Civilinė byla Nr.
2-1003/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė
ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Honkongo bendrovės Desirable Nature
Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d.
nutarties, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d.
nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-8703-661/2010
pagal kreditoriaus Honkongo bendrovės Desirable Nature Limited pareiškimą
skolininkui akcinei bendrovei „Medienos plaušas“, dėl skolos priteisimo.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n
u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius
Honkongo bendrovė Desirable Nature Limited 2010 m. lapkričio 24 d. sumarinio
proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti
teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko AB „Medienos plaušas“ būtų
priteista (išieškota) 632 453,97 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 2 183 737,07
Lt) skolos, 6 % metinių palūkanų už priteistiną (išieškotiną) sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos
(b. l. 1-2). Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti
skolininkui nuosavybės teise priklausančius (ne)kilnojamuosius daiktus ir/ar
pinigines lėšas.
Vilniaus apygardos teismas, remdamasis
didelės pareiškimo sumos prezumpcija, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi
kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino (b. l.
50-51).
Skolininkas AB „Medienos plaušas“ 2010 m.
gruodžio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
lapkričio 26 d. nutarties (b. l. 52-55).
II. Pirmosios instancijos teismo
nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas,
atsižvelgdamas į skolininko atskirajame skunde nurodytas bylos aplinkybes ir
jas pagrindžiančius įrodymus, 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi sutiko su
skolininko atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26
d. nutarties ir panaikino šia nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones
(b. l. 92-93) (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė,
kad skolininkas valdo didelės vertės ilgalaikį ir trumpalaikį turtą:
nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 11 mln. Lt, likvidacinė vertė – 6 mln. Lt,
kilnojamojo turto likutinė vertė sudaro – 17 042 112,75 Lt. Todėl sprendė, kad pareiškimas
yra pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto
vertė ženkliai viršija kreditoriaus reikalavimo dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį
argumentai
Kreditorius Honkongo bendrovė Desirable
Nature Limited atskiruoju skundu (b. l. 95-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti
jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia
tuo, kad:
1. Iš skolininko pateiktos pelno
(nuostolių) ataskaitos (b. l. 87) nesimato jo turimo turto ir įsiskolinimų
dydžio. Apeliantas turi pagrįstų abejonių, kad skolininko prievolės (2 050 000
EUR ir 16 709 362 Lt), kurių įvykdymas užtikrintas hipoteka, gali viršyti jo
turto vertę (b. l. 102-125).
2. Skolininko pateikta nekilnojamojo turto
objektų įvertinimo ataskaita (b. l. 57-58) parengta 2009 m. lapkričio 20 d., t.
y. senesnė nei 1 m. Kadangi šiuo metu Lietuvoje yra ekonominė krizė, dėl kurios
nekilnojamojo turto kainos keičiasi kiekvieną dieną, ataskaita netiksli ir
neatspindi turto realios rinkos vertės.
Skolininkas UAB „Medienos plaušas“
atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 127-130) skundo nepripažįsta ir prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pasak skolininko, jo 2010 m. lapkričio 30 d. duomenimis sudarytas balansas (b.
l. 131-132) įrodo, kad įmonė turi turto už 49 450 327 Lt, trumpalaikių ir
ilgalaikių skolų – už 25 583 463 Lt, todėl kreditoriaus abejonės dėl neigiamo
skolininko skolų ir turto santykio nepagrįstos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos
aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje
kilo ginčas dėl to, ar skolininkas paneigė didelės reikalavimo sumos
prezumpciją.
Teismų praktikoje
(Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo (plačiąja prasme) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti
nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, kadangi
didelė reikalavimo suma objektyviai padidina sprendimo neįvykdymo riziką. Antra vertus, reikalavimo dydis turi būti
vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam
subjektui reikalavimo suma yra didelė. Tad ieškinio (pareiškimo) sumos
prezumpcija yra nuginčijama prezumpcija.
Kaip matyti iš skolininko 2010 m. spalio
31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 87), per 10 (dešimt) 2010 m. mėnesių jis
gavo 2 696 260 Lt pardavimo pajamų, grynasis pelnas sudarė 35 062 Lt.
Apeliacinės instancijos teismui skolininko pateiktas 2010 m. lapkričio 30 d. balansas (b. l.
131-132) patvirtina, kad įmonė nuosavybės teise turi turto už 49 450 327 Lt,
skolų – už 25 583 464 Lt. Skolininkas 2010 m. lapkričio 8 d. buvo skolingas AB
SEB bankui 13 578 879,39 Lt pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartį Nr.
1440704110369-12 (b. l. 133), prievolės įvykdymo termino pabaiga – 2014 m.
rugsėjo 26 d., kredito grąžinimas užtikrintas skolininko ir svetimo turto hipoteka
(b. l. 108-115, 118-125). 2006 m. spalio 27 d. kreditavimo sutartimi Nr.
1460604111220-12 AB SEB bankas suteikė skolininkui 2 050 000 EUR kreditą, prievolės
įvykdymo termino pabaiga – 2012 m. spalio 26 d., kredito grąžinimas užtikrintas
skolininko ir svetimo turto hipoteka (b. l. 102-107, 116-117). 2010 m.
lapkričio 30 d. balanso II.2.1. eilutė, skirta trumpalaikėms skoloms kredito
įstaigoms, tuščia. Taigi duomenų, (ar) kokios dalies iš suteikto 2 050 000 EUR
kredito skolininkas AB SEB bankui kol kas negrąžino, nėra.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto
motyvu, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi
UAB „Ober-Haus“ 2009 m. lapkričio 20 d. skolininkui priklausančio nekilnojamojo
turto vertės nustatymo pažyma Nr. 49 TVP-2009 GVA VHAN (b. l. 57-58), kuri tuo
metu buvo senesne nei 1 m. Teismo pripažinta visuotinai žinoma aplinkybė (CPK
182 str. 1 p.), kad 2008 m. pabaigoje kilus pasaulinei ekonominei finansų
krizei nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje krito apie 30 % (Lietuvos
Aukščiausiojo teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-255/2009). Nėra duomenų, kad, krizei tebesitęsiant 2010-2011 m., nekilnojamojo
turto kainos toliau taip drastiškai mažėtų. Vadinasi, UAB „Ober-Haus“ 2009 m.
pabaigoje rengtoje turto vertės nustatymo pažymoje nekilnojamojo turto vertė
nustatyta jau atsižvelgus į ženklų kainų nuosmukį. Be to, apeliantas nepateikė
apeliacinės instancijos teismui objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima
spręsti apie sumažėjusią atsakovo nekilnojamojo turto vertę.
Susiklosčius tokiai situacijai, darytina
išvada, kad apelianto abejonės, jog skolininko skolos viršija jo turto vertę,
nepasitvirtino, tad pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis
atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija
Čekanauskaitė
Danutė
Gasiūnienė
Konstantinas
Gurinas