Bylos Nr. 1S-805-462/2010

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos respublikos vardu

2010 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-11-11 nutarties, ir

n u s t a t ė:

R. G. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2010-10-22 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-11-11 nutartimi atmetė pareiškėjo R. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2010-10-22 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundu R. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutartį, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2010-10-22 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą. Skunde nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamąją nutartį, pareiškime pateiktus faktus ir aplinkybes vertina tik atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., kontekste. Jo 2010-10-12 pareiškime Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai nenurodyta, kad V. G. veiksmuose yra vien tik sukčiavimo požymių. Pareiškime nurodė, kad turi dokumentus, patvirtinančius, jog vyko derybos dėl V. G. 50 procentų akcijų pardavimo už 4 milijonus litų. Taip pat turi informacijos, kad V. G. už akcijas gavo didelę pinigų sumą, kurią pervedė į savo sukurtą ofšorinę kompaniją, per kurią neapmokestintus pinigus investuoja Lietuvoje į įvairias įmones. R. G. teigia, kad pats asmeniškai dalyvavo derybų dėl akcijų pardavimo procese, todėl jam žinomi konkretūs faktai, kurie nebuvo nustatinėjami priimant skundžiamą prokuratūros nutarimą. Taip pat buvo ignoruoti prie pareiškimo pateikti įrodymai, neišsiaiškintos aplinkybės, ar V. G. veika neturi požymių, už kuriuos atsakomybė numatyta kituose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose, kadangi UAB „Statega“ siekia nuslėpti pinigų kilmę, o V. G. slepia mokesčius. R. G. pažymi, kad liko neišaiškintos pareiškime nurodytos aplinkybės, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. G. prašo skundą tenkinti.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas pareiškėjo R. G. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2010-10-22 nutarimo panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta.

Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, kai be ikiteisminio tyrimo aišku, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio numatytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos.

Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad jei pareiškėjas mano, kad 2009-10-02 tarp V. G. ir UAB „Statega“ sudaryta mainų sutartis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, vadovaudamasis civilinio proceso normomis jis galėjo kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str. 5 d.), tačiau tokio reikalavimo teismui nepateikė. Pareiškėjas R. G., aukštesniajam teismui pateiktuose dokumentuose pažymi, kad tarp V. G. ir UAB „Statega“ yra sudarytas apsimestinis sandoris, kuriuo V. G. siekia nuslėpti mokesčius. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 str. 2 d. numatyta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. R. G. civilinio proceso tvarka galėjo pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jo teises, pripažinimo negaliojančiu, tačiau tokio ieškinio nepareiškė.

Konstatuotina, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms – kaltininko subjektyviųjų požymių, nusikalstamos veikos elementų, kurie esmingai apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Pareiškėjas R. G. nepateikė jokių minimalių nusikalstamos veikos požymių, atitinkamai padaryti spėjimai apie galbūt V. G. atliktą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str., taip pat kitas nusikalstamas veikas.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės 2010-10-22 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2010-10-22 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstai konstatavo, jog tarp R. G. ir V. G. susiklostę civiliniai santykiai, kurie šiuo metu nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka (Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-505-125/2010, kurioje ieškovas V. G. yra pareiškęs ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo). Teismas, civilinio proceso tvarka nagrinėdamas ieškovo V. G. pateiktą civilinį ieškinį atsakovui R. G., nustatęs, kad galbūt V. G. veiksmai yra nusikalstami ir dėl to jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, priima nutartį bei praneša apie tai prokuratūrai.

Kitų objektyvių įrodymų be pareiškėjo R. G. įsitikinimo, jog V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., taip pat kitas nusikalstamas veikas, byloje nėra.

Pagrindo naikinti 2010-10-22 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės nutarimą ir 2010-11-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 str., 441 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a:

pareiškėjo R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-11 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                    Remigijus Preikšaitis