Teisėja V. Račiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-217-372/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-18227-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.,122.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutarties panaikinimo, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas K. A. G. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01691, sustabdyti varžytynių, paskelbtų 2012-01-05 10 val., vykdymą. Pareiškėjas nurodė, kad 2011-12-21 antstolei R. G. pateikė prašymą, jog antstolė perkainuotų jam priklausantį 0,7073 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme pažymėjo, kad turtas įkainuotas didesne nei rinkos verte ir tai pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi jis negali pasinaudoti įstatymo suteikta teise parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino visiškai ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01691, sustabdė varžytynių, paskelbtų 2012-01-05 10 val. vykdymą. Nurodė, kad antstolei neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo dėl parduodamo iš varžytynių žemės sklypo perkainavimo ir nepriėmus motyvuoto patvarkymo dėl šio prašymo, yra tikėtina, jog 2012-01-05 vyksiančios varžytynės, kuriose bus parduodamas minėtas žemės sklypas, galbūt pažeis pareiškėjo teises. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nesustabdžius varžytynių vykdymo, pareiškėjo prašymo dėl parduodamo iš varžytynių žemės sklypo perkainavimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį apeliantė (antstolė) R. G. prašo ją panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas jau išspendė žemės sklypo įkainojimo klausimą. Pažymima, kad pareiškėjas yra įkeisto turto davėjas, o ne skolininkas, todėl negali pasinaudoti CPK 704 straipsnyje suteikta teise skolininkui pasiūlyti savo pirkėją. Pabrėžiama, kad pareiškėjas pasirašė 2010-11-15 žemės sklypo arešto aktą. Apeliantės manymu, pareiškėjas siekia vilkinti procesą ir ginčo turto pardavimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas (apeliantas) K. A. G. prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad turtas buvo įkainotas daugiau nei prieš metus, todėl jo vertė yra pasikeitusi. Tvirtinama, kad teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl turto kainos 2010-11-15, o ne 2012 m. sausio mėnesio kainos. Pareiškėjo nuomone, jis, kaip ir skolininkas, turi teisę pasiūlyti turto pirkėją. Pareiškėjas mano, kad antstolė ignoruoja jo interesus. Pabrėžiama, kad teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atsiliepime pažymima, kad teismas išsprendė žemės sklypo įkainojimo klausimą, todėl antstolė neturėjo pagrindo perkainoti žemės sklypą. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjui nenumatyta teisės pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta galimybe. Pabrėžiama, kad pareiškėjas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir vilkina procesą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio (skundo) pagrįstumo vertinimas yra skirtas būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, publikuota „Teismu praktika“ Nr. 34, 2011 m.).
Iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje 2S-712-357/2011, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis palikta nepakeista, turinio matyti, kad skolininkas ir įkeisto turto savininkas nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, areštuoto žemės sklypo vertę antstolis nustatė, atsižvelgdamas į kreditoriaus AB Šiaulių bankas pasiūlytą turto vertės kainą, su šia kaina įkaito davėjas (apeliantas) K. A. G. sutiko. Be to, teismas nurodė, kad antstoliui parduodant turtą už kainą, didesnę nei yra nustatyta VĮ Registrų centro duomenimis, nėra pažeidžiami nei skolininko, nei išieškotojo interesai, o objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu (27–30 b. l.).
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie galbūt kitokią ginčo žemės sklypo vertę ar žemės sklypo kainos neatitikimą rinkos vertei (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti skelbimai dėl žemės sklypų kainų nelaikytini tinkamais įrodymais CPK 178 straipsnio prasme. Teismas konstatuoja, kad nepagrįstai sustabdžius išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01691 yra pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai ir vilkinamas sprendimo įvykdymas.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad negalima pripažinti, jog byla išspręsta teisingai, todėl, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą (LR CPK 17 str.), Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo K. A. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01691 sustabdymo, varžytynių, paskelbtų 2012-01-05 10 val. vykdymo sustabdymo atmestinas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. nutartį ir pareiškėjo K. A. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/10/01691 sustabdymo, varžytynių, paskelbtų 2012-01-05 10 val. vykdymo sustabdymo, atmesti.
Teisėja Birutė Simonaitienė