Administracinė byla Nr. eA-4702-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01166-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–8), prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-299(00155) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. P.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2016 m. lapkričio 25 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl vykdomos teisėtos veiklos UAB „Ekofotonas“. Sumokėjo dvigubą rinkliavą, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas skubos tvarka. 2017 m. sausio 16 d. Migracijos departamentas pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka ir kad jis kviečiamas ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 3 d. asmeniškai atvykti į apklausą Migracijos departamente. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą, kad būtų apklaustas Lietuvos Respublikos ambasadoje, esančioje Ukrainoje, kadangi vienos dienos kelionė į Lietuvą klausimynui užpildyti iš jo būtų pareikalavusi neproporcingų finansinių ir laiko sąnaudų. Šį pareiškėjo prašymą Migracijos departamentas atsisakė tenkinti, nenurodydamas jokių argumentuotų motyvų.
3. Nurodė, kad tuo pačiu metu į apklausas buvo kviečiami ir UAB „Ekofotonas“ akcininkai su vadovu, todėl su Migracijos departamento specialistais buvo susitarta, kad į apklausas atvyks tik UAB „Ekofotonas“ vadovas ir akcininkai, kurie paaiškins visas su bendrovės veikla susijusias aplinkybes, įskaitant ir bendrovės narių (taip pat ir pareiškėjo) numatomas darbo funkcijas. Atvykus į Migracijos departamentą bendrovės akcininkams ir vadovui buvo nurodyta raštu atsakyti į formalius klausimus bei visiškai nepalikta vietos esamai situacijai aptarti, reikšmingai informacijai apie savo ir bendrovės veiklą pateikti, o pabrėžiami visiškai nereikšmingi faktai, kuriuos buvo reikalaujama žinoti mintinai. Per pokalbį praktiškai nebuvo leidžiama kalbėti apie bendrovę. Buvo pareikšti kaltinimai, kad neva pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, matomas išankstinis nusistatymas nesuteikti leidimo, daromas psichologinis spaudimas atsiimti prašymus.
4. Ginčijamu sprendimu buvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris, jo nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Migracijos departamento išvados, jog pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai nepatvirtina, kad UAB „Ekofotonas“ ne mažiau kaip šešis pastaruosius mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo realiai vykdė veiklą Lietuvoje ir šioje bendrovėje dirbo reikalaujamas skaičius darbuotojų bei tai, kad pareiškėjas pateikė neva tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą ir joje dirbančius darbuotojus, dėl to laikytina, kad bendrovė yra fiktyvi, priimtos turint išankstinį nusistatymą ir neįsigilinus į pareiškėjo pateiktą informaciją.
5. Migracijos departamentas privalėjo kilus abejonėms dėl pateiktos informacijos kreiptis į pareiškėją, kad jis pateiktų papildomos informacijos, tačiau to nepadarė, pats pareiškėjas savo iniciatyva teikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius realią ir teisėtą bendrovės veiklą, tačiau į juos Migracijos departamento specialistai nereagavo.
6. Skundžiamame sprendime nurodomi motyvai, kad sutampa tam tikrų UAB „Ekofotonas“ klientų veiklos adresai, sutartys sudarytos UAB „Ekofotonas“ vadovui nesant fiziškai Lietuvoje ar užsieniečių vadovavimas įmonėms, kurioms bendrovė teikė paslaugas, nepatvirtina menamo bendrovės veiklos fiktyvumo, taip pat nepagrįstai nurodoma, kad bendrovė neturi tinkamų patalpų veiklai vykdyti. Aplinkybė, jog UAB „Ekofotonas“ vadovas ir akcininkai per apklausą nenurodė tikslaus bendrovės nuosavo kapitalo dydžio, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nevykdo savo, kaip valdybos nario, pareigų ir neįrodo bendrovės fiktyvumo aplinkybės, ypatingai kai pareiškėjas apskritai nebuvo apklausiamas. Migracijos departamentas kelia nepagrįstų abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ veiklos teisėtumo ir realumo jį lygindamas su UAB „Insoliacija“, kadangi nors abiejų bendrovių dalyviai ir valdymo organų nariai yra informacinių technologijų specialistai, tačiau jie yra skirtingo profilio. Be to, vienas iš kriterijų investuoti Lietuvoje ir persikėlus čia gyventi bei plėtoti verslą buvo tai, kad kartu investuos ir pažįstami asmenys. Bendradarbiavimas įmonėms leidžia būti konkurencingesnėmis, pasiūlyti platesnį informacinių technologijų paslaugų spektrą.
7. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas realiai nevykdė jokios veiklos UAB „Ekofotonas“, o jo atvykimo į Lietuvą tikslas nėra teisėtos veiklos vykdymas. Nuo UAB „Ekofotonas“ įsigijimo, kartu dirbant esamiems akcininkams, valdybos nariams ir vadovui, pasiekti šie rezultatai: 1) bendrovės darbuotojų skaičius išaugo beveik dvigubai, šiandien bendrovėje dirba šeši Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendras darbo užmokesčio fondas siekia 3 000 Eur per mėnesį; 2) pasirašyta sutarčių dėl bendrovės paslaugų su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis, pagal kurias jau gaunami apmokėjimai, iš viso 2017 m. bendrovė užsitikrinusi darbų už 150 000 – 200 000 Eur; 3) pasiektas 2016 m. grynasis pelnas – 57 000 Eur, priskaičiuota 6 000 Eur mokesčių; 4) sudarytos visos sąlygos 2017 m. sumokėti ne mažiau kaip 50 000 Eur mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą; 5) įmonės akcininkų nuosavybė viršija 100 000 Eur. Aplinkybė, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo pasirašyta jam realiai nesant Lietuvoje, taip pat nepagrindžia fakto, kad jis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo neužsiėmė teisėta veikla Lietuvoje, nėra draudžiama darbo sutartį sudaryti nuotoliniu būdu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas darbo sutarties pagrindu pradės dirbti tik gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi šia darbo sutartimi nebuvo bandoma inicijuoti darbo santykių tarp pareiškėjo ir UAB „Ekofotonas“ ir (ar) apgaulingai nuslėpti faktines sutarties pasirašymo aplinkybes. Iki 2017 m. pradžios pareiškėjas turėjo darbo santykių savo kilmės valstybėje, juos iki persikėlimo reikėjo nutraukti, todėl Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad išvykimas iš Lietuvos tik pateikus prašymą pagrindžia, jog jis neužsiėmė bei neketino užsiimti teisėta veikla Lietuvoje.
8. Paduodant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Ekofotonas“ dirbo keturi darbuotojai, o šiuo metu dirba šeši, visi jie Lietuvos Respublikos piliečiai, su visais yra sudarytos ir vykdomos darbo sutartys. Viena iš pagrindinių UAB „Ekofotonas“ veiklos sričių yra darbuotojų nuoma arba darbuotojų įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmonę laikinojo darbo naudotojams. UAB „Ekofotonas“ darbuotojai neprivalo lankytis UAB „Ekofotonas“ biure ir neprivalo žinoti kitų UAB „Ekofotonas“ darbuotojų ar kitų panašių aplinkybių, nes nuolat dirba pas bendrovės klientus pagal UAB „Ekofotonas“ su klientais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Tai jokiu būdu nepaneigia fakto, kad visi šie darbuotojai yra UAB „Ekofotonas“ darbuotojai. UAB „Ekofotonas“ tenka visos darbdavio pareigos darbuotojų atžvilgiu – užtikrinti jiems privalomas garantijas, mokėti atlyginimą, atskaičiuoti ir mokėti mokesčius į biudžetą, užtikrinti darbo vietą.
9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 1–10) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovas paaiškino, jog nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus kilo pagrįstų abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ bei pareiškėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą, todėl 2017 m. sausio 16 d. jam buvo išsiųstas kvietimas iki 2017 m. kovo 3 d. asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą į apklausą bei pateikti papildomus dokumentus. 2017 m. vasario 21 d. į Migracijos departamentą atvykus UAB „Ekofotonas“ akcininkams ir direktoriui bei juos apklausus buvo nuspręsta neorganizuoti pareiškėjo apklausos, kadangi Migracijos departamentas surinko pakankamai duomenų ginčijamam sprendimui priimti bei įvertino pareiškėjo su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateiktą rašytinį paaiškinimą.
11. Pažymėjo, kad prieš ir po skunde nurodomos apklausos vyko pokalbiai su pareiškėjo advokatais telefonu, kelis kartus išaiškinant situaciją ir suteikiant galimybę pareiškėjui pateikti papildomą informaciją. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas nesivadovavo pareiškėjo pateiktais dokumentais bei nesuteikė jam galimybės pasisakyti.
12. Pareiškėjo kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai ir papildomai pateikti dokumentai savaime nepatvirtino ne mažiau kaip šešis pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bendrovės vykdytinos veiklos realumo, o pateikiamais dokumentais buvo tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. bendrovės veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Insoliacija“, bei su Honkongo įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Skundo teiginiai, kad UAB „Ekofotonas“ dalyviai ir valdybos nariai yra informacinių technologijų specialistai, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad turi išsilavinimą teikti informacinių technologijų paslaugas.
13. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių, darbo sutartyse nėra nuostatos dėl darbuotojų laikinojo įdarbinimo (nuomos), todėl akivaizdu, kad darbuotojai UAB „Ekofotonas“ jokių funkcijų nevykdo. Tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinti tinkamu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu. Įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau, išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti Įstatymo reikalavimus, turi dirbti ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra juos įdarbinusioje bendrovėje, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti.
14. Nurodė, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. sprendimu (III t., b. l. 59–64) pareiškėjo S. P. skundą tenkino, panaikino Migracijos departamento ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti S. P. 2016 m. lapkričio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jį nagrinėti skubos tvarka, nurodė, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Ekofotonas“ valdybos narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas šioje bendrovėje. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, UAB „Ekofotonas“ įstatus ir veiklos aprašymą, 2016 m. spalio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl valdybos sudarymo ir šešių valdybos narių išrinkimo bei naujo direktoriaus paskyrimo, bendrovės akcininkų sąrašą, 2016 m. spalio 12 d. su pareiškėju sudarytą darbo sutartį, kurioje susitarta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbs 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę, darbo sutartis, sudarytas su bendrovės darbuotojais, Lietuvos piliečiais, 2016 m. spalio 31 d. bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, kitus dokumentus. 2017 m. sausio 16 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius pranešimu pranešė pareiškėjui, kad jo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjamas bendra tvarka ir, kadangi nepakanka duomenų ir dokumentų sprendimui priimti, paprašė ne vėliau kaip iki 2017 m. kovo 3 d. atvykti į apklausą į Migracijos departamentą. Taigi Migracijos departamento Imigracijos skyrius išreiškė būtinumą apklausti pareiškėją, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, reikalingas sprendimui priimti. Gavęs šį pranešimą pareiškėjas pateikė prašymą jo apklausą vykdyti Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje, tačiau joks rašytinis atsakymas į šį pareiškėjo prašymą nebuvo pateiktas, o pareiškėjas nebuvo apklaustas, o ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
17. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 84.2 punktu ir nurodė, jog ši nuostata suteikia galimybę asmeniui, esančiam užsienyje ir negalinčiam atvykti į apklausą Migracijos departamente, užpildyti Migracijos departamento pateiktą apklausos lapą konsulinėje įstaigoje. Ši nuostata užtikrina, kad asmuo, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, būtų išklausytas.
18. Teismas pabrėžė, jog Migracijos departamentas, nesuteikęs galimybės pareiškėjui būti apklaustam Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje, pažeidė jo teisę būti išklausytam. Teismo vertinimu, nors Aprašo 84.2 punkte įtvirtinta nuostata dėl apklausos organizavimo nėra imperatyvi, tačiau, Migracijos departamentui išreiškus būtinybę apklausti pareiškėją, kad būtų išsiaiškintos visos aplinkybės su UAB „Ekofotonas“ vykdoma veikla, jis privalėjo laikytis Aprašo 84.2 punkte įtvirtintos apklausos procedūros. Šį nustatytą procedūros pažeidimą teismas laikė esminiu pažeidimu, kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės pasisakyti dėl aplinkybių, susijusių su UAB „Ekofotonas“ veiklos vykdymu, dėl kurios neaiškumų kilo ir Migracijos departamentui.
19. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo apklausos buvo nuspręsta nebeorganizuoti, nes apklausus UAB „Ekofotonas“ akcininkus ir direktorių buvo surinkta pakankamai duomenų ginčijamam sprendimui priimti, negali būti vertinama kaip suteikianti pagrindą Migracijos departamentui nesilaikyti Aprašo 84.2 punkte įtvirtintos nuostatos. Be to, akcininkų ir direktoriaus apklausos negali būti prilyginamos paties pareiškėjo, kuris siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apklausai.
20. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Migracijos departamento ginčijamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas pažeidus Aprašo 84.2 punkte įtvirtintą užsieniečio, siekiančio gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, apklausos procedūrą, ir Migracijos departamentas buvo įpareigotas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

III.

21. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniu skundu (III t., b. l. 67–76) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Migracijos departamente 2017 m. vasario 21 d. įvykus bendrovės akcininkų ir direktoriaus apklausai, gavus Migracijos valdybos UAB „Ekofotonas“ ir UAB „Insoliacija“ veiklos patikrinimo rezultatus, įvertinus Migracijos departamentui pareiškėjo kartu su prašymu bei papildomai pateiktus dokumentus bei kitą surinktą informaciją apie bendrovės veiklą, buvo nustatyta, kad UAB „Ekofotonas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvių reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jokie pareiškėjo paaiškinimai negalėjo paneigti šios išvados, todėl Migracijos departamentas nusprendė neorganizuoti pareiškėjo apklausos.
2. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamento valstybės tarnautojai tiek telefonu, tiek ir elektroniniu paštu bendravo su pareiškėjo atstovais bei sutarė, kad UAB „Ekofotonas“ valdybos nariai bus kviečiami apklausai, tik jei tam bus poreikis po pirmo bendrovės akcininkų ir direktoriaus vizito.
3. Remiasi Aprašo 84.2 punktu ir nurodo, jog ši norma nėra imperatyvi, Migracijos departamentas neturi pareigos apklausti kiekvieną užsienietį, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tokią apklausą Migracijos departamentas organizuoja tik esant poreikiui pagal kiekvieno užsieniečio individualią situaciją. Pažymi, jog Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, 45 straipsnio nuostatos, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, yra imperatyvios, nustačius bent vieną atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, leidimas laikinai gyventi neišduodamas, o išduotas leidimas panaikinamas. Pirmosios instancijos teismas dėl šių imperatyvių nuostatų nepasisakė ir sprendimą grindė neprivalomojo pobūdžio nuostata.
4. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas, neapklausęs pareiškėjo, pažeidė teisę būti išklausytam. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui teikė ne tik Apraše nustatytus dokumentus, bet ir kitus dokumentus. Migracijos departamentas šiuos dokumentus priėmė ir įvertino.
5. Vadovaujantis Aprašo 17.5 ir 24.21 punktais, pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl leidimo gyventi, privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo pagrindą. Migracijos departamentas suteikė pareiškėjui galimybę savo prašymą pagrįsti turimais dokumentais ir duomenimis tiek prašymo pateikimo, tiek ir jo nagrinėjimo metu ir pareiškėjas šiomis galimybėmis pasinaudojo (teikė papildomus dokumentus).
6. Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip šešis pastaruosius mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UAB „Ekofotonas“ veiklos realumo, o pateikiamais dokumentais tik siekiama imituoti bendrovės vykdomą veiklą, t. y. UAB „Ekofotonas“ veikla ir finansinės atskaitomybės rezultatai iš esmės grindžiami besidubliuojančiomis paslaugomis, kurias toms pačioms įmonėms teikė ir UAB „Insoliacija“, bei su Honkongo įmone sudaryta didelės apimties sutartimi, pagal kurią paslaugos dar net nebuvo suteiktos. Nėra duomenų, kas realiai teikė UAB „Ekofotonas“ paslaugas pagal pateiktas sutartis su UAB „Tarptautinis edukacijos centras“, UAB „SIDC LT“ ir UAB „CreditFirm“. Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Ekofotonas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir imperatyviomis Įstatymo nuostatomis nesivadovavo.
7. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3296-662/2017 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pateiktos sutartys, sąskaitos–faktūros savaime nepatvirtina realios įmonės veiklos vykdymo – turi būti vertinamas pateiktų dokumentų turinys ir kitos susijusios aplinkybės, kurios patvirtina, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
8. UAB „Ekofotonas“ yra trys akcininkai, kurie taip pat pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. Įmonėje taip pat yra sudaryta valdyba iš šešių užsieniečių, kurie kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi (UAB „Ekofotonas“ nėra stambi įmonė, o UAB „Ekofotonas“ akcininkai ir direktorius apklausos Migracijos departamente metu negalėjo nurodyti nei valdybos narių funkcijų, nei paaiškinti tokio didelio valdybos narių skaičiaus), tačiau Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kad minėti asmenys yra informacinių technologijų specialistai, nors pareiškėjas Migracijos departamentui deklaravo, kad įmonė veiklą vykdo būtent informacinių technologijų srityje.
9. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad jo specialybė yra „marketingas“, tačiau Migracijos departamentui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jis turi išsilavinimą teikti informacinių technologijų paslaugas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad užsienietis neturi reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties užsiimti deklaruojama veikla, vertinama kaip vienas iš požymių, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3296-662/2017).
10. Dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui, neatitinka tikrovės, o tai sudaro Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą imperatyvų atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą, tačiau ir dėl šių faktų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
11. Migracijos departamentas sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi priėmė ir dėl to, kad UAB „Ekofotonas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – įmonėje nėra įdarbinti trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai. Aplinkybė, jog pareiškėjo įmonėje įdarbinti darbuotojai formaliai šioje įmonėje gauna darbo užmokestį, savaime nepatvirtina, kad UAB „Ekofotonas“ atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar UAB „Ekofotonas“ įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai iš tikrųjų visą darbo dieną dirba pareiškėjo įmonėje, kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu atlikti UAB „Ekofotonas“ veiklos patikrinimą. 2017 m. kovo 20 d. Migracijos departamente buvo gautas 2017 m. kovo 10 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog UAB „Gustum“ išnuomotos darbuotojos UAB „Ekofotonas“ jokių funkcijų nevykdo, o realiai darbą atlieka UAB „Gustum“. Pagal paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Ekofotonas“ ir UAB „Gustum“, darbo užmokestį su visais mokesčiais bei paslaugų teikėjo marža už įdarbinimo paslaugas pareiškėjo įmonei sumoka UAB „Gustum“. Migracijos departamento vertinimu, tokia situacija, kai bendrovėje įdarbinti darbuotojai iš tikrųjų dirba ir funkcijas atlieka kitoje įmonėje, neatitinka įstatymų leidėjo tikslų ir negali būti pripažinta tinkamu Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų aiškinimu. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs reikalavimą įmonėje įdarbinti visai darbo dienai ne mažiau tris Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, siekė griežtinti fiktyvių įmonių steigimo, užsieniečių, kurie siekia tik gauti leidimus laikinai gyventi, o ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, kontrolę, taigi nurodyti darbuotojai turi būti įdarbinti ir dirbti pačioje įmonėje, o ne būti komandiruojami. Migracijos departamento vertinimu, įmonė gali verstis personalo nuoma, tačiau išskyrus papildomus nuomojamus darbuotojus, įmonėje, siekiant atitikti tuo metu galiojusios Įstatymo redakcijos reikalavimus, turi dirbti ne mažiau trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, kurių pagrindinis darbas ir funkcijų atlikimas yra bendrovėje, kuri juos įdarbino, o ne bendrovėje, kuriai jie buvo išnuomoti.
12. Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kokiu pagrindu galėjo būti priimtas sprendimas išduoti jam leidimą laikinai gyventi, kai Įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, kad, nustačius, jog užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi.
13. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Migracijos departamentas trukdė pareiškėjui savo prašymą pagrįsti turimais dokumentais. Net ir nustačius, kad Migracijos departamentas, neiškvietęs pareiškėjo į apklausą, padarė procedūrinį pažeidimą, įtakos Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ši aplinkybė neturi, kadangi sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas nustačius, kad UAB „Ekofotonas“ neatitinka imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų bei yra fiktyvus.

22. Pareiškėjas S. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 86–96) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, papildomai pateikiami šie pagrindiniai argumentai:

1. Iš Aprašo 84.2 punkto nuostatų matyti, kad nors teisės aktai suteikia Migracijos departamentui diskrecijos teisę nuspręsti, ar kviesti užsienietį apklausai ar ne, tačiau apklausos vykdymo tvarka yra imperatyvi ir jos keisti migracijos tarnyboms neleidžiama. Migracijos departamentui nusprendus kviesti užsienietį į apklausą, Migracijos departamentas yra įpareigotas griežtai laikytis įstatymo nustatytos užsieniečio apklausos vykdymo tvarkos. Taigi atsakovui nusprendus, kad yra poreikis atlikti pareiškėjo apklausą, būtent Lietuvos konsulinė įstaiga, turėjo kviesti pareiškėją į apklausą. Nors pareiškėjas teikė prašymą dėl jo apklausos vykdymo jo kilmės valstybėje esančioje Lietuvos konsulinėje įstaigoje, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino bei motyvuoto atsakymo į šį prašymą nepateikė.
2. Iš Aprašo nuostatų matyti, kad užsieniečio apklausos tikslas yra įsitikinti konkretaus užsieniečio vykdomos ir (ar) ketinamos vykdyti veiklos Lietuvoje pagrįstumu. Be to, kiekvieno užsieniečio apklausos vykdymas yra siejamas su jo individualia situacija. Taigi apeliaciniame skunde pateikiami motyvai, kad kitų UAB „Ekofotonas“ dalyvių apklausų vykdymas neva suteikė pakankamą pagrindą atsakovui atmesti pareiškėjo prašymą, patvirtina, kad pareiškėjo situacija nebuvo nagrinėjama individualiai, pažeidžiant jo teisę būti išklausytam, atsakovui galimai turint išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją.
3. Neigiamą išankstinį Migracijos departamento nustatymą prieš UAB „Ekofotonas“ dalyvius, įskaitant pareiškėją, patvirtina byloje pateiktas kitų UAB „Ekofotonas“ dalyvių vykdytos apklausos garso įrašas. Minėtas įrašas patvirtina, kad apklausos metu apklausiamųjų atžvilgiu buvo naudotas psichologinis spaudimas, reikalaujant atsiimti pateiktus prašymus. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūrą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir valstybės tarnautojų veiklos principus.
4. Iš pareiškėjo pateiktų finansinių UAB „Ekofotonas“ dokumentų matyti, kad UAB „Ekofotonas“ gavo pajamas, uždirbo pelną, samdė darbuotojus, mokėjo mokesčius valstybei, kas patvirtina, kad paslaugos UAB „Ekofotonas“ kontrahentams buvo realiai suteiktos. Tai, kad UAB „Ekofotonas“ ne mažiau kaip šešis mėnesius vykdo veiklą, patvirtina ir UAB „Ekofotonas“ darbuotojų paaiškinimai, kurių metu darbuotojai patvirtino, kad yra nuomojami kitoms bendrovėms.
5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad neva jis sudarė galimybes pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius vykdomos veiklos teisėtumą. Pareiškėjas kartu su kitais UAB „Ekofotonas“ akcininkais ir valdybos nariais savo iniciatyva teikė papildomus dokumentus, matydami Migracijos departamento nusistatymą prieš juos.
6. Pareiškėjas pateikė daugiau dokumentų nei reikalaujama pagal Įstatymą, kartu su minėtais dokumentais buvo pateiktas ir UAB „Ekofotonas“ klientų sąrašas su atsakingų asmenų kontaktais. Atsakovo atstovams kilus klausimų ar abejonių dėl UAB „Ekofotonas“ suteiktų paslaugų faktinio suteikimo, jų pobūdžio ar dėl pagal su UAB „Ekofotonas“ kontrahentais sudarytas sutartis atliktų mokėjimų pagrįstumo, atsakovas turėjo visas galimybes tiesiogiai kreiptis į UAB „Ekofotonas“ verslo partnerius siekdamas išsiaiškinti rūpimus klausimus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas kreipėsi į vieną iš UAB „Ekofotonas“ kontrahentų – Honkongo įmonę Demshire Corporation Limited, kuri patvirtino, kad samdo UAB „Ekofotonas“ informacinių technologijų paslaugų teikimui, paaiškino aplinkybes, kodėl ir kokiomis sąlygomis buvo susitarta bendradarbiauti ir vykdyti sutartyje numatytus darbus. Aplinkybė, jog atsakovo atstovai nesikreipė į kitus UAB „Ekofotonas“ kontrahentus, patvirtina, kad klausimų dėl UAB „Ekofotonas“ teikiamų paslaugų kitiems kontrahentams nekilo.
7. Aplinkybė, kad dalis UAB „Ekofotonas“ dokumentų buvo pasirašyta pareiškėjui ir kitiems asmenims nesant Lietuvoje, nėra reikšminga, kadangi Lietuvoje galiojantys teisės aktai nedraudžia sutartis ar kitus UAB „Ekofotonas“ dokumentus sudaryti nuotoliniu būdu. Visi su UAB „Ekofotonas“ susiję asmenys tuo metu dirbo savo kilmės valstybėje, todėl jie turėjo ribotas galimybes atvykti ir būti Lietuvoje.
8. Atsakovas nei pareiškėjo, nei kitų UAB „Ekofotonas“ akcininkų ir valdybos narių neklausė apie UAB „Ekofotonas“ ir UAB „Insoliacija“ ryšius. Tuo tarpu UAB „Ekofotonas“ ir UAB „Insoliacija“ dalyviai nemėgino slėpti, kad yra pažįstami tarpusavyje, nes vienas iš kriterijų, nulėmusių investuoti Lietuvoje ir persikėlus čia gyventi bei vystyti verslą, buvo tai, kad kartu investuos ir pažįstami asmenys, turintys reikiamą darbo patirtį informacinių technologijų srityje ir kurių kompetencija tiek pareiškėjas, tiek kiti UAB „Ekofotonas“ akcininkai ir valdymo organų nariai pasitikėjo.
9. Atsakovas, grįsdamas UAB „Ekofotonas“ veiklos fiktyvumą, neatsižvelgia į tai, kad abiejų bendrovių dalyviai ir valdymo organų nariai yra informacinių technologijų specialistai, tačiau visiškai skirtingo profilio. UAB „Ekofotonas“ pateiktose sutartyse, pagal kurias UAB „Ekofotonas“ yra gavęs įplaukas, nurodyta, kad teikiamos skirtingos paslaugos, nepaisant to, kad paslaugų gavėjas (klientas) yra ta pati įmonė. Pareiškėjas ne kartą teiravosi, ar nėra reikalinga pateikti dokumentus, patvirtinančios jo turimą kvalifikaciją informacinių technologijų srityje, tačiau atsakovo darbuotojos patikino, kad pristatyti tokių dokumentų nereikia, kadangi jie nėra reikalaujami pagal Įstatymą. Be to, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentas šių dokumentų nereikalavo ir jokių klausimų dėl turimos pareiškėjo kvalifikacijos nekėlė. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jis, kaip ir didžioji dauguma kitų UAB „Ekofotonas“ dalyvių, keletą pastarųjų metų dirbo informacinių technologijų konsultantu Rusijoje veikiančioje įmonėje.
10. Viena iš pagrindinių UAB „Ekofotonas“ veiklos sričių yra darbuotojų nuoma arba darbuotojų įdarbinimas per laikinojo įdarbinimo įmonę (UAB „Ekofotonas“) laikinojo darbo naudotojams. Migracijos departamentas nepagrįstai teigia, kad laikini darbuotojai negali būti laikomi darbuotojais Įstatymo 45 straipsnio prasme. Nei Įstatymas, nei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina nei darbuotojo sąvokos, nei reikalavimo, kad darbo funkcijos būtų atliekamos būtent pas darbdavį. Be to, jeigu įstatymų leidėjas būtų norėjęs ir siekęs eliminuoti laikinus darbuotojus iš darbuotojų sąvokos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme ar nustatyti papildomus darbuotojui keliamus reikalavimus, jis tokius ribojimus būtų įtvirtinęs.
11. UAB „Ekofotonas“ yra įtrauktas į laikino įdarbinimo įmonių sąrašą, darbo sutartys sudarytos tarp UAB „Ekofotonas“ ir jo darbuotojų, todėl UAB „Ekofotonas“ tenka pareiga mokėti darbo užmokestį ir kitus su juo susijusius mokesčius bei socialines garantijas. UAB „Ekofotonas“ klientai gali bet kuriuo metu atsisakyti UAB „Ekofotonas“ darbuotojo, tačiau UAB „Ekofotonas“ ir toliau teks pareiga mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir su juo susijusius mokesčius, kas patvirtina, kad darbo santykiai faktiškai yra susiklostę tarp UAB „Ekofotonas“ ir darbuotojų. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Valstybinė darbo inspekcija atsakovo iniciatyva atliko darbuotojų įdarbinimo aplinkybių ir su jais sudarytų darbo sutarčių teisėtumo vertinimą ir konstatavo, kad tarp UAB „Ekofotonas“ ir darbuotojų sudarytos darbo sutartys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad UAB „Ekofotonas“ darbuotojai faktiškai nedirba įmonėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

23. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)31-299(00155) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. P.“ teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat atsakovo pareigos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš esmės konstatavęs, jog atsakovas, neapklausęs pareiškėjo prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teisė būti išklausytam nėra absoliuti, o byloje vertinamu atveju pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo.
26. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu sutinka.
27. Byloje vertinamoms faktinėms aplinkybėms, be kita ko, taikytinos 2005 m. spalio 12 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (2016 m. gruodžio 1 d. redakcija) nuostatos.
28. Aprašo 84.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas. Užsienietis iškviečiamas ir apklausiamas raštu – užpildo Migracijos departamento arba migracijos tarnybos parengtą apklausos lapą (jei apklausą raštu atliko migracijos tarnybos valstybės tarnautojas Migracijos departamento rašytiniu prašymu, užpildytas apklausos lapas išsiunčiamas Migracijos departamentui). Jeigu užsienietis yra užsienyje, tai Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba per Migracijos departamentą paštu arba elektroniniu paštu išsiunčia konsulinei įstaigai prašymą atlikti apklausą ir parengtą apklausos lapą arba šių dokumentų skaitmenines kopijas. Konsulinės įstaigos pareigūnas iškviečia šį asmenį ir jį apklausia (užpildomas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos parengtas apklausos lapas). Konsulinė įstaiga užpildyto apklausos lapo kartu su lydraščiu skaitmenines kopijas nedelsdama elektroniniu paštu persiunčia Migracijos departamentui, o vėliau šiuos dokumentus išsiunčia artimiausiu diplomatiniu paštu Migracijos departamentui arba migracijos tarnybai per Migracijos departamentą. Užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš gero administravimo principo, esančio ir bendruoju ES teisės principu, aspektų.
30. Nors ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis yra adresuotas ES institucijoms, aiškindamas Europos Sąjungos teisę Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teisės į gynybą paisymo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas (žr., be kita ko, 2000 m. kovo 28 d. Sprendimo Krombach, C‑7/98, Rink. p. I‑1935, 42 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Sopropé, C‑349/07, Rink. p. I‑10369, 36 punktą); konkrečiau kalbant apie teisę būti išklausytam per bet kokią procedūrą, kuri yra viena iš minėto pagrindinio principo sudedamųjų dalių (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 1983 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Nederlandsche Banden-Industrie-Michelin prieš Komisiją, 322/81, Rink. p. 3461, 7 punktą ir 1989 m. spalio 18 d. Sprendimo Orkem prieš Komisiją, 374/87, Rink. p. 3283, 32 punktą), pažymėtina, kad šiuo metu ji yra įtvirtinta ne tik Chartijos 47 ir 48 straipsniuose, pagal kuriuos užtikrinamas teisės į gynybą ir teisės į teisingą kiekvieno teismo procesą paisymas, bet ir jos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą; teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę (žr., be kita ko, 2005 m. birželio 9 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C‑287/02, Rink. p. I‑5093, 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; minėto Sprendimo Sopropé 37 punktą; 2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware prieš Tarybą, C‑141/08 P, Rink. p. I‑9147, 83 punktą ir 2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija prieš People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink. p. I‑13427, 64 ir 65 punktus); minėta teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktą ir minėto Sprendimo Sopropé 50 punktą), nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimą M prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, Attorney General (byla C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744, 81-82, 87-88 punktai).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje taip pat laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. LVAT praktikoje pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015), iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010).
32. Kaip minėta, gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam. Vis dėlto ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. birželio 20 d. Rekomendacija CM/Rec(2007)7 patvirtinto Gero administravimo kodekso 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad jeigu viešosios teisės reguliuojamas subjektas (angl. a public authority) ketina priimti individualų sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių subjektų teises, jis tokiems asmenims privalo suteikti galimybę pareikšti savo nuomonę per pagrįstą laikotarpį nacionalinėje teisėje numatytu būdu, jei reikia, padedant jų pasirinktam asmeniui, nebent tai akivaizdžiai nebūtina, su sąlyga, kad jiems prieš tai nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę. Iš šios nuostatos matyti, kad teisė būti išklausytam siejama apskritai su galimybės pareikšti savo nuomonę atitinkamu klausimu sudarymu.
34. Taigi būtina būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje vertinamu atveju pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo pažeista.
35. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas pareiškėjo atskirai papildomai neapklausė, iš Sprendimo (t. I, b.l. 12-20) turinio matyti, kad jis priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2017 m. lapkričio 25 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir su juo pateiktus dokumentus (t. II, b.l. 11-21). Prašymas yra pateiktas užpildžius standartizuotą formą, nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pats apsisprendė, kokius dokumentus pateikti kartu su prašymu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje formą (t. II, b.l. 11-21), kurioje, be kita ko, nurodyta, jog pateikdamas prašymą užsienietis turi pridėti konkrečius dokumentus, be kita ko, pagrindžiančius, jog jo prašymas atitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
36. Iš ginčijamo Sprendimo turinio taip pat matyti, kad jis iš esmės pagrįstas atsakovo išvada, jog UAB „Ekofotonas“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimų. Taip pat matyti, kad esminė atsakovo argumentų dalis Sprendime susijusi būtent su šiuo aspektu, o ne su pareiškėjo individualiomis aplinkybėmis.
37. Kiek tai liečia konkrečiai pareiškėją, atsakovas Sprendime aptarė ir įvertino su pareiškėju 2016 m. spalio 10 d. sudarytą darbo sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, atsakovas taip pat vertino pareiškėjo prašymo pateikimo momentą ir jo santykį su vėliau pateiktais dokumentais, ginčo dėl konkrečiai su pareiškėju susijusių faktinių aplinkybių iš esmės nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kartu su pareiškėjo prašymu pateikti dokumentai didžiąja dalimi susiję su pirmiau minėtos įmonės veikla.
38. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas iki prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje minėtoje įmonėje nedirbo. Be to nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde jis nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis jam sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo atskirai neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas.
39. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje byloje buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, taip pažeidžiant pagrindines procedūras (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas turėjo galimybę pateikti visą jo manymu reikšmingą informaciją pateikdamas prašymą išduoti leidimą, turėjo galimybę pridėti jo prašymą pagrindžiančius dokumentus. Be to byloje nėra ginčo, kad jau pateikus prašymą atsakovui buvo pateikti ir papildomi dokumentai, taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą, pridėti visus jį pagrindžiančius dokumentus.
41. Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, ypač į tai, kad atsakovo sprendimas, be kita ko, paremtas argumentu dėl įmonės neatitikties UTPĮ 45 straipsnio reikalavimams, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šiuo aspektu buvo apklausti įmonės akcininkai, dalis valdybos narių ir darbuotojų, spręstina, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, juo labiau, kad Aprašo 84.2 punktas neįtvirtina besąlyginio imperatyvo atskirai papildomai apklausti asmenį, pateikiantį prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
42. Tokios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad atsakovas 2017 m. sausio 16 d. išsiuntė pareiškėjui pranešimą, kuriuo jis buvo kviečiamas atvykti asmeniškai į apklausą, o pareiškėjui pateikus prašymą jį apklausti Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje Ukrainoje, jis nebuvo patenkintas ir į šį prašymą nebuvo atsakyta.
43. Nors tokia praktika, kuomet atsakovas kviečia pareiškėją apklausai, o vėliau jos neatlieka ir neinformuoja asmens apie tokio elgesio priežastis, vertintina kaip ydinga, toks atsakovo elgesio vertinimas nekeičia išvados, kad pareiškėjui buvo sudarytos prielaidos pateikti visą reikiamą informaciją bei būtinus dokumentus.
44. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės. Šio aspekto vertinimas vien apeliacinės instancijos teismas reikštų bylininkų teisės į apeliaciją suvaržymą. Todėl teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė