Civilinė byla Nr. 2A-2808-910/2021
Teisminio proceso Nr.2-68-3-12435-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1;
(S)
1.3.7.2.4; 3.2.1.3; 3.2.3.4; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. DGKS-1349 darbo byloje Nr. APS-131-4966 (toliau – Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą, kaip pateiktą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 120 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2017 m. sausio 26 d. su atsakove sudarytą darbo sutartį dirbo greitojo reagavimo grupėje apsaugos darbuotoju. Darbo metu, 2017 m. gruodžio 16 d., ieškovas, bandydamas sulaikyti besipriešinantį agresyvų nusikaltėlį, patyrė traumą – jam buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to ieškovas nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. (duomenys neskelbtini). Ieškovo (duomenys neskelbtini), šiuo metu jam (duomenys neskelbtini). Pasibaigus (duomenys neskelbtini), ieškovas 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo ir atlyginti neturtinę žalą.
3. Ieškovo teigimu, jis prarado darbą, kurį dirbdamas būtų gavęs apie 120 000 Eur. Ieškovas bandė su atsakove susitarti taikiai, tačiau darbdavė teigė, kad dėl patirtos žalos (duomenys neskelbtini) ieškovas yra kaltas pats. Dėl patirtos traumos ieškovas negali susirasti normalaus darbo, turi keisti kvalifikaciją, negali išlaikyti šeimos. Ieškovui (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovo, dirbdamas pas atsakovę, jis nebuvo apmokytas, kaip elgtis smurto atveju, kaip sulaikyti besipriešinantį asmenį. Darbdavė nekėlė ieškovo kvalifikacijos. Ieškovas nedalyvavo fizinio pasirengimo kursuose, bendravimo su nusikaltėliais mokymuose. Įvykio dieną ieškovas į darbą buvo iškviestas antrą parą iš eilės, todėl negalėjo tinkamai orientuotis tokio pobūdžio darbe.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 16 d., vykdydamas darbo funkcijas, nuvyko į atsakovės klientės UAB „Olympic casino group Baltija“ valdomą objektą (Olybet kazino) dėl galimai agresyviai besielgiančių lankytojų. Išsaugotas vaizdo įrašas patvirtina, kad ieškovas pildė dokumentus, laukdamas atvykstančios policijos. Agresyvus lankytojas, sėdėdamas ant fotelio, tikėtina, provokavo ieškovą, jį filmuodamas ar kažką pasakydamas. Dėl to ieškovas nepagrįstai nusprendė panaudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones. Kilusių grumtynių metu besipriešinantis asmuo (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. sausio 5 d. sudarė nelaimingo atsitikimo darbe aktą, o gydymo įstaiga pažymoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš darbo buvo atleistas 2019 m. lapkričio 20 d. pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
6. Pasak atsakovė, ji, kaip darbdavė, jokių savo pareigų nepažeidė. Ieškovo traumą nulėmė trečiojo asmens, su kuriuo ieškovas susigrūmė, ir paties ieškovo veiksmai, nes ieškovas pats inicijavo grumtynes. Ieškovas patirtos žalos atlyginimo gali reikalauti iš jam žalą padariusių asmenų, kurie yra nustatyti. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Darbo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Tuo metu ieškovas taip pat dirbo (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovas turėjo žinias, pasirengimą ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas (užduotis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Pripažino, kad Darbo ginčų komisijos Sprendimas neteko galios. Priteisė atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad neturtinę žalą atlygina tik už žalą atsakingas asmuo, pagal DK nuostatas – darbo pareigų pažeidimą padaręs asmuo. Teismas nustatė, kad, prieš įsidarbindamas pas atsakovę, ieškovas 2017 m. sausio 19 d. užpildė darbuotojo anketą, kurioje pats nurodė, jog (duomenys neskelbtini), turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Taigi tiek pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, tiek pagal ieškovo eitas kitas pareigas ieškovas turėjo žinias, pasirengimą ir gebėjimus dirbti apsaugos darbuotojo darbą.
9. Iki įvykio ieškovas pas atsakovę jau buvo dirbęs beveik metus. Įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į darbdavę dėl tam tikrų jo darbo pareigų išaiškinimų, byloje nėra. Dėl to ieškovas nepagrįstai teigia, kad nežinojęs, kaip reikia elgtis konfliktinių situacijų metu. Ieškovo nurodyta aplinkybė apie jo darbą antrą parą iš eilės neturi reikšmės ginčui išspręsti.
10. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis ginčo įvykio vaizdo įrašas atskleidžia, jog (duomenys neskelbtini) ieškovas patyrė tuomet, kai jis pats užsipuolė sėdėjusį ant sofos kazino lankytoją (inicijavo grumtynes), pastarajam ieškovą kalbinant, tačiau fiziniu būdu niekaip su ieškovu nekontaktuojant. Ieškovo traumą lėmė pirmiausiai jo paties nesusivaldymas ir kovinių veiksmų panaudojimas, siekiant sulaikyti tuo metu nesipriešinantį asmenį.
11. Pagal Asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį ieškovas neturėjo pagrindo naudoti fizinę prievartą, nes tuo metu, kai jis nusprendė panaudoti fizinės prievartos priemones, sėdėjęs ir tik ieškovą kalbinęs asmuo nekėlė grėsmės nei objektui, nei ieškovo, nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Ieškovas su atsakovės teisės aktuose įtvirtintais fizinės prievartos naudojimo pagrindais buvo susipažinęs pasirašytinai. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamoje situacijoje aptarti ieškovo veiksmai buvo pertekliniai ir neatitiko kovinių veiksmų panaudojimo sąlygų. Policijos pareigūnai jau buvo iškviesti į vietą, kazino lankytojas ieškovui nesipriešino ir fiziniu būdu su juo nekontaktavo. Įvykusių grumtynių metu ieškovo patirtai traumai įtakos turėjo ir jo paties elgesys, ir kazino lankytojo (duomenys neskelbtini). Darbdavė jokių darbo pareigų nepažeidė, byloje nenustatytos sąlygos darbdavės atsakomybei kilti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepriėmė patikslinto ieškovo ieškinio, neišsireikalavo visų bylai išspręsti reikalingų dokumentų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Darbo ginčų komisija 2021 m. kovo 31 d. sprendimu atsisakė priimti ieškovo pateiktą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Procesas Darbo ginčų komisijoje buvo šališkas, ieškovui nebuvo leidžiama pasisakyti, iš atsakovės nebuvo išreikalauti prašomi dokumentai.
12.2. Nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, įvyko 2017 m. gruodžio 16 d. Ieškovas (duomenys neskelbtini), vėliau buvo paskelbtas karantinas. Ieškovas bandė surinkti visą informaciją, tačiau (duomenys neskelbtini), todėl dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2020 m. liepos mėnesį. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimui ieškinio senaties terminas netaikomas, o reikalavimui priteisti turtinę žalą terminas nepraleistas arba praleistas nežymiai. Ieškovas dėl nelaimingo atsitikimo darbe patyrė (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas siekia apginti tokią vertybę kaip asmens sveikata, kuri (duomenys neskelbtini) dėl nepakankamos saugos ir sveikatos kontrolės įmonėje, darbdavės požiūrio į darbuotoją, jo sveikatą, darbo laiko apskaitą, darbuotojo apmokymą, pagalbą darbuotojui tokiose situacijose, pripažintina, kad senaties terminai nėra praleisti, o darbuotojo pažeistos turi būti ginamos.
12.3. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovas (duomenys neskelbtini). Ieškovui jo atleidimo iš darbą dieną sumokėta išeitinė kompensacija neatitiko jo gauto vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovas prašė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nurodė, kad dėl patirtos žalos ir (duomenys neskelbtini) darbuotojas yra pats kaltas. Atsakovė, motyvuodama komercine paslaptimi, iki šiol taip pat nėra pateikusi ieškovui visų žalos įrodymui reikalingų dokumentų. Vėliau prasidėjo karantinas, todėl procesas dėl skundo pateikimo užsitęsė.
12.4. Ieškovui, atliekančiam darbo pareigas, buvo (duomenys neskelbtini). Dėl to jis patyrė 120 000 Eur turtinę žalą. Šiuo metu ieškovas negali susirasti darbo, turi keisti kvalifikaciją, negali išlaikyti šeimos, jam (duomenys neskelbtini). Darbdavys nepagrįstai teigia, kad ieškovas tinkamai neatliko savo pareigų ir dėl savo veiksmų patyrė žalą. Darbuotojas apskritai nebuvo apmokytas, kaip jam elgtis smurto atveju, kaip sulaikyti besipriešinantį asmenį. Pagal darbo sutartį ieškovas turėjo būti paruoštas darbui, tačiau nei apmokymų, nei kvalifikacijos kėlimo, nei kitos pagalbos per visą darbo laikotarpį ieškovas negavo. Atsakovė nepateikia jokių duomenų, galinčių patvirtinti jos teiginius, kad ieškovo veiksmai buvo nepagrįsti ir viršijo jo kompetenciją.
12.5. Atsakovė neužtikrino darbuotojo saugos ir sveikatos sąlygų. Ieškovas vyko į objektą po paros darbo, t. y. nebuvo užtikrintas darbo ir poilsio režimas. Darbuotojas iš įstaigos į pavojingą situaciją vyko vienas, į darbuotojo kvietimą pagalbai nebuvo sureaguota laiku. Sulaikomi asmenys buvo agresyvūs, žinomi policijai. Sulaikomas asmuo grasino su visais susidoroti, iššaudyti, sukviesti savus nusikalstamo pasaulio asmenis, jau skambino telefonu. Ieškovas tiesiog norėjo paimti telefoną, kad būtų užtikrinta objekto apsauga. Darbuotojui nebuvo keliama kvalifikacija, vedami fizinio parengimo kursai, bendravimo su nusikaltėliais apmokymai, neatliekami kiti parengiamieji apmokymai tokiam darbui dirbti. Nėra jokių duomenų, kad dėl ieškovo kaltų veiksmų ar didelio neatsargumo būtų pagrindas mažinti atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį.
12.6. Ieškovas dėl (duomenys neskelbtini), kuriame jo darbo užmokestis per mėnesį buvo 800 Eur. Po (duomenys neskelbtini) jam būtų priklausiusi 400 Eur dydžio (duomenys neskelbtini) pensija. Taigi iki pensijos ieškovo patirta žala – 124 800 Eur (800 Eur x 12 mėn. x (duomenys neskelbtini) metų). Tuo tarpu nuo pensijos iki (duomenys neskelbtini) m. amžiaus (vidutinė vyrų gyvenimo trukmė) ieškovo patirta turtinė žala – 120 000 Eur (400 Eur x12 mėn. x (duomenys neskelbtini) m.). Ieškovo galimybei užsidirbti bei gauti jau uždirbtas pajamas buvo pakenkta, todėl jam turi būti priteistos negautos pajamos nuo to momento, kai jis buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) iki jam būtų priklausiusi (duomenys neskelbtini) pensija, bei atitinkama turtinė žala dėl prarastos (duomenys neskelbtini) pensijos. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl sveikatos sutrikdymo negrąžintinai vidutiniškai priteisiama ir 25 000 Eur dydžio neturtinė žala.
13. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme buvo vykdomas griežtai laikantis teisinio reguliavimo ir jokios ieškovo teisės nebuvo pažeistos (ribojamos). Teismas aiškiai motyvavo, dėl kokių priežasčių nebuvo priimtas patikslintas ieškinys. Ieškinys nebuvo pasirašytas, pateiktas elektroniniu paštu, pakeistas ieškinio dalykas nebuvo nagrinėtas privaloma išankstine darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovui buvo pranešta apie 2021 m. liepos 19 d. paskirtą teismo posėdį, sudarytos galimybės atvykti į bylos nagrinėjimą teismo patalpose arba dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Tačiau ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, jo prašymas atidėti teismo posėdį buvo nemotyvuotas. Taip pat ieškovas neteikė teismui jokių prašymų dėl dokumentų išreikalavimo. Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu pats elgėsi pasyviai.
13.2. Pagal DK 151 straipsnį darbo teisiniuose santykiuose žalos atlyginimas siejamas su konkrečiai darbo sutarties šaliai tenkančių darbo pareigų pažeidimu. Dėl 2017 m. gruodžio 16 d. įvykusio ieškovo sužalojimo atsakovė, kaip darbdavė, jokių savo pareigų nepažeidė. Ieškovo patirtą traumą lėmė trečiojo asmens ir paties ieškovo veiksmai. Ieškovas turi visas teisines galimybes pretenzijas dėl žalos atlyginimo pareikšti įvykio kaltininkams. Visi konflikte dalyvavę asmenys yra nustatyti, dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas dėl nusikalstamos veikos žalą patyręs asmuo gali reikalauti jos atlyginimo iš įtariamojo ar kaltinamojo. Ieškovas šia teise nepasinaudojo.
13.3. Teisės aktai asmenims, siekiantiems dirbti apsaugos darbuotojais, kelia tam tikrus reikalavimus. Konkretaus asmens gebėjimus ir tinkamumą dirbti tokį darbą patvirtina apsaugos darbuotojo pažymėjimas. Ieškovas darbo sutarties sudarymo metu apsaugos darbuotojo pažymėjimą turėjo. Ieškovas tuo metu taip pat dirbo ir (duomenys neskelbtini). Neabejotina, kad tokį darbą dirbantys asmenys papildomai turi specialų pasirengimą ir puikiai žino, kaip reikia elgtis, iškilus konfliktui. Ieškovas taip pat yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo žinias, pasirengimą ir gebėjimus, kad galėtų sėkmingai atlikti apsaugos darbuotojo funkcijas (užduotis).
13.4. Ieškovas (duomenys neskelbtini) patyrė, kai jis nusprendė sulaikyti nesipriešinantį kazino lankytoją, panaudodamas kovinių imtynių veiksmus ir specialiąsias priemones (antrankius). Šie ieškovo veiksmai buvo įgyvendinti nesilaikant specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos ir sąlygų. Ieškovui buvo puikiai žinoma, kokiais atvejais apsaugos darbuotojams suteikiama teisė prieš kitus asmenis naudoti specialiąsias priemones. Asmens ir turto saugos įstatymas fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimą sieja su tais atvejais, kai pažeidėjas savo veiksmais kelia grėsmę apsaugos darbuotojo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, aktyviai bando išvengti sulaikymo. Be to, specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka reglamentuojama ir atsakovės vidaus teisės aktais – Šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo ir saugaus elgesio su šaunamuoju ginklu taisyklėmis, pagal kurias specialiosios priemonės turi būti naudojamos tais atvejais, kai pažeidėjas aktyviais veiksmais bando išvengti sulaikymo.
13.5. Vaizdo kameros užfiksavo, kad ieškovas pildė duomenis apie įvykį, kazino lankytojai sėdėjo ant fotelių ir fiziškai su ieškovu nekontaktavo, aktyviais veiksmais nebandė pasišalinti iš vietos, tokiu būdu išvengdami sulaikymo. Ieškovas pasidavė vieno iš pažeidėjų provokacijai (tikėtina, filmavimui, kalboms) ir pats nusprendė prieš šį asmenį panaudoti fizinę jėgą bei specialiąsias priemones. Tokie ieškovo veiksmai buvo pertekliniai ir neatitiko kovinių veiksmų bei specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygų. Pažeidėjai savo elgesiu tiesioginės grėsmės nei saugomam objektui, nei apsaugos darbuotojo sveikatai ar gyvybei nekėlė. Ieškovas turėjo įvertinti, kad tuo metu jau buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę ir būtų perėmę šiuos asmenis savo atsakomybėn. Taigi įvykusių grumtynių metu patirtai traumai įtakos turėjo ir paties ieškovo elgesys.
13.6. Ieškovas neargumentuoja, kodėl patirtus išgyvenimus vertina tokia didele – 25 000 Eur – suma. Žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka būtent nukentėjusiam asmeniui. Darbdavys nėra pažeidęs savo pareigų, o ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas jokiais įrodymais.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2017 m. sausio 26 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2017 m. vasario 1 d. buvo priimtas dirbti operatyvaus reagavimo grupės apsaugos darbuotoju. Tą pačią dieną ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės darbo tvarkos taisyklėmis ir kitais norminiais aktais. Ieškovas 2017 m. gruodžio 16 d., vykdydamas darbo funkcijas, atvyko į atsakovo klientės UAB „Olympic Casino Group Baltija“ valdomą objektą dėl galimai agresyviai besielgiančių lankytojų. Ieškovui bandant panaudoti fizinę jėgą ir specialiąsias priemones prieš vieną iš lankytojų, jie griuvo ir ieškovas patyrė traumą – jam (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2018 m. sausio 5 d. sudarė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65594-17 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) numatytos nusikalstamos veikos. Ieškovas tyrėjo 2018 m. sausio 12 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju.
16. Ieškovas dėl 2017 m. gruodžio 16 d. patirtos (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti apsaugos darbuotoju, jam nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. teikė atsakovei prašymus atleisti jį iš darbo, kartu prašydamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė 2019 m. lapkričio 20 d. nutraukė darbo sutartį su ieškovu pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą – darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo.
17. Ieškovas 2020 m. kovo 15 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jam iš atsakovės priteisti 120 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai padengti. Darbo ginčų komisija sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos išieškojimo, konstatavusi, kad praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Darbo ginčų komisija nustatė, kad ieškovas nenurodė, kokių svarbių dokumentų atsakovė atsisakė jam pateikti, ir nepagrindė savo teiginio, kad be šių dokumentų nebuvo objektyvios galimybės tinkamai (motyvuotai) surašyti prašymo Darbo ginčų komisijai. Dėl to Darbo ginčų komisija nepripažino, kad ieškovas procedūrinį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujino.
18. Ieškovas 2021 m. gegužės 6 d. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 120 000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą.
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, nenustatęs atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, t. y. nenustatęs būtinųjų darbdavės atsakomybės sąlygų.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
20. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimo, neišsireikalavo visų dokumentų, neleido ieškovui dalyvauti procese ir apsiginti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2021 m. gegužės 6 d. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 120 000 Eur kompensaciją už neturtinę žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovo ieškinį, 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi įpareigojo Darbo ginčų komisiją iki 2021 m. gegužės 11 d. pateikti teismui darbo bylą. Darbo ginčų komisijai pateikus bylos duomenis, teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo nutarties kopijos gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį bei visą su ginču susijusią medžiagą ir skyrė 2021 m. birželio 10 d. parengiamąjį teismo posėdį. Nutartimi šalims buvo išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės.
22. Teismas 2021 m. birželio 1 d. pareikalavo, kad Vilniaus apskrities VPK pateiktų informaciją, ar byla dėl 2017 m. gruodžio 16 d. įvykusio incidento (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65594-17) buvo perduota teismui, ar buvo baudžiamąja tvarka nubausti incidente dalyvavę asmenys, ar jie pripažino savo veiksmus, ar ieškovas baudžiamajame procese pareiškė civilinį ieškinį, ar ši žala buvo priteista.
23. Ieškovas 2021 m. birželio 9 d. elektroniniu paštu pranešė teismui, kad dėl (duomenys neskelbtini) jam teko laikinai išvykti iš Lietuvos, todėl teismo dokumentus gavo tik vakar. Ieškovas taip pat nurodė, kad neturėjo laiko tinkamai pasiruošti ir grįžti į Lietuvą, bei prašė suteikti galimybę pareikšti patikslintą ieškinį, nukelti teismo posėdį datai, kai jis bus grįžęs į Lietuvą nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 31 d.
24. Teismas 2021 m. birželio 10 d. parengiamojo posėdžio metu skyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2021 m. liepos 19 d. 9:30 val., nurodydamas, kad, ieškovui negalint fiziniu būdu dalyvauti parengiamajame posėdyje, siūloma teikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba nuotoliniu būdu. Ši informacija ieškovui buvo išsiųsta jo nurodytu elektroniniu paštu.
25. Ieškovas 2021 m. liepos 18 d. elektroniniu paštu teismui pateikė patikslintą ieškinį, taip pat prašė paskirtą teismo posėdį atidėti iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 144 800 Eur turtinę žalą ir 25 000 Eur neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas nurodė, kad pažymos bus pateiktos teismui, kai tik buvusi darbdavė pateiks duomenis apie gautas ir būsimas pajamas.
26. Teismas 2021 m. liepos 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nutarė nepriimti patikslinto ieškinio dėl to, kad šis ieškovo nepasirašytas, o patikslinto ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje. Taip pat teismas netenkino ieškovo prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes nenurodytos priežastys, dėl kurių ieškovas negali dalyvauti posėdyje, nors jam sudaryta galimybė prisijungti nuotoliniu būdu. Teismas parengiamojo posėdžio metu perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo ieškovo ieškinį (CPK 231 straipsnio 5 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos, reglamentuojančios darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, nustato teismui ne tik pareigą būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus bei viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 414 ir 417 straipsniai), bet taip pat ir pareigą baigti pasirengimą bylos nagrinėjimui ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo dienos (CPK 413 straipsnio 1 dalis), o pačią bylą išnagrinėti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo dienos, kurią buvo baigtas pasirengimas bylą nagrinėti teisme (CPK 413 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinio proceso įstatyme įtvirtinti trumpi darbo bylų nagrinėjimo terminai, kurie yra nustatyti darbuotojo naudai.
28. Pažymėtina ir tai, kad, nors darbuotojas ir pripažįstamas silpnesniąja ginčo šalimi, kurios padėtis ir priklausymas nuo darbo pajamų lemia darbo ginčus nagrinėjančių Darbo ginčų komisijos ar teismo prievolę veikti aktyviau, nustatant darbuotojui padarytos žalos atlyginimo pagrindus ir dydį, tačiau darbuotojas nėra atleistas nuo bendrųjų jam, kaip proceso šaliai, CPK nustatytų pareigų. Taigi ieškovas taip pat turėjo pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Taip pat ieškovas pagal CPK nuostatas nėra atleistas ir nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Negalėdamas pateikti tam tikrų įrodymų, ieškovas turi pateikti teismui prašymus, kokius įrodymus teismas turėtų išreikalauti (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, 2021 m. birželio 9 d. prašydamas atidėti teismo posėdį jo grįžimo į Lietuvą laikotarpiui nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 31 d., faktiškai nenurodė teismui jokių svarbių šio išvykimo aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, galinčių atskleisti svarbias priežastis, dėl kurių ieškovas negalėtų dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, paskirtame laikantis proceso teisės normų nustatytų trumpų terminų, arba susirasti atstovo. Ieškovas prie aptariamo prašymo pridėjo tik kelionės bilietus, patvirtinančius 2021 m. balandžio 25 d. dienos kelionę iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Tuo tarpu jokių duomenų, patvirtinančių ieškovo išvykimo iš Lietuvos priežastis, taip pat jo grįžimo į Lietuvą laiką, ieškovas nepateikė.
30. Nutarties 21-25 punktuose aptartos šios bylos proceso eigos aplinkybės patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė CPK 179 ir 414 straipsniuose nustatytas įrodymų rinkimo pareigas, t. y. išsireikalavo visus bylai išnagrinėti reikšmingus duomenis iš darbo ginčų komisijos, atsakovės ir ikiteisminio tyrimo įstaigos. Taip pat teismas, ieškovo prašymu, atidėjo pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, sudarydamas ieškovui visas sąlygas dalyvauti kitame posėdyje nuotoliniu būdu arba teikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Tačiau ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Likus vienai dienai iki paskirto kito parengiamojo teismo posėdžio vėl pateikė prašymą atidėti posėdį, nenurodydamas jokių šio prašymo priežasčių, taip pat pateikė nepasirašytą patikslintą ieškinį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas nevykdė CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto reikalavimo pateikti pasirašytą procesinį dokumentą, taip pat nevykdė CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, teikiant prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisę atsisakyti priimti ieškovo patikslintą ieškinį (CPK 141 straipsnio 3 dalis), taip pat išnagrinėti bylą iš esmės ieškovui teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 230 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1 dalis).
32. Pirmosios instancijos teismas vienu iš motyvų, dėl kurių atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį, nurodė aplinkybę, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos nebuvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu.
33. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimų priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas, reiškiamų kartu su reikalavimu pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priskirtinumo teismams, yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).
34. Vertinant, ar reikalavimai tarpusavyje susiję taip, kad, taikant CPK 24 straipsnio 1 dalį, visi jie gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme, turi būti atsižvelgiama į reikalavimų teisinę prigimtį, faktinį pagrindą bei aplinkybę, ar vieno reikalavimo tenkinimas arba tenkinimo apimtis priklauso nuo kito reikalavimo tenkinimo. Nors darbo ginčai dėl neišmokėto darbo užmokesčio į tiesiogiai teisme nagrinėtinų ginčų kategoriją nepakliūva ir jiems taikomas DK 287 straipsnyje nurodytas privalomas nagrinėjimas ikiteisminiame organe – darbo ginčų komisijoje, šiuo atveju, atsižvelgiant į nurodytą reikalavimų sąsajumą, reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio nagrinėtinas tiesiogiai teisme. Toks nagrinėjimas, be kita ko, atitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), taip pasiekiamas greitesnis teisinės taikos atkūrimas (CPK 2 straipsnis), nes, kuriai nors šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, nebereikia inicijuoti dar vieno teismo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016).
35. Kitoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje viena iš šalių taip pat rėmėsi argumentu, kad ginčas tokia apimtimi, kokia išnagrinėtas teisme, nebuvo nagrinėtas darbo ginčų komisijoje, todėl buvo nesilaikyta ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, buvo išaiškinta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme nėra reiškiami nauji, nesusiję su pradiniu ieškiniu reikalavimai, o tik modifikuojami (tikslinami) reikalavimai, dėl kurių vyko ginčas Darbo ginčų komisijoje, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas Darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019).
36. Nagrinėjamu atveju Darbo ginčų komisijai pateiktu skundu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 120 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai padengti, skunde rėmėsi neturtinę žalą reglamentuojančiomis teisės normomis. Ieškovas dalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje, kurio metu paaiškino, kad reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, todėl senaties terminas nepraleistas. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 120 000 Eur kompensacijos už neturtinę žalą, tačiau taip pat nurodė, kad dėl 2017 m. gruodžio 16 d. patirtos traumos per nedarbingumo laikotarpį iki 2019 m. lapkričio 20 d. prarado lėšas, darbą (duomenys neskelbtini), kurioje dirbdamas dar būtų gavęs apie 120 000 Eur.
37. Patikslintame ieškinyje, kuris ieškovo nepasirašytas, prašyta dėl patirtos darbe traumos priteisti iš atsakovės 144 800 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos.
38. DK 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą. Taigi pareiga atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą kyla esant toms pačioms atsakomybės sąlygoms.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to paties įvykio sukeltų pasekmių pareikšti reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra tarpusavyje susiję taip, kad vieno iš šių reikalavimų nukreipimas iš pradžių nagrinėti Darbo ginčų komisijoje, neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir nepagrįstai pailgintų bylinėjimosi trukmę.
40. Nagrinėjamu atveju, siekiant paduoti patikslintą ieškinį, neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo prašyta remiantis ta pačia aplinkybe – dėl 2017 m. gruodžio 16 d. patirtos (duomenys neskelbtini). Pažymėtina tai, kad ir pradiniame ieškinyje ieškovas jam padarytą 120 000 Eur neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog dėl (duomenys neskelbtini) jis prarado (duomenys neskelbtini), yra įpareigotas keisti kvalifikaciją, negali išlaikyti šeimos, šeimoje jaučiasi nevisavertis, nuolat reikalinga (duomenys neskelbtini). Taigi ir pradiniame ieškinyje prašomą atlyginti žalą ieškovas iš esmės grindė negautomis pajamomis, t. y. faktiškai prašė ir turtinės žalos.
41. Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas vienu iš patikslinto ieškinio nepriėmimo pagrindų nepagrįstai nurodė aplinkybę, kad ieškovas reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nebuvo pareiškęs Darbo ginčų komisijai.
42. Kartu nurodytina tai, kad pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys nebuvo priimtas dėl kelių priežasčių. Be to, ieškovui be svarbių priežasčių nusprendus nedalyvauti antrame parengiamajame teismo posėdyje, nors jam buvo suteikta galimybė šiame posėdyje dalyvauti ir nuotoliniu būdu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėti bylą iš esmės, ieškovui nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis).
43. Ieškovui buvo sudarytos sąlygos pateikti apeliacinį skundą ir nurodyti jame nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus. Ieškovas šia savo procesine teise pasinaudojo.
44. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, ar ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl turtinės ir neturtinės žalos jam priteisimo, gali būti pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti iš esmės neteisėtu ir nepagrįstu.
Dėl darbuotojo reikalaujamos iš darbdavio žalos atlyginimo sąlygų
45. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl įvykio metu patirtos traumos yra jo paties kaltė. Ieškovo teigimu, ginčo situacija buvo pavojinga, asmuo, prieš kurį ieškovas bandė panaudoti specialiąsias priemones, telefonu skambino kitiems asmenims, grasino, kad tuoj iškvies „sėbrus ir visus iššaudys“. Pasak ieškovo, teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygų, ieškovas nebuvo apmokytas, kaip jam elgtis smurto atveju, kaip sulaikyti besipriešinantį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais.
46. Pagal DK 151 straipsnį darbo sutarties šalies pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla, kai yra šių būtinų atsakomybės sąlygų visuma: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmas, neveikimas); 3) yra pažeidėjo kaltė; 4) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Nenustačius bent vienos iš įvardytų būtinųjų sąlygų, atsakomybė (tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma) negali būti taikoma.
47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios veiklos tikslai ir rūšys yra ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos, bet kurio tyrimo ir apsaugos veikla, elektros įrangos ir bet kurios kitos įrangos, įtaisų ar kilnojamųjų daiktų įrengimas, eksploatacija, priežiūra, remontas, nuoma, pardavimas, teisinių, asmens mokumo, kreditingumo, verslo bei kriminogeninių rizikos faktorių vertinimo, tarpininkavimo, kliento ir kt.
48. Ieškovas, sudarydamas su atsakove darbo sutartį, 2017 m. sausio 26 d. pasirašė, kad buvo supažindintas su atsakovės darbuotojo elgesio kodeksu, konfidencialios informacijos sąrašu, darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų etikos pagrindais, įsakymu dėl fizinio-kovinio rengimo ir teorinių-praktinių užsiėmimų, įsakymu dėl darbuotojų, vykdančių fizinę saugą, fizinio-kovinio pasirengimo lygio vertinimo, atmintine saugos specialistui, šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių panaudojimo ir saugaus elgesio su šaunamuoju ginklu taisyklėmis bei kitomis vidaus taisyklėmis.
49. Ieškovas 2017 m. sausio 19 d. užpildė UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojo anketą, kurioje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino, kad turi apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Taigi ieškovas buvo tinkamai supažindintas su atsakovės veikloje taikomais teisės aktais, taip pat jam turėjo būti žinomi ir kitos Asmens ir turto apsaugos įstatymo nustatytos asmens ir turto apsaugą vykdančių apsaugininkų, apsaugos darbuotojų teisės ir pareigos.
50. Pagal Asmens ir turto apsaugos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas fizinę prievartą turi teisę panaudoti šiais atvejais: 1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) gindamas saugomą asmenį nuo užpuolimo, gresiančio šio asmens sveikatai ar gyvybei; 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugininko ar apsaugos darbuotojo reikalavimų. Pagal šio straipsnio 3 dalį apsaugininkas ar apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius, sulaikydamas ar pristatydamas į policiją įtariamą teisės pažeidėją, jeigu šis asmuo sulaikomas priešinasi arba jeigu kyla reali grėsmė, kad jis gali pasipriešinti ar pakenkti sau ar kitiems asmenims.
51. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai peržiūrėjus nagrinėjamoje byloje esantį 2017 m. gruodžio 16 d. ginčo įvykio vaizdo įrašą, nustatyta, kad patalpoje trys asmenys sėdėjo ant fotelių, tuo tarpu ieškovas, sėdėdamas ant stalo, pildė dokumentus. Vienas iš asmenų pakelė telefoną ir, galimai, kažką pasakė. Tuo metu ieškovas atsistojo ir stengėsi iš šio asmens atimti telefoną, tačiau šis jo neatidavė. Tuomet ieškovas užlaužė aptariamo asmens ranką, šis ėmė priešintis. Jiems abiem atsistojus, prie jų priėjo dar vienas apsaugos darbuotojas. Tada visi trys griuvo, o griuvimo metu sulaikomas asmuo kliudė (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše užfiksuota ginčo situacija patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovas neturėjo pagrindo panaudoti fizinę prievartą, nes tuo metu, kai jis nusprendė imtis fizinės prievartos priemonių, sėdėjęs ir tik ieškovą kalbinęs asmuo nekėlė grėsmės nei objekto, nei ieškovo, nei kitų asmenų sveikatai ar gyvybei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 220 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
52. Atsakovė 2017 m. gruodžio 21 d. įsakymu „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 201 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 913 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 punktu, sudarė dvišalę komisiją nelaimingam atsitikimui ištirti. 2018 m. sausio 5 d. parengtas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kurio 11 punkte (nelaimingo atsitikimo priežastys) konstatuota, kad saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
53. Pripažintina, kad pagal aptartas aplinkybes dėl ieškovo patirto sveikatos sužalojimo nėra pagrindo konstatuoti darbdavio neteisėtų veiksmų ir kaltės, t. y. būtinų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Dėl to kitos ieškovo nurodytos aplinkybės neturi įtakos sprendžiant ieškovo atsakovei pareikštą reikalavimą atlyginti žalą dėl einant darbo pareigas sužalotos sveikatos.
54. Pažymėtina tai, kad asmuo, kurio sulaikymo metu ieškovas patyrė traumą, buvo nustatytas. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-65594-17 dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Ieškovas šiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 139 straipsnio 1 dalį, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 212 straipsnio 1 punktą, 214 straipsnį ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį, 592 straipsnio 4 dalį. Taigi pripažinta, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o padarytoje veikoje yra ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) numatyto administracinio nusižengimo požymių.
55. Aplinkybė, kad asmenų veika buvo perkvalifikuotą į galimai lengvesnį teisės pažeidimą, neatima iš ieškovo teisės reikalauti iš šio asmens žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas advokatui sumokėjo 654,91 Eur. Ši suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 7, 8.11 punktus apskaičiuoto 1 981,46 Eur maksimalaus atlygio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteisina 654,91 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ (juridinio asmens kodas 122755433) iš ieškovo A. Ž. (A. Ž.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 654,91 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė