PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10-839/2016 pagal ieškovės UAB „Automeda“ ieškinį atsakovams V. Š. ir G. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų IĮ „Romantas“ ir UAB „Dolvera“, dėl gaisro metu patirtos žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Automeda“ ieškiniu, pakeitus atsakovus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir G. Š. 22 298,42 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje bei prašyme dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama nurodė, kad 2013-04-23 kelte kilus gaisrui buvo apgadinti ieškovei priklausantis autovilkikas Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – autovilkikas) ir jo puspriekabė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – puspriekabė), visiškai sudegė šiuo autovilkiku perpardavimui gabentos transporto priemonės, dėl to buvo padaryta ieškovei žala. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad gaisro židinio zona yra kito autovilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo automobilis) variklio skyriuje, o gaisro kilimo priežastis – techninė, avarinis darbo rėžimas transporto priemonės KIA SOUL variklio skyriaus elektros instaliacijoje. Šiaulių apylinkės teismo pripažinta, kad šios transporto priemonės pirkėju buvo V. Š.. Kadangi lengvasis automobilis įgytas po V. Š. ir G. Š. santuokos sudarymo, jis laikytinas atsakovų bendra nuosavybė ir jie už padarytą žalą atsakingi solidariai. Lengvojo automobilio savininkai atsakingi už padarytą žalą, nes būtent, jie nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, transportuodami jiems priklausantį lengvąjį automobilį bei žinodami, jog jis yra naudotas, neatjungė elektros įtampos laidų nuo akumuliatoriaus, tokiu būdu nesiėmė priemonių galimai rizikai sumažinti. Dėl gaisro patirtą žalą sudaro jo metu apgadinti ieškovei priklausantys autovilkikas bei puspriekabė, kurių remonto išlaidos iki būklės, buvusios prieš gaisrą, sudarė 19360 Lt (5607,04 EUR) sumą. Taip pat gaisro metu buvo nepataisomai sugadinti ieškovo įsigyti perpardavimui 5 lengvieji automobiliai, kurie įsigyti už 15 550 EUR sumą, o pardavus nepataisomai sugadintas transporto priemones kaip metalo laužą atgauta tik 4372 Lt (1266,22 EUR) suma, taigi patirtas nuostolis 13 883,80 EUR. Išlaidos turto vertinimui – 1694 Lt (490,62 EUR) ir nuostoliai dėl neįvykusio reiso – 2316,96 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovės UAB ,,Automeda“ naudai iš V. Š. 21 268,66 EUR nuostolių atlyginimui, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 21 268,66 EUR sumos už laikotarpį nuo 2016-04-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 401,58 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat iš atsakovo priteisė 18,08 EUR išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei, 380 EUR teisinės pagalbos išlaidų IĮ „Romantas“ naudai. Panaikino atsakovės atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Nustatė, kad 2013-04-23 ieškovės autovilkikas su puspriekabe 2013-04-23 buvo transportuojamas keltu „Victoria Seaways“, maršrutu Kylis - Klaipėda. Ieškovės autovežiu su priekaba buvo gabenami kroviniai – lengvieji automobiliai 2000 m. Ford Galaxy, 2006 m. VW Golf, 2001 m. OPEL Zafira, 2009 m. OPEL Vivaro, 2003 m. Ford Focus ((1 t., 10, 12, 17-18, 22-24, 49, 2 t. 152 b.l.). Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokolo specialisto išvadose konstatavo: „pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Vilkikas-autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IĮ „Romantas“. Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kilusio gaisro, konstatavus, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iš to kilusios pasekmės atsirado ne dėl kieno nors įvykdytos nusikalstamos veikos, bet dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimo, lėmusio šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą (1 t. 11-12 b.l.).
5. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu c.b. Nr. 2-271-901/2016, pripažinta, kad gaisro metu sugadintos transporto priemonės KIA SOUL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėju pagal 2013-04-17 pirkimo-pardavimo sąskaitą faktūrą Nr. 4010437 buvo V. Š. (1 t. 33-35, 3 t. 55-60 b.l.). Nors automobilis įgytas atsakovų santuokos metu, atsižvelgė į tai, kad naudotų automobilių pardavimas yra atsakovo vykdoma veikla, automobilis įsigytas perpardavimui bei sprendė, kad solidarios sutuoktinių atsakomybės šiuo atveju nėra.
6. Atmetė V. Š. teiginį, jog jis nėra tinkamas atsakovas, pažymėjo, kad nors jis ir buvo teisiniuose santykiuose su IĮ ,,Romantas“, tai nesudaro pagrindo išvadai apie atsakovo kaltės nebuvimą. Sutiko su V. Š. atsikirtimais, kad apie grėsmę dėl tokios būklės automobilio gabenimo galėjo žinoti ar suprasti ir vežėjas IĮ ,,Romantas“, tačiau atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas nėra šios bylos dalykas, o V. Š. atlyginus ieškovui padarytą žalą, jam išlieka teisė reikšti regresinį ieškinį IĮ ,,Romantas“ (CK 6.280 str. 1-2 d.).
7. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249, 6.270 straipsnių nuostatomis bei pripažino įrodytu, kad V. Š. pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kuomet jis aukcione, veikdamas kito asmens vardu, kaip verslininkas įsigijo sugadintą lengvąjį automobilį, kurio pargabenimas buvo perduotas vežėjui IĮ ,,Romantas“. Atsižvelgė į atsakovo gyvenimišką ir profesinę patirtį bei darė išvadą, kad jam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kuomet esant netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie susitarimo dėl kokio nors specialaus automobilio paruošimo pervežimui sudarymą, iš trečiojo asmens IĮ „Romantas“ R. B. paaiškinimų ir liudytojo D. J. parodymų matyti, kad jokių papildomų prašymų dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų nebuvo gauta. Sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis pareikalavo autovežio vairuotoją atjungti automobilio akumuliatorių ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su automobilio paruošimu transportavimui, o pagal teisminę praktiką gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti. Pripažino, kad automobilio fotonuotraukos nepatvirtina buvus akivaizdų automobilio elektros instaliacijos sugadinimą. Todėl atsakovas galėjo ir privalėjo imtis veiksmų, siekiant išvengti žalos dėl galimų paslėptų krovinio trūkumų, t. y. pats ar pavesti kitiems atjungti vežamo automobilio akumuliatorių, o to nepadaręs, pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai.
8. Pripažino, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra pakankami atsakovo atsakomybei konstatuoti, tyrimo metu nustatyta, jog kelte kilusio gaisro židinio zona buvo atsakovui priklausančio, vilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio, automobilio variklio skyriuje. Šią aplinkybe patvirtina Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyti duomenys, PAGD prie VRM gaisrinių tyrimų centro Ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto išvada, kurioje teigiama, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Laikė įrodytu, kad gaisras kelte kilo dėl automobilio KIA SOUL elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, t.y. šio automobilio defekto, o dėl ieškovei padarytos žalos atsakingu pripažintinas atsakovas V. Š., kaip teisėtas sugadinto automobilio savininkas.
9. Pažymėjo, kad nors atsakovas teigė nebuvus jokių duomenų, jog ieškovės perpardavimui įsigyti automobiliai buvo įsigyti už kainą, kuri nurodyta įsigijimo dokumentuose, tačiau duomenų, kad jų vertė ir kaina rinkoje įsigijimo metu buvo kitokia, nepateikė. Nurodė, kad ieškovės pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nekeliama abejonių dėl turto vertės pagal įsigijimo dokumentus, ieškovės buvo pateikti įsigijimo dokumentų originalai. Iš ikiteisminio tyrimo bylos duomenų, automobilių vertinimo nustatė, kad lengvieji automobiliai visiškai sugadinti, jų remontas netikslingas. Atsakovui nepaneigus šių duomenų priteisė ieškovės nurodyto dydžio išlaidas už įsigytus automobilius bei turto vertinimą.
10. Pripažino, kad išlaidos patirtos dėl nepavykusio reiso, kurias sudaro vairuotojui mokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos, išlaidos kurui, užmokestis už kelto paslaugas, draudimas (1 t. 48-58, 2 t. 8-12 b.l.) pagrįstos dokumentais, atsakovo nepaneigtos. Tačiau atsižvelgė į tai, kad ieškovės vykdyto reiso metu buvo gabenti 9 automobiliai, o apgadinta ir nuostoliai patirti dėl 5 automobilių, todėl priteistina suma proporcingai sumažinta iki 1287,20 EUR.
11. Atmetė atsakovo argumentus, kad autovežio priekaba nebuvo apgadinta. Nurodė, kad pirminė apžiūra buvo atliekama kelto viduje, kai vilkikai stovėjo arti vienas kito, todėl ji negalėjo būti tokia detali ir išsami kaip matyti fotonuotraukose, darytose aikštelėje. Jose matyti, kad priekabos dalis, buvusi į gaisro židinio pusę yra ženkliai nukentėjusi, t.y. ne tik aprūkę ir nudegę dažai, bet ir sudegusi paskirstymo dėžė, nutrūkę bei nudegę hidraulinės jungtys, apsauginės tvorelės atitvarai nutrūkę ir išsiklaipę. Sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog esant gaisro paveiktoms metalinėms priekabos dalims nebuvo paveiktos guminės, elektros sistemos, hidro sistemos dalys. 2013-05-16 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, konstatuota, kad visiškai sudegė arba gaisro smarkiai buvo apgadinta šiais autovilkikais (prieš tai paminėta vilkikai Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenti 12 naudotų lengvųjų automobilių, autovilkikų priekabos bei patys autovilkikai (krovininė dalis)“. Kadangi dėl puspriekabės remonto kreiptasi nedelsiant po gaisro, nematė pagrindo abejoti, jog ji nukentėjo kažkur kitur, o remonto darbų ir detalių kainų atsakovas iš esmės neginčijo. Todėl priteisė nuostolius dėl priekabos remonto. Pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl žalos sumažinimo, nes atsakovas veikė kaip verslininkas, vykdoma veikla ilgametė, nuo 2013 m. atsakovas turi įsteigęs MB „Automotogb“ veiklai vykdyti. Patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinį patenkinus 95 procentais, iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei ir trečiajam asmeniui.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) neteisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, padarė procesinių teisės normų pažeidimų bei netinkamai pritaikė materialines teisės normas.
14. Nesutinka su teismo išvada, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą, taip pat, kad jis pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi atsakovas, nusipirkęs automobilį jį parvežti į Lietuvą užsakė pas vežėją UAB „Dolvera”, užsakymą perdavė šios bendrovės vadybininkui D. J.. Aplinkybę, kad minėtas asmuo dirbo ir IĮ „Romantas“ sužinojo tik teisme, iš IĮ „Romantas“ pervežimo paslaugų nepirko, nebuvo informuotas, kad ši įmonė gabens automobilį. Pagal Tarptautinių kroviniu transportavimo važtaraštį CMR 0142116 tiek siuntėjas, tiek vežėjas ir gavėjas yra IĮ “Romantas”, kuris turėjo automobilį paruošti pervežimui, nes, kaip matyti iš fotonuotraukų, šis buvo su akivaizdžiu defektu, matėsi automobilio elektros instaliacijos pažeidimas. Šią aplinkybę patvirtino Šiaulių apylinkės teisme pervežimą vykdęs IĮ “Romantas” vairuotojas K. M., kurį atsakovas prašė apklausti liudytoju nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas tokio prašymo netenkino, kas rodo jo šališkumą.
15. IĮ “Romantas” neįvykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių, todėl šiuo atveju galimai yra vežėjo atsakomybė, taip pat ir UAB “Dolvera” nepasirūpino saugiu automobilio pargabenimu. CMR konvencijos prasme siuntėjas yra vežimo užsakovas, o šiuo atveju siuntėjas ir vežėjas yra IĮ “Romantas”, kuri nepasirūpino atjungti akumuliatoriaus, matydama akivaizdžius automobilio elektros instaliacijos pažeidimus, tai pat nenurodė apie krovinio (automobilio) trūkumus priimdama automobilį pervežimui. UAB “Dolvera” buvo perduotas didesnio pavojaus šaltinio - automobilio valdymas, įmonė užsiima automobilių gabenimu, yra šios srities profesionalas, todėl ji ir privalėjo pasirūpinti saugiu automobilio parvežimu, jai kyla atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 str.).
16. Teigia, kad apžiūros protokole 2013-04-23 specialisto išvadoje neatlikus jokio tyrimo yra nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo. Apžiūros metu buvo paimti elektros instaliacijos laidų fragmentai, tačiau laidų tyrimas nebuvo paskirtas, todėl konkreti gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatyta. Atsakovas apie tyrimą nebuvo informuotas, o šiuo metu laidai yra sunaikinti. Kadangi kelte degė ne vienas automobilis, o atsakovo automobilio laidų tyrimas neatliktas, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių specialisto labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį. Mano, kad išvadą dėl gaisro priežasties galėjo būti patvirtinta tik atlikus elektros instaliacijos laidų ekspertizę (specialisto tyrimą). Teismo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo automobilio defekto, neobjektyvi ir nepagrįsta, neatlikę tyrimo šios išvados negalėjo padaryti net specialistai, kad rodo teismo šališkumą ir sprendimo neteisėtumą.
17. Nesutinka su tuo, kad ieškovei turėtų būti atlyginama priekabos remonto metu naujų pakeistų detalių vertė 3562,33 EUR sumai, nes priekaba nebuvo nauja, turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas. Taip pat ieškovei nepagrįstai priteista PVM suma pagal sumokėtą sąskaitą UAB “Medra”, t.y. 3360 Lt (973,12 EUR), nors ieškovė yra PVM mokėtoja ir vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į PVM atskaitą, kuria gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM sumą arba ją susigrąžinti iš biudžeto. Priteisus žalą su PVM ieškovė nepagrįstai praturtėtų.
18. Teigia, kad mokėjimo nurodymuose Nr. 595, 599, 685, 712 nėra jokių duomenų, jog jie atlikti pagal sudarytą darbų atlikimo sutartį 2013-04-26 Nr.01 su UAB “Medra”, kad apmokama būtent 2013-05-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. MDR000002600, banko sąskaitos išraše nėra jokių duomenų apie tai, už ką pervedami pinigai, todėl šie įrodymai nepatvirtina dėl priekabos remonto patirtos žalos fakto ir dydžio.
19. Ieškovės pareiga buvo įrodyti padarytos žalos dydį dėl sudegusių lengvųjų automobilių kainos, tačiau ji, esant prašymui, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad už automobilius buvo sumokėtos pardavėjams sumos, nurodytos transporto priemonių pirkimo -pardavimo sutartyse, tik nurodė, kad pardavėjai tokių dokumentų neišduoda. Kadangi transporto priemones pirko įmonė, todėl privalo būti dokumentai, pagal kuriuos pinigai išlaiduoti iš įmonės kasos ar sąskaitos automobilių įsigijimui įmonės darbuotojams. Tačiau teismas vadovavosi transporto priemonių vertinimo ataskaitomis, kuriose pridėti dokumentai - transporto priemonių registravimo liudijimų kopijos, transporto priemonių pirkimo- pardavimo sutartys be vertimo į lietuvių kalbą. Nors buvo prašoma, tačiau vertimai nepateikti, iš transporto priemonių registravimo liudijimų neįmanoma suprasti, kas buvo jų ankstesni savininkai, pirkimo-pardavimo sutartys neįrodo pinigų sumokėjimo fakto, dalis jų pasirašyta tik pirkėjo, kuris galėjo pats nurodyti kainas. Mano, kad nesant pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, nėra įrodytas nuostolių dydis dėl lengvųjų automobilių sugadinimo.
20. Ieškovė UAB „Automeda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad kitose išnagrinėtose civilinėse bylose yra nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai) apie tai, kas ir kokiomis sąlygomis užsakė ginčo transporto priemonės pervežimą, kas atliko šios transporto priemonės pervežimą, dėl kokių pervežimo sąlygų šalys tarėsi, taip pat, kad vežėjo IĮ „Romantas“ veiksmuose jokių neteisėtų veiksmų nebuvo, nes jokių prašymų dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų ji negavo. Kad automobilio pervežimą atsakovas užsakė pas IĮ „Romantas“ patvirtino 2016-07-11 teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. J. ir šios aplinkybės atsakovas niekaip įrodymais nepaneigė (CPK 178 str.). Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014 nurodyta, kad šis liudytojas dirbo IĮ „Romantas“ ir gavo užsakymą pervežti ginčo automobilį, jokio prašymo dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų nebuvo gauta. Tai paneigia teiginius dėl susitarimo su UAB „Dolvena“ bei patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma, kad automobilį perveš IĮ „Romantas“. Be to, atsakovo ir vežėjo santykių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
22. Taip pat minėtoje byloje pripažinta, kad gaisro židinio zona buvo vilkiko priekabos pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL variklio skyriuje, byloje nenustatyta, jog IĮ „Romantas“ būtų įsipareigojusi paruošti krovinį pervežimui ar būtų gavusi iš krovinio siuntėjo atitinkamus nurodymus (instrukcijas) dėl su automobilio pakrovimu susijusių veiksmų, o gedimai automobilio elektros instaliacijoje nėra išoriniai ir akivaizdūs krovinio trūkumai, kuriuos vežėjas turi patikrinti ir pastebėti vykdydamas savo, kaip vežėjo, pareigas. Tiek Kėdainių rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas 2015-05-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-426-264/2015, kuria sprendimas paliktas nepakeistu, sprendė, kad negalima pripažinti, jog IĮ „Romantas“ būtų pažeidusi pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, todėl nėra jos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Šioje byloje pažymėta, kad automobilio savininkė bei pervežimo paslaugos užsakovė buvo R. L., jai automobilio įsigijimo bei pargabenimo aplinkybės buvo žinomos. Vėliau Šiaulių apylinkės teismo pripažinta, kad automobilio pirkėju pagal 2013-04-17 pirkimo – pardavimo sąskaitą – faktūrą Nr. 4010437 buvo V. Š..
23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad jis perdavęs ginčo automobilį pervežimui, nebetapo jos valdytoju, todėl jis negali būti atsakingu už kilusią žalą pagal CK 6.270 straipsnį, tačiau toks teiginys laikytinas nauju atsikirtimu, kuris nebuvo keliamas pirmos instancijos teisme (CPK 312 str.), be to, atsakovas pats sau prieštarauja – tai teigia, kad užsakė įsigytą transporto priemonę pervežti, vėliau nurodo, kad perleido ją valdyti ir naudotis vežėjui. Byloje nebuvo nustatyti jokie duomenys, kad transporto priemonė būtų buvusi kitais pagrindais perduota kokiam nors trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis. Kadangi atsakovas nusipirko automobilį, jis yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir jam atsakomybė kyla be kaltės, jis yra atsakingas už gaisro metu kilusias pasekmes, nes nesilaikė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai transportuojant naudotą, daužtą automobilį, vežėjui jokių sąlygų pervežimui nenurodė.
24. Už transporto priemonės techninę būklę – elektros instaliacijos defektus - atsakingi jų valdytojai - savininkai, kuriems taikomi griežti daikto saugumo reikalavimai, užtikrinti, kad daiktas nepadarytų žalos tretiesiems asmenims, kas yra nustatyta LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neveikimas tiesiogiai nulėmė nuostolių atsiradimą.
25. Atlikus gaisravietės apžiūrą buvo nustatyta aiški ir konkreti gaisro židinio kilimo zona, t.y. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistas įvykio vietos apžiūros protokolo specialisto išvados skiltyje konstatavo sekančią išvadą: „pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje“, o taip pat, kad neaptikta daiktinių įrodymų ar kitų požymių, leidžiančių manyti, kad gaisras kilo dėl padegimo, t.y. kokių nors trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų. Gaisro židinio vieta nustatyta ir nenuginčyta tiek šioje byloje, tiek išnagrinėtose civilinėse bylose, šią aplinkybę patvirtina teismo nurodyti duomenys.
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Atsakovo V. Š. apeliacinis skundas netenkintinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
28. Byloje nustatyta, kad 2013-04-23 ieškovės autovilkikas su puspriekabe 2013-04-23 buvo transportuojamas keltu „Victoria Seaways“, maršrutu Kylis - Klaipėda. Ieškovės autovežiu su priekaba buvo gabenami kroviniai – lengvieji automobiliai 2000 m. Ford Galaxy, 2006 m. VW Golf, 2001 m. OPEL Zafira, 2009 m. OPEL Vivaro, 2003 m. Ford Focus ((1 t., 10, 12, 17-18, 22-24, 49, 2 t. 152 b.l.), kurie gaisro metu sudegė, taip pat buvo apgadinti autovežis su puspriekabe.
29. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo trečiajam asmeniui (ieškovei), kuomet vežėjui (trečiajam asmeniui IĮ ,,Romantas“) gabenant atsakovui V. Š. priklausantį automobilį, dėl galimų jo defektų kilo gaisras ir dėl to nukentėjo ieškovės bei kitų asmenų kelte gabenami automobiliai, autovežis su puspriekabe.
30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai sprendė, kad civilinė atsakomybė kyla atsakovui, kaip automobilio savininkui, o ne IĮ „Romantas“, kuri Tarptautinių krovinių transportavimo važtaraštyje nurodyta kaip siuntėjas, vežėjas, gavėjas ir kuri nevykdė pareigos imtis visų saugumo priemonių bei paruošti pervežimui automobilį su akivaizdžiu išoriniu defektu. Taip pat teigia, kad atsakovo pareiga pagal CK 6.270 straipsnį negalima ir dėl to, kad UAB „Dolvera“ atstovui buvo perduoti duomenys dėl automobilio paėmimo, šiai įmonei perduotas automobilio valdymas ir jai kilo pareiga pasirūpinti saugiu automobilio su aiškiais išorės, elektros instaliacijos pažeidimais, pervežimu. Su tokiais teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
31. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatytos sąlygos atsakovo atsakomybei atsirasti.
32. Teismas byloje laiko nustatytu ir įrodytu bei apelianto įrodymais nenuneigtu, kad būtent atsakovui V. Š. atsiranda civilinė atsakomybė už padarytą žalą. Jis, būdamas automobilio savininku (šis faktas byloje neginčijamas šalių, nustatytas Šiaulių apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimu), pažeidė įstatyminę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Taip jis aukcione veikdamas R. L. vardu įsigijo sugadintą lengvąjį automobilį , kuris po to buvo perduotas vežėjui (trečiajam asmeniui) IĮ ,,Romantas“ pargabenimui į Lietuvos Respubliką, nepasirūpino, kad esant akivaizdžiai netvarkingai automobilio elektros instaliacijai būtų užtikrintas jos saugus gabenimas ir išvengta turtinės žalos atsiradimo. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad lengvasis automobilis jo pervežimo metu buvo trečiojo asmens IĮ ,,Romantas“ žinioje ir ši įmonė CMR važtaraštyje nurodoma kaip siuntėjas, vežėjas, gavėjas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone atsakingu dėl ieškovės turtui padarytos žalos laikytinas būtent atsakovas V. Š., kaip lengvojo automobilio teisėtas savininkas. Aplinkybė, kad atsakovas tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje įsigytos transporto priemonės valdymą buvo perdavęs trečiojo asmens IĮ ,,Romantas“ darbuotojui, nereiškia, kad esant nurodytai situacijai, jis negalėjo daryti įtakos tinkamam sugadinto automobilio pargabenimui.
33. Pripažintini nepagrįstais atsakovo V. Š. argumentai, jog ginčo atveju ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti trečiasis asmuo IĮ ,,Romantas“. Atsakovas pats patvirtino, kad su D. J., kuris, kaip jam tapo žinoma vėliau buvo IĮ ,,Romantas“ vadybininkas, derino visas su automobilio pargabenimu susijusias sąlygas, šiam asmeniui buvo pavesta išspręsti automobilio pervežimo į Lietuvą klausimus. Todėl laikytina, jog jis savo iniciatyva darė įtaką trečiajam asmeniui, kurio darbuotoju buvo D. J., gabenančiam į Lietuvą V. Š. priklausančią transporto priemonę. Kadangi atsakovas V. Š. pastoviai gabena įsigytus sugadintus automobilius į Lietuvą, tai, atsižvelgiant į jo gyvenimišką ir profesinę patirtį, manytina, jog jam buvo žinomos visos su tokių automobilių pargabenimu susijusios sąlygos. Atsakovas V. Š. aiškiai suvokė, kad vežėjas nėra jam perduotos transporto priemonės savininkas, o tik valdytojas, sugadinto automobilio netvarkingos elektros instaliacijos faktas buvo akivaizdus, tą atsakovas patvirtina ir apeliaciniame skunde. Atsakovas veikė kaip verslininkas, kuriam yra gerai žinomos sugadintų automobilių savybės, kuomet esant akivaizdžiai netvarkingai elektros instaliacijai, tolimesnis jo naudojimas yra ypač pavojingas, todėl jo pareiga buvo pasirūpinti ar įpareigoti kitus asmenis užtikrintini saugų automobilio pristatymą, nesukeliant kitiems asmenims žalos, ko jis nepadarė.
34. Aplinkybė, kad atsakovas buvo teisiniuose santykiuose su trečiuoju asmeniu IĮ ,,Romantas“ nesudaro teisinio pagrindo išvadai apie jo kaltės nebuvimą. Atsakovas V. Š., kaip profesionalus verslininkas, gabendamas trečiųjų asmenų transporto priemonėmis nupirktus sugadintus lengvuosius automobilius, kuriuose nėra atjungti akumuliatoriai, kartu su šiais asmenimis, turėjo pagrindą suvokti, kad jam gali kilti atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (kitų autotransporto priemonių savininkus) tuo atveju, jeigu automobiliai užsidegtų.
35. Sutiktina su teismo išvada, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikytos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios nacionalinės teisės normos. Priešingai apeliantui, jo nurodytos CMR konvencijos normos, nustatančios vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą sąlygas, netaikytinos šios bylos ginčui, nes ieškovės ir atsakovo nesiejo vežimo teisiniai santykiai. Nors galimai apie gresianti tokio automobilio eksploatacijos pavojų žinojo ir vežėjas, tačiau pagrįstai teismas sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens santykių vertinimas nėra šios bylos dalykas. Atsakovui nėra užkirstas kelias ateityje reikšti regresinį ieškinį IĮ „Romantas“ bei įrodinėti aplinkybę, jog vežėjui turėjo būti akivaizdus automobilio eksploatacijos pavojus.
36. Apeliaciniu skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo apklausti IĮ „Romantas“ vairuotoją K. M., kuris kitoje byloje patvirtino matęs, jog automobilis buvo su išoriniais, matomais defektais. Teismas 2016-07-11 posėdyje atmetė prašymą tuo pagrindu, kad apklausa būtų nereikšminga, byloje yra pakankamai duomenų dėl krovinio gabenimo ir bylos nagrinėjimo dalykas bei pagrindas nėra susijęs su šio asmens galimai žinomomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyto asmens apklausa nagrinėjamoje byloje, kurioje nesprendžiamas klausimas dėl vežėjo atsakomybės atsakovui, nebuvo tikslinga, nes liudytojo nurodytos aplinkybės neturėtų įtakos sprendžiant ginčą dėl nuostolių atlyginimo ieškovei. Kadangi teismo pareiga yra pašalinti iš bylos tai, kas nėra susiję su nagrinėjama byla, siekiant ekonomiškumo, koncentracijos principų įgyvendinimo bei greitesnio ginčo išsprendimo, pagrįstai atsisakyta tenkinti prašymą dėl liudytojo apklausos. Ta aplinkybė, jog teismas netenkino jo prašymo apklausti liudytoją, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas. Kitų aplinkybių, galinčių sukelti abejonių dėl teismo šališkumo, apeliantas nenurodo.
37. Apelianto skundo teiginiai, jog UAB „Dolvera“ atstovui buvo perduoti duomenys dėl automobilio paėmimo, šiai įmonei perduotas automobilio valdymas pripažintini nepagrįstais jokiais įrodymais bei deklaratyviais (CPK 178 str.). Atsakovas pats sutinka, kad D. J., su kuriuo buvo derintos visos automobilio pervežimo detalės, dirbo ir IĮ ,,Romantas“ vadybininku, kuris suorganizavo automobilio pervežimą pasitelkiant IĮ „Romantas“. Iš liudytojo D. J. parodymų, trečiojo asmens UAB „Dolvera“ atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas, susisiekęs su D. J., buvo jo informuotas, jog UAB „Dolvera“ neturi tinkamo transporto ir kad automobilio pervežimas bus atliekamas IĮ „Romantas“, dėl ko jis neprieštaravo. Aplinkybė, kad praeityje atsakovui automobilius gabendavo ir UAB „Dolvera“, nepatvirtina to fakto, kad atsakovas ir šiuo konkrečiu atveju buvo pavedęs organizuoti automobilio pervežimą šiai įmonei.
38. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad gaisras kilo dėl atsakovo automobilio defekto, teigia, kad ji yra neobjektyvi ir nepagrįsta, nes neatlikę tyrimo šios išvados negalėjo padaryti net specialistai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog kelte gaisras kilo dėl Kia Soul elektros gedimo, lėmusio šio automobilio variklio užsiliepsnojimą, kuris peraugo į gaisrą. Įvykį tyrę priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM gaisrų tyrimo centro specialistai įvykio vietos apžiūros protokolo specialisto išvadose konstatavo: „pagal apžiūros rezultatus nustatyta, kad gaisro židinio zona yra vilkiko (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pirmame aukšte stovėjusio lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Vilkikas-autovežis Renault Premium, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso IĮ „Romantas“. Klaipėdos apskr. VPK JUPP tyrėjo 2013-05-16 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kilusio gaisro, konstatavus, kad krovinio užsidegimas, kilęs gaisras laive ir iš to kilusios pasekmės atsirado ne dėl kieno nors įvykdytos nusikalstamos veikos, bet dėl atsakovo automobilio elektros instaliacijos gedimo, lėmusio šio automobilio variklio skyriaus užsiliepsnojimą, peraugusį į gaisrą (1 t. 11-12 b.l.). Pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius įrodymus teismas vertino visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste ir pagrįstai sprendė, kad jie patvirtina, jog žala atsirado būtent dėl atsakovo automobilio defekto sukelto gaisro. Nors apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistas neatliko išsamaus tyrimo, jo išvada nepagrįsta, jis priešingų įrodymų, paneigiančių gaisro kilimo priežastį, nepateikė (CPK 178 str.). Iš liudytojo D. J. parodymų nustatyta, kad atsakovas iš karto po kilusio gaisro apie tai buvo informuotas, todėl jis, būdamas profesionalus verslininkas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, domėtis vykusiu tyrimu dėl gaisro priežasties nustatymo, bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Tačiau atsakovas elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyta, jo nuomone, tikroji gaisro priežastis, todėl jo teiginys, kad gaisro židinys buvo ne jam priklausantis automobilis, liko neįrodytas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie vertintini kaip rašytiniai įrodymai, patvirtina, jog gaisro židinio zona buvo atsakovo automobilio variklio skyriuje.
39. Pastebėtina, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-247-673/2014, kurioje kito žalą patyrusio asmens (UAB Transtira“) buvo reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo vežėjui IĮ „Romantas“; Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-22 neįsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-217-772/2016 pagal ieškovės UAB „Transtira“ ieškinį atsakovams R. L. ir V. Š. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat yra konstatuota, kad gaisro židinio zona buvo būtent lengvojo automobilio KIA SOUL (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) variklio skyriuje. Nors Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės galios, nes atsakovas nebuvo bylos šalimi, o Šiaulių apylinkės teismo sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau teisėjų kolegija įvertina, kad teismai laikėsi tos pačios pozicijos, jog gaisro kilimo priežastis yra aiški iš ikiteisminio tyrimo duomenų.
40. Apeliantas nurodo, kad didesnių, nei faktiškai patyrė, nuostolių atlyginimas dėl autovežio bei puspriekabės remonto ieškovei, reikštų jos nepagrįstą praturtėjimą. Tokį teiginį grindžia tuo, kad ieškovei neturėtų būti atlyginama priekabos remonto metu naujų pakeistų detalių vertė 3562,33 EUR sumai (nurodo sumą be PVM), nes priekaba nebuvo nauja, turėjo būti paskaičiuotas nusidėvėjimas. Taip pat teigia, kad ieškovei nepagrįstai priteista PVM suma pagal sumokėtą sąskaitą UAB “Medra”, t.y. 3360 Lt (973,12 EUR), nors ieškovė yra PVM mokėtoja ir turi teisę į PVM atskaitą.
41. Žala reiškia vienos ar kitos teisės saugomos vertybės (jos dalies) praradimą, sumažėjimą ar kitokį neigiamą poveikį jai. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, patirtos išlaidos bei negautos pajamos. Tam, kad žala būtų atlyginta, būtina įrodyti ne tik jos faktą, bet ir dydį, t. y. ji turi būti apibrėžta. Deliktinės civilinės atsakomybės esmę sudaro padarytos žalos kompensavimas, t. y. pažeistos vertybės atkūrimas į buvusią būklę. Ginčo atveju ieškovė reikalauja, kad atsakovas jai padarytą žalą atlygintų ne natūra, o išmokėdama piniginę kompensaciją, todėl svarbu nustatyti žalos piniginę išraišką, t. y. nuostolius.
42. Atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovės pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio. Nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Teisėjų kolegija laiko pakankamais ieškovės pateiktus įrodymus, kad dėl puspriekabės remonto ji patyrė išlaidų, kurios sudarė 5607,04 Eur (19360 Lt) atkuriant šią transporto priemonę iki būklės, buvusios prieš gaisrą. Tą patvirtina 2013-05-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. MDR000002600 (t.1, b.l. 41), išrašyta įvykdžius darbų atlikimo sutartį 2013-04-26 Nr.01 su UAB “Medra” (t.1, b.l. 40). Nors apeliantas nurodo, kad neaišku, ar mokėjimo nurodymais Nr. 595, 599, 685, 712 apmokėta minėta sąskaita, nes jose nėra jokių duomenų, jog jie atliekami pagal sudarytą sutartį, nenurodyta, už ką pervedami pinigai, tačiau atsakovui neginčijant nurodytų remonto darbų atlikimo būtinybės, faktinio darbų atlikimo, neneigiant, kad sąskaita išrašyta būtent už puspriekabės remonto darbus, įvertinus, kad mokėjimai atlikti didesnei sumai nei nurodoma sąskaitoje-faktūroje po remonto darbų, teisėjų kolegija nemato pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis patirtomis už transporto priemonių remontą.
43. Apeliantas teigia, jog ieškovė nepagrįstai praturtėtų tuo atveju, jeigu būtų pilnai priteistos jos patirtos išlaidos dėl puspriekabės remontui panaudotų naujų detalių ir jų kainą būtų paskaičiuota neatsižvelgiant į pakeistų detalių nusidėvėjimą. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita — abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-166/2009). Žalos atlyginimo dydis dėl transporto priemonės apgadinimo, kai jos atkūrimas (remontas) yra ekonomiškai tikslingas, nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas; taip pat atlyginama keičiamų detalių naujomis vertė, kuri turėtų būti sumažinama, atsižvelgiant į sugadintų detalių susidėvėjimą.
44. Tačiau apeliantas, ginčydamas priteistos žalos dydį, nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Apeliantas skunde nepateikia jokių paskaičiavimų, nenurodo, koks senų detalių nusidėvėjimo laipsnis, kaip jo nuomone turėtų būti mažinamas žalos dydis. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kad sprendžiant dėl autovežio puspriekabės remonto metu patirtų išlaidų turėjo būti įvertinamas senų detalių nusidėvėjimas ir atitinkamai sprendžiamas klausimas dėl tikrųjų nuostolių dydžio nustatymo. Todėl pripažintina, kad apeliantas skunde pateikia naujus nesutikimo su ieškiniu argumentus, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Tokie jo teiginiai nedetalizuoti ir neparemti jokiais įrodymais, todėl laikytini samprotavimais. Ši bylos kategorija nepriskirta prie bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus. Byloje įrodymų, leidžiančių šį skundo teiginį pripažinti pagrįstu ir įrodytu.
45. Taip pat apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad pagal 2013-04-26 darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Medra“, vykdytojas įsipareigojo suremontuoti autovežį taip, kad jis atitiktų techninės apžiūros reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad iki gaisro autovežio puspriekabės detalės buvo nusidėvėjusios taip, jog priekaba neatitiktų techninės apžiūros reikalavimų. Fakto, kad iki gaisro autovežio puspriekabei buvo atlikta techninė apžiūra ir ji pripažinta atitinkanti techninius reikalavimus, atsakovas neneigė. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl senų detalių nusidėvėjimo ar detalių kainų paskaičiavimo įvertinus detalių nusidėvėjimą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantas nepaneigė, jog ieškovės patirta žala dėl autovežio puspriekabės remonto sudarė 5607,04 Eur (19360 Lt) atkuriant šią transporto priemonę iki būklės, buvusios prieš gaisrą.
46. Apelianto teigimu, transporto priemonių remonto išlaidos, kaip ieškovės patirti nuostoliai, turėtų būti priteisiami be PVM, kuris sudarė 3360 Lt (973,12 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė, apmokėdama pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už remontą, kartu sumokėjo ir PVM, todėl sumokėtas PVM laikytinas tiesioginiais ieškovės nuostoliais (CK 6.249 str. 1 d.). Atsakovo nuomone, ieškovė turi teisę į PVM atskaitą, kadangi ji yra PVM mokėtoja.
47. Tačiau pažymėtina, kad faktas, jog asmuo yra PVM mokėtojas, savaime nereiškia, kad jis turi teisę už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžinti iš biudžeto (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 57 str.), kadangi ši PVM mokėtojo teisė priklauso nuo tam tiktų sąlygų. Pagal PVMĮ 57 straipsnį, jei asmuo, kuris įsigyja prekes ar paslaugas, yra PVM mokėtojas, už paslaugas sumokėtą pirkimo PVM susigrąžina iš biudžeto. Tačiau ši jo teisė nėra absoliuti, ji priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Pagal PVMĮ 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal PVM įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti tik asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą. Tokiu būdu per PVM atskaitą užtikrinama, kad PVM, sumokėtas (mokėtinas) tiekėjams už iš jų įsigytas prekes arba gautas paslaugas, taip pat importo PVM, sumokėtas už importuotas prekes, neturėtų įtakos savikainai tų PVM mokėtojo gaminamų ir parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų, kurios yra PVM objektas ir už kurias pats PVM mokėtojas turi mokėti į biudžetą nustatyto dydžio PVM, taip pat kitų prekių ir paslaugų, kurios nurodytos 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
48. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta (apelianto neįrodinėta), kad juridinis asmuo (šiuo atveju ieškovė) atitiktų nurodytas sąlygas ir būtų įgijusi teisę susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovės turėtos remonto išlaidos jai turėjo būti priteistos be PVM. Pažymėtina, kad tokiais kriterijais vadovaudamasis klausimą, ar asmens turėtos trūkumų šalinimo išlaidos jam turėtų būti priteisiamos be PVM, sprendė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015.
49. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kurioje kasacinis teismas suformulavo taisyklę, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Šios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės nesutampa. Pirmiau nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs iš draudimo teisinių santykių, ir buvo sprendžiama dėl to, ar, atsižvelgiant į Transporto priemonių draudimo taisyklėse pateiktą draudžiamojo įvykio metu patirtų nuostolių apibrėžimą, į minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti turi būti įtraukta PVM suma, ar ne. Joje nebuvo sprendžiama dėl pagal rangos sutartį atliktų remonto darbų išlaidų atlyginimo ir jų dydžio. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2008 šio teismo nėra pasisakoma dėl PVM atskaitos, o pirmosios instancijos teismo buvo sprendžiama dėl būsimų remonto išlaidų atlyginimo, todėl nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi.
50. Nors apeliantas teigia, jog ieškovė neįrodė, kiek sumokėjo už gaisro metu sugadintus pervežamus automobilius, tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, pats jokių duomenų, kad automobilių vertė ir kaina rinkoje įsigijimo metu buvo kitokia nei nurodyta jų įsigijimo dokumentuose, nepateikė. Ieškovės pateiktose transporto priemonių vertinimo ataskaitose nekeliama abejonių dėl turto vertės pagal įsigijimo dokumentus, taip pat ieškovė buvo pateikusi įsigijimo dokumentų originalus. Apeliantas šių įrodymų kitais įrodymais nepaneigė. Jis skunde neginčija, kad lengvieji automobiliai buvo visiškai sugadinti ir kad jų remontas nebuvo tikslingas, taip pat, kad automobilių įsigijimo sandoriai būtų negaliojantys.
51. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma (ieškovės atstovo paaiškinimai, vertinimo ataskaita, transporto priemonių įsigijimo dokumentai) patvirtina, kad ieškovė dėl sugadintų gaisro metu automobilių patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius.
52. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos teisingai pritaikius materialinės teisės normas, nepažeidus įrodymų vertimo taisyklių. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Teisėjai Margarita Dzelzienė
Laimantas Misiūnas
Laimutė Sankauskaitė