Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-01-28][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-75-873-2019].docx
Bylos nr.: AN2-75-873/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr

                                                                    Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-75-873-2019

                                               Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02968-2018-7

                                           Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

 

 

img1 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2019 m. sausio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria J. S. skundas tenkintas iš dalies, pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas Nr.10-ANR_N-29930-2018 ir už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, J. S. paskirta 300 eurų bauda, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 10 eurų bauda, nustatant, kad pagal ANK 38 straipsnio nuostatas J. S. paskirta subendrinta bauda – 300 eurų. Likusioje dalyje nutarimas nekeistas.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1. J. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.10-ANR_N-29930-2018 pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 600 eurų bauda. J. S. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d., apie 9.48 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Padaryta žala įvertinta 138,66 eurai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino pareiškėjo J. S. skundą iš dalies, pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr.10-ANR_N-29930-2018 ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, paskyrė J. S. 300 eurų baudą, už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą – 10 eurų baudą, nustatant, kad pagal ANK 38 straipsnio nuostatas subendrinta J. S. paskirta bauda – 300 eurų.

3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. S. prašo tenkinti skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.  Skunde nurodoma, kad pareiškėjas J. S. kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, prisipažino visiškai, gailėjosi, padėjo šį nusižengimą išaiškinti. Pažymima, kad pareiškėjas dėl nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje kaltės nepripažįsta, kadangi išvažiuodamas iš kiemo automobilių parkavimo vietos, nepajautė kontakto su kitu automobiliu, o kai tik gavo iš policijos šaukimą, suprato, kad gal ir galėjo kliudyti kitą automobilį.

3.2. Skunde nurodoma, kad dėl pasišalinimo iš įvykio vietos J. S. tiek policijoje, tiek teisme paaiškino, jog nejautė, kad būtų kliudęs ir/ar apgadinęs kitą automobilį. J. S. pareigūnams nurodė, kad nenorėjo tyčia (nes nesuprato ir nepajautė paties kontakto) pasišalinti iš įvykio vietos, o tiesiog nejautė ir negirdėjo jokio kontakto su kitu automobiliu. Pareiškėjas mano, kad jo veiksmai galėtų būti vertintini tik kaip neatsargus nerūpestingumas, bet tiesioginės tyčios jo veiksmuose nėra.

3.3. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju padarytos žalos mastas yra tik 136 eurų, kontakto pobūdis - nežymus, ant apgadinto automobilio yra tik nežymūs įbrėžimai, todėl pareiškėjas nepajusdamas šio įvykio nuvažiavo.

3.4. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad atsitrenkė priekiu, dar nesuteikia pagrindo teismo išvadai, jog pareiškėjas besąlygiškai ir neišvengiamai turėjo pajausti smūgį ir tai pamatyti.

3.5. Taip pat nurodoma, jog teismas neįvertino fakto, kad pareiškėjas J. S. vairuodamas savo automobilį sėdėjo būtent vairuotojo pusėje - kairėje pusėje, todėl pareiškėjui sėdint kairėje pusėje, o kontaktas buvo priekio dešine pareiškėjo automobilio puse, yra žymiai sunkiau kažką pamatyti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas net du kartus bandė išvažiuoti manevruodamas atbuline eiga, todėl neatmestina aplinkybė, kad įvykus abiejų automobilių nežymiam kontaktui, pareiškėjo dėmesys buvo sutelktas į atgalinio bei šoninių vaizdo veidrodėlius.

3.6. Pareiškėjo manymu, iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti neginčijamos išvados, kad J. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

 

Pareiškėjo J. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

 

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nėra. Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Aukštesnės instancijos teismas bylos medžiagą analizuoja apeliacinio skundo ribose.

6. Pareiškėjas J. S. iš esmės neneigia padaręs eismo įvykį, tačiau nurodo, jog išvažiuodamas iš kiemo nepajautė jokio kontakto su kitu automobiliu, tai yra, pasišalinti iš įvykio vietos tyčios neturėjo. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pritaria Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo J. S. kaltę, padarius minėtus administracinius nusižengimus, patvirtina byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti duomenys, o būtent: tarnybiniai pranešimai (b. l. 23-24); eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 25-26), nukentėjusiosios N. D. ir administracinius nusižengimus padariusio asmens J. S. paaiškinimai (b. l. 28,30), automobilių „Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos (b. l. 36-37), vaizdo įrašas (b. l. 27). Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes.

7. Apeliaciniame skunde pateikiama versija, jog pareiškėjas nejautė ir negirdėjo jokio kontakto su kitu automobiliu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad analogiška versija buvo keliama ir apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, tokią J. S. gynybinę poziciją motyvuotai paneigė bei išsamiai argumentavo. Apygardos teismas su šiais nutarties motyvais visiškai sutinka. Iš bylos duomenų nekyla abejonių, jog pareiškėjas automobiliu atsitrenkdamas į kitą transporto priemonę turėjo suvokti ir suvokė, kad padarė eismo įvykį, tačiau iš jo pasišalino. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip pareiškėjas, judėdamas tamsios spalvos automobiliu, kliudo stovintį sidabrinės spalvos automobilį, nuo kontakto šis net kelis kartus sujuda (09:48:15-09:48:23). Nors paties kontakto vaizdo įraše nesimato, nes tą vietą užstoja kitas automobilis, tačiau stovinčio automobilio pajudėjimas vienareikšmiškai patvirtina, kad toks kontaktas buvo. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad pareiškėjas pagal nustatytas aplinkybes, net jeigu dėl sveikatos problemų ir negirdėjo susidūrimo garso ar nematė, tačiau turėjo neabejotinai jausti, kad atsitrenkė į kliūtį. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad J. S. elgesys nagrinėjamu atveju atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

8. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad J. S. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas J. S. yra garbaus amžiaus, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino ir tai, jog administracinį nusižengimą padarė vyresnis nei 65 m. asmuo. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. iš esmės neginčijo, jog galėjo sukelti eismo įvykį, nuoširdžiai gailėjosi dėl to. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad  pareiškėjas yra pensininkas, išlaiko studentę dukrą, jo pajamos nėra didelės, praeityje baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tik už mažareikšmius. Teismas atsižvelgė į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo bei teisingumo principais sprendė, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, negu numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimali bauda, o už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą skirti minimalią, t. y. 10 Eur, nuobaudą. Atitinkamai pareiškėjui paskirta subendrinta 300 Eur bauda. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje situacijoje švelnesnė nuobauda leis pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Dar labiau švelninti nuobaudos nėra pagrindo.

9. Pastebėtina, kad nors teismas nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu taiko ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau rezoliucinėje dalyje šios nuostatos nenurodė, nors tuo pagrindu nutarimu skirtą baudą (pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį) sumažino. Nežiūrint į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl paliekama galioti visa apimtimi, rezoliucinė dalis tikslinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti ir išdėstyti taip:

 už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti J. S. 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.   

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėja                                                     Nijolė Žimkienė