Administracinė byla Nr. eAS-96-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04130-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Teisėjų taryba ir Teisėjų etikos ir drausmės komisija) dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja neturtinę žalą sieja su netesėtais Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kadangi pareiškėjos skundas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. .

Teismas, išanalizavęs ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalį bei Teisėjų tarybos 2016 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 5 punktą, 6.1-6.4 punktus, nurodė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimai, iš kurių pareiškėja kildina neturtinės žalos atsiradimą, nėra viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktas.

Teismas, atsižvelgęs į Teismo įstatymo 119 straipsnio 1-2 dalis, padarė išvadą, kad Teisėjų taryba nėra viešojo administravimo subjektas, o Teisėjų tarybos priimami sprendimai nelaikytini viešojo administravimo veikla.

Teismas nurodė ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Atsižvelgęs į tai, kad nei Teisėjų taryba, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektai, teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėja A. O. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Pareiškėja paaiškina, kad skundas privalo būti priimtas nagrinėti teisme, nes bylos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo, sutinkamai su ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Teismas, todėl teismai yra valstybės valdžios institucijos.

Teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl Teisėjų taryba ir Teisės etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektai.

Vykdydama savo veiklą, tiek Teisėjų taryba, tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisija priima sprendimus, kurie sukuria teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims, t. y. vykdo viešąjį administravimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai priėmus sprendimą, kuriuo atsisakoma už suinteresuoto asmens nurodytus pažeidimus iškelti teisėjui drausmės bylą, toks sprendimas sukuria teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kadangi skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti neturtinės žalos, kurios atsiradimą kildina iš dėl neteisėtų Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmų, atlyginimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydama Vilniaus apygardos teismo teisėjui iškelti drausmės bylą. Pareiškėjos nuomone, teisėjas, priimdamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (neteisingai nurodė faktines aplinkybes), taip pat apšmeižė pareiškėją. Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2019 m. rugsėjo 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad jos teikimas nebus nagrinėjamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos nurodyti teisėjo padaryti pažeidimai yra siejami su priimtu procesiniu sprendimu. Teisėjų taryba 2019 m. lapkričio 20 d. raštu informavo pareiškėją, kad neturi pagrindo imtis kokių nors jos kompetencijai priskiriamų veiksmų dėl teisėjo veiksmų įvertinimo.

Taigi, pareiškėja iš esmės patirtą neturtinę žalą kildina iš Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmų, susijusių su drausmės bylos nepradėjimu. Be to, iš pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pirminę patirtą žalą pareiškėja sieja su Vilniaus apygardos teismo teisėjo priimta nutartimi, t. y. veiksmai susiję su teisingumo vykdymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodyti Teisėjų tarybos bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmai yra atlikti ne viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Taigi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl <...> Teisėjų etikos ir drausmės komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-732-575/2019, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529-575/2018, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017).

Kaip minėta, pagal ABTĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja patirtą žalą kildina iš Teisėjų tarybos bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiksmų, kurie atlikti ne viešojo administravimo srityje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokie pareiškėjos nurodyti veiksmai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. 

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pareiškėja pirminę jai padarytą žalą sieja su Vilniaus apygardos teismo teisėjo atliktais veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės ir tokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan