Civilinė byla Nr. e3K-3-173-381/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00375-2021-6  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4.;

2.6.10.1

(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir V. M. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. M. ir V. M. dėl avanso ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo M. J.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę preliminariosios sutarties šaliai nesąžiningai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nuostolių ikisutartiniuose santykiuose apskaičiavimo būdus, taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio elementus ir bylos nagrinėjimo ribas ginčuose dėl nuostolių ikisutartiniuose santykiuose atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų 500 Eur avanso, 40 000 Eur nuostolių atlyginimo, 172 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. ginčo šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo ir pardavimo (toliau – ir Preliminarioji sutartis, Sutartis), pagal kurią atsakovai (pardavėjai) įsipareigojo parduoti, o ieškovas (pirkėjas) – nupirkti golfo klubo pastatus ir žemės sklypus. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad golfo klubo pastatų plotas yra apie 886 kv. m, o žemės sklypų plotas – apie 18,5 ha, jį sudaro miškas, žemės ūkio paskirties ir namų valdos paskirties žemės sklypai. Šalys susitarė, kad turto kaina – 270 000 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Pirkėjas pagal Preliminariąją sutartį sumokėjo 500 Eur avansą (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad pagrindinė sutartis bus sudaroma iki 2021 m. birželio 1 d. (Preliminariosios sutarties 2.1 punktas). Pardavėjas pagal Preliminariąją sutartį įsipareigojo surinkti ir paruošti visus dokumentus, reikalingus pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti savo lėšomis (Preliminariosios sutarties 3.1 punktas), ir pateikti juos notarui. Pirkėjas pagal Preliminariąją sutartį įsipareigojo dokumentus, susijusius su pirkėjo asmeniu, pateikti notarui (Preliminariosios sutarties 3.1 punktas). Vėliau šalys susitarė, kad pardavėjai, surinkę dokumentus, perduos juos pirkėjui, o šis pateiks juos notarui. Šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti sumokėtas Sutarties 2.2 punkte nustatytas sumas ir atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderintos golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvačius golfo klubo pastatus bei žemės sklypus, taip pat negautas pajamas). 2021 m. balandžio 23 d. pirkėjo sutuoktinė trečiasis asmuo M. J. kreipėsi į notarę dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, 2021 m. balandžio 26 d. nusiuntė notarei iš pardavėjų gautus dokumentus, tačiau kai kurių pažymų pardavėjai nespėjo gauti iki 2021 m. birželio 1 d. (iki Preliminariojoje sutartyje apibrėžto termino). Dėl to šalys žodžiu pratęsė Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą neapibrėžtam laikui, susitardamos, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, kai bus gautos reikalingos pažymos, energinio naudingumo sertifikatas ir notaras paskirs laiką notariniam sandoriui.

4.       Pardavėjai 2021 m. birželio 3 d. informavo pirkėjus, kad gauti visi reikalingi dokumentai notarei pateikti. Šalys susitarė, kad dokumentus notarei pateiks po savaitgalio t. y. 2021 m. birželio 6 d., tačiau 2021 m. birželio 7 d. pirkėjui paskambino pardavėjas ir nurodė, kad jų sūnus dar nori peržiūrėti dokumentus, ir paprašė juos grąžinti. Pirkėjai grąžino dokumentus. 2021 m. birželio 10 d. pardavėjai nurodė, kad jiems reikia pagalvoti, ar tikrai jie nori parduoti turtą. Iš brokerio, kuris tarpininkavo siekiant įsigyti šį sklypą, pirkėjui tapo žinoma, kad pardavėjai galimai surado kitą pirkėją, kuris turtą nupirks brangiau, todėl jie vilkino sutarties sudarymą ir vėliau atsisakė sudaryti sutartį. 2021 m. birželio 14 d. pirkėjui paskambino pardavėjas ir nurodė, kad jie persigalvojo ir turto neparduos, nori grąžinti sumokėtą avansą. 2021 m. birželio 15 d. šalys susitiko, pirkėjas paaiškino pardavėjui, kad jis vis dar yra suinteresuotas pirkti turtą, nes dėl šio turto pirkimo jie atsisakė kitų jiems tinkamų objektų, su šeima sukūrė viziją, kaip įsikurs įsigytuose pastatuose, gyvens, augins vaikus. Pirkėjas labai sielojosi dėl tokio pardavėjų sprendimo nebeparduoti turto. Per 2021 m. birželio 15 d. susitikimą, kuriame dalyvavo ir brokeris, pardavėjas atskleidė, kad jis surado kitą pirkėją, su šiuo pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią turtą parduos už 350 000 Eur, ir jau yra gavęs 30 000 Eur avansą. 2021 m. liepos mėn. pabaigoje tapo žinoma, kad turtą pardavėjai pardavė kitam pirkėjui – UAB „TC investicija“ – už 40 000 Eur didesnę kainą.

5.       Ieškovo teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės, nes šie laiku negavo visų reikalingų dokumentų, o vėliau – ir dėl to, kad jie elgėsi nesąžiningai, ieškojo kito turto pirkėjo ir šiam dėl pasikeitusių rinkos kainų turtą pardavė brangiau. Pirkėjui buvo padaryta žala dėl rinkoje įvykusių kainų pokyčių, nes jis su sutuoktine dėl nesąžiningų pardavėjų veiksmų ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo prarado galimybę įsigyti turtą už sutartą kainą, taip pat prarado galimybę įsigyti turtą už kainas, buvusias sudarant Preliminariąją sutartį, nors buvo radę ir kitų jiems priimtinų pirkimo objektų. Pateikiant ieškinį turto kaina buvo vidutiniškai pakilusi 30,49 proc. Nekilnojamojo turto rinkoje įvykę pokyčiai, nulėmę nekilnojamojo turto kainų kilimą sudarant Preliminariąją sutartį ir jai galiojant, pripažintini visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti.

6.       Ieškovas pažymėjo, kad, net ir esant sudarytai Preliminariajai sutarčiai, pardavėjai toliau ieškojo kitų pirkėjų, kurie pirktų turtą brangiau, neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo, laiku nesurinko visų dokumentų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti, o vėliau sutarus, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, kai bus gautos visos reikalingos pažymos ir kiti dokumentai ir notaras paskirs datą sandoriui sudaryti, gavus dokumentus ir juos perdavus, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nes surado naujus pirkėjus, kurie vėliau sumokėjo didesnę turto įsigijimo kainą. Ieškovo teigimu, jeigu šalys nebūtų susitarusios pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo termino, t. y. pakeisti sudarytos Preliminariosios sutarties, nenustatant konkrečios pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo datos, pardavėjai nebebūtų teikę pirkėjams dokumentų.

7.       Atsakovai nurodė, kad jie aktyviais veiksmais stengėsi laiku gauti visus būtinus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2021 m. birželio 1 d.; aplinkybių, dėl kurių reikalingų dokumentų išdavimo terminas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir UAB „Termopaslauga“ užtruko, atsakovai kontroliuoti negalėjo, taip pat negalėjo daryti joms įtakos. Atsakovai visą laiką bendravo su ieškovu ir jo sutuoktine, šie žinojo apie situaciją, susidariusią dėl nurodytų dokumentų gavimo. Be to, kai tik atsakovai nurodytus dokumentus gavo, juos iš karto perdavė ieškovui ir jo sutuoktinei, kad šie juos pateiktų notarei ir būtų galima nedelsiant sudaryti pagrindinę sutartį, nors Preliminariojoje sutartyje nustatytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovų teigimu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki 2021 m. birželio 1 d. tik dėl to, kad užtruko laiku užsakytų dokumentų gavimas iš atitinkamų institucijų. Be to, Preliminarioji sutartis turėjo ir galėjo būti pakeista (pratęsta) tik raštu, o rašytinės formos nesilaikymas Preliminariosios sutarties pakeitimą daro negaliojantį, todėl laikytina, kad 2021 m. kovo 25 d. Preliminarioji sutartis po 2021 m. birželio 1 d. nebuvo pakeista (pratęsta). Pažymėtina, kad ieškovas atsakovų perduotų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti nedelsiant neperdavė notarei, paaiškino, jog pagrindinę sutartį galės sudaryti tik 2021 m. rudenį, o atsakovų toks pagrindinės sutarties sudarymo terminas netenkino tiek dėl atsakovo labai garbingo amžiaus ir labai silpnos sveikatos, tiek dėl atsakovų turimos prievolės iki 2021 m. birželio 30 d. padengti savo įsipareigojimus hipotekos kreditoriui. Ieškovui atsisakius nedelsiant sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovai turėjo atsiimti dokumentus, kurie ieškovo nebuvo pateikti notarei, o likusius – iš notarės, ir pradėti ieškoti naujo pirkėjo nekilnojamajam turtui, nes jiems buvo būtina parduoti šį turtą kuo greičiau. Šalių norai ir atlikti veiksmai sudaryti pagrindinę sutartį po 2021 m. birželio 1 d., kai jau buvo pasibaigusi Preliminarioji sutartis, negali būti vertinami kaip abipusių teisinių įsipareigojimų vykdymas pagal Preliminariąją sutartį, o yra tik geros valios išraiška, kurios įgyvendinimas ar neįgyvendinimas šalims nesukuria teisinių pasekmių.

8.       Dėl ieškovo prašomo priteisti nuostolių atlyginimo pagrįstumo atsakovai nurodė, kad iki ieškinio pareiškimo teisme 2021 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas nebuvo sudaręs pagal Preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančios analogiško nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu, todėl kainų skirtumo principas objektyviai negali būti taikomas. Be to, ieškovas 40 000 Eur nuostolius įrodinėjo ne nesudarytos pagrindinės sutarties ir ją pakeičiančios savo sudarytos pagrindinės sutarties kainos skirtumu, o atsakovų su trečiuoju asmeniu sudarytos pagrindinės sutarties ir nesudarytos pagrindinės sutarties kainų skirtumu. Akivaizdu, kad atsakovų su trečiuoju asmeniu sudarytos pagrindinės sutarties šalis ieškovas nėra, todėl jam šios sutarties sudarymo faktas apskritai jokių nuostolių sukelti negali. Dėl to ieškovas, reikalaudamas priteisti 40 000 Eur nuostolių atlyginimą – prarastos galimybės vertę, savo reikalavimų neįrodė. Atsakovų teigimu, nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas atlyginti 172 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl žemės ūkio mokymų ir profesinio parengimo ūkininkauti kursų, kainavusių 150 Eur, baigimo ir dėl kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę mokesčio, t. y. 22 Eur rinkliavos. Joks teisės aktas nenustato, kad fizinis asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemę, privalo užtikrinti, kad žemė 5 metus bus naudojama išimtinai žemės ūkio veiklai vykdyti. Net jeigu ieškovas ir yra įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, neabejotina, kad turimas ūkininkavimo žinias jis turi galimybę panaudoti ateityje, o Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę taip pat, tikėtina, buvo panaudotas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

9.       Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 500 Eur negrąžintą avansą, 172 Eur žalos atlyginimą, 15 000 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 672 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojo paaiškinimus, taip pat tą faktą, kad pardavėjai dar 2021 m. birželio 3 d. pirkėjams perdavė likusius pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus, konstatavo, kad atsakovai savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, tačiau 2021 m. birželio 14 d. nepagrįstai atsisakė sutartį sudaryti, iš esmės nenurodydami jokių objektyvių, svarbių, pateisinamų priežasčių. Pirkėjas po 2021 m. birželio 3 d., kai jam buvo perduoti paskutiniai pardavėjų surinkti dokumentai, neturėjo galimybės su notaru tartis dėl sandorio sudarymo datos, nes birželio 5–6 d. buvo savaitgalis, o jau 2021 m. birželio 7 d. atsakovas paprašė visus pirkimui paruoštus dokumentus jiems grąžinti, kad juos dar kartą galėtų peržiūrėti jų sūnus.

11.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų nesąžiningo elgesio. Pirkėjai visus savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį įvykdė tinkamai – sumokėjo avansą, surado notarę. Pirkėjai dėl Preliminariosios sutarties sudarymo taip pat buvo labai aktyvūs ir dėjo visas pastangas, kad sandoriui reikalingi dokumentai būtų kuo greičiau surinkti, patys padėjo pardavėjams tuos dokumentus rinkti. Ieškovai bendradarbiavo, vykdė Preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau atsakovai atsisakė turtą parduoti.

12.       Pardavėjai iš esmės neįvykdė Preliminariosios sutarties dėl to, kad, jai galiojant, ieškojo kitų pirkėjų, kuriems galėtų turtą parduoti pelningiau, tai patvirtino ir liudytojas S. L. Atsakovai, 2021 m. birželio 7 d. pasiimdami iš ieškovo sandoriui paruoštus dokumentus parodyti sūnui, vis dar žadėjo ieškovui turtą parduoti, tačiau jau 2021 m. birželio 10 d. jie buvo gavę avansą iš kito pirkėjo, o 2021 m. birželio 28 d. pardavė turtą už daug didesnę – 310 000 Eur – kainą. Kad atsakovai, jau pasirašydami Preliminariąją sutartį, neturėjo rimtų ketinimų sudaryti su ieškovu

pagrindinę sutartį, netiesiogiai patvirtino ir jų iš ieškovo paimta palyginti su ketinamo sudaryti sandorio kaina maža 500 Eur avanso suma.

13.       Tuo tarpu ieškovas, ketindamas įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypus, planavo užsiimti ūkine veikla, todėl nusprendė baigti žemės ūkio mokymus ir gauti profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimą (mokymų trukmė 160 akademinių valandų), parašyti baigiamąjį darbą, kursai kainavo 150 Eur. Kadangi sandoris neįvyko ir ieškovas neįgijo tokio ploto žemės ūkio paskirties žemės, kad galėtų ūkininkauti ir tikslingai panaudoti gautą pažymėjimą, tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jam buvo padaryta žala ir šią atsakovai turi atlyginti.

14.       Ieškovas, kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę išdavimo, sumokėjo 22 Eur rinkliavą. Kadangi šios išlaidos tiesiogiai susijusios su planuotu sandoriu, kuris neįvyko dėl atsakovų kaltės, jų atlyginimas taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas iš atsakovų.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nesusitarė dėl konkretaus baudos dydžio, tačiau nustatė, jog pardavėjas įsipareigoja atlyginti nuostolius, įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderintos golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvačius golfo klubo pastatus ir žemės sklypus. Tiek Preliminariojoje sutartyje nustatyta kaina, tiek atsakovų su nauju pirkėju sutarta kaina buvo šalių sutarta kaina ir visai nereiškia, kad ieškovas, įsigydamas kitą analogišką turto objektą, būtų sumokėjęs už jį 310 000 Eur kainą. Nors 2021 m. spalio 27 d. ieškovo sudaryta kita nekilnojamojo turto sutartis dėl namų valdos įgijimo nėra identiška nutrauktajai, tačiau ekonominiu požiūriu ji pakeičia pirmąją. Nutrauktą sutartį pakeičiančioji sutartis atitinka tada, kai ja pasiekiami tie patys tikslai, bet to pasiekimo sąlygos skiriasi. Ieškovas neturėjo galimybės įsigyti kito tokio paties ar labai panašaus nekilnojamojo turto, nes jis buvo vienetinis ir unikalus, todėl tokio rinkoje nebuvo. Per laikotarpį nuo 2021 m. kovo mėn. pakilo kainos ir ieškovas po penkių mėnesių gyvenimui su šeima įsigijo daug mažiau vertingą nekilnojamąjį turtą už daug didesnę kainą. Tai patvirtina, kad ieškovas dėl to, jog atsakovai atsisakė parduoti turtą, patyrė 15 000 Eur nuostolių (285 000 – 270 000 = 15 000 Eur) ir įrodė šios prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės realumą, todėl pirmosios instancijos teismas šių nuostolių atlyginimą priteisė ieškovui iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pakeičiančiąja sutartimi pripažino tik sutartį, kuria buvo įgyta namų valda šeimos gyvenimui, nes žemės ūkio paskirties sklypas buvo įgytas daug vėliau ir pagal sutarties objektą ji nelaikytina pakeičiančiąja sutartimi.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 500 Eur avanso, 172 Eur žalos atlyginimą, 35 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (35 672 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys 2021 m. kovo 25 d. sudarė Preliminariąją sutartį, pagal kurią pardavėjas patvirtino savo įsipareigojimą parduoti, o pirkėjas – iš pardavėjo ateityje pirkti, sudarius golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, golfo klubo pastatus bei žemės sklypus (Sutarties 1.1 punktas). Šalys įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 1.2 punktas). Šalys susitarė, kad golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kaina yra 270 000 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Pirkėjas sumokėjo pardavėjui 500 Eur avansą, o likusius 269 500 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui tą pačią dieną šalims sudarius ir pasirašius golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį bei golfo klubo pastatų ir žemės sklypų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Šalys susitarė, kad pardavėjas surinks ir paruoš visus pirkimui bei pardavimui reikalingus dokumentus savo lėšomis (Sutarties 3.1 punktas). Pirkėjo sutuoktinė 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į notarę, nurodydama, kad nori įsigyti žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), susidedantį iš kelių skirtingos paskirties sklypų (miškų ūkio, žemės ūkio, namų valdos), turtas perkamas už 270 000 Eur. Pirkėjo sutuoktinė teiravosi notarės dėl galimybės pateikti dokumentus. Atsakovai 2021 m. birželio 28 d. ir UAB „TC investicija“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas). Bendra turto kaina 310 000 Eur (sutarties 3.1 punktas). 2021 m. spalio 27 d. UAB „Romjola“ ir ieškovas su sutuoktine sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pirko žemės sklypą, pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – pirtį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas). Bendra daiktų kaina yra 285 000 Eur (sutarties 3.1 punktas). 2021 m. spalio 27 d. J. L. (pardavėja) ir ieškovas su sutuoktine (pirkėjai) sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o pirkėjas įsipareigojo šį turtą nupirkti (sutarties 1.1 punktas). 2022 m. sausio 13 d. pardavėja ir pirkėjas (ieškovas) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjas pardavė, o pirkėjas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine pirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1 punktas). Turtas nupirktas už 20 000 Eur.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagrindinė ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningo atsakovų elgesio. Nors Preliminariąja sutartimi šalys susitarė, kad pardavėjas surinks ir paruoš visus pirkimui bei pardavimui reikalingus dokumentus savo lėšomis, tačiau atsakovai šios pareigos laiku neįvykdė. Notarė 2021 m. balandžio 29 d. el. laišku ieškovo sutuoktinei nurodė, kad reikalingas energinio naudingumo sertifikatas, jį turi gauti ir pateikti pardavėjas, ir 2021 m. balandžio 30 d. el. laišku nurodė, kad reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos pažyma. Nacionalinė žemės tarnyba pažymas dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, išdavė 2021 m. birželio 1 d., o pastato energinio naudingumo sertifikatas pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2021 m. birželio 2 d. Atsakovai patvirtino, kad energinio naudingumo sertifikatai ir Nacionalinės žemės tarnybos pažymos pirkėjams buvo perduoti 2021 m. birželio 3 d., o šalys Preliminariojoje sutartyje įsipareigojo pagrindinę sutartį sudaryti iki 2021 m. birželio 1 d. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Preliminariąją sutartį pareiga surinkti ir paruošti pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus teko pardavėjams, o dalis dokumentų buvo išduoti 2021 m. birželio 1–2 d. ir perduoti 2021 m. birželio 3 d., t. y. pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pagrindinė sutartis nustatytu terminu nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, šiems nevykdant jiems nustatytos pareigos. Be to, atsakovai Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu siekė nekilnojamąjį turtą parduoti kitiems asmenims ir ieškojo kitų pirkėjų. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas, parodęs, kad praėjus porai savaičių po Preliminariosios sutarties pasirašymo atsakovė pasiūlė jam surasti pirkėjus, kurie sumokėtų didesnę kainą, ir nurodė sumokėsianti didesnį tarpininkavimo mokestį. 2021 m. birželio 10 d. UAB „TC investicija“ sumokėjo 31 000 Eur į atsakovo V. M. banko sąskaitą, siekdama sudaryti 2021 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo objekto įsigijimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad galiojant Preliminariajai sutarčiai atsakovai ieškojo kitų pirkėjų, kuriems galėtų turtą parduoti pelningiau, tai taip pat patvirtino, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuostolių dydžio, nurodė, kad nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal atsakovo gautą naudą, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų, tačiau, nustatant nuostolių dydį, ne mažiau reikšminga įvertinti, ar byloje nėra kitų duomenų, įrodančių patirtų nuotolių realumą. Byloje nustačius, kad 2021 m. spalio 27 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu pirkėjai įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir statinius už 285 000 Eur, o 2022 m. sausio 13 d. ieškovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine įsigijo žemės sklypą už 20 000 Eur kainą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. sutartimis įgytas nekilnojamasis turtas ribojasi ir sudaro vientisą, didesnį žemės sklypą. Aplinkybę dėl besiribojančių žemės sklypų taip pat patvirtina byloje esantys dokumentai, žemės sklypo planai. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, namų valdos ir žemės sklypo įgijimas iš esmės nesiskiria pagal objektą, nes jie sudaro vientisą žemės sklypą, t. y. atitinka ieškovo interesus įsigyti gyvenamąją patalpą ir didesnio ploto žemės sklypą. Aplinkybę, kad ieškovas siekė įgyti vientisą didesnės apimties žemės sklypą, patvirtino ir tai, kad Preliminariąja sutartimi ieškovas tarėsi dėl apie 18,5 ha žemės sklypų įsigijimo. Šiuo atveju dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų nesudarius pagrindinės ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties ieškovui teko ieškoti kito nekilnojamojo turto ir 2021 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei 2022 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už didesnę kainą buvo įsigytas turtas, kurio žemės sklypai sudaro 0,6448 ha ir yra 28,7 karto mažesni nei Preliminariąja sutartimi planuoti įsigyti žemės sklypai.

20.       Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad žemės ūkio paskirties sklypas buvo įgytas vėliau, nes ieškovo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys įsigyjant namų valdą ir papildomą žemės sklypą skiriasi beveik 3 mėnesių laikotarpiu, tačiau byloje esantys duomenys patvirtino, kad, ieškovui 2021 m. spalio 27 d. įsigijus namų valdą, preliminarioji sutartis dėl papildomo žemės sklypo įgijimo buvo sudaryta tą pačią dieną, t. y. 2021 m. spalio 27 d., vadinasi, abu nekilnojamojo turto objektai buvo surasti ir dėl jų įgijimo susitarta iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, siekiant bendro tikslo įgyti namų valdą ir papildomą besiribojantį žemės sklypą, taip sudarant didesnės apimties žemės plotą.

21.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas, dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų praradęs galimybę sudaryti pagrindinę ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, įgijo mažesnio dydžio turtą už didesnę kainą, nei buvo sutarta Preliminariojoje sutartyje, ir patyrė nuostolius, kurie privalo būti atlyginti. Ieškovo nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sudaro 2021 m. kovo 25 d. Preliminariosios sutarties kainos (270 000 Eur) ir 2021 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo ir gyvenamųjų patalpų įsigijimo bei 2022 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo įsigijimo kainos (285 000 Eur + 20 000 Eur = 305 000 Eur) skirtumas, t. y. 35 000 Eur.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje reikalavimą dėl 40 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo argumentavo tuo, kad ginčo turtas buvo parduotas 40 000 Eur brangiau, taigi, nuostoliai buvo grindžiami Preliminariosios sutarties kainos ir realios ginčo turto pardavimo kainos santykiu, t. y. atsakovų gauta nauda. Kita vertus, ieškovas patvirtino, kad 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. sutartys į bylą teiktos kaip įrodymas, patvirtinantis padarytus nuostolius. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nuostolius pagrindžia ir ieškovo sudarytos pakeičiančiosios sutartys. Taigi, nors ieškovas prašomą priteisti 40 000 Eur nuostolių sumą argumentavo Preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos ir ginčo turto pardavimo kainos santykiu, tačiau byloje dar iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., buvo pateiktos ieškovo sudarytos sutartys dėl namų valdos ir papildomo žemės sklypo pardavimo, be to, ieškovas, teikdamas šiuos duomenis į bylą, siekė pagrįsti, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patyrė nuostolius. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas ieškovui iš atsakovų priteistiną nuostolių atlyginimo dydį, neperžengė ieškinio faktinio pagrindo dėl nuostolių fakto ir dydžio ribų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas ieškovo patirtas išlaidas už Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų išdavimą ir ūkininkavimo pradmenų įgijimą pripažino dėl pagrindinės ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo patirtais nuostoliais. Dokumentai buvo išduoti siekiant sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį, o ši buvo nesudaryta dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų, todėl 22 Eur mokestis už dokumentų išdavimą atitinka tiesioginių ieškovo nuostolių sampratą.

24.       Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad jis, įsigydamas daugiau nei 10 ha žemės, turėjo prisiimti pareigą vykdyti ūkininko veiklą, todėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams už ūkininkavimo pradmenų mokymus sumokėjo 150 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 2 dalis, nusprendė, kad ieškovas, planuodamas įsigyti daugiau nei 10 ha žemės, turėjo prisiimti pareigą vykdyti ūkininko veiklą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai   

 

25.       Kasaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Bylą nagrinėję teismai peržengė ieškiniu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas, nes ieškovas prašomą priteisti 40 000 Eur nuostolių, susijusių su rinkos pokyčiais, atlyginimo sumą grindė ir apskaičiavo tik kaip atsakovų gautą naudą (restitucinius nuostolius), tačiau kitų aplinkybių, kurios sudarytų faktinį pagrindą taikyti kitą nuostolių apskaičiavimo būdą (prarastos galimybės vertės), t. y. kaip kainų skirtumą pagal nesudarytą pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, ieškovas kaip ieškinio faktinio pagrindo nenurodė. Anot atsakovų, ieškovas ieškinyje nenurodė aplinkybių, kad 40 000 Eur nuostoliai susiję su rinkos vertės pokyčiais, apskaičiuojami taikant kainų skirtumą pagal nesudarytą pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, t. y. kad jis įgijo analogišką turtą už didesnę kainą nei Preliminariojoje sutartyje sutarta pagrindinės sutarties kaina. Atsakovų teigimu, aplinkybių, kurios sudarytų faktinį pagrindą taikyti nuostolių apskaičiavimo būdą (prarastos galimybės vertės), t. y. kaip kainų skirtumą pagal nesudarytą pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį, ieškovas kaip ieškinio faktinio pagrindo ne tik kad nenurodė, bet net objektyviai negalėjo nurodyti, nes ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. rugpjūčio 9 d., o kitą turtą ieškovas įsigijo tik 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimis.

25.2.                      Bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CPK 185 straipsnį, nevertino, kad atsakovai aktyviais veiksmais stengėsi laiku, t. y. iki 2021 m. birželio 1 d., gauti visus būtinus dokumentus pagrindinei sutarčiai sudaryti. Anot atsakovų, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, vykdydami Preliminariojoje sutartyje nustatytas prievoles, apdairiai ir rūpestingai savo lėšomis rinko dokumentus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, ir siekė ją sudaryti iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, o ji nebuvo laiku sudaryta dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Atsakovų vertinimu, šiuo atveju nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo teismams pripažinti, jog pagrindinė sutartis iki 2021 m. birželio 1 d. nebuvo sudaryta dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, t. y. nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021 m. birželio 1 d. Be to, teismai, nustatydami atsakovų neteisėtus veiksmus (nesąžiningumą), t. y. siekį Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiu nekilnojamąjį turtą parduoti kitiems asmenims ieškant kitų pirkėjų, rėmėsi išimtinai liudytojo S. L. parodymais, tačiau šiuos, anot atsakovų, paneigia kitų įrodymų visumos pagrindu byloje nustatytos aplinkybės. Atsakovų teigimu, teismai neįvertino, kad tarp šio liudytojo parodymuose nurodytų aplinkybių ir kitais byloje esančiais įrodymais nustatytų aplinkybių yra esminių prieštaravimų, paneigiančių šio liudytojo parodymus.

25.3.                      Atsakovų teigimu, jų gauta nauda negali būti laikoma ieškovo prarastos galimybės verte, ir atvirkščiai, ieškovo prarastos galimybės vertė negali būti laikoma atsakovų gauta nauda, nes tai yra savarankiški nuostolių apskaičiavimo būdai, ir jų pagrįstumui nustatyti būtina įrodyti skirtingas aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto pardavimas už didesnę kainą savaime nereiškia, kad kita sutarties šalis patyrė nuostolių (negavo naudos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126/2009).

25.4.                      Bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovai yra senatvės pensininkai, kurių vienintelis pajamų šaltinis – senatvės pensija, garantuojanti tik minimalių atsakovų pragyvenimo poreikių patenkinimą, o atsakovas yra ne tik ypač garbaus amžiaus (92 m.), bet ir neįgalus, jam reikalingi dideli specialūs poreikiai, ir tai sudaro pakankamą pagrindą, jeigu vis dėlto būtų nuspręsta, jog atsakovai kalti dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, priteistiną nuostolių atlyginimo dydį ženkliai sumažinti.

26.       Ieškovas atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

26.1.                      Ieškinio faktinis pagrindas buvo nurodytas kaip ieškovo patirta žala, padaryta dėl to, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Žalą ieškovas įrodinėjo tuo, kad per Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį pasikeitė rinkos kainos, todėl ieškovas nebegalėjo įsigyti turto už kainas, buvusias pasirašant Preliminariąją sutartį. Taip pat ieškovas nurodė, kad žalos dydį, pasikeitusias kainas patvirtino ir ta aplinkybė, kad ginčo turtas buvo parduotas 40 000 Eur brangiau, t. y. ieškovas prarado galimybę įsigyti vertingesnį turtą už sutartą kainą. Šalys Preliminariojoje sutartyje susitarė, kad jeigu pardavėjas pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti sumokėtas Sutarties 2.2 punkte nustatytas sumas ir atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje Sutartyje suderintos golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvačius golfo klubo pastatus bei žemės sklypus, taip pat negautas pajamas). Atsakovų ir UAB „TC investicija“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir kainų skirtumas yra ne ieškinio pagrindas, o žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovų veiksmų, patvirtinantis įrodymas. Byloje pareiškus ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, atsakovams nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nuostoliai atsirado dėl to, kad po Preliminariosios sutarties sudarymo nekilnojamojo turto kainos kilo, o atsakovams atsisakius parduoti turtą, ieškovui buvo padaryta žala, o nuostolių apskaičiavimo būdas buvo nurodomas remiantis 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimis. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti ir restitucinių nuostolių (kitos šalies gautos naudos), tačiau pagrįstai nurodė, kad, byloje esant įrodymams, patvirtinantiems realiai patirtą žalą, ieškovui iš atsakovų priteistina mažiau, nei buvo prašoma, t. y. 35 000 Eur.

26.2.                      Bylą nagrinėję teismai nustatė vienodas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų nesąžiningumu, o atsakovų kasaciniame skunde pateikti argumentai nepagrindžia teismų pažeidimų vertinant byloje esančius įrodymus. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nes atsakovai buvo pasyvūs, dėl per vieną darbo dieną nenuneštų dokumentų notarui ieškovui pretenzijų nereiškė, tiesiog juos atsiėmė. Grąžinęs dokumentus atsakovams, kad jų sūnus juos peržiūrėtų, ieškovas skambino atsakovui tiek birželio 9 d., tiek birželio 10 d., tiek birželio 11 d. ir ragino dokumentus peržiūrėti greičiau. Ieškovas pažymi, kad atsakovams dokumentai buvo grąžinti 2021 m. birželio 8 d., o jau 2021 m. birželio 10 d. atsakovai gavo avansą iš UAB „TC investicija“. Taigi, akivaizdu, kad atsakovai dokumentus atsiėmė, kad galėtų juos parodyti naujam surastam pirkėjui, kuris turtą sutiko nupirkti brangiau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Preliminariosios sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas, atsakovai laiku neįvykdė pareigos surinkti visus reikalingus dokumentus, ir pagrįstai nustatė atsakovų nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovų nesąžiningus veiksmus ir padidino ieškovui priteistiną nuostolių atlyginimo dydį iki 35 000 Eur.

26.3.                      Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta galimybė reikalauti atlyginti nuostolius, kurie yra kaltosios pusės nauda. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad tarp šalių ikisutartiniai santykiai buvo pažengę, šalys ruošėsi sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai ieškovui buvo nurodę vartų spynos kodą, laikinai davę raktus nuo viešbučio pastato ir leidę laiką leisti klubo pastate, todėl akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl nesąžiningos šalies naudos pripažinimo nuostoliais buvo galimas. Ieškovas į bylą kartu su ieškiniu pateikė nekilnojamojo turto skelbimus bei jų analizę, skelbimus, buvusius tuo metu, kai atsakovai atsisakė turtą parduoti ieškovui, iš kurių matyti, kad turto kaina vidutiniškai kilo daugiau nei 31 proc., ir nurodė, kad dėl padidėjusių kainų ieškovas nebegalėjo įsigyti turto kainomis, buvusiomis pasirašant Preliminariąją sutartį. Taip pat sudarytoje sutartyje šalys susitarė, kad jeigu pardavėjas pažeis šios sutarties sąlygas, vengs ar nepagrįstai atsisakys sudaryti su pirkėju notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai jis įsipareigos grąžinti sumokėtas Sutarties 2.2 punkte nustatytas sumas bei atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje Sutartyje suderintos golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvačius golfo klubo pastatus bei žemės sklypus), taip pat negautas pajamas. Taigi, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovų gauta nauda yra ieškovo prarasta galimybė, todėl ieškovas turėjo teisę jam padaryto nuostolio dydį susieti ir su atsakovų gauta nauda, nes tai taip pat yra nuostolių apskaičiavimo būdas.

26.4.                      Atsakovų argumentai dėl nuostolių sumažinimo galimybės atsižvelgiant į atsakovo V. M. amžių ir tai, kad jam reikalinga slauga ir priežiūra, yra iškelti tik kasaciniame skunde, tokie argumentai nebuvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl negali būti nagrinėjami kasaciniame teisme. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie neturėtų galimybių atlyginti priteistos žalos ir jiems tai būtų nepakeliama našta.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams pagrindo, esant šalių ikisutartiniams santykiams 

 

27.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normų reglamentuojamas ir šių normų tiesiogiai nereglamentuojamas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias, sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009). 

28.       Ikisutartinių santykių turinį reglamentuoja CK 6.163–6.165 straipsniai. Pradėjus derybas, šalis sieja specifiniai – pasitikėjimo teisiniai santykiai, kurie reikalauja abipusio sąžiningumo viena kitos atžvilgiu (CK 163 straipsnio 1 dalis). Derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip ir vykdydamos sutartis, privalo elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Tai reiškia, kad, viena vertus, šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį, kita vertus, derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo (CK 163 straipsnio 2 dalis). Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus.

29.       Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai paprastai užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri nustato aiškų šalių susitarimą dėl pagrindinės sutarties esminių sąlygų. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 41 punktą; 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022 68 punktą).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos, kai tarp šalių yra sudaryta preliminarioji sutartis, nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis turi pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

31.       Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

32.       Taigi, vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų ir yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 19 punktas). Tai reiškia, jog, viena vertus, preliminariąja sutartimi sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi asmens teisių gynybos būdai.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai).

35.       Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymo nustatant faktines aplinkybes, sudarančias civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, jog kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas).

36.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2021 m. kovo 25 d. tarp atsakovų V. M. ir V. M. (pardavėjų) ir ieškovo V. J. (pirkėjo) buvo sudaryta Preliminarioji golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjai patvirtino savo įsipareigojimą parduoti, o pirkėjas – iš pardavėjų ateityje pirkti, sudarius golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, golfo klubo pastatus bei žemės sklypus (Sutarties 1.1 punktas). Šalys įsipareigojo iki 2021 m. birželio 1 d. sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį (Sutarties 1.2 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad golfo klubo pastatų bei žemės sklypų kaina yra 270 000 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Pirkėjas sumokėjo pardavėjams 500 Eur avansą, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti šalims sudarius ir pasirašius golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir golfo klubo pastatų bei žemės sklypų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Šalys susitarė, kad pardavėjai savo lėšomis surinks ir paruoš visus pirkimui ir pardavimui reikalingus dokumentus savo lėšomis (Sutarties 3.1 punktas), tačiau atsakovai šios pareigos laiku neįvykdė. Ieškovo sutuoktinė M. J. 2021 m. balandžio 23 d. teiravosi notarės dėl galimybės atvežti dokumentus ir dalį dokumentų pateikė el. paštu; notarė 2021 m. balandžio 29 d. el. laišku nurodė, kad reikalingas energinio naudingumo sertifikatas, kurį turi gauti ir pateikti pardavėjas, 2021 m. balandžio 30 d. el. laišku nurodė, kad reikalinga Nacionalinės žemės tarnybos pažyma. Nacionalinė žemės tarnyba pažymas dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti, išdavė 2021 m. birželio 1 d., o pastato energinio naudingumo sertifikatas pastatui buvo išduotas 2021 m. birželio 2 d. Atsakovai patvirtino, kad energinio naudingumo sertifikatai ir Nacionalinės žemės tarnybos pažymos pirkėjams buvo perduoti 2021 m. birželio 3 d. Nors pagal Preliminariąją sutartį pareiga surinkti ir paruošti pagrindinei sutarčiai sudaryti reikalingus dokumentus iki 2021 m. birželio 1 d. teko pardavėjams, tačiau dalis dokumentų buvo išduoti 2021 m. birželio 1–2 d. ir perduoti pirkėjui 2021 m. birželio 3 d., t. y. pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Teismai, remdamiesi ir liudytojo S. L. parodymais, nustatė, kad pardavėjai, praėjus porai savaičių po Preliminariosios sutarties pasirašymo, pasiūlė jam surasti pirkėjus, kurie nupirktų ginčo turtą už didesnę kainą, pasižadėjo sumokėti didesnį tarpininkavimo mokestį. Nors ieškovas su atsakovais buvo susitaręs pagrindinę sutartį sudaryti iki 2021 m. birželio 1 d., tačiau, atsakovams laiku neperdavus dokumentų, reikalingų pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, taip pat juos perdavus tik 2021 m. birželio 3 d., į atsakovo V. M. sąskaitą UAB „TC investicija“ 2021 m. birželio 10 d. sumokėjo 31 000 Eur avanso siekdama sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo turto įsigijimo. Atsakovai 2021 m. birželio 28 d. sudarė su UAB „TC investicija“ (kitu pirkėju) pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo parduotas ginčo nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). (sutarties 2.1 punktas).

37.       Bylą nagrinėję teismai taip pat tyrė ir vertino atsakovų argumentus, kad ieškovas atsisakė nedelsiant sudaryti sutartį ir teigė dėl notarės atostogų ją sudarysiantis 2021 m. rudenį, o atsakovams buvo būtina kuo skubiau sudaryti sutartį dėl silpnos atsakovo sveikatos bei siekiant atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi iki 2021 m. birželio 30 d. Teismai pažymėjo, kad nors notarė vasarą atostogavo nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2021 m. birželio 25 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., tačiau per notaro atostogas galėjo būti skiriamas jį pavaduojantis notaras ir dėl notarinių veiksmų atlikimo buvo galima kreiptis į bet kurį kitą notaro biurą, todėl notarės atostogos negalėjo būti kliūtis sudaryti sandorį ar jo sudarymą nukelti į 2021 m. rudenį. Aplinkybę, kad ieškovai bendradarbiavo dėl sutarties sudarymo, patvirtino teismų nustatytas faktas, jog ieškovės sutuoktinė el. paštu susirašinėjo su notare ir teiravosi dėl galimybės pateikti reikalingus dokumentus, taip pat ieškovo nurodytu atsakovės V. M. telefono numeriu buvo skambinta nuo 2021 m. kovo 18 d. iki 2021 m. liepos 5 d., t. y. ieškovas tinkamai vykdė jam Preliminariąja sutartimi nustatytas pareigas, siekė bendradarbiauti ir turėjo lūkestį sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

38.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatavo, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, šiems nevykdant jiems nustatytos pareigos bei parduodant ginčo turtą brangiau kitam pirkėjui.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių; neperžengdamas kasacinio skundo ribų, kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 

40.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą).

41.       Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami bylos aplinkybes, rėmėsi ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, bet vertino ir kitus bylos įrodymus (pvz., liudytojo parodymus), turinčius reikšmės nustatant atsakovų nesąžiningą elgesį bei patvirtinančius teismų išvadas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovams pagrįstumo. Atsakovai byloje nepagrindė, kokias konkrečias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles pažeidė bylą nagrinėję teismai, todėl kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo pripažintini nepagrįstais.

42.       Atsižvelgiant į bylą nagrinėjusių teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismai pagrįstai konstatavo atsakovų nesąžiningą elgesį, nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, įvertinę, jog pirkėjai visus savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį įvykdė tinkamai – sumokėjo avansą, surado notarę pagrindinei sutarčiai įforminti, o atsakovai, savo elgesiu sukūrę kitai šaliai pagrįstą lūkestį ir įsitikinimą, jog pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, 2021 m. birželio 14 d. nepagrįstai atsisakė sutartį sudaryti, iš esmės nenurodydami jokių objektyvių, svarbių, pateisinamų priežasčių, juolab kad 2021 m. birželio 10 d. atsakovai gavo avansą iš kito pirkėjo, o 2021 m. birželio 28 d. pardavė turtą už daug didesnę – 310 000 Eur – kainą.

43.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų veiksmai nesudarant pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su ieškovu nesant tai pateisinančių objektyvių priežasčių ir sudarant kitą sutartį dėl to paties ginčo turto su kitu pirkėju, vertintini kaip nesąžiningas elgesys ikisutartiniuose santykiuose, t. y. derybų vykdymas neturint tikslo sudaryti sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sutiktina su ieškovo argumentais, kad jis galėjo turėti pagrįstą lūkestį, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta. Preliminariąja sutartimi įtvirtinti itin toli pažengę ikisutartiniai santykiai neturėjo jokių objektyvių kliūčių virsti sutartiniais santykiais.

44.       Taigi šioje byloje yra teisinis pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu kilti, nes buvo nepagrįstas Preliminariosios sutarties šalies (atsakovų) vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį.

 

Dėl kasacinio skundo argumento, kad teismai, spręsdami dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio nustatymo, peržengė ieškinio ribas

 

45.       Atsakovai kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 35 000 Eur nuostolių atlyginimą, peržengė ieškinio ribas, nes nuostolių dydį nustatė pagal ieškovo vėliau sudarytas sutartis, kurios buvo pateiktos ne kartu su ieškiniu, o prieš parengiamąjį teismo posėdį ir netikslinant ieškinio reikalavimų. Nurodytas kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

46.       CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris taikomas visose civilinio proceso stadijose, reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 29 punktą).

47.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 12 punktą; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 46 punktą; 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022 42 punktą).

48.       Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, sandorio negaliojimas, žalos padarymas, turto įgijimas be pagrindo, netinkamos kokybės daikto pardavimas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016 16 punktą; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021 22 punktą).

49.       Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė; tokiu atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008, 2020 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

50.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčų sprendimas teisme nėra privatus kilusių ginčų sprendimo būdas, kuriame dalyvauja tik ginčo šalys. Teismo procesui vadovauja teismas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, kontroliuodamas šalių veiksmus procese bei siekdamas, kad byla būtų tinkamai ir teisingai išnagrinėta kiek įmanoma operatyviau. Tuo tikslu civilinio proceso įstatymas nustato teismui tam tikras teises ir pareigas, pvz., priėmęs ieškinį, teismas prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti, nustato pasirengimo teismo posėdžiui būdą, atlieka kitus veiksmus, kurie reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnis). Teismo vadovaujantis vaidmuo turi ypač didelę reikšmę pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, nes ji yra svarbi kokybiško, tinkamo, teisingo ir operatyvaus bylos išnagrinėjimo prielaida. Parengiamojo teismo posėdžio tikslas – išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi bylai tinkamai išnagrinėti teismo posėdyje (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

51.       Teismo procesiniai veiksmai pasižymi nuosekliu eiliškumu pereinant nuo vienos proceso stadijos prie kitos ir yra nukreipti į civilinio proceso tikslų siekimą. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Teismas, jau priėmęs ieškinį dar iki parengiamojo posėdžio arba iki bylos nagrinėjimo iš esmės, prireikus patikslina arba paskirsto šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis).

52.       Minėta (nutarties 34 punktas), rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims; konkrečiai – žalos (nuostolių) dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodyti žalos dydį turi jos atlyginimo priteisimo reikalaujantis ieškovas.

53.       Byloje nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą prašydamas jam priteisti iš atsakovų 500 Eur sumokėto ir negrąžinto avanso, 40 000 Eur nuostolių, susijusių su turto rinkos vertės pokyčiu, atlyginimą, 172 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ieškovas teigė (ieškinio 23–29 punktai), kad patyrė žalos dėl to, jog atsakovai nesąžiningai ir nepagrįstai atsisakė parduoti ieškovui turtą pagal sudarytą Preliminariąją sutartį. Žalą ieškovas įrodinėjo remdamasis aplinkybe, kad per Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį pasikeitė turto rinkos kainos, todėl ieškovas nebegalėjo įsigyti turto už kainas, buvusias pasirašant Preliminariąją sutartį. Taip pat ieškovas nurodė, kad žalos dydį ir pasikeitusias turto kainas patvirtino ir ta aplinkybė, jog atsakovai ginčo turtą kitam pirkėjui pardavė 40 000 Eur brangiau.

54.       Atsakovai atsiliepimo į ieškinį 46 punkte kaip vieną iš argumentų nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti kainų skirtumo kaip nuostolių atlyginimo, nes ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog jis būtų sudaręs pagrindinę tapataus nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu blogesnėmis sąlygomis, todėl kainų skirtumo principas byloje ieškovo prašomiems nuostoliams apskaičiuoti negalėjo būti taikomas.

55.       Ieškovas, atsižvelgdamas į šį atsiliepimo į ieškinį argumentą, iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos bei liudytojo S. L. iškvietimo ir nurodė, kad, atsikirsdamas į pirmiau nurodytą atsakovų argumentą, jis kaip papildomus įrodymus reikalavimui dėl 40 000 Eur priteisimo pagrįsti pateikia pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovas (kartu su sutuoktine) įgijo žemės sklypus, gyvenamąjį namą, pirtį už 305 000 Eur.

56.       Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 3 d. parengiamajame teismo posėdyje išsiaiškino ieškovo poziciją dėl jo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimą priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, atsakovai su šiais įrodymais susipažino. Ieškovas parengiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo reikalavimas atsakovams nesikeičia, o pateiktos sutartys, pagal kurias ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą, tik papildomai patvirtina, kad ieškovui buvo padaryti nuostoliai, nes ieškovas dėl atsakovų veiksmų buvo priverstas įsigyti kitą, brangesnį, turtą.

57.       Ieškovas savo patirtus nuostolius ieškinyje grindė atsakovų gauta nauda, t. y. tuo, kad atsakingas už žalą asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas nuostolius turėjo teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, bet ir kitu būdu, o galutinį nuostolių dydį nustato teismas, parinkdamas tokį nuostolių dydžio skaičiavimo būdą (metodą), kuris tiksliausiai padeda nustatyti nuostolių dydį.

58.       Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas aplinkybes, kurios ieškovui reiškiant reikalavimą atlyginti 40 000 Eur nuostolius, susijusius su rinkos vertės pokyčiais, nebuvo nurodytos kaip ieškinio faktinis pagrindas dėl nuostolių fakto ir dydžio, peržengė ieškinio ribas, ir nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl 40 000 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo argumentavo tuo, jog ginčo turtas buvo parduotas 40 000 Eur brangiau, taigi, nuostoliai buvo grindžiami Preliminariosios sutarties kainos ir realios ginčo turto pardavimo kainos santykiu, t. y. atsakovų gauta nauda. Kita vertus, ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2021 m. spalio 27 d. ir 2022 m. sausio 13 d. sutartys į bylą teiktos tik kaip papildomas įrodymas, patvirtinantis padarytus nuostolius. Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad nuostolius pagrindė ir ieškovo sudarytos sutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas prašomus priteisti 40 000 Eur nuostolius papildomai argumentavo Preliminariojoje sutartyje nustatytos kainos ir ginčo turto pardavimo kainos santykiu ir byloje iki teismo parengiamojo posėdžio pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., pateiktomis ieškovo sudarytomis sutartimis dėl namų valdos ir papildomo žemės sklypo įsigijimo, kurios tik papildomai pagrindė ieškovo argumentus dėl patirtų nuostolių dydžio, nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties.

59.       Taigi, ieškinio dalykas nagrinėjamoje byloje – atsakovams pareikštas materialusis teisinis reikalavimas priteisti ieškovui tam tikrą pinigų sumą jo patirtai žalai atlyginti. 

60.        Ieškinio faktiniu pagrindu byloje ieškovas nurodė savo patirtą žalą dėl to, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Žalos dydį ieškovas įrodinėjo aplinkybėmis, kad per Preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį pasikeitė rinkos kainos ir ieškovas nebegalėjo įsigyti turto už kainas, buvusias pasirašant šią sutartį. Pasikeitusias turto kainas ieškovas įrodinėjo tiek kainų skirtumu, kai ginčo turtas kitu sandoriu buvo parduotas 40 000 Eur brangiau, tiek ir savo paties prarasta galimybe įsigyti vertingesnį turtą už sutartą kainą. Ieškovas patirtų nuostolių dydžio nesiejo tik su atsakovų ir naujojo pirkėjo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi, o žalą kildino taip pat iš fakto, kad, atsakovams nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir pasikeitus situacijai rinkoje (padidėjus turto kainoms), jis nebegalėjo įsigyti panašaus turto už kainas, buvusias pasirašant Preliminariąją sutartį, taip pat ieškovas prarado galimybę įsigyti turtą už sutartą kainą. Reikalavimą atlyginti žalą ieškovas grindė ir Preliminariojoje sutartyje (3.5 punktas) nustatyta sąlyga, kad jeigu atsakovai pažeis šios sutarties sąlygas, vengs ar nepagrįstai atsisakys sudaryti su ieškovu notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai atsakovai įsipareigoja grąžinti sumokėtas Preliminariosios sutarties 2.2 punkte nustatytas sumas ir atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderintos ginčo turto kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvatų turtą, taip pat negautas pajamas).

61.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nekeitė nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, o tik prieš parengiamąjį teismo posėdį pateikė papildomus įrodymus, kuriais siekė pagrįsti atsakovų jam padarytos žalos (nuostolių) dydį, ir papildė ieškinio pagrindą aplinkybėmis, susijusiomis su teikiamais naujais įrodymais. Remiantis kasacinio teismo praktika, kaip minėta, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikytinas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu (nutarties 49 punktas). 

62.       Be to, pabrėžtina, jog, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 41 punktas).

63.       Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

64.       Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui pateikus pagrindinę sutartį pakeitusias sutartis ieškinio pagrindas nebuvo pakeistas, o šiais įrodymais tik buvo siekiama papildomai pagrįsti nuostolių, patirtų nesudarius pagrindinės ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, dydį. Bylą nagrinėję teismai byloje pareikšto ieškinio ribų neperžengė. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašoma priteisti nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal atsakovų gautą naudą, yra vienas iš galimų nuostolių, patirtų dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų. Ieškovas nuostolius turėjo teisę įrodinėti ne tik kaip atsakovų gautą naudą, turtą brangiau pardavus kitam pirkėjui, bet ir kitu būdu (pvz., kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį ir kt.). 

65.       Apibendrindama anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija išaiškina, kad, ieškovui reikalaujant priteisti atlyginti nuostolius iš šalies, nepagrįstai atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, ieškinyje pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas neriboja nei ieškovo teisės procesinio įstatymo nustatyta tvarka pakeisti nuostolių apskaičiavimo būdą, nei teikti byloje įrodymus, pagrindžiančius patirtų nuostolių dydį remiantis vienu ar kitu nuostolių apskaičiavimo būdu, ir toks ieškovo procesinis elgesys nelaikytinas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu. Esant byloje tokioms faktinėms aplinkybėms, kai ieškovas remdamasis keliais skirtingais nuostolių apskaičiavimo būdais įrodinėja savo patirtų nuostolių dydį, bylą nagrinėjantis teismas turi tirti ir vertinti visus nurodytus nuostolių apskaičiavimo būdus bei pasisakyti dėl visų byloje pateiktų su žalos dydžiu susijusių įrodymų, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai nuostolių dydį turi nustatyti teismas. Toks teismo procesinis elgesys negali būti pripažįstamas byloje pareikštų reikalavimų (ieškinio ribų) peržengimu.

 

Dėl ieškovo nuostolių dydžio apskaičiavimo, atsakovams nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį

 

66.       Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 31 punktas).

67.       Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 42 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 36 punktas).

68.       Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

69.       Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 40–42 punktai).

70.       Preliminariojoje sutartyje dėl golfo klubo pastatų bei žemės sklypų pirkimo ir pardavimo šalys užfiksavo derybų pabaigą ir įtvirtino aiškų susitarimą dėl pagrindinės sutarties esminių sąlygų – turto pirkimo ir pardavimo dalyko, kainos ir termino. Pagrindinei sutarčiai sudaryti trūko tik būtinų sandoriui įforminti dokumentų gavimo ir jų pateikimo pasirinktam notarui. Kaip nustatyta byloje teismų, būtini sandoriui įforminti dokumentai, nors ir pavėlavus kelias dienas, buvo gauti ir galėjo būti pateikti notarui, jokių objektyvių kliūčių užbaigti sandorį nebuvo. Taigi tokia Preliminarioji sutartis įformino šalių toli pažengusius ikisutartinius santykius. Minėta, kad, esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį.

71.       Be to, kaip savo reikalavimų teisinį pagrindą ieškovas nurodė ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalį ir ją aiškinančią pirmiau aptartą kasacinio teismo praktiką, kad, be tiesioginių nuostolių, sąžiningos Preliminariosios sutarties šalies nuostoliais gali būti pripažinti ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, bet ir Preliminariosios sutarties 3.5 punktą (ieškinio 28 punktas), pagal kurį, jeigu atsakovai pažeis šios sutarties sąlygas, vengs ar nepagrįstai atsisakys sudaryti su ieškovu notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, tai atsakovai įsipareigoja grąžinti sumokėtas Preliminariosios sutarties 2.2 punkte nustatytas pinigų sumas ir atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderintos ginčo turto kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvatų turtą, taip pat negautas pajamas).

72.       Taigi šio ginčo šalys susitarė ir dėl negautų pajamų atlyginimo esant ikisutartiniams santykiams. Kaip minėta, ikisutartinė civilinė atsakomybė (priešingai nei sutartinė, kuri yra grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu) ribojama iki tikrumo intereso gynimo, todėl negautos pajamos paprastai nebūna atlyginamos. Nagrinėjamu atveju šalys, įtvirtindamos Preliminariojoje sutartyje aptariamą sąlygą (3.5 punktas), taip pat ir savo pačių laisvai išreikšta valia praplėtė ikisutartinės atsakomybės ribas iki lūkesčio (tinkamo sutarties įvykdymo) intereso gynimo.

73.       Pripažintina, kad ginčo Preliminariojoje sutartyje šalys galėjo susitarti dėl tokių jos nevykdymo teisinių padarinių, nes: 1) minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais ir ikisutartiniuose santykiuose galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas; 2) nors preliminariąja sutartimi nesukuriami tvirti sutartiniai santykiai tarp šalių (dėl šios sutarties pažeidimo atveju atlygintinų nuostolių ribotos apimties ir negalimumo reikalauti įvykdyti ją natūra), tačiau turinio ir formos prasme ji yra sutartis, todėl jai yra taikomos tiek sutarčių teisės taisyklės (bendrosios nuostatos), tiek sutarčių teisės principai. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Preliminariosios sutarties 3.5 punkto sąlygos, taip pat ir dėl nuostolių (įskaitant negautas pajamas), viršijančių netesybas (baudą), atlyginimo, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinka sutarties laisvės principą, todėl yra įpareigojančios Preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 73 punktas).

74.       Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjamoje byloje taikant ikisutartinę civilinę atsakomybę nesąžiningai šaliai (atsakovams), galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas.

75.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 kainų skirtumą yra pateikęs tik kaip vieną iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Šią poziciją kasacinis teismas išplėtojo vėliau priimtose nutartyse, nurodydamas, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nurodytą teisinį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju iš esmės atitinka situacija, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis iš galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 57 punktas).

76.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (restituciniai nuostoliai). Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė pripažįstama kaip galimas nuostolių apskaičiavimo metodas ir ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 46 punktas). Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

77.       Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad nuostolių atlyginimo suma, apskaičiuota pagal atsakovo gautą naudą, yra tik kaip vienas iš galimų nuostolių, patirtų dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų, tačiau, nustatant nuostolių dydį, ne mažiau reikšminga įvertinti, ar byloje nėra kitų duomenų, įrodančių patirtų nuotolių realumą. Ieškovas nuostolius turi teisę įrodinėti ne tik kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį, jeigu jis tokią būtų sudaręs, o ir kitu būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 59 punktą), ir atvirkščiai – ne tik kaip nesąžiningos šalies gautą naudą, bet ir kaip kainų skirtumą pagal nutrauktą (nesudarytą) sutartį pakeičiančią sutartį. Restituciniai nuostoliai kaip nukentėjusios šalies nuostolių apskaičiavimo būdas yra galimi, jeigu jie neperžengia saugomo lūkesčio intereso ribos. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad turto rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 59 punktą). 

78.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, pagrįstai nusprendė, kad ieškovas, dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų praradęs galimybę sudaryti pagrindinę ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, įgijo mažesnio dydžio turtą už didesnę kainą, nei buvo sutarta Preliminariojoje sutartyje, ir tuo pagrindu patyrė nuostolius, kurie privalo būti atlyginti, todėl kaip vieną iš galimų nuostolių, patirtų dėl Preliminariosios sutarties pažeidimo, apskaičiavimo būdų pripažino ir kainų skirtumą tarp turto įgijimo kainos ieškovo pateiktose pakeičiančiosiose sutartyse ir Preliminariojoje sutartyje sutartos turto pardavimo kainos. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje turėjo pagrindo, nustatydamas ieškovo patirtų nuostolių dydį ir tenkindamas ieškinį ne visa apimtimi, ne tik vertinti atsakovų gautą naudą, ginčo turtą pardavus trečiajam asmeniui brangiau 40 000 Eur, bet ir įvertinti kitus duomenis, įrodančius ieškovo patirtų nuostolių realumą, – kainų skirtumą (35 000 Eur) tarp ieškovo sudarytų pakeičiančiųjų sutarčių bei šalių Preliminariojoje sutartyje nustatytos ginčo turto pardavimo kainos. Kadangi ginčo turto (golfo klubo pastatų ir žemės sklypų) rinkos vertės šio turto pardavimo kitam pirkėjui (UAB „TC investicija“) momentu klausimas nebuvo byloje tiriamas, siekiant neperžengti nukentėjusios šalies (ieškovo) saugomo lūkesčio intereso ribos ir byloje esant pateiktiems įrodymams, pagrindžiantiems ieškovo sudarytas pastatų ir žemės sklypo įsigijimo sutartis, kurias apeliacinės instancijos teismas pripažino nesudarytą tarp šalių sandorį pakeičiančiomis sutartimis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo vien atsakovų gautos naudos kriterijumi, o vertino visus ieškovo nuostoliams tiksliai nustatyti pateiktus įrodymus ir visas bylai reikšmingas aplinkybes šiam klausimui tinkamai išspręsti. 

79.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nuostolius ikisutartiniuose santykiuose reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei vadovavosi jas aiškinančia kasacinio teismo praktika, tinkamai nustatė ieškovo patirtų nuostolių, atsakovams atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, dydį. 

 

Dėl bylos procesinės baigties 

 

80.       Atsakovai kasaciniame skunde, be jau aptartų argumentų, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, jog atsakovai yra senatvės pensininkai, kurių vienintelis pajamų šaltinis – senatvės pensija, atsakovas yra ne tik ypač garbaus amžiaus (92 m.), bet ir neįgalus, todėl turėjo būti sprendžiama dėl priteisto nuostolių atlyginimo dydžio sumažinimo.

81.       Pažymėtina, kad kasaciniame skunde negalima remtis tais argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teiktais procesiniais dokumentais, konstatuoja, kad jų teismams teiktuose dokumentuose nebuvo keliamas klausimas dėl galimybės spręsti dėl ieškovui priteistino nuostolių atlyginimo sumažinimo, todėl teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau įvardytu procesiniu pagrindu, nepasisako dėl šio atsakovų kasacinio skundo argumento.

82.       Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

 

83.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

84.       Šiuo atveju, netenkinus atsakovų kasacinio skundo, konstatuotina, kad atsakovai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau tokią teisę turi ieškovas. Ieškovas prašo priteisti 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14 punktuose nurodyto dydžio. Bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

85.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. J. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. M. (duomenys neskelbtini) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. J. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M. (duomenys neskelbtini) 1089 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

Artūras Driukas

 

Jūratė Varanauskaitė