ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. sausio 9 d.

Šiauliai

Šiaulių

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-457-676/2019 pagal ieškovų A. P., G. P., Š. Š., K. Š., R. G., A. L., R. L., S. Ž., A. Ž., V. U., R. U. ieškinį atsakovui J. R., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, GNSB „Girulina“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, V. G., V. G., A. B., J. Š., A. Č., E. Č., K. S., G. S., A. Š., E. Š., K. Z., R. J., I. J., S. O., D. B., T. B., A. P., A. K., V. A.-K., A. B., A. B., I. L., J. A., V. A., O. A., A. Č., R. D., V. D., M. V., G. V., I. P., S. P., G. S., G. S., UAB „Trenzės transportas“, V. G., R. P., L. V. K., K. B., dėl kelio servituto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-806-1067/2018. Teismo prašė: 1) sustabdyti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo už akių vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 2) atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-806-1067/2018; 3) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; 4) priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu už akių patenkino ieškovų ieškinį ir panaikino kelio servitutą, Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-21 įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą patekti iš greta pareiškėjos administruojamų gyvenamųjų namų esančio vieno gretutinio (ieškovų) sklypo į kitą gretutinį (atsakovo) sklypą. Pareiškėja pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant nei pareiškėjai, nei gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, naudojantiems Klaipėdos m. savivaldybės direktoriaus 2005-04-15 įsakymu patvirtintame žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), detaliajame plane 19 numeriu pažymėtą žemės sklypą, t. y. nusprendė ir dėl gyventojų bei pareiškėjos (kurios steigėjai yra gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai) materialiųjų teisių ir pareigų; netinkamai nustatė su atsakovo teise naudotis įrengtu privažiuojamuoju keliu uždaroje kvartalo teritorijoje susijusius faktus; neįvertino bylai esminių įrodymų (2005 m. Detaliojo plano esminės dalies – „Detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai“).

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismas nutarė: 1) atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-806-1067/2018 pagal ieškovų A. P., M. Š., J. Š., V. U., uždarosios akcinės bendrovės „Milansa“ ieškinį atsakovui J. R., dėl kelio servituto panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2) Gyvenamųjų namų bendriją „Girulina“ įtraukti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, bei įpareigoti trečiąjį asmenį „Girulina“ pateikti atitinkamus duomenis bei įrodymus apie visus bendrijos narius bei patalpų naudotojus (nurodant jų vardus pavardes, pavadinimus, asmens kodus, gyvenamąją bei/ar buveinės vietą/adresą); 3) civilinę bylą pagal ieškovų A. P., M. Š., J. Š., V. U., uždarosios akcinės bendrovės „Milansa“ ieškinį atsakovui J. R., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“, dėl kelio servituto panaikinimo, skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.

4.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovai M. Š., K. Š., UAB „Milansa“, I. S., J. S. buvo pakeisti į jų teisių ir pareigų perėmėjus Š. Š., K. Š., R. G., A. L., R. L., S. Ž., A. Ž..

5.       2018 m. lapkričio 19 d. teisme buvo gautas ieškovų A. P., Š. Š., R. G., A. L., S. Ž. ir V. U. patikslintas ieškinys atsakovams J. R., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, VĮ Turto bankas, Gyvenamųjų namų bendrijai „Girulina“ dėl kelio servituto panaikinimo, kuriuo ieškovai prašė: 1) panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-5900 dalį, kuria nustatytas 0.0213 ha kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis priėjimo ir privažiavimo keliu žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) savininkui per ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas); 2) panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą 0,0213 ha kelio servitutą, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), žemės sklypo plane pažymėta raide A, kelio servituto kodas – 201; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 

6.       Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2005 m. balandžio 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, kuriame buvo suformuota gyvenamųjų namų statybos vieta ir vietiniai keliai (toliau – Detalusis planas), kuriais buvo numatomas patekimas į būsimus žemės sklypus. 2005 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900, (12 punktas) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, t. y. kelio servituto teisė gretimo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), naudotojams naudotis priėjimo ir privažiavimo keliu, kurio plotas sudaro 0.0213 ha. Ieškovai pažymėjo, kad servitutas nustatytas todėl, kad tuo metu (2005 m.) dar nebuvo įrengti vietiniai būsimo gyvenamųjų namų kvartalo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), keliai, per kuriuos buvo numatytas patekimas ir į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

7.       Ieškovai nurodė, kad 1999 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 73 patvirtintame (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės-vakarų dalies detaliajame plane taip pat buvo įtvirtinti numatomi sprendiniai dėl teritorijos naudojimo ir sutartiniais ženklais nustatyti įvažiavimai į teritorijoje suformuotus žemės sklypus. Ieškovai pažymėjo, kad šiuo metu yra įrengtas asfaltuotas kelias, skiriantis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (namai nuo 10 iki 10H, žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)). Ieškovai akcentavo, jog įrengtas asfaltuotas kelias ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kaip ir buvo numatyta 1999 m. balandžio 29 d. detaliajame plane, šiuo metu egzistuoja visos faktinės galimybės savininkams netrukdomai patekti į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), per naujai įrengtą kelią. 

8.       Ieškovų vertinimu, nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nustatyto servituto būtinumas yra išnykęs, nes iš esmės yra pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės (įrengtas naujas asfaltuotas kelias, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurių servitutas buvo nustatytas, ir jau kurį laiką egzistuoja galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. 

9.       Ieškovai pažymėjo, kad panaikinus kelio servitutą, viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė prarasta nebus, taip pat tinkamojo naudojimo užtikrinimui nebus reikalinga vėliau pareikšti reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus, kad toks kelias taptų tinkamas naudoti; naujai įrengtas asfaltuotas kelias lygiagrečiai ribojasi su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vakarine riba, tarp įrengto kelio ir minėtos žemės sklypo vakarinėje ribojimosi vietoje nėra jokių kitų objektų, dėl kurių reikėtų žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojams kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu paprastam įvažiavimui į žemės sklypą įrengti. 

10.       Ieškovai papildomai pažymėjo, jog šiuo metu žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdoma gyvenamųjų šešių kotedžų statyba, kuri artėja į pabaigą. Ieškovai yra minėtų kotedžų savininkai, todėl atsakovo turima servituto teisė iš esmės riboja visų ieškovų teisę netrukdomai ir be pašalinių kliūčių faktiškai naudotis visu turimu žemės sklypo plotu ir, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, yra neproporcinga ieškovams turimų nuosavybės teisių apribojimui, todėl ieškovai turi teisėtą pagrindą prašyti teismo panaikinti kelio servitutą. 

11.       2019 m. sausio 25 d. teisme buvo gautas ieškovų pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame ieškovai nurodė, kad patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas teisine prasme yra neteisingas bei, remiantis patikslinto ieškinio pagrindu, negali būti patenkintas, todėl ieškovai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalimi, šio reikalavimo atsisakė.

12.       A. J. R. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovų reikalavimas panaikinti kelio servitutą yra pagrįstas, todėl su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko ir neprieštaravo, kad teismas juos patenkintų.

13.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“, atsiliepdama į ieškovų patikslintą ieškinį, teismo prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad kartu su gyvenamųjų namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais, yra Klaipėdos m. savivaldybės direktoriaus 2005-04-15 įsakymu patvirtintame žemės sklypo (adresu: (duomenys neskelbtini)) detaliajame plane 19 numeriu pažymėto žemės sklypo faktiniai naudotojai. Pagal 2005 m. Detaliojo plano brėžinius – šis sklypas (teritorija) buvo skirtas „gatvių ir kelių tinklui įrengti ir eksploatuoti – infrastruktūros teritorija“. 2005 m. Detaliojo plano dalies „Detaliojo plano pagrindiniai sprendiniai“ 3 punkte nurodyta, kad „Formuojamas žemės sklypas proj. Nr. 19 skirtas blokuotų gyvenamųjų namų grupės sklypuose Nr. 1-18 aptarnaujančių privažiavimų, pėsčiųjų takų, inžinerinių tinklų (sistemų) statybai, įrengimui ir eksploatacijai“. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad minėta teritorija ne tik tam skirta, bet ir jau nuo 2005 m. vasaros joje įrengta trinkelių danga, ji eksploatuojama išimtinai kvartalo gyventojų interesams, kaip tai ir nurodyta 2005 m. Detaliajame plane. Ši trinkelių danga buvo įrengta kvartalo vystytojo lėšomis ir jau egzistavo gyventojams įsigyjant namus. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad šis gyvenamųjų namų kvartalas yra uždaras, t. y. skirtas naudotis tik kvartalo gyventojams; 2005 m. Detaliuoju planu buvo suformuoti kvartalo vietiniai keliai, kuriais buvo numatomas pateikimas į būsimus kvartalo žemės sklypus; ginčo kelias, esantis greta ieškovų ir atsakovo sklypų, yra suprojektuotas ir priskirtas naudotis tik suprojektuoto kvartalo aptarnavimui/privažiavimui, o ne patekimui į gretutinius žemės sklypus ar bet kokiam kitam viešam naudojimui. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovų teiginys, jog egzistuoja visos faktinės galimybės savininkams netrukdomai patekti į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra klaidingas, kadangi tokios galimybės nėra, nes ieškovų naudojamą teritoriją ir atsakovo žemės sklypą skiria ištisinė tvora bei aukštų tujų gyvatvorė, kurioje nėra vartų ar angų įvažiavimui į atsakovo sklypą ir niekada jų nebuvo, be to, įvažiavimui į atsakovo sklypą nėra įrengtos jokios nuovažos, sklypus skiria bordiūras. 

14.       Trečiasis asmuo nurodė, kad vertinant teisinę galimybę patekti iš kvartalo privažiuojamojo kelio į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai netinkamai remiasi Klaipėdos m. savivaldybės Klaipėdos m. tarybos 1999-04-29 sprendimu Nr. 73 patvirtintu (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos šiaurės – vakarų dalies detaliuoju planu (toliau – 1999 m. Detalusis planas), kuriame iš tiesų buvo numatytas įvažiavimas į atsakovo sklypą. Ieškovai neteisingai mano, kad 1999 m. Detaliajame plane numatytas sprendinys dėl įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą yra galiojantis, tačiau 1999 m. Detaliajame plane numatytas sprendinys dėl įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą buvo pakeistas 2005 m. Detaliuoju planu, kuriame nenumatytas įvažiavimas (nuovaža) į atsakovo žemės sklypą iš šiuo planu suplanuotos teritorijos. 

15.       Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovų pagrindinis teiginys, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2005-12-21 įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytas kelio servitutas „naikintinas išnykus servituto būtinumui“, yra visiškai nepagrįstas, o jo nepagrįstumas aiškiai matyti sulyginus 2005 m. Detaliojo plano sprendinių bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-5900 priėmimo datas. 2005 m. Detalusis planas, kuriuo buvo panaikintas pateikimas į atsakovo žemės sklypą iš šiuo planu suplanuotos teritorijos, patvirtintas 2005-04-15, o Sprendimu panaikintas servitutas nustatytas vėliau – 2005-12-21. Tai rodo, kad 2005 m. Detaliuoju planu pakeitus 1999 m. Detaliajame plane numatytą sprendinį dėl įvažiavimo į atsakovo žemės sklypą, atsirado teismo sprendimu panaikinto servituto būtinumas, nes nebebuvo suprojektuoto jokio kito pateikimo į atsakovo sklypą. Po šio prašomo panaikinti servituto nustatymo neatsirado jokių teisinių nei faktinių pagrindų, leidžiančių šį servitutą panaikinti, situacija tiek de jure, tiek de facto yra išlikusi tokia pat, kokia ir buvo nustatant prašomą panaikinti servitutą. 

16.       Trečiasis asmuo akcentavo, kad teismas negali tenkinti ieškovų ieškinio, nes privalo priimti tokį sprendimą, kuris neprieštarautų 2005 m. Detaliojo plano sprendiniams, nes tik tokiu atveju bus išvengta kolizijos ir prieštaravimo tarp būsimo teismo sprendimo ir 2005 m. Detaliojo plano sprendinių. Priešingu atveju, būtų pažeista valdžių – vykdomosios ir teisminės – kompetencija teritorijų planavimo srityje.

17.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas, atsiliepdamas į ieškovų patikslintą ieškinį, prašė dėl patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog teismui visapusiškai įvertinus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, bei nustačius, jog 2005-12-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytam 0,0213 ha kelio servitutui išnyko būtinumas, trečiasis asmuo neprieštarautų patikslinto ieškinio patenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

18.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. procesinius sprendimu nuspręsta: 1) trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 30 d. sprendimo už akių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-806-1067/2018 atmesti; 2) priteisti ieškovams A. P., G. P., Š. Š., K. Š., R. G., A. L., R. L., S. Ž., A. Ž., V. U., R. U. iš Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 4) grąžinti trečiajam asmeniui Gyvenamųjų namų bendrijai „Girulina“ iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos sumokėtą 200 Eur užstatą; 5) įteikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, viešo paskelbimo būdu. 

19.       Teismas nurodė, jog panaikinus kelio servitutą, viešpataujančio daikto (žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) savininkas nepraras galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą iš viešojo kelio; viešpataujančio daikto (žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) savininkui nereikės įrengti kito tinkamo naudoti kelio ar gauti specialių leidimų atlikti veiksmus dėl patvirtinto detaliojo plano sprendinių ar jų keitimo, kad galėtų pasiekti jam priklausantį žemės sklypą. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, norėdamas įsirengti įvažiavimą į jam priklausantį sklypą iš sklypo Nr. 19, t. y. jau įrengto privažiavimo kelio, turės gauti nustatyta tvarka prisijungimus bei paruošti projektą, tačiau tai nepaneigia teismo išvadų apie servituto pasibaigimą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ pateikti argumentai, taip pat liudytojų paaiškinimai teismo posėdžio metu (kad įvažiavimo į nurodytą sklypą įrengimui iš sklypo Nr. 19 bus naudojamasi Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ įrengtu pravažiavimo keliu, kad bus gadinama šio kelio danga, kad šiuo keliu bus nepatogu naudotis Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ nariams, laikant transporto priemones prie namų, kadangi šis kelias yra siauras, transporto priemonės negalės įsukti į numatomą įvažiavimą į sklypą, kad reikalinga bus įrenginėti nuovažas, kad yra aukščio skirtumas tarp gretimų sklypų) teismo išvados dėl servituto pasibaigimo nepaneigia, o tik atspindi trečiojo asmens siekį susikurti kuo palankesnes bei patogesnes patekimo į Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ narių būstą sąlygas.

20.       Teismas įvertino ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys byloje asmenys neteikė duomenų bei įrodymų apie galimo įvažiavimo iš sklypo Nr. 19 į nurodytus sklypus įrengimo negalimumo dėl techninių, konstrukcinių ar kitų priežasčių, sąlygų. Teismas pažymėjo, jog šiuo metu yra įrengtas pravažiavimo kelias (sklypas Nr. 19), skiriantis žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (namai nuo 10 iki 10H (žemės sklypų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kad įrengtas pravažiavimo kelias ribojasi su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, pasikeitus aplinkybėms, egzistuoja visos faktinės galimybės savininkams netrukdomai patekti į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) įsirengiant nustatyta tvarka įvažiavimą į sklypą iš sklypo Nr. 19; tai yra pagrindas išvadai dėl servituto pasibaigimo išnykus servituto būtinumui.

21.       Teismas akcentavo, kad servituto pabaigos esmė nagrinėjamu atveju yra šalių valia dėl servituto pabaigos arba atsisakius servituto, arba išnykus servituto būtinumui; taip pat svarbu ir tai, kad dėl servituto pabaigos gali kreiptis tarnaujančio ar viešpataujančio daikto savininkas, kad viešpataujančio daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujančio daikto savininko naudai. Teismas akcentavo, kad atsakovas visiškai sutinka su ieškovų reikalavimu ir nurodė, kad nustatyto servituto būtinumo nebėra, jis pasibaigė, atsakovas prašo ieškinį tenkinti, taigi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytas ir kitas servituto pasibaigimo pagrindas – servituto atsisakymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

22.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. procesinį sprendimą ir priimti naują – ieškovų ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis visas abiejų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas formaliai išnagrinėjo bylą, teismo motyvai prieštarauja vienas kitam, teismas netinkamai aiškino ir taikė servituto pabaigą, išnykus šio būtinybei, reglamentuojančias materialines teisės normas ir šiuo klausimu suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, išėjo už ieškinio ribų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

22.1.                      Jokiame galiojančiame teritorijų planavimo dokumente nėra numatyta galimybė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pateikti iš Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ administruojamos teritorijos. Po servituto nustatymo (2005-12-21) neatsirado jokių naujų nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, kurių neegzistavo servituto nustatymo metu. Prašomas panaikinti servitutas buvo nustatytas 2005 metų gale, jau faktiškai esant gatvei, kurios įrengimą ieškovai laikė aplinkybe, šalinančia servituto būtinumą; ši gatvė nesuteikė galimybės pateikti į sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nei jos įrengimo metu (iki servituto nustatymo), nesuteikia ir šiuo metu. Nagrinėjamu atveju nei iki ieškinio pareiškimo momento, nei bylos nagrinėjimo metu neegzistavo reali ir užtikrinta galimybė sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoti be ginčijamo kelio servituto. Pirmosios instancijos teismo pripažinimas, jog ieškovai dar turės rengti projektą ir pan., t. y. privalės atlikti tam tikrus veiksmus ateityje, paneigia teismo išvadą, kad jau šiuo metu egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė pateikti į žemės sklypą. Apibendrinant – byloje buvo paneigtas ieškovų reikalavimo pagrindas, t. y. kad aplinkybės pasikeitė taip, kad šiuo metu egzistuoja reali ir užtikrinta galimybė žemės sklypą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto.

22.2.                      Ieškovės byloje pareikšti reikalavimai suformuluoti ydingai: ieškiniu reikalaujama panaikinti tik 2005 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą servitutą, nors iš byloje esančio ieškovų žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo 6 punkto matyti, kad ieškovų žemės sklypo servituto nustatymui nurodyti ne vienas, o du pagrindai, t. y. taip pat ir 2017-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 13SK-136-(14.13.111.), kuriuo buvo ne tik patikslintas servituto plotas, bet ir pakeistas servituto turinys, servituto teisė nustatyta neapibrėžtam asmenų ratui. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl 2017-04-06 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo teisinės reikšmės yra neteisinga.

22.3.                      Teismas visiškai nepagrįstai sprendimą procesinį sprendimą grindė servituto pabaigos pagrindu, kuriuo savo ieškinio negrindė ieškovai. Ieškovai tiek pradinį, tiek patikslintą ieškinį grindė tuo faktiniu pagrindu, kad po servituto nustatymo aplinkybės pasikeitė taip, kad sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas šiuo metu turi realią galimybę patekti į savo sklypą ne per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nors neprivalėjo, ieškovai teisingai nurodė ir teisinį savo reikalavimų pagrindą – CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Ieškovai ieškinyje negrindė savo reikalavimo kokiomis nors kitomis CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatytus servituto pabaigos pagrindus atitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kitais ieškinio faktiniais pagrindais. Be to – aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime pripažino ieškinį, automatiškai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Teismas, viršydamas kompetenciją neteisėtai sau prisiėmė administracines funkcijas, kurios įstatymo yra priskirtos Nacionalinės žemės tarnybai, ir siurpriziniu sprendimo motyvu dėl (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindo) užkirto apeliantei galimybę apskųsti atitinkamą Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą dėl servituto panaikinimo, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

23.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovai prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad 1999-04-29 Detalusis planas turi prieštaravimų dėl įvažiavimo žymių, kurių niekas negali nei paneigti, nei nuginčyti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog 1999-04-29 Detaliajame plane įvažiavimas į žemės valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo numatytas išimtinai per žemės valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pažymėjo, kad šioje byloje ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas – naikinti servitutą, remiantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl byloje esantys detalieji planai negali būti aiškinami kaip dokumentai, turintys absoliučią teisę, paneigiančią ar panaikinančią servituto būtinumo išnykimo galimybę. Šioje byloje detalieji planai nelemia servituto būtinumo išnykimą, todėl šiuo atveju esminiai bylos aspektai yra tie, kurie įrodo, jog aplinkybės, buvusios kelio servituto nustatymo metu, pasikeitė iš esmės – t. y. po servituto nustatymo atsirado galimybė į žemės valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), patekti per viešas vietinės reikšmės gatves, neribojant kito žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų nuosavybės teisių.

24.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad dėl trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ skundo palieka spręsti teismo nuožiūra.

25.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašė pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad būtent ieškovai patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti 2005-12-21 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą 0,0213 ha kelio servitutą; būtent ieškovai teikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kad nustatytas servituto būtinumas yra išnykęs, nes iš esmės yra pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas ir jau kurį laiką egzistuoja galimybė viešpataujantį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Akcentavo, kad panaikinus kelio servitutą, viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė prarasta nebus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Trečiojo asmens UAB „Girulina“ (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27.       Trečiasis asmuo Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo buvo parengta ir su Savivaldybe suderinta žemės sklypo, į kurį patenka ir ginčo kelias, kadastrinių matavimų byla; iš žemės sklypo plano matyti, kad kaip ir detaliajame plane, jokie įvažiavimai iš Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ naudojamo žemės sklypo į gretutinį sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nenumatyti.

28.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad anksčiau pateikti šių įrodymų nebuvo galimybės, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai (žemės sklypo kadastrinių matavimų byla) priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

30.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto taryba 1999 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 73 patvirtino (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos šiaurės – vakarų dalies detalųjį planą, kuriame buvo įtvirtinti numatomi sprendiniai dėl teritorijos naudojimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-629 patvirtintas žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) detalusis planas, Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinys; buvo suformuota gyvenamųjų namų statybos vieta ir vietiniai keliai, kuriais buvo numatomas patekimas į būsimus žemės sklypus.

31.       Pagal Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. birželio 13 d. išrašo duomenis – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis priklauso ieškovams; įregistruotas kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 2005 m. gruodžio 21 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-5900, 2017 m. balandžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 13SK-136-(14.13.111.) pagrindu. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui.

32.       Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 13.6-5900 (12 punktas) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas, t. y. kelio servituto teisė gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudotojams naudotis priėjimo ir privažiavimo keliu, kurio plotas sudaro 0.0213 ha.

33.       Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 13SK-136-(14.13.111) 2 punktu pakeistas 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 13.6-5900 priedo 12 punktas, nurodant servituto plotą – 2013 m³.

34.       Iš į bylą pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 31 d. rašto Nr. (31.)RS2-969 nustatyta, kad pagal žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-629, sprendinius yra nutiestas pravažiavimo kelias tarp (duomenys neskelbtini), kuris įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-112, pažymėtas numeriu LM1699; žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu 19, kuriame nutiestas privažiavimo kelias nėra perduotas naudotis, neišnuomotas, todėl priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondui; nutiestas privažiavimo kelias, kaip inžinierinės infrastruktūros statinys, yra valstybės turtas, šiuo metu vykdomos procedūros dėl šio turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn. 

35.       Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 13SD-741-(14.13.104) nustatyta, kad žemė, esanti tarp sklypų g. (duomenys neskelbtini), yra valstybinė, niekam neišnaudota, niekam neparduota valdyti patikėjimo teise, žemės sklypas nėra suformuotas; pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą šios žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 

36.       Nustatyta, jog šiuo metu yra įrengtas kelias, skiriantis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (namai nuo (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ naudojamoje teritorijoje įrengtas kelias ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

         Dėl ginčo esmės

37.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl nustatyto kelio servituto panaikinimo. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2005 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą 0,0213 ha kelio servitutą, esantį žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), vadovaujantis CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sąlygą, t. y. nustatyto servituto būtinumas yra išnykęs, nes iš esmės yra pasikeitusios objektyviai egzistavusios aplinkybės (įrengtas naujas asfaltuotas kelias, besiribojantis su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini)), dėl kuro servitutas buvo nustatytas, ir jau kurį laiką egzistuoja galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti, nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Trečiasis asmuo Gyvenamųjų namų bendrija „Girulina“ su pareikštu reikalavimu nesutiko, pažymėjo, jog po prašomo panaikinti servituto nustatymo neatsirado jokių teisinių nei faktinių pagrindų, leidžiančių šį servitutą panaikinti, situacija tiek de jure, tiek de facto yra išlikusi tokia pat, kokia ir buvo nustatant prašomą panaikinti servitutą.

38.       CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis). 

39.       Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis).

40.       CK 4.124 straipsnyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (1 dalis); iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (2 dalis).

41.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (priklausančiam ieškovams) įregistruotas kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) 2005 m. gruodžio 21 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-5900, 2017 m. balandžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 13SK-136-(14.13.111.) pagrindu. Minėto įsakymo pagrindu nustatyta kelio servituto teisė gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) naudotojams naudotis priėjimo ir privažiavimo keliu, kurio plotas sudaro 0.0213 ha. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 13SK-136-(14.13.111) 2 punktu buvo pakeistas 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 13.6-5900 priedo 12 punktas, nurodant servituto plotą, tad šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad minėtu sprendimu buvo patikslintas servituto plotas, nesiaiškinant sklypų savininkų valios dėl nustatyto servituto esmės, paskirties, naudojimo, todėl trečiojo asmens atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad šiuo sprendimu buvo pakeistas servituto turinys ir servituto teisė nustatyta neapibrėžtam asmenų ratui, atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

42.       CK 4.130 straipsnyje nustatyti servituto pasibaigimo pagrindai ir momentas. Servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui (CK 4.130 straipsnio 1 dalis). Servitutas gali pasibaigti tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). 

43.       Kaip patvirtina civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai, 2005 m. gruodžio 21 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-5900 žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas) buvo įregistruotas kelio servitutas gretimo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) naudotojams naudotis priėjimo ir privažiavimo keliu; servitutas nustatytas todėl, kad 2005 m. dar nebuvo įrengti vietiniai būsimo gyvenamųjų namų kvartalo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), keliai, per kuriuos buvo numatytas pateikimas ir į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 

44.       Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pagal žemės sklypo (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. AD1-629, sprendinius yra nutiestas pravažiavimo kelias tarp (duomenys neskelbtini)., kuris įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-112, pažymėtas numeriu LM1699; žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas indeksu 19, kuriame nutiestas privažiavimo kelias nėra perduotas naudotis, neišnuomotas. Ginčo nagrinėjimo metu yra įrengtas kelias, skiriantis žemės sklypus (duomenys neskelbtini) (namai nuo (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ naudojamoje teritorijoje įrengtas kelias ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, nustatytas nagrinėjamoje byloje, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai, kad po servituto nustatymo (2005-12-21) neatsirado jokių naujų nei teisinių, nei faktinių aplinkybių, kurių neegzistavo servituto nustatymo metu, šiuo atveju yra nepagrįsti.

45.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės atitinka CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą sąlygą – servitutas baigiasi, išnykus servituto būtinumui (įrengus kelią, egzistuoja galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, t. y. žemės sklype (esančiame adresu (duomenys neskelbtini)) nustatyto kelio servituto panaikinimas yra galimas, kadangi išnyko jo būtinumas ir viešpataujantysis daiktas (žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)) gali būti tinkamai naudojamas pagal paskirtį ir be nustatyto kelio servituto).

46.       CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto servituto pasibaigimo pagrindo turinys yra atskleistas CK 4.135 straipsnio 1 dalyje. Ši materialiosios teisės norma nurodo, jog, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas, nebesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu.

47.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad servituto panaikinimo galimybė, kai išnyksta servituto būtinumas, siejama su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu. Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

48.       Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei jau minėtas nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, turi galimybę įsirengti įvažiavimą į jam priklausantį sklypą iš sklypo Nr. 19, t. y. jau įrengto privažiavimo kelio, ir nors tai įgyvendamas turės paruošti atitinkamą projektą, tačiau tai nepaneigia padarytos išvados, kad šiuo metu egzistuoja galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu.

49.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bylų dėl servituto panaikinimo išnykus būtinumui atvejais turi būti ištirta ir įvertinta, ar įvyko esminis faktinių aplinkybių, buvusių servituto nustatymo momentu ir nulėmusių servituto būtinybę, pasikeitimas, o šis klausimas spręstinas taip: 1) turi būti išsiaiškintas servituto nustatymo faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, nulėmusios servituto būtinybę; 2) turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas servituto būtinumo išnykimas; 3) turi būti įvertinta, ar faktinių aplinkybių pasikeitimas, jeigu jis ir įvyko, yra esminis, t. y. ar viešpataujantysis daiktas iš tikrųjų gali būti naudojamas pagal paskirtį be tarnaujančiojo daikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019).

50.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo vertinimo kriterijus, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoti reali galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte (panaikinus kelio servitutą viešpataujančio daikto (žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) savininkas nepraras galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą iš viešojo kelio; viešpataujančio daikto savininkui nereikės įrengti kito tinkamo naudoti kelio, kad galėtų pasiekti jam priklausantį žemės sklypą; viešpataujančio daikto savininkas turi galimybę įsirengti įvažiavimą į jam priklausantį sklypą iš sklypo Nr. 19, t. y. jau įrengto privažiavimo kelio, tad egzistuoja visos faktinės galimybės netrukdomai patekti į žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), įsirengiant nustatyta tvarka įvažiavimą į sklypą iš sklypo Nr. 19, ir tai yra pagrindas išvadai dėl servituto pasibaigimo išnykus servituto būtinumui.

51.       Kartu pažymėtina, kad atsakovas (viešpataujančio daikto savininkas) nagrinėjamoje byloje nurodė, jog ieškovų reikalavimas panaikinti kelio servitutą yra pagrįstas, todėl su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko ir neprieštaravo, kad teismas juos patenkintų. Servitutas baigiasi jo atsisakius (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, servituto pabaigos esmė nagrinėjamu atveju yra ir šalių valia dėl servituto pabaigos. Dėl servituto pabaigos į viešą registrą gali kreiptis tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto savininkas (CK 4.130 straipsnio 4 dalis). Viešpataujančiojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujančiojo daikto savininko naudai (CK 4.131 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nustatęs ir kitą servituto pasibaigimo pagrindą (servituto atsisakymą), trečiojo asmens atskirajame skunde nurodytus argumentus (aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime pripažino ieškinį, automatiškai nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį) atmeta kaip nepagrįstus.

52.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius pagrindą naikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 13.6-5900 nustatytą 0.0213 ha kelio servitutą, esantį žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), išnykus servituto būtinumui (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas), servituto atsisakius (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 4 dalis), trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ prašymas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-806-1067/2018 panaikinimo buvo atmestas pagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą naikinti. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Trečiojo asmens Gyvenamųjų namų bendrijos „Girulina“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.