Civilinė byla Nr. e2A-394-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01574-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.1.3.8; 2.1.3.8; 2.6.10.9; 2.7.5; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės“ konservų fabrikas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas ieškinį atsakovams A. J., L. J., bankrutavusiai (šiuo metu išregistruota iš juridinių asmenų registro) uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės prekyba“ dėl nuostolių atlyginimo, konfidencialios informacijos apsaugos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – ir ieškovės) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų A. J., L. J., bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas (toliau – ir ieškovė, fabrikas) 240 000 Eur nuostolių atlyginimą; 2) uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabrikas informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei UAB „Gerovės“ konservų fabrikas 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės nurodė, kad atsakovė A. J. nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2011 m. gruodžio 28 d. buvo fabriko valdybos nare, o nuo 2012 m. kovo 13 d. iki 2017 m. sausio 31 d. generaline direktore, valdanti 7,642 proc. fabriko akcijų. Atsakovės A. J. sutuoktinis L. J. 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsteigė UAB LABBA, kurios pavadinimas 2015 m. gegužės 7 d. pakeistas į BUAB ,,Gerovės konservai“, šiai bendrovei priklausė 10,291 proc. fabriko akcijų. 2015 m. gruodžio 7 d. atsakovai įsteigė UAB ,,Gerovės prekyba“, kuriai vadovavo atsakovė A. J., jos vieninteliu akcininku buvo L. J.. Atsakovai A. J., L. J., veikdami kartu su jų įsteigtomis BUAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“, pasinaudodami komercinėmis fabriko paslaptimis, neteisėtai ir nesąžiningai pradėjo vykdyti tokią pačią gamybą ir prekybą, į jų įmones buvo perkelti beveik visi fabriko darbuotojai, neatlygintai perimtas fabriko verslas. Nuo 2016 m. prekyboje pasirodė atsakovų pagaminta identiška ieškovės gamintai produkcija, sutapo ne tik jos receptūra, bet ir dizainas bei pavadinimai. Atsakovai produkciją realizavo tose pačiose prekybos vietose, žaliavų tiekėjai buvo tie patys. Atsakovai taip pat neteisėtai pasinaudojo fabrikui priklausančiu prekės ženklu GEROVĖ, etikečių dizainu, kontaktiniais duomenimis (telefonu, internetiniu puslapiu), prekių brūkšniniais BAR kodais, produktų receptūromis ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priėmė atsisakymą nuo ieškinio dėl reikalavimo skirti 20 000 Eur baudą bet kuriam iš atsakovų nevykdant įpareigojimo „uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti fabriko informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą“ ir bylą šioje dalyje nutraukė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.       Teismas nustatė, kad atsakovės A. J. sutuoktinis atsakovas L. J. 2011 m. rugpjūčio 26 d. įsteigė UAB LABBA, kuri fabrikui sunkiu finansiniu laikotarpiu buvo faktiškai vienintelė tiekėja, sutikusi avansu tiekti fabrikui žaliavas konservų gamybai. Didėjant įsiskolinimui už patiektas žaliavas, bendrovėje buvo priimtas sprendimas didinti įstatinį kapitalą ir kapitalizuoti bendrovės skolą, pateikta šiam kreditoriui pasirašyti naujai išleistas bendrovės akcijas. 2015 m. gegužės 7 d. šios įmonės pavadinimas pakeistas į BUAB ,,Gerovės konservai“, pagrindinė bendrovės veikla – gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė veikla. Teismas, vertindamas fabriko veiklą pagal ekonominės veiklos klasifikatorių, nusprendė, kad fabriko ir BUAB „Gerovės konservai“ veiklos savo esme nėra tapačios.

5.       Teismas iš byloje pateiktų įrodymų pripažino, kad BUAB ,,Gerovės konservai“ konservų gamybos procesą pradėjo 2016 m. birželio mėn. Sodros duomenimis iki 2015 m. rugsėjo 2 d. bendrovėje dirbo 2 darbuotojai, 2016 m. birželio 1 d. dirbo 5 darbuotojai, iki 2016 m. liepos 6 d. jų skaičius išaugo iki 29. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, jog BUAB „Gerovės konservai“ būtų viliojusi fabriko darbuotojus, todėl darbuotojų apsisprendimas keisti darbdavį negali būti vertinamas atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ atliktais neteisėtais veiksmais.

6.       Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių faktą, kad fabrikas 2016 m. vykdė konservų gamybos verslą. Ieškovių 2016 m. sausio 8 d. kreipimasis į tuometinę fabriko direktorę, kuriuo prašoma suteikti informaciją apie gamybinių patalpų atlaisvinimo eigą, sudarė pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, kad 2016 m. fabrikas gamybinės veiklos nevykdė, tai patvirtina ir teismo ekspertė M. O. ekspertinėje išvadoje, kurioje nurodoma, jog BUAB „Gerovės konservai“ 2016-2017 m. veikla pagal tyrimui pateiktas finansines ataskaitas buvo nuostolinga. BUAB „Gerovės konservai“ iš savo veiklos ir klientų (tiek visų, tiek ir kiekvieno atskirai) 2016-2017 m. grynojo pelno negavo. Nurodytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą išvadai, kad BUAB „Gerovės konservai“ veiklos rezultatai neturėjo įtakos fabriko veiklos rezultatams.

7.       Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog fabrikas tuo pačiu metu su atsakovėmis UAB ,,Gerovės prekyba“, BUAB ,,Gerovės konservai“ veikė toje pačioje konservų gamybos rinkoje ir viena su kita konkuravo.

8.       Teismas pažymėjo, kad nei viena iš ieškovių akcininkių su pirmine 150 000 Eur suma, įvertinta pačios fabriko vadovės – atsakovės A. J., kaip bauda už komercinės paslapties atskleidimą, nesutiko, tokio įsipareigojimo nepasirašė. Todėl teismas sprendė, kad ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog ieškovės įgijo reikalavimo teisę tokios baudos dydžio reikalauti iš atsakovų. Kitų įrodymų, kokią tikrą ar potencialią komercinę vertę turėjo informacija apie fabriko gamybos procesus, klientus, partnerius, bendradarbiavimo, pardavimo–pirkimo sąlygas, ieškovės nepateikė. Ekspertės M. O. išvadoje nurodyta, kad pagal ekspertiniam tyrimui pateiktus dokumentus ir duomenis, remiantis finansinės apskaitos dokumentais, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio grynąjį pelną fabrikas gavo iš bendradarbiavimo su klientais, kurie tapo BUAB „Gerovės konservai“ ar UAB „Gerovės prekyba“ klientais, taip pat nėra galimybės nustatyti, kiek pajamų šios įmonės gavo iš pardavimų klientams, kurie buvo fabriko klientai.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog fabrikas kada nors apskritai turėjo klientų, komercinių partnerių sąrašus, kokie jie buvo, kaip ir kada buvo sukurti, naudojami, tobulinami ir kaip tokią informaciją fabrikas saugojo nuo išviešinimo ir ar ji, įskaitant gamybinį procesą, turėjo komercinę vertę.

10.       Teismo nuomone, ieškovės vertina gaminio maistingumo deklaracijoje nurodytus produkto energetinės vertės skaičius, tačiau nurodytose deklaracijose nėra informacijos apie naudojamų žaliavų sudedamąsias dalis. Gamintojas turi teisę pasirinkti standartines receptūras, pagal kurias skaičiuojama gaminio maistinė ir energetinė vertė, ir tai yra vieša informacija, todėl gaminio maistingumo deklaracijoje nurodyti skaičiai nepatvirtina vienodos receptūros, technologijos naudojimo fakto, gaminio pagaminimo datos. Teismas pažymėjo, kad ieškovių nurodytiems gaminiams suteikti BAR kodai nėra ir nebuvo fabriko nuosavybė, byloje nėra įrodymų, jog fabrikas tiek gaudamas šiuos kodus, tiek jų netekęs patyrė kokias nors išlaidas.

11.       Teismas nustatė, kad fabriko didžiąją dalį pajamų sudarė nekilnojamojo turto nuoma, iš kurios buvo dotuojamas nuostolingai vykdomas konservų gamybos verslas. Pažymėjo, kad nėra duomenų, kokia buvo fabriko kaip verslo visumos vertė, nustačius faktą, jog nei vienas iš atsakovų fabriko vykdyto nekilnojamojo turto nuomos verslo neperėmė.

12.       Teismo vertinimu, daržovių perdirbimo ir konservavimo procesui vykdyti būtinas daržovių perdirbimo, t. y. jų sterilizavimo, kaitinimo talpų užpildymo, uždarymo įrangos, taip pat šių procesų valdymo sistemos įrenginių įsigijimas. Atsakovas L. J. patvirtino, kad BUAB „Gerovės konservai“ įsigijo naują įrangą, todėl produkcija buvo gaminama pagal naują technologiją, naujas receptūras. Kaip matyti iš BUAB „Gerovės konservai“ pateikto pasiūlymo įsigyti iš fabriko konservų gamybos verslą su išsikėlimo sąlyga, BUAB „Gerovės konservai“ nurodė, kad pasiūlyta 57 925 Eur kaina susidėjo iš 2 komponentų: materialaus turto, kurį sudarė įrengimai ir kiti su gamyba susiję daiktai, transporto priemonės, kompiuteriai ir kita elektroninė įranga, ir nematerialaus turto, kurį sudarė fabriko vardas, prekiniai ženklai, receptūros, technologijos ir kt. buhalterinė bei programinė įranga. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog kuris nors iš atsakovų ar visi atsakovai kartu neatlygintinai įgijo fabriko kokius nors daržovių perdirbimo ir konservavimo procesui būtinus įrengimus ir kitus su gamyba susijusius daiktus, taip pat transporto priemones, kompiuterius, kitą elektroninę įrangą, kuri buvo naudojama fabriko konservų gamybos verslo pajamoms gauti.

13.       Nesant byloje duomenų, kiek fabriko prekių ženklas nulėmė fabriko verslo pelningumą, nežinant jo rinkos vertės, tačiau esant akcininkų daugumos sprendimui nutraukti veiklą, teismo nuomone, tai patvirtina, kad neatlygintiniu prekės ženklo naudojimu fabrikui žala padaryta nebuvo.

14.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog priežastinis ryšys tarp atsakovų veiklos ir konservų gamybos verslo nutraukimo, ieškovių nurodytos fabrikui padarytos žalos yra pernelyg nutolęs, todėl civilinė atsakomybė reiškiamo reikalavimo dalyje negalima. Nustatęs faktą, kad fabriko akcininkų sprendimu nutarus pasitraukti iš konservų gamybos, vaisių ir daržovių perdirbimo, konservavimo veiklos, t. y. neužsiimti šiuo verslu, teismas sprendė, jog neliko konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, tai reiškia, kad fabrikas neturi komercinių paslapčių, todėl ieškovių reikalavimą uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, pripažino nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovės po bylos grąžinimo iš Lietuvos apeliacinio teismo neįrodinėjo ir reikalavimų negrindė aplinkybėmis, kad atsakovai (visi kartu ar kiekvienas atskirai) atliko Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) draudžiamus veiksmus, t. y. vykdė nesąžiningą konkurenciją fabriko atžvilgiu. Nepaisant to, teismas sprendimo 50-58 punktuose atliko ir pateikė vertinimą dėl to, ar atsakovai (kiekvienas atskirai) KĮ prasme nesąžiningai nekonkuravo su ieškove konservų gamybos ir prekybos veikloje, o 68 punkte pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų nesąžiningos konkurencijos veiksmų atveju. Tokie teismo teiginiai ne tik nėra susiję su ginčo dalyku ir teikiami nukrypsant nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateiktų nurodymų ir išaiškinimų, bet ir akivaizdžiai klaidingi, o tai rodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, padarė akivaizdžias faktinių aplinkybių vertinimo klaidas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

15.2.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog fabrikas apskritai turėjo kokios nors informacijos, kuri galėtų būti pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi. Tokios informacijos buvimo faktą patvirtina pačios atsakovės A. J. atlikti veiksmai, skirti bendrovės konfidencialios informacijos apsaugą. Be to, atsakovas L. J. 2015 m. vasario 12 d. pateikė pasiūlymą pirkti konservų gamybos verslą, kurio dalį sudarė fabriko komercinės (gamybinės) paslaptys.

15.3.                      Aplinkybė, kad nei viena iš ieškovių (ieškovės akcininkių) nepasirašė įsipareigojimo neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, per se (savaime) nereiškia, jog tokiais veiksmais buvo paneigtas komercinės (gamybinės) informacijos buvimo faktas, ar paneigta aplinkybė dėl tokios informacijos vertingumo.

15.4.                      Atsakovai neteisėtai naudojo fabriko gaminių receptus, kurie sudarė komercinę paslaptį, gaminių pakuočių ir etikečių dizainą, gaminių žymėjimui skirtus brūkšninius kodus. Taip atsakovai ne tik pasinaudojo fabriko know-how (praktinis patyrimas, patirtis) gamindami identišką produkciją ir ją platindami naudojant fabriko kanalus, bet ir kūrė painiavą rinkoje, naudodami ieškovei priklausantį gaminių vaizdą ir žymenis. Teismas sprendime pasisakė tik dėl gaminių receptūrų ir brūkšninių kodų panaudojimo, o gaminių pakuočių ir etikečių dizaino panaudojimo vertinimas sprendime nėra pateiktas.

15.5.                      Atsakovai, atlikę neteisėtus komercinių paslapčių panaudojimo veiksmus, perėmė iš esmės visus fabriko tiekėjus ir klientus, kurie laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki birželio 1 d. palaipsniui buvo perkelti į UAB „Gerovės prekyba“; UAB „Gerovės prekyba“ į rinką tiekė identiškus produktus, tapačiomis kainomis ir taip pat žymėtus (tiek vizualiai, tiek BAR kodais). Tai pripažino Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendime, pasisakydamas dėl neteisėto fabriko komercinės (gamybinės) paslapties įgijimo, atskleidimo bei panaudojimo.

15.6.                      Ieškovei padarytos žalos nepaneigia nei fabriko nuostolingai vykdyto konservų gamybos verslo dotavimas iš nekilnojamojo turto nuomos, nei tai, kad didžiąją dalį fabriko pajamų sudarė nuomos pajamos. Žala, kuri padaryta neteisėtais veiksmais, turi būti atlyginta ir tai nesusiję su žalą patyrusio asmens turtine padėtimi.

15.7.                      BUAB „Gerovės konservai“ naujos įrangos įgijimas per se nereiškia naujų technologijų ar receptūrų buvimo ir naudojimo, juolab kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog iki pat 2016 m. birželio mėn. jokių technologijų ir receptūrų atsakovai neturėjo.

15.8.                      Visi atsakovų veiksmai versle buvo grįsti ieškovei priklausančio žymens GEROVĖ naudojimu – atsakovas L. J. atliko ne tik draudžiamas prekių ženklų registracijas, kurios įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintos negaliojančiomis, bet ir savo bendrovių pavadinimuose, siekdamas painiavos rinkoje naudojo žymenį GEROVĖ, visa atsakovų platinama produkcija buvo žymima žymeniu GEROVĖ. Šis žymens naudojimas truko iki pat Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1071-823/2018 , kuria įsiteisėjo 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-632-585/2018, t. y. ne mažiau kaip du metus atsakovai neatlygintinai ir neteisėtai naudojo prekių ženklus, pažeidžiančius ieškovės teises.

15.9.                      Fabriko patirti nuostoliai gali būti apskaičiuoti tik iš dalies, nes atsakovai, piktnaudžiaudami savo teisėmis, piktybiškai neteikė dokumentų ekspertams, nevykdė teismo įpareigojimų, negrąžino ieškovės ūkinės–komercinės veiklos dokumentų. Ieškovės žala vertintina fabriko negautų pajamų (grynojo pelno) forma ir UAB „Gerovės prekyba“ bei BUAB „Gerovės konservai“ gautos naudos (grynojo pelno) forma. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės byloje netyrė ir nevertino klausimų, susijusių su ieškovės patirtos žalos dydžio nustatymu.

15.10.                      Sprendimo teiginys, kad „fabriko akcininkų sprendimu nutarus pasitraukti iš konservų gamybos vaisių ir daržovių perdirbimo, konservavimo veikla, t. y. neužsiimti šiuo verslu, nelieka konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius“, todėl reikalavimas uždrausti naudoti komercines paslaptis yra netenkinamas, yra visiškai nepagrįstas, be to, prieštaraujantis kitai sprendimo išvadai, jog fabrikas komercinių paslapčių apskritai neturėjo.

16.       Atsakovai A. J. ir L. J. atsiliepimu į ieškovių apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas skundžiamo sprendimo 48-82 punktuose vertino aplinkybes ir atsakovų veiksmus, susijusius su galimu fabriko verslo perėmimu, ir padarė pagrįstą išvadą, kad verslo perėmimo fakto nebuvo.

16.2.                      Fabriko akcininkų sprendimu nutarus pasitraukti iš konservų gamybos, vaisių ir daržovių perdirbimo, konservavimo veiklos, t. y. neužsiimti šiuo verslu, neliko konkurencinio pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, tai reiškia, kad fabrikas neturi komercinių paslapčių.

16.3.                      Fabriko  ir BUAB ,,Gerovės konservai“ gamintų gaminių pavadinimų ar etikečių sutapimas nereiškia, kad BUAB ,,Gerovės konservai“ gamino tapačią kaip ir iki fabriko konservų veiklos nutraukimo gamintą produkciją, nes gaminio etiketėje esantys duomenys nepatvirtina vienodos receptūros ir vienodos technologijos naudojimo fakto. Atsakovas L. J. patvirtino, kad gaminamų gaminių tapatumą gali patvirtinti tik jų gamyboje naudojamų žaliavų tapačios sudedamosios dalys. Ieškovės tokių įrodymų teismui nepateikė.

16.4.                      Byloje nėra įrodymų, kad fabriko klientai (produkcijos pirkėjai) ,,palaipsniui buvo perkelti“ į UAB ,,Gerovės prekyba“. Esant situacijai, kai fabrikas nuo 2016 m. nutraukė konservų gamybą ir produkcijos negamino, natūralu, jog prekybos įmonės, kurios prekiavo fabriko produkcija, sudarė sutartis dėl tapačios produkcijos pirkimo iš UAB ,,Gerovės prekyba“. Tas pats pasakytina ir apie fabriko žaliavų tiekėjus.

16.5.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kas buvo fabriko klientai, komerciniai partneriai ir tarpininkai bei informacijos apie juos, ką atsakovai konkrečiai galėjo panaudoti kaip fabriko intelektinę nuosavybę. Tai, kad dalis BUAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ žaliavų tiekėjų ar gaminių pirkėjų sutampa su buvusiais ieškovės žaliavų tiekėjais ar gaminių pirkėjais, neįrodo, jog atsakovai fabriko atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad fabrikui priklausantys sukurti gaminių receptai, barkodai, pakuočių ir etikečių dizainas, registruoti kaip intelektinės nuosavybės elementai, priklauso tik ieškovei. 2014 m. ir 2015 m. balansų eilutės 1.2 ,,Prestižas“ ir 1.3 ,,Patentai, licencijos“ yra tuščios, tai įrodo, jog fabriko nematerialaus pobūdžio turtas nebuvo apskaitytas.

16.6.                      Prekių ženklo savininko teisių pažeidimo atveju turi būti pagrįstas padarytos žalos dydis, negautos pajamos ar kitos išlaidos. Ieškovės, teigdamos, kad atsakovai pažeidė fabriko prekių ženklo savininkės teises, tokių duomenų į bylą nepateikė.                

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). 

Dėl ieškovų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka 

18.       Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. 

19.       Ieškovės apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, grįsdamos šį prašymą bylos nagrinėjimo trukme, apimtimi, sprendžiamų klausimų pobūdžiu, taip pat tuo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti įrodymų tyrimo bei vertinimo pažeidimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skirti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. 

20.       Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartimi, be kita ko, sukonkretinus ieškinio ribas; ieškovės, atsižvelgdamos į minėtą apeliacinės instancijos teismo nutartį, 2020 m. lapkričio 23 d. pirmosios instancijos teisme pateikė išsamius papildomus rašytinius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei patikslino ieškinio reikalavimus (atsisakė reikalavimo dalies); byla buvo nagrinėjama 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. birželio 4 d., 2021 m. birželio 9 d., 2021 m. rugsėjo 7 d. vykusiuose teismo posėdžiuose. Iš pirmosios instancijos teisme pateiktų ieškovių papildomų rašytinių paaiškinimų turinio, teismo posėdžių garso įrašų galima spręsti, kad ieškovėms ir jų atstovei advokatei buvo sudaryta galimybė išsamiai pristatyti savo poziciją ginče ir įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ir jų įrodomosios vertės. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė aiškius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, kuriuos teisėjų kolegija toliau įvertins. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia poreikio bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

21.       Byloje nustatyta, kad UAB ,,Gerovės“ konservų fabrikas buvo įkurtas 1948 m., o 1994 m. balandžio 14 d. privatizuotas. Jo veiklos tikslai ir rūšys – vaisių, uogų ir daržovių paruošimas, perdirbimas ir konservavimas; mažmeninė prekyba ir kita veikla. Nuo 2012 m. kovo 6 d. iki 2017 m. sausio 31 d. fabriko vadovė buvo atsakovė A. J., kuriai taip pat priklauso ir 7,642 proc. fabriko akcijų.

22.       2011 m. rugpjūčio 26 d. buvo įsteigta UAB LABBA, kurios pavadinimas 2015 m. gegužės 7 d. pakeistas į UAB ,,Gerovės konservai“; bendrovės veikla susijusi su gamyba, paslaugomis, kita komercine veikla; bendrovei priklausė 10,291 proc. fabriko akcijų, o jos akcininkas ir vadovas yra atsakovas L. J.. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pripažino BUAB „Gerovės konservai“ veiklą pasibaigusia bei nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Vieši Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ išregistruota iš juridinio asmens registro.

23.       Atsakovė UAB ,,Gerovės prekyba“ įsteigta 2015 m. gruodžio 7 d., jos akcininku yra atsakovas L. J., o vadove – atsakovė A. J.. Šios bendrovės vykdoma veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, bet kuri kita veikla, jei ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

24.       Byloje taip pat nustatyta, kad 2014 m. birželio 11 d. vykusio fabriko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsų dauguma (99,799 proc.) buvo nutarta už 2 mln. Lt parduoti konservų gamybos verslą kartu su fabriko valdomu turtu – žemės sklypu, kitais statiniais (inžineriniais)–asfalto danga, tvora ir pastatu–vaisių ir daržovių konservų fabriku, esančiu (duomenys neskelbtini) (1 nutarimas); parduoti pastatą–sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), už 4,5 mln. Lt (už balsavo 84,409 proc.; 3 nutarimas).

25.       2015 m. vasario 12 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu 7 darbotvarkės klausimu nutarta, kad, įvykus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriui, konservų gamyba šiose patalpose tampa negalima, todėl lėšų investavimas į tolesnę verslo plėtrą netikslingas, ir dėl to tampa privalomas (neišvengiamas) konservų gamybos verslo vertės įvertinimas bei pardavimas arba veiklos nutraukimas.

26.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės kreipėsi į teismą, prašydamos uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, bei solidariai priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą – 240 000 Eur nuostolių, kuriuos, anot ieškovių, fabrikas patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, o būtent, bet neapsiribojant: 1) įgijus, atskleidus ir panaudojus fabriko komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją; 2) neteisėtai naudojus klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą; 3) neteisėtai naudojus fabriko pakuočių ir etikečių dizainą. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė, tačiau apeliantės su sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas nepaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių ir išvadų, dėl ko neteisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas; neteisingai vertino atsakovų veiksmus, nes Lietuvos apeliacinis teismas nepaneigė Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendime nustatytų aplinkybių dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo. Anot ieškovių, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nekonstatavo nuostolių fakto bei priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių; esant įrodytam atsakovų padarytų nuostolių faktui, teismas turėjo pareigą pats nustatyti fabriko patirtų nuostolių dydį.

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl komercinių (gamybinių) paslapčių egzistavimo / neegzistavimo, tokios informacijos atitikimo komercinės paslapties sampratai, atsakovų pasinaudojimo / nepasinaudojimo ieškovės komercine informacija, prekės ženklu, pakuočių ir etikečių dizainu fakto bei su tuo susijusio pagrindo kilti atsakovų civilinei atsakomybei, byloje taikytino ieškovei padarytos žalos apskaičiavimo metodo ir žalos dydžio.

Dėl informacijos (ne)pripažinimo komercine paslaptimi ir jos apsaugos

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., nes veiksmai, ieškovių nurodomi kaip komercinių (gamybinių) paslapčių atskleidimas, patenka į nurodytą laikotarpį) įtvirtinta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, jog jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 straipsnio 2 dalis). Taigi, CK 1.116 straipsnio dispozicijoje apibrėžti tokie komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai: 1) informacija turi turėti tam tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys (informacijos vertingumo, reikšmingumo ir naudingumo bendrovei kriterijus, siejamas su viešu jos neatskleidimu – slaptumu); 2) informacija neturi būti viešai prieinama dėl informacijos savininko (patikėtinio) pastangų išsaugoti jos slaptumą (informacijos formalizavimo, jos identifikavimo ir apsaugos nustatymo kriterijus). Tai formalūs informacijos norminiai požymiai, kuriais įstatymų leidėjas apibrėžia informaciją, kuriai taikoma apsauga ir kuri galėtų būti pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Taigi, informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama tinkamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 51 punktas).

29.       Plėtojant praktiką dėl pirmiau nurodytų požymių kasacinio teismo pažymėta, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, jog ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 38 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 52 punktas).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.116 straipsnyje nurodyti požymiai yra suformuluoti taip, kad į komercinės paslapties sąvoką patektų platus spektras bendrovės interesų. Aptarti formalieji teisės kriterijai beveik neriboja informacijos, kuri galėtų būti laikoma konfidencialia bendrovės informacija, pobūdžio ar turinio. Jei kompetentingi bendrovės valdymo organai mano turį vertingos bendrovės veiklai informacijos, tokiai informacijai jie gali pritaikyti komercinės paslapties statusą ir taikyti visus reikalingus apsaugos mechanizmus, išskyrus atvejus, kai informacija įstatymo pripažįstama kaip vieša bendrovės informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

31.       Aiškindamas informacijos apsaugos požymį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad konkrečiu atveju pastangos turėtų būti „protingos“, bet ne „ypatingos“, nes tai nepagrįstai susiaurintų komercinės paslapties ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Protingomis pastangomis išsaugoti informacijos slaptumą inter alia (be kita ko) galėtų būti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigą, tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, neturi būti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2011).

32.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog fabrikas apskritai turėjo kokios nors informacijos, kuri galėtų būti pripažinta komercine (gamybine) paslaptimi. Ieškovės, nesutikdamos su tokia išvada, teigia, kad komercinių paslapčių egzistavimą patvirtina pačios atsakovės A. J. veiksmai, patvirtinant fabriko technologinių ir komercinių paslapčių, kurios buvo sudėtinė verslo dalis, sąrašą; ieškovės įrodinėjo, jog atsakovai A. J. ir L. J. pasinaudojo šia jiems žinoma informacija savo įsteigtų ir / ar vadovaujamų bendrovių veikloje, perimdami ieškovės klientus ir tiekėjus, darbuotojus, gaminių receptus ir technologijas, atsakovų gaminius žymint fabrikui priklausiusiais brūkšniniais kodais (BAR) ir kt. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinka, kad komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašas įmonėje buvo patvirtintas, tačiau teigia, jog tai nereiškia, kad jie jas atskleidė ir panaudojo. Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, ar atsakovai atskleidė / gavo / panaudojo ieškovės komercines (gamybines) paslaptis, visų pirma, būtina nustatyti, ar ieškovė turėjo informacijos, kuri atsižvelgiant į pirmiau aptartus CK 1.116 straipsnio 1 dalies normoje nurodytus komercinės paslapties požymius ir kasacinio teismo šios normos aiškinimo ir taikymo praktiką, vertintina kaip komercinė paslaptis, ir ar tokia informacija turėjo būti saugoma atsakovės A. J., kaip ieškovės komercinė paslaptis.

33.       Iš byloje esančio 2014 m. rugsėjo 18 d įsakymo Nr. 37P, pavirtinto tuometės fabriko generalinės direktorės A. J., nustatyta, kad ieškovė įmonės technologinėmis ir komercinėmis paslaptimis įvardijo – 1) investicijų programą, techninį–ekonominį investiciją plano pagrindimą; 2) žinias apie ketinimo protokolus ir komercines sutartis; 3) sutarčių ir susitarimų sąlygas; 4) žinias apie ketinimus reorganizuotis ar dalyvauti naujų bendrovių steigime; 5) įmonės ir gamybos plėtojimo planus; 6) personalo struktūrą; 7) gamybos sąlygas ir pajėgumus; 8) darbo organizavimą; 9) įmonės apyvartą, įplaukų ir išlaidų santykį; 10) rinkos strategiją; 11) žinias apie planuojamus prekių pirkimus ir pardavimus bei potencialius komercinius partnerius; 12) tarpininkų, pirkėjų ir kitų partnerių sąrašus; 13) kainų nustatymo metodiką ir skaičiuotes; 14) žinias apie prekių kainas ir nuolaidų lygį; 15) žinias apie prekių savikainą; 16) receptūras, technologines korteles, produktų gamybos metodus. Taip pat fabriko generalinė direktorė A. J. 2016 m. sausio 4 d įsakymu nustatė, kas laikoma konfidencialia informacija, susijusia su bendrovės verslu, t. y. iš esmės buvo praplėstas informacijos sąrašas, ją detalizuojant.

34.       Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių bei ieškinyje išdėstytų argumentų galima spręsti, kad fabrikas savo komercine paslaptimi, kurią ieškovės (fabriko) įsitikinimu atskleidė ir panaudojo atsakovai, laiko techninę, technologinę, komercinę bei įmonės organizacinę informaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, aptariama ieškovės techninė (pvz., gaminių receptūros ir gamybos technologijos), technologinė (pvz., gamybos sąlygos ir pajėgumai), komercinė (pvz., klientų ir tiekėjų sąrašai), organizacinė (pvz., darbo organizavimas, ketinimai reorganizuotis ir pan.) informacija atitinka komercinės paslapties apibrėžtį. Byloje nėra duomenų, kad ši ieškovės techninė, technologinė, komercinė ir organizacinė informacija būtų skelbiama ar prieinama viešai tretiesiems asmenims. Priešingai, iš į bylą pateiktų 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo, 2016 m. sausio 4 d. įsakymo, 2016 m. balandžio 25 d. tuometės generalinės direktorės A. J. pranešimo turinio matyti, kad ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino duomenų, kurie, jos nuomone, yra saugotini ir neviešintini tretiesiems asmenims, sąrašą. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nustatė informaciją, kurią laiko komercine (gamybine) paslaptimi bei ėmėsi protingų bei pakankamų priemonių tokiai informacijai apsaugoti. 

35.       Vertindama, ar techninė, technologinė, komercinė bei įmonės organizacinė informacija turi komercinę vertę, teisėjų kolegija, pažymi, kad komercinė paslaptis apima tam tikrų žinių, informacijos visumą, kuri savo esme yra nemateriali, nors jos saugojimas ir platinimas dažniausiai realizuojami materialine išraiška. Taigi, šia prasme, ji nesiskiria nuo kitų intelektinės nuosavybės objektų. Specifinis komercinės paslapties bruožas, skiriantis ją nuo kitų intelektinės nuosavybės objektų, yra neribotas jos apsaugos terminas. Teisė į komercinę paslaptį išlieka tol, kol išlieka faktinis asmens, turinčio tokią informaciją, monopolis, t. y. kol ši informacija netampa laisvai prieinama tretiesiems asmenims, taip pat kol informacija turi komercinę vertę.

36.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad atsakovai fabriko komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis nepasinaudojo, nes fabriko akcininkams nutarus pasitraukti iš verslo, neliko konkurencinio ieškovės pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius, tai reiškia, jog ieškovė neturėjo komercinių paslapčių. Taigi, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti kada realiai buvo nutraukta ieškovės veikla.

37.       Byloje nustatyta, kad 2014 m. birželio 11 d. vykusio fabriko neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu balsų dauguma akcininkai nutarė už 2 mln. Lt parduoti konservų gamybos verslą kartu su fabriko valdomu turtu. 2015 m. vasario 12 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu akcininkai nutarė nutraukti konservų gamybos veiklą ir parduoti verslą, nekilnojamąjį turtą.

38.       Bylos duomenimis, 2015 m. kovo 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Foreva LT“ buvo parduotas turtas, kuriame buvo vykdoma konservų gamybos veikla; 2015 m. spalio 13 d. UAB „Foreva LT“ galutinai atsiskaičius su fabriku pagal pirkimo–pardavimo sutartį, turtas perduotas UAB „Foreva LT“. 2016 m. rugsėjo 21 d. pastatų pirkimo–pardavimo ir žemės sklypo nuomos teisių perleidimo sutartimi UAB „Reinhard“ buvo perleistas likęs ieškovės turtas, kuris Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1631-661/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-107-381/2019 grąžintas fabrikui.

39.       Byloje esantys ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys taip pat patvirtina, kad 2014 m. fabriko pardavimo pajamos sudarė 1 689 648 Eur; 2015 m. pardavimo pajamos padidėjo 104 013 Eur iki 1 793 661 Eur (atėmus 2015 m. kovo 6 d. pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi gautas pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą UAB „Foreva LT“); 2016 m. ieškovės pardavimo pajamos sudarė tik 805 818 Eur t. y. jos sumažėjo 987 843 Eur suma.

40.       Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 29 d. duomenis, 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. dalis fabriko darbuotojų įsidarbino pas atsakovę UAB ,,Gerovės prekyba“, nuo 2016 m. birželio 1 d. – pas atsakovę UAB ,,Gerovės konservai“. Iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. birželio 1 d. 16 fabriko darbuotojų perėjo į dirbti į UAB ,,Gerovė prekyba“ bei UAB ,,Gerovės konservai“. Taigi, nuo 2016 m. birželio 1 d. fabrikas darbuotojų neturėjo.

41.       Teisėjų kolegija, apibendrindama sprendimo 37–40 punktuose nustatytas faktines aplinkybes, daro labiau tikėtiną išvadą, kad fabrikas išties nuo 2016 m. sausio 1 d. jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Tokią teisėjų kolegijos išvadą patvirtina tai, kad ieškovė nedisponavo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, reikalingu gamybai vykdyti, bei nuo 2015 m. gruodžio mėn. neteko didelės dalies darbuotojų. Be to, 2016 m. ieškovės pardavimo pajamos sumažėjo daugiau negu dvigubai lyginant su 2015 m. Taigi, nors iš Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijų matyti, kad fabrikas 2016 m. gavo 805 818 Eur pardavimo pajamų, tačiau labiau tikėtina, jog šias pajamas sudarė atsargų pardavimas, o ne iš gamybos veiklos gautos pajamos. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovai bei nusprendė pirmosios instancijos teismas, išvada, kad ieškovei nuo 2016 m. nevykdant gamybinės veiklos, ji neteko savo komercinių paslapčių, yra nepagrįsta ir nelogiška. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovių pozicijai, kad daugiau nei 70 m. veikianti įmonė neabejotinai turėjo sukaupusi klientų, tiekėjų sąrašus, gaminių receptūras, technologines korteles ir pan. Tokias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimai, kad teisės aktai nukentėjusio asmens teisių gynimo būdų taikymo nesieja su komercinės paslapties apsaugos termino galiojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 65 punktas).

42.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad ieškovės informacija apie jos gamybos procesus, receptūras, gaminių dizainą, klientus, tiekėjus ir pan. suteikia ieškovei pranašumą prieš kitus ūkio subjektus ir turi didelę komercinę vertę. Tokiai informacijai sukaupti reikalingos reikšmingos pastangos ir investicijos, taip pat laiko sąnaudos, o kitiems asmenims nežinant šios informacijos, būtent ieškovei yra lengviau konkuruoti pasinaudojant šia sukaupta informacija. Taigi, dėl aukščiau nurodytų protingų ieškovės dedamų pastangų išsaugoti šios informacijos slaptumą, ši informacija turi realią komercinę vertę. Kad aptariama informacija turėjo komercinę vertę patvirtina atsakovo L. J. UAB ,,Gerovės konservai“ vardu 2015 m. vasario 12 d. fabriko akcininkams teiktas siūlymas dėl verslo pirkimo, pagal kurį atsakovė siekė įgyti ir ieškovės komercines (gamybines) paslaptis – UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko vardą, prekinį ženklą, receptūras, technologijas ir kt., siekdama perimti ir fabriko sutartis su prekybos tinklais ir kitais fabriko produkcijos pirkėjais, žaliavų tiekėjais ir pan. Mažai tikėtina, kad tokia informacija, laikyta vertinga tiek pačios ieškovės, tiek ir atsakovo L. J., taptų nevertinga 2016 m. sausio 1 d. momentui, t. y. fabriko veiklos nevykdymo momentui. Tokių teisėjų kolegijos išvadų nekeičia ir aplinkybė, kad aptariamo įsipareigojimo neatskleisti komercinių (gamybinių) paslapčių nepasirašė ieškovės (akcininkės), nes, kaip pagristai nurodo pačios apeliantės, tai per se nepaneigia nei komercinių (gamybinių) paslapčių buvimo fakto, nei tokios informacijos vertingumo, o tik parodo akcininkių nesutikimą su įsipareigojime joms numatyta sankcija dėl informacijos atskleidimo.

43.       Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovės techninė, technologinė, komercinė bei įmonės organizacinė informacija, įtvirtinta 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakyme Nr. 37P, atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl tokios informacijos neegzistavimo bei dėl jos komercinės vertės.

44.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovei A. J. buvo žinomos visos ieškovės komercinės (gamybinės) paslaptys, nes ji, būdama fabriko generaline direktore, pati patvirtino įmonės technologinių ir komercinių paslapčių sąrašą, pasižadėjo neplatinti konfidencialios informacijos. Taigi, šiuo atveju atsakovei pareiga saugoti fabriko komercinę paslaptį kilo tiek iš vidinių fabriko įsakymų, tiek ir iš įstatymo reikalavimų (CK 1.116 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 11 dalis).

Dėl civilinės atsakomybės už komercinės paslapties atskleidimu padarytą žalą

45.       Aktualioje CK 1.116 straipsnio redakcijoje, galiojusioje laikotarpiu, kai, anot ieškovių,

46.       Kasacinio teismo konstatuota, kad, priklausomai nuo faktinių aplinkybių, asmenims, pažeidusiems CK ir Konkurencijos įstatyme nustatytą draudimą atskleisti, įgyti, naudoti informaciją, sudarančią kito subjekto komercinę paslaptį, gali būti taikoma ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė. Jų taikymui būtina nustatyti visas sutartinės ir (ar) deliktinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 66 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021, 35 punktas).

47.       Tam, kad pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį asmeniui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala (CK 1.116 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).

48.       Minėta, kad apeliantės neteisėtus atsakovų veiksmus iš esmės įrodinėja trimis argumentų grupėmis: 1) įgijus, atskleidus ir panaudojus fabriko komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją; 2) neteisėtai naudojus klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą; 3) neteisėtai naudojus fabriko pakuočių ir etikečių dizainą. Toliau teisėjų kolegija atskirai aptars kiekvieną šių argumentų grupę.

49.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Gerovės prekyba“, kuri įsteigta tik 2015 m. gruodžio 7 d., nuo 2016 m. pradėjo vykdyti aktyvią veiklą, susijusią su konservų pardavimu. Nors, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įmonės, užsiimančios konservų verslu įsteigimo ir / ar tokios veiklos rinkoje vykdymo faktas, kaip toks, savaime nelaikytinas neteisėtu veiksmu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad netrukus po UAB „Gerovės prekyba“ įsteigimo pastaroji, atstovaujama A. J., nuo 2016 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. pasirašė eilę tiekimo sutarčių su tokiais klientais, kaip UAB „Maxima Lt“, SIA Maxima Latvija, UAB ,,Rimi Lietuva“, UAB ,,Čia Market“, UAB ,,Šokolado meistrai“, UAB ,,Bijola“, UAB ,,Samsonas“, UAB ,,Helijo prekyba“, UAB „Sanitex“ ir kt., kuriomis įsipareigojo tiekti pirkėjams produkciją, kurią sudarė įvairių vaisių ir uogų džemai, uogienės, arbatos, užtepėlės; produkcija klientams buvo pradėta tiekti 2016 m. sausio mėn. (UAB ,,Gerovės prekyba“ pardavimo operacijų suvestinės; išrašytos PVM sąskaitos faktūros). Būtent su šiais klientais, būdama fabriko vadove, dirbo atsakovė A. J., kuri būdama atsakinga už ieškovės vykdytą ūkinę–komercinę veiklą, neabejotinai žinojo, koks yra konkretaus kliento poreikis, taip pat apie konkrečiam klientui taikomas gaminių kainas, jų skaičiavimo metodikas, klientams taikomas nuolaidas bei pardavimo ir mokėjimo sąlygas, žinojo kiekvieno kliento asmenis (jų kontaktus), kurie buvo atsakingi už gaminių pirkimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, kuomet naujai įsteigta įmonė netrukus po jos įsteigimo pradeda itin sėkmingai bendradarbiauti su jos steigėjo sutuoktinės buvusios darbdavės klientais, neabejotinai patvirtina atsakovę A. J. atskleidus bei perdavus ieškovės komercinę informaciją apie tuos pačius klientus atsakovams, o pastaruosius šią informaciją neteisėtai panaudojus. Šių aplinkybių nepaneigia ir atsakovų argumentai, jog BUAB „Gerovės konservai“ dar nuo 2011 m. vykdė, be kita ko, ir prekybą konservais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės vykdė ūkinę–komercinę veiklą ne tik realizuodamos fabriko prekių likučius, bet ir, pasinaudodamos sužinotomis fabriko komercinėmis paslaptimis, nes vieno mėnesio laikotarpis nuo UAB „Gerovės prekyba“ įsteigimo, yra pernelyg trumpas laikotarpis atsirasti tokiam klientų, kurie visi buvo ir fabriko klientai, kiekiui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai neįrodė savo teiginių dėl sąžiningai vykdytos veiklos.

50.       Atsakovės BUAB „Gerovės konservai“, kurios pavadinimas 2015 m. gegužės 7 d. pakeistas iš UAB LABBA į UAB „Gerovės konservai“, iki įsteigiant UAB „Gerovės prekyba“, vykdė veiklą, susijusią su konservų prekyba, o vėliau ir gamybos veiklą; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. sudarė eilę pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriomis susitarė su tokiais pardavėjais, kaip UAB ,,Alvas ir Ko“, UAB ,,Arimex“, UAB ,,Imlitex“, UAB ,,Vilniaus Augma“, M. įmone ,,Girios“ bei kitomis bendrovėmis dėl žaliavos konditerijai, šviežios ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos, šaldytų uogų, stiklo taros ir kt. prekių pirkimo. Kaip ir UAB „Gerovės prekyba“ atveju, taip ir šiuo atveju su minėtais tiekėjais, iki jiems sudarant sutartis su BUAB „Gerovės konservai“, bendradarbiavo fabrikas, todėl neabejotina, kad atsakovei A. J. taip pat buvo žinoma ne tik informacija, susijusi su fabriko klientais, bet taip pat ir tiekėjų kontaktai, jų siūlomos žaliavos kainos, taikomos nuolaidos ir pan. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad BUAB „Gerovės konservai“ ir jos vadovas bei akcininkas L. J. pasinaudojo jiems A. J. atskleista fabriko komercine informacija.

51.       Byloje nustatyta, kad UAB „Gerovės prekyba“ didelę dalį asortimento sudarė produktai, kurių pavadinimai ir BAR kodai yra identiški tiems, kuriuos iki veiklos nutraukimo gamino ir pardavinėjo fabrikas. Nors atsakovai neneigia, kad dalis produktų pavadinimų ir etikečių sutapo, tačiau teigia, jog tai nepatvirtina, kad atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ gamino tapačią fabriko produkcijai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Tokiu būdu, pagal bendrąsias CPK 12, 178 straipsnių taisykles ieškovės, teigdamos, kad atsakovai pasisavino fabriko produktų receptūras, turėjo pareigą pateikti tokį faktą pagrindžiančius įrodymus, o atsakovai, nurodydami, jog jų gaminama produkcija yra originalios receptūros ir technologijos, privalėjo pateikti produktų tapatumą paneigiančius įrodymus.

52.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį, be kita ko, reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Jis remiasi vidiniu savo įsitikinimu, kuris turi būti grindžiamas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismo galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kuriai šaliai lengviau įrodyti vienas ar kitas aplinkybes, materialinės ir proceso teisės normos tarp šalių paskirsto įrodinėjimo naštą. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos apsektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš procesinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).

53.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu darydamas išvadą dėl įrodymų nepakankamumo, jog atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ gamino tą pačią kaip ir iki fabriko veiklos nutraukimo gamintą produkciją, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles. Pažymėtina, kad atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ viso bylos nagrinėjimo metu taip ir nepateikė technologinių sudėčių palyginimo, neprašė šioje dalyje skirti ekspertizės dėl produktų tapatumo (CPK 178, 179 straipsniai). Tuo tarpu, minėta, kad 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. sausio mėn. dalis fabriko darbuotojų įsidarbino pas atsakovę UAB ,,Gerovės prekyba“, o nuo 2016 m. birželio 1 d. – pas atsakovę BUAB ,,Gerovės konservai“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės BUAB ,,Gerovės konservai“ direktorius L. J. 2016 m. birželio 10 d. įsakymu pavedė technologei S. Š., kuri iki 2016 m. birželio 1 d. dar dirbo fabrike ir žinojo visas fabriko veikloje naudotas technologijas bei receptūras, paruošti technologines instrukcijas bei receptus šių gaminių: uogų, vaisių džemų ir uogienių, konservuotų daržovių ir vaisių, trintų uogų, vaisių, sirupų, garstyčių bei kitų produktų kepykloms. Tą pačią dieną atsakovė BUAB ,,Gerovės konservai“ atsakovei UAB ,,Gerovės prekyba“ jau pardavė įvairią produkciją, t. y. užtepėles, karameles, vanilinius įdarus, įvairių vaisių ir uogų įdarus, džemus, uogienes, garstyčias, humusą ir išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl produkcijos pardavimo buvo susitarta tą pačią dieną kaip ir priimtas įsakymas dėl produktų technologinių instrukcijų ir receptų paruošimo, todėl, kaip pagrįstai teigia ieškovės, per tokį trumpą laikotarpį sukurti, pagaminti, patikrinti produkcijos saugumą bei juos realizuoti rinkoje yra beveik neįmanoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad A. J., tuo metu esant ir fabriko generaline vadove, buvo prieinami produkcijos technologinės sudėtys bei receptai, kuri šiuos duomenis atskleidė savo sutuoktiniui L. J., kuris, įgijęs tokią komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją apie fabriko gamintų produktų technologinę sudėtį iš savo sutuoktinės, taip pat pasinaudojęs buvusių fabriko darbuotojų sukaupta ilgamete patirtimi ir kvalifikacija, kuriant fabriko produktus, ją perdavė atsakovei BUAB „Gerovės konservai“, kurią atsakovai panaudoję, gavo pajamų, vystydami BUAB „Gerovės konservai“ veiklą, dėl ko fabrikas patyrė nuostolius. Mažai tikėtina, kad atsakovai išvystė tokias gamybos apimtis, jog galėtų patenkinti buvusių fabriko klientų poreikius, su kuriais sudarė sutartis atsakovė UAB „Gerovės prekyba“, kad realizuotų atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ pradėtą gaminti produkciją, kurios originalios receptūros, anot atsakovų, buvo sukurtos tik 2016 m. birželio 10 d.

54.       Iš byloje esančios ieškovių pateiktos lentelės, kurioje lyginama fabriko bei atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ produkcija, matyti, kad sutapo 92 produktų pavadinimai ir BAR kodai. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės pažymėjo, kad fabriko gaminiams suteikti BAR kodai nėra ir niekada nebuvo ieškovės nuosavybė, byloje nėra įrodymų, jog fabrikas, tiek gaudamas šiuos kodus, tiek jų netekęs patyrė kokias nors išlaidas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada iš esmės nesutinka ir, pritardama ieškovių pozicijai, pažymi, kad egzistuojančių BAR kodų perėmimas ženkliai palengvino atsakovės produkcijos realizavimą rinkoje, nes atsakovei, visų pirma, nereikėjo naujai vykdyti tokių kodų gavimo procedūros, antra, unikalių produktų identifikatorių susieti su jos gaminamais produktais bei jų iš naujo suvedinėti prekybos centrų sistemose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad net 92 BAR kodų, identifikuojančių konkrečią prekę, perėmimas tik patvirtina išvadas, padarytas sprendimo 53 punkte, dėl BUAB „Gerovės konservai“ ir fabriko gamintų produktų sutapties.

55.       Minėta, kad ieškovės įrodinėja atsakovus neteisėtai naudojus klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą. Byloje nėra ginčo, kad ženklo žodinį žymenį „GEROVĖ“ nuo 2015 m. gegužės iki 2017 m. kovo mėn. naudojo atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ savo gaminamoms prekėms žymėti ir nuo 2015 m. gruodžio mėn. atsakovė UAB „Gerovės prekyba“ – tokių prekių reklamai ir platinimui (prekybai). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-585/2018 panaikino aptariamo prekių ženklo „GEROVĖ“ (registracijos Nr. 72703) registraciją atsakovo L. J. vardu Lietuvos Respublikoje 29 ir 30 klasės prekėms pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją žymėti; uždraudė L. J., BUAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ naudoti žymenį „GEROVĖ“ (registracijos Nr. 72703) be ieškovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko sutikimo savo komercinėje veikloje (įskaitant, bet neapsiribojant uždraudimu žymėti prekes ir pakuotes, siūlyti ginčo žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti ar kitaip jomis disponuoti, eksportuoti ar importuoti taip pažymėtas prekes, naudoti ginčo žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokius žymenis ar laikyti jų pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau nurodytus veiksmus). Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad fonetiškai ir konceptualiai tapačių, vizualiai panašių žymenų sudaryti šalių prekių ženklai yra klaidinamai panašūs. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1071-823/2018 minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

56.       Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ savo veikloje neteisėtai naudojo fabrikui priklausantį prekės ženklą. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai teisingai nustatęs faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pagrindu padarė neteisingas išvadas. O būtent, teismas nusprendė, kad neatlygintinu prekės ženklo naudojimu ieškovei nebuvo padaryta žala, nes akcininkų dauguma priėmė sprendimą nutraukti veiklą, nebeprojektuojant ateities uždavinių ženklo vertei palaikyti; be to, nėra duomenų kiek šis ženklas nulėmė fabriko verslo pelningumą, nėra žinoma jo rinkos vertė. Abu teismai procesiniuose sprendimuose, aptartuose sprendimo 55 punkte, pažymėjo, kad aplinkybė, jog nuo 2016 m. gegužės mėn. rinkoje nėra jokios produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu, nėra reikšminga vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę; apeliantės nepagrįstai tapatina suklaidinimo galimybę, kaip teisinę kategoriją, su faktiniu vartotojų klaidinimu, kuris tokios kategorijos bylose neturi būti nustatytas. Prarasti prekių ženklui teikiamą apsaugą dėl to, jog atitinkamas prekių ženklas yra realiai nenaudojamas, prekių ženklo savininkas gali tik tuo atveju, jei tenkinamas suinteresuoto asmens pareikštas reikalavimas dėl prekių ženklo registracijos panaikinimo dėl nenaudojimo (jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos ir nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės); tokio pobūdžio reikalavimas nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas; teismai aplinkybę, jog rinkoje tuo metu nebuvo produkcijos, pažymėtos ieškovės prekių ženklu, pripažino teisiškai nereikšminga (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-585/2018 31 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1071-823/2018 26–27 punktai).

57.       Apeliantės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neteisėto fabriko pakuočių ir etikečių dizaino naudojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovių pateiktus įrodymus dėl galimo pakuočių ir etikečių dizaino tapatumo, iš esmės vertino galimą receptūrų, technologijų vienodumą, tačiau nepateikė išvadų dėl dizaino (ne)tapatumo. Todėl šiuo atveju vertinant galimą produktų dizaino tapatumą, svarbu nustatyti, ar bet kuriam vidutiniam pirkėjui, matant ieškovės ir atsakovės produkciją, būtų aišku, kad gamintojas yra skirtingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių teiktas lenteles su produktų pakuočių ir etikečių dizaino palyginimu, pripažįsta, kad atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ gamintos produkcijos, kurią į rinką tiekė UAB „Gerovės prekyba“, pakuočių ir etikečių dizainas vizualiai yra itin panašus į fabriko gamintų produktų dizainą, todėl vidutiniam eiliniam pirkėjui, lyginant ieškovės ir atsakovės pagamintų produktų dizainą, beveik neįmanoma identifikuoti gamintojo nesutapimo, todėl ieškovių argumentus dėl pakuočių dizaino neteisėto naudojimo teisėjų kolegija laiko pagrįstais.

Dėl nuostolių fakto ir dydžio kaip civilinės atsakomybės sąlygos ir priežastinio ryšio

58.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), todėl tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui. Jo atsakomybė negali būti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visai atvejais turi būti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo. Ši kasacinio teismo išvada tiesiogiai siejama su CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-706/2016, 89, 93, 102 punktai).

59.       Kasacinis teismas toliau plėtodamas ir iš dalies keisdamas savo suformuotą praktiką išaiškino, kad CK 1.116 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, negali būti suprantama taip, kad nukentėjęs asmuo reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą gali tik reikšdamas reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų nukentėjęs asmuo savo pažeistas teises turi ginti reikšdamas ieškinį dėl civilinės atsakomybės taikymo bei iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti priteisiama remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, o nepagrįsto praturtėjimo institutu galima remtis tik negalint nukentėjusio asmens teisių apginti taikant civilinės atsakomybės institutą. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 89.3 punkto nuoroda į CK 6.237 straipsnio 1 dalį vertintina tik kaip nuoroda į subsidiarų nukentėjusio asmens teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 83 punktas).

60.       Ieškovės savo pažeistas teises, atsakovams panaudojus fabriko komercines paslaptis ir prekių ženklus, gina reikšdamos reikalavimus dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų grynojo pelno forma, bei atsakovių UAB „Gerovės prekyba“ ir BUAB „Gerovės konservai“ gautos naudos grynojo pelno forma atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustačius ieškovės komercinės paslapties turėjimo fakto, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, civilinė atsakomybė negalima. Teismas pažymėjo, kad fabriko veikla buvo dotuojama iš nekilnojamojo turto nuomos, be to, byloje nėra įrodymų, kurie tvirtintų, jog kuris nors iš atsakovų ar visi atsakovai neatlygintinai įgijo kokius nors fabrikui priklausiusius daržovių perdirbimo ir konservavimo procesui būtinus įrengimus ir kitus su gamyba susijusius daiktus, taip pat transporto priemones, kompiuterius, kitą elektroninę įrangą, kuri buvo naudojama fabriko konservų gamybos verslo pajamoms gauti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka; vertina, kad nepagrįstas teismo išvadas dėl žalos padarymo fakto, visų pirma, lėmė neteisingas atsakovų veiksmų vertinimas jų neteisėtumo aspektu. Byloje nustačius, kad atsakovė A. J., būdama fabriko generaline direktore bei disponuodama fabriko komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis, ne tik jomis pasinaudojo UAB „Gerovės prekyba“ veikloje, bei jas atskleidė savo sutuoktiniui L. J., kuris šią informaciją panaudojo BUAB „Gerovės konservai“ veikloje. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai neteisėtai naudojo klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą bei fabriko pakuočių ir etikečių dizainą, todėl neabejotina, jog dėl tokių neteisėtų atsakovų veiksmų fabrikas patyrė nuostolių. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti nustatytą priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) tarp atsakovų neteisėtos veikos ir fabrikui kilusių nuostolių fakto (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kad fabriko veikla iš dalies buvo dotuojama iš nekilnojamojo turto nuomos, ar, jog atsakovai nepasisavino materialaus fabriko turto, aukščiau nurodytų teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia. Pažymėtina, kad šios aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendžiant dėl ieškovei kilusios žalos konkretaus apskaičiavimo metodo ir / ar žalos dydžio, bet ne dėl žalos fakto.

61.       Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliaciniame skunde pripažįsta, kad patirti nuostoliai, atsakovams neteikiant dokumentų ekspertams, gali būti apskaičiuoti tik iš dalies, tačiau mano, jog tai nepanaikina teismo pareigos nustatyti fabriko patirtų nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

62.       Vertinant šiuos ieškovių apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

63.       Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga ir jos dydis nėra preziumuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 50 punktas). Svarbu pažymėti, kad tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018, 46 punktas).

64.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskreciją dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

65.       Bylos duomenimis nustatyta, kad dalis fabriko akcininkų 2015 m. balandžio 30 d. kreipėsi į tuometę fabriko direktorę A. J. dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, prašydami į darbotvarkę įtraukti ir klausimą dėl konservų gamybos verslo vertės nustatymo ir pardavimo, kreipiantis į verslo pardavimo įmonę arba advokatų kontorą, kurie specializuojasi verslo pardavimo srityje, tam, jog jie nustatytų konservų gamybos verslo vertę bei vykdytų potencialių konservų gamybos verslo pirkėjų paiešką ir derybas su jais, pirmumo tvarka siūlant verslą pirkti fabriko akcininkams. Akcininkai 2015 m. gegužės 16 d. pakartotinai kreipėsi į tuometinę direktorę, prašydami papildyti 2015 m. birželio 1 d. įvyksiančio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl konservų gamybos verslo vertės nustatymo ir pardavimo. Atsakovė A. J. tokį akcininkų prašymą atmetė ir nurodė, kad fabriko įstatų 5.3 punkte bei ABĮ 20 straipsnyje įtvirtintos visuotinio akcininkų susirinkimo teisės, tarp kurių nėra teisės spręsti dėl bendrovės ir jos turto pardavimo; šiuos sprendimus priima bendrovės vadovas. Akcininkai 2016 m. sausio 8 d. kreipėsi į atsakovę A. J. su reikalavimu pateikti informaciją, be kita ko, susijusią su UAB ,,Foreva Lt“ sudarytu dalies nekilnojamojo turto paradavimo sandoriu, taip pat informaciją, iki kada planuojama atlaisvinti gamybines patalpas, duomenis apie verslo įvertinimą, pirkėjų paiešką ir jos rezultatus. Atsakovė A. J. 2016 m. balandžio 25 d. atsakyme nurodė, kad reikalaujama informacija yra susijusi su fabriko komercine paslaptimi, todėl ji galės būti pateikta tik tuomet, kai akcininkai pasirašys įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties.

66.       Taigi, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad fabriko konservų gamybos verslo vertė nustatyta nebuvo. Nagrinėjamu atveju ieškovės savo patirtus nuostolius iš esmės įrodinėjo Ekspertizės aktu Nr. 5/2698(Vil):17 bei papildomos ekspertizės aktu Nr. 5/2780(Vil):18, atsakovės A. J. parengtu įsipareigojimu neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, kuriame numatytos 150 000 Eur netesybos (bauda) už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, bei atsakovo L. J. 2015 m. vasario 12 d. teiktais fabriko akcininkams pasiūlymais pirkti fabriko verslą už 57 925 Eur kainą.

67.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ekspertizės aktai savo turiniu yra neišsamūs, nes nei ieškovė fabrikas, nei atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ ir UAB „Gerovės prekyba“ nepateikė ekspertėms reikiamų veiklos ir buhalterinių dokumentų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo posėdyje buvo apklausta ekspertė M. O., kuri nurodė, kad iš tyrimui pateiktų dokumentų ir duomenų negali atsakyti nei į vieną ekspertizei pateiktą klausimą; ekspertė A. K. taip pat negalėjo pateikti išsamių atsakymų dėl dokumentų trūkumo. Taigi, ekspertėms dėl duomenų trūkumo negalint nustatyti teisingo ieškovės patirtų nuostolių dydžio, remtis tokiomis išvadomis, nustatant fabriko patirtų nuostolių dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo.

68.       Byloje nustatyta, kad atsakovas L. J. 2015 m. vasario 12 d. fabriko akcininkams pateikė du pasiūlymus dėl verslo pirkimo už 57 925 Eur kainą, t. y. nurodoma kaina buvo siūloma už įrengimus, transporto priemones, kompiuterius ir kitą elektroninę įrangą, UAB ,,Gerovės“ konservų fabriko vardą, prekinį ženklą, receptūras, technologijas ir kt., buhalterinę ir programinę įrangą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis atsakovo fabriko akcininkams teiktas pasiūlymas niekaip negali patvirtinti ieškovės patirtų nuostolių dydžio, nes, kaip nurodo ir pačios apeliantės, fabriko akcininkai šį atsakovo pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį tikrosios fabriko verslo vertės. Ši aplinkybė dėl pasiūlymo teikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų nebent patvirtinti patį nuostolių faktą, t. y. kad atsakovas L. J. manė, jog fabriko verslas yra vertingas, tačiau ne ieškovės patirtų nuostolių dydį.

69.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju jos galimybės nustatyti konkretų ieškovės patirtų nuostolių dydį yra labai ribotos, todėl vertina, jog aplinkybė, kad pačios ieškovės savo pirminiu reikalavimu fabriko patirtus nuostolius siejo su 150 000 Eur bauda, numatyta už konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimą, yra itin svarbi ir aktuali. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 150 000 Eur suma, kuri kaip bauda buvo įtvirtinta Įsipareigojime neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, atitinka ieškovės patirtus nuostolius dėl fabriko komercinės (konfidencialios) informacijos neteisėto įgijimo, atskleidimo ir panaudojimo, taip pat už neteisėtą klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą bei fabriko pakuočių ir etikečių dizaino panaudojimą.

70.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas praktiką dėl CK 1.116 straipsnio 4 dalies ir CK 6.249 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 pasisakė dėl solidariosios atsakomybės taikymo galimybės ir pažymėjo, kad, reiškiant ieškinį Konkurencijos įstatymo ir (ar) CK 1.116 straipsnio pagrindu, taikytinos ir bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, taigi ir CK 6.249 straipsnio nuostatos dėl atsakingo asmens gautos naudos ar nukentėjusio asmens negautų pajamų atlyginimo, todėl, vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 55 punktas).

71.       Remiantis byloje jau nustatyta ir aptarta faktine situacija, kai atsakovė A. J., būdama fabriko generaline direktore bei disponuodama fabriko komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis, jomis pasinaudojo UAB „Gerovės prekyba“ veikloje bei jas atskleidė savo sutuoktiniui L. J., kuris šią informaciją panaudojo BUAB „Gerovės konservai“ veikloje; taip pat kai atsakovų fizinių asmenų įsteigtos ir / ar vadovaujamos atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ gamindama, o UAB „Gerovės prekyba“ realizuodama produkciją su klaidinamai panašiu į fabriko prekės ženklu bei fabriko pakuočių ir etikečių dizainu, atskirti atsakovų prievolių dalis nėra įmanoma, todėl atsakovėms taikytina solidari atsakomybė atlyginant fabriko patirtus nuostolius (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

72.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu pripažino BUAB „Gerovės konservai“ veiklą pasibaigusia bei nusprendė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Vieši Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ išregistruota iš juridinio asmens registro. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, kad atsakovė BUAB „Gerovės konservai“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, sprendžia, jog solidarus fabriko patirtų nuostolių priteisimas iš šios atsakovės tampa netikslingas, nes priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, pasibaigė ne tik teisme nagrinėta bankroto byla, bet ir visų kitų klausimų, neatsiejamai susijusių su tokia įmone, nagrinėjimas. 

73.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio egzistavimo, pažymi, kad 150 000 Eur nuostolių suma yra susijusi priežastiniu ryšiu su ieškovei kilusia žalia dėl atsakovų bendrų, neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovių ieškinį visa apimtimi, netinkamai taikė civilinės atsakomybės sąlygas bei jas reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas, iš atsakovų L. J., A. J. ir UAB „Gerovės prekyba“ solidariai fabriko naudai priteisiant 150 000 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovų L. J. ir A. J. ir atitinkamai iš UAB „Gerovės prekyba“ – 6 procentų dydžio procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnis).

Dėl reikalavimo uždrausti atsakovėms naudotis komercinėmis (gamybinėmis) paslaptimis

74.       Pirmosios instancijos teismas ieškovių reikštą reikalavimą dėl uždraudimo atsakovams naudotis, perduoti, skelbti UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, atmetė, nes vertino, kad fabrikui pasitraukus iš verslo, šis neturi komercinių paslapčių. Apeliantės su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir teigia, jog neteisėtas komercinių paslapčių panaudojimas pripažįstamas ir žala atsiranda net ir tais atvejais, kai neteisėtas tokių paslapčių panaudojimas nepripažįstamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais.

75.       Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti: 1) nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymu gali nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymo terminą. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, jog terminas pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti. Taigi ši apsauga yra orientuota į tai, jog asmuo, kuris neteisėtai panaikino komercinės paslapties apsaugą, neįgyja teisės komercinės paslapties naudoti savo reikmėms, o dėl jo gali būti taikomi apribojimai ir informacijai netekus savo atitinkamo statuso, siekiant užkirsti kelią jam gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aptariamas nukentėjusiojo asmens teisių gynimo būdas yra siejamas su vertinimu, ar ginčo informacija vis dar suteikia atsakovėms neteisėtą komercinį pranašumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 64, 68 punktai).

76.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio sprendimo priėmimo metu ieškovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija komercinio pranašumo atsakovams nebeteikia, dėl ko nėra pagrindo tenkinti ieškovių prašymo uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, nes tiek fabrikas nuo 2016 m. sausio 1 d. (sprendimo 41 punktas), tiek atsakovės BUAB „Gerovės konservai“ (sprendimo 72 punktas) bei UAB „Gerovės prekyba“ (apeliacinio skundo 72 punktas) ūkinės komercinės veiklos nevykdo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2016 m. ir tik pačioje bylos nagrinėjimo pradžioje jos nagrinėjimas buvo pripažintas neviešu; vėliau, nusprendus priešingai, ieškovės bylos nagrinėjimo metu neprašė bylos medžiagą ar jos dalį, kurioje pateikiama fabriko komercinę paslaptį sudaranti informacija, pripažinti nevieša, informacija galėjo tapti prieinama tretiesiems asmenims, todėl tai papildomai patvirtina teismo išvadas dėl to, jog ieškovės fabriko komercinė paslaptis šiuo metu jai jau neteikia komercinio pranašumo.

77.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės prašo uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, t. y. informaciją apie fabriko klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, įdirbį, sudaromų / sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, informaciją apie produkcijos gamybą, neribotą laiką, vertina, jog apeliantės pasirinko pernelyg abstraktų ir sunkiai įgyvendinamą teisių gynimo būdą, kuris netaikytinas dėl savo ydingumo ir tokio reikalavimo įgyvendinimo užtikrinimo negalimumo.

78.       CPK 18

79.       Išdėstytų aplinkybių ir aptartų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad šiuo metu ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija atsakovėms komercinio pranašumo neteikia, todėl prašymas uždrausti atsakovams naudotis, perduoti, skelbti UAB „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra fabriko komercinė paslaptis, netenkinamas.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

80.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau pateiktais išaiškinimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, spręsdamas dėl fabriko komercinių paslapčių egzistavimo bei atsakovų veiksmų neteisėtumo, šiems atskleidžiant ir pasinaudojant fabriko komercinėmis paslaptimis, naudojant klaidinamai panašų į fabriko prekės ženklą bei fabriko pakuočių ir etikečių dizainą, tai iš esmės lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovų L. J., A. J. ir UAB „Gerovės prekyba“ solidariai fabriko naudai priteisti 150 000 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 ir atitinkamai 6 procentų dydžio procesines palūkanas.

81.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad tiek ieškovių apeliacinis skundas, tiek ir ieškinys tenkinti iš dalies (31,25 proc. reikalavimų patenkinta, 68,75 proc. – atmesta), teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo tiek ieškovės, tiek ir atsakovai proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai.

82.       Ieškovės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 445 Eur atstovavimo išlaidų už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šio sprendimo teisinę analizę, apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, apeliacinio proceso eigos sekimą ir administravimą bei 2 775 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, kurias apmokėjo ieškovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas; atsakovai patyrė 1 950 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo parengimą; turėtas išlaidas apmokėjo atsakovas L. J..

83.       Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

84.       Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

85.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei jį pagrindžiančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovių prašomos iš atsakovų priteisti atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus rekomenduojamus priteisti maksimalius dydžius. Nors ieškovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atskirai nedetalizuoja konkrečių sumų už advokatės suteiktas paslaugas, tačiau nurodo, kad 5 445 Eur atstovavimo išlaidas sudaro susipažinimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šio sprendimo teisinė analizė, apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas, apeliacinio proceso eigos sekimas ir administravimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo parengimas ir pateikimas iš esmės apima susipažinimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir šio sprendimo teisinę analizę bei apeliacinio proceso eigos sekimą ir administravimą, nes be šių veiksmų apeliacinio skundo parengimas būtų neįmanomas. Todėl ieškovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažinamas iki 1 248,52 Eur (3 995,25 x 31,25 proc.), šias išlaidas priteisiant iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. viso po 416,17 Eur iš kiekvieno. Atitinkamai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 289,06 Eur žyminio už apeliacinį skundą. Taigi, viso iš kiekvieno atsakovo priteistina po 705,23 Eur. Kadangi aptartas išlaidas apmokėjo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos iš atsakovų priteistinos šios ieškovės naudai.

86.       Įvertinus atsakovų patirtas 1 950 Eur atstovavimo išlaidas už atsiliepimo parengimą, darytina išvada, kad pastarosios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, todėl iš kiekvienos ieškovės priteistina po 167,58 Eur atsakovų turėtų išlaidų. Kadangi aptartas išlaidas apmokėjo atsakovas L. J., apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos iš ieškovių priteistinos šio atsakovo naudai.

87.       Nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 4 707,83 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme bei 1 650 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų, kurias apmokėjo ieškovė G. Š.; atsakovai patyrė 2 100 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių prašomi priteisti advokato išlaidų atlyginimai už apeliacinio skundo rengimą viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų dydį – 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje už apeliacinį skundą (Rekomendacijų 8.9 punktas), todėl nurodytos išlaidos mažintinos iki 3 395 Eur ir, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 525,52 Eur išlaidų, patirtų ieškovių pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kadangi, kaip minėta, aptartas išlaidas apmokėjo G. Š., jos iš atsakovų priteistinos šios ieškovės naudai. Atitinkamai, iš kiekvienos ieškovės atsakovui L. J. priteistina po 180,47 Eur išlaidų, patirtų pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

88.       Nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme ieškovės pateikė įrodymus, kad jos patyrė 13 310 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su didelės apimties (net 42 tomų) bylos medžiaga, ieškovių teisinės konsultacijos dėl tolesnės bylos eigos ir jos vedimo strategijos, rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas, ieškovių atstovavimas derybose su atsakovų atstovais dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, susipažinimas su atsakovų atsiliepimu į ieškovių rašytinius paaiškinimus ir jų teisinis vertinimas, dviejų ieškovių atstovų (dėl itin didelės bylos medžiagos apimties) pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. vasario 23 d. teismo posėdyje.

89.       Teisėjų kolegija su nurodytais ieškovių argumentais sutinka tik iš dalies. Kolegijos vertinimu, ši byla vertintina kaip išties didelės apimties, kadangi byla nagrinėta pakankamai ilgą laiko tarpą, byloje gausu faktinių aplinkybių. Kita vertus, byloje nebuvo nagrinėjami visiškai nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, kurie įprastai nagrinėjami tokio pobūdžio bylose. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas ieškovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažinti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytais rekomenduojamais priteisti maksimaliais dydžiais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovių atstovė nei 2021 m. vasario 22 d. prašyme, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, patirtų išlaidų sudėties nedetalizuoja, nenurodo konkrečių laikų sąnaudų, kurios buvo reikalingos nurodytiems konkretiems atstovavimo veiksmams atlikti, todėl teisėjų kolegijos galimybės patikrinti patirtų išlaidų pagrįstumą yra ribotos. Visgi, teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į bylos apimtį ir sudėtingumą, sprendžia, kad protinga suma už ieškovių atstovavimą pirmosios instancijos teisme laikytina 6 655 Eur, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 693,23 Eur. Kadangi aptartas išlaidas apmokėjo UAB „Gerovės“ konservų fabrikas, pirmosios instancijos teisme pakartotinai nagrinėjant bylą patirtos išlaidos iš atsakovų priteistinos šios ieškovės naudai.

90.       Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme ieškovė G. Š. sumokėjo už ieškinio pareiškimą 2 888 Eur žyminio mokesčio, 167,59 Eur faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidų, 4 000 Eur avansą už ekspertizę bei 53 893,73 Eur teisinei pagalbai. Ieškovė I. Š. sumokėjo 4 000 Eur ekspertizės avanso išlaidų. Atsakovė A. J. sumokėjo 400 Eur už UAB ,,Gerovės prekyba“ už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje ir 5 300 Eur už UAB ,,Gerovės konservai“ ir UAB ,,Gerovės prekyba“ už pakartotinės ekspertizės skyrimą, t. y. viso 5 700 Eur; atsakovas L. J. sumokėjo 400 Eur už ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje. Bendra likusi neapmokėta suma už ekspertizę sudaro 4 225,01 Eur.

91.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovių patirtas 53 893,73 Eur atstovavimo išlaidas bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nekartodama argumentų, nurodytų dėl atstovavimo išlaidų dydžio sprendimo 81, 83 punktuose, sprendžia, kad ir šiuo atveju yra pagrindas ieškovėms priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį sumažinti, nes dalis 2019 m. birželio 7 d. prašyme bei prie jo pridėtose PVM sąskaitose faktūrose bei ataskaitose nurodytų išlaidų viršija rekomenduojamus dydžius; tačiau didžiosios dalies išlaidų, ar jos atitinka rekomenduojamus dydžius, teisėjų kolegija neturi galimybės patikrinti, nes nenurodyti ruoštų dokumentų pavadinimai, datos, jų parengimo kainos sąsajos su konkrečiu dokumentu ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad protinga ir teisinga ieškovės G. Š. patirtas atstovavimo išlaidas mažinti iki 26 946,89 Eur. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad viso ieškovė patyrė 34 002,45 Eur išlaidų, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iš kiekvieno atsakovo ieškovei priteistina po 3 541,92 Eur. Ieškovės I. Š. naudai atitinkamai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 416,67 Eur. Atitinkamai atsakovės A. J. naudai iš kiekvienos ieškovės priteistina po 489,84 Eur, o atsakovo L. J. naudai po 34,38 Eur iš kiekvienos ieškovės. UAB „Auditas ir konsultacijos“ naudai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 440,11 Eur, o iš kiekvienos ieškovės po 363,09 Eur.

92.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 102,90 Eur, todėl valstybės naudai iš kiekvieno atsakovo priteistina po 10,72 Eur, o iš kiekvienos ieškovės po 8,84 Eur.

93.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 e2-2270-803/2019 ieškovės fabriko naudai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliacinės instancijos teismui ieškovių ieškinį tenkinus iš dalies, sumažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki bendros 150 000 Eur sumos (CPK 150 straipsnis).

    Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko ieškinį tenkinti iš dalies.

          Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas, juridinio asmens kodas 122355065, naudai 150 000 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių eurų) nuostolių atlyginimo solidariai iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės prekyba“, juridinio asmens kodas 3041474635, bei 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovų A. J. ir L. J., atitinkamai 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“. 

         Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

          Sprendimą dalyje, kuriuo priimti ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko atsisakymas dėl ieškinio reikalavimo skirti 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) baudą bet kuriam iš atsakovų nevykdant draudimo naudotis, perduoti, skelbti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, ir byla šioje dalyje nutraukta, palikti nepakeistą. 

          Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Auditas ir konsultacijos“, juridinio asmens kodas 182703836, iš ieškovių B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko, juridinio asmens kodas 122355065, po 363,09 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 9 centus) iš kiekvienos nesumokėtų ekspertizės išlaidų bei iš kiekvieno atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“, juridinio asmens kodas 304147463, bei L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 440,11 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 11 centų).

          Priteisti atsakovo L. J. naudai iš ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko po 34,38 Eur (trisdešimt keturis eurus 38 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti atsakovės A. J. naudai iš ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko po 489,84 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 84 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti ieškovės I. Š. naudai iš atsakovų A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 416,67 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų 67 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti ieškovės G. Š. naudai iš atsakovų A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 3 541,92 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 92 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko naudai iš atsakovų A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 693,23 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus 23 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko naudai iš atsakovų A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 705,23 Eur (septynis šimtus penkis eurus 23 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti ieškovės G. Š. naudai iš atsakovų A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 525,52 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 52 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti atsakovo L. J. naudai iš ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko po 348,09 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 9 centus) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

          Priteisti valstybės naudai iš ieškovių B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U., L. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko po 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 centus) iš kiekvienos pašto išlaidų bei iš kiekvieno atsakovo A. J., uždarosios akcinės bendrovės ,,Gerovės prekyba“ bei L. J. po 10,72 Eur (dešimt eurų 72 centus).

         Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2 e2-2270-803/2019 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas naudai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 150 000 Eur (vieno šimto penkiasdešimt tūkstančių eurų) sumos.

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

                                                                                        Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė