaujamas UAB „Elmonta“ direktoriaus S. M.. Dėl to visi pranešimai buvo siunčiami jam. Ieškovė apie įskaitymą buvo informuota 2023 m. gruodžio 29 d. atsakovės raštu.
7. Tretieji asmenys UAB „Ramus Baltic“ ir UAB „Elmonta“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo. Jeigu atsakovė būtų turėjusi pretenzijų ar reikalavimų rangovams, ji turėjo juos spręsti pagal rangos sutarties sąlygas. Atsakovė pagrįstų priešpriešinių reikalavimų rangovui neturėjo. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad atsakovė su rangovu po darbų užbaigimo atsiskaitė visiškai, 2023 m. lapkričio 27 d. sumokėjo visą 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą 583 250,25 Eur sumą, netaikydama netesybų įskaitymo. Atsakovė nepagrįstai painioja skirtingų sutarčių, sudarytų tarp skirtingų šalių, reikalavimus. Kadangi pirkimo–pardavimo ir rangos sutartys yra skirtingos, sudarytos tarp skirtingų šalių, bet kokie nesutarimai turėjo būti sprendžiami tik tarp atitinkamos sutarties šalių ir tik konkrečios sutarties apimtyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovei UAB „Elga“ 13 800,00 Eur skolos, 1 724,05 Eur palūkanų, 40 Eur kompensacijos ir 11,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 524,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovei UAB „Elga“ 3 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė 13 800,00 Eur skolos pagal pirkimo–pardavimo sutartį neginčijo, patvirtino, kad pervedė ieškovei 13 800,00 Eur mažesnę sumą, nes atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą savo reikalavimui, kuris yra kilęs iš rangos sutarties nuostatų. Rangos sutartyje šalys buvo susitarusios dėl netesybų įskaitymo tvarkos. Rangos sutarties 10.4. punkte nustatyta, kad vadovaujantis sutarties nuostatomis apskaičiuotas netesybas (delspinigius ir/ar baudas) ir nuostolius dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo užsakovas turi teisę įskaityti, atitinkamai sumažindamas bet kokias užsakovo rangovui priklausančias mokėti sumas. Įskaitymas atliekamas pranešant (pareiškiant) apie tai rangovui. Taigi įskaitymas galėjo būti vykdomas tik iš priešpriešinių pareigų, t. y. iš užsakovo mokėtinų sumų rangovui.
10. Rangovas – tai jungtinės veiklos partneriai. Rangovui mokėtinos sumos – tai pinigų sumos už atliktus rangovo darbus pagal rangos sutartį. Atsakovė nepasinaudojo rangos sutarties 10.4 punkte nurodyta tvarka, nes rangovas ginčijo netesybas. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. visiškai atsiskaitė pagal rangos sutartį. Tokiu būdu šalių tarpusavio įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė, rangos sutartis buvo įvykdyta abiejų šalių – rangovas darbus atliko, o užsakovas už darbus atsiskaitė. Taigi priešpriešiniai šalių įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė įvykdymu (CK 6.123 straipsnis).
11. Rangovas ginčijo netesybas, 2023 m. lapkričio 20 d. raštu nurodė, kad sutartis įvykdyta vėliau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, todėl pagrindo taikyti netesybas nėra. Po šio rašto atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. visiškai atsiskaitė su rangovu. Atsakovė tik po visiško atsiskaitymo vėl iškėlė klausimą dėl netesybų pagal rangos sutartį, t. y. 2023 m. gruodžio 11 d. pripažino, kad rangovo nurodytos sutarties įvykdymo vėlavimo priežastys didžiąja dalimi yra pagrįstos, tačiau nurodė, kad nepateisintų vėlavimo dienų skaičius yra 92 kalendorinės dienos. Šalių susirašinėjimas raštais patvirtina, kad tarp atsakovės ir rangovų kilo ginčas dėl sutarties įvykdymo termino uždelsimo priežasčių.
12. Atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. raštas patvirtina, kad atsakovė tuo pat metu ir taiko, ir netaiko netesybas už tas pačias dienas: 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. Be to, atsakovė 2023 m. spalio 27 d. raštu pripažino, kad darbai baigti 2023 m. rugsėjo 29 d., tačiau netesybas skaičiavo ir po darbų pabaigos, iki 2023 m. spalio 25 d. Tuo tarpu ieškovės teigimu, rangos darbai buvo baigti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Nors atsakovė paaiškino, kad už dienas, kurias skaičiuoja netesybas terminas nurodomas įskaitytinai, o už kurias neskaičiuoja – neįskaitytinai, nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės reikalavimas yra ginčytinas (ginčijamos ne tik netesybos, tačiau ir jų skaičiavimo laikotarpis, galutinis rangos darbų atliko terminas), nepakankamai apibrėžtas ir nelygiavertis vykdytinumo prasme ieškovės reikalavimui.
13. Kadangi rangovas ginčijo netesybas, netesybų reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas, nebuvo lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ieškovės reikalavimui sumokėti prekės kainą. Dėl to įskaitymas negalėjo būti atliktas. Be to, prievolės pagal rangos sutartį pasibaigė įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Atsakovė teisingai nurodo, kad CK 6.189 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog net ir sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Ši nuostata suteikia teisę atsakovei kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl netesybų priteisimo, o ne įskaityti reikalavimą sutarties, kurios pagrindu kildinamas reikalavimas buvo ginčijamas ir kuri yra pasibaigusi, ją visiškai įvykdžius, pagrindu. Rangos sutarties 20.11 punkte nustatyta, kad visus ginčus dėl šios sutarties vykdymo šalys įsipareigoja spręsti derybomis. Jeigu šalys šių ginčų negali išspręsti derybomis, jie sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Rangos sutartyje yra nustatyta speciali tvarka dėl pranešimų, tame tarpe apie įskaitymą, pateikimo. Pagal rangos sutarties 20.6 punktą bet kokie vienos šalies pranešimai, sąskaitos ar kiti dokumentai kitai šaliai pagal šią sutartį yra laikomi tinkamai įteiktais, jei jie yra įteikti per TIVIS. Atsakovė per TIVIS pranešimų apie įskaitymą neteikė. Aplinkybė, kad rangos sutartyje buvo numatyta, jog rangovas veikia, atstovaujamas UAB „Elmonta“ direktoriaus S. M., neleidžia preziumuoti, kad visi pranešimai, įskaitant atliktą įskaitymą, turėjo būti siunčiami jam kaip atstovui. Rangos sutartyje taip pat buvo numatyta atskira pranešimų rangovui įteikimo tvarka. Be to, atsakovė savo raštuose informavo tik apie ketinimą atlikti įskaitymą, bet ne įskaitymo atlikimą. Nustačius, kad įskaitymas buvo neteisėtas, atsakovei neginčijant ir pripažįstant skolą ieškovei, teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimas pagal rangos sutartį ieškovei priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atlikimo metu nebuvo galiojantis, vykdytinas. Aplinkybė, kad atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. atsiskaitė pagal rangos sutartį, nereiškia, kad ji pripažino, jog sutartis įvykdyta. Rangovo prievolė atsakovei dėl netesybų pagal rangos sutartį nepasibaigė įvykdymu, 2023 m. lapkričio 27 d. atsiskaitant už darbus. Atsakovės reikalavimas dėl netesybų kyla iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių, kurie tęsiasi ir po sutarties galiojimo termino pabaigos. Dėl to teismo išvados, kad priešpriešiniai šalių įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė įvykdymu, yra nepagrįstos. Įskaitymo atlikimo metu atsakovės reikalavimas pagal rangos sutartį buvo galiojantis ir vykdytinas, o 2023 m. lapkričio 27 d. atsiskaitymas už darbus pagal rangos sutartį neapėmė netesybų.
15.2. Rangos sutarties įvykdymo terminas nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė neįrodinėjo, kad rangos sutarties terminas nepažeistas arba pažeistas dėl pateisinamų priežasčių. Bylos ginčas yra susijęs išimtinai su priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovė 2023 m. spalio 27 d. raštu informavo UAB „Elmonta” apie pagal rangos sutartį apskaičiuotus delspinigius. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. ieškovei ir UAB „Elmonta” raštu nurodė, kad už 92 dienų vėlavimą apskaičiuoti delspinigiai sudaro 13 800,00 Eur, ir informavo, kad delspinigiai bus išskaičiuoti, mokant pagal 2023 m. gruodžio 1 d. sąskaitą faktūrą, t. y. informavo apie įskaitymą. Tik 2023 m. gruodžio 11 d. atsakovė informavo rangovo atstovą apie galutinę delspinigių sumą. Taigi atsakovės reikalavimas pagal rangos sutartį dėl 13 800,00 Eur tapo vykdytinas tik nuo 2023 m. gruodžio 11 d., kai ieškovei buvo suteikta galimybė pagrįsti rangos sutarties vykdymo vėlavimo priežastis, o atsakovė patikslino netesybų skaičiavimo terminą. Dėl to įskaitymas, mokant pagal 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, buvo objektyviai negalimas.
15.3. Rangos sutartimi šalių sutartos atsiskaitymo tvarkos laikymasis ir tam tikrų mokėjimų atlikimas laiku nėra ir nebuvo rangos sutarties įvykdymo termino vėlavimo vienašališkas pagrindimas (pateisinimas) ir automatiškai neapriboja ir neatima atsakovės teisės į sutartines netesybas. Atsakovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kyla ne iš pagrindinių rangovo (jungtinės veiklos partnerių) ir atsakovės teisių ir pareigų pagal rangos sutartį, tačiau iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Pagal CK 6.189 straipsnio 4 dalį sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Taigi, įskaitymo atlikimo metu atsakovės reikalavimas, kylantis iš sutartinės civilinės atsakomybės teisinių santykių pagal rangos sutartį, buvo galiojantis ir vykdytinas. Atitinkamai, privalomų įskaitymo sąlygų – abiejų priešpriešinių reikalavimų galiojimo ir vykdytinumo – laikymasis buvo užtikrintas.
15.4. Teismui nusprendus dėl atsakovės reikalavimo teisės pabaigos, buvo paneigta šalių valia dėl tarpusavio atsiskaitymo, įskaitymo instituto taikymo tarpusavio santykiams ir atsakovės teisės pasirinkti savo reikalavimų tenkinimo būdą. Teismas peržengė ieškinio ribas, vienašališkai pakeisdamas šalių susitarimus, nesant pareikšto reikalavimo.
15.5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovės reikalavimas ieškovei priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atlikimo metu nebuvo apibrėžtas. Atsakovės reikalavimas pagal rangos sutartį buvo aiškiai apibrėžtas ir išreikštas konkrečia pinigų suma – 13 800,00 Eur. Ieškovės reikalavimo pagal prekių pirkimo–pardavimo sutartį apibrėžtumas konkrečia pinigų suma įskaitymo atlikimo metu byloje nebuvo ginčijamas. Atsakovė pagrindė, kaip apskaičiavo delspinigius, t. y. 92 (vėlavimo pagal rangos sutartį dienos) x 150,00 Eur = 13 800,00 Eur. Darbų pabaiga buvo užfiksuota 2023 m. spalio 25 d. atliktų darbų akte. Kitų terminų ir aplinkybių vertinimas kaip atliktų darbų fiksavimas yra nepagrįstas, nes neatitinka faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų.
15.6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad apie įskaitymą ieškovei nebuvo tinkamai pranešta, nes rangos sutartyje yra nustatyta speciali tvarka dėl pranešimų, tame tarpe apie įskaitymą, pateikimo, t. y. jie turi būti įteikti per TIVIS. Rangos sutarties 20.6. punkte yra įtvirtintas legitimizuotas pranešimų siuntimas per TIVIS, tačiau tai nėra vienintelė ir išimtinė tinkama komunikacijos priemonė. Toks šalių susitarimas jokiu būdu nepanaikina ir negali panaikinti sutarties šalių teisės ir galimybės bendrauti oficialiais rašytiniais pranešimais už TIVIS sistemos ribų. Be to, rangos sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad jungtinės veiklos partneriai bus atstovaujami UAB „Elmonta” direktoriaus S. M.. Rangos sutarties šalys tarpusavyje bendravo oficialiais raštais, pasirašytais įgaliotų juridinių asmenų atstovų, neginčijo tokio bendravimo legitimumo, todėl tokiu elgesiu taip pat pripažino, kad tokia bendravimo forma ir būdas yra tinkami. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė pranešimą apie įskaitymą gavo, apie jį žinojo, jokių pretenzijų dėl netinkamai atsiųsto pranešimo, prašant jį atsiųsti kitu būdu, atsakovei neteikė.
16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Elga“ nesutiko su skundu, prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Atsakovė ieškovės reikalavimo neginčijo, patvirtino, kad pervedė ieškovei 13 800,00 Eur mažesnę sumą, nes atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įskaitymas buvo neteisėtas. Atsakovės reikalavimo pagrindas – kita sutartis, sudaryta su kitomis šalimis. Ieškovė ir atsakovė neturėjo abipusių teisių ir pareigų. Reikalavimai pagal rangos sutartį ir pagal pirkimo–pardavimo sutartį nėra priešpriešiniai. Abiejų sutarčių šalys yra skirtingos. Pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja). Rangos sutarties šalys yra užsakovė (atsakovė) ir rangovas, kurį sudaro jungtinės veiklos partneriai: ieškovė ir tretieji asmenys UAB „Elmonta“, UAB „Ramus Baltic“. Kadangi sutarčių šalys yra skirtingos, nėra vienos iš įskaitymo sąlygų, pagal kurią šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, atitinkamai ir reikalavimai nėra priešpriešiniai, t. y. neegzistuoja ir kita įskaitymo sąlyga.
16.2. Įvertinus sutarčių uždarumo principą, atsakovė pagal rangos sutarties 10.4 punktą galėjo atlikti įskaitymą į rangovui mokėtinas sumas pagal rangos sutartį. Tuo tarpu atsakovė nesumokėjo ieškovei pagal kitą sutartį (pirkimo–pardavimo). Atsakovės reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Atsakovė pripažino rangovo nurodytas aplinkybes dėl rangos sutarties įvykdymo termino pagrįstomis ir visiškai atsiskaitė su rangovu 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovė galėjo įskaityti dalį mokėtinos sumos pagal 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą, galėjo sulaikyti mokėjimą ar jo dalį, tačiau ji visiškai atsiskaitė su rangovu. Dėl to šalių tarpusavio įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė. Priešpriešiniai šalių įsipareigojimai pagal rangos sutartį pasibaigė įvykdymu. Tik vėliau atsakovė vėl iškėlė klausimą dėl netesybų pagal rangos sutartį.
16.3. Atsakovės reikalavimas dėl netesybų buvo grindžiamas tik rangos sutarties materialiosiomis teisės normomis, subjektyvių aplinkybių vertinimu, todėl atsakovė neturėjo neginčijamo, galiojančio ir vykdytino reikalavimo rangovui. Atsakovės reikalavimas dėl netesybų taip pat nebuvo lygiavertis vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu ieškovės reikalavimui sumokėti prekės kainą. Atsakovės reikalavimas nėra aiškiai apibrėžtas. Atsakovės 2023 m. gruodžio 29 d. rašte nurodytuose netesybų taikymo ir netaikymo perioduose yra nurodytos tos pačios datos, t. y. atsakovė tuo pat metu ir taiko, ir netaiko netesybas už 2023 m. birželio 16 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. liepos 27 d., 2023 m. rugpjūčio 2 d., 2023 m. rugsėjo 4 d. Negali būti taip, kad už tas pačias dienas atsakovė netesybas taiko, nors pati nurodo, kad darbų vėlesnis atlikimas šiomis dienomis pačios atsakovės pripažintas pateisintu.
16.4. Atsakovė nepareiškė apie įskaitymo atlikimą. Kadangi atsakovė savo reikalavimą, kurį įskaitė, kildina iš rangos sutarties, įskaitymas turėjo būti atliktas pagal rangos sutarties nuostatas, t. y. pranešti apie įskaitymą rangos sutartyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškimas apie įskaitymą iš viso nebuvo pateiktas. Atsakovės 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštai nelaikytini pareiškimais apie įskaitymą. Šiuose raštuose tik nurodomas ketinimas atlikti mokėtinos sumos ieškovei sumažinimą, t. y. pranešimas apie ketinimą atlikti veiksmą ateityje, bet ne įskaitymo atlikimas. Be to, pagal rangos sutarties 20.6 punktą pranešimas apie įskaitymą turėjo būti įteiktas per TIVIS. Atsakovė per TIVIS pranešimų apie įskaitymą neteikė.
16.5. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl prievolių vykdymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Rangos sutartis ir jos vykdymas nėra šios bylos dalykas, o rangovas nėra šios bylos šalis. Taigi nėra prielaidų aiškintis rangos sutarties vykdymo aplinkybes, įvykdymo terminus ir pan. Atsakovės ir rangovo nesutarimai dėl rangos sutarties vykdymo turėjo būti sprendžiami rangos sutartyje numatyta tvarka. Pagal rangos sutarties 20.11. punktą šalys susitarė, kad visus ginčus dėl šios sutarties vykdymo spręs derybomis, o ginčų neišsprendus derybomis, juos spręs Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė ginčo su rangovu nesprendė rangos sutartyje nustatyta tvarka, todėl atsakovės reikalavimo teisė rangovui dėl delspinigių yra tariama ir nebuvo vykdytina. Įskaitymas negalėjo būti atliekamas
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl taikyto įskaitymo pagrįstumo, pirkėjo pareigos sumokėti visą pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą kainą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. liepos 29 d. viešojo pirkimo būdu su jungtinės veiklos partneriais: ieškove, UAB „Elmonta“ ir UAB „Ramus Baltic“ sudarė Tipinę rangos darbų sutartį Nr. 40410/511240, pagal kurią jungtinės veiklos partneriai (rangovas) įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti (2021-ESO-288) LVPA 110/35/10 kV (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus. Vykdydamas šią sutartį, rangovas (ieškovė) 2023 m. spalio 26 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija ELG Nr. 007937, pagal kurią atsakovė už atliktus rangos darbus turėjo sumokėti 583 250,25 Eur iki 2023 m. gruodžio 10 d. (el.b., failas 1, l. 84).
18. Atsakovė 2023 m. spalio 27 d. raštu Nr. 23KR-SD-11137 nurodė, kad darbai pagal rangos sutartį vėlavo 453 dienas, todėl pagal rangos sutarties 16.3 punktą rangovas turi mokėti 150,00 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną; netesybų suma yra 67 950 Eur; pagal rangos sutarties 10.4 punktą užsakovas turi teisę netesybas įskaityti. Rangovas (UAB „Elmonta“) 2023 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. R-073 ir 2023 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. R-0 nurodė, kad rangos sutartis įvykdyta vėliau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo, todėl pagrindo taikyti netesybas nėra (el.b., failas 1, l. 89-92; 150-151). Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. sumokėjo ieškovei 583 250,25 Eur pagal 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007937 (el. b., failas 1, l. 85-86).
19. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 23KR-SD-12828 nurodė rangovui, kad pateisinamas vėlavimo laikotarpis pagal rangos sutartį sudaro 361 dieną, nepateisinamas uždelstų dienų skaičius lieka 92 dienos, už kurias mokėtina delspinigių suma sudaro 13 800 Eur; apskaičiuoti delspinigiai bus išskaičiuoti, apmokant sąskaitą faktūrą ELG Nr. 008172. Rangovas (UAB „Elmonta“) 2023 m. gruodžio 19 d. raštu atsakė į šį atsakovės raštą, nurodydamas, kad nesutinka su delspinigių taikymu. Atsakovė 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 13493 atsakė į rangovo (UAB „Elmonta“) raštą, nurodydama, kad rangovo nurodytos aplinkybės nėra laikytinos pateisinamomis, pateisinamas vėlavimo laikotarpis sudaro 361 dienas, nepateisintų dienų skaičius 92 dienos, pagal sutarties 16.3 punktą rangovui už pavėluotus darbus apskaičiuota 13 800,00 Eur netesybų sumą bus sumažinta PVM sąskaita faktūra Nr. 008172 pagal sutarties 10.4 punktą.
20. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 27 d. su atsakove sudarė Tipinę rangos prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 40410/321786, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei 10/0.4 kV įtampos mažo gabarito modulines transformatorines su iki 2X630 kVA galios transformatoriais (toliau – prekės), o atsakovė įsipareigojo sumokėti už perduotas prekes per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos (el. b. failas 1, l. 21-46). Ieškovė 2023 m. gruodžio 1 d. išrašė ir karu su prekėmis pristatė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija ELG Nr. 008171, pagal kurią atsakovė už perduotą prekę turėjo sumokėti 38 970,07 Eur, ir PVM sąskaitą faktūrą serija ELG Nr. 008172, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti už perduotą prekę 53 593,05 Eur su PVM, iš viso – 92 563,12 Eur (el. b., failas 1, l. 47-49). Atsakovė 2024 m. sausio 3 d. sumokėjo ieškovei 78 763,12 Eur (el. b., failas 1, l. 50).
21. Ieškovė pateikė atsakovei 2024 m. vasario 1 d. aktą dėl skolų suderinimo, prašydama patvirtinti, kad atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras liko skolinga ieškovei 13 800,00 Eur (el.b., failas 1, l. 51). Ieškovė 2024 m. vasario 5 d. pateikė atsakovei ikiteisminį raginimą padengti įsiskolinimą, reikalaudama sumokėti 13 800 Eur skolą ir 289,80 Eur delspinigių (el. b., failas 1, l. 52-54). Atsakovė 2024 m. vasario 20 d. raštu Nr. 24KR-SD-1961atsakė, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr.23KR-SD-12828 buvo informuota dėl netesybų taikymo, atsakovės nuomone, netesybos apskaičiuotos pagrįstai pagal sutarties nuostatas. Ieškovė pakartotinai 2024 m. spalio 30 d. ragino atsakovę sumokėti skolą (el.b., failas 1, l. 55-57). Atsakovė 2024 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 24KR-SD-11938 atsakė, kad pagal rangos sutartį darbai turėjo būti baigti iki 2022 m. liepos 29 d., bet buvo baigti 2023 m. rugsėjo 29 d., darbų užbaigimas vėlavo 453 dienomis, iš kurių 361 dienų vėlavimo laikotarpis yra pateisinamas, todėl už 92 vėlavimo dienas ieškovė turėjo mokėti 13 800,00 Eur delspinigių, apie įskaitymą ieškovė buvo informuota 2023 m. gruodžio 11 d. raštu Nr.23KR-SD-12828 dėl netesybų taikymo.
Dėl įskaitymo taikymo pagrindų
22. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
23. Teismų praktikoje pažymėta, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).
24. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185-701/2021).
25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad atsakovės reikalavimas dėl netesybų ieškovei, kaip jungtinės veiklos partnerei, pagal rangos sutartį nėra galiojantis, vykdytinas ir akivaizdus ieškovės reikalavimui atsakovei sumokėti likusią prekės kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. nenustatė trijų būtinų įskaitymo taikymo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, vertinant šias tris sąlygas, atsakovės reikalavimas yra nelygiavertis ieškovės reikalavimui, atsižvelgiant į šių reikalavimų vykdytinumą ir akivaizdumą.
26. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštais nurodė, kad įskaitymą taiko pagal rangos sutarties 10.4 ir 16.3 punktus. Pagal rangos sutarties 16.3 punktą rangovas, neatlikęs darbų per sutartyje nustatytus terminus, užsakovui pareikalavus, moka užsakovui 150 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal rangos sutarties 10.4 punktą vadovaujantis sutarties nuostatomis apskaičiuotas netesybas (delspinigius ir (ar) baudas) ir nuostolius dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo užsakovas turi teisę įskaityti, atitinkamai sumažindamas bet kokias užsakovo rangovui priklausančias mokėti sumas. Įskaitymas atliekamas pranešant (pareiškiant) apie tai rangovui. Pripažintina, kad pagal aptartas rangos sutarties nuostatas atsakovė (užsakovė), darbų vykdymo vėlavimo atveju, turėjo pirmiausia pasinaudoti pačioje rangos sutartyje apibrėžta teise į įskaitymą, šalims vykdant abipusius įsipareigojimus pagal rangos sutartį, t. y. taikyti įskaitymą sumai, kurią atsakovė turėjo mokėti už atliktus rangos darbus.
27. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad, ieškovei 2023 m. spalio 26 d. išrašius PVM sąskaitą faktūrą Nr. 007937 dėl 583 250,25 Eur mokėjimo pagal rangos sutartį, atsakovė 2023 m. spalio 27 d. raštu pranešė rangovui, kad darbų pabaiga vėlavo 453 dienas, todėl rangovas turi mokėti 67 950 Eur netesybas. Rangovas (UAB „Elmonta“) 2023 m. lapkričio 20 d. ir 21 d. raštais nesutiko su netesybomis, nurodė detalius paaiškinimus apie priežastis, dėl kurių vėlavo darbai, taip pat pateikė šias priežastis patvirtinančius dokumentus. Atsakovė 2023 m. lapkričio 27 d. sumokėjo ieškovei visą 583 250,25 Eur PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą ir tik 2023 m. gruodžio 11 d. raštu nurodė, kad nepateisinamas uždelstų dienų skaičius pagal rangos sutartį lieka 92 dienos, už kurias mokėtina delspinigių suma sudaro 13 800 Eur, kurie bus išskaičiuoti, apmokant sąskaitą faktūrą ELG Nr. 008172, ieškovės išrašytą 2023 m. gruodžio 1 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
28. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė visus rangovo nesutikimo su jos paskaičiuotais delspinigiais argumentus žinojo jau 2023 m. lapkričio 21 d. Taigi iki 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitos faktūros mokėjimo pagal rangos sutartį dienos dar turėjo šešias dienas. Pažymėtina, kad pačioje 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 007937 nurodyta, kad sąskaita turi būti apmokėta iki 2023 m. gruodžio 10 d. (el.b., failas 1, l. 84). Taigi atsakovė turėjo pakankamai laiko teik galutiniam netesybų dydžio patikslinimui, tiek įskaitymo taikymui pagal rangos sutartį. Tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ji objektyviai nebūtų galėjusi pasinaudoti įskaitymo taikymu pagal rangos sutarties sąlygas mokėdama už atliktus rangos darbus pagal 2023 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą.
29. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atsakovė visiškai atsiskaitė su rangovu (jungtinės veiklos partneriais) pagal rangos sutartį, neatima iš jos teisės reikalauti netesybų pagal šią sutartį ir taikyti įskaitymą bendrais CK 6.71-6.75, 6.258 straipsnių, reglamentuojančių netesybų ir civilinės atsakomybės taikymą, ir CK 6.130-6.138 straipsnių, reglamentuojančių įskaitymo taikymą, pagrindais. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymas galėjo būti vykdomas tik iš priešpriešinių pareigų, t. y. iš užsakovo (atsakovės) mokėtinų sumų rangovui, kurį sudaro jungtinės veiklos partneriai.
30. Bendrų tikslų siekiama bendrais veiksmais (jungtinės veiklos sutarties dalykas – bendra veikla). Partnerystės sutarties samprata numato, kad veikla turi būti vykdoma bendrai, t. y. asmenų veikla vykdoma ne kiekvieno jų savarankiškai, bet sujungiant bendrus išteklius, kooperuojant sutarties šalių jėgas (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Bendrumą reprezentuoja partnerių įnašai į bendrą veiklą, bendra vykdant veiklą įgyto turto ir veiklos rezultato nuosavybė, pasidalijimas pelnu ir nuostoliu, bendras reikalų tvarkymas. Tai naudos, rizikos ir valdymo bendrumas, siekiant bendrų tikslų. Taigi sutarties neįvykdymo rizika tenka visiems jungtinės veiklos dalyviams. Dėl to atsakovės reikalavimas dėl delspinigių už pavėluotai atliktus rangos darbus galėtų būti pripažįstamas kaip esantis priešpriešinis ieškovės reikalavimui sumokėti visą prekės kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
31. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminė aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ta, kad rangovas (jungtinės veiklos partneriai) ginčijo netesybas pagal rangos sutartį. Kiekvienas jungtinės veiklos dalyvis turi teisę pareikšti prieštaravimą dėl įskaitymo. Rangovų (jungtinės veiklos partnerių) atstovė pagal rangos sutartį UAB „Elmonta“ iš pat pradžių argumentuotais raštais atsakovei nesutiko, kad būtų skaičiuojami delspinigiai. Tuo tarpu atsakovė nei iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui, nei bylos nagrinėjimo teisme metu neginčijo aplinkybių, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį ji nesumokėjo visos prekės kainos, kad likusi už prekę mokėtina suma buvo 13 800,00 Eur, kuriai atsakovė pritaikė įskaitymą. Būtent ši aplinkybė patvirtina šalių priešpriešinių reikalavimų nelygiavertiškumą jų galiojimo, vykdytinumo ir akivaizdumo aspektais.
32. Atsakovė teisingai apeliaciniame skunde teigia, kad rangos sutarties įvykdymo terminas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo ir nevertino aplinkybių, ar rangovas praleido rangos sutarties įvykdymo terminą dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo valios, ar atsakovė pargrįstai reikalauja netesybų ir yra teisingai apskaičiavusį jų dydį, tačiau analizavo šalių susirašinėjimą dėl netesybų taikymo, kuris patvirtina, kad šis atsakovės reikalavimas yra ginčytinas. Tuo tarpu ieškovės perduotos prekės kaina ir jos kokybė pagal pirkimo–pardavimo sutartį neginčytina.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Tai reiškia, jog atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010). Pagal šią kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas teisėtai vertino atsakovės įskaitymo taikymo pagrįstumą, o atsisakymas pripažinti šį įskaitymą pagrįstu nereiškia ieškovės ieškinio ribų peržengimo ar vienašališko šalių susitarimo pakeitimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu dėl netesybų priteisimo, o ne taikyti įskaitymą.
34. Atsakovė 2023 m. gruodžio 11 d. ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštais nurodė, kad 13 800 Eur netesybas skaičiuoja už 92 pradelstas dienas, tačiau rangovas nesutiko ne su apskaičiavimo būdu, bet su nustatytomis praleistomis 92 dienomis, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas tiek dėl tikslios darbų pabaigos dienos, tiek dėl tam tikrų dienų ir periodų įtraukimą į nepateisinamo delsimo laikotarpį. Dėl to negalima pripažinti, kad atsakovės raštuose nurodytas reikalavimas dėl netesybų yra aiškiai apibrėžtas.
35. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančiose teisės normose nėra nustatyta privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui). Tačiau teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys pačios laisva valia rangos sutarties 20.6 punkte nustatė sąlygą, pagal kurią bet kokie vienos šalies pranešimai, sąskaitos ar kiti dokumentai kitai šaliai pagal šią sutartį yra laikomi tinkamai įteiktais, jei jie yra įteikti per TIVIS. Taigi atsakovė turėjo laikytis šios sutarties sąlygos, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino, dėl kokių priežasčių šios sąlygos nevykdė.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai, nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo ištirtus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
39. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 2 662,00 Eur. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 3 036,67 Eur dydžio sumos, mokėtinos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o yra beveik trigubai mažesnė. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.
40. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 37, 38 straipsniais, 325 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
netenkinti atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, ieškovei UAB „Elga“, juridinio asmens kodas 144749778, 2 662,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 0 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas