Civilinė byla Nr. e2-892-631/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18276-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.3; 1.3.2.11; 1.3.7.5; 2.1.3.8; 3.2.6.1.; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovui advokatui Mantui Mikalopui, atsakovo viešosios įstaigos „Rimavičius“ vadovei J. R. ir atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Rimavičius“ dėl darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo ir atsakovo viešosios įstaigos „Rimavičius“ priešieškinį dėl baudos už konfidencialumo sutarties įsipareigojimų pažeidimą priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu darbo ginčo byloje Nr. APS-36-6654, inicijuotoje VšĮ „Rimavičius“ pareiškiant prašymą dėl baudos už konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimą išieškojimo iš J. V., bei ieškovei toje pačioje byloje pateikus Komisijai atsiliepimą į darbdavio prašymą ir priešpriešinį prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, darbo ginčų komisijai nusprendus darbdavio prašymą atmesti, o darbuotojos prašymo nenagrinėti dėl praleisto procedūrinio termino, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos naudai priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2017 m. gruodžio mėnesį, 2018 m. sausio mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat netesybas, kurių dydį sudaro J. V. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, paskaičiuotas už šešis mėnesius, bei priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atleidžiant ją iš darbo VšĮ „Rimavičius“, ji iš karto buvo darbinama į UAB „Va taip“, kuri yra susijusi su atsakovo įstaiga (tie patys abiejų įmonių akcininkai). Būtent todėl ieškovė, siekdama neprarasti darbo, atsakovo nurodymu prašyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodė, kad neprašo jai išmokėti susikaupusių atostoginių. Ieškovė nurodo buvus priversta pasirašyti būtent atsakovo nurodyto turinio prašymą, jos atsisakymas negauti sukauptos kompensacijos už nepanaudotas atostogas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms DK nuostatoms, todėl turėtų būti laikomas negaliojančiu, o atsakovas turi pareigą išmokėti ieškovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovė pažymi, jog pagal DK 33 str. 5 d., šalys negali sudaryti civilinio pobūdžio susitarimų dėl DK nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Tokiems susitarimams taikomos darbo teisės normos. Taigi net ir laikant, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos mokėjimo, toks susitarimas buvo negalimas ir jam taikomos DK nuostatos, numatančios darbdavio prievolę atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, įskaitant ir nepanaudotų atostogų kompensacijos sumokėjimą. Darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 31 d., o atsakovui likus iki galo neatsiskaičius su ieškove už darbą 2017 m. gruodžio mėnesį bei 2018 m. sausio mėnesį, neišmokėjus ieškovei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, prašo priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio įsiskolinimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, taip pat netesybas (el.b.l.1-4, t.I).
Atsakovas VšĮ „Rimavičius“, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovės darbdaviui teiktas prašymas, kad atsisako susikaupusių atostoginių nebuvo įtakotas darbdavio. Atsakovės teiginys, kad toks jos veiksmas buvo sąlygotas baimės prarasti darbą ir ji prašyme nurodė dėl atostoginių neišmokėjimo dėl atsakovo prievartos yra nelogiškas. Atsakovas neabejoja, kad ieškovė niekieno neverčiama ir savo iniciatyva parašė prašymą išeiti iš darbo. Tokį jos apsisprendimą lėmė tik jai žinomi subjektyvūs veiksniai. Prašymas neišmokėti susikaupusių atostoginių buvo sąlygotas ne atsakovo prievartos, bet pačios ieškovės suvokimo, kad per visą ieškovės darbo laikotarpį, atsakovas į jos apmokymą investavo nemažas pinigines lėšas, ir ieškovė dirbdama nuo 2015 metų, įmonės sąskaita sukaupė didelės darbo patirties, žinių ir įgavo reikiamą jos profesijai žinomumą. Prieš ieškovei savo noru išeinant iš darbo, atsakovas reklaminiais tikslais užsakė straipsnius spaudoje, kurie pasirodė jau ieškovei išėjus iš darbo. Atsakovas veikė sąžiningai ir neatšaukė straipsnių, reklamuojančių ieškovės profesinę veiklą, nors darbo santykiai jau buvo ir nutrūkę. Ieškovė suprasdama, kad jai savo iniciatyva išeinant iš darbo, atsakovas turi galimybę atšaukti jau užsakytą jos profesinę asmeninę reklamą, pasiūlė išeinat iš darbo nemokėti jai susikaupusių atostoginių. Šį ieškovės norą atsakovas patenkino, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovės tvirtinimas, kad atsakovas su ja atleidžiant iš darbo neatsiskaitė, neatitinka tikrovės. Ieškovė 2017 m. spalio 16 d., eidama laikinosios direktorės pareigas, pati save įsakymu Nr. 114 nuo 2017 metų gruodžio mėnesio išleido neapmokamų atostogų. Todėl ieškovės ieškinyje keliamas reikalavimas sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2017 m. gruodžio mėnesį atsakovui yra nesuprantamas. Ieškovės reikalavimas sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą už 2018 sausio mėnesį, taip pat yra nepagrįstas, kadangi ieškovė per sausio mėnesį dirbo tik 32 darbo valandas (keturias darbo dienas). Atleidžiant ieškovę iš darbo ir vykdant atsiskaitymą, įmonės buhalterija atliko užskaitą, t.y. ieškovė iš buhalterijos kasos avansu buvo paėmusi pinigų, kurių atleidimo dienai buvo negrąžinusi. Atsakovo nuomone, ieškovės naudai išieškoti netesybas taip pat pagrindo nėra, kadangi su atsakove atleidžiant ją iš darbo buvo pilnai atsiskaityta (el.b.l.170-172, t.I).
Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį dėl 15 000 Eur priteisimo iš ieškovės, nurodydamas, kad priėmus ieškovę į darbą VšĮ „Rimavičius” maitinimo įstaigų technologinių projektų ir vidaus audito ekspertės pareigoms, šalys 2015-10-01 pasirašė komercinių paslapčių sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo laikyti bendrovėje gautą informaciją paslaptyje, nesunaikinti, nesugadinti, neprarasti, neatskleisti ir nesudaryti sąlygų, kad informacija būtų tyčia arba netyčia atskleista kitiems asmenims be raštiško atsakingo atsakovo atstovo leidimo, bei nenaudoti informacijos kitais, nei darbo funkcijų vykdymo tikslais. Ieškovė, pažeidusi 2015-10-01 komercinių paslapčių sutartį Nr. 6, įsipareigojo sumokėti bendrovei 15 000 Eur baudą bei atlyginti bendrovei nuostolius tiek, kiek nepadengia baudos suma. Atsakovas 2018-01-30 įsakymu Nr. DS 125 su ieškove nutraukė nuo 2018 m. sausio 31 d. darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovė be atsakovo žinios į savo asmeninį elektroninio pašto adresą persiuntė atsakovo klientų kontaktų sąrašą, t.y. visus įmonių kodus, prisijungimo duomenis, slaptažodžius bei kitą konfidencialią informaciją. Atsakovas su ieškove 2015-10-01 pasirašytos sutarties pagrindu susitarė, kad ieškovė įsipareigoja konfidencialios informacijos neatskleisti jokiam kitam asmeniui be raštiško bendrovės atstovo leidimo ir nenaudoti jos kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais. Atskleidus konfidencialią informaciją ieškovė įsipareigojo bendrovei sumokėti 15 000 Eur baudą bei atlyginti nuostolius tiek, kiek nepadengia baudos suma. Ieškovė atsakovo buvo supažindinta su vidaus darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta konfidencialios informacijos naudojimosi tvarka. Taip pat Atsakovė buvo supažindinta su konfidencialios informacijos turiniu. Atsakovo vidaus darbo taisyklių 82 punkte nustatyta, kad „įmonės darbuotojai, kurie darbo metu naudojasi konfidencialia informacija, įskaitant prisijungimo kodus prie informacijos, kurioje yra laikoma konfidenciali informacija, turi ją naudoti ypač atsargiai; 84 punkte nustatyta, jog įmonės komercinės paslaptys yra įmonės strūktūra, jos įkainiai, paslaugos, sutartys, įmonės klientai, jų mailai ir kontaktai, įmonės partneriai ir darbuotojai; 85 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo saugoti įmonės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją. Darbuotojo aplaidus elgesys su įmonės konfidencialia informacija, jos siuntimas į asmeninę elektroninio pašto dėžutę ar kitas asmenines duomenų saugyklas, palikimas be priežiūros yra griežtai draudžiamas; 86 punkte nustatyta, kad konfidencialios informacijos padarymas neprieinama darbdaviui arba jos išnešimas yra laikoma žala, kurią darbuotojas privalo atlyginti net ir po darbo sutarties nutraukimo. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų atsakovui akivaizdžiai kilo žala, nes jo klientai iš ieškovės gavo provokacinius elektroninius laiškus, Atsakovo klientams siūlančius konkuruojančias ieškovės paslaugas. Be to, atsirado reali rizika, kad atsakovo klientai atsakovui taikys sutartines sankcijas dėl konfidencialios informacijos pažeidimo. Taip pat ieškovė kurį laiką neteisėtai disponavo prisijungimų duomenimis prie atsakovo duomenų bazės, todėl galėjo pati ar per kitus asmenis ja neteisėtai naudotis. Tokiu būdu padarant neturtinę žalą atsakovo reputacijai ir realiai negautoms pajamoms. Šalių 2015-10-01 pasirašytos sutarties pagrindu bei atsakovo reiškiamu priešieškiniu prašomas priteisti 15 000 Eur baudos dydis yra protingas bei proporcingas, kadangi atsakovas atitinkamas sumas yra įsipareigojęs sumokėti savo klientams kaip baudas neteisėtais konfidencialios informacijos pažeidimo atvejais. Prašomos baudos dydis atitinka ieškovės neteisėtų veiksmų mastą bei jų sukeliamą žalą. Ieškovė neteisėtais veiksmais pasisavino ypač jautrią informaciją, t.y. įvairius prisijungimo duomenis, slaptažodžius ir kt. Neabejotina, kad ieškovė veikė sąmoningai ir tyčia, t.y. žinodama, kad elgiasi neteisėtai, ji bandė slėpti savo veiksmus, trindama elektroniniame pašte laiškus, kuriais savinosi konfidencialią informaciją. Atsakovas pažymi, kad informacija apie VšĮ ,,Rimavičius“ klientus atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad ji būtų laikoma komercine paslaptimi, nes priešieškinio duomenys atitinka komercinės paslapties požymius. Tokie duomenys buvo neprieinami tretiesiems asmenims, juos žinojo ieškovė, dėl ko su ja ir buvo 2015-10-01 pasirašyta Komercinių paslapčių sutartis, bei ji buvo supažindinta su vidaus darbo tvarkos taisyklėse įtvirtinta konfidencialios informacijos naudojimosi tvarka. Taip pat ieškovė buvo supažindinta su išsamiu konfidencialios informacijos turiniu. Todėl, atsakovo įsitikinimu, jis, kaip darbdavys, ėmėsi protingų pastangų minėtai informacijai išsaugoti, kadangi tokią informaciją laikė slapta ir vertinga. Įmonės serveryje yra laikoma visų įmonių konfidenciali informacija ir atsakovė turėjo išskirtinį priėjimą prie minėtos informacijos, taip pat žinojo, kad ši informacija sudaro įmonės komercinę paslaptį, tačiau visus serverio duomenis persisiuntė į savo asmeninį kompiuterį. Atsakovas savo patirtus nuostolius kildina iš su ieškove J. V. 2015-10-01 pasirašytos Komercinių paslapčių sutarties Nr. 6. Susitarimo šalys neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti, jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai (šiuo atveju ieškovei) atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos CK 6.256 str. 2 d.). Ieškovės kaltė pasireiškė žinojimu, kad informacija, kuri naudojama versle, yra atsakovo komercinė paslaptis, šią civilinės atsakomybės sąlygą patvirtina atsakovo išdėstytos faktinės aplinkybės, nes ieškovė pradėjo aktyviai veikti rinkoje, perviliojo klientus ir ėmė vykdyti atsakovui tapačią veiklą. Ieškovė dėl savo užimamų pareigų pas atsakovą, turėjo priėjimą prie atsakovo informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, galėjo nevaržomai naudotis tokia informacija, ja disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnis nustato, kad šalių sutartis dėl konfidencialios informacijos naudojimo, pažeidimą sieja su pareiga sumokėti netesybas (baudą). Ieškovė, pažeidusi sutartį, įsipareigojo sumokėti atsakovui 15.000 Eur (penkiolikos tūkstančių) baudą bei atlyginti bendrovei nuostolius tiek, kiek nepadengia baudos suma (p. 3.1.). Atsakovo vertinimu, visi nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo neteisėtai pasinaudota atsakovo komercinėmis paslaptimis ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruota, dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovas prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautinas pajamas. Tuo remiantis, ieškovės atžvilgiu yra visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, lėmęs šios žalos (nuostolių) atsiradimą. Ieškovė J. V. privalo tinkamai vykdyti Komercinių paslapčių sutarties Nr. 6 pagrindu prisiimtą įsipareigojimą ir sumokėti Atsakovui 15 000 Eur baudą (el.b.l.36, 44-49, t.II).
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį nesutinka su atsakovo reikalavimu dėl baudos priteisimo, nurodo, kad atsakovas savo reikalavimą grindžia siedamas jį su visai kito subjekto UAB „Va taip“ anksčiau darbo ginčų komisijai reikštu reikalavimu. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad įsidarbinusi VšĮ „Rimavičius“ pasirašė darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. 6. 2018 m. pradžioje atsakovas veiklą sustabdė, o jos dalininkai įsteigė naują juridinį asmenį UAB ,,Va taip“, į kurį buvo perkelti tiek įstaigoje dirbę darbuotojai, tiek įstaigos vykdyta veikla. Atsižvelgiant į paminėtus veiklos perkėlimo veiksmus, tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. sausio 31 d., o 2018 m. vasario 1 d. ieškovė pasirašė naują darbo sutartį su UAB ,,Va taip“. 2019 m. vasario 15 d., t.y. jau po darbo sutarties tarp ieškovės ir UAB ,,Va taip“ nutraukimo, UAB ,,Va taip“ pateikė darbo ginčų komisijai priešpriešinį reikalavimą darbo byloje Nr. APS-36-1980, kur išdėstė ir reikalavimą dėl baudos iš ieškovės priteisimo už tariamą konfidencialios informacijos atskleidimą. Atsakovas savo reikalavimą priteisti iš ieškovės baudą už tariamą konfidencialumo sutarties pažeidimą įrodinėja tais pačiais argumentais bei įrodymais, kuriuos darbo byloje Nr. APS-36-1980 teikė atsakovo veiklą perėmusi įmonė UAB ,,Va taip“. 2019 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu darbo bylose Nr. APS-36-1980 ir Nr. APS-36-2262, DGK nurodytą UAB ,,Va taip“ reikalavimą dėl baudos priteisimo iš ieškovės atmetė, kaip nepagrįstą. Ieškovė prieštarauja atsakovo teikiamam naujam dokumentui - vidinio tyrimo išvadai, nes menamas tyrimas atliktas 2019 m. sausio 11 d., t.y. praėjus beveik metams nuo ieškovės darbo santykių pas atsakovą pabaigos. Ieškovei kelia abejonių tokio dokumento parengimas, galimai dokumentas parengtas jau po bylos išnagrinėjimo darbo ginčų komisijoje. Ieškovė laiko, kad atsakovo teikiami įrodymai nepatvirtina nei konfidencialios informacijos atitikimo jai keliamiems reikalavimams, nei jos turinio, nei atskleidimo fakto. Ieškovė vertina, jog atsakovo akcininkai ir vadovė, pralaimėję bylą prieš ieškovę, reiškia šį priešieškinį kildindami atsakovo reikalavimus iš tos informacijos, dėl kurios tariamo atskleidimo darbo ginčus nagrinėjantys organai jau yra pasisakę ieškovės naudai. Ieškovės vertinimu, atsakovas net nedisponuoja ta informacija, dėl kurios konfidencialumo pažeidimo keliamas ginčas, kadangi visa informacija yra perėjusi iš atsakovo uždarajai akcinei bendrovei „Va taip“. T.y., būtent UAB ,,Va taip“, o ne atsakovas yra aptariamos informacijos turėtojas, galintis gauti iš tokios informacijos verslo privalumų. Atsakovui bei UAB ,,Va taip“ vadovaujantys asmenys, elgdamiesi nesąžiningai, pareiškė naują prašymą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tik jau kito asmens (nors ir nesusijusio su ginčo situacija) vardu. Be to, ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad UAB ,,Va taip“ klientų sąrašas, kurio neteisėtu panaudojimu atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę, nėra slaptas. Kaip nurodoma, pati bendrovė klientus, su kuriais ji turi verslo santykių, skelbia viešai savo internetinėje svetainėje (https://vataip.pro/klientai/) bei atitinkamai, šių klientų kontaktai taip pat yra viešai prieinami. Tuo tarpu, jokia informacija, kuri nebūtų viešai prieinama bei sudarytų verslo paslaptį, ieškovė nurodo nesinaudojusi. Ieškovė ne tik nesinaudojo jokia informacija, kuri galėtų būtų pripažintina konfidencialia, bet ir neatliko jokių neteisėtų, t.y. tariamo klientų perviliojimo veiksmų. Klientų informavimas el. paštu apie tai, kad ji nebedirba UAB ,,Va taip“, negali būti laikomas šios įmonės, arba atsakovo interesų pažeidimu. Kadangi 2018 m. pradžioje atsakovas savo veiklą (įskaitant klientus, darbuotojus, informaciją) perleido UAB ,,Va taip“, atsakovo nurodoma informacija ginčo laikotarpiu atsakovui nebegalėjo turėti jokios komercinės vertės, įstaiga šia informacija nebedisponavo, nebenaudojo jos santykiams su klientais ir pan. Maža to, kaip matyti iš paties atsakovo į DGK bylą pateiktos darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB ,,Va taip“ kopijos, UAB ,,Va taip“ klientų sąrašą patvirtina (atnaujina) kiekvienų metų vasario mėnesį. Vadinasi, atsakovas nebeturi jokios įtakos nustatant, kuri informacija ginčo atveju yra konfidenciali. Atsakovas nepagrindžia jokios žalos jam atsiradimo, kadangi dėsto argumentus, susijusius su visiškai kitam subjektui UAB ,,Va taip“ priklausančios informacijos panaudojimu. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovas neįrodo, kad ieškovė būtų atskleidusi ar panaudojusi tokią informaciją, kuri atitiktų visus būtinus teisminėje praktikoje numatytus požymius, kad ją pripažinti konfidencialia. Tam, kad įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų sutartinė civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos šios atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Esamoje situacijoje, pasak ieškovės, atsakovas ne tik neįrodo jokių ieškovės neteisėtų veiksmų, atliktų atsakovo atžvilgiu (prašymas dėl baudos skyrimo grindžiamas tariamu kito juridinio asmens (UAB ,,Va taip“) konfidencialios informacijos neteisėtu panaudojimu), bet ir nepagrindžia patirtos žalos fakto. Ieškovė laiko, kad neįrodžius bent minimalios žalos atsiradimo fakto atsakovo naudai, bauda negali būti taikoma. Be to, ieškovės požiūriu, atsakovo reikalaujama priteisti netesybų (baudos) 15 000 Eur suma yra neadekvati bei neproporcinga, visų pirma dėl to, kad atsakovas jokios žalos iš viso nėra patyręs. Apibendrindama savo argumentus, ieškovė pažymi, jog atsakovo argumentai dėl tariamo konfidencialumo sutarties, sudarytos tarp viešosios įstaigos ir ieškovės, pažeidimo, grindžiant tokį pažeidimą visiškai kito subjekto konfidencialios informacijos panaudojimu, yra absoliučiai nepagrįsti bei atmestini (el.b.l.131-136, t.II).
Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog ieškovė dirbo VšĮ „Rimavičius“, vėliau jai tęsiant veiklą UAB „Va taip“ – šioje bendrovėje. Nurodė neprisimenanti buvus formintas kokias nors nemokamas atostogas, pažymėjo, jog 2017 metų gruodį dirbo. Patvirtino, kad darbuotojų parašai buvo saugomi .pdf formatu kompiuteriniame diske, juos naudodavo procedūrų supaprastinimui, kai reikėdavo pasirašyti dokumentus ar sutartis ir nereikėtų vykti į objektą ar ofisą. Ieškovė nurodė neprisimenanti jokio konfidencialios informacijos sąrašo, kad jis būtų buvęs ir ji būtų supažindinta. Nurodė žinojusi, kad buvo paskirta laikinai einančia direktorės pareigas, nes įstaigos direktorė taip norėjo, pasirašinėjo sutartis įstaigos vardu su klientais, tačiau savęs išleidimo nemokamų atostogų negali patvirtinti, nes teigia dirbusi 2017 m. gruodžio mėn. Kad nebūtų mokami atostoginiai prašiusi vadovė, todėl ji negalėjo prieštarauti dėl tokio prašymo ir sutiko rašyti prašymą atleisti iš darbo neišmokant susikaupusių atostoginių. Neigia bet kokios konfidencialios informacijos atskleidimą, kadangi visiems buvo žinomi klientų sąrašai, su jais dirbo VšĮ „Rimavičius“, UAB „Va taip“, niekada niekam nekilo klausimų dėl to. Pažymi, jog savo įmonę įsteigė tik 2019 m. sausio pabaigoje ir negalėjo persivesti jokių klientų iš VšĮ „Rimavičius“, kai šį įstaiga visai veiklos nebevykdė nuo 2018 m. vasario mėnesio.
Atsakovo vadovė ir atstovas advokatas su ieškovės reikalavimais nesutiko. Palaikė atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, bei priešieškinio reikalavimus, paaiškino, kad tarp šalių buvo susitarimas nemokėti atleidžiant iš darbo atostoginių, nes buvo padarytas užskaitymas buhalterijoje. 2017 m. gruodžio mėnesį ieškovė nedirbo, pati savo priimtu įsakymu buvo suteikusi nemokamas atostogas, todėl jai nebuvo skaičiuojamas ir darbo užmokestis, bei nepagrįsti reikalavimai priteisti už nedirbtą laiką atlyginimą. Atsakovas neliko skolingas ieškovei. Ieškovė, pasinaudodama savo padėtimi, ėmė vilioti atsakovo klientus, įsteigusi savo įmonę, susirinkusi duomenis apie turėtus atsakovo verslo ryšius, siūlė savo paslaugas. Patikrinus ieškovės darbinio elektroninio pašto dėžutę buvo nustatyta, kad ji visą informaciją siuntėsi į savo asmeninį elektroninį paštą, tuo pažeisdama 2015 m. sudarytos konfidencialumo sutarties sąlygas ir dėl to ji turi prisiimti atsakomybę, atlyginti atsakovui nuostolius, sumokėti numatytą 15 000 Eur baudą.
Ieškinys atmetamas. Priešieškinis atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. V. VšĮ „Rimavičius“ dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose 2015 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 11 pagrindu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (el.b.l. 13, b.l. 90-91, t.II). Atleista iš darbo savo pačios prašymu pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (prašyme ir atleidimo įsakyme nurodytas senojo Darbo kodekso 127 str. 1 d., kas atitinka naujojo DK 55 str. 1 d.) (el.b.l.15, t.I., b.l.14, t.II).
Ginčo nagrinėjimui svarbu pažymėti, kad po atleidimo iš darbo VšĮ „Rimavičius“ jau kitą dieną ieškovė sudarė darbo sutartį ir nuo 2018 m. vasario 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) UAB „Va taip“, kurios direktore yra taip pat VšĮ „Rimavičius“ vadovė J. R. (el.b.l.17-20, t.I). Iš UAB „Va taip“ ieškovė atleista 2019-01-07 DK 59 str. 1 d. pagrindu. Ginčas tarp šios bendrovės ir J. V. išnagrinėtas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pakeitus J. V. atleidimo iš darbo pagrindą į DK 55 str. 1 d. ir priteisus J. V. naudai iš UAB „Va taip“ su darbo santykiais susijusias išmokas ir netesybas (el.b.l. 68-72, t.I). Šalių darbo ginčui persikėlus nagrinėjimui į teismą, 2019 m. rugsėjo 19 d. galutine apeliacinės instancijos Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad J. V. iš darbo UAB „Va taip“ atleista 2019 m. sausio 10 d. Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei priteistas darbuotojai iš darbdavio išeitinės išmokos likutis, darbo užmokesčio dalis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei netesybos, paliktas nepakeistas (teisminio proceso Nr. 2-68-3-09262-2019-0, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.).
Dėl darbo užmokesčio, atostoginių ir netesybų priteisimo
Tarp šalių nėra ginčo dėl atleidimo iš darbo pagrindo. J. V. su VšĮ „Rimavičius“ darbo santykius nutraukė savo noru (2017 m. redakcijos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė savo prašyme dėl atleidimo iš darbo, prašė atleisti iš darbo savo noru, neišmokant susikaupusių atostoginių (el.b.l.14, t.II).
Teismas vertina, jog toks ieškovės prašymas atitinka jos valią ir buvusią faktinę situaciją, kaip teigė atsakovas, buhalterijai atlikus užskaitą. Iš atsakovo buhalterinės ataskaitos, sąskaitos 4717, apie buvusias tarp ieškovės ir darbdavio operacijas nustatyta, jog buvo padaryta 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. vasario 9 d. užskaita, kas patvirtina atsakovo argumentus, jog ieškovei atsisakant atleidimo iš darbo atveju atostoginių kompensacijos, jai buvus skolingai tam tikrą pinigų sumą darbdaviui, skola buvo sudengta su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir darbo užmokesčiu už 2018 m. sausio mėnesį (el.b.l.26-28, 130, t.II). Teismui išvadą, kad atsakovas neliko ieškovei skolingas darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sustiprina ir ta aplinkybė, jog ieškovė per įstatymų numatomą trijų mėnesių terminą (ir net daug ilgiau) nesikreipė į darbdavį, taip pat ir į darbo ginčų komisiją dėl neatsiskaitymo su ja atleidžiant iš darbo. Prašymą dėl darbo užmokesčio ir atostoginių išieškojimo J. V. inicijavo tik po to, kai J. R. UAB „Va taip“ vardu kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo su J. V. išsprendimo ir žalos išieškojimo. Ieškovės paaiškinimai teisme, kad nereiškė darbdaviui pretenzijų dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir atostoginių dėl to, jog toliau dirbo J. R. tęsiamame projekte bendrovėje „Va taip“ yra deklaratyvūs ir reiškiami jau išsiplėtojus jos ir J. R. asmeninio pobūdžio nesutarimams nutraukus J. V. darbo santykius abiejose darbovietėse, todėl teismas juos vertina kritiškai. Pagal byloje surinktą medžiagą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų likęs neatsiskaitęs su ieškove ją atleidžiant savo noru iš darbo 2018 m. sausio 31 d. Kaip nustatyta byloje, nuo 2017 m. spalio mėnesį atsakovo einamuosius klausimus sprendė ieškovė, todėl ir darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo klausimai turėjo būti jos žinioje. Vadinasi, darbo užmokesčio už 2017 m. spalio mėnesį išmokėjimą turėjo sekti ieškovė. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų sprendusi tokio užmokesčio nepriskaičiavimo sau klausimą ar kėlusi jį atsakovo vadovei vėliau. Teismui nėra pagrindo iš surinktų įrodymų daryti išvados, kad ieškovei būtų nemokėtas darbo užmokestis 2017 metais. Ieškovė taip pat prašo priteisti jai darbo užmokestį už 2017 m. gruodžio mėnesį, pripažįstant, kad ji tą mėnesį dirbo, o ne buvo išleista nemokamų atostogų.
Byloje esantys visi rašytiniai įrodymai, taip pat ir atsakovo atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė J. V. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo nemokamose atostogose ir darbo užmokestis už šį mėnesį jai nebuvo skaičiuojamas ir neturėjo būti išmokėtas.
Byloje esantis 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. DS 114 Dėl J. R. ir A. P. komandiruočių ir dėl J. V. atostogų, jo antra pastraipa patvirtina, jog J. V. nuo spalio 30 d. iki lapkričio 3 d. išleidžiama kasmetinių atostogų, o nuo gruodžio mėnesio neapmokamų atostogų (el.b.l.32, t.II). Įsakymas pasirašytas pačios J. V., kaip laikinai einančios pareigas direktorės.
Kaip nustatyta, 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovo direktorės J. R. pasirašytu įsakymu Nr. DS 112 Dėl J. V. pareigų pakeitimo, J. V. paskirta eiti laikinai direktorės pareigas nuo 2017-09-27 tol, kol atskiru įsakymu nebus paskirta kitaip. Jai suteikti įgaliojimai pasirašinėti visas sutartis, ruošti pasiūlymus, įsakymus, atlikti buhalterinius pavedimus, vesti finansinius reikalus, atlikti visas įmonei reikalingas operacijas, susijusias su įmonės reikalais bei naujais užsakymais, pavedama tvarkyti visus reikalus su Sodra, VMI, Swed banku, Telia ir kitomis valstybinėmis institucijomis (el.b.l.31, t.II). Iš byloje esančių kitų dokumentų matyti ir pripažintina, jog ieškovė vykdė laikinai direktorės pareigas, pasirašinėjo su įmone susijusius dokumentus, priėmė į darbą naują darbuotoją (el.b.l. 33, 112-113, t.II).
Ieškovė žodiniais paaiškinimais teisme iš dalies neigė savo kai kuriuos įgalinimus veikti įmonės vardu kaip laikinai einanti pareigas direktorė, tačiau konkretizuoti, pasirašė ar ne minimus įsakymus, negalėjo. Nurodė, jog tiek jos, tiek direktorės parašai buvo skenuoti ir skaitmeniniu formatu laikomi įstaigos dokumentų talpykloje, todėl bet kuriuo metu galėjo būti panaudoti ir pačios direktorės J. R., todėl ji pati (ieškovė) negali žinoti, ant kurių dokumentų parašus ji yra uždėjusi savo žinia.
Ginčo dėl to, kad VšĮ „Rimavičius“ veikloje naudojo tiek ieškovės, tiek direktorės skenuotus trumpintus parašus, nėra. Vertinant anksčiau paminėtus priimtus įsakymus, pasirašant juos J. V. vardu, teismas laiko, jog apie tokių įsakymų priėmimą ieškovei buvo žinoma ir nėra jokių įrodymų, galinčių paneigti byloje faktą, jog būtent ieškovė pati, veikdama kaip laikinai einanti direktorės pareigas, šiuos įsakymus priėmė ir pasirašė. Juo labiau, kaip nurodė atsakovo direktorė, įsakymai buvo priimti tuo laikotarpiu, kai J. R. su sutuoktiniu ruošėsi ilgoms atostogoms ir vėliau atostogavo. Ieškove buvo pasitikima ir ji daug veiksmų įstaigoje atlikdavo savo vardu. Tas matyti iš byloje surinktų įvairių su įstaigos veikla ir trečiaisiais asmenimis susijusių dokumentų, susirašinėjimų. Tad teismas pripažįsta, jog nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. priimti ir J. V. vardu pasirašyti įsakymai buvo priimti J. V. ir jai žinomi bei suprantami ir vykdomi.
2017 m. spalio 2 d. įsakyme, kurį pasirašė l.e.p.direktorė J. V., paskutine pastraipa darbuotojai, kolektyvas informuojami apie neapmokamų atostogų laikotarpį prieš Kalėdinį laikotarpį ir po jo, bei perspėjami, jog tie darbuotojai, kurie nepageidauja išeiti į neapmokamas atostogas, turi informuoti apie tai raštu (el.b.l. 33, t.II). Šis įsakymas dėl nemokamų atostogų atitinka darbo laiko apskaitos žiniaraščių, atlyginimų priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių duomenis, jog ieškovė J. V. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo nemokamose atostogose, jai darbo užmokestis neskaičiuotas (el.b.l.19, 22, t.II).
Apie keltą klausimą dėl nemokamų atostogų 2017 m. gruodį patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas buvęs atsakovo darbuotojas A. P., nurodęs, jog nenorėjo eiti nemokamų atostogų, todėl parašęs prašymą išeiti iš darbo savo noru.
Ieškovė, prašydama priteisti darbo užmokestį už 2017 m. gruodį nurodė, jog tą mėnesį dirbo, jokių nemokamų atostogų nebuvo išėjusi, pateikė į bylą elektroninio susirašinėjimo duomenis apie siųstus su darbinėm užduotim susijusius laiškus (el.b.l.39, t.III, el. b. apyrašo psl.13-14). Teismas pripažįsta, jog toks susirašinėjimas, susitikimų planavimas tarp ieškovės ir atsakovo įstaigos klientų galėjo būti ir 2017 m. gruodžio mėn., tačiau tai iš esmės nepaneigia fakto, jog atsakovo įstaigos kolektyvas 2017 m. gruodžio mėnesį nedirbo pagal iš anksto, dar spalio mėnesį, sudarytą susitarimą (J. V. 2017-10-02 priimtas įsakymas) gruodžio mėnesį išeiti nemokamų atostogų. Nesant byloje daugiau jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti tokią įstaigos praktiką prieššventiniu ir pošventiniu laikotarpiu išeiti nemokamų atostogų, teismas neturi pagrindo išvadai, kad būtent ieškovė šiuo laikotarpiu dirbo. Ieškovės reikalavimas dėl darbo užmokesčio už 2017 m. gruodžio mėnesį priteisimo atmetamas.
Teismui nustačius, jog atsakovas su ieškove, ją atleidžiant iš darbo, yra atsiskaitęs, netenkinamas ieškovės reikalavimas ir dėl netesybų priteisimo.
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 15 000 Eur baudą už konfidencialumo reikalavimų pažeidimą.
2015 m. spalio 1 d. ieškovė su atsakovu pasirašė Darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. 6 (toliau ir – Konfidencialumo sutartis), kurioje buvo aptarta naudojimosi su bendrove susijusios informacija tvarka ir mechanizmas. Pažymėtina, kad šioje sutartyje nebuvo nurodytas, detalizuotas komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas ar pan. (el.b.l.67, t.I, b.l. 86, t.II). Iš byloje pateiktų įvairių įstaigos dokumentų, posėdžių protokolų, priedo prie darbo tvarkos taisyklių, konfidencialios informacijos tvarkymo instrukcijos ir t.t., galima vertinti, jog įstaigai konfidencialios informacijos apsauga buvo svarbu ir tai buvo akcentuojama darbuotojams, apie būtinumą ją saugoti, neatskleisti tretiesiems asmenims, nesiųsti informacijos į asmeninius kompiuterius (ką patvirtino ir liudytojai) (el.b.l.78-81, 146-148, 151, t.II). Kuri konkreti informacija yra saugotina ir už kurios informacijos ir kokį platinimą ar atskleidimą taikomos Konfidencialumo sutartyje numatytos sankcijos, skiriama bauda, nenustatyta, surinkti įrodymai nepatvirtina tokio konkretaus sąrašo buvimo ir ieškovės supažindinimo su juo. Priede Nr. 1 prie Konfidencialios informacijos tvarkymo instrukcijos pateikiamas konfidencialios informacijos aprašymas (el.b.l.148, t.II). Tačiau, ar ieškovė buvo supažindinta konkrečiai su šiuo priedu tiesioginių įrodymų nėra. Ieškovės parašai lentelėje, virš kurios ranka padarytas prierašas, kad tai renkami parašai už konfidencialios informacijos tvarkymo instrukciją ar už papildomų instrukcijų supažindinimą nepatvirtina, jog ieškovė buvo tinkamai supažindinta būtent su minėta konfidencialios informacijos tvarkymo instrukcija (el.b.l.145, 149, t.II). Be to, pažymėtina, jog atsakovas VšĮ „Rimavičius“ nuo 2018 m. vasario mėnesio veiklos nevykdė. Iš esmės šalys neginčijo aplinkybės, kad nuo 2018 m. vasario mėn. VšĮ „Rimavičius“ veiklą tęsė J. R. vadovaujama UAB „Va taip“, kuriai perėjo ir didžioji dalis VšĮ „Rimavičius“ klientų, ir ieškovė tęsė darbą UAB „Va taip“ iki pat 2019 m. sausio mėn. Taigi, darbas buvo tęsiamas su tais pačiais klientais, veikla nebuvo keičiama.
Vertinant į bylą pateiktą VšĮ “Rimavičius“ 2019 m. sausio 11 d. atliktą vidinį tyrimą, tikrinant pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. sausio 9 d. vidinį tyrimą, atliktą UAB „Va taip“, darytina išvada, kad tyrimas atliktas UAB „Va taip“ iniciatyva tikrinant apskritai visą J. V. elektroninį susirašinėjimą ir duomenų perkėlimą tiek UAB „Va taip“, tiek VšĮ „Rimavičius“ (el.b.l.140, t.II). Be to, VšĮ „Rimavičius“ kreipiantis į darbo ginčų komisiją dėl baudos skyrimo, tokio tyrimo dokumentų neteikė, todėl apskritai kelia abejonių tokio tyrimo akto surašymo savalaikiškumas, kaip ir jame nurodytų pažeidimų faktai (el.b.l.44-45, t.I, b.l.60, 140-143, t.II). Prie minėto tyrimo atsakovas prideda iš (duomenys neskelbtini) adreso siųstus keletą laiškų fotokopijų, tačiau tokių įrodymų rinkimas ir teikimas į bylą jau išsivysčius giliam ginčui tarp šalių, vertintinas kritiškai (el.b.l.61-63, t.II).
Pripažintina, kad darbdavys nevykdė ieškovei patikėtų konfidencialių duomenų apsaugos kontrolės. Kaip matyti iš atliktų tyrimų datos, apie galimą konfidencialumo susitarimo nesilaikymą sužinojo atsitiktinai, kilus ginčui su J. V. nutraukiant darbo santykius su UAB „Va taip“.
Sutiktina su darbo ginčų komisijos sprendime, bei ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstytais argumentais, jog atsakovas savo reikalavimą priteisti iš ieškovės baudą už tariamą konfidencialumo sutarties pažeidimą įrodinėja tais pačiais argumentais bei įrodymais, kuriuos darbo byloje Nr. APS-36-1980 pažeidimus įrodinėjo atsakovo veiklą perėmusi įmonė UAB ,,Va taip“ (el.b.l.136-138, t.I). Atsakovas niekaip neindividualizuoja būtent VšĮ „Rimavičius“ padarytos žalos dėl menamai neteisėtų ieškovės veiksmų atskleidžiant konfidencialią įstaigos informaciją.
Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, komercine paslaptimi pripažintinai informacijai yra keliami slaptumo, vertingumo ir protingo išsaugojimo ėmimosi priemonių reikalavimai. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija gali sukurti konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad jį būtų tik slapta, tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kt. (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6- 706/2016).
Pažymėtina, kad atsakovo į bylą pateikti įrodymai, kad ieškovė į savo asmeninį paštą persiuntė VšĮ „Rimavičius“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nėra savaime pagrindas pripažinti ieškovę padarius konfidencialumo sutarties pažeidimus, lėmusius atsakovui žalos padarymą. 2017 m. pabaigos – 2019 m. sausio 2 d. laikotarpiu ieškovė dirbo su atsakovo akcininkais ir vadove J. R. susijusiose bendrovėse, konkrečiai VšĮ „Rimavičius“ veiklą tęsė UAB „Va taip“. Nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė bent kokius duomenis atskleidė tretiesiems asmenims.
Pažymėtina, kad VšĮ „Rimavičius“, o tuo pačiu ir jos veiklą tęsusios UAB ,,Va taip“ klientų sąrašas, kurio neteisėtu panaudojimu atsakovas kaltina ieškovę, nebuvo slaptas. Pati bendrovė klientus, su kuriais ji turėjo verslo ryšių, skelbė viešai savo internetinėje svetainėje https://vataip.pro/klientai, tad ir šių klientų kontaktai buvo viešai prieinami. Nenustatyta, kad ieškovė būtų naudojusis informacija apie klientus, kuri nebūtų buvusi viešai prieinama. Ieškovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su atsakovo klientų perviliojimu. Sutiktina, kad klientų informavimas elektroniniu paštu apie tai, kad ji nebedirba UAB ,,Va taip“ (juo labiau, ne VšĮ „Rimavičius“), negali būti laikomas bendrovės interesų pažeidimu.
Teismas daro išvadą, jog ieškovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ir nėra pagrindo jos sutartinės atsakomybės kilimui.
Šalių konfidencialumo sutarties 3.1 papunktyje, reglamentuojant atsakomybę už sutarties įsipareigojimų pažeidimą, numatyta, jog be atskiro leidimo išnešęs informaciją už bendrovės ribų, sunaikinęs, sugadinęs ar praradęs jam patikėtą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, darbuotojas įsipareigoja sumokėti bendrovei 15 000 Eur baudą bei atlyginti bendrovei nuostolius tiek, kiek nepadengia baudos suma. Nuostoliais šiuo atveju laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos.
Aiškinant sutarties 3.1 punktą akivaizdu, kad atsakovas, reikalaudamas baudos iš ieškovės priteisimo, turi nurodyti realiai patirtus savo nuostolius, nes tik tokiu atveju įmanoma vertinti, ar 15 000 Eur bauda padengia, ar ne visus nuostolius. Byloje atsakovas neįrodinėjo, kokius nuostolius patyrė dėl sutarties pažeidimų, dėl komercinei paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtų išlaidų bei negautų pajamų (kaip nurodyta 3.1 p.).
Priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Nustatyta, kad ieškovė patyrė ir prašo priteisti 2852.37 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas byloje (el.b.l. 146-151, t.I, b.l.193-197, t.II, b.l. 12-13, 23, 42, 45, t.III, el. b. apyrašo psl.5-11).
Atsakovas duomenų apie patirtas išlaidas už jį atstovavusio advokato teisines paslaugas byloje nepateikė.
Ieškinį atmetus, teismui nėra pagrindo iš atsakovo ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinį atmetus, teismas vertina, jog yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, ieškovei patyrus išlaidų dėl atsiliepimo į priešieškinį rengimą, advokato teiktą argumentaciją dėl priešieškinio reikalavimo skirti ieškovei baudą, yra pagrindas iš atsakovo priteisti 1400 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 2 d.).
Byloje susidariusios 18,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš atsakovo VšĮ „Rimavičius“, darbo byloje neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 96 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str. teismas
n u s p r e n d ė :
J. V. ieškinį atmesti.
Viešosios įstaigos „Rimavičius“ priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Rimavičius“, j.a.k. 302656554, ieškovės J. V., a.k.(duomenys neskelbtini) naudai 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos „Rimavičius“, j.a.k. 302656554, valstybei 18,74 Eur (aštuoniolika eurų 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. DGKS-2851 darbo byloje Nr. APS-36-6654 pripažinti netekusiu galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gitana Butrimaitė