Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39547-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Skycop.com ieškinį atsakovui AS Air Baltic Corporation, veikiančiam per AS Air Baltic Corporation Lietuvos filialą, dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 400 EUR kompensaciją 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog reiškia ieškinį atsakovui remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004, nustatančiu bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. skrydis Tbilisis - Vilnius Nr. BT 725 buvo atšauktas ir skrydžio tikslą keleiviai pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Vienas iš keleivių savo reikalavimą dėl kompensacijos išieškojimo perleido ieškovui. Atsakovas savo prievolių neįvykdė ir kompensacijos dėl atšaukto skrydžio neišmokėjo. Remdamasis šiais faktiniais pagrindais ieškovas prašo patenkinti ieškinį.
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, be to, atsakovas neatsisako išmokėti keleiviams kompensacijos už atšauktą skrydį, tačiau ji nebuvo išmokėta dėl ieškovo neveikimo.
Iki teismo posėdžio gauti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės nurodyti atsikirtimai į atsakovo atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus. O atsakovas iki teismo posėdžio dienos pateikė teismui prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis priimame sprendime nurodoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Atsakovo pateikti argumentai dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nebuvimo nepagrįsti, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019 išsprendė klausimą dėl analogiškų ieškinių teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Todėl laikytina, jog Lietuvos Respublikos teismas kompetentingas nagrinėti šią bylą.
Atsakovas iki teismo posėdžio dienos pateikė teismui prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus, kuriame prašo išreikalauti iš ieškovo reikalavimo perleidimo sutartį pasirašiusio keleivio J. N. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ar asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje asmenų turi nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas nenurodo, kokias būtent aplinkybes gali pagrįsti prašomas išreikalauti rašytinis įrodymas. Atsakovo teigimu jis nori įsitikinti, jog Reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė keleivis, o ne kitas asmuo. Reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta asmens, kuris buvo įsigijęs skrydį iš atsakovo ir kuris buvo atšauktas. Atsakovas turi galimybę nustatyti, ar konkretus keleivis nurodytą dieną skrido nurodytu reisu, ar jam buvo išmokėta priklausantis kompensacija bei kitus duomenis, kadangi pats yra paslaugos teikėjas ir turi duomenis ar toks asmuo buvo įsigijęs skrydžio bilietus, tačiau šios aplinkybės atsakovas neginčija. Pati Reikalavimo perleidimo sutartis nėra ginčijama ar nuginčyta. Byloje yra pateikta patvirtinta Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, kuri pasirašyta skrydžio bilietus įgijusio asmens. Perleidimo sutartį pasirašiusio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimas į bylą negali nei paneigti, nei patvirtinti paties dokumento pasirašymo fakto. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra pasirašyta joje nurodytų šalių ir prašomo dokumento pateikimas būtų perteklinis, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. N. 2018 m. rugpjūčio 17 d. skrido reisu Tbilisis - Vilnius, skrydžio Nr. BT 725, kurio skrydis buvo atšauktas ir keleivis vėlavo daugiau nei 3 valandas. Ieškovas nurodo, keleivis kreipėsi į ieškovą dėl pagalbos išsireikalaujant iš atsakovo Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas), nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju (toliau – Reglamentas), numatytą kompensaciją. Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 23 d. keleivis reikalavimo perleidimo forma ieškovui perleido reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenzija reikalaudamas išmokėti 400 EUR dydžio kompensaciją. Atsakovas pateikė atsakymą į ieškovo reikalavimą, kuriame nurodė, kad skrydis Nr. BT 725 buvo atidėtas ir kad kompensacija keleiviams priklauso, tačiau ieškovui ji nebuvo išmokėta. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad atsakovo reikalavimas pateikti keleivio asmens dokumento originalą arba originalų notaro patvirtintą įgaliojimą ar originalią reikalavimo perleidimo sutartį yra perteklinis ir šių dokumentų originalų nepateikimas negali būti priežastis neišmokėti keleiviams priklausančios kompensacijos pagal Reglamentą.
Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – padidinti visų oro transporto keleivių apsaugą, juo nustatomos minimalios keleivių teisės tais atvejais, kai keleivius be sutikimo atsisakoma vežti, jų skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas (1 straipsnis), numatomos bendros kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisyklės šiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).
Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui kompensaciją dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. skrydžio Nr. BT 725 atidėjimo. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų apie tai, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo (Reglamento 14-15 konstatuojamosios dalys; CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 400 EUR kompensaciją yra pagrįstas ir tenkintinas (Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (400 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų: žyminis mokestis – 15 EUR ir išlaidos už suteiktas teisines paslaugas – 484 EUR. Daugiau jokių patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikta. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir ieškovas nepagrįstai reiškia atskirus ieškiniu, siekdamas pasipelnyti, nepagrįsti. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, ieškovas renkasi savo pažeistų teisių gynimo būdus savo sprendimu, jam priimtiniausiu būdu. Kiekvienas ieškinys turi savo savarankiška dalyką ir savarankišką pagrindą, nors teisinis pagrindas iš esmės sutampa, tačiau tai nėra privalomas ieškovų daugetas. Šioje byloje buvo pateikti keli procesiniai dokumentai, buvo sprendžiami sudėtingi teismingumo ir tarptautinės teisės taikymo klausimai. Todėl, patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos – 499 EUR priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-361-565/2019).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymų numatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Vadovaudamasis CPK 92, 93, 99, 279, 284, 441 straipsniais bei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nuostatomis, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB Skycop.com (į. k. 304423851) iš atsakovo AS Air Baltic Corporation (kodas 40003245752), veikiančio per AS Air Baltic Corporation Lietuvos filialą (300018987), 400 EUR (keturis šimtus eurų) kompensaciją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos - 400 EUR (keturių šimtų eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 499 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda