Baudžiamoji byla Nr. 2K-62-495/2022                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00008-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.11; 2.1.7.4.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant R. B., 

dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,

nuteistosios O. K. gynėjui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),

nuteistosios R. I. gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

nuteistajam M. G. ir jo gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G., nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo, nuteistosios R. I. gynėjo advokato Mindaugo Repšo kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. I. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK):

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš nenustatyto asmens, perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš N. L. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš N. L., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Š. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš J. P. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš J. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš O. P. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. P., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. S. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

 227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. S., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. Z. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. Z., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. P. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš O. B. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš O. B., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. J., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš L. P. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš L. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. K. iš R. M. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per R. K. iš R. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. K., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš A. D. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš A. D., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš B. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš B. G., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. V., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš D. L. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. P. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. P., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per L. T. iš L. T. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto per L. T. iš L. T., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. M. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš V. M., perdavimą M. G. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

226 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš R. Š. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

227 straipsnio 1 dalį už kyšio, gauto iš R. Š., perdavimą O. K. 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (už nusikalstamas veikas, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį) bei iš dalies sudedant, R. I. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. I. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jos prilygintos 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta 396 MGL (14 913 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, R. I. atimta teisė dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. I. valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota 3730 Eur.

O. K. nuteista pagal BK:

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens per O. C. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 5 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens per R. I. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš N. L. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per G. E. iš V. V. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą 2017 m. gegužės 12 d. iš nenustatyto asmens per G. E. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Š. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. S. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. P. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą iš V. D. už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. J. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. P. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. K. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. K. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš B. G. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. V. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. P. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš L. T. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. Š. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš S. L. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (mažiau negu pusę) paskirtų švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė bausmė – 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas O. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jos prilygintos 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir galutinė bausmė paskirta 996 MGL (37 509 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, O. K. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejus metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš O. K. valstybės naudai kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 2720 Eur. Taikytas išplėstinis turto konfiskavimas pagal BK 723 straipsnį ir konfiskuotas O. K. turtas – 40 000 Eur, gautų nusikalstamu būdu.

O. K. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (darbingumo lygio nustatymo K. S.) išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. G. nuteistas pagal BK:

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš J. P. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš V. V. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 2 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. P. 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. Z. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš O. B. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš R. M. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per L. Š. iš J. V. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš A. D. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš nenustatyto asmens 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš R. K. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. S. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš E. M. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš D. V. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; 

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. R. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą per R. I. iš V. M. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. V. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. T. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš K. P. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš J. Š. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš M. B. 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį (mažiau negu pusę) paskirtų švelnesnių bausmių, ir M. G. galutinė bausmė paskirta 1000 MGL (37 660 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas M. G. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2017 m. birželio 22 d., t. y. dvi dienos, jos prilygintos 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudai, ir galutinė bausmė jam paskirta 996 MGL (37 509 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, BK 682 straipsniu, M. G. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. valstybės naudai konfiskuota kaip nusikalstamos veikos rezultatas 4650 Eur.

Vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš M. G. konfiskuota 80 000 Eur, gautų nusikalstamu būdu.

M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl darbingumo lygio nustatymo D. J.) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

        Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas:

nuosprendžio dalis, kuria M. G. dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimo iš A. G.) išteisintas, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – M. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;

nuteistojo M. G. nusikalstama veika (kyšio priėmimas iš J. P.) perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į 225 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.

Pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendis dėl turto konfiskavimo:

vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. G. konfiskuota 4760 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas;

vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš M. G. konfiskuota 164 317 Eur, kaip turtas, neproporcingas teisėtoms kaltininko pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu;

vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš O. K. konfiskuota 73 879,40 Eur, kaip turtas, neproporcingas teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu;

vadovaujantis BK 723 straipsniu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš R. I. konfiskuota 8814 Eur, kaip turtas, neproporcingas teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Taip pat šiais nuosprendžiais nuteisti J. V., B. P., V. Z., V. V., A. R., A. G., išteisintas K. S., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės G. T., tačiau dėl jų nėra priimtų kasacinių skundų.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo M. G., jo gynėjo bei kitų nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       R. I. nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., dirbdama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

1.1.                      2017 m. gegužės 9 d. 8.55 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. tyrimo metu nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 9 d. 9.34 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.2.                      2017 m. gegužės 10 d. 11.14 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš N. L. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. N. L. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 10 d. 11.23 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.3.                      2017 m. gegužės 15 d. 14.37 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 15 d. 14.42 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.4.                      2017 m. gegužės 18 d. 9.46 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. S. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 18 d. 10.43 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.5.                      2017 m. gegužės 22 d. 10.45 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. Z. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui nustatytų specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir specialųjį transporto išlaidų kompensacijos poreikį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 22 d. 11.34 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

1.6.                      2017 m. gegužės 22 d. 14.16 val. savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 22 d. 14.40 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš B. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 35 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 22 d. 15.11 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.7.                      2017 m. gegužės 23 d. 13.41–13.42 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. J. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 300 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 23 d. 13.51 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.8.                      2017 m. gegužės 25 d. 10.24 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. K. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 50 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. nenustatyto dydžio sumą, bet ne mažiau kaip 1 MGL, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 13.29 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.9.                      2017 m. gegužės 29 d. 10.35 val. savo darbo kabinete Nr. 102, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. A. D. vienerių metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 29 d. 10.47 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

1.10.                      2017 m. birželio 2 d. 10.05 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. B. G. nustatytų 55 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 2 d. 10.37 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.11.                      2017 m. birželio 6 d. apie 14.10 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 70 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 6 d. 14.33 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

1.12.                      2017 m. birželio 12 d. apie 9 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. V. M. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 55 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 12 d. 10.11 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

1.13.                      2017 m. birželio 12 d. 13.39 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. Š. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 12 d. 14.29 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

2.       R. I. nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, manydama, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui, manydama, kad už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

2.1.                      2017 m. gegužės 16 d. 9.41 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 400 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, manydama, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas J. P. nustatyti 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, manydama, kad už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą, ji 2017 m. gegužės 16 d. 9.50 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

2.2.                      2017 m. gegužės 17 d. 14.09 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 500 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad jie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas O. P. nustatyti 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 200 Eur, už susitartų, kaip ji manė, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 18 d. 9.13 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

2.3.                      2017 m. birželio 2 d. 10.25 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas V. V. dvejų metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 100 Eur, už susitartų, kaip ji manė, teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 2 d. 10.36 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

2.4.                      2017 m. birželio 6 d. 9.32 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , iš D. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo naudai priėmė 50 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčius NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojus ir (arba) jiems prilygintus asmenis, kad šie, jos manymu, teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. manydama, kad yra pagrindas D. L. dvejų metų laikotarpiui nustatyti 40 procentų darbingumo lygį.

3.       R. I. nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką susitarė priimti ir per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y., dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis, 2017 m. gegužės 23 d. apie 11.20 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , per tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmenį iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai susitarė priimti ir priėmė 350 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. O. B. nustatytų 35 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 23 d. 11.28 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriuje dirbančiam vedėjui M. G..

4.       R. I. nuteista už tai, kad, pasinaudodama savo pažintimis, savo ir kitų asmenų naudai per tarpininką priėmė kyšį, pažadėjusi paveikti atitinkamą valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šis teisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, taip pat davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pasinaudodama pažintimis su NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojais ir (arba) jiems prilygintais asmenimis:

4.1.                      2017 m. gegužės 25 d. 8.48 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , per I. J., nežinančią apie L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, atliktų veiksmų nusikalstamą pobūdį, iš L. P. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. P. dvejų metų laikotarpiui nustatytų 30 procentų darbingumo lygį. Tęsdama nusikalstamą veiką dalį gautų pinigų, t. y. ne mažiau kaip 50 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 10.15 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , 201 kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K.;

4.2.                      2017 m. gegužės 25 d. 10.55 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), per R. K. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 150 Eur kyšį, o 2017 m. gegužės 25 d. 11.35 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), per R. K. iš R. M. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 250 Eur kyšį, pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. R. M. nustatytų 30 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 150 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. gegužės 25 d. 11.58 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojui – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriuje dirbančiam vedėjui M. G.;

4.3.                      2017 m. birželio 8 d. 9.21 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), per L. T., gimusią (duomenys neskelbtini) metais, iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė 300 Eur kyšį, o tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. birželio 8 d. 9.21 val., per L. T. iš L. T. savo ir kitų asmenų, t. y. teisę sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo priimti turinčių NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojų ir (arba) jiems prilygintų asmenų, naudai priėmė dar 100 Eur kyšį pažadėjusi paveikti juos, kad šie teisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, t. y. L. T. nustatytų 40 procentų darbingumo lygį laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Tęsdama nusikalstamą veiką, dalį gautų pinigų, t. y. 250 Eur, už susitartų teisėtų veiksmų atlikimą ji 2017 m. birželio 8 d. 10.26 val. NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kabinete perdavė valstybės tarnautojai – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančiai vedėjai O. K..

5.       O. K. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, t. y. dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas): 2017 m. balandžio 26 d. 9 val. 12 min. 35 sek. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vyriausiąją specialistę O. C. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

6.       O. K. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jos, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas):

6.1.                      2017 m. gegužės 5 d. 13.26 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;

6.2.                      2017 m. gegužės 9 d. 9.34 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 250 Eur kyšį už tai, kad nenustatytam asmeniui dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis;

6.3.                      2017 m. gegužės 10 d. 11.23 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš N. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad N. L. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis;

6.4.                      2017 m. gegužės 12 d. 9.28 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad per įmanomai trumpą laiką nenustatytam asmeniui būtų nustatytas darbingumo lygis;

6.5.                      2017 m. gegužės 15 d. 14.42 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš V. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad V. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

6.6.                      2017 m. gegužės 18 d. 10.43 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš L. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad L. S. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis;

6.7.                      2017 m. gegužės 22 d. 15.11 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėją R. I. iš B. P., gimusios (duomenys neskelbtini)metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad B. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis;

6.8.                      2017 m. gegužės 23 d. 13.51 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėją R. I. iš V. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad V. J. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis;

6.9.                      2017 m. gegužės 25 d. 10.15 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš L. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad L. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis;

6.10.                      2017 m. gegužės 25 d. 13.29 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėją R. I. iš B. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė nenustatyto dydžio, bet ne mažesnį kaip 1 MGL dydžio kyšį už tai, kad B. K. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis;

6.11.                      2017 m. birželio 2 d. 10.37 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš B. G., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad B. G. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

6.12.                      2017 m. birželio 6 d. 14.33 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 70 Eur kyšį už tai, kad V. P. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis;

6.13.                      2017 m. birželio 8 d. 10.26 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš L. T., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 250 Eur kyšį už tai, kad L. T. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

6.14.                      2017 m. birželio 12 d. 14.29 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš R. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 150 Eur kyšį už tai, kad R. Š. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius, S. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

6.15.                      2017 m. birželio 20 d. 13.50 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš S. L., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad S. L. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

6.16.                      2017 m. birželio 2 d. 10.36 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėją R. I. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad V. V. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui;

6.17.                      2017 m. gegužės 25 d. 13.29 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

7.       O. K. nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, vykdydama jai priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: 

7.1.                      2017 m. gegužės 23 d. 10.20 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš V. D., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. D. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

7.2.                      2017 m. gegužės 12 d. 9 val. 15 min. 16 sek. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT (duomenys neskelbtini) skyriaus tarnautoją G. E. iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį už pageidaujamą jos neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, V. V. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui.

8.       M. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai per tarpininką priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus: 2017 m. gegužės 18 d. 9.13 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš O. P., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 200 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius.

9.       M. G. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini)  skyriaus vedėju, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, savo naudai priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą (7.5 ir 7.6 papunkčiai), įgyvendindamas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus nuostatų įtvirtintus veiklos uždavinius (5 punktas):

9.1.                      2017 m. gegužės 16 d. 16.37 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš V. V., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 1000 Eur kyšį už tai, kad V. V. būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

9.2.                      2017 m. gegužės 22 d. 11.34 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per NDNT Klaipėdos dokumentų (duomenys neskelbtini) vedėją R. I. iš V. Z., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, neterminuotam laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis;

9.3.                      2017 m. gegužės 23 d. 11.28 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš O. B., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad O. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.4.                      2017 m. gegužės 25 d. 11.58 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš R. M., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad R. M. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.5.                      2017 m. gegužės 26 d. 7.35 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąją specialistę L. Š., gimusią (duomenys neskelbtini)  metais, iš J. V., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad R. E., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, per įmanomai trumpą laiką dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis;

9.6.                      2017 m. gegužės 29 d. 10.47 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininką – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš A. D., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. D. vienerių metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis;

9.7.                      2017 m. gegužės 31 d. 7.38 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš tyrimo metu nenustatytos tapatybės asmens priėmė 1000 Eur kyšį už tai, kad tyrimo metu nenustatytam asmeniui būtų nustatytas nenustatyto dydžio darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

9.8.                      2017 m. birželio 2 d. 9.21 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš R. K., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė ne mažesnį kaip 200 Eur kyšį už tai, kad R. K. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 45 procentų darbingumo lygis;

9.9.                      2017 m. birželio 7 d. 10.27 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad A. S. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.10.                      2017 m. birželio 8 d. 8.59 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš E. M., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad E. M. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.11.                      2017 m. birželio 8 d. 10.07 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš D. V., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad Mečislovui B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini)  metais, dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis;

9.12.                      2017 m. birželio 9 d. 13.50–13.50 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. R., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)  metais, dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis;

9.13.                      2017 m. birželio 12 d. 10 val. 11 min. 13 sek. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai per tarpininkę – NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I., gimusią (duomenys neskelbtini)  metais, iš V. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 50 Eur kyšį už tai, kad V. M. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 55 procentų darbingumo lygis;

9.14.                      2017 m. birželio 12 d. 12.19 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. V., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 50 Eur kyšį už tai, kad A. V. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis;

9.15.                      2017 m. birželio 13 d. 14.47 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš A. T., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 200 Eur kyšį už tai, kad A. T. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

9.16.                      2017 m. birželio 15 d. 7.30 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš K. P., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 50 Eur kyšį, o 2017 m. birželio 15 d. 8 val. 30 min. 11 sek. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš K. P. priėmė dar 100 Eur kyšį už tai, kad K. P. būtų nustatytas 30 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius;

9.17.                      2017 m. birželio 16 d. 7.58 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), savo naudai iš J. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, priėmė ne mažesnį kaip 100 Eur kyšį už tai, kad V. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini)  metais, būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.18.                      2017 m. birželio 20 d. 8.31 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , savo naudai iš M. B., gimusios (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 300 Eur kyšį už tai, kad M. B. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius;

9.19.                      2017 m. birželio 19 d. 8 val. 12 min. 59 sek. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai iš A. G., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 100 Eur kyšį už tai, kad D. J., gimusiai (duomenys neskelbtini)  metais, dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis;

9.20.                      2017 m. gegužės 16 d. 9.50 val. savo darbo kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)  metais, priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad J. P. būtų nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jam sukaks senatvės pensinis amžius.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10.       Apeliacinės instancijos teismas O. K. nusikalstamą veiką, už kurią pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (kyšio priėmimas per R. I. iš V. V.), perkvalifikavo į BK 225 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatavo, kad O. K. nustatė V. V. tokį darbingumo lygį, koks buvo galimas pagal jai pateiktus medicininius dokumentus, t. y. iš V. V. per R. I. kyšį priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas O. K. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio priėmimo per R. I. iš V. K.), konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pagal NDNT Klaipėdos teritoriniam skyriui pateiktus dokumentus nustatytas darbingumo lygis D. L. negalėjo būti nustatytas. Kyšį iš V. K. per R. I. O. K. priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojos, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

12.       Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria M. G. išteisintas, ir nuteisdamas M. G. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio priėmimą iš A. G., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. G. kyšį davė už tai, kad D. J. būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, o M. G. už darbingumo lygio nustatymą D. J., t. y. už teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus, kuriuos ji privalėjo atlikti neatlygintinai, kyšį iš A. G. priėmė.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas M. G. veiką iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį (dėl kyšio priėmimo iš J. P.), konstatavo, kad M. G. nustatė J. P. labiausiai J. P. pageidavimus atitinkantį ir tokį darbingumo lygį, koks buvo galimas pagal jam pateiktus medicininius dokumentus, t. y. jis iš J. P. per R. I. kyšį priėmė už savo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus, kuriuos jis privalėjo atlikti neatlygintinai pagal pareigybės aprašymą, nustatant darbingumo lygį.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 723 straipsniu, M. G. turtui taikant išplėstinį konfiskavimą, iš jo konfiskuota 80 000 Eur, gautų nusikalstamu būdu, ir iš M. G. konfiskavo 164 317 Eur, neproporcingų teisėtoms kaltininko pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš O. K., vadovaujantis BK 723 straipsniu, buvo konfiskuota 40 000 Eur, ir iš O. K. konfiskavo 73 879,40 Eur, kaip turtą, neproporcingą teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir, vadovaudamasis BK 723 straipsniu, taikė išplėstinį turto konfiskavimą R. I. turtui – 8814 Eur, nustatęs, jog jis neproporcingas teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. 

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

17.       Kasaciniu

17.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo proceso metu buvo pažeistos BPK 242 straipsnio nuostatos, reikalaujančios, kad teismas, laikydamasis tiesioginio ir žodinio bylos bei joje esančių įrodymų nagrinėjimo teisme tvarkos, ištirtų visus įrodymus, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Taip pat O. K. susidūrė su diskriminacija, t. y. skirtingu situacijų vertinimu, nors tarp jų skirtumo nėra, ir lygiateisiškumo principo pažeidimu (BPK 7 straipsnio 2 dalis).

17.2.                      Teismai padarė esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus – spręsdami klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo, teismai specialisto D. Suginto išvadai suteikė išskirtinę reikšmę ir neįvertino gynybos iškeltų specialistų išvados trūkumų, neaiškumų bei nepatikimumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino reikšmingos aplinkybės apie specialisto D. Suginto taikytos tyrimo metodikos ydingumą.

17.3.                      Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas nuteistosios O. K. ir jos sutuoktinio V. K. (V. K.) ūkinės finansinės veiklos tyrimas (gautų pajamų ir išlaidų balanso tyrimas). Tyrimą atlikusio specialisto D. Suginto išvadoje nurodyta, kad O. K. gautomis teisėtomis pajamomis nepagrįsta 51 715 Lt (laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir 23 322 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) išlaidų suma. Kadangi O. K. su pirmosios instancijos teismo ir specialisto D. Suginto išvadomis apie tai, kad ji gautomis pajamomis negalėjo pagrįsti išlaidų, kurių suma viršija 250 MGL, nesutiko ir jai sukėlė abejonių specialisto išvados teisėtumas bei pagrįstumas, taikyta išlaidų tyrimo metodika, nuteistoji kreipėsi į UAB „Audito gairės“ ir į UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ dėl konsultacinių išvadų pateikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį, visiškai neatsižvelgė į pateiktas konsultacines išvadas ir jose išdėstytus argumentus, kurie iš esmės paneigia specialisto D. Suginto išvadą, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AB-27-1), kurioje išaiškinta, kad, esant prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados, teismai turi imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės išvados ir specialisto išvados priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti.

17.4.                      Nors apeliacinės instancijos teismas ir priėmė teiktas konsultacines išvadas, tačiau apsiribojo tik jų pagarsinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir nekvietė į teisiamąjį posėdį teismo ekspertės L. Rupeikienės bei G. B., kurių apklausos metu teismas ir proceso dalyviai būtų galėję užduoti klausimų dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialisto tyrimo, dėl pritaikytos metodikos, dėl išvadų prieštaravimų esmės. Teismas, priėmęs naujus įrodymus, buvo saistomas įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme taisyklėmis. Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminę reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2006, 2K-339-303/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“). BPK 44 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teisė įtariamajam ar kaltinamajam apklausti liudytojus ar prašyti, kad jie būtų apklausti, yra susijusi su rungimosi principo užtikrinimu teismo procese, taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės suvaržė nuteistosios O. K. teisę į rungimosi principą ir teisingą bylos nagrinėjimą.

17.5.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo taikymo nuteistajai O. K., netinkamai aiškino ir taikė BK 723 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje. Prokuroro pateiktiems duomenims apeliacinės instancijos teismas taikė visiško įsitikinimo įrodinėjimo standartą, neaptarė visų nuteistosios O. K. apeliacinio skundo argumentų ir į juos neatsakė, atsisakęs apklausti konsultacines išvadas surašiusius asmenis ir selektyviai vertindamas įrodymus dėl nusikalstamos turto kilmės, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie įpareigoja teismą vidinį įsitikinimą įrodymų vertinimo procese pagrįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą.

17.6.                      Byloje nebuvo nustatytos būtinosios šios baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sąlygos, nurodytos BK 723 straipsnyje, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo jas taikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018 suformavo praktiką, pagal kurią išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas tik esant visoms BK 723 straipsnyje apibrėžtoms sąlygoms: 1) asmuo yra pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų savanaudišką tyčinį nusikaltimą (iš jo jis galėjo ar turėjo turtinės naudos); 2) byloje yra surinkta įtikinamų duomenų, kad turtas gautas būtent nusikalstamu būdu (o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių), ir šių duomenų įtikinamai nepaneigia baudžiamojo proceso metu asmens pateikti duomenys apie teisėtą turto kilmę; 3) turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą; 4) turtas įgytas per penkerius metus iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, padarymo, jo darymo metu ar vėliau.

17.7.                      Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas kasacinio teismo išaiškinimų nesilaikė, išvadas dėl nusikalstamos turto kilmės pagrindė prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl antrosios sąlygos buvimo grindžiami tik specialisto D. Suginto išvados Nr. (9.31)-AC21-16 analize, kurioje nurodyta, kad bendra 76 599,40 Eur suma yra neproporcinga O. K. teisėtoms pajamoms. Tuo pačiu metu apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino O. K. pateiktų konsultacinių išvadų ir jose nurodytų specialisto D. Suginto išvados trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje suformuluotos išvados nepagrįstos išsamiu bylos aplinkybių nustatymu.

17.8.                      Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo apeliacinio skundo argumentų, o tiesiog nukopijavo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus apie tai, kad veikos, už kurias teisiami M. G. ir O. K., nebuvo atsitiktinės.

17.9.                      Nėra ginčo, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d. buvo užfiksuota dvidešimt atvejų, kurių metu O. K. gavo 2720 Eur turtinės naudos (nuo 100 Eur iki 200 Eur per vieną epizodą). Nors prokuroras nagrinėjant baudžiamąją bylą abiejų instancijų teismuose laikėsi nuoseklios pozicijos, kad kyšių paėmimas NDNT Klaipėdos skyriuje buvo įprastinė praktika, kuri tęsėsi ilgus metus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, kuris tęsiasi beveik dvejus metus, jokių papildomų duomenų už kriminalinės žvalgybos tyrimo ribų apie O. K. neteisėtą veiką negauta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad dėl O. K. nuo 2017 m. sausio mėn. buvo atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, jo metu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. jokių įrodymų dėl O. K. nusikalstamos veikos nesurinkta. O. K. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje skyriaus vedėja pradėjo dirbti nuo 2005 m. Byloje nėra jokių duomenų, kad O. K. asmeniškai arba per tarpininkus nuo 2005 m. iki 2017 m. balandžio 26 d. (t. y. iki pirmos nusikalstamos veikos padarymo) gavo kokią nors neteisėtą turtinę naudą iš savo einamų pareigų, nors pagal baudžiamosios bylos duomenis ikiteisminio tyrimo subjektai intensyviai dėl jos ir kitų NDNT Klaipėdos skyriaus darbuotojų atliko kriminalinės žvalgybos tyrimą. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad per nurodytą laikotarpį, t. y. per dvylika metų, jos vadovaujamas skyrius priėmė kokių nors abejotinų sprendimų. Nurodytos aplinkybės paneigia teismų išvadas, kad NDNT Klaipėdos skyriuje iki 2017 m. balandžio mėn. egzistavo nusistovėjusi kyšių paėmimo tvarka. Nepaisydamas to, teismas be jokių abejonių sutiko su prokuroro nepagrįsta pozicija. Iš surinktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo subjektai ikiteisminio tyrimo metu nesugebėjo nustatyti O. K. nusikalstamų veikų tęstinumo iki pirmosios nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas tiesiog perkėlė nustatytas nusikalstamas veikas (nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) į visą O. K. darbo laikotarpį ir taip, padaręs išvadą dėl veikos tęstinumo per visą jos darbo laikotarpį, pažeidė nekaltumo prezumpciją. Šie apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai tiesiogiai susiję su apeliacinės instancijos teismo atsisakymu tiesiogiai ištirti naujus įrodymus, kuriuos pateikė O. K.. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo paduotą apeliacinį skundą, o naujų įrodymų netyrė visiškai.

17.10.                      Kita vertus, pagal teismo logiką, teismui pripažinus, kad 73 879,40 Eur vertės turtas yra neproporcingas teisėtoms kaltininkės pajamoms, išplaukia išvada, kad O. K. atliko ne mažiau kaip 370 nusikalstamų veikų, kurios byloje nėra atskleistos. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodydamas, kad „byloje pakanka duomenų, kurie pagrindžia nusikalstamą lėšų kilmę“, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4 punkte, kad „motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas pirmiausia išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismas, aprašydamas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.“ Iš šio kasacinio teismo išaiškinimo išplaukia išvada, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo nurodyti konkrečius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą apie nusikalstamą lėšų kilmę, o teismo nuoroda, kad „pakanka duomenų“, liudija, jog teismas, nesurinkęs patikimų ir leistinų įrodymų, nuosprendį pagrindė prielaidomis.

17.11.                      Nagrinėjamu atveju teismas padarė priešingą įstatymui išvadą, kad O. K. negalėjimas pagrįsti teisėtomis pajamomis turto įsigijimo prilygintas nusikalstamos kilmės turtui. Be to, išvadą, kad O. K. ir jos šeimos narių turtas yra neproporcingas šeimos teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė išimtinai specialisto D. Suginto atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo pagrindu, kuris iš esmės atitinka išplėstinį mokestinį patikrinimą. Tačiau specialisto D. Suginto išvada yra nepagrįsta ir neteisėta, prieštaraujanti faktinėms bylos aplinkybėms, o panaudotas tyrimo metodas vertintinas kritiškai. Specialistas D. Sugintas yra mokesčių administratoriaus – VMI atstovas ir savo praktikoje privalo vadovautis teismų praktika bei teisės aktais. Mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnis ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintos Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 6.3.3 punkte nurodyta, jog, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius prireikus gali taikyti išlaidų vertinimo metodą. Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių išlaidų sumų, vertinimui atlikti gali būti naudojami statistiniai duomenys (Taisyklių 16 punktas).

17.12.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad specialistas D. Sugintas savo ūkinės finansinės veiklos tyrime privalėjo griežtai laikytis nurodytų teisės aktų reikalavimų – taikyti išlaidų vertinimo metodą tik tais atvejais, kurie apima mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių tyrimą, tačiau negalėjo panaudoti išlaidų vertinimo metodo turto sukūrimo išlaidoms nustatyti, nes šis klausimas yra už jo kompetencijos ribų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių specialiųjų žinių panaudojimą, taikymo praktikoje apžvalgoje nurodyta, kad specialistas privalo objektų tyrimą atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Akivaizdu, kad specialisto D. Suginto taikytų tyrimo metodų teisinio pagrįstumo ir tinkamumo įvertinimas yra vienas iš aspektų, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti vertindamas byloje esančios specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, patikimumą. Neegzistuojančios tyrimo metodikos panaudojimas laikytinas vienu iš teismui pateiktos specialisto išvados trūkumų, ypač atsižvelgiant į tai, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymo būtinumas nagrinėjamu atveju grindžiamas išimtinai šia specialisto išvada.

17.13.                      Siekiant pašalinti abejones dėl šios išvados pagrįstumo, O. K. prašymu teismo ekspertė L. Rupeikienė, kuri specializuojasi audito ekspertizės srityje, atliko O. K. ir jos šeimos narių ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų analizę ir atkreipė dėmesį į specialisto D. Suginto išvados (toliau – ir Išvada) trūkumus, būtent:

17.13.1.                      tirdamas asmens vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į tai, kad asmuo, dėl kurio atliekamas tyrimas, nebuvo Lietuvoje (Išvados 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su šia išvada ir nurodė, kad vertinant 2013 m. – 2017 m. birželio mėn. laikotarpį matyti, jog V. K. 26 mėnesius praleido jūroje ir 28 mėnesius praleido Lietuvoje; taip teismas de facto (faktiškai) pripažino, kad specialistas D. Sugintas nepagrįstai apskaičiavo V. K. vartojimo išlaidas per 26 mėnesius, tačiau savo nuosprendyje šios klaidos neištaisė, neaptarė, ar nurodyti pažeidimai turėjo įtakos specialisto išvados pagrįstumui;

17.13.2.                      tirdamas asmens vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į tai, kad J. K. neturėjo išlaidų alkoholiui, transportui, komunalinėms paslaugoms ir pramogoms (Išvados 2 punktas). Taikydamas Lietuvos statistikos departamento surinkus duomenis už akių, neatsižvelgdamas į tiriamo asmens poreikius, specialistas D. Sugintas iš esmės nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių išlaidų metodo taikymą bei teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė, savo nuosprendyje apie tai nepasisakė;

17.13.3.                      tirdamas asmens vartojimo išlaidas, mokesčių administratorius turėjo atsižvelgti į tai, kad, pagal O. K. ir V. K. banko sąskaitų išrašus, vartojimo išlaidos sudarė 36 259,16 Lt ir 3771,07 Eur. VMI specialistas šiomis sumomis turėjo mažinti pritaikytas vartojimo išlaidų sumas. Pinigų išgryninimas nėra ir negali būti pripažįstamas šeimos sąnaudomis (išlaidomis) (Išvados 3 punktas). Bylos nagrinėjimo metu O. K. paaiškino, kad iš esmės specialistas neteisingai apskaičiavo nurodytų išlaidų dydį, susumuodamas išlaidas pagal statistinius duomenis su pinigais, išgrynintais iš kredito įstaigų, ir taip padidino O. K. bei jos šeimos narių vartojimo išlaidų dydį per tyrimo laikotarpį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šių D. Suginto išvados trūkumų neanalizavo, dėl jų nepasisakė, todėl jie liko neįvertinti;

17.13.4.                      VMI specialistas, visas statybų išlaidas priskirdamas 2010 metams, neatsižvelgė į darbų vykdymo periodą (2002–2013 m.) ir tuo nepagrįstai padidino O. K. šeimos patirtas išlaidas per 2010 metus (Išvados 4 punktas). Specialistas D. Sugintas neturėjo teisės taikyti išlaidų metodą namo rekonstrukcijos išlaidoms retrospektyviai nustatyti, jo taikytas metodas vertintinas kritiškai. Esminiai argumentai, susiję su specialisto D. Suginto metodikos kritika, pateikti G. B. konsultacinėje išvadoje, iš jos matyti, kad D. Suginto panaudota metodika ydinga, konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad statybos darbų įkainiai (sąnaudos) gali būti nustatyti „Sistelos“ programine įranga ir kainynais „Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai“, „Nekilnojamo turto atkūrimo kaštų statybinės vertės“ (pagal aktualius metus), kurie įregistruoti VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centre. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nepateikė nė vieno argumento, nurungiančio apeliacinio skundo bei L. Rupeikienės ir G. Butkaus išvadų argumentus. Teismas apsiribojo konstatavimu, kad O. K. ir V. K. minėto sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą išlaidų patyrė po 2010 m., t. y. 2011–2013 m., nustatoma, kad 169 000 Lt (48 945 Eur) rekonstrukcijos išlaidos patirtos 2010 m. Tie patys duomenys yra nustatyti ir specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-16, atliktoje dėl V. K. ūkinės finansinės veiklos. Be to, teigdamas, kad visas rekonstrukcijos išlaidas O. K. patyrė 2010 m., apeliacinės instancijos teismas turėjo tinkamai apibrėžti laikotarpį, nes BK 723 straipsnis įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 11 d. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad O. K. rekonstrukcijos išlaidas patyrė 2010 m. ir patirtos išlaidos neproporcingos jos teisėtoms pajamoms, pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką (BK 3 straipsnio 1 dalis).

17.13.5.                      Pateiktame šeimos pajamų ir išlaidų balanse 2010 m. sausio 1 d. buvo disponuojama 127 778,68 Eur suma. Per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. šeimos pajamų ir išlaidų balansas buvo teigiamas, O. K. ir V. K. turėjo sukaupę 37 746,74 Eur. Naudodamasi sukaupta lėšų suma nuo 2005 metų iki 2010 metų, 127 778,86 Eur, šeima galėjo ir turėjo pakankamai lėšų kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui įsigyti. VMI vyriausiasis specialistas D. Sugintas specialisto išvadoje padarė klaidingą išvadą (Išvados 5 punktas).

17.14.                      Taigi, nuteistosios O. K. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tik iš dalies – teismas visiškai neanalizavo pateiktų konsultacinių išvadų kaip įrodymų šaltinio, nors jos buvo bylos įrodinėjimo dalyko apeliacinės instancijos teisme sudedamoji dalis. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš šios konsultacinės išvados matyti, jog nustatant galimą rekonstrukcijos kainą buvo vadovaujamasi bendrais kainynais, kuriuose pateikiami kainų rodikliai statinių grupėms pagal statinių paskirtis ir apskaičiuoti statinio tūrio, ploto arba ilgio matavimo vienetui. Būtent pagal turto sukūrimo sąnaudas nustatoma turto vertė (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o turto vertė retrospektyviai nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte įtvirtintu retrospektyviu vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad specialistas D. Sugintas namo rekonstrukcijos išlaidoms apskaičiuoti panaudojo metodiką, kuri neegzistuoja ir, matyt, buvo jo sugalvota tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismui net nekilo abejonių, ar specialistas D. Sugintas turėjo teisę retrospektyviai nustatyti sodo namo rekonstrukcijos išlaidas arba faktines sąnaudas, kurias patyrė O. K. ir jos šeimos nariai, rekonstruodami sodo namą. Būtent turto sukūrimo išlaidų retrospektyvus vertinimas buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, t. y. pateikta metodika, kuri aprobuota ir kurią buvo įmanoma patikrinti teismo posėdžio metu, jeigu teismas būtų sutikęs tiesiogiai ištirti įrodymus ir apklausti išvadą pateikusį asmenį.

17.15.                      Akivaizdu, kad O. K. negalėjo pateikti duomenų apie išlaidas, patirtas jos ir šeimos narių poreikiams tenkinti, buvusias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2017 m., nes tokių duomenų rinkti ir saugoti neprivalėjo. V. K. nepriskirtas asmenims, kurie privalo deklaruoti savo pajamas bei turtą, mokėti įstatymais nustatytus mokesčius. Jis nebuvo proceso dalyvis ir negalėjo prisiimti įrodinėjimo naštos. Nebūdamas mokesčių mokėtojas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) prasme, V. K. negalėjo turėti objektyvių duomenų (kvitų, ataskaitų, čekių) apie savo turėtas vartojimo išlaidas. Tačiau specialistas D. Sugintas, tyrimo metu taikydamas namų ūkio vartojimo išlaidų metodiką, dirbtinai padidino O. K. ir jos šeimos narių patirtas išlaidas ir tai turėjo įtakos išvados teisingumui ir pagrįstumui, o apeliacinės instancijos teismas suteikė jo išvadai „generalinio“ įrodymo statusą. Iš pateiktų L. Rupeikienės ir G. Butkaus konsultacinių išvadų matyti, kad specialisto D. Suginto išvados trūkumai turėjo neigiamą įtaką galutinei išvadai dėl pajamų ir išlaidų balanso teisėtumo bei pagrįstumo. Šių išvadų ignoravimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą ir teisėtą nuosprendį. Dėl nurodytų priežasčių nuteistajai O. K. pritaikyta metodika neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

17.16.                      Įstatymas leidžia taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ne bet kuriam turtui, o tik turtui, kurį kaltinamasis turėjo BK uždraustos veikos padarymo metu, įgytam po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad specialistas D. Sugintas nepagrįstai išplėtė tyrimo laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. (pagal STT užduotį) iki 2010 m. sausio 1 d., o pirmosios instancijos teismas prie konfiskuotino turto priskyrė turtą, kuris buvo įgytas iki 2012 m. balandžio 26 d. (per penkerius metus iki uždraustos veikos padarymo). Apeliacinės instancijos teismas klaidos neištaisė, išplėtė konfiskuotino turto mastą ir nuosprendyje neatskleidė teisinių argumentų, kodėl buvo pasirinktas laikotarpis nuo 2010 m., o ne nuo O. K. ir V. K. darbinės veiklos pradžios, kodėl nebuvo vertintos pajamos, kurias jie uždirbo iki 2010 m. sausio 1 d. Toks selektyvus pajamų vertinimas neleido teismui išsamiai ir objektyviai nustatyti tiesos byloje ir priimti teisingo nuosprendžio.

17.17.                      Nagrinėjamojoje byloje O. K. buvo nuteista už dvidešimties nusikalstamų veikų padarymą laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 20 d., kurio metu gavo 2720 Eur turtinę naudą. Teismas paskyrė O. K. galutinę subendrintą 926 MGL (34 873 Eur) dydžio piniginę baudą ir nusprendė konfiskuoti 73 879,40 Eur, kaip turtą, neproporcingą teisėtoms kaltininkės pajamoms, esant pagrindui manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Tai reiškia, kad konfiskuotino turto vertė du kartus viršija kriminalinę bausmę ir 26 kartus viršija gautą naudą: valstybės naudai pagal priimtą galutinį nuosprendį turi būti išieškota 108 752 Eur, nors priimto kyšio vertė sudaro 2720 Eur. Taigi, nusikalstamos veikos neigiamos pasekmės 40 kartų viršija O. K. gautą naudą iš nusikalstamos veikos, tai aiškiai neatitinka proporcingumo principo.

17.18.                      Be to, nesuprantama apeliacinės instancijos teismo pozicija taikyti išplėstinį turto konfiskavimą visam V. K. santuokos metu įgytam turtui. Tokiam turtui taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trečiojoje knygoje nustatytas teisinis režimas ir laikoma, kad turtas, įgytas santuokos metu, priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad O. K. perdavė V. K. neteisėtai įgytą turtą arba kad V. K. įgijo turtą iš O. K., žinodamas, kad šis turtas įgytas iš nusikalstamos veikos. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES 6 straipsnis reglamentuoja, kokiais atvejais gali būti konfiskuojamas turtas iš trečiųjų asmenų, kad jų interesams nepadarytų poveikio. Apeliacinės instancijos teismas jokių motyvų, kodėl nutarė konfiskuoti V. K. pagal įstatymą priklausančią turto dalį, nenurodė.

18.       Kasaciniu

18.1.                      Teismai nemotyvuotai nustatė BK 723 straipsnio 2 dalyje nurodytas išplėstiniam turto konfiskavimui būtinas sąlygas. Rėmėsi vieninteliu įrodymu – Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada ir jos pagrindu taikė išplėstinį turto konfiskavimą.

18.2.                      Byloje neapklausta viena iš tyrimą atlikusių specialisčių Viktorija Aleksejenko, kuri atliko, tačiau nepasirašė specialisto išvados. 2018 m. rugpjūčio 28 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada Nr. T02-6 konstatuota: sutuoktiniai M. ir R. G. turėjo turto, kurio negalėjo pagrįsti oficialiomis pajamomis; nors 2018 metais Klaipėdos STT skyriui buvo pateiktos notarų patvirtintos pinigų dovanojimo sutartys ir informacija, kad apie šiuos sandorius buvo informuota VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT), tačiau dėl logiškai nesuprantamų priežasčių tai nebuvo įvertinta kaip teisėtai gautos pajamos; apeliacinės instancijos teismui M. G. papildomai pateikė savo 2015, 2016, 2017 metų turto deklaracijas. Šis turto deklaravimas buvo atliktas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, laikantis visų įstatymų ir deklaravimo taisyklių, 2020 m. spalio 13 d., deklaracijos buvo patikrintos ir priimtos; jomis deklaruotos bendros sutuoktinių M. ir R. G. lėšos yra 139 710 Eur. Tačiau šios aplinkybės teisme nebuvo įvertintos. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotus specialisto išvados ir ekspertizės akto vertinimo ypatumus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005): teismai nesiaiškino, koks I. K. ir V. Aleksejenko išsilavinimas ir kompetencijos ribos, kodėl V. Aleksejenko nepasirašė specialisto išvados, kokius laikotarpius tyrė I. K., o kokius – V. Aleksejenko. Į teismą turėjo būti šaukiama ir specialistė V. Aleksejenko, kuriai ir buvo pavesta atlikti tyrimą (o I. K. jai tik padėjo), ir turėjo būti aiškinamasi, ką ji tyrė ir kodėl nepasirašė akto, ar sutiko su I. K. padarytomis išvadomis, ar ji turėjo savo atskirąją nuomonę. Teismai negalėjo vadovautis aktu, kur tyrimą atliko V. Aleksejenko, tačiau ji specialisto išvados nepasirašė ir nebuvo apklausta teisme. Šios aplinkybės buvo akcentuojamos ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau abu teismai dėl šio prieštaravimo, kuris turėtų būti vertinamas kaltinamojo naudai, niekaip nepasisakė ir, remdamiesi šia specialisto išvada, pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą.

18.3.                      Išplėstinis turto konfiskavimas taikytas, nenustačius privalomų sąlygų, t. y.: byloje neįrodyta, kad M. G. ir jo sutuoktinės turtas buvo įsigytas iš neteisėtų pajamų per penkerius metus, o jų vertė viršija 250 MGL (37,66 x 250 = 9415 Eur). Jei buvo skaičiuojamos dviejų asmenų pajamos ir įsigytas turtas, tai turėjo būti skaičiuojama, kad suma turėtų viršyti tą sumą kiekvieno asmens atžvilgiu (t. y. 9415 Eur x 2 = 18 830 Eur), todėl, taikant išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuotina suma (164 317 Eur) turėtų būti papildomai mažinama šia suma (9415 Eur), t. y. iki 154 902 Eur; be to, tyrimas buvo atliktas dėl laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. (t. y. ketverių metų šešių mėnesių); turto įsigijimo teisėtumas įrodytas paties M. G., R. G. ir K. G. paaiškinimais, pateiktais dokumentais apie R. G. ir K. G. darbo užmokestį, K. G. parduotą butą Vilniuje, notariškai patvirtintais dovanojimo sandoriais apie dovanotas lėšas M. G. ir R. G., pačių notarų patvirtinimais, kad apie tuos sandorius raštu buvo informuota VMI ir FNTT, M. G. ir jo sutuoktinei priklausantis namas buvo pastatytas ir jame apsigyventa 2006 m., iki 2020 už namą buvo mokamas kreditas, t. y. turtas įsigytas už skolintas lėšas.

18.4.                      Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvada Nr. T02-6, kurios 2-ame punkte konstatuota, jog M. ir R. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma; ši suma viršija BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą 250 MGL dydžio sumą, tačiau įstatymas kalba apie kaltininko turtą, t. y. vieno asmens pajamas ir turtą, kuris viršija oficialias kaltininko pajamas 250 MGL, ir šis įstatymas gali būti taikomas tik turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio 11 d. Šiuo atveju nurodomi du asmenys, iš kurių vienas asmuo yra liudytojas. R. G. taip pat galėjo turėti turto, kurio leistina norma turėjo būti 250 MGL, todėl specialisto išvadoje nurodyta suma taip pat turėjo būti papildomai sumažinta šiuo dydžiu. Teismui buvo pateikti neginčijami įrodymai apie dovanotą turtą, t. y. įsigytą iki 2010 m. gruodžio 11 d.: 1) J. G. (M. G. motina) 2006 m. rugsėjo 22 d. jam padovanojo 172 000 Lt (49 815 Eur), apie tai 2006 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 205 notarė V. K. informavo FNTT; 2) 1995 m. gruodžio 27 d. A. D. D. padovanojo savo dukteriai R. G. butą (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas už 260 000 Lt (75 301 Eur); 3) 2011 m. gruodžio 26 d. A. D. D. padovanojo savo dukteriai R. G. 50 000 Lt (14 481 Eur), apie šį sandorį notaras informavo VMI; 4) M. G. paveldėjo iš savo motinos J. G. turtą, įskaitant lėšas – terminuotuosius indėlius banke „Snoras“, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 8136,05 Lt (2356,36 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 4466,07 Lt (1293,46 Eur). Apie sandorius buvo informuota FNTT ir VMI, ir šioms finansų priežiūros ir kontrolės įstaigoms nekilo jokių abejonių dėl pinigų teisėtumo ir jų realaus buvimo. Minėtuose dokumentuose buvo užfiksuota, kad pinigai perduodami grynaisiais, jie buvo laikomi namuose seife ir buvo keičiami. 2015 m. Lietuvoje įvedus eurą, minėti pinigai buvo pakeisti į eurus; tai paaiškina, kodėl seife buvo rasta 50 Meksikos pesų.

18.5.                      VMI specialistai turėjo informaciją iš bankų apie 2013 m. sausio 1 d. banke buvusius pinigų likučius. Specialistė nurodė, kad įvertino ir įskaitė tik tas lėšas, kurios buvo banko sąskaitose, o ne tas, kurios buvo faktiškai deklaruotos ir galėjo būti laikomos skirtinguose bankuose, kredito unijose, taip pat namuose, nes iš teismui pateiktų dovanojimo sutarčių matyti, kad pinigai nebuvo pervedami iš sąskaitos į sąskaitą ar dovanojimo sutartyje nurodomas konkretus bankas ir konkrečioje sąskaitoje esantys pinigai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tas aplinkybes, kurias nurodė liudytojai R. G. ir K. G., kad namuose esančiame seife savo pinigus galėjo laikyti K. G. ir K. G., gyvenanti ir dirbanti Anglijoje. Apeliacinės instancijos teismas atmetė pirmosios instancijos teismo motyvus ir nurodė, kad vaikai gali laikyti pinigus pas tėvus, nes sūnus nedeklaravo pinigų ir negalėjo jų turėti, kai Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad jis pardavė butą Vilniuje, ir pažyma, kad jo alga leidžia jam uždirbti tokią sumą per tris mėnesius.

18.6.                      Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas metinę 2016 metų gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje deklaruota, kad M. G. ir R. G. lėšos ne banke sudarė 124 710 Eur, padarė nesuprantamas ir nepagrįstas išvadas, kad pats pinigų sumų deklaravimo ne banke faktas negali būti neginčijamai vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas turto turėjimas, ir šiuo atveju esminis dalykas yra asmens deklaruotos santaupos ne banke, pagrįstos jo teisėtomis pajamomis. Nei teismas, nei kaltinimą palaikantis prokuroras nesitikslino, ar M. G. teisingai deklaravo ir ar galėjo deklaruoti šią sumą, nes, apklausiant Mokesčių inspekcijos pareigūnę pirmosios instancijos teisme, buvo teigiama, kad pasikeitus įstatymui M. G. turėjo pakartotinai deklaruoti gautas pajamas. Niekur nėra nurodyta, kad galima deklaruoti tik banke esančius pinigus (galima turėti grynųjų pinigų, kredito unijoje, užsienio valstybių banke), todėl neaišku, kodėl teismas daro išvadą, kad tos santaupos nėra teisėtos ir pagrįstos; dėl deklaracijos M. G. iš VMI negavo jokių klausimų ar nurodymų patikslinti.

18.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pinigų deklaravimas ne banke negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas turto turėjimas, tačiau toks faktas Mokesčių inspekcijoje užfiksuotas ir nėra jokios išvados, nėra tokio reikalavimo, kad tik banke esantys pinigai gali būti deklaruoti. Todėl neaišku, kodėl teismas padarė kategorišką išvadą, kad šių pinigų M. G. neturėjo. Galima daryti prielaidą, kad jei M. G. ir R. G. pinigus būtų laikę kredito unijoje, tai irgi būtų ne įrodymas, kad jie turi pinigų. Lietuvos bankas oficialiai pripažįsta, kad šiuo metu yra neiškeista 416 mln. Lt (120 mln. Eur), t. y. pinigai, kurie laikomi ne kredito įstaigose, ne bankuose ir tai teisėta. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš minėtos specialisto išvados matyti, jog atliekant tyrimą tiek metinė 2016 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracija, tiek kitos M. G. apeliaciniam teismui pateiktos deklaracijos buvo vertintos. Tačiau pirmosios instancijos teisme specialistė I. K. paaiškino, kad, vertinant šias deklaracijas, ne bankuose deklaruotos lėšos nebuvo vertintos (specialisto išvadoje nurodyta, kad ne banke esančių pinigų nedeklaruota). Tačiau šios deklaracijos Mokesčių inspekcijai pateiktos 2020 metais, po Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, ir jų nebuvo galima įvertinti nei išvadoje, nei teisme, nes jų tada dar nebuvo. Pagal tokį teismo sprendimą, nei M. G., nei jo sutuoktinė iki 2013 m. sausio 1 d. nedirbo ir neturėjo jokių pajamų ir turto, nes skaičiuojamos tik už ketverius metus šešis mėnesius gautos pajamos (nors įstatymas reikalauja penkerių metų).

18.8.                      Teismas taip pat kritiškai vertino liudytojo K. Z. parodymus, kad pagal įregistruotą 2015 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl pastatų Joniškio rajone M. G. tą dieną nebuvo sumokėta 25 000 Eur, tai buvo turto perrašymas už skolą ir tie pinigai buvo skolinti daugiau kaip prieš 15 metų. Teismas laikė, kad taip negalėjo būti, tačiau abu sandorio dalyviai tai tvirtina ir jų parodymai nepaneigti. Perkant turtas turi būti įvertintas ir klausiama, ar už jį atsiskaityta. Kada tai turi būti padaryta, įstatyme nėra nurodyta. 2015 m. liepos 10 d. M. G. niekur iš jokios sąskaitos nepaėmė pinigų ir K. Z. nebuvo pervesta nurodyta suma. Tai, kad M. G. 2000 metais tokią pinigų sumą turėjo, patvirtina jo pateikti dokumentai, o žvėrelių ferma jam nebuvo reikalinga, ten visada dirbo ir žvėrelius augino K. Z..

18.9.                      Abiejų teismų nuosprendžiuose nurodoma, kad M. G., dirbdamas NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, vykdydamas jam priskirtas tarnybines funkcijas, 2017 m. gegužės 18 d. 9.13 val. savo darbo kabinete savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš O. P. priėmė 200 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis laikotarpiui, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Baudžiamojoje byloje yra NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. periodinės neplaninės kontrolės lapas, kuriame dėl tikrinamo sprendimo, priimto 2017 m. gegužės 18 d., nurodoma, kad šiame teritorinio skyriaus priimtame sprendime yra netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, ir patvirtinama, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. NDNT prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-1903, kuriame buvo panaudotos specialistų išvados, gautos 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. spalio 13 d. ir 2017 m. spalio 24 d., nurodoma, kad asmens byla yra Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, o NDNT sistemoje dokumentai nenuskenuoti, todėl sprendimas priimtas remiantis naujomis konsultacijomis (vertinimo akte pagrindinės ir gretutinės diagnozės paliktos tos pačios kaip ir TS) ir aštuntame vertinimo akto lape daroma išvada, kad priimtas naujas sprendimas gavus naujus dokumentus.

18.10.                      Tiek J. P., tiek O. P. atveju buvo gauti nauji – vėlesni apžiūros dokumentai ir užpildytas klausimynas pagal tiriamo asmens atsakymus, dėl to buvo pakeistas koeficientas iš 0,8 į 1, todėl pasikeitė darbingumo lygis (klausimynas buvo pildomas Vilniuje, kito asmens, atsižvelgiant į naujas rekomendacijas dėl pradėtų tyrimų). Abiem atvejais kontrolinį patikrinimą atliko tie patys asmenys R. L. ir E. R., kurios teisme buvo apklaustos kaip liudytojos ir nenurodė jokių pažeidimų Klaipėdos skyriaus akte dėl O. P.. Klaipėdos NDNT (duomenys neskelbtini) skyriuje tyrimą atliko ir aktą, be M. G., pasirašė dar du asmenys, iš jų nė vienas nepasakė, kad jie buvo M. G. verčiami ar įkalbinėjami tai padaryti. Sprendimų kontrolės skyrius patvirtino, kad nedarbingumo lygis tuo metu buvo nustatytas teisingai; nė dėl vieno sprendimo priėmimo M. G. nebuvo pareikštas ieškinys dėl padarytos žalos atlyginimo valstybei, nes to nebuvo padaryta – nei O. P., nei J. P. nebuvo išmokėta daugiau, nei priklausė pagal nustatytą darbingumo lygį.

18.11.                      Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas galėjo būti skundžiamas Ginčų komisijai, o jos sprendimas – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o šio teismo – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Visose šiose instancijose nebuvo nagrinėta, ar Klaipėdos NDNT (duomenys neskelbtini)  skyriaus sprendimas dėl J. P. ir O. P. yra teisingas ar ne, taip pat pačiam M. G. nebuvo suteikta teisė kreiptis į šias institucijas, nes jis nebuvo informuotas apie dalies jo skyriuje pasirašytų sprendimų patikrą; apie šiuos du naujai priimtus sprendimus jis sužinojo susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

18.12.                      Tai, kad nebuvo tikrinami kiti skyriaus sprendimai, tik patvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei bylą kontroliuojantis prokuroras dėl to nematė reikalo, sprendimai nekėlė įtarimų dėl teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, po pusės metų atlikus naujus, aukštesnio lygio (trečio lygio tyrimus Kauno ar Vilniaus gydymo įstaigose) tyrimus dėl visų teritoriniuose skyriuose priimtų sprendimų, galima būtų priimti naujus sprendimus, turint galvoje, kad atsirado naujos rekomendacijos, pvz., pildyti klausimynus. Vertinant nedarbingumo lygį, nekilo abejonių dėl Klaipėdos medicinos įstaigų pateiktų medicininių dokumentų patikimumo ir objektyvumo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad O. P. darbingumo lygio nustatymui turėjo įtakos naujai gauti dokumentai. Tai patvirtino ir teisme apklaustos specialistės. Todėl neaišku, kodėl šie rašytiniai įrodymai atmetami ir nėra vertinami teisiamo asmens naudai.

18.13.                      Kasatoriaus nuomone, visos faktinės aplinkybės dėl kyšio priėmimo iš A. R. už darbingumo lygio D. K. nustatymą buvo įvertintos netinkamai, remiantis tik prielaidomis (pirštų ženklų aiškinimas) ir nepašalintomis abejonėmis, visa tai traktuojant kaip besąlygišką M. G. kaltės įrodymą. 2017 m. birželio 8 d. 15.36 val. vykusio pokalbio metu M. G. į A. R. paklausimą atsakė, kad nieko pakeisti negalima, klausimas dėl lygio nustatymo jau yra išspręstas. 2017 m. birželio 7 d. D. K. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1692, kuriuo jai nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dvejiems metams, rengė ir pasirašė trys asmenys. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad M. G. būtų daręs poveikį kitiems dviem komisijos nariams. Kaip matyti iš pokalbio su A. R., aktas šio pokalbio metu jau buvo pasirašytas ir nebuvo net užsimenama apie tai, kad bus kalbama ar daroma kokia nors įtaka kitiems komisijos nariams. A. R. buvo pasakyta, kad grupė (nedarbingumo lygis D. K.) jau nustatyta ir niekas jos nekeis pagal ligonio pageidavimus, nes tai prieštarautų nustatytai tvarkai. Šios M. G. frazės niekaip nekomentavo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

18.14.                      Klaipėdos apygardos teisme buvo apklausta liudytoja D. K., ji nurodė, kad 2017 m. ji pateikė dokumentus, ją apžiūrėjo gydytoja, nustatė jai 50 procentų darbingumo lygį ir liepė ateiti kitą dieną atsiimti dokumentų. 2017 m. ji nebuvo susitikusi su A. R., nieko jo neprašė ir jokių pinigų jam neperdavė. D. K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole yra užfiksuota, kad ją apžiūrėjo du asmenys – moteris ir vyras, nė vienas iš jų jos neprašė jokio atlygio. Ji šių asmenų nepažįsta, matė pirmą kartą, nurodė, kaip jie atrodė. Teismas neteisingai stengiasi pabrėžti, kad D. K. apžiūrėjo tik M. G. ir jis vienas sprendė nedarbingumo lygio klausimą. Iš to darytina išvada, kad ir pati D. K. apie nustatytą lygį žinojo jau 2017 m. birželio 7 d., todėl neaišku, koks tikslas 2017 m. birželio 9 d. A. R. perduoti pinigus, kai apie nustatytą darbingumo lygį jis pats sužinojo 2017 m. birželio 8 d.

18.15.                      D. K. šioje byloje yra liudytoja ir jai nebuvo pareikšti kaltinimai dėl to, kad ji perdavė 150 Eur A. R., kad jis juos panaudotų komisijai papirkti dėl darbingumo lygio nustatymo. Dėl to neaišku, kodėl ir kieno pinigus tariamam M. G. papirkimui panaudojo A. R.. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu M. G. ir A. R. paaiškino, kad tai buvo grąžinti pinigai už monetas, kurias M. G. grąžino A. R., nes tokias monetas jau buvo nusipirkęs. Kasatoriaus teigimu, jo parodymus patvirtina pats pinigų perdavimo būdas – visoje baudžiamojoje byloje tai vienintelis kartas, kai buvo perduodama po 20 Eur ir prašoma perskaičiuoti. Paimant pinigus namuose iš seifo, jame taip pat buvo sudėtos proginės monetos, tačiau jos nebuvo paimtos. Pats faktas, kad A. R. prašė perskaičiuoti pinigus, patvirtina, kad buvo konkreti suma, kurią jis turėjo grąžinti, o savo rankų gestus ir judesius jis paaiškino teismui.

18.16.                      Kasatorius taip pat nesutinka su jo nuteisimu dėl kyšio priėmimo iš A. G., nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir ginčytinus epizodus bei prieštaravimus vertino M. G. nenaudai, kaip jo kaltės padarius nusikaltimą įrodymą.

18.17.                      Nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismo aktyvumo įrodinėjimo procese pareigą (BK 1 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 270 straipsnio 3 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, o apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir neišnagrinėjo bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis).

19.       Kasaciniu skundu nuteistosios R. I. gynėjas advokatas M. Repšas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – išplėstinio turto konfiskavimo taikymo nuteistosios R. I. turtui, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

19.1.                      Nagrinėjamoje byloje BK 723 straipsnio 2 dalyje esančios sąlygos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvertintos netinkamai.

19.2.                      Išplėstinis turto konfiskavimas galimas tada, kai kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL (nagrinėjamu atveju 250 x 38 = 9500 Eur) dydžio sumą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nuteistoji R. I. negalėjo pagrįsti 12 544 Eur teisėtomis pajamomis. Taigi, nuteistoji R. I. 250 MGL (9500 Eur) sumą viršijo santykinai nežymiai, t. y. 12 544 – 9500 = 3044 Eur.

19.3.                      Byloje nustatyta, kad nuteistoji R. I. kaip kyšį byloje gavo 3730 Eur, kurie pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Šios neteisėtai ir nusikalstamai gautos lėšos buvo laikomos kartu su kitais teisėtai uždirbtais, sutaupytais nuteistajai R. I. priklausančiais pinigais. Nekvestionuojant specialisto išvadoje pateiktų skaičiavimų ir teiginių, iš išvadoje nustatytos „neproporcingos uždirbtoms pajamoms sumos – 12 544 Eur“ atėmus kyšio dalyko sumą – 3730 Eur, liekantis skirtumas yra mažesnis nei BK 723 straipsnio 2 dalyje nurodyta 250 MGL suma, kuriai esant gali būti taikoma ši baudžiamojo poveikio priemonė (12 544 – 3730 = 8814 Eur). Taigi, apeliacinės instancijos teismas išplėstinį turto konfiskavimą nuteistosios R. I. lėšoms taikė aritmetiškai klaidingai įvertinęs faktinius duomenis; suma, kurios nuteistoji R. I. negali pagrįsti teisėtomis pajamomis, nėra didesnė nei 250 MGL, nes sudaro tik 232 MGL. Todėl išplėstinis turto konfiskavimas R. I. negali būti taikomas.

19.4.                      Apeliacinės instancijos teismas išplėstinio turto konfiskavimo instituto įrodinėjimo standartą šioje byloje sumažino iki to lygio, kai pakanka specialisto išvados, kurioje pasisakoma, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo turto, kuriam gali būti taikomas šis institutas, ir prokuroro reikalavimo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Įrodinėjimo standarto kartelės nuleidimas negali tapti priemone tik valstybinio kaltinimo pateiktų duomenų svoriui vertinti, atmetant visus kitus objektyvius tyrimui pateiktus duomenis.

19.5.                      Nuteistoji R. I. tyrimui ir pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad po sutuoktinio J. I. savižudybės 2016 metais, kai buvo slegiama sunkių minčių, išmetė ar sunaikino visus galėjusius tyrimui būti aktualius įrodymus apie vyro darbą užsienyje, patentus, asmeninius vyro užrašus, darytas darbų sąmatas, apie gautas pajamas iš individualios veiklos ar dirbant pagal patentą remontuojant butus, dirbant daug šešėlio tuomet turėjusiame statybų sektoriuje. Sutuoktinis J. I. nepasitikėjęs bankais, todėl bendras santaupas jie laikę namuose. Nei nuteistoji, nei sutuoktinis, kuris miręs, dėl einamų pareigų niekada neprivalėjo deklaruoti savo turto, o šeimos bendros santaupos nebuvo įspūdingai didelės, kad dėl jų teisėtumo tektų galvoti apie formalų savanorišką jų deklaravimą baiminantis mokestinio patikrinimo. Iš bylos medžiagos – liudytojų A. Ž. (dukters) parodymų žinoma, kad J. I. dirbo Norvegijoje statybose, gerai uždirbdavo, iš darbdavio gavo vienkartinę 22 000 Lt (6372 Eur) dydžio kompensaciją už sunkų sveikatos sutrikdymą, grįžęs iš Norvegijos dirbo pagal patentą – pas fizinius asmenis remontavo butus pagal susitarimą; yra aišku, kad J. I. pajamos buvo bent jau vidutinio dydžio. Faktines aplinkybes, kad J. I. uždarbiavo remontuodamas butus, patvirtino kaip liudytojos pirmosios instancijos teisme apklaustos I. J. ir V. K.. Kaip jau minėta, vyrui mirus R. I. nebesaugojo tuo metu nereikalingų atrodžiusių dokumentų, tačiau šias aplinkybes įrodinėjo kitomis sau prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis – savo paaiškinimais, fotonuotraukomis, liudytojų parodymais. Šie duomenys yra objektyvūs, atspindintys realią situaciją, kurios prokuroras savo pateiktomis įrodinėjimo priemonėmis net ir nebandė paneigti, o apeliacinės instancijos teismas faktinius duomenis vertino selektyviai, prioritetą teikdamas tik deklaratyviems valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją palaikantiems argumentams.

19.6.                      Gynyba, turėdama ribotus šaltinius ir išteklius, tokioje situacijoje negali tiksliai įvardyti per J. I. gyvenimą uždirbtos ir bendrame šeimos krepšelyje sukauptos pinigų sumos, tačiau akivaizdu, kad ši suma yra pakankamai žymi, nors specialisto išvadoje jo, J. I., per gyvenimą sukauptų lėšų suma yra lygi nuliui. Formuojamoje teismų praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Taikant BK 723 straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, kurių buvimui konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas.

19.7.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir atliko nevisapusišką įrodymų vertinimą, išplėstinio turto konfiskavimo taikymą grįsdamas tikėtina specialisto išvada, kurios turinys kelia abejonių.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

20.       Nuteistojo M. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios O. K. ir jos gynėjo advokato V. Žarkovo, nuteistosios R. I. gynėjo advokato M. Repšo kasaciniai skundai tenkintini.

Dėl BPK pažeidimų (20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis) ir BK 723 straipsnio taikymo

21.       Kasaciniais skundais nuteistieji ir jų gynėjai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 723 straipsnį, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neatsakė į apeliacinių skundų argumentus, nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma; pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, selektyviai vertindamas įrodymus, o tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nurodyti BPK pažeidimai iš esmės yra grindžiami tuo, kad teismas išsamiai nepagrindė išplėstinio turto konfiskavimo taikymo nuteistojo M. G., O. K., R. I. turtui.

22.       Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl netinkamo BK 723 straipsnio taikymo skundžiama dviem aspektais, t. y.: 1) procesiniu – dėl įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis) pažeidimo, prioritetinę reikšmę suteikiant VMI specialisto išvadoms dėl nuteistųjų gautų pajamų ir išlaidų tyrimo bei nevertinant kitų bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų, ir bylos neišnagrinėjimo tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis); 2) materialiosios teisės – dėl nenustatytų visų būtinų BK 723 straipsnio taikymo sąlygų.

23.       BK 723 straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip

24.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neatitikimo apimties, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (liudytojų, kaltinamojo parodymais, specialistų, ekspertų išvadomis ir kt.). Nusikalstamos turtinės naudos gavimą patvirtinantys įrodymai turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-459/2004). Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje??? ???Nr. 2K-72-511/2021).

25.       Pažymėtina, kad išplėstinio turto konfiskavimo taikymo sąlyga, t. y. aplinkybė, kad asmuo turi turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, glaudžiai susijusi su kita sąlyga, t. y. kaltininko negalėjimu baudžiamojo proceso metu pagrįsti tokių pajamų teisėtumo. Aplinkybės, sudarančios sąlygas taikyti asmeniui išplėstinį turto konfiskavimą, kaip jau minėta, nustatomos pagal bendras BPK ir teismų praktikoje suformuotas įrodinėjimo taisykles. Asmeniui, dėl kurio turto išplėstinio konfiskavimo yra sprendžiama, turi būti sudaromos sąlygos savo turto įsigijimo teisėtumą įrodyti laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis). Tais atvejais, kai bylą nagrinėjant teisme kyla abejonių dėl kaltininko įgyto turto vertės, jo teisėtų pajamų dydžio, o teismui pateikti kaltininko turto ir pajamų tyrimo duomenys yra neišsamūs ar prieštaringi, teismas turi imtis aktyvių procesinių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, išsireikalaudamas papildomus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis, apklausti specialiųjų žinių turinčius asmenis (specialistus, ekspertus), esant pagrindui, skirti papildomus tyrimus. Tokie įstatymo reikalavimai teismui keliami bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 242 straipsnio 1, 2 dalys, 324 straipsnio 6 dalis).

26.       Taigi šioje byloje pirmiausia teisėjų kolegija spręs, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nuteistiesiems O. K., M. G. ir ar pagrįstai taikė šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajai R. I., ir ar šios instancijos teismo motyvai buvo pakankami, ar buvo laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų įrodymų vertinimui ir BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinio proceso ribų.

27.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 723 straipsniu, iš nuteistosios O. K. buvo konfiskuota 40 000 Eur, iš nuteistojo M. G. – 80 000 Eur, kaip gautų nusikalstamu būdu. Nuteistosios R. I. turtui išplėstinis turto konfiskavimas nebuvo taikytas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir nuspręsta, vadovaujantis BK 723 straipsniu, iš nuteistosios O. K. konfiskuoti 73 879,40 Eur, iš nuteistojo M. G. – 164 317 Eur, taip pat nuspręsta išplėstinį turto konfiskavimą taikyti ir nuteistajai R. I. ir iš jos konfiskuoti 8814 Eur, kaip turtą, neproporcingą kaltininkų pajamoms, esant pagrindui manyti, kad jis gautas nusikalstamu būdu.

Dėl O. K. turto

28.       Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėjamoje byloje buvo atliktas O. K. bei jos šeimos narių, sutuoktinio V. K. ir kartu gyvenančios motinos J. K. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Tyrimą atlikęs VMI specialistas D. Sugintas 2018 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-16 nustatė, kad O. K., V. K. gautomis teisėtomis pajamomis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. nepagrįsta 51 715 Lt (14 978 Eur) (laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir 23 322 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d.) išlaidų suma; iki O. K. ir V. K. vardu registruoto turto įgijimo momento O. K. ir V. K. neturėjo pakankamai teisėtų pajamų išvadoje nurodytam turtui įgyti; O. K. ir V. K. iki 2017 m. birželio 20 d. negalėjo sukaupti 22 910 Eur, arba po 11 455 Eur kiekvienas iš sutuoktinių (26 t., b. l. 37–86; 28 t., b. l. 1–50; 30 t., b. l. 60–143). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistoji O. K. ir jos gynėjas nesutiko su specialisto išvada, teikė dokumentus dėl teisėtų pajamų nekilnojamajam turtui įgyti patvirtinimo, ginčijo sodo namo rekonstrukcijai specialisto nustatytą išlaidų sumą, taip pat nesutiko su išvada dėl lėšų ne banke įtraukimo į išlaidas, atkreipdami dėmesį į VMI pateiktas pajamų deklaracijas, ginčijo ir O. K. sutuoktinio V. K. bei jos senyvo amžiaus motinos J. K. nustatytas patirtas vartojimo išlaidas ir kt. (41 t., b. l. 67–141; 42 t., b. l. 2–3). Teisme buvo apklaustas specialistas D. Sugintas, jis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, iš dalies patvirtino pateiktas išvadas, kartu nurodydamas, kad O. K. ir jos šeimos narių vartojimo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal statistinius vidurkius, faktiniai duomenys nebuvo vertinti, nebuvo atsižvelgta į O. K. motinos senyvą amžių, sveikatos būklę ir galimai mažesnes vartojimo išlaidas nei statistinis vidurkis; be kita ko, specialistas dėl sodo namo rekonstrukcijos išlaidų paaiškino, kad jos buvo pripažintos 2010 metų išlaidomis (nors nurodytas 2013 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 20 d. tyrimo laikotarpis); be to, specialistas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad sodo namo rekonstrukcija buvo atliekama ūkinės rangos būdu, statybų vertė turėtų būti mažinama 24 proc. ir kt. (42 t., b. l. 44–48). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo O. K., išimtinai rėmėsi tik pirmiau nurodytomis specialisto išvadomis ir teisme duotais D. Suginto paaiškinimais, nepašalindamas juose esančių netikslumų ir prieštaravimų. Kartu teismas dėl O. K. turto įsigijimo neteisėtomis pajamomis padarė prielaidomis pagrįstas išvadas, kaip antai: „ neįtikėtina, kad O. K. šeimos išlaidos buvo dar mažesnės, negu nustatyta specialisto išvadoje <...>“; „neatmetama galimybė, kad ir V. K. galėjo gauti nelegalių pajamų“ ir pan. 

29.       Nuteistoji O. K. ir jos gynėjas, apeliaciniu skundu ginčydami O. K. taikytą išplėstinį turto konfiskavimą, skunde išdėstė argumentus dėl VMI specialisto išvados neišsamumo, prieštaringumo. Apeliacinio skundo argumentams pagrįsti O. K. ir jos gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus: 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktą UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ konsultacinę išvadą kartu su lokaline sąmata dėl O. ir V. K. priklausančio sodo namo rekonstrukcijos į gyvenamąjį namą išlaidų, kuri žymiai skyrėsi nuo VMI specialisto išvados (atitinkamai 49 000 Eur ir 23 031,42 Eur); 2020 m. lapkričio 5 d. UAB „Audito gairės“ konsultacinę išvadą dėl O. ir V. K. turimo turto atitikties jų teisėtoms pajamoms (44 t., b. l. 177–203). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nuteistosios O. K. gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą, ištirti papildomai pateiktus dokumentus, apklausti G. B., surašiusį konsultacinę išvadą dėl sodo namo rekonstrukcijos išlaidų, ir ekspertę L. Rupeikienę, atlikusią tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) šeimos turimo turto atitikties pajamoms, motyvuodamas tuo, kad ji iš esmės skiriasi nuo VMI specialisto D. Suginto pateiktų išvadų, tačiau teismas netenkino šio prašymo, kadangi „išvados yra aiškios ir jas pakanka tik įvertinti“ (45 t., b. l. 206–207; 46 t., b. l. 9). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismas, spręsdamas dėl O. K. išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, nors ir nurodė, kad apeliantai ginčija apskaičiuotas sodo namo rekonstrukcijos išlaidas bei apskaičiuotą teisėtomis pajamomis nepagrįstą turto dalį, mini pateiktas konsultacines išvadas, tačiau išimtinai vadovaujasi tik VMI specialisto išvada, jos dalį perrašydamas (nuosprendžio 268 punktas), formaliai nurodo, kad nėra pagrindo vadovautis konsultacine išvada, kurioje namo rekonstrukcijos kaina apskaičiuota pagal bendruosius kainynus. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nėra jokių motyvų, kodėl negalima vertinti nagrinėjamu atveju turto pagal konsultacinėje išvadoje nurodytus teisės aktus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, jo pagrindu priimtą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“). Kartu neatsakyta į apeliacinio skundo argumentus dėl sodo namo rekonstrukcijos ūkiniu būdu ir dėl to galimai (ne)patirtų specialisto išvadoje nustatytų išlaidų, apsiribota to paties VMI tyrimą atlikusio D. Suginto paaiškinimais, kad rekonstrukcijos išlaidos buvo skaičiuojamos pagal VĮ Registrų centrui pateiktus dokumentus apie pastato vertę. Be to, teismas pritarė specialisto išvadai, kad visos sodo namo rekonstrukcijos išlaidos buvo patirtos 2010 m., tačiau visiškai nevertino O. K. paaiškinimų apie tai, kad šie darbai galimai buvo atliekami 2002–2013 m. ūkinės rangos būdu; taip pat nėra išdėstyta jokių motyvų dėl BK 723 straipsnio taikymo BK 3 straipsnio aspektu (įstatymas įsigaliojo tik 2010 m. gruodžio 10 d., o įvertinta nuo 2010 m. sausio 1 d.); be to, liko neatsakyta ir į klausimą, kodėl buvo vertinamas O. K. įgytas turtas nuo 2010 m. sausio 1 d., nors BK 723 straipsnyje viena iš išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų – kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų (nagrinėjamu atveju penkeri metai iki nusikalstamos veikos pradžios – 2012 m. balandžio 26 d.). Be kita ko, vertinant O. K. ir jos šeimos narių (sutuoktinio, motinos) vartojimo išlaidas, išimtinai skundžiamame sprendime vadovautasi VMI specialisto D. Suginto išvadomis, neįvertinus, kiek jos realiai turėtų sumažėti dėl V. K. darbo specifikos nebūnant Lietuvoje (teismas pripažino, kad daugiau nei dvejus metus – 26 mėnesius per tiriamąjį laikotarpį dirbo jūroje); dėl O. K. motinos tiesiog perrašytas specialisto paaiškinimas, kad vartojimo išlaidos pagal amžių nediferencijuojamas (nuosprendžio 269–273 punktai), o konsultacinėje išvadoje konstatuota priešingai (44 t., b. l. 195–196). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmetęs prašymą dėl teismo ekspertės L. Rupeikienės apklausos, motyvuodamas tuo, kad pateikta išvada (2020 m. lapkričio 5 d. UAB „Audito gairės“ konsultacinė išvada) yra aiški ir bus įvertinta procesiniame sprendime, jos apskritai nevertino ir neišdėstė dėl šio apeliantės pateikto dokumento įrodomosios reikšmės jokių motyvų, nepaisydamas to, kad joje pateiktos išvados akivaizdžiai prieštarauja 2018 m. spalio 23 d. VMI specialisto išvadoje Nr. (9.31)-AC21-17 nurodytiems duomenims.

30.       Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, svarbu pažymėti, kad finansinio tyrimo atlikimas bylose, kuriose asmenys kaltinami korupciniais ar kitais su finansinės naudos gavimu susijusiais nusikaltimais, yra įprasta praktika, tačiau tokio tyrimo metu gauti duomenys (įskaitant specialistų išvadas) turi būti vertinami kitų bylos duomenų kontekste ir jiems neturi būti suteikiama prioritetinė reikšmė, svaresnė įrodomoji galia. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktą ar eksperto arba specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje            Nr. 2K-283-222/2018). Ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016,                 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015,              2K-129-495/2020). Kartu teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Taigi, vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialiųjų žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-316-699/2015,                    2K-206-693/2017, 2K-208-976/2017, 2K-97-976/2020). Ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018,               2K-97-976/2020, 2K-77-489/2022). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jeigu atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Tais atvejais, kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti paprastai į teismo posėdį kviečiami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-337/2014, 2K-211-895/2018, 2K-122-303/2020).???

31.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, neištyrė ir neįvertino visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, selektyviai vertino įrodymus, prioritetinę reikšmę suteikė VMI specialisto išvadoms, nepateikė aiškios vertinimo analizės dėl apeliacinio proceso metu nuteistosios O. K. ir jos gynėjo pateiktų papildomų dokumentų, nepašalino juose esančių prieštaravimų. Kaip jau minėta, O. K. apeliacinio skundo vieni iš pagrindinių argumentų buvo siejami su netinkamu BK 723 straipsnio taikymu dėl padarytų procesinių pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), vertinant byloje esančias VMI specialisto išvadas, tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šie argumentai nebuvo išsamiai išnagrinėti ir į juos tinkamai nebuvo atsakyta. Vadinasi, byla nebuvo išnagrinėta tiek, kiek buvo prašoma nuteistosios O. K. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). 

Dėl M. G. turto

32.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas M. G. ir jo sutuoktinės R. G. ūkinės finansinės veiklos tyrimas ir į bylą pateikta 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvada Nr. TO2-6. Tyrimą atliko Šiaulių apskrities VMI vyriausiosios specialistės V. Aleksejenko ir I. K. (specialisto išvada pasirašyta tik vyriausiosios specialistės I. K.). Tyrimo metu nustatyta, kad M. ir R. G. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 169 067 Eur suma (31 t., b. l. 117–129).

33.       Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje buvo apklausta viena iš tyrimą atlikusių specialisčių I. K., ji paaiškino, kad tyrimą atliko ji kartu su kolege V. Aleksejenko, joms buvo priskirtos atskiros funkcijos, tyrimą pradėjo V. Aleksejenko ir šį tyrimą vėliau ji (I. K.) tęsė, tuo metu dalis tyrimo jau buvo atlikta; baigus tyrimą, specialisto išvadą pasirašė tik ji, nes jos kolegė tuo metu susirgo (42 t., b. l. 26). Išnagrinėjus bylą, teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 723 straipsnio nuostatomis, buvo nuspręsta konfiskuoti dalį teisėtomis pajamomis nepagrįstų pajamų – 80 000 Eur, nustačius, jog dalį pinigų, rastų M. G. ir jo sutuoktinės namuose, laikė jų vaikai ir iki byloje tirto laikotarpio M. G. ir R. G. yra įgiję nekilnojamojo turto ir pinigų, nustatytų specialisto išvadoje.

34.       Nuteistasis M. G. kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir 2015–2017 metų metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, kuriose buvo deklaruotos bendros 124 710 Eur sumos lėšos ne banke (45 t., b. l. 41–55). Taip pat apeliaciniame skunde ginčijo 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvadą Nr. TO2-6 ir tuo aspektu, kad ji nebuvo pasirašyta abiejų tyrimą atlikusių specialistų parašais, ir prašė jos nepripažinti įrodymu.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo M. G. apeliacinio skundo argumentus dėl išplėstinio turto konfiskavimo, pažymėjo, jog šios instancijos teismui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos negali būti vertinamos kaip teisėtas ir pagrįstas turto turėjimas (nuosprendžio 247 punktas), tačiau teismas neišdėstė jokių argumentų, kodėl VMI patikrintos ir priimtos deklaracijos negali būti pripažintos patikimais įrodymais ir kartu įvertintos bylos įrodymų viseto kontekste. Maža to, teismo išvados dėl neteisėtų M. G. pajamų buvo grindžiamos 2018 m. birželio 28 d. VMI specialisto išvada Nr. TO2-6, iš kurios aiškiai matyti, kad 2015–2017 metų M. G. ne bankuose lėšos nebuvo vertintos (tokios deklaracijos VMI pateiktos tik 2020 metais). Tuo tarpu teismas nurodo, kad atliekant tyrimą (tai reiškia, kad 2018 metais) tiek 2016 metų metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija ir kitos apeliaciniam teismui pateiktos deklaracijos buvo vertintos (nuosprendžio 248 punktas). Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas dėl aptariamos specialisto išvados įrodomosios reikšmės įrodymų leistinumo aspektu visiškai neanalizuotas ir į jį neatsakyta. Kaip minėta, viena iš tyrimą atlikusių specialisčių V. Aleksejenko byloje nebuvo apklausta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nebuvo nustatomos ir analizuojamos aplinkybės, kodėl tyrimo metu keitėsi specialistai, dalį tyrimo atliko viena specialistė, nors išvadoje nurodyta, kad tyrimas buvo atliekamas dviejų specialistų, kokią įtaką tai galėjo turėti teismui pateiktoms išvadoms. Šis klausimas buvo keliamas nuteistojo M. G. apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotų išvadų dėl šio skundo argumento nėra. Priešingai, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo M. G. teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto padarytos išimtinai remiantis būtent ginčijama specialisto išvada. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsakė ir į nuteistojo apeliacinio skundo argumentą dėl atlikto patikrinimo termino – buvo atliktas laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. tyrimas, nors įstatymas reikalauja, jog būtų tikrinamas per penkerius metus gautų pajamų ir turėtų išlaidų teisėtumas. Nurodyti skundo argumentai yra svarbūs sprendžiant dėl BK 723 straipsnio taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kai neatsakoma į dalį skundo argumentų, pažeidžia asmenų teisę į teisingą teismą ir tinkamą bylos patikrinimą apeliacine tvarka. 

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios teismų išvados neatitinka BPK reikalavimų, keliamų ne tik įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis), bet ir teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 332 straipsnio 3 punktas).

Dėl R. I. turto

37.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 20 d. R. I. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. 2018 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvada Nr. (9.31)-AC21-12 konstatuota, kad R. I. galėjo sukaupti iki 26 278 Eur, o ne 38 822 Eur (rastų kratų metu), t. y. 12 544 Eur suma nepagrįsta teisėtomis pajamomis (24 t., b. l. 77–111). Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas D. Sugintas paaiškino, kadangi tyrimo metu nebuvo pateikta duomenų apie R. I. vyro nelegalias darbo pajamas, jos atitinkamai ir nebuvo įvertintos, skaičiuojant šeimos pajamas, be to, duomenys, patvirtinantys vartojimo išlaidas, tyrimui taip pat nebuvo pateikti, todėl buvo vertinama tik pagal banko sąskaitų išrašus. Nuteistoji R. I. teisme nesutiko su specialisto išvada dėl neteisėtų jos šeimos pajamų, parodė, kad jos sutuoktinis dirbo statybų sektoriuje, kuriame paprastai buvo mokami neapskaityti pinigai; po sutuoktinio mirties 2016 metais ji sunaikino visus jo dokumentus (apie darbą užsienyje, išduotus patentus, asmeninius jo užrašus, darbų sąmatas, gautas pajamas iš individualios veiklos ir kt.). Šeimos santaupos buvo laikomas grynaisiais pinigais namuose. Ji ir jos sutuoktinis J. I. niekada neturėjo pareigos deklaruoti savo turtą. Nuteistosios parodymus apie J. I. darbą ir gaunamas iš statybų pajamas patvirtino byloje apklausta liudytoja A. Ž. (I. duktė), taip pat liudytojos I. J., V. K. (J. I. dirbo Norvegijoje statybose, ten gaudavo nemažą darbo užmokestį, yra gavęs vienkartinę 22 000 Lt (6372 Eur) dydžio kompensaciją už sunkų sveikatos sutrikdymą; Lietuvoje dirbo pagal patentą, remontavo butus pagal susitarimą ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo R. I., nusprendė, kad specialisto išvada nustatyta teisėtomis pajamomis nepagrįsta suma nežymiai viršijo 250 MGL dydžio sumą, dalis iš šių pinigų – 3730 Eur (kyšis) – nuosprendžiu konfiskuojama kaip nusikalstamos veikos rezultatas, o likusi pinigų suma, dėl kurios įsigijimo teisėtumo kyla abejonių, nesiekia 250 MGL dydžio sumos. Be to, nenustatyta ir kita išplėstinio turto taikymo būtinoji sąlyga – kad kratos metu iš R. I. paimta pinigų dalis galėjo būti gauta nusikalstamu būdu.

38.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir tenkindama prokuroro skundą, vadovaudamasi BK 723 straipsniu, taikė R. I. išplėstinį turto konfiskavimą, nustačiusi, kad kratų metu rastos pinigų sumos dalis 12 544 Eur neatitinka R. I. teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, nustatytą BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl turi būti vertinamas visas teisėtoms pajamoms neproporcingas R. I. turtas, iš šios sumos neišskaičiuojant pinigų sumų, kurias R. I. gavo kaip kyšius ir kurioms, kaip nusikalstamos veikos rezultatui, yra taikomas turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį (nuosprendžio 230 punktas). Tačiau toliau apeliacinės instancijos teismas, jau spręsdamas dėl turto dydžio, kuriam yra taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, nusprendė, kad, pirmosios instancijos teismui pagrįstai iš R. I. konfiskavus 3730 Eur gautus kyšius, kaip nusikalstamos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis), išplėstinis turto konfiskavimas turi būti taikomas R. I. lėšoms, kurias sudaro 8814 Eur (12 544 – 3730 = 8814) (nuosprendžio 236 punktas). Iš tokių prieštaringų teismo išvadų neaišku, kokia pas R. I. kratos metu rasta pinigų suma apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinta kaip nepagrįsta teisėtomis pajamomis ir gauta nusikalstamu būdu, t. y. ar 12 544 Eur, kaip nurodyta nuosprendžio 230 punkte, ar 8814 Eur, kuri ir buvo skundžiamu nuosprendžiu konfiskuota pagal BK 723 straipsnį. Kita vertus, jeigu būtų sprendžiama, kad tai yra skundžiamame nuosprendyje nurodyta 8814 Eur suma, tokia išvada prieštarauja skundžiamo nuosprendžio 230 punkto išvadai, kad nustatyta nepagrįsta teisėtomis pajamomis pinigų suma viršija 250 MGL dydžio sumą (R. I. nusikalstamos veikos padarymo metu ją sudarė 9415 Eur). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokios prieštaringos apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio ar nutarties turiniui (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 332 straipsnio 3 punktas), ir teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad teismo baigiamasis procesinis sprendimas yra vientisas dokumentas, todėl vienoje jo dalyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados negali prieštarauti kitoms tame pačiame akte nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje.

39.       Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad taikant R. I. išplėstinį turto konfiskavimą buvo pažeistos ir įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl R. I. 12 544 Eur pajamų, kaip nepagrįstų teisėtomis pajamomis bei gautų nusikalstamu būdu, iš esmės rėmėsi tik vieninteliu įrodymu – VMI specialisto išvada, kurią R. I. argumentuotai ginčijo, pateikdama savo paaiškinimus dėl neįvertintų jos mirusio sutuoktinio galimai turėtų neapskaitytų darbo pajamų. O pačios R. I., liudytojų parodymai liko neįvertinti. Skundžiamame nuosprendyje buvo apsiribota prielaidomis pagrįsta išvada, kad „pagal R. I. vyro darbo pobūdį šis galėjo gauti nelegalių pajamų, tačiau, nepateiktus tai patvirtinančių dokumentų, negalima konstatuoti, kad kratų metu rasti ir teisėtomis pajamomis nepagrįsti pinigai nėra gauti iš nusikalstamos veikos“. Toks įrodymų vertinimas aiškiai neatitinka įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, baudžiamasis įstatymas kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių, pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-72-511/2021). Todėl ir šioje byloje teismas, spręsdamas dėl išplėstinio turto konfiskavimo R. I., turėjo įvertinti ne tik VMI specialisto išvadą, bet kartu ir gynybos pateiktus argumentus ir išdėstyti aiškias, konkrečias išvadas, pagrindžiančias BK 723 straipsnio taikymą.

Dėl turto, galimai gauto nusikalstamu būdu

40.       Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad išplėstinis turto konfiskavimas, kaip jau buvo minėta, gali būti taikomas tik tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. taikant BK 723 straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018).

41.       Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika šios aplinkybės nustatymui nekelia tokių reikalavimų, kokie keliami nusikalstamos veikos požymių nustatymui apkaltinamajame nuosprendyje, t. y. nereikalaujama nustatyti, kad konkreti pinigų suma ar konkrečios vertės turtas buvo gautas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (pvz., 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, par. 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, par. 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Tačiau aplinkybei, kad turtas buvo įgytas nusikalstamu būdu, konstatuoti nepakanka fakto, jog asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti (kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą). Tai įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės ??(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-222/2019, 2K-72-511/2021).

42.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, nuspręsdamas išplėstinį turto konfiskavimą taikyti R. I., teismas apskritai nesvarstė ir nepasisakė, iš kokių bylos duomenų sprendžia, jog VMI specialisto išvadoje nustatyta R. I. pajamoms neproporcinga jos turto dalis yra gauta nusikalstamu būdu (neskaitant tos dalies, kuri buvo konfiskuota kaip nusikalstamų veikų rezultatas). O teismas, spręsdamas, kad nuteistųjų M. G. ir O. K. turtas, VMI specialistų išvadose nustatytas kaip neatitinkantis teisėtų pajamų, galimai gautas nusikalstamu būdu, tokių išvadų nemotyvavo. Šios instancijos teismas tiesiog perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas (44 t., b. l. 121) į priimamą nuosprendį (257, 276 punktai), tačiau neišdėstė jokių motyvų, atsakydamas į nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pajamų ir turto įgijimu nusikalstamu būdu, kuriais jie būtent ir ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadas. Todėl teisėjų kolegija sutinka ir su tuo kasatorių argumentu, jog byla ir aptariamu aspektu nebuvo išnagrinėta tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl taikytos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo

43.       Pažymėtina ir tai, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra viena iš turto konfiskavimo formų, todėl jis turi būti nagrinėjamas ir aiškinamas bendro turto konfiskavimo kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). Kasacinio teismo praktikoje, kurioje aptariamas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas proporcingumo principo kontekste, pažymėta, kad, be kita ko, tai reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuoti veiksniai, į kuriuos atsižvelgia ir EŽTT, vertindamas turto konfiskavimo proporcingumo klausimą, t. y.: nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, 2K-106-628/2021).???

44.       Nagrinėjamoje byloje apeliaciniuose skunduose buvo keliamas išplėstinio turto konfiskavimo proporcingumo klausimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, žymiai (beveik dvigubai) padidindamas konfiskuotino turto vertę nuteistiesiems O. K., M. G., o nuteistajai R. I. paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, dėl taikomos priemonės proporcingumo motyvuotų išvadų visiškai neišdėstė. Todėl teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, taip pat turi įvertinti BK 723 straipsnio nuostatų taikymo proporcingumą konkretiems nuteistiesiems ir tinkamai individualizuoti skiriamas baudžiamojo poveikio priemones. 

45.       Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik deklaratyviai pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo O. K. ir M. G., kartu beveik dvigubai padidinant konfiskuotino turto vertę, taip pat šią priemonę taikant R. I., konkrečiais motyvais nepagrindžiant visų būtinųjų BK 723 straipsnio taikymo sąlygų, neišdėstant išsamių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į pirmiau aptartus esminius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą. 

46.       Pirmiau nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai teisėjų kolegijos pripažįstami esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nes jie suvaržė nuteistųjų O. K., M. G., R. I. teisę į teisingą bylos procesą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. 

47.       Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, todėl nutartyje aukščiau nurodyti procesiniai pažeidimai, susiję su BK 723 straipsnio taikymu nuteistiesiems O. K., M. G., R. I., turi būti ištaisyti bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme.

Dėl M. G. kasacinio skundo nagrinėjimo ribų, susijusių su jo kyšio priėmimu (dėl O. P.), dėl kyšio gavimo iš A. R. ir dėl kyšio gavimo iš A. G.

48.       Kasaciniu

49.       Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje                Nr. 2K-7-402/2010). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015,                                2K-276-1073/2020). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016,                         2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020). Atsižvelgdama į šias įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija iš naujo įrodymų, susijusių su skundžiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, nevertins, o pasisakys teisės taikymo aspektu, t. y. ar nuteisdami M. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšio priėmimo už neteisėtų veiksmų atlikimą dėl O. P.), BK 225 straipsnio 1 dalį (už kyšio priėmimą iš A. R. ir A. G.) teismai nepadarė esminių BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir nuosprendžio surašymą, pažeidimų.

Dėl kyšio priėmimo už darbingumo lygio nustatymą O. P.

50.       Skundžiamu nuosprendžiu M. G. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai per NDNT Klaipėdos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją R. I. iš O. P. priėmė 200 Eur kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, nesant tam pagrindo, O. P. būtų nustatytas 35 procentų  darbingumo lygis, iki jai sukaks senatvės pensinis amžius. Byloje nustatyta, kad, NDNT Sprendimų kontrolės skyriui atlikus periodinę neplaninę kontrolę dėl 2017 m. gegužės 18 d. NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus priimto sprendimo (kuriuo O. P. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis), buvo surašytas 2017 m. gruodžio 22 d. darbingumo vertinimo lygio aktas, jame nustatyta, kad O. P. darbingumo lygis yra 60 procentų.

51.       M. G. negičija to, kad jis priėmė kyšį iš O. P. per R. I., tačiau nesutinka su teismų išvada, kad šį kyšį jis priėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Kasatoriaus teigimu, kitokius O. P. darbingumo vertinimo rezultatus, atlikus pakartotinį patikrinimą, lėmė ne neteisėti jo veiksmai, bet pasikeitusi vertinimo metodika ir naujai gauti medicininiai duomenys, kurie M. G. nebuvo žinomi.

52.       Iš byloje priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai analizavo ir vertino duomenis, susijusius su šia M. G. inkirminuota nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. birželio 16 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protololais, kuriuose užfiksuoti R. I. ir O. P. bei R. I. ir M. G. pokalbiai, liudytojos O. P. bei specialisčių R. L., E. R. parodymais dėl pakartotinio O. P. darbingumo vertinimo, nuosprendyje padarė išvadą, kad M. G. klausimyną, kurio pagrindu nustatomas darbingumo lygis, dėl O. P. pildė jos net nematęs, suprasdamas, kad neturi pagrindo nustatyti jai 35 procentų darbingumo lygį, tačiau pažadėjęs pasistengti tai padaryti ir būtent už tokius veiksmus jis iš jos gavo piniginį atlygį – kyšį.

53.       Nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nuteistasis M. G. šią nuosprendžio dalį skundė apeliacine tvarka, nurodydamas iš esmės analogiškus argumentus tiems, kuriuos išdėstė savo kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos duomenis pagal pateikto skundo ribas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl M. G. veiksmų neteisėtumo vertinant O. P. darbingumo lygį ir motyvuotai atsakė į apeliacinio skundo argumentus.

54.       Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas vertino ir nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog kitokį O. P. darbingumo lygį po pakartotinio patikrinimo galėjo lemti antrajam vertinimui pateikti papildomi duomenys, kurių M. G., atlikdamas vertinimą, neturėjo. Teismas sutiko, kad NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus sprendimui dėl O. P. nustatyto 35 procentų darbingumo lygio iki senatvės pensinio amžiaus įtakos turėjo ir naujai gauti duomenys, ir klausimynas. Tačiau taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šis klausimynas, kuris yra vienas esminių dokumentų nustatant darbingumo lygį, buvo pildytas ne pagal nustatytas rekomendacijas ir ne pagal O. P. atsakymus, pastaroji su M. G. NDNT nebuvo susitikusi, nebendravo. M. G. šį klausimyną pildė savarankiškai, pagal R. I. jam perduotą O. P. pageidavimą gauti tiek procentų darbingumo, kad jai nereikėtų dirbti. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų argumentų, išvadą, kad skirtingą O. P. darbingumo lygį lėmė ne objektyvios aplinkybės (pasikeitusi vertinimo metodika, papildomai gauta informacija), teismai padarė įvertinę visų šiai aplinkybei nustatyti reikšmingų duomenų visumą, atsižvelgdami tiek į nuteistajam palankius, tiek į nepalankius įrodymus, palyginę juos tarpusavyje, taip pat nuosprendžiuose išdėstydami argumentus dėl šių įrodymų vertinimo ir savo išvadų motyvus.

55.       Pažymėtina, kad ši situacija skiriasi nuo situacijos, susijusios su J. P. darbingumo lygio vertinimu, kuria remdamasis M. G. ginčija teismo išvadas dėl jo neteisėto veikimo O. P. atveju. Nagrinėjamoje byloje, perkvalifikuodamas M. G. veiksmus iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšio priėmimo iš J. P., apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad esminę įtaką NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimui po pakartotinio patikrinimo J. P. nustatyti 55 procentų darbingumo lygį turėjo būtent papildomai gauti duomenys. Todėl teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog M. G. 40 procentų darbingumo lygį J. P. nustatė neteisėtai. Tokios išvados padarytos įvertinus abiejų sprendimų turinį, patikrinimą atlikusių specialisčių parodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus sprendimas ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas dėl J. P. darbingumo lygio skiriasi palyginti nedaug, todėl logiška, kad tokį skirtumą galėjo nulemti objektyvios aplinkybės (pasikeitusi vertinimo metodika, papildomi medicininiai dokumentai). Tačiau O. P. atveju šis skirtumas tarp priimtų sprendimų yra žymus – M. G. ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus nustatytas O. P. darbingumo lygis skiriasi beveik dvigubai.

56.       Teismų išvados, kad M. G., nustatydamas O. P. 35 procentų darbingumo lygį, veikė neteisėtai, nepaneigia ir kasatoriaus argumentai, jog kiti du šį sprendimą pasirašę asmenys (specialistės R. M. ir V. Č.) nenurodė, kad M. G. jas būtų įkalbinėjęs ar vertęs pasirašyti neteisėtą sprendimą. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad reikiamais atvejais, turėdamas asmeninį suinteresuotumą, M. G. pats pildydavo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną ir pagal medicininius dokumentus nuspręsdavo, kiek procentų darbingumo ir kokiam laikotarpiui asmeniui nustatyti, t. y. realiai sprendimą galėjo priimti asmeniškai ir būdavo atvejų, kad M. G. priėmė asmeniškai, o specialistė (R. M.) reikiamus dokumentus surašydavo pagal M. G. nurodymus, formaliai akte pasirašydavo kaip atlikusi vertinimą, tačiau faktiškai vertinimą atlikdavo M. G..

57.       Iš aptartų aplinkybių matyti, kad įrodymai, susiję su kaltinimu M. G. priėmus iš O. P. kyšį dėl jo neteisėtų veiksmų, byloje buvo įvertinti tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismų išvados dėl šios dalies motyvuotos, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsakyta į apeliacinio skundo argumentus. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų išvadomis, kad, nustatydamas O. P. 35 procentų darbingumo lygį, M. G. atliko neteisėtus veiksmus – užpildė klausimyną ne remdamasis tikrais duomenimis apie O. P. sveikatos būklę, o tyčia pildydamas jį taip, kad jai būtų nustatytas atitinkamas jos pageidaujamas darbingumo lygis.

58.       Kasatorius nurodo, kad tai, jog nebuvo tikrinami kiti skyriaus sprendimai, tik patvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei bylą kontroliuojantis prokuroras dėl to nematė reikalo, sprendimai nekėlė įtarimų dėl teisėtumo ir pagrįstumo. Toks kasatoriaus teiginys nepaneigia teismų išvadų dėl konkretaus sprendimo (2017 m. gegužės 18 d. NDNT Klaipėdos teritorinio padalinio skyriaus priimto sprendimo dėl O. P. darbingumo lygio) neteisėtumo, kuris nagrinėjamoje byloje nustatytas jau minėtais teismų nuosprendžiuose aptartais įrodymais. BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar net kelias ekspertizes, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-270-628/2020).??? ??

59.       Kasatoriaus argumentas, kad jis neturėjo galimybės skųsti 2017 m. gruodžio 22 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus surašytą vertinimo aktą įstatymų nustatyta tvarka, nes nebuvo informuotas apie dalies jo skyriuje pasirašytų sprendimų patikrą ir apie naujai priimtus sprendimus jis sužinojo susipažindamas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nedaro šio vertinimo akto nepatikimu įrodymu. Šį vertinimo aktą M. G. viso proceso metu turėjo galimybę ginčyti naudodamasis BPK jam nustatytomis procesinėmis teisėmis – prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą, teikti papildomus duomenis, paneigiančius vertinimo akte nurodytas aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, teikti su tomis aplinkybėmis susijusius prašymus ir kt.

60.       Kasatoriaus argumentas, kad baudžiamojoje byloje yra NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. periodinės neplaninės kontrolės lapas, kuriame dėl tikrinamo sprendimo, priimto 2017 m. gegužės 18 d., nurodoma, kad šiame teritorinio skyriaus priimtame sprendime yra netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, ir patvirtinama, kad teritorinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, neatitinka bylos duomenų. Priešingai, iš byloje esančio NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. periodinės neplaninės kontrolės lapo (17 t., b. l. 15) matyti, kad jame yra eilutė „Patikrinus neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentus nuspręsta“ ir po jos einantys galimi pasirinkti penki atsakymai sudėti į lentelę. Prie trijų iš jų pažymėtas „x“ ženklas ir nurodyta data, o būtent prie kasatoriaus nurodytų variantų „Patvirtinti, kad teritorinio skyriaus priimtame sprendime yra netikslumų, kurie nedaro esminės įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui“ bei „Patvirtinti, kad teritorinio skyriaus priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas“ nėra pažymėta „x“ bei tokio sprendimo priėmimo data. Taigi, priešingai nei nurodo kasatorius, skundžiamo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šiuo periodinės neplaninės kontrolės lapu nebuvo patvirtinti – juo buvo nuspręsta O. P. iškviesti į posėdį, kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomos informacijos pateikimo ir atlikti pakartotinį vertinimą.

61.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vertindami įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, dėl šios dalies teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų, baudžiamasis įstatymas pagal nustatytas aplinkybes taip pat pritaikytas tinkamai, M. G. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.

Dėl kyšio priėmimo už darbingumo lygio nustatymą D. K.

62.       M. G. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 9 d. 13.50–13.50 val. savo darbo kabinete savo naudai iš A. R. priėmė 150 Eur kyšį už tai, kad D. K. dvejų metų laikotarpiui būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. A. R. dėl šios veikos buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Šią teismo nuosprendžio dalį apeliacine tvarka ginčijo abu nuteistieji – nė vienas iš jų neneigė, kad nuosprendyje nustatytu laiku A. R. M. G. kabinete perdavė jam 150 Eur, tačiau nurodė, kad pinigai buvo perduoti ne kaip kyšis už 50 procentų darbingumo lygio nustatymą D. K., o už monetas, kurias jie abu kolekcionuoja.

63.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistojo M. G. argumentai dėl šios veikos aplinkybių išsamiai išnagrinėti, teismas analizavo bylos duomenis, susijusius su šia nusikalstama veika, ir motyvuotai atmetė M. G. pateiktą versiją dėl pinigų perdavimo už monetas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje detaliai aptarti ir išanalizuoti nuteistųjų M. G. ir A. R. parodymai, susiję su šia nusikalstama veika. Jų turinys palygintas su kitais bylos duomenimis – 2018 m. kovo 1 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokuoluose bei prie jų pridėtuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotais duomenimis (A. R. ir M. G. pokalbių turiniu, jų veiksmais). Nuosprendyje išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, kodėl byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina, kad pinigai (150 Eur), kuriuos A. R. perdavė M. G., buvo kyšis už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, teisėtą veikimą, t. y. 50 procentų darbingumo lygio nustatymą D. K., ir motyvuotai atmestos nuteistųjų keltos versijos apie tai, kad nurodyti pinigai buvo perduoti kaip skolos grąžinimas už pirktas monetas ar medalius. Teismas išsamiai aptarė ir motyvuotai atmetė nuteistųjų nurodytas su jų versijomis susijusias aplinkybes: tai, kad pinigai buvo perduodami neva nesislepiant (ne voke), kad A. R. norėjo atsiskaityti su M. G. prieš šiam išeinant atostogų, taip pat apie pirštais parodyto gesto reikšmę. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistųjų pateiktos versijos yra nenuoseklios, prieštaringos, be to, jas paneigia kiti, jau minėti, teismo įvertinti duomenys.

64.       Kartu su byloje ištirtų įrodymų visuma išanalizavęs byloje užfiksuotą 2017 m. birželio 8 d. tarp nuteistųjų M. G. ir A. R. vykusio pokalbio turinį (kai A. R. dar kartą pasiteiravo, ar M. G. jau viską „padarė“, o M. G. patvirtino, kad „jau aš viską pasirašęs iki galo“, A. R. pasakė, kad „aš rytoj atvažiuosiu ir atsiskaitysiu“), apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. R. pageidaujamas M. G. teisėtas veikimas vykdant įgaliojimus, už kurį buvo duotas ir M. G. priimtas 150 Eur kyšis, buvo 50 procentų darbingumo lygio dvejiems metams nustatymas D. K.. Toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendžio turinys – BPK 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio reikalavimus.

65.       Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad D. K. apie nustatytą darbingumo lygį žinojo jau 2017 m. birželio 7 d., todėl neaišku, koks tikslas 2017 m. birželio 9 d. A. R. perduoti pinigus, kai apie nustatytą darbingumo lygį jis pats sužinojo 2017 m. birželio 8 d. Kvalifikuojant veiką pagal BK 225 straipsnį, nėra svarbu, kokiu konkrečiai momentu valstybės tarnautojui perduodamas kyšis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturi teisinės reikšmės, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-788/2017), svarbu nustatyti, kad kaltininkas, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, supranta, kad už jo veikimą (neveikimą) jam bus atsilyginta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. G. suprato, už kokius veiksmus gauna kyšį, t. y. per A. R. jam yra atlyginama už tai, kad D. K. buvo nustatytas 50 procenų darbingumo lygis.

66.       Kasatoriaus kaltės nepaneigia ir skundo argumentas, jog 2017 m. birželio 7 d. D. K. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-1692, kuriuo jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dvejiems metams, rengė ir pasirašė trys asmenys, o byloje nėra duomenų, rodančių, kad M. G. būtų daręs poveikį kitiems dviem komisijos nariams. Kaip jau minėta, pasisakant dėl O. P. darbingumo vertinimo, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. G. turėjo galimybę vertinti asmenų darbingumą vienasmeniškai, vėliau kitiems specialistams formaliai pasirašant darbingumo lygio vertinimo akte ar specialiųjų poreikių vertinimo akte (liudytojų R. M., A. Ū. parodymai).

Dėl kyšio priėmimo už darbingumo lygio nustatymą D. J.

67.       Kasaciniu

68.       Pagal BPK 329 straipsnio 2 punktą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 332 straipsnio 2 dalis).

69.       Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, išteisindamas M. G. (ir A. G., dėl kurio skundų nėra paduota), teismas išdėstė šių nuteistųjų parodymus, kuriuose jie paneigė, kad perduoti pinigai buvo kyšis, nurodydami, kad tai buvo skolos grąžinimas, taip pat liudytojos D. J. parodymus bei 2018 m. kovo 21 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotą informaciją ir padarė išvadą, kad šiuo atveju A. G. neturėjo jokio pagrindo M. G. prašyti, kad D. J. būtų nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, ir už tai duoti pinigus; nors vaizdo įraše kalbama apie D. J., tai nepaneigia kaltinamųjų versijos apie skolos grąžinimą. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad toks įrodymų vertinimas nėra išsamus, teismas iš esmės įrodymų nevertino, o tiesiog trumpai pacitavo jų turinį.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą dėl aptariamo kaltinimo, padarė priešingas išvadas dėl M. G. (ir A. G.) kaltės dėl kyšio priėmimo (davimo) už darbingumo lygio nustatymą D. J.. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, priešingai nei pirmosios instancijos teismo, dėl šios dalies pagrįstos išsamia bylos duomenų analize. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą analizavo M. G. ir A. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, vertino šių parodymų turinį 2018 m. kovo 21 d. savo tapatybės neatskleidžiančių asmenų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos informacijos kontekste. Šių duomenų visumos vertinimo pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų versija, jog perduotas vokas su jame esančiais pinigais (100 Eur) yra skolos grąžinimas, nėra nei įtikinanti, nei logiška. Tarp A. G. ir M. G. įvyko aiškus susitarimas – 50 procentų darbingumo lygio nustatymas D. J., už tai A. G. perdavė, o M. G. priėmė 100 Eur kyšį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad užfiksuotas vaizdo ir garso įrašo turinys ir kontekstas, pokalbio ir veiksmų eiliškumas patvirtina, jog A. G. voko perdavimas yra sietinas su jo prašymu nustatyti D. J. 30–50 procentų darbingumo lygį; šis prašymas po to buvo sukonkretintas, kaip yra aišku iš pokalbio turinio, A. G. pasakant, kad turi būti nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Pasiekto susitarimo, nustatant darbingumo lygį D. J., įgyvendinimą patvirtina tai, kad 2017 m. birželio 19 d. darbingumo vertinimo akte               Nr. DL-1832 D. J. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dvejų metų laikotarpiui; atliktą vertinimą tvirtino skyriaus vedėjas M. G.. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad M. G. suprato pinigus iš A. G. priimantis ne kaip skolos grąžinimą, o kaip atlygį už jo pageidaujamus teisėtus veiksmus vykdant įgaliojimus.

71.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 332 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, o baudžiamasis įstatymas (BK 225 straipsnio 1 dalis) dėl šios veikos pritaikytas tinkamai.