Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-519/2013

                            Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00514-2009-7

                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1.; 1.1.4.7.; 1.1.8.1; 1.2.14.1.2.4.; 1.2.23.1.; 2.1.7.; 2.4.6.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus

kolegijos teisėjų Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant I. S., D. D., R. K.,

dalyvaujant prokurorui Sandžiui Povilauskui,

gynėjams advokatams Modestui Švažui, Erikai Jasiūtei, Nainai Landzbergienei,

nuteistiesiems E. S., E. B., E. I., R. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. S., R. R., E. B., E. I. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio, kuriuo:

E. S. išteisintas:

• pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl  A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl V. A. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (dėl  V. A. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),

neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
• pagal BK 187 str. 1 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl E. S. priklausančio automobilio „Honda Yazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl Z. Š. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. Ž. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, 
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl D. M. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
• pagal BK 259 str. 2 d. (dėl narkotinės medžiagos laikymo neturint tikslo ją platinti) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų,
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl F. T. priklausančio automobilio „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių daiktų vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 ir 2 p., 6 d., bausmės, skiriamas dėl G. K. automobilio su daiktais vagystės pagal BK 178 str. 2 d. ir dėl šio automobilio sugadinimo pagal BK 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams; šią subendrintą bausmę ir visas bausmes, skiriamas pagal BK 178 str. 2 d.,  iš dalies sudėjo, šiuo būdu subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių –  apimant bausmę, skiriamą pagal BK 259 str. 2 d., ir galutinė bausmė E. S. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., į bausmę įskaitytas E. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2007-03-23 iki 2007-05-25, nuo 2010-10-23 iki 2012-12-06.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimas paskirtas pataisos namuose.

Bausmės pradžia numatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012-12-06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

E. B., išteisintas:

• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl  A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (dėl  G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl D. M. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl V. A. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (dėl V. A. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),

neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.)

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl E. S. priklausančio automobilio „Honda Yazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
• pagal BK 259 str. 2 d. (dėl narkotinės medžiagos gabenimo ir laikymo neturint tikslo ją platinti) – areštu 30 (trisdešimčiai) parų,
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl F. T. priklausančio automobilio „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių daiktų vagystės) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.  

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., bausmė, skirtos pagal BK 178 str. 2 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu, šiuo būdu subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams – apimant  bausmę, skiriamą pagal BK 259 str. 2 d., ir subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.  

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nagrinėjamoje byloje paskirta subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d., 66 str., į bausmę įskaitytas E. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2007-04-12 iki 2007-04-14, nuo 2010-10-23 iki 2012-12-06, taip pat laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-07-07 iki 2009-07-09, kuris įskaitytas 2011-11-24 nuosprendžiu.

Laisvės atėmimo bausmė atlikti paskirta pataisos namuose.

Bausmės pradžią numatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-12-06 

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

E. I. išteisintas:

• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl  A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. (dėl D. M. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl Z. Š. priklausančio automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės),

neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (dėl F. T. priklausančio automobilio „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių daiktų vagystės) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., nagrinėjamoje byloje paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-12 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo 1 metams 2 mėnesiams bausme, prieš tai šią laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p., pakeitė į laisvės atėmimą 7 mėnesiams, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str. 1 d., 66 str., į bausmę įskaitytas E. I. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2007-04-11 iki 2007-05-13, nuo 2010-10-23 iki 2012-12-06, taip pat laikinojo sulaikymo laikas 2009-09-12 (vieną parą), įskaityta 2010-11-12 nuosprendžiu.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti paskirta pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-12-06. 

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

R. R. išteisintas:

• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl  A. V. priklausančio automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. (dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 259 str. 2 d. (dėl narkotinės medžiagos įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint tikslo ją platinti),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl D. Ž. priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės), 
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. (dėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės),
• pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. (dėl UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ priklausančio automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),
• pagal BK 178 str. 2 d. (dėl S. K. priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės),
• pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti IĮ S. R. projektavimo biurui priklausantį automobilį  „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
• pagal BK 187 str. 1 d. (dėl IĮ S. R. projektavimo biurui priklausančio automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo),

neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

• pagal BK 302 str. 1 d. (dėl neteisėto fizinio ir juridinio asmens dokumentų  įgijimo ir laikymo) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams,
• pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. (dėl F. T. priklausančio automobilio „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jame buvusių daiktų vagystės) - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d., 66 str., į bausmę įskaitytas R. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas: nuo 2007-03-23 iki 2007-05-25, nuo 2011-03-14 iki 2012-12-06.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-12-06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Skundžiamu nuosprendžiu kaltu pripažintas A. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,

n u s t a t ė :

E. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-06-21 22.00 val. iki 2010-06-22 8.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), stovėjusį G. K. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos, už 12000 Lt, jame buvusio 30 litrų dyzelinio kuro už 170 Lt, automagnetolą „JVC“ už 250 Lt, garso stiprintuvą „USB Blaster“ už 400 Lt, 2 vnt. garso kolonėlių „Gas“ už 180 Lt, žemųjų dažnių garsiakalbį „EVEL“ už 150 Lt, vaikišką vežimėlį už 280 Lt, 5 metrus instaliacinių laidų garso aparatūrai už 70 Lt, slaptų veržlių atsukimo antgalį už 100 Lt, automobilinę vaikišką kėdutę už 180 Lt, 3 vnt. sulankstomų kėdučių už 75 Lt, žaislą – vaikišką palapinę su barbės piešiniais už 100 Lt, automobilio keltuvą ir raktą ratams atsukti už 50 Lt, aliuminį paspirtuką „WRESLING“ už 100 Lt bei 4 vnt. lengvo lydinio ratlankius už 2000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam 15500 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S. nuteistas už tai, kad automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos, grobimo metu sugadino svetimą, G. K. priklausantį, turtą, o būtent sulaužė automobilio užvedimo spynelę už 600 Lt bei sulaužė kairės pusės slenksčio plastmasinę apdailą už 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam 800 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S. ir E. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-08-13 15.00 val. iki 2010-08-13 17.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), stovėjusį E. S. priklausantį automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rudos spalvos, 2005 metų laidos, už 13700 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 13700 Lt turtinę žalą.

E. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-08-22 23.00 val. iki 2010-08-23 6.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), stovėjusį Z. Š. priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2007 metų laidos už 23000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai 23000 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-10-11 21.00 val. iki 2010-10-12 18.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), stovėjusį D. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos, už 23250 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 23250 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-10-17 18.00 val. iki 2010-10-18 10.00 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pasitelkęs tyrimo metu nenustatytą asmenį, šiam asmeniui pagaminus automobilio užvedimo raktų kopijas, panaudodami lanksčią vilktį, skirtą automobiliui tempti, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), stovėjusį D. M. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 2006 metų laidos, už 23000 Lt, jame buvusį vaikišką vežimėlį „Zippy“ už 1000 Lt bei kuro bake buvusį 40 litrų dyzelinio kuro už 142,80 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 24142,80 Lt turtinę žalą.

E. B. nuteistas už tai, kad tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-07-09 16.05 val., į garažą Nr. 23, garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 1,0395 g narkotinės medžiagos – kanapių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir šią narkotinę medžiagą – 1,0395 g kanapių, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, E. B. ir E. S. bendrininkaudami laikė garaže Nr. 23, garažų bendrijoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010-07-12 22.31 val.

E. S., E. B., E. I. ir R. R. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai, pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“‚ o būtent R. R. kartu su E. I. iš anksto pažadėjus paslėpti ir saugoti bendrininkų nusikalstamos veikos rezultatus, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, E. B. 2007 m. kovo 22 dieną, apie 11.00 val., iš automobilių turgaus, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį E. S. atvarė bei paslėpė negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, o R. R. kartu su E. I. stebėjo aplinką, saugojo bendrininkus, tokiu būdu padėdami pagrobti F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 12000 Lt vertės, kuriame buvo keturi ratai su „Pirelli“ padangomis, tuo padarydami nukentėjusiajam 12000 Lt turtinę žalą.

R. R. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinių bei juridinių asmenų dokumentus, o būtent, nuo 2010 metų gruodžio mėnesio vidurio, tiksliai tyrimo metu nenustatytos datos, iki 2011-03-14, kuomet buvo atlikta krata pas R. R. namuose (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo rasta ir paimta: L. J. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė L. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), mokinio pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2010-08-24 apie 21.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, perduodamas 2000 eurų nenustatytam asmeniui, įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, o būtent E. S. laikotarpiu nuo 2010-08-22 23.00 val. iki 2010-08-23 6.30 val., tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, pagrobtą Z. Š. priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 23000 Lt vertės.   

E. S., E. B., E. I. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d.. E. S., E. B., E. I. ir R. R. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-03-18 nuo automobilio „Dodge grand caravan“ pavogė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) kuriuos po to pritvirtino prie pagrobtojo automobilio, bei tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010-03-11 13.00 val. iki 2010-03-12 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį, A. V. priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 1992 metų laidos, už 5000 Lt, jame buvusią vaikišką kėdutę už 150 Lt, automagnetolą „Sony“ už 200 Lt, įrankių dėžę su remonto raktų komplektu už 150 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 5500 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S., E. B., E. I. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. E. S., E. B., E. I. ir R. R. buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuotoje grupėje, automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 1992 metų laidos, grobimo metu sugadino svetimą, A. V. priklausantį, turtą, o būtent sulaužė vairuotojo dureles už 200 Lt, vairuotojo pusės šoninį veidrodėlį už 50 Lt bei užvedimo spynelę už 100 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 350 Lt dydžio turtinę žalą.

E. B., E. I. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. E. B., E. I. ir R. R. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje su E. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2010-07-25, nuo automobilio „VW Golf“ pavogė valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) kuriuos po to pritvirtino prie pagrobtojo automobilio, bei tęsdami nusikalstamą veiką, panaudodami 2010-06-02 pagrobtą automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobtam automobiliui tempti lanksčia vilktimi, įstumti į garažą, laikotarpiu nuo 2010-06-21 22.00 val. iki 2010-06-22 8.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį G. K. priklausantį automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos, už 12000 Lt, jame buvusio 30 litrų dyzelinio kuro už 170 Lt, automagnetolą „JVC“ už 250 Lt, garso stiprintuvą „USB Blaster“ už 400 Lt, 2 vnt. garso kolonėlių „Gas“ už 180 Lt, žemųjų dažnių garsiakalbį „EVEL“ už 150 Lt, vaikišką vežimėlį už 280 Lt, 5 metrus instaliacinių laidų garso aparatūrai už 70 Lt, slaptų veržlių atsukimo antgalį už 100 Lt, automobilinę vaikišką kėdutę už 180 Lt, 3 vnt. sulankstomų kėdučių už 75 Lt, žaislą – vaikišką palapinę su barbės piešiniais už 100 Lt, automobilio keltuvą ir raktą ratams atsukti už 50 Lt, aliuminį paspirtuką „WRESLING“ už 100 Lt bei 4 vnt. lengvo lydinio ratlankius už 2000 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 15500 Lt dydžio turtinę žalą.

E. B., E. I. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. E. B., E. I. ir R. R. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje su E. S., automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos, grobimo metu sugadino svetimą, G. K. priklausantį turtą, o būtent sulaužė automobilio užvedimo spynelę už 600 Lt bei sulaužė kairės pusės slenksčio plastmasinę apdailą už 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 800 Lt dydžio turtinę žalą.

E. B. ir E. I. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 3 d. E. B. ir E. I. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje su E. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2010-10-17 18.00 val. iki 2010-10-18 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, panaudodami lanksčią vilktį, skirtą automobiliui tempti bei anksčiau pagrobti automobilį „Audi A6“, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį, D. M. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“,  valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 2006 metų laidos, už 33000 Lt, jame buvusį vaikišką vežimėlį „Zippy“ už 1000 Lt bei kuro bake buvusį 40 litrų dyzelinio kuro už 142,80 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 34142,80 Lt dydžio turtinę žalą. 

R. R. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 259 str. 2 d. R. R. buvo kaltinamas tuo, kad bendrininkaudamas su E. B. ir E. S., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2010-07-09 16.05 val., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo, gabeno bei iki 2010-07-12 22.31 val. garaže Nr. 23, adresu (duomenys neskelbtini), laikė 1,0395 g narkotinės medžiagos – kanapių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

E. S. ir E. B. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. E. S. ir E. B. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, laiko tarpe nuo 2010-06-01 17.00 val. iki 2010-06-02 5.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį V. A. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 1992 metų laidos, už 4000 Lt bei jame buvusius daiktus: tamsiai rudos spalvos kompiuterinį stalą už 200 Lt, elektrinį metalo pjoviklį už 130 Lt bei suvirinimo skydelį už 30 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 4160 Lt dydžio turtinę žalą.

E. S. ir E. B. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 1 d. E. S. ir E. B. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, automobilio „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 1992 metų laidos grobimo metu sugadino svetimą, V. A. priklausantį, turtą, o būtent sulaužė abiejų priekinių durelių, bagažinės bei užvedimo spyneles viso už 360 Lt, sulaužė priekinį bamperį už 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 560 Lt dydžio turtinę žalą.

E. I. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. E. I. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje su E. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti bei tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010-08-22 23.00 val. iki 2010-08-23 06.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį Z. Š. priklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2007 metų laidos už 23000 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajai 23000 Lt dydžio turtinę žalą.

R. R. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. R. R. buvo kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuotoje grupėje su E. S., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, laikotarpiu nuo 2010-10-11 21.00 val. iki 2010-10-12 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį D. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1999 metų laidos už 23250 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 23250 Lt dydžio turtinę žalą.

E. B. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 178 str. 2 d. E. B. ir R. R. buvo kaltinami tuo, jog kartu su E. S. bei E. I., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš anksto susitarė pagrobti neapibrėžtą kiekį automobilių, pasiskirstė vaidmenimis, užduotimis, sėkmingam nusikalstamų veikų vykdymui parengė nusikalstamų veikų planą, mechanizmą, įgijo priemones, įrankius, t. y., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei iš nenustatyto asmens įgijo prasukėją, skirtą automobilių spynelėms sulaužyti, mechaniškai pažeisti ištraukiant širdelę, pasitelkė tyrimo metu nenustatytą asmenį užvedimo raktų kopijoms padaryti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo specialų įrenginį automobilių apsaugos sistemoms įveikti, pasirūpino pagrobtų objektų paslėpimo vietomis - E. S. išsinuomavus garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti, įgijo lanksčias vilktis pagrobtiems automobiliams tempti, įsigijo galingą automobilį „Audi V8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip priemonę pagrobtiems automobiliams tempti, po ko realizuodami nusikalstamą sumanymą, 2009-10-19 apie 3.40 val. pagrobė prie (duomenys neskelbtini), stovėjusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Toyota Land Cruizer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2007 metų laidos už 109860 Lt, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ 109860 Lt dydžio turtinę žalą.

E. B. ir R. R. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 25 str. 3 d. ir 187 str. 3 d. E. B. ir R. R. buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje, kartu su E. S. bei E. I., automobilio „Toyota Land Cruizer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2007 metų laidos grobimo metu sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, o būtent sulaužė automobilio „Toyota Land Cruizer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2007 metų laidos, vairuotojo durelių spynelę už 226,85 Lt, du elektros saugiklius viso už 1,16 Lt, elektros įrangą už 24,79 Lt bei posūkio žibintą už 16,53 Lt, tuo padarydami 269,33 Lt dydžio turtinę žalą.

R. R. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 2 d. R. R. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-06-02 17.20 val. iki 2010-06-03 6.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį S. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 1997 metų laidos, už 12000 Lt, tuo padarydamas  nukentėjusiajam 12000 Lt dydžio turtinę žalą.

R. R. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. R. R. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-10-09 12.00 val. iki 2010-10-11 8.45 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasikėsino pagrobti IĮ S. R. projektavimo biurui priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2005 metų laidos už 24000 Lt, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl tyrimo metu nenustatytų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

R. R. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką pagal BK 187 str. 1 d. R. R. buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-10-09 12.00 val. iki 2010-10-11 8.45 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasikėsinimo pagrobti IĮ S. R. projektavimo biurui priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2005 metų laidos, metu, sugadino svetimą, IĮ S. R. projektavimo biurui priklausantį turtą, o būtent sulaužė automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, 2005 metų laidos, vairuotojo durelių spynelę, apdailos detales aplink vairą ir prietaisų skydelį, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajam 1000 Lt dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d dėl F. T. automobilio vagystės, pagal BK 178 str. 2 d. dėl E. S. automobilio ir pagal BK 259 str. 2 d. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, pagal BK 178 str. 2 d. dėl Z. Š. automobilio vagystės, pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 1 d dėl G. K. automobilio vagystės ir turto sugadinimo, ir išteisinti nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d. požymių. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl D. Ž. automobilio vagystės ir D. M. automobilio vagystės, paskirtas bausmes už šias nusikalstamas veikas sušvelninti, taip pat švelninant galutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kitos nuosprendžio dalies, kurioje buvo išteisintas skundžiamu nuosprendžiu, neskundžia ir sutinku su juo.

Mano, kad teismo išvados skundžiamame nuosprendyje, pripažįstant jį kaltu dėl F. T. automobilio vagystės, E. S. automobilio vagystės, narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nuteistas nepagrįstai bei neteisingai, bei netinkamai taikytas LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos šioje dalyje surinktų įrodymų, kas teismui sukliudė priimti teisingą sprendimą. Taip pat mano, kad teismas skirdamas bausmę už F. T. automobilio vagystę taikė dabar galiojančią BK 178 str. 2 d. redakciją, nors 2007-03-22, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, galiojo BK 178 str. 2 d. redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2004-07-13, numačiusi už automobilio vagystę laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, ir kuri galiojo iki 2007-07-21, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomas įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, numatęs švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už D. M. ir D. Ž. automobilių vagystes paskyrė per griežtas bausmes, to pasėkoje paskirta per griežta subendrinta galutinė bausmė.

Nesutinka su teismo išvadomis dėl G. K. automobilio vagystės pagal BK 178 str. 2 ir G. K. priklausančio turto sugadinimo pagal BK 187 str. 1 d., dėl kurio jį pripažino kaltu, remdamasis vaizdo įrašo protokolu ir nustačius, jog konstatuota šiuo protokolu, kad būtent G. K. automobilis buvo jo nuomotame garaže Nr. 23 ir jis konkrečiai šį automobilį išvairavo iš garažo. Nurodo, kad iš vaizdo įrašo protokolo, kurio pagalba teismas padarė išvadas, jog būtent jis išvairavo automobilį, būtent šis G. K. priklausantis automobilis buvo jo garaže, jokių nei asmenų tapatybių, nei konkrečių automobilių identifikuoti negalima, todėl neaišku iš kokių duomenų teismas padarė tokias išvadas. Juo labiau, kad aptariant įrodymus, rėmėsi vaizdo ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad nei asmenų tapatybės, nei automobilių numerių nustatyti negalima. Ekspertizės akte 2012-10-03 d. Nr. 11-2385 yra pateiktos kategoriškos išvados, jog asmenų tapatybių nustatyti negalima. Klausimai apie visą vaizdo įrašą ir protokolą bei nuotraukas ekspertams buvo pateikti iš vaizdo įrašo esančio prie bylos. Teismas konstatavo, kad šis automobilis buvo įvarytas į garažą, kad apeliantas išvarė jį iš garažo. Vaizdo įrašo protokole nurodyta, kad 2010-06-22 3.09 val. automobilis „Seat Toledo” (panaudojant kitą pagrobtą automobilį) buvo įstumtas į garažą. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti, jog į garažą įstumiamas būtent G. K. automobilis, tai konstatavo remdamasis A. J. parodymais. A. J. nurodė, kad slaptai lankydavosi garaže, užsirašinėjo automobilio numerius, o vėliau 2011-04-13 vaizdo įrašo protokolą surašė remdamasis užrašais. Iš vaizdo įrašo protokolo matyti, kad pagrindas jam surašyti yra konkrečiai nurodytas - vaizdo įrašas. Jokie šalutiniai šaltiniai, tokie kaip A. J. pastebėjimai ar užrašai neminimi. Pažymėjo, kad nei byloje, nei A. J. teisme nepateikė jokių jo rašytų asmeninių užrašų apie vykdytą stebėjimą ir rezultatus. Apklausiamas apie šias aplinkybes teisme teigė, jog procesinių dokumentų, tarnybinių pranešimų apie atliktą stebėjimą nepildė, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. A. J. parodymų patikrinti negalima, jokie rašytiniai duomenys, kurie neva buvo byloje nepateikti, išskyrus vaizdo įrašą. Vaizdo įrašą tyrę ekspertai nustatė, jog dėl blogos įrašo kokybės negalima nustatyti asmenų tapatybių bei identifikuoti automobilių pagal valstybinius numerius. Todėl teismo išvada dėl G. K. automobilio buvimo garaže nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teigia, kad A. J. parodymai abstraktūs, jis stebėdavo kaip jis ateidavo į garažą, išeidavo, nei naktį, nei nuolat garažo nestebėdavo. Jis nesusijęs su tuo, o garažo raktus turėjo ir kaunietis. Atkreipė dėmesį, kad teismas 19 lapo nuosprendyje nurodo skirtingas aplinkybes, jog jis sakęs, kad raktus turėjo ir kaunietis, o kitur nurodo, jog jis sakęs, kad tik jis turėjo garažo raktus, todėl tik jis galėjo į jį patekti. Taip iškreipti įrodymai, jo duotų parodymų esmė ir vertinimas. Pažymėjo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad buvo pažįstamas R., kuris taip pat garažais naudojosi, turėjo raktus ir jis galėjo ten lankytis visiškai jam nežinant, todėl jis ir nežino kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo garaže atsidūrę automobilis „Seat Toledo” ir kieno jis. Jeigu šis asmuo nebuvo nustatytas, tai nereiškia, kad nėra tokių duomenų ir jo nebuvo. Mano, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesidomėjo ir neieškojo. Nėra byloje duomenų įrodančių priešingai ir paneigiančių jo parodymus šioje dalyje. Teismas dėl šio epizodo nesirėmė objektyviais įrodymais, vaizdo ekspertize, specialisto išvada, kurioje nerasta nuo vairuotojo sėdynės E. S. kvapo, nors teigia, kad šį automobilį jis vairavo. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eilę įvairių tyrimų joks jo ryšys su šiuo automobiliu nenustatytas, jokie pėdsakai nerasti. Nurodo, kad nors teismui nekėlė abejonių asmenų tapatybės remianti A. J., T. K., R. E., D. V. parodymais, tačiau tik vienintelis A. J. nurodė matęs jį keletą kartų atėjusį prie garažų. Jokių konkrečių faktų nustatyta nebuvo nustatyta. Tai, kad pareigūnai jau sekimo metu buvo nustatę asmenų tapatybes ir teismui nekelia abejonių, paneigia 2010-09-28 D. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta: „Kadangi teismo sankcionuotų slaptųjų veiksmų terminas baigiasi, o minimose baudžiamosiose bylose nėra nustatytos šias nusikalstamas veikas įvykdžiusių asmenų tapatybės bei nėra surinkta pakankamai duomenų leidžiančių patraukti šiuo asmenis baudžiamojon atsakomybėn, tikslinga tęsti slaptųjų veiksmų atlikimą“. Toks tarnybinis pranešimas yra jau 3 mėnesius atlikus slaptus veiksmus ir paneigiantis pareigūnų parodymus apie neva jiems žinomas tapatybes. Jeigu viršininkas kreipėsi dar terminui pratęsti slaptų veiksmų atlikimui, tai nei jam, nei jo pavaldiniam tuo metu nebuvo žinomos asmenų tapatybės. Be to, nėra nei vieno pareigūnų rašyto dokumento ikiteisminio tyrimo metu, tų pareigūnų, kurie davė parodymus, apie tai, kad ką, kokiomis aplinkybėmis jie nustatė, kieno tapatybę identifikavo, niekur niekas nefiksavo. Todėl nėra byloje duomenų apie konkretų laiką, konkrečius faktus, šiuo atveju G. K. automobilio vagystę, asmenis dalyvavusius joje. Jokiuose procesiniuose dokumentuose pareigūnų parodymai nefiksuoti, jie nebuvo apklausti kaip liudytojai, patys jokių tarnybinių pranešimų nerašė, nedalyvavo atpažinimo veiksmuose nustatinėjant tapatybes, todėl jų duotų parodymų negalima patikrinti, nustatyti apie kurį konkretų laiką jie kalba, apie kokius konkrečius faktus ir apsilankymus. Mano, kad neesant jokių objektyvių jo kaltės įrodymų, pripažino kaltu dėl G. K. automobilio vagystės ir jo turto sugadinimo.

Nurodo, kad nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl Z. Š. automobilio vagystės, nesant jokių objektyvių įrodymų dėl jo dalyvavimo šioje nusikalstamoje veikoje, netinkamai įvertinti įrodymai. Teismo nurodyta, kad nėra nustatyta kas automobilį įvarė į garažą, tačiau remiantis vaizdo įrašo protokolu ir A. J. parodymais, išvairavau aš. Dėl A. J. parodymų ir jų patikimumo ir sietinumo su konkrečiais įvykiais, apeliantas nurodė dėl G. K. automobilio. Vaizdo ekspertizė paneigė vaizdo įrašo protokolą, kuriuo teismas remiasi ir yra kategoriškos išvados, jog nei asmenų tapatybės, nei mašinų identifikuoti visais konkrečiais atvejais, kurie buvo vaizdo įrašo protokole negalima, išskyrus automobilių markę, kurios apima gana ilgą kelių metų laikotarpį. Apeliantui neaišku, kaip teismas sugebėjo nustatyti, kad tai buvo būtent Z. Š. priklausantis automobilis. Teismas nurodė, kadangi byloje nėra kokių nors objektyvių duomenų, leidžiančių svarstyti, ar buvo įmanomas šio automobilio atsiradimas garaže be E. S. žinios ir, esant nustatytam faktui, kad jis išvairavo automobilį ir važiavo būtent jis, laikė, kad jis dalyvavo ir pagrobiant automobilį. Akivaizdu, kad teismas sutinka, jog konkrečių duomenų apie jo dalyvavimą šio automobilio pagrobime nėra, tik daroma prielaida, kad jis naudojosi garažu, kad kitas asmuo nenustatytas ir tokių prielaidų pagrindu jį nuteisė. Nors nustatė, jog jis vairavo šį automobilį, tačiau- atlikus eilę tyrimų pėdsakų nebuvo rasta ir objektyvus jo ryšys su automobilio vagyste iš esančių byloje įrodymų nenustatytas. Anksčiau minėti pareigūnai, kurių parodymais teismas rėmėsi, nurodė, kad betarpiškai garažo nestebėjo, atvykdavo kartkartėmis. Nenustatyta kiek tiksliai asmenų šiame garaže lankėsi ir, kad lankėsi R., galimai varė ten automobilius, apie kuriuos nieko jam nežinoma, toks faktas nepaneigtas. Minimam asmeniui nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė jokių veisimų. Pažymėjo, kad teismas suklydo aptardamas jo parodymus, nes jis visada teigė, kad Ričardas taip pat naudojosi garažu ir turėjo raktą, todėl nėra tokių jo parodymų, kad raktą nuo garažo turėjo vienas. Teigia, kad jokių sąsajų su Z. Š. automobilio vagyste neturi nieko bendra. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog automobilį iš jo nusipirko A. Ž., todėl jis pašalintas iš kaltinimo A. Ž. kaip asmuo jam tą automobilį pardavęs. Ši teismo išvada prieštarauja aptartoms aplinkybėms, kad automobilį iš garažo išvarė ir nuvažiavo būtent jis. Automobilis rastas pas A. Ž., kuris nurodė, kad automobilį įsigijo ne iš apelianto, o iš kito asmens, o teismas darė išvadą, kad šį automobilį įsigijo iš nenustatyto asmens. Tai rodo, kad teismo išvados dėl šio epizodo yra prieštaringos ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, kas sąlygojo neteisingą sprendimą jo atžvilgiu ir jo pripažinimą kaltu dėl Z. Š. automobilio vagystės.

Taip pat nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su E. B., E. I. ir R. R., veikdami bendrai, pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojo, kad jis tiesiogiai dalyvavo automobilio vagystėje ir jį paėmė iš bendrininkų sutartos vietos, nuvairavo į sodybą, kur automobilis buvos rastas. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kur šis automobilis buvo paliktas, paimtas, kas susitarė tai padaryti, kaip, kur tai buvo įgyvendinama, nėra. Tai teismo spėjimas. Teismo pažymėta, kad jo telefonas iki 2007-02-22 11 val. 03 min. veikė ir jungėsi prie (duomenys neskelbtini) celės, (duomenys neskelbtini). Mano, jog tai įrodo, kad vagystėje nedalyvavo, nes tuo metu jau pagal nukentėjusiojo parodymus vyko derybos dėl automobilio (duomenys neskelbtini) turguje tarp jo ir asmenų, pagrobusių automobilį. Pažymėjo, kad nuo 2007-03-22 po 11.03 val. iki 2007-03-22 12.37 val. telefonas nebuvo prisijungęs, ir tai teismui leido daryti išvadą apie tai, jog pakanka laiko tam, kad paimtų bendrininkų paliktą automobilį, jį nuvairuotų į (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Teigia, kad teismas neturėdamas jokių objektyvių duomenų, sumodeliavo galimą nusikalstamos veikos atlikimo mechanizmą, tačiau mano, jog tokia teismo išvada pakankama versijai iškelti, o ne kaltei pagrįsti, pripažinti kaltu. Pripažįstant jį kaltu, turėjo būti nustatyti objektyvūs jo veiksmai atliekant šią nusikalstamą veiką, nurodyta kokiais įrodymais remiantis daroma tokia išvada. Vienintelis jo kaltės įrodymas aptariamas nuosprendyje yra jo telefono celių analizė ir nustatymas, kad jo telefonas jau po vagystės buvo išjungtas. Mano, kad būtent iš šio fakto objektyviai matyti, kad vagystėje jis nedalyvavo, nusikalstamos veikos padarymo momentu buvo (duomenys neskelbtini), kur naudojosi telefonu, jungiančiu 11.03 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teigia, kad nepakanka duomenų daryti išvadai, kad jis tuo metu, kai telefonas buvo išsijungęs, buvo kažkokioje teismo nenustatytoje vietoje iš kurios paėmė vogtą automobilį, nuvairavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Įtarimas, kaltinimas turi būti konkretūs ir jame negali būti tokių nenustatytų aplinkybių. Teismas nurodymas, kad yra teorinė galimybė nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į vietą, kur buvo vėliau rastas automobilis ir grįžti, taip būtent jis paėmęs iš kažkur automobilį, nuvažiavęs su juo į sodybą ir dalyvavęs automobilio vagystėje, yra teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis ir prieštaraujanti kitiems ikiteisminio tyrimo metus surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Tai paneigta nukentėjusiojo F. T. parodymais, kuris betarpiškai bendravo su vagystėje dalyvavusiais asmenimis ir nurodė galintis juos atpažinti, tačiau jo, kaip dalyvavusio vagystėje asmens, neatpažino. Taip pat tokios teismo išvados priešatarauja atliktiems tyrimams, gautoms specialisto išvadoms, dėl kurių vertinant įrodymus nepasisakė. Joks jo ryšys su šiuo vogtu automobiliu nei vagystė dieną nei po to nenustatytas. Jis atsitiktinai atsirado toje vietoje, kur buvo vėliau rastas automobilis, jis jas nurodė. Jo kvapas nerastas ant vairuotojo sėdynės, kas paneigia teismo išvadą, jog jis vairavo šį automobilį. Jo kvapas buvo rastas ant dešinės keleivio sėdynės, nes iš tos pusės jis buvo atsidaręs dureles, įlindęs į automobilį apžiūrėti, kai rado sodyboje.

Mano, kad dėl šios nusikalstamos veikos nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių jo kaltės įrodymų. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, rėmėsi prielaidomis, kurias pats suformavo nuosprendyje, dėl to nepagrįstai buvo pripažintas kaltu. Teismas nesant duomenų modeliuoja situaciją, koreguoja kaltinimą, nurodydamas, kad jis atvarė automobilį į sodybą, tačiau nepažymi iš ko nustatyta, kad būtent tokiu būdu buvo pavogtas automobilis, kur, kada buvo perduotas jam, iš ko sprendžiama nuo kur jis varė automobilį, tokios nusikaltimo mechanizmo aplinkybės neaptariamos, nenustatytos, tačiau daroma išvada, kad būtent taip buvo padarytas nusikaltimas, tokių asmenų atliekant tokius veiksmus.

Pažymėjo, kad nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis patvirtinama tai, jog jokių objektyvių duomenų apie dalyvavusius vagystėje asmenis ir buvusius nusikalstamos veikos padarymo vietoje nėra, teismas pats modeliuoja situaciją darydamas įvairias prielaidas ir įvardindamas jas netiesioginiais įrodymais. Aptardamas įrodymus teismas nurodė, kad E. I. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonento Nr. kaltinime inkriminuotu laiku buvo (duomenys neskelbtini), 10.03 val. veikė celė Nr. S105C ((duomenys neskelbtini)). Po 10.03 val. iki 2007-03-22 11.31 val. E. I. naudojamas telefonas nebuvo prisijungęs, F. T. automobilis „Audi A6 Quatro“ iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2007-03-22 apie 11 val., t. y. kaip tik tuo metu, kai E. B. ir E. I. mobiliojo ryšio telefonai buvo išjungti. Abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonų išjungimo laikas ir prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių laikas sutampa, to laiko, kuomet abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonai nebuvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių, užtenka, kad būtų galima iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pagrobti automobilį ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad net gi akcentuojamas laikas, nesutampa su nusikalstamos veikos padarymu ir nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pripažintas kaltu kaip tiesiogiai automobilį pagrobęs asmuo, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų ir tokias teismo išvadas apie nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, patvirtinančių įrodymų. Nėra nei fiksuotų pokalbių tarp jo ir kitų kaltinamųjų, iš kurių būtų matyti apie ką, kokiu metu jie bendravo. Jie yra draugiai, pažįstami nuo vaikystės, todėl bendravo ne tik minimos teismo automobilio vagystės metu. Telefono celė nurodo tik apytikrę abonento buvimo vietą, bei aptarnauja gana nemažą spindulį, todėl konkrečios abonento buvimo vietos nustatyti negalima. Nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados paneigia, kad būtent jis dalyvavo mašinos vagystėje (duomenys neskelbtini) mieste, todėl teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, neatitinka faktinių aplinkybių. Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo ir automobilio negrobė. Nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2007-03-22 d. apie 6 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, parodė kad vyriškiai tarėsi dėl jo automobilio pirkimo, o po to nuvažiavo jo automobiliu. Nukentėjęs parodė, kad juos galėtų atpažinti iš veido bruožų. Pateikus atpažinimui nukentėjusysis atpažino asmenį, nesusijusį su tiriama nusikalstama veika, o pateikto tarp kitų asmenų atpažinti įtariamojo R. R. neatpažino. Jis taip pat nebuvo atpažintas, nors nukentėjusysis tiesiogiai bendravo su automobilį pagrobusiais asmenimis. Teigia, kad teismas nesirėmė objektyviais įrodymais šioje dalyje jį teisinančiais, o telefono išklotinę interpretavo kaltinimui palankia linkme. Pažymėjo, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Mano, kad buvo pažeistos BK 20 str. nuostatos. Ant automobilio buvo rastas piršto pėdsakas, specialisto išvada Nr. 81-1S-1-18 nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ne jo, ne kitų kaltinamųjų, ne nukentėjusiojo, o kito asmens. Iš specialisto išvados Nr. 11-1320(07) matyti, kad dirvožemis nuo visų keturių automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilimėlių skiriasi, nuo dirvožemių pavyzdžių iš sodybos kiemo ir nuo kelio prie įvažiavimo į sodybą, paimtų (duomenys neskelbtini) kaime. Šių įrodymų teismas neaptarė, nors turi vertinti visų įrodymų visetą. Pastebėjo, jog 2008-05-14 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra buvo išanalizavusi nuosekliai visus įrodymus dėl šio automobilio vagystės ir priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, neesant jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymų. Atnaujinus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai šią baudžiamąją bylą, jokie nauji neginčytini įrodymai nebuvo surinkti, tie patys abejones keliantys duomenys buvo perduoti teismui, kurių pagrindu teismas jį pripažino kaltu. Mano, kad dėl netinkamo įrodymo vertinimo, pripažintas nepagrįstai kaltu pagal BK 178 str. 2 d., todėl prašo išteisinti.

Nurodo, kad nepagrįstai pripažintas kaltu dėl E. S. priklausančio automobilio vagystės. Teismas tvirtindamas, kad pokalbis telefonu apie paliktą prie E. S. namų automobilį „Honda Jazz“ su rakteliais liko pokalbiu, jokių neteisėtų veiksmų nesiėmė, tačiau pažymėjo, kad  šias aplinkybes paneigia kiti įrodymai. Rėmėsi protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, telefoninių pokalbių suvestine, garažo vaizdo įrašo protokolu, taip pat trumpas laiko tarpas praėjęs nuo E. S. perduotos E. B. informacijos apie automobilio atvairavimo į garažą, taip pat, kad nei E. B., nei E. S. daugiau su nieko nebendravo, dėl to darė išvadą, kad būtent E. B. pagrobė automobilį, jį atvairavo į garažą. Duomenų jį dalyvavus kaip bendravykdytojui nėra.

Teigia, kad jo su E. B. skambutis nesusijęs su automobilio vagyste, kaip jis pastebėjo mašiną su rakteliais, taip galėjo bet kuris pro šalį einantis asmuo tą patį pamatyti, pasinaudojęs proga ją nuvaryti. Jam nežinoma, kaip kokiomis aplinkybėmis šis automobilis buvo pavogtas. Šis pokalbis gautas operatyvinių duomenų pagalba. Kadangi teismo nutarties dėl galimumo klausytis jo pokalbius, daryti įrašus šiuo atveju byloje nėra, todėl tokio atsitiktinio nesankcionuoto pokalbio pateikimas į bylą, rėmimasis juo, pažeidžia įrodymams keliamą leistinumo principą, nes visi įrodymai byloje turi būti gauti BPK nustatyta tvarka ir laikantis jos.

Mano, kad vaizdo įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes iš vaizdo įrašo nėra nustatytos tos aplinkybės, kurios minimo nuosprendyje motyvuojant jo kaltę šiame epizode. Vaizdo įrašo protokolas surašytas remiantis vaizdo įrašu, esančiu byloje, tačiau pagal vaizdo kokybę neįmanoma atpažinti ten užfiksuotų asmenų. Atlikus vaizdo įrašo ekspertizę, ekspertizės akte 2012-10-03        Nr. 11-2385 pateiktos išvada, jog asmenų tapatybių nustatyti negalima. Analizuoja ir teigia, kad iš ekspertizės akto 22 klausimo matyti, kad buvo užduotas klausimas ar vaizdo įraše užfiksuoti asmenys 2010-08-13 17.15 val. atvykę automobiliu ir išeinantys iš garažo yra E. S. ir E. B.? Ar į garažą įvažiavęs automobilis yra Honda Jazz? Ekspertai nustatė, kad lauke esantys asmenys užfiksuoti iš didelio atstumo, jų veidai užima labai mažą kadro dalį, dėl šių priežasčių ir kitų skaitmeninės stebėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų, atvaizduose nesimato atskirų veido elementų, todėl portretinei asmenų identifikacijai netinkami. Taip pat prie 2011-04-13 apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose užfiksuotų asmenybių tapatybių negalima. Tiriamasis automobilis, užfiksuotas fotonuotraukose Nr. 49 ir Nr. 72 yra „Honda“, prekinio ženklo „JAZZ“ modelio gaminto 2002-2009 m. Dėl skaitmeninės stebėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų nustatyti ant subjektų dėvimų drabužių esančius užrašus ir prekinių ženklų logotipus, subjektų dėvimų drabužių konkrečias spalvas nėra techninių galimybių. Nustatyti fotonuotraukose Nr. 49, Nr. 72 užfiksuotų automobilių valstybinius numerius nėra galimybių. O iš ekspertizės akto 12 klausimo, matyti, kad buvo klausta - ar vaizdo įraše užfiksuoti asmenys 2010-07-09 d. 17.38 val. įėję į garažą, (duomenys neskelbtini), garažas Nr. 23, ir išėję iš garažo yra E. B. ir E. S.? Nustatyta, kad patalpoje esantys asmenys užfiksuoti iš ganėtinai didelio atstumo, viduje prieblanda arba silpnas, netolygus apšvietimas pro pravertas duris, esančias priešais vaizdo fiksavimo kamerą, asmenų veidai neapšviesti, užima mažą kadro dalį, dėl šių priežasčių ir kitų skaitmeninės stenėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų, atvaizduose beveik arba visai nesimato atskirų veido elementų, tokių kaip akys, nosis, burna, lūpos, ausys, todėl portretinei asmenų identifikacijai jie netinkami. Ekspertizės aktas paneigia vaizdo įrašo protokole aprašytas aplinkybes, kadangi iš ekspertizės išvadų akivaizdu, jog iš esančio vaizdo įrašo negalima nustatyti aplinkybių, kurios užrašytos protokole. Teismo nenurodyta, kodėl remiamasi vaizdo įrašo protokolu ir kodėl nesiremiama vaizdo ekspertize ir vertindamas įrodymus šioje dalyje visai nevertina, nepasisako, tuo pažeisdamas reikalavimą vertinti įrodymus visete.

Apelianto nuomone, jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl F. T. automobilio ir neteisingai skirta bausmė. Pagal galiojančias BK nuostatas, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jam skyrė bausmę artimą vidurkiui - 3 metus 2 mėnesius. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK redakciją, BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, vidurkis 2,5 metų laisvės atėmimo. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas buvo švelnesnis, teismas turėjo taikyti senąją 2004-07-13 kodekso redakciją, galiojusią iki 2007-07-21, o ne dabar galiojančią, nes nusikalstama veika padaryta 2007-03-22. Taip pat neteisingai skirta bausmė dėl D. M. automobilio ir D. Ž. automobilių vagystės, už kurias paskyrė po 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad teismas neįvertino, jog būtent jis pripažino ir geranoriškai parodė iš D. Ž. pavogtą automobilį, tik jo dėka jis buvo rastas ir išaiškinta veika. Tai turėtų būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Įstatyme numatytos alternatyvios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl yra pagrindas švelninti paskirtą bausmę už D. Ž. automobilio vagystę, tuo pačiu ir galutinę jam paskirtą bausmę. Taip pat dėl D. M. automobilio vagystės paskirta bausmė yra per griežta, atsižvelgiant į tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino šią nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Neatsižvelgta į jo charakteristiką, sveikatos problemas, kad serga nepagydoma liga - žvyneline, reikalingas nuolatinis gydymas, jau daugiau kaip du metus yra praleidęs kalėjimo sąlygomis.

Atkreipė dėmesį į A. J. parodymus, kuriais teismas remiasi. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas liudytoju. Pats būdamas bylos tyrėju ir atlikdamas eilę proceso veiksmų šioje byloje nesurašė jokio tarnybinio pranešimo apie jo galimai matytas aplinkybes, niekur jų nefiksavo, jo parodymų negalima patikrinti. Teisme davė abstrakčius parodymus, kad vykdė garažo stebėjimą, lankėsi jame, tačiau jokių konkrečių detalių apie E. S. automobilio vagystę nenurodė ir nepatvirtino. Nors teigė, kad į vaizdo įrašo protokolą įrašė betarpiško jo stebėjimo garažą duomenis, tačiau iš vaizdo įrašo protokolo akivaizdu, kad tyrėjas jį surašydamas rėmėsi tik vaizdo įrašu. A. J. jokiame dokumente nenurodė, kad būtų matęs betarpiškai E. B. įvarantį būtent E. S. priklausiusį automobilį. Automobilio „Honda Jazz“ įvarymą į garažą pasakojo tik teisme, todėl, mano, kad šie parodymai turėtų būti vertinami kitų įrodymų visete. Pastebėjo, kad kituose epizoduose tokių liudytojo parodymų ir vaizdo įrašo kaip kaltės įrodymo nepakako. Nesupranta, kokiu pagrindu jis pripažintas kaltu, kuo pasireiškė jo nusikalstami veiksmai ir kokiais duomenimis byloje tai patvirtinta, jeigu teismo nustatyta, kad duomenų apie tai, jog jis kartu su E. B. dalyvavo kaip nusikaltimo bendravykdytojais nėra, negalima objektyviai spręsti, kad E. S. kartu su E. B. atliko automobilio vagystės objektyviąją pusę apibrėžiančius veiksmus, taip pat nurodyta, kad jis nebuvo kaltinamas šios nusikalstamos veikos organizavimu, duomenų apie jo dalyvavimą vagystėje nėra, nenustatyti jo veiksmuose objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

Nurodo, kad neturi nieko bendra su narkotikais, rastais (duomenys neskelbtini) garaže Nr. 23, atliekant slaptą sekimą, nežino kaip jie ten atsirado. Nurodė, kad garaže taip pat lankydavosi ir jo draugas, turėjęs garažo raktus. Jo kaltė įrodyta tik tuo, kad nustatyta, jog jis žinojo apie atgabentą narkotinę medžiagą ir iš dėžutės paimdavo narkotinės medžiagos. Ši aplinkybė teismo nustatyta tik iš vaizdo įrašo. Be to, A. J. nurodė, kad garažo vidaus jie neturėjo galimybės matyti betarpiškai į ji nepatekę. Pažymėjo, jog atlikus kratą narkotinių medžiagų garaže nerasta, todėl negalima teigti, kad jis žinojo apie narkotinių medžiagų laikymą, paimdavo jas, ar iš vis ką nors imdavo iš garažo. Jokių duomenų patvirtinančių tai, išskyrus vaizdo įrašo protokolą, nėra. Pašalinęs iš kaltinimo gabenimo aplinkybę teismas paliko laikymą, remdamasis vaizdo įrašo protokolu, kurio įrašas garaže visiškai prastos kokybės, nieko nustatyti negalima, taip pat specialisto išvada dėl narkotinių medžiagų ir A. J. parodymais, tarnybiniu pranešimu. Specialisto išvada nustatyta, kad rasta medžiaga kanapė, tačiau nėra rasta jo pėdsakų, leidžiančių teigti jį turėjus kokį tai ryšį su šia narkotine medžiaga.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d ir išteisinti nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. požymių. Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 302 str. 1 d., 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti švelnesnę bausmę už šią nusikalstamą veiką. Taikyti BPK 59 str. 1 d. 2 p. ir pripažinti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe jo prisipažinimą ir gailėjimasi dėl dokumentų įgijimo ir laikymo.

Nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažintas kaltu dėl F. T. priklausančio automobilio vagystės ir nuteistas. Dėl kitų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinamas ir remiantis BPK 303 str. 5 d. 2 p. jis išteisintas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio toje dalyje neskundžia. 

Mano, kad teismo išvados pripažįstant jį kaltu dėl F. T. automobilio vagystės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jis nuteistas nepagrįstai, neteisingai. Teismas netinkamai taikė BPK 20 str. nuostatas vertindamas šioje dalyje surinktus įrodymus. Neteisingai taikytas įstatymas skiriant bausmę, nes taikė dabar galiojančią BK 178 str. 2 d. redakciją, nors 2007-03-22, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, galiojo BK 178 str. 2 d. redakcija, kuri įsigaliojusi nuo 2004-07-13 d., numeris IX-2314, kuri už automobilio vagystę numatė laisvės atėmimą iki 5 metų, galiojo iki 2007-07-21, todėl turėjo jo atžvilgiu būti taikomas įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu. Mano, kad skiriant bausmę dėl dokumentų laikymo pagal BK 302 str. 1 d., pažeidė įstatymą, nenustatant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nepagrįstai netaikant jo atžvilgiu BK 59 str. nuostatų, nors jis pripažino ir gailėjosi padaręs šią nusikalstamą veiką.

Nurodo, kad epizode dėl F. T. automobilio vagystės jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str .2 d., kaip padėjėjo padaryti vagystę, jog iš anksto pažadėjęs paslėpti ir saugoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, su E. I. stebėjo, saugojo aplinką, bendrininkus ir taip padėjo padaryti vagystę. Teigia, kad jį pripažįstant kaltu, teismo turėjo būti nustatyti du momentai, tai išankstinis jo žinojimas apie nusikalstamą veiką ir pažadėjimas paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, stebėjimas, saugojimas aplinkos ir bendrininkų. Nei tiesioginių, nei netiesioginių jo kaltės įrodymų apie išankstinį jo žinojimą apie nusikalstamą veiką, nėra.   Teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė BPK 20 str. nuostatas, rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis, kurias suformavo nuosprendyje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nurodė, kad yra visuma netiesioginių įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodymų grandinę ir leidžia teismui daryti išvadą, kad E. S., E. B., E. I. ir R. R. bendrais veiksmais, pasiskirstę vaidmenimis, pagrobė F. T. priklausantį automobilį ir išsamiai analizavo telefonų celių duomenis. Pažymėjo, kad teismas išsamiai analizavo kitų kaltinamųjų telefonų celių analizes, tačiau apie jo telefono celes nepasisakė iš viso, kas rodo visapusiško įrodymų dėl šio epizodo netyrimo. Jam priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) abonento skambučių celių analizės akivaizdžiai matyti, kad įvykio dieną šis abonentas visą laiką buvo (duomenys neskelbtini). 10.03 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 10.30 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 10.35 val. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), 10.41 val. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), 11.01 val. telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), 11.03 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 11.40 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 11.55 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), 12.38 val. telefonas jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini). Visą dieną iki pat vakaro jis buvo (duomenys neskelbtini), telefonu naudojosi, skambino, kas paneigia bet kokį galimą jo dalyvavimą automobilio vagystėje, nes įvykio dieną jis nebuvo (duomenys neskelbtini), nebuvo arti vagystės vietos, joje nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas nukentėjusiajam F. T. atpažinti, jo neatpažino. Teigia, kad jokiais faktiniais duomenimis susitarimas iš anksto padėti paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir jo žinojimas apie nusikalstamą veiką nenustatytas.

Pažymėjo, kad kaip jo kaltės įrodymą teismas nurodo tai, kad liudytojas A. K. užsirašė automobilio BMW numerius, kuris buvo nustatytas ir priklausė jam, taip pat, kad buvo sulaikytas netoli tos vietos, kur rastas automobilis. Pažymėjo, kad A. K., kuris davė parodymus apie jo pastebėtus asmenis, nurodė, kad šių asmenų jis atpažinti negalėtų, todėl nėra duomenų iš kurių galima būtų teigti, kad jis buvo minimoje sodyboje prie vogto automobilio. Šiose apylinkėse, kur galimai buvo pastebėtas jo automobilis, jis turėjo galimybę ir galėjo lankytis, nes ten gyvena jo pusseserė. Telefono išklotinėse nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-03-24 d. užfiksuotas skambutis pusseserei R. R.. Todėl galėjo būti pas gimines tame rajone tiriamuoju laikotarpiu. Jis buvo sulaikytas jau po įvykio, po vagystės praėjus kuriam laikui, netoli tos vietos, kur rastas automobilis. Mano, kad tai tikrai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti jį vagystės dalyvavime, nes jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, nėra.

Pažymėjo, kad ši teismo išvada pripažinti jį padėjėju šioje vagystėje nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados tik patvirtina tai, jog jokių objektyvių duomenų apie dalyvavusius vagystėje asmenis ir buvusius nusikalstamos veikos padarymo vietoje nėra. Teismas pats modeliuoja situaciją, darydamas įvairias prielaidas ir įvardindamas jas netiesioginiais įrodymais, analizuoja E. I. ir E. B. naudojamus mobiliojo ryšio telefonus, jų prisijungimą ir atsijungimą, laiko tarpą, galimumą nuvažiuoti ir galimo nuvažiavimo trukmę, kai tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini). Mano, teismo išvada, jog E. S. atvarius automobilį, o E. I. su R. R. stebėjus aplinką, saugojus bendrininkus, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tai interpretacija ir sugalvotas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, kuris bylos duomenimis nenustatytas.

Jo kaltė grindžiama tik tuo, kad jau praėjus kuriam laikui po vagystės tame rajone, kur buvo atvarytas vogtas automobilis, buvo pastebėtas jo automobilis, jis pats buvo sulaikytas. Jokių objektyvių duomenų, apie bendrininkų susitarimą pažadėti iš anksto paslėpti daiktus, apie susitarimą sutartoje vietoje paimti bendrininkų paliktą automobilį, ir tokias teismo išvadas apie nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą patvirtinančių įrodymų, nėra. Nėra fiksuotų pokalbių tarp jo ir kitų kaltinamųjų, iš kurių būtų matyti apie ką, kokiu metu jie bendravo. Jie yra draugai, pažįstami nuo vaikystės, todėl bendravo ne tik minimos teismo automobilio vagystės metu.

Apelianto nuomone, neaišku iš kokių duomenų teismas nustatė jo išankstinį pažadėjimą paslėpti pavogtus daiktus ir susitarimą bei jo dalyvavimą saugant aplinką ir bendrininkus. Teigia, kad jokie objektyvūs jo dalyvavimo vagystėje veiksmai nenustatyti. Objektyvūs byloje įrodymai, tai yra nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados, kurie paneigia būtent jį dalyvavus jo mašinos vagystėje (duomenys neskelbtini) mieste, todėl teismo išvados yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis ir spėjimais, neatitinka faktinių aplinkybių. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo, automobilio negrobė. Nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2007-03-22 apie 6 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, vyriškiai tarėsi dėl jo automobilio pirkimo, o po to nuvažiavo jo automobiliu, tuos vyriškius galėtų atpažinti iš veido bruožų. Pateikus atpažinimui nukentėjusysis jo neatpažino. Mano, kad teismas nesirėmė objektyviais įrodymais šioje dalyje jį teisinančiais, iš jų būtų jo telefono išklotinė, patvirtinanti jį nebuvus vagystės metu (duomenys neskelbtini) ir tame rajone, kur buvo automobilis nuvarytas. Teismas nevertino nukentėjusiojo parodymų, atliktų tyrimų išvadų. Buvo rastas piršto pėdsakas ant automobilio „Audi A6“, specialisto išvada Nr. 81-1S-1-16 nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ne jo, o kito asmens. Specialisto išvadoje Nr. 11-1320(07) nustatyta, kad dirvožemis nuo visų keturių automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilimėlių skiriasi dirvožemių pavyzdžiai iš sodybos kiemo, nuo kelio prie įvažiavimo į sodybą, paimtų (duomenys neskelbtini) kaime. Specialisto išvadoje Nr. l40-l-IS1-5 nustatyta, kad nerasta jo kvapo automobilyje „Audi A6“. To teismas neaptarė vertindamas įrodymus, nors turi vertinti visus įrodymus visete, todėl pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Teigia, kad 2008-05-14 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra buvo išanalizavusi nuosekliai visus įrodymus dėl šio automobilio vagystės ir priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, skirtingai nei padaryta Šiaulių miesto apylinkės teismo. Ikiteisminis tyrimas buvo pagrįstai nutrauktas, nesant jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymų. Atnaujinus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai šią baudžiamąją bylą jokie nauji neginčytini įrodymai nebuvo surinkti, tie patys abejones keliantys duomenys buvo perduoti teismui ir jų pagrindu teismas jį pripažino kaltu. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių, netinkamo įrodymo vertinimo, jis pripažintas nepagrįstai kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., todėl prašo išteisinti.

Mano, kad teismas ne tik jį pripažino nepagrįstai kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., bet neteisingai jam paskyrė bausmę. Teismas nuosprendyje rėmėsi galiojančio BK nuostatomis ir už BK 178 str. 2 d. skyrė bausmę artimą vidurkiui - 3 metus laisvės atėmimo. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK redakciją už BK 178 str. 2 d., sankcija buvo numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo, vidurkis - 2,5 metų. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas buvo švelnesnis ir numatė mažesnę atsakomybę ir švelnesnę bausmę, teismas turėjo taikyti būtent šią kodekso redakciją, o ne dabar galiojančią.

Pažymėjo, jog sprendžiant bausmės dydžio klausimą, kai nusikalstama veika dėl F. T. automobilio vagystės, už kurią yra nuteistas, buvo padaryta 2007-03-22, buvo nuteistas pirmą kartą tik 2007-07-10, t. y. automobilio vagystės metu buvo neteistas, todėl bausmė už šį nusikaltimą turėtų būti skiriama kaip neteistam asmeniui, o ne esant recidyvui. Teistumas prieš priimant nuosprendį jo atžvilgiu buvo išnykęs, nes bausmę atliko 2009-09-14, trys metai po bausmės atlikimo suėjo 2012-09-14. Neišnykus teistumui padarė tik nusikalstamą veiką, numatytą BK       302 str. 1 d. Teismas skirdamas bausmę, paskirdamas bausmių vidurkį, neatsižvelgė į jo kvalifikuotą antraeilį vaidmenį, todėl pažeidė BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, šio straipsnio 2 d. 6 p. Mano, kad teismas skyrė per griežtą bausmę, nes valstybinis kaltintojas už eilę nusikaltimų, už kuriuos prašė jį pripažinti kaltu, siūlė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o iš eilės nusikaltimų jis buvo išteisintas, tačiau bausmė vis tiek buvo paskirta 3 metai 4 mėnesiai, t. y. artima bausmei už visus nusikaltimus kaip prašė valstybinis kaltintojas.

Pastebėjo, kad skiriant bausmę pagal BK 302 str. 1 d., teismas pažymėjo, jog jis neneigia įgijęs ir laikęs fizinio ir juridinio asmens dokumentus, tačiau dėl savo veiksmų nesigailėjo, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis pripažino įgijęs dokumentus, nurodė aplinkybes kaip juos rado ir tik iš neapdairumo jų nenunešė į policiją. Tai patvirtino nukentėjusysis L. J., parodęs, kad 2010 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) prekybos centre „A.“ pametė savo piniginę su dokumentais. Mano, kad nepagrįstai nepripažintas jo prisipažinimas ir gailėjimasis atsakomybę lengvinančia aplinkybe, neatsižvelgė į ją skirdamas bausmę. Jis jokių sunkių pasekmių nesukėlė, žalos nepadarė, dėl to gailisi, todėl mano, kad skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė už šį nusikaltimą yra per griežtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 178 str. 2 d dėl F. T. automobilio vagystės, pagal BK 178 str. 2 d. dėl E. S. automobilio  vagystės ir pagal BK 259 str. 2 d. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 259 str. 2 d. požymių.

Dėl nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinamas, ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžiu buvo išteisintas, toje dalyje nuosprendžio neskundžia ir sutinka su juo. Nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, t. y. F. T. priklausančio automobilio vagystės, E. S. priklausančio automobilio vagystės ir narkotinių medžiagų gabenimo ir laikymo neturint tikslo jas platinti bei nuteistas. Mano, kad teismo išvados skundžiamo nuosprendžio dalyje neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl to netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jis nuteistas nepagrįstai, neteisingai, taip pat pažeistos BPK 20 str. nuostatos vertinant šioje dalyje surinktus įrodymus, kas teismui sukliudė priimti teisingą sprendimą.

Taip pat mano, kad teismas pažeidė įstatymą ir skiriant jam bausmę dėl F. T. automobilio vagystės, nes taikė dabar galiojančią BK 178 str. 2 d. redakciją, kai 2007-03-22 buvo įvykdyta nusikalstama veika, kurio metu galiojo BK 178 str. 2 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-07-13, numačiusi laisvės atėmimą iki 5 metų, ir galiojusi iki 2007-07-21, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikomas įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, numatęs švelnesnę bausmę.

Nurodė, kad jis buvo nuteistas dėl F. T. automobilio vagystės, jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojo, t. y. buvo nuteistas už tai, kad jis tiesiogiai dalyvavo automobilio vagystėje ir jį pavogė iš (duomenys neskelbtini) automobilių turgaus. Vienintelis jo kaltės įrodymas aptariamas nuosprendyje yra jo telefono celių analizė ir nustatymas, kad jo telefonas vagystės momentu buvo išjungtas. Mano, kad iš tokio fakto nustatymo negalima ir nepakanka duomenų daryti išvadai, kad jis tuo metu, kai buvo telefonas išsijungęs, jis buvo būtent (duomenys neskelbtini). Nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis iš viso buvo kur nors iš (duomenys neskelbtini) išvykęs. Teigia, kad teismas nurodydamas, jog yra teorinė galimybė per laikotarpį, kai telefonai buvo išjungti, nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir grįžti, nesant absoliučiai daugiau jokių įrodymų, nustatė, kad būtent jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir grįžo, taip tiesiogiai dalyvavo automobilio vagystėje. Tai tik teismo prielaida, nepatvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis, prieštaraujanti kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems, teisme ištirtiems įrodymams. Nukentėjusysis F. T., kuris betarpiškai bendravo su vagystėje dalyvavusiais asmenimis, nurodė galintis asmenis atpažinti, tačiau jo, kaip dalyvavusio vagystėje asmens, neatpažino. Teismo išvados prieštarauja eilei atliktų tyrimų ir gautų specialisto išvadų, apie kurias vertinant įrodymus šioje dalyje teismo nepasisakyta. Joks jo ryšys su šiuo vogtu automobiliu, nei vagystė dieną, nei po to, nenustatytas, nerasti, nei jo pirštų, nei biologiniai pėdsakai, nei kvapai. Tai paneigia teismo išvadą, jog jis galėjo pagrobti automobilį iš automobilių turgaus (duomenys neskelbtini) ir jį vairuoti.

Teigia, kad teismas pripažindamas jį kaltu, rėmėsi tik telefono celių duomenimis ir darė prielaidą, kad jeigu telefonas buvo išjungtas, tai jis dalyvavo vagystėje, nors visi kiti objektyvūs jo minimi įrodymai byloje tai neigia. Teismo išvados turi remtis konkrečiais nustatytais faktais. Apelianto nuomone teismas nesant duomenų modeliuoja situaciją, koreguoja kaltinimą ir nurodo, kad jis pagrobė automobilį iš turgaus, E. S. jį atvarė į sodybą. Nepažymėta iš ko tai nustatyta, kad būtent tokiu būdu buvo pavogtas automobilis, kur ir kada jis buvo perduotas E. S., nuo kur jis varė automobilį nuo (duomenys neskelbtini), ar nuo (duomenys neskelbtini). Neaptariamos nusikaltimo mechanizmo aplinkybės, jos nenustatytos.

Pažymėjo, kad iš jam priskirto telefono skambučių celių analizės matyti, jog po 2007-03-22 10.10 val. buvo skambutis, telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), po to telefonas buvo išjungtas, įjungtas 11.31 val. vėl toje pačioje vietoje, vėlesni skambučiai taip pat rodo tą pačią celę. Mano, kad iš šių duomenų galima daryti išvadą, jog nuo 10 val. iki 12.41 val., jis buvo šios celės aptarnaujamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste ir niekur nebuvo išvykęs. Teismas tik spėja pagal atstumą, kad jis turėjo teorinę galimybę telefono išjungimo metu nuvykti į Radviliškį ir grįžti, tačiau kad tai iš tikrųjų būtų padaręs jis, jokių duomenų byloje nėra. Jis nebuvo nei pastebėtas, nei užfiksuotas po vagystės prie automobilio, nedalyvavo tiesiogiai šio automobilio pagrobime iš nukentėjusiojo F. T.. Teismas aptardamas įrodymus nurodo, kad E. I. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonento Nr. kaltinime inkriminuotu laiku buvo (duomenys neskelbtini), 10.03 val. veikė celėje Nr. S105C ((duomenys neskelbtini)), po 10.03 val. iki 2007-03-22 11.31 val. E. I. naudojamas telefonas nebuvo prisijungęs, F. T. automobilis „Audi A6 Quatro“ iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2007-03-22 apie 11 val., t. y. tuo metu, kai jo ir E. I. mobiliojo ryšio telefonai buvo išjungti, bei jų abiejų mobiliojo ryšio telefonų išjungimo laikas ir prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių laikas sutampa ir to laiko, kuomet abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonai nebuvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių, užtenka, kad būtų galima iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pagrobti automobilį ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad netgi laikas, kuris akcentuojamas, kuomet jo telefonas buvo išjungtas, nesutampa su nusikalstamos veikos padarymu ir nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis. Jo telefonas, pagal telefono celių duomenis, buvo išjungtas nuo 2007-03-22 d. 10.10 val. iki 11.31 val. Nukentėjusysis F. T. parodė, kad derybos dėl automobilio turguje prasidėjo apie 11 val., truko apie pusę valandos, o telefonas jau 11.31 val. jungėsi toje pačioje celėje (duomenys neskelbtini). Gretinant nukentėjusiojo parodymus ir telefono įsijungimo laiką, laiko neliktų grįžimui į Šiaulius ar į kitą vietą automobilio nuvarymui.

Mano, kad teismo išvada, jog įvertinus byloje esančią informaciją apie atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki tos vietos, kur buvo nuvairuotas pagrobtas automobilis, šio laiko pakanka tam, kad sutartoje vietoje paliktą kitų bendrininkų pagrobtą automobilį nuvairuoti į negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), kaltinamieji vagystės metu ir po vagystės bendravo telefonu, kad E. S. atvarė automobilį, o E. I. su R. R. stebėjo aplinką, saugojo bendrininkus, o jis automobilį pagrobė ir atvarė į sutartą vietą, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tai teismo interpretavimas ir sugalvotas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, kuris bylos duomenimis nenustatytas. Jis pripažintas kaltu kaip tiesiogiai automobilį pagrobęs asmuo, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, jog jie yra draugiai, pažįstami nuo vaikystės, todėl bendravo ne tik minimos teismo automobilio vagystės metu. Telefono celė nurodo tik apytikrę abonento buvimo vietą ir aptarnauja gana nemažą spindulį. Mano, kad konkrečios abonento buvimo vietos nustatyti negalima, todėl nustatytos celės, kad telefonas jungėsi gerokai po įvykio (duomenys neskelbtini) kaime, nereiškia, kad jis buvo toje vietoje kur rastas automobilis.

Byloje nėra celės veikimo spindulio duomenų. Jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad nei Radviliškio turguje vagiant automobilį, nei vėliau, kur šis automobilis rastas, jis nebuvo. Jokie objektyvūs jo dalyvavimo vagystėje veiksmai nenustatyti. Objektyvūs byloje įrodymai yra nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados, kurios neigia būtent jį dalyvavus mašinos vagystėje (duomenys neskelbtini) mieste. Teismo išvados prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, spėjimais, neatitinka faktinių aplinkybių. Nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2007-03-22 apie 6 val. jam atvažiavus į (duomenys neskelbtini) turgų, vyriškiai tarėsi dėl jo automobilio pirkimo, po to nuvažiavo jo automobiliu, jis juos galėtų atpažinti iš veido bruožų, o pateikus atpažinimui nukentėjusysis atpažino asmenį, nesusijusį su tiriama nusikalstama veika, o pateikto tarp kitų asmenų atpažinti įtariamojo R. R. neatpažino, jis taip pat nebuvo atpažintas, nors nukentėjusysis tiesiogiai bendravo su automobilį pagrobusiais asmenimis. Teigia, kad teismas nesirėmė eile objektyvių įrodymų byloje šioje dalyje jį teisinančių, o telefono išklotinę interpretavo kaltinimui palankia linkme, kai bet kokios abejonės turi būti vertinamos įtariamojo naudai. Neįvertino nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados. Ant automobilio „Audi A6“ buvo rastas piršto pėdsakas, specialisto išvada Nr. 81-1S-1-18 nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ne jo, ne kitų kaltinamųjų, ne nukentėjusiojo, o kito asmens. Specialisto išvada Nr. 11-1320(07) nustatyta, kad dirvožemis nuo visų keturių automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilimėlių skiriasi nuo dirvožemių pavyzdžių iš sodybos kiemo ir nuo kelio prie įvažiavimo į sodybą, paimtų (duomenys neskelbtini) kaime. Specialisto išvadoje Nr. l40-l-IS1-6 nustatyta, kad nei ant vairuotojo, nei ant keleivio sėdynių nerasta jo kvapo automobilyje. Kadangi teismas turėjo remtis visais įrodymais ir juos analizuoti, o ne tik jį kaltinančiais, mano buvo pažeistos BPK 20 str. nuostatos. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra 2008-05-14 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymų, buvo išanalizuoti nuosekliai visi įrodymai dėl šio automobilio vagystės. Atnaujinus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai ikiteisminį tyrimą, šioje baudžiamojoje byloje nauji neginčytini įrodymai nebuvo surinkti, tie patys abejones keliantys duomenys buvo perduoti teismui, kurių pagrindu jis pripažintas kaltu. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių, netinkamo įrodymo vertinimo, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir prašo išteisinti.

Mano, kad  negrįstai pripažintas kaltu dėl E. S. priklausančio automobilio vagystės. Pripažindamas jį kaltu, teismas rėmėsi protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, telefoninių pokalbių suvestine, garažo vaizdo įrašo protokolu. Jo su E. S. tarpusavio skambutis nesusijęs su automobilio vagyste. Kaip E. S. pastebėjo mašiną su rakteliais, taip galėjo bet kuris pro šalį einantis asmuo tą patį pamatyti ir pasinaudojęs proga ją nuvaryti. Tai, kad tokią aplinkybę E. S. pasakė ir jam, negali būti laikoma, jog jie kalti dėl automobilio vagystės. Jam nežinoma kaip kokiomis aplinkybėmis šis automobilis buvo pavogtas. Pažymėjo, jog šis pokalbis, kuriuo remiasi teismas kaip įrodymu, gautas operatyvinių duomenų pagalba, jokios teismo nutarties dėl galimumo klausytis jo pokalbius, daryti įrašus, byloje nėra, o tokio atsitiktinio nesankcionuoto pokalbio pateikimas į bylą ir rėmimasis juo, pažeidžia įrodymams keliamą leistinumo principą, nes visi įrodymai byloje turi būti gauti BPK nustatyta tvarka ir laikantis jos.

Apelianto nuomone, vaizdo įrašo protokolas, pagal vaizdo įrašą, kuriuo rėmėsi teismas šiame epizode, negali būti laikomas įrodymu, nes realiai iš vaizdo įrašo nėra nustatytos tos aplinkybės, kurias mini teismas nuosprendyje motyvuodamas jo kaltę šiame epizode. Siekiant patikrinti vaizdo įrašo protokole užfiksuotas aplinkybes, atlikta ekspertizė. Ekspertizės akte       2012-10-03 d. Nr. 11-2385 pateiktos išvados, jog asmenų tapatybių nustatyti negalima. Ekspertizės aktu į 22 klausimą, ar vaizdo įraše užfiksuoti asmenys 2010-08-13 17.15 val. atvykę automobiliu ir išeinantys iš garažo yra E. S. ir E. B.? Ar į garažą įvažiavęs automobilis yra „Honda Jazz“?, nustatyta, kad lauke esantys asmenys užfiksuoti iš didelio atstumo, jų veidai užima labai mažą kadro dalį, dėl šių priežasčių ir kitų skaitmeninės stenėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų, atvaizduose nesimato atskirų veido elementų, todėl portretinei asmenų identifikacijai jie netinkami. Taip pat prie 2011-04-13 apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose (iš vaizdo įrašo) užfiksuotų asmenybių tapatybių negalima nustatyti. Tiriamasis automobilis, užfiksuotas fotonuotraukose Nr. 49 ir Nr. 72 yra „Honda“ prekinio ženklo „JAZZ“, modelio gaminto 2002-2009 m., tačiau dėl skaitmeninės stebėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų nustatyti ant subjektų dėvimų drabužių esančius užrašus ir prekinių ženklų logotipus, subjektų dėvimų drabužių konkrečias spalvas nėra techninių galimybių. Nustatyti fotonuotraukose Nr. 49, Nr. 72 užfiksuotų automobilių valstybinius numerius nėra galimybių. Šis ekspertizės aktas paneigia vaizdo įrašo protokole aprašytas aplinkybes. Pažymėjo, kad teismas nenurodė, kodėl rėmėsi vaizdo įrašo protokolu, kodėl nesiremia vaizdo ekspertize, o vertindamas įrodymus šioje dalyje visai nevertina. Pažymėjo, kad A. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas liudytoju, pats būdamas bylos tyrėju ir atlikdamas eilę proceso veiksmų šioje byloje nesurašė jokio tarnybinio pranešimo apie jo galimai matytas aplinkybes, niekur jų nefiksavo, jo parodymų negalima patikrinti. Teisme liudytojas A. J. abstrakčiai nurodė vykdęs garažo stebėjimą, kad lankėsi jame, tačiau jokių konkrečių detalių apie E. S. automobilio vagystę nenurodė, nepatvirtino. Nors liudytojas ir teigė, kad į vaizdo įrašo protokolą įrašė ir betarpiško jo stebėjimo garažą duomenis, tačiau apelianto nuomone iš vaizdo įrašo protokolo akivaizdu, kad A. J. jį surašydamas rėmėsi tik vaizdo įrašu, taip pažymėta protokole ir jokiu kitu informacijos šaltiniu. Duomenų, kad A. J. būtų matęs betarpiškai kaip jis įvarė būtent E. S. priklausiusį automobilį niekada ikiteisminio tyrimo metu jokiame dokumente A. J. nenurodė. Visa ėmė pasakoti tik teisme, todėl tokie liudytojo parodymai turėtų būti vertinami kitų įrodymų visete. Juo labiau, kad kituose epizoduose tokių liudytojo parodymų ir vaizdo įrašo teismui kaip kaltės įrodymo nepakako. Nurodo, kad nors teismas dėl šio automobilio vagystės laiko, kad jis kaltas, tačiau neatsižvelgė, kad jokių jo kaltę patvirtinančių parodymų nėra, nei pirštų pėdsakų, nei kvapų, nei biologinių pėdsakų. Mano, kad tokios teismo išvados prieštarauja faktinėms nustatytoms bylos aplinkybėms, todėl dėl E. S. automobilio vagystės jis pripažintas kaltu nepagrįstai.

Nurodo, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d. dėl to, kad (duomenys neskelbtini) garaže Nr. 23, atliekant slaptą sekimą buvo rastas ir paimtas mažas kiekis narkotinės medžiagos, tačiau jis neturiu nieko bendra, nežino kaip jos ten atsirado. Pažymėjo, kad garažas jam nepriklauso, o E. S. nurodė, kad tame garaže taip pat lankydavosi ir jo draugas, turėjo šio garažo raktus, todėl kaip galėjo garaže atsirasti narkotinės medžiagos, nežino. Teigia, kad pripažįstant jį kaltu teismas rėmėsi specialisto išvada dėl narkotinių medžiagų, vaizdo įrašo protokolu ir A. J. parodymais. Specialisto išvadoje nustatyta, kad rasta medžiaga kanapė. Jo pėdsakų nerasta. A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis rado garaže narkotinės medžiagos, paėmė jos pavyzdį, apie tai teisme davė parodymus, kad jis matė kaip jį R. R. atvežė prie garažo, į garažą jis įėjo su maišeliu, o iš garažo išėjo be maišelio. Teigia, kad neaišku ką jis atsinešė, ir kad būtent jis atnešė į garažą narkotines medžiagas, kurias rado. Nepagrįstai buvo remtasi vaizdo įrašo protokolu. Ekspertizės akte 2012-10-03 Nr. 11-2385 yra išvada, jog asmenų tapatybių nustatyti negalima. Ekspertizės akto 12 klausimu, ar vaizdo įraše užfiksuoti asmenys 2010-07-09 17.38 val. (fotonuotraukose Nr. 14-17) įėję į garažą, (duomenys neskelbtini), garažas Nr. 23, ir išėję iš garažo yra E. B. ir E. S.? Nustatyta, kad patalpoje esantys asmenys užfiksuoti iš ganėtinai didelio atstumo, viduje prieblanda arba silpnas, netolygus apšvietimas pro pravertas duris, esančias priešais vaizdo fiksavimo kamerą, asmenų veidai neapšviesti, užima mažą kadro dalį, dėl šių priežasčių ir kitų skaitmeninės stenėjimo sistemos įrašomo vaizdo techninių charakteristikų, atvaizduose beveik arba visai nesimato atskirų veido elementų, tokių kaip akys, nosis, burna, lūpos, ausys, todėl portretinei asmenų identifikacijai jie netinkami. Taip pat prie 2011-04-13 d. apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose (iš vaizdo įrašo) užfiksuotų asmenybių tapatybių nustatyti negalima. Mano, kad tai paneigia vaizdo įrašo protokole aprašytas aplinkybes. Teismas nepasisako, kodėl remiasi vaizdo įrašo protokolu, nesiremia vaizdo ekspertize, vertindamas įrodymus šioje dalyje nevertina, nepasisako, tuo pažeidžia įrodymų vertinimą visete. Todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d.

Pažymėjo, kad jis ne tik nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 dėl F. T. automobilio vagystės, bet neteisingai paskirta bausmė, nes rėmėsi galiojančio BK nuostatomis ir už BK 178 str. 2 d. skyrė bausmę artimą vidurkiui - 3 metus 2 mėnesius. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK redakciją, BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, vidurkis 2,5 metų laisvės atėmimo. Mano, kad skirdamas bausmę teismas turėjo remtis BK 178 str. 2 d. redakcija 2004-07-13, numačiusio švelnesnę bausmę, galiojusio iki 2007-07-21, o ne dabar galiojančia, nes nusikalstama veika padaryta 2007-03-22.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. I. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir jį išteisinti, nenustačius mano veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. požymių.

Kitoje nuosprendžio dalyje, dėl kitų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinamas, bet Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-06 nuosprendžiu išteisintas, neskundžia ir sutinka su juo. Nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria buvo pripažintas kaltu, dėl F. T. priklausančio automobilio vagystės. Mano, kad teismo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl jis nuteistas nepagrįstai, neteisingai. Netinkamai taikytos BPK 20 str. nuostatos vertinant surinktus įrodymus. Pažeistas įstatymas ir skiriant bausmę, nes teismas taikė dabar galiojančią BK 178 str. 2 d. redakciją, nors 2007-03-22, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, galiojo BK 178 str. 2 d. redakcija, kuri įsigaliojo nuo           2004-07-13 ir galiojo iki 2007-07-21, numačiusi laisvės atėmimą iki 5 metų už automobilio vagystę, todėl turėjo jo atžvilgiu būti taikomas įstatymas, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu.

Mano, kad nepagrįstai ir neteisingai jis pripažintas kaltu dėl F. T. automobilio vagystės, o jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., kaip padėjėjo padaryti vagystę, ir jis nuteistas, kad iš anksto pažadėjęs paslėpti ir saugoti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, su R. R. stebėjo ir saugojo aplinką, ir bendrininkus, ir taip padėjo padaryti vagystę. Nurodo, kad kvalifikuojant jo veiksmus kaip padėjėjo, turėjo būti nustatyti du momentai: išankstinis jo žinojimas apie nusikalstamą veiką ir pažadėjimas paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei stebėjimas, saugojimas aplinkos ir bendrininkų, susijęs su išankstiniu pažadėjimu paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Mano, kad dėl šios nusikalstamos veikos nėra nei tiesioginių nei netiesioginių jo kaltės įrodymų, teismas netinkamai vertino įrodymus rėmėsi prielaidomis, kurias suformavo pats nuosprendyje.

Teismas analizuodamas įrodymus pasisakė tik apie telefono celių analizę, o tokia analizė negali būti pakankamas pagrindas pripažinti jį kaltu. Teigia, kad teismas pažymėdamas, jog pagal bylos duomenis jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip vieno iš bendravykdytojų, nes jo mobiliojo ryšio telefonas nebuvo prisijungęs prie bazinių stočių tuo pačiu metu, kaip ir E. B., todėl būtų galima manyti, kad jis kartu su E. B. buvo įvykio vietoje, nes nukentėjusysis nurodė du asmenis (duomenys neskelbtini) prisistačiusiais pirkėjais, įsėdusiais į jam priklausantį automobilį ir nuvažiavusiais, tačiau negali savo iniciatyva sunkinti kaltinimo, nepagrindžia šios išvados jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados patvirtina, jog jokių objektyvių duomenų apie dalyvavusius vagystėje asmenis ir buvusius nusikalstamos veikos padarymo vietoje, nėra, todėl mano, kad teismas modeliuoja situaciją, darydamas įvairias prielaidas ir įvardindamas jas netiesioginiais įrodymais. Teismas aptardamas įrodymus, jo kaltę grindė išimtinai telefono celių analize, kuri, apelianto nuomone, teismo yra interpretuojama, nesant jokių objektyvių byloje duomenų apie tai, kad jis būtų buvęs vagystės ar automobilio suradimo vietoje, nei apie bendrininkų susitarimą pažadėti iš anksto paslėpti daiktus, nei apie susitarimą sutartoje vietoje paimti bendrininkų paliktą automobilį. Nėra fiksuotų pokalbių tarp jo ir kitų kaltinamųjų, iš kurių būtų matyti apie ką, kokiu metu jie bendravo, jie yra draugai, pažįstami nuo vaikystės, todėl bendravo ne tik minimos teismo automobilio vagystės metu. Telefono celė nurodo tik apytikrę abonento buvimo vietą, be to nurodo telefono, bet ne asmens buvimo vietą. Mano, kad nėra jokių duomenų, kad ta celė, kurios abonentas yra jam priskirtas, kažkaip atspindėtų jo buvimo vietą, nes nėra duomenų, kad šiuo numeriu jis būtų naudojęsis. Neigia, kad kada nors būtų turėjęs abonentą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir juo naudojęsis. Iš jo nebuvo paimtas telefonas, be to, nėra duomenų, kad tiriamu ir teismo analizuojamu laikotarpiu jis naudojosi juo. Nėra telefono įrašo, asmens balso, sutarties ar duomenų iš telekomunikacinės bendrovės, kad objektyviai nustatyti numerio naudotoją. Nurodo, kad byloje esančiame tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, kad šis numeris priskirtas jam, tačiau neaišku kuo yra remiamasi. Teigia, kad neaišku iš kokių duomenų nustatytas jo išankstinis pažadėjimas paslėpti pavogtus daiktus, susitarimas bei jo dalyvavimas saugant aplinką ir bendrininkus. Nurodo, kad tai, jog telefonas, kuris neaišku kodėl priskirtas jam, buvo išjungtas, nepatvirtina jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje fakto. O remiantis telefono cele, akivaizdu, kad nusikalstamos veikos padarymo metu telefonas buvo (duomenys neskelbtini), nes nėra duomenų, kad  būtų  šio telefono naudotojas vykęs į (duomenys neskelbtini), nes ten nefiksuota. Įvykio vieta spėjama, darydamos prielaidos, kad telefono išjungimo ir įjungimo laikas yra pakankamas nuvažiuoti ir grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau tai neatsispindi nei celėse, nenustatyta ar ištikrųjų asmuo, naudojęsis telefonu, vyko į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad objektyvūs byloje įrodymai yra nukentėjusiojo parodymai, specialistų išvados, kurios paneigia jį dalyvavus mašinos nuvaryme (duomenys neskelbtini) mieste. Pažymėjo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė (duomenys neskelbtini) nebuvęs ir automobilio negrobęs. Nukentėjusysis F. T. parodė, kad 2007-03-22 apie 6 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgų, vyriškiai tarėsi dėl jo automobilio pirkimo, o po to nuvažiavo jo automobiliu, juo galėtų atpažinti iš veido bruožų, tačiau atpažinimui nukentėjusysis atpažino asmenį, nesusijusį su tiriama nusikalstam veika, o pateikto tarp kitų asmenų atpažinti įtariamojo R. R. neatpažino. Teigia, kad nesiremta kitais objektyviais įrodymais šioje dalyje jį teisinančiais, o tik telefonų celėmis, kurios nėra pagrindas pripažinti jį kaltu. Teismas nevertino nukentėjusiojo parodymų, atliktų tyrimų išvadų. Ant automobilio „Audi A6“  buvo rastas piršto pėdsakas, tačiau specialisto išvada Nr. 81-1S-l-18 nustatyta, kad rankos piršto pėdsakas ne jo, ne kitų kaltinamųjų, ne nukentėjusiojo, o kito asmens. Specialisto išvadoje Nr. 11-1320(07) nustatyta, kad dirvožemis nuo visų keturių automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilimėlių skiriasi nuo dirvožemių pavyzdžių iš sodybos kiemo, nuo kelio prie įvažiavimo į sodybą, paimtų (duomenys neskelbtini) kaime. Specialisto išvadoje Nr. l40-l-ISI-6 nustatyta, kad nerasta jo kvapo automobilyje „Audi A6“. Šių įrodymų teismas neaptarė vertindamas įrodymus, nors turi vertinti visus įrodymus visete.

Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės prokuratūra 2008-05-14 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, nes išanalizavusi nuosekliai visus įrodymus dėl šio automobilio vagystės, nurodė nesant jo ir kitų kaltinamųjų kaltės įrodymų. Atnaujinus (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai šią baudžiamąją bylą, jokie nauji neginčytini įrodymai nebuvo surinkti, byla perduota teismui, kuris pagal abejotinus ir negalinčius pagrįsti jo kaltumo duomenimis, jį pripažino kaltu. Mano, kad dėl nurodytų priežasčių, netinkamo įrodymo vertinimo, jis pripažintas nepagrįstai kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir prašo išteisinti.

Taip pat pažymėjo, kad jis ne tik nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 dėl F. T. automobilio vagystės, bet neteisingai paskirta bausmė, nes rėmėsi galiojančio BK nuostatomis ir už BK 178 str. 2 d. skyrė bausmę artimą vidurkiui - 3 metus 2 mėnesius. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK redakciją, BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė, vidurkis 2,5 metų laisvės atėmimo. Mano, kad skirdamas bausmę teismas turėjo remtis BK 178 str. 2 d. redakcija 2004-07-13, numačiusio švelnesnę bausmę, galiojusio iki 2007-07-21, o ne dabar galiojančia, nes nusikalstama veika padaryta 2007-03-22. Be to, nurodo, kad jam bausmė skirta, kaip antrą kartą teisiamam asmeniui, nors 2007-03-22 jis nebuvo teistas ir jo atžvilgiu nuosprendis priimtas tik 2010-11-12, todėl jam teismas turėjo skirti bausmę kaip neteistam asmeniui, nesunkinant jo padėties vėlesniu teistumu. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo vaidmuo buvo kvalifikuotas kaip antraeilis, padėjėjo ir neteisingai taikė LR BK 54 str. 2 d. 6 p. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. S. ir jo gynėjas advokatas M. Švažas palaikė apeliacinį skundą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. ir jo gynėja advokatė N. Landzbergienė palaikė apeliacinį skundą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. I. ir jo gynėjas advokatas M. Švažas palaikė apeliacinį skundą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. R. ir jo gynėja advokatė E. J. palaikė skundą prašė tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras S. Povilauskas prašė skundus atmesti.

Apeliantų E. S., E. B. ir E. I. apeliaciniai skundai atmetami, R. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį (BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai pripažino kaltais E. S. pagal BK 187 str. 1 d., 178 str. 2 d. (6 epizodai), 259 str. 2 d., E. B. pagal BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 259 str. 2 d., E. I. pagal BK 24 str. 6 d.  ir 178 str. 2 d., R. R. pagal BK 302 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. ir juos nuteisė už tai, tačiau netinkamai priteikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis keistinas.

BK 178 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už prigimtinės teisės – teisės į asmens turtą pažeidimą. Vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Minimo straipsnio 2 d. numatyta „tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį“.

Vagystės objektu laikytina visų rūšių nuosavybė, dalykas – svetimas turtas, nuosavybės teise priklausantis tam tikram asmeniui. Turtu laikytini daiktai turintys vertę bei fizinius parametrus. Šį nusikaltimą darantis asmuo visada paima turtą prieš savininko valią. Vagystės objektyviosios pusės požymiui būdingi du aspektai: neteisėtas slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Nusikaltimas yra baigtas nuo turto paėmimo arba jo realizavimo, o atviros vagystės atveju - nuo pavogto daikto paslėpimo. Vagystė įsibrovus į gyvenamąją patalpą kvalifikuojama, kai nustatomas neteisėtas patekimas į patalpas ir yra baigta užvaldžius bent kelis daiktus, kuriuos buvo ketinta pagrobti. Vagystė yra tyčinis nusikaltimas, kai kaltininkas suvokia pasisavinantis svetimą turtą ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, o tuo pačiu suvokia, kad nukentėjusiajam bus padaryta materialinė žala.

Remdamasis baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė E. S., E. B., E. I., R. R. padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. bei padarius turtinės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams.

Dėl G. K. automobilio vagystės

Nuteistasis E. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 178 str. 2 d. dėl G. K. priklausančio automobilio „Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės ir G. K. priklausančio turto sugadinimo, kuri jo atžvilgiu inkriminuota pagal BK 187 str. 1 d.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas E. S. kaltę įvykdžius šias nusikalstamas veikas grindė remiantis šiais įrodymais: 2010-06-22 G. K. protokolu-pareiškimu (2 t., 67 b. l.), 2010-06-22 įvykio vietos apžiūros protokolu (2 t., 64-66 b. l.), 2010-07-25 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo A. M. tarnybiniu pranešimu (2 t., 73 b. l.), 2010-07-25 apžiūros protokolu (2 t., 74-76 b. l.), 2010-07-26 apžiūros protokolu (2 t., 81-88 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi (1 t., 165 b. l.), Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi (1 t., 181-184 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartimi (2 t., 9 b. l.), 2010-10-23 apžiūros protokolu (1 t., 21-33 b. l.), 2011-01-27 specialisto išvada (8 t., 60-72 b. l.), 2011-04-13 apžiūros protokolu (7 t., 69-115 b. l.), 2012-10-03 vaizdų tyrimo ir portretų teismo ekspertizės aktu Nr. 11-1951 (12), 11-2385(12) (13 t., 131-135 b. l.).

E. S. kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas patvirtinta objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis bei pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais. Iš vaizdo įrašo matyti, jog E. S. įsėda į G. K. priklausantį automobilį ir juo išvažiuoja iš jo nuomojamo garažo, o tai patvirtino tiesioginis liudytojas A. J., patvirtinęs šią aplinkybę teisiamojo teismo posėdžio metu. Tai tvirtina ir telefonų celės išklotinė, iš kurios matosi E. S. buvus (duomenys neskelbtini) neužilgo po išvažiavimo iš garažo su G. K. priklausančiu automobiliu bei netrukus (duomenys neskelbtini) radus G. K. priklausantį automobilį.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vaizdo įrašo protokolu, kuriuo remiantis padarytos išvados jog būtent E. S. iš jo nuomoto garažo Nr. 23 išvairavo automobilį iš garažo ir būtent šis G. K. priklausantis automobilis buvo jo garaže, jokių nei asmenų tapatybių, nei konkrečių automobilių identifikuoti negalima ir taip pat rėmėsi vaizdo ekspertizės aktu, iš kurio matyti, kad nei asmenų tapatybės, nei automobilių numerių nustatyti negalima. Tačiau minimais įrodymais užfiksuoti duomenys yra patikslinti, paaiškinti, detalizuoti bei konkretizuoti kitais įrodymais, t. y. tiesioginiais liudytojo A. J. parodymais ir kitų liudytojų R. E., D. V., T. K. parodymais, kurie vykdydami ikiteisminį tyrimą bei vienas jų atliko operatyvinius veiksmus ir fiksavo duomenis, kuriuos išdėstė vaizdo įrašo protokole. Būtent jų parodymai patvirtina užfiksuotą vaizdo įraše esančius duomenis, todėl abejoti nėra jokio pagrindo.

Tiek vaizdo medžiaga, tiek vaizdo įrašo protokolas, tiek liudytojo A. J. parodymai, patvirtina G. K. automobilio įstūmimą į garažą naudojantis kita transporto priemone. Apelianto manymas, kad negalima patikrinti liudytojo A. J. parodymų yra nepagrįstas, kadangi vaizdo kameroms ar tiesiogiai garažą stebėjusiems pareigūnams užfiksavus į garažą įvaromą automobilį, A. J. slapta patekdavo į garažą ir užsirašydavo garaže laikomo automobilio modelį, valstybinio numerio ženklus, o vėliau trokius duomenis nurodė vaizdo įrašo protokole (7 t. 69-115 b.l.), tokius duomenis akivaizdžiai tvirtina filmuota vaizdo medžiaga, vaizdo įrašo protokolas bei pats A. J. apklaustas teisiamojo teismo posėdžio metu.

Teismų sprendimais buvo leista atlikti garažo Nr. 23, esančio (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą ir šio slapto sekimo metu daryti vaizdo ar garso įrašą (1 t., 165 b. l.), taip pat slapta patekti į minėtą garažą (1 t., 181-184, 2 t., 9 b. l.). tai tvirtina specialiosiomis techninėmis priemonėmis padaryto garažo vaizdo įrašo 2011-04-13 apžiūros protokole nurodyti su nagrinėjama byla susijusių automobilių modeliai ir valstybinio numerio ženklai. Teismo nutartimi suteiktu leidimu atlikant garažo Nr. 23 slaptą sekimą padaryto vaizdo įrašo apžiūros protokole yra užfiksuotas būtent G. K. automobilis „Seat Toledo“.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog garažo raktus turėjo kaunietis pažįstamas R. Vien apelianto teiginys neva kažkoks asmuo, t. y. galimai E. S. pažįstamas kaunietis R., turėjo raktus, neįrodo iš tiesų tokio teiginio tikrumo ir tokio asmens realų buvimą. Juo labiau, kad jokių tikslių duomenų apie galimai buvus tokį asmenį E. S. nepateikia. Apklausti liudytojai, slapta stebėję E. S. nuomojamą garažą, nurodė, kad be E. S., E. B. ir E. I. į minimą garažą iš pašalinių asmenų tyrimo metu niekas nebuvo įėjęs. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, garažą nuomojosi E. S., o duomenų, jog jis kada tais būtų davęs kažkokiam pažįstamam R. raktus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu, nemini.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo skirtingas aplinkybes, jog jis sakęs, kad raktus turėjo ir kaunietis, o kitur nurodo, jog jis sakęs, kad tik jis turėjo garažo raktus. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esantį 2010-11-03 įtariamojo papildomos apklausos protokolą, E. S. parodė nuomojęsis garažą, tačiau nenurodė jokio asmens, kuriam būtų galimai davęs raktus nuo jo, ar raktus galimai turėjus kokį tai asmenį (7t. 22 b.l.), tačiau po 2010-11-22 pranešimo apie įtarimą įteikimo, E. S. apklausiamas įtariamuoju, kuriame dalyvavo ir jo gynėja advokatė E. J., parodė, jog automobilių, dėl kurių įtarimas jam pareikštas, jo nuomojamose garažuose nėra buvę, o „tais garažais daugiau niekas nesinaudojo“ (7 t. 34 b. l.). Tik vėliau pats E. S. teigė esant pažįstamam kauniečiui R., kuris neva turi raktus. Tai apeliacinės instancijos teismas laiko kaip viena gynybinių versijų siekant išvengti bausmės už padarytas nusikalstamas veikas.

Liudytoju teisme apklaustas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo skyriaus tyrimo pareigūnas A. J. paaiškino, kad jis byloje atliko ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir operatyvinio tyrimo veiksmus ir šių veiksmų metu buvo surinkta tam tikra informacija apie kaltinamuosius, kaip galimai su automobilių vagystėmis susijusius asmenis. Taip pat nurodė, jog pats dažnai stebėjo ateinančius ir išeinančius, bei jog buvo gauta informacijos apie tai, kad visi kaltinamieji yra iš vieno rajono, dalyvauja bendruose susibūrimuose, buvo gauta informacijos, kokiais automobiliais jie važinėja, su kuo bendrauja. Duomenų apie galimai nustatytas asmenų tapatybes A. J. neminėjo, Pasak liudytojo A. J., dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, rinkdamas operatyvinę informaciją, žinojo kaltinamuosius iš veido bruožų, žinojo automobilius, kokiais jie važinėja ir pan. Jeigu tuo metu, kai kaltinamieji atvykdavo į garažą, A. J. nebūdavo, tai iš kolegų, stebėjusių garažą, pateikto asmenų apibūdinimo nustatydavo į garažą atėjusių asmenų tapatybes. Liudytojais teisme apklausti pareigūnai R. E., D. V., T. K. parodė, kad apie visus asmenis, kurie pasirodydavo prie garažo, informuodavo A. J., apibūdindavo, kaip tie asmenys atrodo. Būtent todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad slapto sekimo metu pareigūnai jau buvo nustatę tapatybes.

Nesutiktina, kad nėra byloje duomenų apie konkretų laiką, konkrečius faktus, šiuo atveju G. K. automobilio vagystę, asmenis dalyvavusius joje, kadangi nustatyta, kad netrukus po vagystės, 2010-06-22 3.09 val., G. K. automobilis „Seat Toledo“ buvo įstumtas į garažą Nr. 23. Asmenys, 2010-06-22 3.09 val. įstūmę į garažą automobilį, buvo du, jie nebuvo nustatyti. Automobilį „Seat Toledo“ 2010-07-25 iš garažo Nr. 23 išvairavo ir juo nuvažiavo E. S.. Vėliau pagal E. S. mobiliojo ryšio telefono prisijungimo celes buvo nustatyta, kad E. S. šį automobilį nuvairavo ir paliko (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, t. y. 2010-07-25 šis automobilis ir buvo rastas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. S. pirmosios instancijos teismas pagrįstai inkriminavo G. K. priklausančio automobilio vagystę ir G. K. priklausančio turto sugadinimą, todėl išteisinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl E. S. automobilio vagystės

Apeliantai E. S. ir E. B. neigia įvykdę E. S. priklausančio automobilio „Honda Jazz“ vagystę ir prašo juos išteisinti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. B. ir E. S. pripažino kaltais įvykdžius 2010-08-13 E. S. automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos, stovėjusio laikotarpyje nuo 2010-08-13 15.00 val. iki 17.30 val. ties (duomenys neskelbtini), vagystę. E. S. ir E. B. kaltę įvykužius nusikalstamą veiką  grindė E. S. protokolu-pareiškimu (2 t., 52 b. l.), 2010-08-13 įvykio vietos apžiūros protokolu (2 t., 113-116 b. l.), 2011-04-13 apžiūros protokolu (7 t.,69-115 b. l.), 2011-02-18 protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, 2010 m. rugpjūčio 13-15 d. tarp E. B. ir E. S. vykusių telefoninių pokalbių suvestine (8 t., 111-113 b. l.), 2010-08-15 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) miesto PK Kriminalinės policijos tyrėjo A. A. tarnybiniu pranešimu (2 t., 125 b. l.), 2010-08-15 apžiūros protokolu (2 t., 126-136 b. l.). Ši E. S. ir E. B. nusikalstama veika patvirtinama ir apeliacinės instancijos teisme gautu nauju įrodymu - Šiaulių apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (14 t. 163-164 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomone, jog E. S. pokalbio metu nurodžius E. B. apie paliktą prie E. S. namų automobilį „Honda Jazz“ su rakteliais, laikytina būtent E. S. sumanymu pagrobti E. S. priklausantį automobilį ir šią informaciją E. B. perdavė, o E. B. ją suprato. Kadangi E. B. buvo žinoma E. S. gyvenamoji vietą, tai tuo pačiu, net nenurodant žodžiu tikslios automobilio stovėjimo vietos, nurodyta konkretaus automobilio buvimo vieta. Atsižvelgiant į tai, jog 2010-08-13 po E. S. skambučio E. B., t. y. 16.29 val., praėjo 46 minutės, t. y. neilgas laiko tarpas, tačiau pakankamas įvykdyti automobilio vagystę, iki nuteistasis E. B. prie garažų atvažiavo su E. S. priklausančiu automobiliu. Tai, kad tai buvo iš tiesų E. S. sumanymas, tvirtina ir tai, jog būtent E. S. atidarė nuomojamo garažo vartus atvažiavusiam E. B. su E. S. priklausančiu automobiliu prie E. S. nuomojamo garažo ir į jį įvažiavus.

Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta nuomone, jog šiuo konkrečiu atveju E. S. laikytinas nusikalstamos veikos organizatoriumi, tačiau pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nurodė, jog nesant pateiktam valstybiniam kaltinimui nuteistojo E. S. padėtis nesunkinama, todėl jis nuosprendžiu laikomas  bendravykdytoju. 

Nepagrįstai apeliantas E. S. savo apeliaciniame skunde nurodė, jog negalima remtis jo su E. B. telefoniniu pokalbiu susijusį su minimo automobilio vagyste. Šis telefoninis E. S. pokalbis gautas bei užfiksuotas operatyvinių duomenų pagalba, vadovaujantis Šiaulių apygardos teismo 2010-07-10 nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. 6789 KF, vykdyti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą iki 2010-10-13 (14 t. 163-164 b. l.). Todėl pirmosios instancijos teismas  pagrįstai šiuo įrodymu grindė nuteistojo E. S. ir E. B. kaltes nepažeidžiant įrodymams keliamo leistinumo principo ir kitų BPK nuostatų. Pastebėtina, kad pats E. S. ir E. B. neneigė buvus tokiam pokalbiui, žinojus tokias aplinkybes.

Teismų sprendimais buvo leista atlikti garažo Nr. 23, esančio (duomenys neskelbtini), slaptą sekimą ir šio slapto sekimo metu daryti vaizdo ar garso įrašą (1 t., 165 b. l.), taip pat slapta patekti į minėtą garažą (1 t., 181-184, 2 t., 9 b. l.). Tai tvirtina specialiosiomis techninėmis priemonėmis padaryto garažo vaizdo įrašo 2011-04-13 apžiūros protokole nurodyti su nagrinėjama byla susijusių automobilių modeliai ir valstybinio numerio ženklai. Teismo nutartimi suteiktu leidimu atlikant garažo Nr. 23 slaptą sekimą padaryto vaizdo įrašo apžiūros protokole yra užfiksuotas būtent E. S. priklausęs automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos.

Apeliaciniuose skunduose pastebėta, kad jų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų kaltinime liudytojo A. J. parodymų ir vaizdo įrašo kaip kaltės įrodymo nepakako, tačiau šiuo konkrečiu taveju tai tvirtinama vaizdo įrašo protokole aprašytomis aplinkybėmis, A. J. ir kitų liudytojų parodymais teisiamojo teismo posėdžio metu, telefoninių pokalbių suvestine, Šiaulių apygardos teismo 2010-07-13 nutartimi dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. 

Subjektyvia apeliantų E. S. ir E. B. nuomone laikytini apeliaciniuose skunduose išsakyti teiginiai, kad A. J. surašydamas vaizdo įrašo protokolą rėmėsi tik vaizdo įrašu, kadangi teisme liudytojas tvirtino vykdęs garažo stebėjimą, matė automobilio „Honda Jazz“ įvarymą į garažą, jog tai būtent padarė E. B., o E. S. atidarė nuomojamo garažo duris, be to jis lankėsi jame. Nepagrįstai teigiama, jog liudytojas nenurodė ir nepatvirtino jokių konkrečių detalių apie E. S. automobilio vagystę, kadangi transporto priemonė buvo pavogta iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kai liudytojas A. J. slaptą stebėjimą atliko (duomenys neskelbtini). Būtent todėl jokių detalių ar konkrečių duomenų apie galimai E. S. ir E. B. įvykdytą E. S. priklausančio automobilio vagystę A. J. negalėjo nurodyti, tačiau konstatavo faktą, jog būtent 2010-08-13 17.15 val. E. S. atidarė nuomojamo garažo vartus, o E. B. atvažiavo ir įvažiavo į garažą su E. S. priklausančiu automobiliu „Honda Jazz“.

Apeliaciniu skundu kaltę neigdamas nuteistasis E. B. pastebėjo, jog nėra teismo nutarties, kuria būtų leista klausytis jo telefoninių pokalbių, tačiau operatyvinių duomenų pagalba, esant Šiaulių apygardos teismo 2010-07-10 nutarčiai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos turinio kontrolę bei jos fiksavimą iki 2010-10-13 (14 t. 163-164 b. l.), šis telefoninis pokalbis gautas klausantis E. S. turimų naudojamų 4 telefonų abonentams, tame tarpe ir Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent todėl šis telefoninis užfiksuotas pokalbis patvirtina buvus pokalbį tarp E. S. ir E. B., o vėliau abiejų nuteistųjų bendrus veiksmus vykdant vagystę, t. y. E. B. atvažiavus E. S. priklausančiu automobiliu, o E. S. atidarant nuomojamo garažo duris ir įleidžiant į važiuoti automobiliu taip paslepiant pavogtą E. S. priklausantį automobilį.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinių skundų argumentus galimai kiti galėjo pasinaudoti tokia situacija, kadangi būtent E. B. atvažiavo su E. S. priklausančiu automobiliu, o E. S. atidarė jam garažo duris, kas patvirtina būtent šių nuteistųjų priešingus teisei veiksmus.

Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiame nuosprendyje vertinant įrodymus dėl E. S. automobilio vagystės, nenurodomas ekspertizės aktas 2012-10-03 d. Nr. 11-2385, tačiau teismo diskrecijos teisė spręsti kokiais įrodymais grįsti asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką arba išteisinant nepadarius nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo įrodymus, jų yra pakankamai sprendžiant klausimą dėl galimai padarytos priešingos teisei veikos, o minimas ekspertizės aktas nepaneigia faktų, jog 2010-08-13 17.15 val. E. S. atidarė nuomojamo garažo duris, o E. B. su E. S. automobiliu „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į garažą.

Apeliantas E. B. nurodo, kad E. S. automobilyje nebuvo rasta jokių jo pirštų pėdsakų, kvapų, biologinių pėdsakų, tačiau pažymėtina, jog E. S. automobilyje, jį suradus, kaip nurodo pati nukentėjusioji E. S. bei užfiksuota fotonuotraukose, salone buvo rasta priberta pipirų, kas sunaikino visus pėdsakus. 

Apeliaciniame skunde nurodoma neva liudytojo A. J. teisme parodymai abstraktųs, tačiau jie atmestini, kadangi nėra nurodyta kokias konkrečiai detales apeliantai turi omeny galimai turėjus liudytoją nurodyti ir patvirtinti. Juo labiau, jog buvo galimybė tokioms aplinkybėms išsiaiškinti tiek teisiamojo teismo posėdžio metu jiems patiems ir juos atstovaujantiems gynėjams advokatams, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokio prašymo apeliacinės instancijos teisme negauta. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. J. ikiteisminio tyrimo metu jo rašytuose dokumentuose nenurodė betarpiškai matęs E. B. įvarius E. S. priklausiusį automobilį, tačiau šią aplinkybę patvirtino teisme, kai buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir davęs priesaiką. Be to, nėra jokių duomenų, kad A. J. būtų suinteresuotas apkalbėti apeliantus, ar būtų buvęs piktuoju su jais, ar būtų galimai suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi, todėl A. J. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju A. J. patvirtino E. B. atvažiavus į E. S. nuomojamą garažą, o E. S. atidarius garažo vartus praėjus 46 minutėms po jų pokalbio, todėl įvertinus šiuos bei kitus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. S. ir E. B. pripažino kaltais dėl E. S. priklausančio automobilio vagystės.

Dėl Z. Š. automobilio vagystės

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2010-08-23 Z. Š. kreipėsi dėl jai priklausančio 23000 litų vertės automobilio „Toyota Yaris“, pilkos spalvos, 2007 m. laidos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės, protokole-pareiškime nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010-08-22 23.00 val. iki 2010-08-23 6.30 val. iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavogtas  jos automobilis (2 t., 154 b. l.). Nuteistasis E. S. neigia įvykdęs vagystę ir prašo išteisinti, kadangi nusikalstamos veikos nepadarė.

Remiantis 2010-08-23 Z. Š. protokolu-pareiškimu (2 t., 154 b. l.), 2010-08-23 įvykio vietos apžiūros protokolu (2 t., 157-159 b. l.), 2010-08-25 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėjo D. V. tarnybiniu pranešimu (2 t., 166 b. l.), 2010-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolu (3 t., 16-21 b. l.), 2011-04-13 apžiūros protokolu (7 t.,69-115 b. l.) pirmosios instancijos teismas pripažino E. S. kaltu įvykdžius Z. Š. priklausančio automobilio vagystę.

Šio ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kas konkrečiai įvarė Z. Š. priklausantį automobilį į E. S. nuomojamą garažą, tačiau nustatyta, jog iš jo su Z. Š. priklausančiu automobiliu išvairavo būtent E. S.. Prieš tai kartu su E. S. buvo atėjęs ir E. I.. Tokias aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, taip pat teisiamojo teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas tiesioginis įvykio liudytojas A. J. ir kiti liudytojai. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sekamas Z. Š. priklausantis automobilis, kurį vairavo E. S. iš garažo 21.15 val. 2010-08-24 ir buvo nuvarytas adresu (duomenys neskelbtini), kur 2010-08-25 buvo  rastas ir paimtas iš A. Ž.. Ekspertzės akte esanti išvada nurodo, kad asmenų tapatybės, mašinų, išskyrus automobilių markę, atpažinti bei nustatyti negalima, tačiau nepaneigia fakto, jog vaizdo įraše užfiksuota vieta yra garažas Nr. 23, (duomenys neskelbtini), taip pat nepaneigta, jog užfiksuotu metu buvo asmenų, vykdžiusių veiką, išvažiuojant vieną asmenį su automobiliu iš garažo. O būtent tokias aplinkybes patikslino  ir detalizavo kita baudžiamosios bylos medžiaga bei teisiamojo teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nors nėra nustatyta kas atvarė į E. S. nuomojamą garažą Z. Š. priklausantį automobilį, tačiau, kaip nurodė liudytoju apklaustas A. J., bei kiti slaptą stebėjimą vykdę pareigūnai, apklausti teisiamojo teismo posėdžio metu, į minimą garažą ateidavo tik trys asmenys, t.y. E. S., E. B. ir E. I., o R. R. tik buvo su automobiliu atvažiavęs ir atvežęs E. B., tačiau į garažą nėjo, o daugiau jokių pašalinių asmenų viso slapto stebėjimo laikotarpiu nebuvo. Atsižvelgiant į tai, jog minimą dieną buvo kartu garaže tik E. I. ir E. S., o vėliau grįžus E. S., jis išvažiavo su Z. Š. priklausančiu automobiliu, patvirtina, jog tik su E. S. žinia atsirado šis automobilis E. S. nuomojamame garaže, o jį E. S. išvairavus, pagrįstai pripažinta, kad E. S. dalyvavo automobilį pagrobiant.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad raktus nuo garažo turėjo E. S. pažįstamas iš Kauno R., tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija jau išsakė savo nuomonę, todėl pakartotinai nebepasisako dėl šio asmens šiame epizode.

Teisiamojo teismo posėdžio metu A. Ž. nurodė, jog pas jį atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas ir pasiūlė pirkti automobilį „Toyota Yaris“ už 2000 eurų, tačiau neteigė, jog tikrai tai buvo ne E. S.. Juo labiau, A. Ž. nenurodė konkretaus asmens. Šių jo parodymų niekas nepatvirtino. O tai, kad automobilį E. S. nuvarė pas A. Ž., tvirtina liudytojas A. J., nurodęs kad sekė po paskui E. S. bei 2010-08-25 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėjo D. V. tarnybiniame pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2010-08-25 buvo gauta operatyvinė informacija, jog garaže (duomenys neskelbtini), ardomas pagrobtas automobilis „Toyota Yaris“ (2 t., 166 b. l.), o ši informacija pasitvirtino.

Dėl įrodymų (liudytojo A. J. parodymų bei duomenų) vertinimo

Apeliaciniame skunde tiek E. S., tiek E. B. prašė atsižvelgti į tai, kad liudytojas A. J. nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nėra jo tarnybinių pranešimų, kitokių kokių užfiksuotų duomenų atliekant ikiteisminį tyrimą, operatyvinius veiksmus.

Pastebėtina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja prokuroras, t.y. valstybinis kaltintojas. Būtent valstybinis kaltintojas sprendžia dėl asmenų, kurie turi būti apklausti atliekant ikiteisminį tyrimą, dėl pareigūnų atliekančių ikiteisminio tyrimo metu prokuroro pavedimu tyrimo veiksmus, operatyvinę veiklą, taip pat prokuroro nurodymu duoda išsamius duomenis bei fiksuotą medžiagą dėl atliktų veiksmų. A. J. surašė 2011-04-13 vaizdo įrašo protokolą, kuriame užfiksavo vaizdo įrašo, padaryto (duomenys neskelbtini) garaže Nr. 23 atliekant slaptą sekimą šio garažo, duomenis bei aplinkybes, nurodė asmenis. Duomenų, jog A. J. buvo įpareigotas valstybės kaltintojo, vykdančio ikiteisminio tyrimo organizavimą, kontrolę bei vykdymą, pateikti kiekvieną dieną, ar kas mėnesį ar kitokiu būdu stebėjimo rezultatus tarnybiniame pranešime ar kitokiuose dokumentuose, nėra. Taip pat nėra duomenų, jog valstybės kaltintojui būtų galimai kilę neaiškumų dėl pateiktų duomenų neišsamumo, kurių pagrindu būtų buvę tikslinga atlikti A. J. ikiteisiminio tyrimo metu apklausą. Būtent valstybinis kaltintojas sprendžia kiek duomenų yra būtina surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir kokių trūksta, kuriais būtų galima įrodyti, jog asmuo ar asmenys, galimai padarę ar darnatys nusikalstamą veiką ar nusikalstamas veikas yra kalti ir baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perduoti į teismą.

Pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu esant neaiškumams, abejonės dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje, bei kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymams gali apklausti asmenis kaip liudytojus. Būtent tokiems liudytojams kaltinanmiems asmenims bei jų gynėjams yra suteikta teisė užduoti klausimus, išsiaiškinti visas kilusias jiems abejones.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad liudytoju apklaustas A. J., turėjo teisę atlikti ne tik ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir operatyvinius veiksmus – slaptus veiksmus, t. y. patekti į garažą. Liudytojas apklausiamas nurodė, kad slaptai lankydavosi garaže, užsirašinėjo automobilio numerius, o vėliau 2011-04-13 vaizdo įrašo protokolą surašė remdamasis užrašais. Niekuo nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, jog teismui prie baudžiamosios bylos A. J. nepateikta juodraštinių užrašų, kadangi fiksavimo duomenis ir priemones pasirenka kiekvienu konkrečiu atveju išimtinai pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau jos išdėstytos vaizdo įrašo protokole, o tai rodo, kad galima tikėti bei remtis liudytojo parodymais bei jam žinoma informacija. Vien tai, jog ikiteisminio tyrimo laikotarpiu A. J. nepateikė tiek procesinių dokumentų ar tiek detaliai neaprašė įvykių, kiek to norėtų apeliantai, nereiškia, jog A. J. parodymais bei pateiktais dokumentais apie padarytas E. S., E. B. veikas teismas negali remtis. Juo labiau, kai A. J. buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o visus iškilusius neaiškumus, susijusius su konkrečiai kiekvieno nuteistojo padarytomis veikomis, A. J. galėjo atsakyti užduodant klausimus, tokia apeliantų teisė nepažeista. Liudytojo parodymų abstrakčiais nedaro nuolatinis garažo nestebėjimas.

Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, A. J. apklausiamas teisiamajame teismo posėdyje, buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, davė priesaiką, ir patvirtino visas aplinkybes bei paaiškino iškilusius neaiškumus. Nėra jokių duomenų, kad A. J. būtų suinteresuotas apkalbėti apeliantus, ar būtų buvęs piktuoju su jais, ar būtų galimai suinteresuotas šios baudžiamosios bylos baigtimi, todėl A. J. parodymais abejoti nėra jokio pagrindo.

Dėl F. T. automobilio vagystės

Nuteistieji E. S., E. B., E. I. ir R. R., neigia įvykdę vagystę ir prašo išteisinti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad 2007-03-22 E. S., E. B., E. I. ir R. R., veikdami bendrai, pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutrinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, dario išvadą, kad 2007-03-22 E. S., E. B., E. I. ir R. R., veikdami bendrai, pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“, jie teisėtai ir pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti už tai. Pažymėtina, jog apeliantų apeliaciniuose skunduose savaip interpretuotos įvykio aplinkybės, nepaneigia surinktų baudžiamojoje byloje esančių objektyvių duomenų bei liudytojų parodymų dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, o tai laikytina savigyna bei bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą apysunkią nusikalstamą veiką, už kurią įstatyme numatyta griežta bausmė.

E. S. teigimas, kad jo telefonas iki 2007-02-22 11 val. 03 min. veikė ir jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), rodo jį nedalyvavus nusikalstamoje veikoje, yra niekuo nepagrįstas teiginys. Tačiau, pažymėtina, jog tai konstatuoja faktą, jog jis buvo iki 2007-02-22 11 val. 03 min. šioje zonoje. Tai, kad nuo 2007-03-22 po 11.03 val. iki 2007-03-22 12.37 val. E. S. telefonas nebuvo prisijungęs, leidžia daryti išvadą apie tai, jog jis atliko kitus veiksmus, t. y. būtent tuo metu per minimą laiko tarpą, paėmė bendrininkų paliktą automobilį, jį nuvairavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą. Telefono celių nustatymas yra vienas iš teismo pripažintų įrodymų patvirtinančių E. S. kaltę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra reali galimybė nuvykti iš (duomenys neskelbtini) į vietą, kur buvo vėliau rastas automobilis ir grįžti, taip būtent E. S. paėmus iš išanksto susitartos vietos automobilį, nuvažiavus su juo į sodybą bei palikus, ir taip dalyvavus automobilio vagystėje, patvirtinta baudžiamosios bylos medžiaga.

E. B. ir E. I. neigia buvę (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad E. I. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas, kurio abonento Nr. kaltinime inkriminuotu laiku buvo (duomenys neskelbtini), 10.03 val. veikė celėje Nr. S105C ((duomenys neskelbtini)). Po 10.03 val. iki 2007-03-22 11.31 val. E. I. naudojamas telefonas nebuvo prisijungęs, F. T. automobilis „Audi A6 Quatro“ iš (duomenys neskelbtini) buvo pagrobtas 2007-03-22 apie 11 val., t. y. kaip tik tuo metu, kai E. B. ir E. I. mobiliojo ryšio telefonai buvo išjungti. Abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonų išjungimo laikas ir prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių laikas sutampa, to laiko, kuomet abiejų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonai nebuvo prisijungę prie (duomenys neskelbtini) veikiančių bazinių stočių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog tokio laiko visiškai užtenka, kad būtų galima iš (duomenys neskelbtini) nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), pagrobti automobilį ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini).

Apelianto E. S. teiginys, jog jis atsitiktinai atsirado toje vietoje, niekuo nepagrįstas. Pastebėtina, jog E. S. turėjo kažkokiu tai būdu ir dėl kažkokių priežasčių nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaime esančią sodybą, tačiau jokių aplinkybių E. S. nenurodo ir nepaaiškina. Kadangi minimoje vietoje rastas automobilis ten rastas pats E. S., taip pat ir pačiame automobilyje buvo rastas E. S. kvapas, o taip pat kitos aplinkybės įrodo E. S. ne tik žinojus apie pavogtą F. T. automobilį, apie pavogto automobilio paslėpimo vietą, nuvykimo į minimą vietą kelius bei galimybes, bet tuo pačiu iš dalies patvirtina dalyvavus jį kartu bendrais veiksmais F. T. automobilio vagystėje, tuo F. T. priklausančio automobilio atvairavimą į sodybą. Vien E. S. buvimas (duomenys neskelbtini) kaime prie automobilio ir automobilyje rasti jo kvapų pėdsakai yra tie objektyvūs duomenys, kurie patvirtina jo dalyvavimą F. T. automobilio vagystėje.

Apeliaciniame skunde E. S. neigia buvęs (duomenys neskelbtini) minimu laiku, tačiau skundžiamame nuosprendyje yra nustatyta, jog būtent E. B. ir E. I. pagal telefonų celių duomenis, minimu laiku turėjo realiai objektyvią galimybę nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir nenurodoma, kad E. S. būtų buvęs minimu momentu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė būtent E. S., pagal informaciją apie atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki vietos, kur buvo nuvairuotas pagrobtas automobilis, bei taiko tarpą iki jis prisijungė prie telefonų celės, pakankamą tam, kad sutartoje vietoje paliktą kitų bendrininkų pagrobtą automobilį nuvairuoti į negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), nuvairavo F. T. priklausantį automobilį.

Apelianto E. B. neigimas buvus (duomenys neskelbtini) bei nurodymas, kad visi kiti objektyvūs jo minimi įrodymai byloje tai neigia, kai apeliaciniame skunde neišvardinami bei nėra detalizuojami jokie įrodymai, yra laikytina savo interpretacija dėl padarytos nusikalstamos veikos, kuri nepaneigia E. B. padarius nusikalstamos veikos bendrais tyčiniais veiksmais kartu su E. I. bei buvus (duomenys neskelbtini) minimu laikotarpiu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, iš E. B. priskirto telefono skambučių celių analizės, po 2007-03-22 10.10 val. buvo skambutis, telefonas jungėsi prie celės, esančios (duomenys neskelbtini), po to telefonas buvo išjungtas, įjungtas 11.31 val. vėl toje pačioje vietoje, vėlesni skambučiai taip pat rodo tą pačią celę. Sutiktina su apelianto nuomone, kad galima daryti išvadą, jog nuo 10 val. iki 12.41 val., jis buvo šios celės aptarnaujamoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) mieste ir niekur nebuvo išvykęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė buvus realia objektyviai galimybei E. B. ir E. I. minimu laiko tarpu būti nuvykus į (duomenys neskelbtini) ir grįžti į (duomenys neskelbtini), o tai nepaneigta jokiais kitais objektyviais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Vien tai, kad E. B. telefonas po įvykio jungėsi (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. netoli tos vietoje kur rastas pavogtas F. T. automobilis, įrodo dalyvavus F. T. automobilio vagystėje.

R. R. ir E. I. neigdami dalyvavimą F. T. automobilio vagystėje, kuriame jie pripažinti kaip padėjėjai padaryti vagystę, nurodo nesant nustatiems dviems momentams, tai išankstinio jų žinojimo apie nusikalstamą veiką ir pažadėjimą paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus, stebėjimą, saugojimą aplinkos ir bendrininkų.

Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad jokiais faktiniais duomenimis R. R. susitarimas iš anksto padėti paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir jo žinojimas apie nusikalstamą veiką nenustatytas. Pastebėtina, kad iš R. R. priskirto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) abonento skambučių celių analizės matyti, kad įvykio dieną šis abonentas visą laiką buvo (duomenys neskelbtini), tačiau tose pačiose vietose skirtingu metu, t. y. (duomenys neskelbtini). Būtent nustatytais laikotarpiais, t. y. nuo 10.03 val. iki 12.38 val. kai buvo vykdoma F. T. automobilio vagystė, iš (duomenys neskelbtini) į susitartą vietą ir iš sutartos vietos į sodybą (duomenys neskelbtini), nuvarymas. Be to, minimose vietose panašiu laikotarpiu skirtingai buvo ir E. S., E. B. ir E. I.. Būtent tai akivaizdžiai rodo sąsajas ir R. R. dalyvavimą bendrininkų grupėje F. T. automobilio vagystėje padedant. Be to, jo dalyvavimą taip pat patvirtina liudytojas A. K., užsirašęs automobilio BMW numerius, kuris buvo nustatytas ir priklausė jam, bei tai, jog jis buvo sulaikytas netoli tos vietos, kur rastas automobilis.

R. R. telefono išklotinėse laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-03-24 d. užfiksuotas skambutis pusseserei R. R., gyvenančiai jo sulaikymo teritorijoje. Pastbėtina, kad 3 mėnesių laikotarpyje vienas telefoninis skambutis rodo nesant labai artimus ryšius su pussesere. Objektyvių duomenų R. R. ėjus į svečius pas pusseserę sulaikymo dieną, nėra. Juo labiau, kad ir atstumas iki jos nuo R. R. sulaikymo vietos, yra gana didelis. Taip pat atsižvelgtina, kad R. R. savo automobilį pastatė nuošaliau, kai į svečius pas savo pusseserę turėjo realią galimybę nuvykti savo automobiliu. Taigi, visa tai rodo, kad R. R. jį sulaikius po įvykio, po vagystės praėjus kuriam laikui, netoli tos vietos, kur rastas automobilis, ėjo ne pas savo pusseserę, o saugodamas aplinką padėjo vykdyti F. T. automobilio vagystę.

Atsižvelgiant į tai, kad minimoje apylinkėje gyveno R. R. pusseserė, darytina išvada, jog jam buvo žinomos apylinkių vietos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, R. R. turėjo objektyviai realią galimybę ne tik pažadėti iš anksto paslėpti daiktus – F. T. priklausantį automobilį, bet ir nurodyti paslėpimo vietą, jo buvimą netoli minimos vietos po vagystės, kas rodo R. R. veiksmų dalyvaujant F. T. automobilio vagystėje bendrumą kartus su E. S., E. B. ir E. I..

E. I. taip pat neigia bendrai įvykdęs F. T. automobilio vagystę, tačiau jo buvimą (duomenys neskelbtini) bei įsėdus dviems asmenims prisistačiusiais pirkėjais į jam priklausantį automobilį, laikotarpyje, kai jo ir E. B. ryšio telefonai nebuvo prisijungę prie bazinių stočių tuo pačiu metu ir buvo išjungti, vertintini kaip vieno iš bendravykdytojų padarius F. T. priklausančio automobilio vagystę.

E. I. dalyvavus ir įvykdžius kartu su kitais nusikalstamą veiką patvirtina ne tik telefonų išklotinių celių duomenys, bet ir nukentėjusiojo parodymai, kad matė būtent konkrečiai E. I. automobilį bei būtent konkrečiai į E. I. priklausantį automobilį susėdo du asmenys prisistatę pirkėjais. Duomenų, kad F. T. ir E. I. būtų anksčiau pažįstami, ar F. T. būtų nepagrįstai apkalbėjęs ar išgalvojęs E. I. automobilio identifikacinius duomenis, ar turėjęs tuo metu kokių tai sveikatos problemų ar pan., šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliaciniame skunde E. I. taip pat neigia kada nors būtų turėjęs telefono abonentą, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir juo naudojęsis, tačiau šią aplinkybę patvirtina baudžiamojoje byloje esantis rašytinis įrodymas – tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad konkrečiai abonento numeris (duomenys neskelbtini) priskirtinas E. I., kuriuo neabejojo nei pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendįm, nei abejoti jokio pagrindo nemato ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija.

Nepagrįstai apeliantai nurodo, kad nukentėjusiojo parodymais, specialistų išvadomis patvirtinama tai, jog jokių objektyvių duomenų apie dalyvavusius vagystėje asmenis ir buvusius nusikalstamos veikos padarymo vietoje nėra. Vien nukentėjusiojo F. T. parodymas, jog negali atpažinti su juo bendravusių asmenų, neįrodo E. S., E. B., R. R. ir E. I. nedalyvavus F. T. priklausančio automobilio vagystėje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakymas dėl specialisto išvadų, neprieštarauja specialistų atliktiems tyrimams. Pažymėtina, kad tik teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą tiria, vertina ir analizuoja tuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, ją įrodo buvus padarytą arba ne. Kadangi specialisto išvada Nr. 81-1 S-1-18, kurioje nustatyta, kad ant automobilio buvo rastas piršto pėdsakas, kuris buvo nenustatyto asmens, bei  specialisto išvada Nr. 11-1320(07) kurioje nustatyta, kad dirvožemis nuo visų keturių automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kilimėlių skiriasi, nuo dirvožemių pavyzdžių iš sodybos kiemo ir nuo kelio prie įvažiavimo į sodybą, paimtų (duomenys neskelbtini) kaime, nepatvirtina jokių su F. T. automobiliu susijusių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas šiomis specialistų išvadomis pagrįstai nesirėmė.

Apeliaciniuose skunduose akcentuojamas laikas, kuris iš esmės sutampa su nusikalstamos veikos padarymu ir nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, kadangi tiek E. I., tiek E. B., tiek E. S. telefonų celių jungimasis užfisuoti visiškai tiksliai, o nukentėjusysis F. T. duomenis apie jo pavogtą automobilį nurodė apytiksliai, t. y. apie 11 val., tai nėra visiškai tikslus atviros automobilio vagystės laikas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad iš visų kaltinamųjų mobiliojo ryšio telefonų numerių IMEI, IMSI ir pokalbių išklotinių analizės galima daryti išvadą, kad visi kaltinamieji: E. S. – nuo 2007-03-22 13.56 val. iki 21.05 val., R. R., kurio mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini)  – nuo 2007-03-22 15.27 val. iki 22.05 val., E. B. – nuo 2007-03-22 15.24 val. iki 20.44 val., E. I. – nuo 2007-03-22 16.36 val. iki 21.22 val. – buvo (duomenys neskelbtini), nes nurodytu metu visų kaltinamųjų naudojami mobiliojo ryšio telefonai buvo prisijungę prie celių, kurios patenka į pagrobto automobilio slėpimo vietą. Darytina išvada, kad nuteistieji vagystės metu ir po vagystės ne vieną kartą bendravo skambučiais pagrobto automobilio slėpimo vietoje.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus byloje esančią informaciją apie atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei nuo (duomenys neskelbtini) iki tos vietos, kur buvo nuvairuotas pagrobtas automobilis, šio laiko pakanka tam, kad sutartoje vietoje paliktą kitų bendrininkų pagrobtą automobilį nuvairuoti į negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini), kaltinamieji vagystės metu ir po vagystės bendravo telefonu, E. B. pagrobė automobilį iš (duomenys neskelbtini) atvarė į sutartą vietą, E. S. atvarė automobilį į sodybą (duomenys neskelbtini), o E. I. su R. R. stebėjo aplinką, saugojo bendrininkus ir tai pagrįsta objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis. Šios galimybės, nei matematiniais skaičiavimais, nei kitokiomis priemonėmis (metodikomis) apeliantų nepaneigtos.

Ši nuteistųjų nusikalstama veika įrodyta netiesioginių įrodymų: 2007-03-22 F. T. protokolu-pareiškimu (4 t., 56-57 b. l.), 2007-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolu (4 t., 60-61 b. l.), 2007-03-23 (duomenys neskelbtini) rajono PK tyrėjo R. L. tarnybiniu pranešimu (4 t., 169 b. l.), 2007-03-23 ir 2007-03-30 apžiūros protokolai (4 t., 62-67, 81-90 b. l.),  2007-03-23 VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones (4 t., 92 b. l.), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 2011-06-17 raštu Nr. 01-6563 (6 t., 61 b. l.), Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos raštu 2011-06-20 Nr. 51 (6 t., 63 b. l.), 2007-03-28 apžiūros protokolu (4 t., 74-79 b. l.), 2007-07-20 specialisto išvada Nr. 11-1320 (07) (4 t., 146150 b. l.), teisiamajame teismo posėdyje duotais nukentėjusijo F. T. išsamiais ir nuosekliais parodymais, liudytojų R. L., R. R., A. K. parodymais, ir šie įrodymai sudaro vieningą įrodymų grandinę, įrodančią, kad 2007-03-22 E. S., E. B., E. I. ir R. R. bendrais veiksmais, pasiskirstę vaidmenimis, pagrobė F. T. priklausantį automobilį „Audi A6 Quatro“.

Dėl disponavimo  narkotinėmis medžiagomis

BK 259 str. reglamentuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o šio straipsnio 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti nedidelį kiekį narkotines ar psichotropines medžiagas.

Nuteistasis E. S. neigia turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas ir prašo išteisinti.

Pastebėtina, kad apeliantui E. S. neinkriminuota nusikalstama veika turint tikslą platinti narkotines medžiagas, t.y. numatyta BK 260 str. E. S. nuteistas už tai, kad laikė nuomojamame garaže augalinės kilmės narkotines medžiagas – kanapių (Cannabis L.) moteriškų žiedynų ir pažiedlapių dalis. Nors apeliantai ir nurodo, kad nieko neturi bendro, ši inkriminuota nusikalstama veika įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo ištirtais, įvertintais, bei pripažintais skundžiamo nuosprendžio įrodymais: 2011-04-13 apžiūros protokolu (7t.,69-115 b. l.), 2010-07-10 (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriaus tyrėjo A. J. tarnybiniu pranešimu (8 t., 73 b. l.), 2010-07-10 apžiūros protokolu (8 t., 74-79 b. l.), 2010-10-23 apžiūros protokolu (1 t., 21-33 , 37-40 b. l.), 2011-03-03 specialisto išvada ( 8 t., 81-83 b. l.), teisiamojo teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. J., T. K. parodymais.

Pastebėtina, jog apeliantai neneigia, jog tiek vaizdo įraše nufilmuotas garažas iš išorės, tiek iš vidaus buvo ne E. S. nuomojamas garažas. Būtent užfiksuotame garaže, jo patalpose rastos narkotinės medžiagos – kanapės (Cannabis L.) moteriškų žiedynų ir pažiedlapių dalys. Tokios aplinkybės užfiksuotos operatyvinės veiklos specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat atliekant operatyvinę veiklą ir patekus į garažą.

E. S. nuomojamame garaže esančioje spintoje buvo rasta batų dėžutė, kurioje buvo įdėta augalinės kilmės medžiaga, ištirta ir specialisto išvada nustatyta - narkotinė medžiaga – kanapių (Cannabis L.) moteriškų žiedynų ir pažiedlapių dalis. Vien tai, jog siekiant neatskleisti slapto patekimo į garažą, buvo iš garažo paimtas tik mažas kiekis narkotinės medžiagos ekspertizės atlikimui, nepaneigia nebuvus garaže narkotinių medžiagų. Niekas neginčija, kad ištyrimui buvo paimta narkotinė medžiaga ne iš E. S. nuomojamo garažo, o šį faktą tvirtina liudytojais apklausti ir operatyvinius veiksmus atlikę pareigūnai, t.y. A. J. ir T. K.. Duomenų, apie kitus asmenis, be E. S., E. B. ir E. I. minimu laikotarpiu buvus atėjus ir kažką tais darius minimame garaže, nėra. Juo labiau, kad pirminėse apklausose E. S. nurodė, jog garažu jo nuomojamu naudojosi tik jis vienas, niekas kitas raktų neturėjo.

Nors E. B. ir neigia atsinešęs maišeliu narkotines medžiagas dėžutėje, tačiau šie duomenys patvirtinami ne tik vaizdo įrašu, kuris kaip nurodo yra prastos kokybės, bet ir liudytojų parodymais, vaizdo įrašo protokolu. Ekspertai, atlikę vaizdo įrašo ekspertizę, ekspertizės akte 2012-10-03 Nr. 11-2385 padarė išvadą, jog asmenų tapatybių nustatyti negalima, tačiau pačias asmenybes – E. B. ir E. S. atpažįsta ir parodo būtent juos buvus bei atlikus veiksmus tiesioginiai įvykio liudytojai, t. y. slaptą stebėjimą atlikę operatyvinės veiklos pareigūnai. Visuma esančios medžiagos kuri viena kitą papildo, patikslina bei patvirtina buvus E. B. vežus maišelį, dėjus jį į spintą garaže. Duomenų, jog kiti iki E. B. butų vežę, nėra. Pastebėtina, jog, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iki  minimo laikotarpio, nė vienas iš pareigūnų įėjęs į garažą garažo sieninėje spintoje batų dėžutės su narkotinėmis medžiagomis neieškojo ir nefotografavo.

Duomenų apie galimai pareigūnų buvimą suinteresuotais, ar turint piktumą nuteistųjų atžvilgiu, nėra. Atlikti operatyviniai veiksmai, pareigūnų parodymai, akivaizdžiai patvirtina E. B. atgabenus maišelyje dėžutę, kurioje operatyvinio patikrinimo metu nustatyta jog tai narkotinė medžiaga, taip pat užfiksuoti atvejai kai E. B. ir E. S. sveria, pateikti išsamūs duomenys bei aprašymas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įrodyta, jog E. B. gabeno ir kartu su E. S. laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, todėl jie pagrįstai bei teisėtai pripažinti kaltais ir nuteisti už tai.

Nepagrįstai apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad ant kanapių nėra rasta nuteistųjų pėdsakų, kadangi ant augalinių medžiagų nėra ieškoma bei nenustatinėjama asmenų pėdsakai. Be to, vien tai, jog atlikus kratą narkotinių medžiagų garaže nerasta, nepaneigia E. S. žinojimo esant garaže narkotinėms medžiagoms, bei jas laikius.

Dėl bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Spręsdamas dėl kaltininkui skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgti į Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad jiems netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas skiriant bausmes dėl F. T. automobilio vagystės, kadangi F. T. vagystė įvykdyta 2007 m. kovo 22 d., todėl pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo taikyti BK 178 str. 2 d. redakciją įsigaliojusią nuo 2004-07-13 ir galiojusią iki 2007-07-21, o ne nuosprendžio priėmimo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją.

BK 3 str. reglamentuotas baudžiamojo įstatymo galiojimo laikas. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

2007-03-22 padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 178 str. 2 d., galiojo BK su pakeitimu ir papildymu priimtas įstatymas, įsigaliojęs nuo 2004 m. liepos 13 d. (Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030), kuris sankcijoje  numatė alternatyvias bausmes: bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ O nuo 2007-07-21 įsigaliojusiame BK pakeitimu ir papildymu (Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309) iki dabar galiojantis sankcijos numatė alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta kokia BK redakcija taikyta sprendžiant bausmės skyrimo klausimą kaltininkams už 2007-03-22 padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

Už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., taikant BK 2004-07-13 redakciją, sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo maksimalus dydis 5 metai, minimalus dydis (BK 50 str. 2 d.) – 3 mėnesiai, vidurkis - 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų.

Pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę E. S. dėl šios veikos padarymo, pripažino vieną sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai. E. S. teistas, teistumas neišnykęs, pripažintas recidyvistu (BK 27 str.). Teisiamas už 6 nusikalstamas veikas, tarp jų už nusikaltimus nuosavybei (6 epizodai). Pirmosios instancijos teismas už šią nusikalstamą veiką E. S. skyrė laisvės atėmimo 3 metams 4 mėnesiams bausmę. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į E. S. charakterizuojančią medžiagą, skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė. Įvertinus visa, BK 54 str. numatytų pagrindinių bausmių skyrimo pažeidimų nėra. Bausmės skyrimo dydis yra išimtinai teismo prerogatyva. Nesant pagrindų mažinti skirtos bausmės dydį, jų nepateikta kartu su apeliaciniu skundu, bei įvertinus išdėstytą, E. S. skirta bausmė už BK 178  str. 2 d. ( epizode dėl F. T. automobilio vagystės) nekeistina.

E. S. teigia, jag jam skirtos per griežtos bausmės už D. M. ir D. Ž. automobilių vagystes. Už D. Ž. automobilio vagystę E. S. skirta laisvės atėmimo 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir už D. M. automobilio vagystę skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamos veikos padarytos 2010-10-11 D. Ž. ir 2010-10-17 D. M.. Taikytinas nuo 2007-07-21 galiojantis BK (Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309) Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 50 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis 3 mėnesiai. Bausmės sankcijoje numatytas vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų. Dėl šių nusikalstamų veikų E. S. prisipažino iš esmės, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismo tai pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (59 str. 21 d. 32 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. S. teistas, padarė nusikalstamas veikas neišnykus teistumui, recidyvistas. Skirtos mažesnės nei sankcijos vidurkyje bausmės dydis. Nesant jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų pagrindas atsižvelgti ir mažinti bausmės dydį, jos paliktinos nekeistos.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas R. R. bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgė, jog jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius nusikaltimus, nusikalto būdamas vieną kartą teistas, teistumui neišnykus, jį pripažino recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors pripažino, jog R. R. iš esmės neneigė įgijęs ir laikęs fizinio asmens ir juridinio asmens dokumentus, tačiau dėl tokių savo veiksmų nesigailėjo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl F. T. priklausančio automobilio „Audi A6 Quatro“ pagrobimo pripažino tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje, atliko padėjėjo veiksmus. Atsižvelgė į charakterizuojančią medžiagą, kad iki suėmimo nesimokė, nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau vėliau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas R. R., kaip antrą kartą teisiamam asmeniui ir recidyvistui, už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą vidurkiui. Už atskirus nusikaltimus skiriamos bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytą dalinį bausmių sudėjimo principą dėl realiosios nusikaltimų sutapties.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos F. T. automobilio vagystė įvykdyta 2007-03-22 d., o R. R. nuteistas 2007-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d. bauda 10 MGL (1300 Lt), kuri 2009-04-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi (patikslinta 2010-02-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi) pakeista viešaisiais darbais 60 val., juos atliekant per 4 mėn., per mėnesį dirbant po 15 val.; bausmę atlikęs. Taigi, dėl nusikalstamos veikos dėl F. T. automobilio vagystės sprendžiant bausmės klausimą, R. R. laikytinas neteistu ir skundžiamu nuosprendžiu teisiamas pirmą kartą. Taip pat, vadovaujantis BK 97 str. 1 d., 3 d. 3 p. a pp. praėjus 3 metų terminui po bausmės atlikimo. Bausmė atlikta, todėl R. R. teistumas išnykęs ir jis už nusikalstamą veiką pagal BK 302 str. 1 d. teisiamas šiuo nuosprendžiu kaip pirmą kartą. Nors BK 55 str. numato, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau nedraudžia jos skirti, tačiau būtinas tokios bausmės skyrimo motyvavimas. Pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę dėl F. T. automobilio vagystės R. R. atžvilgiu nustatytė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – padarė nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, todėl skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas skirdamas 3 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. nežymiai didesnę nei sankcijos vidurkis nepadarė BK 54 str. nuostatų pažeidimo. Už BK 302 str. 1 d. skirta laisvės atėmimo 2 metams, yra daug mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 6 metų; BK 50 str. 2 d. numato laisvės atėmimo minimumą 3 mėnesius. Sankcijos vidurkis - 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nepažeidė BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliaciniu skundu prašoma pripažinti prisipažinimą ir gailėjimą atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš esmės pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nesigailėjo. Vien formalus nurodymas, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi nėra laikytinas asmens nuoširdžiu prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, padedant ją išaiškinti, gailintis dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl pagrįstai atsakomybė lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad R. R. atžvilgiu sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisėtai, neteisingai ir nepagrįstai R. R. pripažino recidyvistu (BK 7 str.), todėl ši aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina.

E. B. skiriant bausmę už F. T. vagystę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 nusikalstamas veikas: du apysunkius nusikaltimus (automobilių „Honda Yazz“ ir „Audi A6 Quatro“ vagystės) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą  (BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas narkotinių medžiagų gabenimas ir laikymas, neturint tikslo jų platinti). Nusikalstamas veikas, už kurias teisiamas, E. B. įvykdė būdamas neteistas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad E. B. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taip pat atsižvelgė į teigiamą charakteristiką, į tai, jog nevedęs, iki suėmimo nesimokė, nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, teisiamas antrą kartą, todėl sprendė už kiekvieną iš įvykdytų nusikaltimų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas vidurkiams, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą, artimą baudžiamajame įstatyme numatytam už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Už BK 178 str. 2 d., dėl F. T. automobilio vagystės, skirta bausmė artima vidurkiui - 3 metai 2 mėnesiai.  Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skiriant bausmę E. B. už nusikalstamą veiką pagal BK 178 s str. 2 d. dėl F. T. automobilio, taikant 2004-07-13 redakciją, sankcijoje numatytas bausmės laisvės atėmimo vidurkis 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų. Dėl šios veikos padarymo yra pripažinta viena sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė. Būtent todėl paliktina už BK 178 str. 2 d., dėl F. T. automobilio vagystės, skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metai 2 mėnesiai. Kartu su apeliaciniu skundu nepateikta aplinkybių, kurių pagrindu E. B. būtų mažintina bausmė, todėl skirta bausmė už BK 178  str. 2 d. (epizode dėl F. T. automobilio vagystės) nekeistina.

Pirmosios instancijos teismas skiriant bausmę E. I. už F. T. vagystę, atsižvelgė, jog jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą – automobilio „Audi A6 Quatro“ vagystę, būdamas neteistas. Nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. E. I. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. I. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, bendrame nusikaltime veikė kaip padėjėjas (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertino charakterizuojančią medžiagą, jog nevedęs, iki suėmimo nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau vėliau darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., baustas administracine tvarka. E. I. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, įvykdė būdamas neteistas (8 t., 115-117 b. l.), bet vėliau jo atžvilgiu 2010-11-12 buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuris yra įsiteisėjęs (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įvertinęs visas šias aplinkybes bausmę skyrė kaip antrą kartą teisiamam asmeniui, už įvykdytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą vidurkiui. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklėmis, bendrintina su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikaltimas, už kurį E. I. teisiamas, padarytas iki minėto nuosprendžio priėmimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas E. I. kaip asmenį neteisingai nurodė, kad jam bausmę skiria kaip antrą kartą teisiamam asmeniui, tačiau tai laikytina klaida, kadangi pats teismas nurodė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, todėl bausmė skiriama kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. Bausmė E. I. už nusikalstamą veiką skiriama nuo BK 178 str. 2 d., galiojusio nuo 2004 m. liepos 13 d. (Nr. IX-2314, 2004-07-05, Žin., 2004, Nr. 108-4030), straipsnio sankcijos vidurkio, atsižvelgiant vieną į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į E. I. charakterizuojančią medžiagą. Įvertinus visa, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo skirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo, rodo nesant BK 54 str. ir       55 str. nuostatų pažeidimo.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

n u s p r e n d ž  i a:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendį.

Panaikinti R. R. pripažinimą recidyvistu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.