Civilinė byla Nr. 2-218-236/2015

              Proceso Nr. 2-56-3-00559-555-2014-2.

              Procesinio sprendimo kategorija 127.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-2204-555/2014 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras direktoriaus A. Č. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Piliakalnis“ autocentras, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Swedbank“, atsisakyta iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo bylą, bei

n u s t a t ė:

              I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar egzistuoja sąlygos iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Piliakalnis“ autocentras. Tarp UAB „Piliakalnis“ autocentras ir kredito davėjo AB „Swedbank“ vyko ginčas dėl banko vienašališko 2006 m. birželio 27 d. kreditavimo sutarties su papildomais susitarimais nutraukimo teisėtumo. UAB „Piliakalnis“ autocentras pradelstų įsipareigojimų suma ir  (ne)mokumas priklauso nuo to, ar sutartis nutraukta teisėtai.

UAB „Piliakalnis“ autocentras direktorius A. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas UAB „Piliakalnis“ autocentras iškelti restruktūrizavimo bylą. Pareiškėjas nurodė, kad bendrovės veikla susijusi su automobilių ir jų atsarginių dalių prekyba, remontu, automobilių techniniu aptarnavimu, nekilnojamojo turto nuoma. Ekonomikos pakilimo metu bendrovė skolintas lėšas investavo nekilnojamo turto įsigijimui ir veiklai finansuoti. Sumažėjus turto vertei, bankui trūko paskolos užtikrinimo priemonių, dėl to, siekiant sumažinti įsiskolinimus, dalis turto buvo nuostolingai parduota. Bendrovės veiklos rezultatai pablogėjo 2008 - 2009 metais, kai bendrovę tiesiogiai įtakojo bendras naujų automobilių rinkos nuosmukis, taip pat bendras ekonominis sunkmetis Lietuvoje. Įmonės pardavimo pajamos iš tipinės veiklos 2010-2011 metais vėl pradėjo didėti ir 2010 metais įmonė uždirbo 210 tūkst. litų grynojo pelno. 2012 metais UAB „Piliakalnis“ autocentras nuostolius lėmė AB „SAAB Automobile“ bankrotas (UAB „Piliakalnis“ autocentras prarado automobilių tiekėją ir turėjo  atšaukti 9 naujus „SAAB“ markės automobilių užsakymus bei sumokėti netesybas) ir 2007-2008 metų automobilių atpirkimo sutarčių nuostolingų sąlygų vykdymas. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo bylą, panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi priimtą nurodymą leisti mokėti uždarajai akcinei bendrovei „Piliakalnis“ autocentras darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas bei atnaujino UAB „Piliakalnis“ autocentras turto realizavimą ir (ar) išieškojimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui restruktūrizavimo byla negali būti keliama, nes jo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės, taigi atsakovas yra nemokus. Tai vienas iš  atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų ir įmonei gali būti keliama bankroto byla.

Teismas iš 2014 m. birželio 13 d. balanso nustatė, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras turimo turto vertė - 6 540 752 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 424 549 Lt. Nors kreditorių sąraše nurodoma, kad pradelsta įsipareigojimų suma sudaro 1 108 248,16 Lt (1 t. b. l. 44-45), į šią sumą neįtraukta žymi AB „Swedbank“ skolos dalis, kuri, įsiteisėjus teismo sprendimui atmesti UAB „Piliakalnis“ autocentras reikalavimus pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-408-640/2014), įtrauktina į pradelstų įsipareigojimų bendrą sumą ir taip, teismo vertinimu, kreditoriui AB „Swedbank“ pradelsta įsipareigojimų suma yra ne pareiškėjo nurodyta 958 498 Lt suma, o didesnė 5 957 210 Lt suma.

Iš pateiktų bendrovės restruktūrizavimo plano metmenų (2.3. dalis) teismas nustatė, kad pradelsta skola darbuotojams sudaro 40 600 Lt, tiekėjams – 151 344 Lt, finansinės skolos – 1 380 000 Lt, kiti įsipareigojimai – 71 500 Lt (1 t. b. l. 89), tačiau tarp įsipareigojimų  metmenyse nurodyta ne visa skola AB „Swedbank“, be to metmenyse neatsispindi pagrindinio kreditoriaus – banko – skolos tenkinimo galimybės. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta ir kokių konkrečiai priemonių bus imtasi veiklai stabilizuoti ir atkurti. Plano metmenyse tėra pažymėta, kad bus tęsiama veikla, kritiniu atveju numatoma parduoti bendrovės materialų ilgalaikį turtą. Vien tokios priemonės, teismo vertinimu, nepakankamos, o pardavus turimą įmonės ilgalaikį turtą, bendrovės vystoma veikla faktiškai negalės funkcionuoti. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse dar nėra būtina pateikti išsamių numatomų priemonių, metmenyse nurodomų duomenų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę - komercinę veiklą, susiformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2013). Pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies reikalavimų turinio. Vien tik prielaidomis paremtas įmonės veiklos atstatymo ir stabilizavimo planas (gauti pelną nešančias pajamas iš įprastinės veiklos, kuri pastaraisiais metais buvo nuostolinga) nėra realiai įgyvendintinas, todėl, teismo vertinimu, įmonė neturi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus, t. y. atkurti mokumą, normalią ūkinę komercinę veiklą ir šios veiklos perspektyvas bei išvengti bankroto.

Teismas pažymėjo ir tai, kad įmonė keletą metų dirba nuostolingai, jos finansiniai sunkumai yra tęstiniai (ne laikino pobūdžio), susidarę per ilgą laiką. Bendrovė vėluoja mokėti atlyginimus darbuotojams, ilgalaikis turtas yra įkeistas, o didžiausias kreditorius AB „Swedbank“ nepalaiko pareiškėjo siekio restruktūrizuotis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu, kurį pasirašė atsakovo UAB „Piliakalnis“ autocentras atstovas, prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pareiškėjui nebuvo leista įgyvendinti teisę naudotis advokato pagalba, dėl to nebuvo tinkamai išnagrinėtos esminę reikšmę turinčios bylos aplinkybės. Teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi posėdyje negali dalyvauti advokatas (apie tai teismas buvo informuotas iš anksto, prieš 2 savaites). Dėl to atsakovas dėl žinių ir patirties teisiniais klausimais neturėjimo negalėjo efektyviai gintis, proceso dalyviai buvo nelygiavertėje padėtyje, nes kita šalis turėjo advokatą, o atsakovui, jo neturinčiam, teismas, turėdamas būti aktyvus, net nepasiūlė pasinaudoti advokato pagalba.

2. Tarp UAB „Piliakalnis“ autocentras ir AB „Swedbank“ yra kilęs ginčas dėl kreditavimo sutarties nutraukimo. Kol ginčas nėra galutinai teisme išnagrinėtas (šiuo metu ruošiamas kasacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutaarties civilinėje byloje Nr. 2A-408-640/2014), nėra pagrindo kaip pradelstą vertinti AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą, kurį bankas turėtų į UAB „Piliakalnis“ autocentras teisėto kreditavimo sutarties nutraukimo atveju. Jeigu kasacinis teismas pripažintų kredito sutarties nutraukimą neteisėtu (kredito grąžinimo terminas numatytas 2017 m. rugpjūčio 10 d.), atstatyti buvusios padėties nebebūtų įmanoma, nes UAB „Piliakalnis“ autocentras jau būtų pašalintas iš rinkos. Esant abejonių dėl įmonės nemokumo, prioritetą teismas turi teikti reabilitaciniam tikslui.

3. AB „Swedbank“ nurodytas finansinio reikalavimo dydis yra deklaratyvus, jo dydis nepagrįstas, todėl teismo išvada apie UAB „Piliakalnis“ autocentras nemokumą yra padaryta, vadovaujantis netiksliais duomenimis. Pažymėtina, kad UAB „Piliakalnis“ autocentras bankui yra įsipareigojęs mokėti kintamas (kas šešis mėnesius perskaičiuojamas) palūkanas, kurias sudarė banko marža (3,5 proc.) ir VILIBOR. Šiuo metu palūkanų norma būtų 2+0,5=2,5 procento (banko marža + VILIBOR), todėl neaišku, kodėl bankas palūkanų normą nurodo 5 procentus.

4. UAB „Piliakalnis“ autocentras niekada nevėlavo mokėti darbuotojams atlyginimų. Teismas nepagrįstą išvadą, kad įmonė vėluoja mokėti atlyginimus, padarė, įvertinęs 2014 m. gegužės 31 d. balansą, kuriame buvo nurodytas mokėtinas darbo užmokestis, kuris bus mokamas kito mėnesio pradžioje (tai mokėtinos, bet ne pradelstos sumos, ką įrodo ir 2014 m. birželio 13 d. kreditorių sąrašas, kuriame darbuotojams mokėtinos sumos nebeatsispindi).

5. UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos mokumo atkūrimo priemonės yra pakankamos ir realios (2014 metų numatyti rezultatai buvo pasiekti jau rugsėjo mėnesį). Restruktūrizavimo plano metmenims keliami mažesni reikalavimai nei pačiam restruktūrizavimo planui. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad pardavus turtą, įmonė nebegalėtų vykdyti veiklos. Įmonei veikloje nebūtinas ir parduotinas turtas preliminariai vertas 2,4  milijono litų. 

6. Finansiniai UAB „Piliakalnis“ autocentras rodikliai gerėja. Iki 2014 m. birželio 13 d. įmonė pasiekė 2013 metų apyvartą (uždirbta 921 281 Lt ir gauta 39 861 Lt pelno). Įmonė po kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sudaro naujas sutartis, 2013 metų finansinė apyvarta sudarė 1 332 008 Lt, per 2014 metus planuoja pasiekti 2 334 000 Lt apyvartą, o per 2015 metus – 2 990 000 Lt apyvartą.

Be to, UAB „Piliakalnis“ autocentras surado investuotoją, kuris sutinka į įmonės veiklą investuoti daugiau kaip 1 milijoną litų. Tą įrodo preliminari akcijų pasirašymo sutartis.

7. Vertinant įmonės galimybes restruktūrizuotis, turimų finansinių sunkumų pobūdį, vertintina ne tiek veikla praeityje, kiek dabarties veikla ir ateities perspektyvos.

8. Per 2009-2013 metų laikotarpį UAB „Piliakalnis“ autocentras pagrindiniam kreditoriui AB „Swedbank“ grąžino didelę dalį (3 734 015 Lt) kredito.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas piktnaudžiauja, siekdamas, kad dėl advokato negalėjimo dalyvauti posėdyje, byla nebūtų narinėjama. Sutartį su advokatu 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakovas sudarė jau žinodamas apie posėdžio datą 2014 m. spalio 16 d., taigi nepasirinko galinčio dalyvauti advokato. Be to, sutartis sudaryta su keliais advokatais.

2. Kritiškai vertintina atsakovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Iš apelianto užsakymu UAB „Findep“ atliktos analizės matyti, kad apeliantas per paskutinius septynerius metus tik 3 veikė pelningai, per paskutinius trejus metus tik vienus (2010 m.) veikė pelningai. Netgi pagal geriausių UAB „Piliakalnis“ autocentras metų rezultatus su kreditoriumi AB „Swedbank“ jis galėtų atsiskaityti tik per 24 metus, o su visais kreditoriai – per 27 metus.

3. Įsiteisėjusia  Vilniaus  apygardos  teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-408-640/2014 pripažinta, kad 2006 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartį AB „Swedbank“ nutraukė teisėtai, todėl visa UAB „Piliakalnis“ autocentras įsipareigojimo bankui suma šiuo metu yra pradelsta. Apeliantas yra nemoki įmonė.

4. Apelianto pasiūlymas kreditoriui AB „Swedbank“ įsigyti naujai numatomų išleisti akcijų rodo, kad apeliantui būtinas papildomas finansavimas, be to, taip nemokios įmonės įsipareigojimai būtų tik dar labiau padidinami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis  skundas netenkinamas.

Įmonių restruktūrizavimu siekiama sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 str. 2 d.). Restruktūrizavimo procesu siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 str. 3 d.). 

Įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 str.), yra parengti ir ĮRĮ 5 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenys (ĮRĮ 7 str. 4 d.)

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra įmonės nemokumas (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Įmonė pripažįstama nemokia, kai nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).

Byloje nagrinėjamu atveju, vertinant UAB „Piliakalnis“ autocentras (ne)mokumą, esminę reikšmę turi pradelsto įsipareigojimo didžiausiam kreditoriui AB „Swedbank“ dydžio nustatymas. UAB „Piliakalnis“ autocentras restruktūrizavimo plano metmenys yra parengti laikant, jog 2006 m. birželio 27 d. kreditavimo sutartis (su pakeitimais) su AB „Swedbank“ yra nenutraukta ir kredito grąžinimo terminas – 2017 m. rugpjūčio 10 d. Su tokia apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti. Šalių paaiškinimai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad apelianto ir kredito davėjo AB „Swedbank“ ginčas dėl 2006 m. rugpjūčio 27 d. kreditavimo sutarties nutraukimo bei sąlygų pakeitimo (apeliantas siekia pratęsti kredito grąžinimo terminą) teismuose jau yra išspręstas (kredito sutarties nuraukimas pripažintas teisėtu) įsiteisėjusia Vilniaus  apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-408-640/2014. Ši nutartis  yra įsiteisėjusi, todėl teismo sprendimas turi res judicata galią ir visas pagal 2006 m. birželio 27 d. kredito sutartį UAB „Piliakalnis“ autocentras įsipareigojimas AB „Swedbank“ laikytinas pradelstu. Tai įvertinus, UAB „Piliakalnis“ autocentras pradelsti įsipareigojimai neabejotinai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Duomenų apie tai, kad dėl Vilniaus  apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-408-640/2014 būtų paduotas kasacinis skundas ir sustabdytas sprendimo vykdymas nei byloje, nei LITEKO duomenų bazėje atskirojo skundo nagrinėjimo metu nėra.

UAB „Piliakalnis“ autocentras ir AB „Swedbank“ tarpusavio ginčas dėl įsipareigojimo bankui dydžio, sprendžiant, ar atsakovas UAB „Piliakalnis“ autocentras yra nemokus, reikšmės neturi. Net ir vertinant paties UAB „Piliakalnis“ autocentras pripažįstamą įsipareigojimo bankui dydį – 4 998 712Lt (2014 m. birželio 13 d. kreditorių sąrašas, t. 1, b.l. 44), šiam kreditoriui pradelsta įsipareigojimo suma (juo labiau bendra pradelstų įsipareigojimų visiems kreditoriams suma) neabejotinai viršija pusę į balansą įrašyto UAB „Piliakalnis“ autocentro turto vertės (visa turto vertė – 6 540 752 Lt, t. 1, b.l. 38). Taigi UAB „Piliakalnis“ autocentras yra nemoki įmonė ir jai restruktūrizavimo byla negali būti keliama (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Kitokios išvados neleidžia daryti ir pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įsipareigojimus darbuotojams vertino, kaip pradelstus, todėl nepagrįstai sprendė, jog įmonė vėluoja atsiskaityti su darbuotojais (tai byloje neįrodyta).

Nustačius, kad pagal byloje esančius ir įvertintus duomenis UAB „Piliakalnis“ autocentras yra nemokus ir todėl jam negali būti keliama restruktūrizavimo byla, šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Papildomai teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo motyvams, kad restruktūrizavimo plano metmenys (t.1, b.l. 81-108), juose nurodytos mokumo atkūrimo priemonės, neįtikina, kad įmonė jomis galėtų atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Piliakalnis“ autocentras finansinių rodiklių pagerėjimas, pradėtas gauti ir numatomas pelnas nepakankamas, kad restruktūrizavimo proceso laikotarpiu atsiskaityti su visais kreditoriais. Tokią išvadą galima daryti ir iš UAB „Findep“ atliktos Lietuvos ekonomikos nuosmukio, jos įtakos Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinkai ir UAB „Piliakalnis“ autocentras veiklai (2006-2012 metais) analizės (t.2, b.l. 55-79). Restruktūrizavimo plane nurodyta mokumo atkūrimo priemonė - UAB „Piliakalnis“ autocentras  turto pardavimas - taip pat nepakankama atkurti mokumą. Net ir pardavus 2,4 milijonų litų vertės turtą, įmonė neatsiskaitytų net ir vien su pagrindiniu kreditoriumi AB „Swedbank“,  o jos turimo turto vertė dar esmingai sumažėtų.

Atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat neleidžia daryti kitokių išvadų. UAB „Piliakalnis“ autocentras  nurodo suradęs investuotoją, sutinkantį investuoti virš 1 (vieno) milijono litų įmonės restruktūrizavimo atveju, tačiau tokia suma taip pat nepakeičia atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir pusės į balansą įrašyto turto vertės santykio taip, kad būtų pagrindas įmonę pripažinti mokia (sąlyga restruktūrizavimo bylos iškėlimui). Be to, AB „Swedbank“, kuriam atsakovas siūlė įsigyti naujai išleidžiamų atsakovo akcijų, nedviprasmiškai nurodė (t.2, b.l. 87), kad pasiūlymas įsigyti naujai išleidžiamas UAB „Piliakalnis“ autocentras  akcijas nedomina. Bylos duomenys patvirtina (t.1, b.l. 67), kad įmonė 2014 metais jau nebe pirmą kartą siekia restruktūrizuotis (Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą nutraukė laiku nepateikus restruktūrizavimo plano), tačiau tam nepritaria kreditoriai (didžiausias kreditorius AB „Swedbank“), kas taip pat leidžia abejoti restruktūrizavimo perspektyva.

Atskirajame skunde nurodoma, kad tai, jog pirmosios instancijos teisme pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė būti atstovaujamam advokato (teismas netenkino advokato prašymo dėl užimtumo numatytą posėdžio dieną paskirti naują bylos nagrinėjimo datą), galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau atskirajame skunde nenurodoma tai pagrindžiančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir aplinkybes, sprendžia, kad jų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Kazys Kailiūnas