Civilinė byla Nr. 2-515-772/2014

                    Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08342-2013-5

                                    Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.;113.1.; 117.1.;128.11.;129.20.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjui K. U., suinteresuoto asmens antstolio A. L. atstovui antstolio padėjėjui D. Ž., neatvykus išieškotojų UAB ,,Šiaulių vandenys“ ir Šiaulių apskrities VPK atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. U. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. L., išieškotojai UAB Šiaulių vandenys ir Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (ŠA VPK).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas 2013-11-04 pateikė antstoliui skundą dėl pastarojo veiksmų vykdomosiose bylose. Antstolis 2013-11-05 priėmė patvarkymą netenkinti skundo ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė  Šiaulių apylinkės teismui.

Pareiškėjas skunde prašo teismo įvertinti antstolio A. L. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0159/13/00946, Nr. 0159/12/00829, Nr. 0159/13/01134, Nr. 0159/12/01233 ir Nr. 0159/12/00972 teisėtumą, vykdant skolos išieškojimą iš jam mokamos socialinės pašalpos pagal vykdytinus dokumentus. Bendra skolos suma yra 844,77 Lt.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašė antstolį grąžinti jam į asmeninę sąskaitą Šiaulių m. savivaldybės administracijos Socialinio paramos skyriaus išmokėta 350,00 Lt socialinę pašalpą.

Tačiau antstolis 2013-11-05 patvarkymu nusprendė netenkinti skolininko K. U. prašymo ir atsisakė grąžinti pastarajam pinigines lėšas nurašytas nuo pareiškėjo sąskaitos esančios banke.

Antstolis 2013-11-05 patvarkymu nurodė, kad 2013-11-04 jo kontoroje gautas K. U. skundas, kuriame skundžiami antstolio veiksmai minėtose vykdomosiose bylose. Teigė, kad antstoliui areštavus pareiškėjo pinigus, pastarasis per 15 dienų terminą turėjo kreiptis į antstolį. Antstolis priimtus patvarkymus išsiuntė pareiškėjui, tačiau pareiškėjas į antstolį kreipėsi tik 2013-11-04, tai yra praleidęs minėtą 15 dienų terminą, todėl nurašytos lėšos jam nebuvo grąžintos, o po to paskirstytos vadovaujantis Sprendimų instrukcijoje numatytais terminais ir tvarka.  

Pareiškėjas K. U. teismo posėdžio metu teigė, kad  2013 m. rugpjūčio mėnesį negavo 350,00 Lt socialinės pašalpos, kuri neteisėtai buvo pervesta į antstolio sąskaitą. Dėl socialinės pašalpos nurašymo pareiškėjas patyrė pergyvenimus, kadangi šie pinigai yra vienintelės jo pragyvenimo lėšos. Todėl prašė teismo tenkinti jo skundą ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, įpareigoti antstolį grąžinti jam neteisėtai nurašytą socialinę pašalpą ir moralinės žalos atlyginimui priteisti iš antstolio 1 000 Lt. Papildomai nurodė, kad antstolis neturėjo teisės pagal CPK 739 str. 1d. 6p. pasisavinti jam skirtos socialinės pašalpos.

Antstolio atstovas D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013-11-04 pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, iš kurio turinio matėsi, kad jis negali būti patenkintas, nes pateiktas praėjus nustatytam terminui. Teigė, kad skolininkas ne tik turi teises, bet ir pareigas, o be to jis turėjo informuoti antstolį, kad gauna socialinę pašalpą. Teigė, kad skolininkas apie vykdymo veiksmus dėl skolos iš jo išieškojimo buvo informuotas tinkamai, o tai, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti atsakomybė tenka pačiam skolininkui, bet ne antstoliui. Norint, kad pareiškėjo nurodyti pinigai nebūtų nurašyti, jis turėjo pateikti antstoliui tai patvirtinančius dokumentus, tai yra pažymą, kurioje būtų nurodyta, kokia suma ir į kokią sąskaitą jam yra pervedama, bei kuriam laikotarpiui ji yra skiriama. Tokiu atveju, jeigu tos lėšos būna nurašytos, irgi reikėtų pateikti banko sąskaitos išrašą, kad matytųsi, jog būtent socialinė išmoka buvo pervesta ir bankas tas lėšas pervedė į antstolio sąskaitą. Tik tuomet pareiškėjo prašymu lėšos būtų grąžintos. Pateikti reikiamus dokumentus yra pareiškėjo pareiga. Ginčo atveju iš skolininko išieškotos lėšos jau yra paskirstytos ir pervestos išieškotojams – ŠAVPK ir UAB Šiaulių vandenys, bei antstoliui būtinų išlaidų atlyginimui, todėl antstolis neturi galimybės jas grąžinti skolininkui.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis neteisėtai areštavo banko sąskaitose esančias pinigines lėšas iš kurių pagal įstatymą negali būti atliekamas išieškojimas ir prašė teismo įpareigoti antstolį jas sugrąžinti, bei priteisti jam iš antstolio moralinės žalos atlyginimui 1 000 Lt. Pareiškėjas tuo pačiu skundžia 2013-11-05 antstolio patvarkymą Nr. AN064977 (v/b Nr. 0159/13/01134/2013), kuriuo buvo nuspręsta netenkinti jo 2013-11-04 prašymo dėl neteisėtai nurašytų piniginių lėšų grąžinimo. Pažymėtina, kad antstolis toje pačioje byloje 2013-11-20 yra priėmęs ir dar vieną patvarkymą Nr. AN067084 dėl pareiškėjo 2013-04-29 skundo, nors tokio dokumento vykdomojoje byloje nėra. Teismas byloje pasisako ne tik dėl pareiškėjo skundo, bet ir dėl minėtų patvarkymų. 

Dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitokių jo pajamų dydžio ir tvarkos.

Išskaitų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies dydį nustato LR CPK 736 straipsnis. Išskaitų dydis diferencijuojamas priklausomai nuo vykdomojo dokumento pobūdžio, išmokų dydžio. LR CPK ir LR DK skirtingai reglamentuoja galimų išskaitų dydį. Vadovaujantis LR CPK 1 straipsnio 1 dalimi, vis dėlto taikytinos LR DK normos, pagal kurio 225 straipsnio 2 dalį, darant išskaitas iš darbo užmokesčio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Išskaitų dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas).

Įstatymas nustato ir ribojimus išieškojimams iš kai kurių rūšių pajamų. Iš laikinojo nedarbingumo atveju mokamų socialinio draudimo pašalpų, bedarbio pašalpos išieškoti galima tiktai pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl atlyginimo žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę (LR CPK 738 str.). Pagal LR CPK 739 str. 1d. 6p. negalima išieškoti iš skolininkui priklausančių įvairaus pobūdžio kompensacinių išmokų ir pašalpų.

Remiantis vykdomąja byla Nr. 0159/13/00946/2013 matyti, kad antstolio 2013-07-29 patvarkymu Nr. AN053089 buvo areštuotos skolininkui K. U. priklausančios piniginės lėšos esančios ir AB Šiaulių banko sąskaitoje (minėta v/b 16 b.l.). Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/01134/2013 antstolis vėl 2013-08-12 priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui (pareiškėjui) priklausančias pinigines lėšas esančias toje pačioje banko įstaigoje. Tačiau tuo pat metu antstolis nė viename patvarkyme bankui nenurodė, iš kokių skolininkui skirtų piniginių lėšų negali būti vykdomas išieškojimas, o tik bendra fraze užsimena, kad areštavus pinigines lėšas į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi per 15 d. nurodyti tokių lėšų arešto faktą ir jos jam yra grąžinamos per 3 d. dienas. Tokie antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais, kadangi ne kredito įstaigą vykdanti antstolio patvarkymą, o pats antstolis privalo rūpintis, jog nebūtų vykdomas išieškojimas iš tų lėšų iš kurių įstatymas besąlygiškai tą daryti draudžia (CPK 689 str.). Dauguma vykdomo proceso normų yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kiekvienu atveju antstolis priimdamas procesinį sprendimą privalo įvertinti ir galimas jo poveikio pasekmes. Tokia situacija dažnai susiklosto kuomet socialiai remtiniems asmenims yra mokamos socialinės pašalpos. Ši asmenų grupė yra labiausiai socialiai pažeidžiama, todėl kiekvienas antstolio priimtas nepagrįstas ir neteisėtas procesinis sprendimas gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, tokias išmokas gaunantiems asmenims. Iš AB Šiaulių banko antstoliui pateikto į vykdomąją bylą Nr. 0159/13/01134/2013 skolininko sąskaitos išrašo seka, kad būtent Šiaulių m. savivaldybės Socialinės paramos skyrius pervedė į nurodytą sąskaitą 350,00 Lt, tai yra skolininkui skirtą socialinę pašalpą už 2013 rugpjūčio mėnesį (minėta v/b  22 b.l.). Kredito įstaiga vykdydama antstolio 2013-07-29 patvarkymą Nr. AN053089 pervedė į pastarojo depozitinę sąskaitą 347,00 Lt sumą, išskaičiuodama iš gautos socialinės pašalpos sumos ir 3 litų mokestį už lėšų pervedimą, bei administravimą. Antstolis gautą pinigų sumą 2013-08-27 patvarkymu Nr. AN055973 Dėl išieškotų lėšų paskirstymo išsiieškojęs sau būtinas išlaidas, likusią sumą paskirstė trečios eilės išieškotojams UAB ,,Šiaulių vandenys“ ir ŠA VPK (v/b Nr 0159/13/01134/2013, 19 b.l.).

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes pažymėtina, kad antstolis neturėjo teisės

nurodyti iš kredito įstaigai, kad pastaroji areštuotų ir atliktų išskaitas iš pareiškėjui mokamos socialinės pašalpos, atsižvelgiant į CPK 739 str. 1 d. 6 p. nuostatą. Todėl antstolio A. L. 2013-07-29 ir 2013-08-12 priimti patvarkymai, kurie adresuoti AB Šiaulių bankui, nenurodant pastarajam, jog yra negalimas nei pinigų areštas, nei jų išieškojimas iš skolininkui išmokėtos socialinės pašalpos, laikytini neteisėtais ir nepagristais (v/b Nr. 0159/13/00946/2013, 16 b.l.; v/b Nr. 0159/13/01134/2013, 12 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus atmestini ir antstolio motyvai, kad tokiu atveju yra reikalingas ir paties skolininko K. U. pranešimas antstoliui dėl jam skirtos socialinės pašalpos, kadangi minėta įstatymo nuostata (CPK 689 str.), įpareigoja pirmiausia patį antstolį, o ne skolininką rūpintis, kad nebūtų išieškoma iš tos pinigų sumos, iš kurios pagal įstatymą išieškojimas yra draudžiamas. Teismas galėtų sutikti su tokiu antstolio aiškinimu tik tuo atveju jeigu pervedant skolininkui skirtą socialinę pašalpą negalima būtų nustatyti, kokią šių pinigų kilmė, tačiau ginčo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Be to kitos piniginės lėšos tuo pat metu skolininkui nebuvo mokamos. Taip pat antstolis negali išieškoti ir iš tų skolininko pinigų, kurie jam būtų buvę išmokėti kaip socialinė pašalpa už ilgesnį laikotarpį ir kurių jis nebūtų panaudojęs.    

Visuma aukščiau nurodytų faktų leidžia teismui daryti išvadą, kad antstolis tokiu atveju atliko neteisėtą veiksmą, išieškodamas skolininko K. U. skolą iš jam skirtos socialinės pašalpos pagal išieškotojų pateiktus vykdytinus dokumentus (v/b Nr. 0159/13/01134/2013, 15-16, 19 b.l.).  

Atskirai pažymėtina, kad atmestinas ir antstolio argumentas, jog remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu pats skolininkas per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo išsiuntimo areštuoti skolininko pinigines lėšas, turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad areštuotos tos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas. Pirmiausia, iš vykdomosiose bylose esančių duomenų seka, kad antstolio 2013-07-29 patvarkymas skolininkui nebuvo įteiktas, šį faktą teismo posėdžio metu pripažino ir antstolio atstovas, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog skolininkas buvo tinkamai informuotas apie visų jo pinginių sumų areštą. Antra, antstolis pateikdamas nuorodą į minėtos Instrukcijos 89 punktą, tuo pačiu nutyli, jog šios Instrukcijos 90 punktas kalba apie kitus terminus, nurodydamas, kad tokiu atveju ir vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos per 90 dienų terminą nuo patvarkymo išsiuntimo dienos. Trečia, kiekvienu atveju antstolis turi remtis aukštesnės, o ne žemesnės teisinės galios aktu, tai yra CPK, o ne Sprendimų instrukcijos nuostatomis. Pagal v/b Nr. 0159/13/01134 esančius įrodymus seka, kad antstolis tokį patvarkymą priėmė dar ir 2013-08-12, todėl pripažintina, kad nesant duomenų apie antstolio priimtų procesinių dokumentų tinkamą įteikimą skolininkui, antstolis privalėjo remtis bendru naikinamuoju 90 dienų terminu, o ne forsuoti neteisėtai nurašytų lėšų paskirstymą. Tenka pastebėti, kad antstolis jau ne pirmą kartą demonstruoja tokį skubotumą, kuomet yra nurašomos nuo skolininko sąskaitos piniginės lėšos, kada įstatymas įsakmiai draudžia jų paėmimą iš skolininko (CPK 739 str.) (civ. byla Nr. 2-6310-772/2013). Be to valstybė nėra suinteresuota, kad iš skolininko vykdymo procese būtų paimtas visas turtas, kadangi tokiu atveju pati valstybė vėl turės socialiai šelpti skolininką ir jo šeimą. Todėl CPK nuostatos nustato imunitetus nuo išieškojimo tam tikram fizinių asmenų turtui. Skolininkui paliekamas turtas leidžia pačiam skolininkui ir jo šeimai išsaugoti pragyvenimui būtinas lėšas.          

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 str. 2 d. numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Procesiniai terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią proceso vilkinimui. Šiuo atveju CPK 512 str. nustatytas 90 dienų terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti CPK XXXXI skyriuje numatyta tvarka, ir kuris negali būti teismo atnaujintas (CK 1.117 str. 6 d.)

Pareiškėjas K. U. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į pastarąjį 2013-11-04, tai yra pareiškėjas skundą pateikė antstoliui nepasibaigus 90 dienų terminui. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas pateikė skundą antstoliui dar nesuėjus naikinamajam terminui, kas tuo pačiu sudaro teismui pagrindą konstatuoti, jog skundžiamas 2013-07-29 patvarkymas Nr AN053089 ir 2013-08-12 patvarkymas Nr. AN054453 yra su trūkumais. Nors formaliai antstolis ir galėjo pateikti kredito įstaigai tokio turinio patvarkymą (us), tačiau pirmiausia, juose neteisėtai daroma nuoroda, jog gali būti areštuotos ir tos piniginės lėšos į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Antra, tuo pačiu metu antstolis turėjo kredito įstaigai pateikti ir išaiškinimą apie tokio procesinio sprendimo vykdymo tvarka. Nors dėl paminėto teismui nėra teisinio pagrindo naikinti antstolio 2013-07-29 patvarkymo Nr AN053089 ar 2013-08-12 patvarkymo Nr. AN54449, tačiau kaip teismas jau yra nurodęs, ginčo atveju jis konstatuoja antstolio veiksmų neteisėtumą, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6. 246 str.). Tuo pačiu pastebėtina, kad tokiu atveju teismui nėra pagrindo naikinti antstolio patvarkymų, kurių turinys turi teismo aukščiau nurodytų trūkumų. Be to esant generaliniam deliktui yra preziumuojama ir antstolio kaltė. Todėl antstolio motyvai pateikti 2013-11-20 patvarkyme dėl pareiškėjo skundo netenkinimo irgi atmestini.

Dėl pareiškėjo skundo materialinių teisinių reikalavimų.   

Atskirai pažymėtina, kad jeigu vykdomoji byla nėra neužbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas nepasibaigęs, todėl ir antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai galimas. Atskirai pažymėtina, kad dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų (dėl pinigų grąžinimo ir moralinės žalos atlyginimo), pareiškėjas turi teisę reikšti antstoliui teisme ieškinį pagal ginčo teiseną. Įstatymas nenumato pareiškėjui teisės kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas pagal ypatingąją teiseną, kelti ir reikalavimą dėl neteisėtai nurašytų pinigų grąžinimo, bei moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo.

Pastebėtina, kad pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas turi teisę priimamoje nutartyje pasisakyti plačiau dėl pareiškėjo skundo, kadangi byloje tuo pat metu kilo ginčas ir dėl teisės.

Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Netinkamas materialinis teisinis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas pagal ypatingąją teiseną, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra tinkamas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Birių krovinių terminalas“, antstolis A. S., kt., bylos       Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Ž. v. UAB ,,Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Esveras“ v. UAB ,,Jungtinis dujų centras“, bylos Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ir ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to kaip jau minėta ginčo atveju, teismui nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo materialinių teisinių reikalavimų ir teismas juos palieka nenagrinėtais (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Todėl teismas daro išvadą, kad materialiniai teisiniai pareiškėjo reikalavimai kurie turi būti išsprendžiami pagal ginčo teisena, negali būti išspręsti pagal ypatingąją teiseną.

Kaip jau minėta teismas pripažįsta, kad pagal pareiškėjo pateiktą skundą yra tik pagrindas konstatuoti, jog antstolio veiksmai ginčo atveju buvo neteisėti, tai yra neatitiko vykdymo proceso normų reikalavimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 str. 1 d. 11 p., 510, 512 straipsniais,

n u t a r i a:

1. Tenkinti iš dalies pareiškėjo (skolininko) K. U. (a/k (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio A. L. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0159/12/00829, Nr. 0159/12/00972, Nr. 0159/12/01233, Nr. 0159/13/00946 ir Nr. 0159/13/01134, vykdant išieškojimą pagal minėtose bylose priimtus vykdytinus dokumentus dėl skolos iš skolininko išieškojimo.

2. Pripažinti antstolio A. L. veiksmus neteisėtais dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjui K. U. (a/k (duomenys neskelbtini) išmokėtos socialinės pašalpos pagal 2013-07-29 patvarkymą Nr. AN053089.

3. Netenkinti pareiškėjo skundo dėl materialinių teisinių reikalavimų.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. 0159/12/00829, Nr. 0159/12/00972, Nr. 0159/12/01233, Nr. 0159/13/00946 ir Nr. 0159/13/01134.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                Jonas Stubrys