Baudžiamoji byla Nr. 1S-285-478/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00632-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. LK-470 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. K. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinus bausmę su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė – 4 metai 11 mėnesių ir 7 MGL (2210 Lt) bauda. Bausmės pradžia: 2013-03-13, bausmės pabaiga 2017-04-11.
Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. LK-470 nutarta A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 dalį ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 2 metų 3 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi Komisijos nutarimą Nr. LK-470 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad pagal visas aplinkybes spręstina, jog A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu, net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, neužtikrintų jam skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis A. K. skunde aukštesniajam teismui prašo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 3 dalį, nes jis neturi jokių tikslų ateityje nusikalsti.
Skunde nurodoma, kad teismas, įvertinęs visas jį teigiamai charakterizuojančias Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, padarė priešingą Komisijai išvadą – netaikyti jam lygtinio paleidimo. Nuteistasis pažymi, kad bausmių vykdymo kodeksas nereikalauja nuteistojo būti visai pasitaisiusio, o tik būti linkusio pasitaisyti.
Skunde pažymėta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių protokolo Nr. 7, 4 straipsnis draudžia antrą kartą asmenį persekioti ar bausti už tą patį nusikaltimą, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas šio reikalavimo nesilaikė, iškraipytai aiškino BVK 157 straipsnį, apsunkindamas jo padėtį. Nepagrįstai nemotyvuota nutartimi, paremta tik išankstiniu nusistatymu, teismas parodė nuteistąjį kaip visiškai degradavusį ir nepataisomą asmenį.
Priešingai teismo nuomonei, bausmę vykdanti institucija, remdamasi jo elgesį individualiai stebėjusių ir vertinusių įvairių specialistų vertinimais, padarė išvadą, kad jo elgesys nekelia pavojaus visuomenei. Šios išvados pagrįstos dokumentais. Be to, jo elgesį stebės ir jį kontroliuos elektronine stebėjimo priemone probacijos specialistai, o jis pats pasižada nenusikalsti, laikytis įstatymų bei patvirtinti teismo parodytą pasitikėjimą.
Atsiliepimų į A. K. skundą negauta.
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Toks materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą sudarančių aplinkybių analizavimas negali būti prilyginamas pakartotiniam nubaudimui už tą pačia nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Šiame straipsnyje nustatytas tik minimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį būtina atlikti, kad apskritai būtų galima svarstyti lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tačiau tai absoliučiai nesąlygoja jo pritaikymo. Bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė – nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju ketverius metus vienuolika mėnesių laisvės atėmimo, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik ji yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu. Taigi, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad net ir taikant A. K. intensyvią priežiūrą, pritaikius lygtinį paleidimą nebūtų užtikrintas jam skirtos bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis teigia, kad teismas netinkamai įvertino jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, parodė jį kaip asmenį, visiškai nelinkusį pasitaisyti, ir tuo apsunkino jo padėtį. Su šiais nuteistojo argumentais negalima sutikti. Pastebėtina, kad nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nepatvirtinimas niekaip nepasunkina nuteistojo teisinės padėties, nes bausmė nėra nei padidinama, nei keičiama į sunkesnę, nuteistasis ir toliau atlieka tik tą bausmę, kuri jam buvo paskirta teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismas nepadarė ir išvados, kad nuteistasis absoliučiai nėra linkęs pasitaisyti, tačiau A. K. charakterizuojančios aplinkybės, visi lygtinio paleidimo taikymui svarbūs faktoriai, kurie buvo išanalizuoti skundžiamoje nutartyje, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog jis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės teikiamus suvaržymus, ir bausmės tikslai gali būti pasiekti toliau jį taisant neizoliavus nuo visuomenės.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios aptartos ir skundžiamoje nutartyje. Tačiau tai, kad jis nebaustas, vieną kartą skatintas, mokosi profesinio rengimo centre, kuria socialius gyvenimo planus, deklaruoja teigiamą nuostatą darbo atžvilgiu, turi realią galimybę įsidarbinti, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat nėra absoliutus pagrindas švelninti likusios bausmės vykdymo sąlygas, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tokį elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų, nėra jokio pagrindo.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Nors A. K. bausmę atlieka už nesunkaus, BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto, nusikaltimo padarymą, tačiau šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas eilę neišnykusių teistumų. Už šį nusikaltimą paskirta bausmė buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta, taip pat subendrinta, bausme, ir paskirta galutinė ketverių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K. teistas 8 kartus, tarp jų ir už analogiškus bei sunkius nusikaltimus, vyrauja nusikaltimai nuosavybei. Jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos teigiamo efekto nuteistojo elgesiui nepadarė, bausmės paskirties – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė – A. K. ir toliau ignoravo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, gana didelis ankstesnių teistumų skaičių rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir sistemingai daryti nusikalstamas veikas, ir leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 52 balai, išlieka ir kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką. Prie tokių veiksnių priskirta ir pastovių pajamų šaltinio nebuvimas, finansiniai sunkumai, taip pat kriminaliniai kompanionai, emocinės problemos, gyvenimo būdo pasirinkimas ir savęs suvokimas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai įvertino pakankamai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kuris neleidžia daryti išvados, kad A. K., būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Sutiktina su nuteistuoju, kad lygtinis paleidimas nereiškia visiško atleidimo nuo bausmės, nes jam bus taikoma priežiūra, tačiau pastebėtina, jog įvertinus A. K. neatliktos bausmės dalies dydį ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo numatytą intensyvios priežiūros taikymo maksimalų terminą – ji negali trukti ilgiau nei vieneri metai (28 straipsnis), darytina išvada, kad pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, liktų pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis, kurios metu nuteistojo priežiūra būtų minimali. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinio nusikaltimo padarymą ir yra linkęs į nusikalstamą elgesį, pritariama apylinkės teismo padarytai išvadai, kad neatlikta bausmės dalis – 2 metai 3 mėnesiai ir 29 dienos (Komisijos posėdžio dienai) yra pakankamai didelė, lyginant su paskirtąja, ir šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.
Į visas šias aplinkybes Komisija neatkreipė deramo dėmesio, tik formaliai savo nutarime išvardindama vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nevertindama ir neanalizuodama neigiamų faktorių. Todėl, priimdama A. K. palankų sprendimą, Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencijos tikslų.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad A. K. atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, gana dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog A. K. gali sėkmingai taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo A. K.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, dėl to paliekama galioti, nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r ė :
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Jūratė Jakubonienė