Civilinė byla Nr. e2-3952-466/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34957-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17;

3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

sekretoriaujant teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,

dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovei advokatei Linai Gervelienei,

dalyvaujant atsakovės atstovui teisininkui A. M.,

nuotoliniu būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.

Teismas

nustatė:

ieškovas A. K. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Florinus“ 7417,10 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuostoliai susidarė ieškovui užsakius atsakovės internetinėje parduotuvėje investicinių sidabro monetų ir aukso luitų už 7417,10 Eur ir apmokėjus užsakymą, kurio atsakovė neįvykdė, nepristatė prekių ieškovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė ieškovui, kad sprendžia problemą su Lietuvos paštu, tačiau sumokėtų už prekes pinigų ieškovui atsakovė negrąžino.

Atsakovė nesutinka su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui prekės turėjo būti pristatytos adresu (duomenys neskelbtini). Prekes atsakovė ieškovui išsiuntė per akcinę bendrovę (toliau – AB) „Lietuvos paštas“, registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini). Dar iki prekių siuntimo atsakovės darbuotojai K. V. ir G. L. išaiškino ieškovui, kad paprastai klientai brangias, ne kasdieninio vartojimo prekes prieš įsigijimą apžiūri tiesiogiai fizinėje parduotuvėse. Tai buvo ne pirmas ieškovo užsakymas. Jis 2021 m. gegužės 31 d. užsakė prekes, kurias prašė išsiųsti į (duomenys neskelbtini), kaip gavėją nurodydamas A. B.. Kadangi prekes kiekvienu atveju ieškovas prašė „siųsti“, „persiųsti“, tai reiškia, kad ieškovui buvo gerai žinomas toks prekių pristatymo būdas. Atsakovė niekaip negali įtakoti AB „Lietuvos pašto“, iš kurio gavo 101,35 Eur kompensaciją dėl prarastos siuntos (ji 2022 m. sausio 12 d. buvo pervesta ieškovui), darbo kokybės. Pagal atsakovę, šiam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.3591 straipsnis, pagal kurį, jei daiktai perduodami vežėjui, kurį pasirinko pirkėjas, o pardavėjas nesiūlė tokio pristatymo būdo, daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui, kai daiktai perduodami vežėjui.

Šalys pateikė paruošiamuosius dokumentus, kuriuose laikosi ieškinyje ir atsiliepime į jį išdėstytų pozicijų.

Dublike ieškovas nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kadangi atsakovė niekada nesiūlė ieškovui atvykti į jos fizines parduotuves apžiūrėti perkamas prekes natūroje, ieškovas niekada nėra bendravęs telefonu su atsakovės darbuotojais K. V. ir G. L.. Kaip jau buvo minėta, ieškovas internetu pateikė atsakovei užsakymą, o atsakovė atsiuntė ieškovui užsakymo lapą ir sąskaitą apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta prekių pristatymo vieta (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė, išrašydama užsakymą, aiškiai įsipareigojo pristatyti prekes ieškovo nurodytu adresu ir prisiėmė visą riziką dėl prekių nepristatymo. Atsakovė nesiūlė ieškovui kitų pristatymo būdų, neminėjo, kad toks pristatymo būdas yra nesaugus. Be to, ieškovas 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į atsakovę elektroniniu laišku, klausdamas, ar atsakovė siunčia prekes į užsienį, konkrečiai į (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovę atsakė, kad siunčia užsakymus į visas pasaulio šalis. Tokiu patvirtinimu atsakovė sudarė ieškovui įspūdį, kad atsakovė saugiai siunčia prekes į užsienį, todėl ieškovui nekilo jokių abejonių, kad užsakytos prekės jo gali nepasiekti.

Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, būdama verslo subjektu ir turėdama didesnę patirtį šiame versle, nei ieškovas, privalėjo įspėti ieškovą apie galimas rizikas, pristatant prekę, tačiau to nepadarė. Ieškovas, turėdamas rašytinį atsakovės patvirtinimą, kad ji siunčia prekes ir į užsienį, pasitikėjo atsakove. Atsakovės darbuotojas dar paskambino ieškovui ir paprašė papildomai sumokėti už siuntimo paslaugas, kadangi dėl prekių svorio susidarė didesnės siuntimo išlaidos. Ieškovas sutiko ir sumokėjo papildomą sumą. Be to, ieškovas niekaip negalėjo veikti AB „Lietuvos paštas“ darbo kokybės ir pristatymo, kadangi ne jis perdavė paštui prekes siuntimui. Ieškovas nenurodė atsakovei prekių siųsti per AB „Lietuvos paštas“. Pasirinkusi šį vežėją, atsakovė prisiėmė sau riziką, kad prekės bus pristatytos saugiai per protingą laiką. Atsakovė, siekdama išvengti jai gresiančios materialinės atsakomybės, remiasi teisės norma, o būtent CK 6.3591, tačiau šioje situacijoje ieškovas vežėjo nepasirinko, vežėją parinko pati atsakovė, atsiųsdama ieškovui užsakymo apmokėjimo sąskaitą, o jog prekės išsiųstos per AB „Lietuvos paštas“, ieškovas sužinojo tik gavęs iš atsakovės siuntos sekimo numerį. Atsižvelgiant, į tai, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – apmokėjo už daiktą, o atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė – neperdavė ieškovui daiktų nuosavybėn ir nepatvirtino nuosavybės teisės į daiktus, ieškovas pagrįstai reikalauja atlyginti patirtus nuostolius, t. y. grąžinti už prekes sumokėtus pinigus.

Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovas nurodo, kad niekas iš atsakovės darbuotojų jam nesiūlė atvykti į jos fizines parduotuves apžiūrėti prekes natūroje. Tačiau atsakovė savo atsiliepime yra nurodžiusi, jog tokiu būdu paprastai atsakovės klientai prekes įsigyja. Jie atvyksta į bendrovės parduotuves, kadangi prekės yra išimtinai brangios, ne kasdienio vartojimo. Klientai, elgdamiesi deramai, atsakingai, rūpestingai ir protingai, atvyksta į bendrovės parduotuves, kur gali betarpiškai įsitikinti įsigyjamų prekių kokybe, fizine būkle, jų autentiškumu, susipažinti su prekių autentiškumą ir vertę pagrindžiančiais sertifikatais. Atsiliepime taip pat buvo pažymėta, kad atsakovės darbuotojai telefonais pirkimų detales derina praktiškai su visais pirkėjais, kadangi yra natūralus kliento noras apie perkamas tokio pobūdžio prekes ir jų atsiėmimo būdus sužinoti bendraujant betarpiškai, t.y. gyvai. Atsakovės darbuotojai teigia, kad bent vienas iš jų bendravo su ieškovu, todėl būtina apklausti tiek ieškovą, tiek atsakovės darbuotojus.

Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas klaidina teismą, kadangi pirkėjas, atsakovės internetinėje svetainėje pildydamas savo užsakymo formą, pats pasirenka, kokiu būdu jam prekės turi būti pristatytos. Pirkėjo apsisprendimą ir pasirinkimą patvirtina papildomai pervedama suma už prekių pristatymą. Tokią sumą ieškovas sumokėjo, todėl pats ieškovas pasirinko pristatymo būdą. Ieškovas taip pat klaidina teismą, jog jam nebuvo siūloma prekes atsiimti atsakovės parduotuvėse. Toks prekių gavimo būdas yra nurodomas kaip pagrindinis oficialioje atsakovės internetinėje svetainėje ir pildydamas savo užsakymo lapą ieškovas negalėjo to nematyti, nes pildant užsakymą šio užsakymo žingsnio praleisti nėra galimybės. Svetainėje aiškiai nurodoma, kad prekes siūloma nemokamai atsiimti bet kurioje atsakovės parduotuvėje ir tik klientui pageidaujant jis gali pasirinkti kitą, bet kokį jam tinkantį prekių pristatymo būdą, preliminariai už jį sumokėdamas. Kad ieškovas išimtinai asmeniškai priima visus sprendimus su prekių pristatymu įrodo ir faktas, kad užsakydamas prekes 2021 m. birželio 11 d., 10 524,72 Eur sumai, pasirinko siųstis jas į (duomenys neskelbtini) registruotu ir apdraustu siuntiniu, tuo tarpu užsisakydamas ginčo prekes, tokios paslaugos atsisakė ir atsakovė tokios jo pozicijos paveikti negali, tačiau skirtingai, nei dublike teigia ieškovas, jis buvo įspėtas, jog saugiausias būdas yra prekes atsiimti pačiam. Atsakovės teigimu, visos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad atsakovės kaltės ir atsakomybės dėl dingusios ieškovo siuntos nėra, atsakovė veikė tinkamai ir rūpestingai, esamų susitarimų su ieškovu ribose, tiksliai vykdydama visas susitarimu su pirkėju ir iš pirkimo – pardavimo sutarties kylančias pareigas, todėl negali būti atsakinga už ieškovo atsiradusius nuostolius.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB „Lietuvos paštas“ rašytinuose paaiškinimuose nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama trečiojo asmens teikiama universaliąja pašto paslauga, išsiuntė ieškovo įsigytas prekes tarptautine registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, trečiąjį asmenį ir atsakovę sieja pašto paslaugos teikimo santykiai, kurie yra reglamentuojami specialiųjų teisės aktų nuostatomis, tačiau trečiajam asmeniui nebuvo žinomas siuntos turinys, trečiasis asmuo nedalyvavo ieškovo ir atsakovės prekių įsigijimo santykiuose, o tik teikė užsakytą (kliento pasirinktą) pašto paslaugą.

Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad baigus nagrinėti atsakovės kreipimąsi, buvo pripažintas siuntos praradimas ir apie tai 2021 m. spalio 27 d. atsakovė buvo informuota. Atsakovei pateikus reikiamus duomenis, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, atsakovei buvo apskaičiuota bei išmokėta teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacija, kuri sudarė 101,35 Eur. Kadangi civilinėje byloje yra keliami ieškovo reikalavimai atsakovei, kaip pardavėjai, iš tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių prekių pirkimo – pardavimo teisinių santykių, kuriuose trečiasis asmuo nedalyvauja, civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms ar pareigoms.

2022 m. vasario 15 d. ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė kad byloje ginčas kilo ne dėl prekių kokybės, o dėl ieškovo užsakytų ir apmokėtų prekių nepristatymo į (duomenys neskelbtini) ieškovo nurodytu adresu. Ieškovas pageidavo, kad prekės jam būtų pristatomos siunta, tačiau nenurodė, kad būtinai prekės būtų siunčiamos per AB „Lietuvos paštas“. Atsakovė, priimdama ieškovo užsakymą, sutiko ir neprieštaravo užsakytas prekes pristatyti į (duomenys neskelbtini) siunta ir pati pasirinko AB „Lietuvos paštas“. Atsakovės tinklalapyje yra nurodyta, kad atsakovė prekes gali pristatyti ir į užsienį (kaina 11,95 Eur). Kad atsakovė siunčia prekes ir į užsienį, patvirtina prie tripliko pateiktas užsakymas. Apie riziką, kad nesaugu siųsti prekes siuntiniu, atsakovė ieškovui niekada neminėjo, neaptarė su ieškovu šių rizikos faktorių ir, darant užsakymą internetu, nepareikalavo, kad pirkėjas patvirtintų „varnele” apie susipažinimą su rizika dėl siuntinio praradimo, siunčiant prekes į užsienį. Jeigu ieškovas būtų supažindintas su tokia rizika, būtų nepirkęs prekių iš atsakovės ir nerizikavęs didele savo pinigų suma. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, turi kur kas didesnę patirtį šiame versle nei ieškovas, todėl atsakovė privalėjo aptarti su silpnesne vartojimo sutarties puse visas galimas rizikas. Be to, atsakovė nei karto ieškovui nepatvirtino, ar prekės draustos, ar ne, nors ieškovas to klausė, taip pat atsakovė nenurodė draudėjo ar draudimo poliso numerio, neprašė papildomai sumokėti už prekių draudimą. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad prekes savo sąskaita draudžia atsakovė ir draudimo suma įeina į prekės kainą. Atsakovė, kaip stipresnė ir labiau patyrusi sutarties šalis turėjo įspėti ieškovą ir dėl prekių draudimo, aptarti su juo draudimo sąlygas ir pasekmes, tačiau to nepadarė. Taigi, atsakovė prisiėmė savo kaltę dėl dingusios siuntos, todėl jos pozicija procesiniuose dokumentuose neigti savo atsakomybę ir kaltę perkelti pirkėjui už tai, kad pirkėjas pirko prekes jos elektroninėje parduotuvėje, rodo atsakovės, kaip verslininkės, nesąžiningumą.

2022 m. balandžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė advokatė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašo ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodė, kad internetu pildė užsakymą dėl sidabro monetų ir aukso luitų pirkimo. Pildydamas užsakymą, ieškovas buvo susipažinęs su atsakovės pardavimo taisyklėmis ir nuostatomis, tačiau juose nebuvo parašyta, kad pirkėjas prisiima riziką dėl prekių nepristatymo. Atlikdamas užsakymą, ieškovas kaip prekių pristatymo būdą pasirinko skiltį „prekių pristatymas į užsienį“. Tačiau prieš užsakydamas prekes, ieškovas buvo susisiekęs su atsakove ir teiravosi, ar prekės yra siunčiamos į (duomenys neskelbtini), į ką buvo gautas atsakymas, jog prekės yra siunčiamos į visas pasaulio šalis, o į klausimą dėl siuntų draudimo ieškovas atsakymo negavo. Ieškovas pažymėjo, kad tą pačią dieną, kai buvo atliktas užsakymas, su juo susisiekė atsakovės darbuotojas, kuris paprašė primokėti už siuntos siuntimą į užsienį, atsižvelgiant į padidėjusį siuntos svorį. Atlikęs visus mokėjimus, ieškovas gavo siuntos siekimo numerį, tačiau per 3 savaičių terminą prekių negavo, dėl ko savo iniciatyva kreipėsi į (duomenys neskelbtini) paštą, siekiant gauti informacijos apie siuntos pristatymą, tačiau buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) paštas negavo tokios siuntos ir daugiau negali suteikti informacijos, nes ieškovas nėra siuntėjas. Ieškovas taip pat nurodė, kad tai buvo antras kartas, kuomet užsakinėjo minėto pobūdžio prekes iš atsakovės, nes pirmą kartą įsigytos prekės buvo pristatytos (duomenys neskelbtini), ieškovo motinai, siekiant išbandyti prekių kokybę.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas, atsakovė UAB „Florinus“, įsipareigojo parduoti prekes, o pirkėjas, ieškovas A. K., įsipareigojo įsigyti ir sumokėti už jas. Šiuo atveju ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, kadangi sumokėjo už prekes, tuo tarpu atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų, kadangi prekių nepristatė ir jų neperdavė pirkėjui, t. y. ieškovui. Ieškovo atstovė atkreipė dėmesį, kad užsakymo lape buvo nurodytas ieškovo ir prekių pristatymo adresas (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovės internetiniame puslapyje ir pildant užsakymą, atsakovė nurodė, kad teikia pristatymo paslaugas ir į užsienį, kas leidžia teigti, kad atsakovė prisiima pareigą ir riziką saugiai pristatyti prekes į užsienį, ieškovo nurodytu adresu. Ieškovo atstovės teigimu, ieškovas neturi ir negali reikšti pretenzijų trečiajam asmeniui AB „Lietuvos paštas“, kadangi prekių siuntėja buvo nurodyta būtent atsakovė. Be to, byloje nėra duomenų, jog pats ieškovas pasirinko ar pageidavo, kad prekes pristatytu AB „Lietuvos paštas“. Ieškovas pageidavo, kad prekės būtų pristatytos į užsienį, tuo tarpu vežėją pasirinko pati atsakovė.

Atsakovės atstovas vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju pats ieškovas pasirinko siuntimo būdą, už jį sumokėjo, todėl sutiko su tuo, kad jam prekes pristatys AB „Lietuvos paštas“, o tokį pasirinkimą padarė pagal pristatymo kainą, t. y. pagal trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas“ nurodomą įkainį. Atsakovės atstovo teigimu, nėra skirtumo, ar prekės būtų pristatomos per tarnybą ar per kurjerį, kadangi ieškovas, pasirinkdamas siuntimą į užsienį, išreiškė valią dėl prekių siuntimo, o ne dėl kitokio pristatymo būdo, o dėl tokio ieškovo pasirinkimo atsakovė nėra atsakinga. Atsakovė pažymėjo, kad įmonės puslapyje buvo nurodyti atsiėmimo būdai, o pats saugiausias yra atvykus į parduotuvę. Atsakovės teigimu, ieškovui buvo žodžiu išaiškinta rizika, siunčiant prekes į užsienį. Be to, atsakovė yra atsakinga tik už prekių išsiuntimą, o ne pristatymą.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. birželio 30 d. ieškovas A. K. internetiniame tinklalapyje www.FLORINUS.LT atliko užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš atsakovės UAB „Florinus“ įsigijo 25 vienetus sidabrinių monetų „Kengūra Australija“, 25 vienetus sidabrinių monetų „Klevo lapas Kanada“ ir 2 du aukso luitus „Valcami“ ir „Fortūna PAMP“. Taip pat pateiktame užsakyme nurodyta, kad prekių įsigijimo vertė yra 7402,15 Eur, o prekių pristatymo kaina į ES šalis – 14,95 Eur, o visą mokėtiną sumą sudaro 7417,10 Eur suma. Tuo tarpu pristatymo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 2 d. ieškovas A. K. atliko mokėjimą, kuriuo pervedė atsakovei UAB „Florinus“ į jos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą 7417,10 Eur sumą.

2021 m. liepos 7 d. ieškovas elektroniniu paštu gavo iš atsakovės pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovo užsakymas yra apmokėtas, išsiųstas, ir nurodytas siuntos numeris, pagal kurį ieškovas gali sekti savo siuntą. Pagal pateiktą siuntos siekimo ataskaitą yra matyti, kad 2021 m. liepos 7 d. buvo užfiksuotas įvykis kaip „Siunta išsiųsta į užsienį“. 2021 m. liepos 15 d. ieškovas elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad užsakymo dar negavo, o siuntos numeris parodo siuntos buvimo vietą tik (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 15 d. atsakydama į ieškovo laišką, atsakovė nurodė, kad „paskutinėje siuntos būsenoje rašo, kad siunta išsiųsta į užsienį, bet paštas paskutiniu“ (viso pranešimo teksto teismui nebuvo pateikta).

2021 m. liepos 27 d. ieškovas elektroniniu laišku vėl kreipėsi į atsakovę ir nurodė, kad siuntos dar negavo. Taip pat pažymėjo, kad buvo susisiekęs su (duomenys neskelbtini) paštu, kurie nurodė, kad siunta į (duomenys neskelbtini) atvyko 2021 m. liepos 9 d. ir dingo, nes antras skenavimo centras siuntos negavo. Taip pat ieškovas pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, kreiptis į AB „Lietuvos paštas“, kad būtų atliktas tyrimas dėl siuntos dingimo, bei į draudimo įmonę, kad būtų išmokėta draudimo išmoka. 2021 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas elektroniniame laiške nurodė, kad buvo vėl susisiekta su (duomenys neskelbtini) paštu, kuris nurodė, kad siuntos paieška gali užtrukti iki 60 dienų, tačiau ieškovas nesiruošia tiek laukti, nes savo įsipareigojimus jis yra įvykdęs, todėl pareikalavo užsakytas prekes pristatyti (duomenys neskelbtini) nurodytu adresu, arba grąžinti sumokėtus pinigus.

2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovas, atstovaujamas atstovės advokatės, pateikė atsakovei UAB „Florinus“ pretenziją, kurioje nurodė, kad ieškovo užsakytos prekės nebuvo pristatytos nurodytu adresu, todėl ieškovas nustato papildomą 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pretenzijos pateikimo dienos, įvykdyti savo įsipareigojimus, priešingu atveju ieškovas reikalauja grąžinti sumokėtus 7417,10 Eur.

2021 m. spalio 15 d. atsakovė UAB „Florinus“ pateikė atsakymą į ieškovo 2021 m. rugpjūčio 23 d. pretenziją, kuriame nurodė, kad atliekant užsakymą ieškovas A. K. savarankiškai (atlikdamas pasirinkimus pildant užsakymo informaciją) pasirinko pageidaujamą pristatymo būdą minėtam užsakymui, todėl UAB „Florinus“ 2021 m. liepos 3 d. ieškovo užsakymą išsiuntė per pašto paslaugas teikiančią bendrovę – AB „Lietuvos paštas“. Šiuo atveju UAB „Florinus“ atliko visus, prekes užsakiusio asmens, pasirinktus veiksmus susijusius su prekės pirkimo pardavimu, t. y. siuntą išsiuntė, o ne atsisakė ją pristatyti. Taip pat pažymėjo, kad kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ ir šiuo metu laukia atsakymo dėl minėto siuntimo.

Tuo pagrindu, kad atsakovė nepristatė ieškovui užsakytų prekių bei negrąžino sumokėtų lėšų, 2021 m. gruodžio 29 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 7417,10 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė laikėsi pozicijos, kad už prekių dingimą nėra atsakinga, kadangi veikė tinkamai ir rūpestingai, esamų susitarimų su ieškovu ribose, o ieškovas buvo prisiėmęs riziką bei iš tokio elgesio galimai kilsiančias pasekmes.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalimi, pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pardavėjo pareiga perduoti daiktus pirkėjui taip pat yra įtvirtinta ir CK 6.317 straipsnio 1 dalies normoje, kurioje nurodoma, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Tuo tarpu pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Remiantis CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo – pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Jeigu kas kita nenumatyta CK arba pirkimo – pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą (CK 6.320 straipsnio 1 dalis).

Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas). Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 ir 31 punktai; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-381/2021, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi ieškovas, kaip pirkėjas, pagal 2021 m. birželio 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovės, kaip pardavėjos, 25 vienetus sidabrinių monetų „Kengūra Australija“, 25 vienetus sidabrinių monetų „Klevo lapas Kanada“ ir 2 du aukso luitus „Valcami“ ir „Fortūna PAMP“. Ieškovas, kaip pirkėjas, savo pareigą sumokėti už įsigytas prekes įvykdė tinkamai, kadangi išankstiniu mokėjimu pervedė atsakovei 7417,10 Eur (7402,15 Eur už prekes ir 14,95 Eur už pristatymą). Tuo tarpu atsakovė, kaip pardavėja, ieškovo teigimu, savo pareigos perduoti įsigytas prekes neįvykdė, todėl ieškovas prašo priteisti sumokėtas lėšas už prekes, kurių atsakovė taip ir nepristatė ieškovui. Atsakovė laikosi priešingos pozicijos ir teigia, kad atsakovė, kaip pardavėja, tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti įsigytas prekes, kadangi prekės buvo perduotos ieškovo pasirinktam vežėjui, o už tai, kad ieškovo pasirinktas vežėjas nepristatė prekių, atsakovė nėra atsakinga, nes tokia rizika, vadovaujantis CK 6.3591 straipsniu, perėjo būtent ieškovui. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. 

Analizuojant byloje esančio 2021 m. birželio 30 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), lapą, matyti, kad ieškovas, prieš tai 2021 m. birželio 3 d., elektroniniu laišku užklausęs atsakovės dėl galimybės prekes pristatyti į užsienį ir gavęs teigiamą atsakymą, pasirinko prekių pristatymą į užsienį ir nurodė pristatymo adresą, kuris sutapo ir su ieškovo gyvenamąja vieta užsienyje – (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju teigtina, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, kad būtent ieškovas pasirinko vežėją, kadangi tokios išvados negalima padaryti nei iš 2021 m. birželio 30 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), lapo, nei iš atsakovės pateiktų pristatymo ir atsiėmimo taisyklių, kurios yra paskelbtos atsakovės internetinėje svetainėje ir viešai prieinamos pirkėjams (pateiktos kartu su tripliku). Iš pateikto užsakymo lapo matyti, kad ieškovas pasirinko tik prekių pristatymo paslaugą į užsienį, kuri, teismo vertinimu, yra sudėtinė atsakovės vykdomos prekybos ir teikiamų paslaugų dalis, nes yra teikiama tuomet, kai yra įsigyjamos prekės. Minėtą aplinkybę patvirtina atsakovės skelbiamos pristatymo ir atsiėmimo taisyklės, kuriose yra deklaruojama, kad „Florinus.lt teikia itin patogų ir platų produktų pristatymo pasirinkimą. Mums yra svarbiausias klientas ir jo lūkesčiai todėl padarysime viską, kad liktumėte patenkinti, o užsakytos prekės Jūs pasiektu kaip įmanoma greičiau. [...] Jums pageidaujant prekes galime pristatyti: 1. Įteikimas į rankas per kurjerių tarnybą (kaina 3,95 Eur); 2. Patogus pristatymas per Omniva paštomatus (kaina 2,96 Eur); 3. Siunčiame registruota pirmenybinė siunta per Lietuvos paštas (kaina 2,45 Eur); 4. Priekių pristatymas į užsienį (kaina 11,95 Eur)“. Be to, ieškovas pasirinkdamas pristatymo būdą, neturėjo galimybės daryti įtaką vežėjo pasirinkimui, nedalyvavo sudarant prekių vežimo/gabenimo/pristatymo sutartį su faktiniu vežėju, ir apskritai nebuvo informuotas, nes informacijos apie tai kas vykdys įsigytų prekių pristatymą nebuvo pateikta užsakymo lape. Tikėtina, kad ieškovas, pasirinkdamas pristatymo būdą į užsienį, buvo susidaręs įspūdį, jog pati atsakovė vykdo tokių prekių pristatymą po visą pasaulį, o ne pasitelkia trečiąjį asmenį.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir tas atsakovės argumentas, jog ieškovas pagal mokėtiną pristatymo kainą (11,95 Eur, tačiau ieškovas mokėjo 14,95 Eur, nes kaip nurodė ieškovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, atsakovės darbuotojai informavo ieškovą, kad teks primokėti dėl susidariusio svorio, minėtų aplinkybių atsakovė neginčijo), turėjo suvokti, jog pristatymą vykdys AB „Lietuvos paštas“, kadangi jokios objektyvios aplinkybės neleido daryti tokios prielaidos. Pastebėtina, kad pačios atsakovės pristatymo ir atsiėmimo taisyklėse atskirais punktais išskirti prekių pristatymo būdai, t. y. per kurjerių tarnybą, per Omniva paštomatus, per AB „Lietuvos paštas“, ir atskiru punktu – prekių pristatymas į užsienį. Svarbu pažymėti ir tai, kad būtent atsakovę UAB „Florinus“ ir trečiąjį asmenį AB „Lietuvos paštas“ siejo pašto paslaugos teikimo santykiai, kadangi atsakovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl siuntimo paslaugų suteikimo, būtent atsakovė buvo įvardijama kaip siuntėja, o ne ieškovas, t. y. ieškovo ir trečiojo asmens AB „Lietuvos paštas, kuris vykdė prekių pristatymą, nesiejo jokie teisiniai santykiai. Tą patį patvirtino ir AB „Lietuvos paštas“ savo teiktuose procesiniuose dokumentuose. Be to, išnagrinėjus atsakovės UAB „Florinus“ kreipimąsi dėl siuntos dingimo/praradimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos paštas“ būtent atsakovei, o ne ieškovui, išmokėjo 101,35 Eur dydžio kompensaciją, kas leidžia teigti, jog vežėją pasirinko atsakovė.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju ieškovas ir atsakovas 2021 m. birželio 30 d., atlikus užsakymą ir tokį užsakymą patvirtinus, susitarė, kad atsakovės, kaip pardavėjos pareiga yra perduoti įsigytas prekes ieškovui konkrečiojo vietoje, o būtent adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė tokios pareigos neįvykdė. Teismui nėra pagrindo sutikti su atsakovės aiškinimu, jog pagal 2021 m. birželio 30 d. užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė yra atsakinga tik už prekių išsiuntimą ieškovo pasirinktam vežėjui, nes teismo buvo nustatyta, jog ieškovas pasirinko atsakovės teikiamą prekių pristatymo paslaugą, už kurią jis sumokėjo būtent atsakovei, o ne trečiajam asmeniui. Atsakovė taip pat neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovas žodžiu ar raštu buvo supažindintas su tokiomis siuntimo sąlygomis, su tenkančia rizika ir atsakomybe (CPK 178 straipsnis), todėl yra teisiškai nereikšminga, kad ieškovas ne pirmą kartą užsakinėjo pas atsakovę prekių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė savo pareigos perduoti ieškovui jo įsigytas prekes, už kurias ieškovas buvo sumokėjęs išankstiniu mokėjimu, teigtina, jog ieškovas pagrįstai, pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, reikalavo atsakovės perduoti daiktus arba grąžinti sumokėtą sumą. Kadangi atsakovė neperdavė ieškovui prekių, bei negrąžino sumokėtų lėšų, ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sumokėtos 7417,10 Eur sumos priteisimo. Tačiau teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą, atsižvelgia į tai, kad atsakovė 2022 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 101,35 Eur dydžio trečiojo asmens išmokėtą kompensaciją, todėl ieškovo reikalavimas toje apimtyje mažintinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisiant iš viso 7315,75 Eur nuostoliams atlyginti (7417,10 Eur – 101,35 Eur).

Papildomai pažymėtina, kad kiti nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (7315,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 167,00 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas ir pridėjo 2021 m. gruodžio 22 d. sudarytą atstovavimo sutartį, 2022 m. balandžio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas, ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašus.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, kadangi atsakovė 101,35 Eur dydžio kompensaciją ieškovui pervedė po to, kai ieškovo ieškinys teismo buvo priimtas, o teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai pareiškė ieškinį dėl sumokėtos 7417,10 Eur sumos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo materialieji reikalavimai buvo patenkinti visa apimtimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Florinus“, į. k. 303169364, 7315,75 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (7315,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2067,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas        Gintaras Pašvenskas