Civilinė byla Nr. 2-783-475/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2020-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“ atstovui advokato padėjėjui Linui Mikalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“ ieškinį atsakovei H. J. (H. Y.) dėl darbo ginčo dėl teisės.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Zelator“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atmesti atsakovės H. J. (toliau – atsakovė) Darbo ginčų komisijai pareikštus reikalavimus dėl atostoginių kompensacijos ir delspinigių priteisimo kaip nepagrįstus, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, jog 2018 m. kovo 5 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 03-03 (toliau – Darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovė pas ieškovę nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo dirbti tinkuotoja – plytelių klojėja. Ieškovė su atsakove susitarė, kad ieškovė mokės atsakovei 700,00 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. 2018 m. gruodžio 28 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas Priedas prie Darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. darbo užmokestis yra 920,30 Eur neatskaičius mokesčių. 2019 m. sausio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas Priedas Nr. 2019/01/02-1 prie Darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad nuo 2019 m. sausio 2 d. keičiamos darbo pareigos ir funkcijos į tinkuotojos apdailininkės. 2019 m. sausio 30 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas Priedas Nr. 2019/01/30-1 prie Darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad terminuota darbo sutartis bus pratęsiama dviem metams, kai bus išduotas atsakovei leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. vasario 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas Priedas Nr. 2019/02/08-1 prie Darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė pratęsti darbo sutartį atsakovei gavus „D“ nacionalinę vizą. Atsakovei dienpinigiai buvo mokami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Iki 2018 m. birželio 30 d. dienpinigių norma Estijoje buvo 44 Eur, Lietuvoje – 15 Eur, Latvijoje – 38 Eur, o nuo 2018 m. liepos 1 d. Estijoje dienpinigių norma buvo 47 Eur, Latvijoje – 44 Eur, Lietuvoje – 15 Eur.

1.2.                      Atsakovės naudai buvo susidariusi 2 027,16 Eur permoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, su atsakove sudaryta Darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. gegužės 22 d. ir 2020 m. gegužės 22 d. buvo apskaičiuota 273,06 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Po atlikto šios kompensacijos įskaitymo ieškovės permokos suma atsakovės atžvilgiu liko 1 754,10 Eur suma. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimu dėl permokos gražinimo pareikalavo iš atsakovės grąžinti 1 754,10 Eur permoką. Taigi atsakovė buvo informuota apie įskaitymą, kadangi jai aiškiai buvo nurodyta, jog po įskaitymo atsakovė yra skolinga 1 754,10 Eur sumą ieškovės naudai. Atsakovė niekada neginčijo įskaitymo fakto, tik deklaratyviai teigė, jog neva nėra susidariusios permokos. Ieškovė laiko, kad įskaitymas atliktas teisėtai, nes atsakovė jo neginčijo.

1.3.                      Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1-oji darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. DGKS-2926 išnagrinėjo atsakovės reikalavimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pareikštas reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo konstatavimo ir piniginių lėšų priteisimo. DGK minėtu sprendimu konstatavo, kad ieškovė yra sumokėjusi visą atlyginimą, kuris priklauso atsakovei ir atsakovė neturėjo teisės reikšti reikalavimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 2 dalį dėl tariamai UAB „Zelator“ nevykdomos Darbo sutarties sąlygų ir tariamai nesumokamo dviejų mėnesių darbo užmokesčio. DGK taip pat nurodė, jog yra reali 2 027,16 Eur permoka atsakovės naudai. Taigi ieškovė turėjo pagrįstą teisę atlikti įskaitymą. DGK nepagrįstai nutarė, jog buvo negalimas 273,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įskaitymas. Ieškovė nurodo priešingai, paaiškino, kad atsakovė tik sąmoningai neigė permokos sumą, o ne įskaitymo faktą. Tačiau, permoka ir įskaitymas yra du skirtingi juridiniai faktai ir jų atitinkamas ginčijimas ar neigimas sukelia skirtingas teisines pasekmes.

1.4.                      Priešpriešinis vienašalis vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienašalis pareiškimas ir sudaromas vienos šalies pareiškimu. Jis pripažintas negaliojančiu gali būti tik teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju įskaitymas nėra pripažintas negaliojančiu jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimo, todėl laikytina, kad buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai.

1.5.                      Ieškovė nurodo, jog netesybos yra išvestinis reikalavimas, kadangi ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove visa apimtimi, todėl netesybos negali būti priteisiamos. Sankcija, numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais. Teismui nusprendus, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove visa apimtimi, priteistina netesybų suma turi būti proporcinga ir teisinga, netesybų dydis turėtų būti ne didesnis nei 50 Eur.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, jog atsakovės nurodyto ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovės direktorius suklastojo kokius nors dokumentus. Bet kokiu atveju, atsakovės nurodyti kvitai sudaro 600 Eur sumą, tai vis tiek permokos suma yra didesnė. Dėl permokos ieškovės atstovas paaiškino, kad ji susidarė dėl to, kad atsakovei kildavo pinigų poreikis, ieškovė pervesdavo atsakovei pinigų sumas kaip avansą, dalis lėšų buvo pervedama kaip darbo užmokesčio avansas, kita dalis ūkio išlaidoms, tačiau atsakovė nėra tų sumų pagrindusi. Atleidžiant iš darbo buvo perskaičiuotos mokėtinos sumos ir nustatyta minima permoka. Jokie pavedimai įmonei įsteigti atsakovei niekada nebuvo pervedami. DGK atsakovė teigė, kad mokėjo darbuotojams. Vėliau atsakovė savo poziciją pakeitė. Tai rodo, kad atsakovė visaip stengiasi išvengti permokos išieškojimo. Ieškovė nėra skolinga atsakovei, atitinkamai neteisėtai priteisti delspinigiai. Atsakovė niekada neneigė įskaitymo, ji ginčija tik skolos sumą. Atsakovė niekada nedirbo personalo vadove Baltarusijoje, ji dirbo tinkuotoja.

I.       Atsakovės atsikirtimai

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, taip pat perskaičiuoti kompensaciją iki šios dienos.

1.1.                      Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog niekada nebuvo Latvijos ir Estijos teritorijoje dirbti, todėl ieškovės nurodytos komandiruotės atlikti dažymo–tinkavimo darbus nepatvirtintos jokiais dokumentais ir negali būti laikomos pagrįstomis, nes atsakovei dienpinigiai buvo mokami už komandiruotes į Baltarusijos Respubliką.

1.2.                      Be to, atsakovė nesutinka, kad yra susidariusi ieškovės nurodoma permoka atsakovės atžvilgiu. Nurodytosios sumos ieškovė nepatvirtino dokumentais ir teismas negali nagrinėti to kaip argumento. Visos atsakovės gautos piniginės lėšos buvo skaičiuojamos ieškovės buhalterijoje, atsižvelgiant į sulygtą sutartimi darbo užmokestį ir premijų išmokas, kurias nustatė pati ieškovė. Ieškovės teiginys apie tariamas skaičiavimo klaidas atrodo neįtikinamas ir nėra pagrįstas dokumentais. Taip pat negali būti išieškotas atlyginimas, kurį darbdavys išmokėjo darbuotojui kaip darbo užmokesčio permoką, įsk. kai neteisingai taikomas įstatymas, išskyrus skaičiavimo klaidą, ir tais atvejais, kai darbdavys privalo išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio už negrynųjų pinigų apskaitą, tai įmanoma tik esant rašytiniam darbuotojo prašymui.

1.3.                      Be to, apskaičiuodama tariamai galimą permokos sumą, ieškovė į atsakovės tariamai gautas lėšas įtraukė lėšas pagal 2018 m. gegužės 11 d. išlaidų kasos orderius Nr. 0025K. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 0261K, kurie yra suklastoti remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. lapkričio 4 d. išvada. Taip pat nemaža dalis į atsakovės sąskaitą pervestų sumų buvo su užrašu apie mokėjimo paskirtį – atlyginimas ir komandiruotės išlaidos, kai komandiruotės išlaidų suma yra visiškai neaiški, apskaičiavus, kuriai gyvenamajai šaliai ji buvo atlikta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekada nebuvo komandiruotėje Estijoje ir Latvijoje ir buvo išsiųsta tik į Baltarusijos Respubliką, tai patvirtina paso žymos apie sienų kirtimą ir bylos vedimas UAB „Zelator“ naudai, tai patvirtinama kvitais, kasos orderiais, kvitais už teisines paslaugas pagal 2019 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 01-08-10-2-019, biuro nuomos mokesčio kvitu, paskolos sutartimis dėl gautų lėšų pervedimo gautų į atsakovės einamąją sąskaitą iš UAB „Zelator“ ir paimtų perdavimui į kompanijos OOO „VesterCompany Ltd“ plėtrą ir poreikius, kuriuos atsakovė padėjo atidaryti ieškovės nurodymu. Taip pat yra 2019 m. kovo 13 d. 3 450 Eur pervedimas, nurodytas kaip išankstinis mokėjimas, 2019 m. kovo 15 d. buvo grąžintas UAB „Zelator“ – t. y. 2 902,40 Eur suma.

1.4.                      Atsakovė taip pat nurodo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra tinkamai surašyti – nurodytos komandiruotės skirtingais laikotarpiais, bet nenurodyta kur, nėra tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovė pabrėžė, kad darbdavys jai nemokėjo atlyginimo už vasarį ir kovą, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad visi UAB „Zelator“ pateikti dokumentai nepatvirtina atsakovės, kaip dažytojos-tinkuotojos darbo, atsakovė dirbo įmonės biure kaip personalo skyriaus vedėja, vykdė personalo darbus, įformindavo sutartis ir siuntė, skaičiavo darbuotojų dirbtas valandas, sprendė įmonės darbuotojų buitinius reikalus ir kt., o nuo 2019 m. liepos 19 d. buvo išsiųsta į komandiruotę į Baltarusiją, kad padėtų atidaryti įmonę OOO „VesterCompany“, surinktų personalą ir juos apmokytų.

1.5.                      Atsakovė nurodė, kad niekada nebuvo mokamose atostogose ir negavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Atitinkamai kompensacijos išmokos suma už nepanaudotas atostogas yra daug didesnė.

4.       Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai. Atsiliepime atsakovė išdėstė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, kadangi ji neturi galimybių atvykti į Lietuvos Respubliką. Byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovei priteisimo. DK 229 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Nagrinėjamu atveju DGK sprendimo dalis, kuria H. J. prašymas dėl neteisėto atleidimo iš darbo UAB „Zelator“ atmestas, neginčijama, todėl šis klausimas byloje nenagrinėtinas.

6.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. kovo 5 d. tarp šalių buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 03-03, kuria atsakovė įdarbinta tinkuotoja-plytelių klojėja, darbo sutartis terminuota, sudaryta iki 2019 m. kovo 15 d., atsakovei nustatytas mokėti atlyginimas – 700,00 Eur (t. 1, b. l. 82–84). 2018 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė priedą prie Darbo sutarties Nr. 03-03, kuriuo atsakovei nustatytas darbo užmokestis padidintas iki 920,30 Eur (t. 1, b. l. 85). Priedu prie Darbo sutarties Nr. 2019/01/02-1 atsakovės pareigos nuo 2019 m. sausio 2 d. pakeistos į tinkuotojo apdailininko (t. 1, b. l. 86), Priedą prie Darbo sutarties Nr. 2019/01/30-1, šalys susitarė terminuotą darbo sutartį pratęsti dviem metams, kai atsakovei buvo išduotas laikinas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 87). Priedu prie Darbo sutarties Nr. 2019/02/08-1 šalys susitarė pratęsti darbo sutartį atsakovei gavus D. nacionalinę vizą (t. 1, b. l. 88). 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pranešimą, kuriuo pareikalavo atsakovės pranešti, kodėl atsakovė nebuvo darbe (t. 1, b. l. 185). 2020 m. gegužės 22 d. darbdavys darbuotojai pateikė pranešimą, kuriuo priminė, jog atsakovės prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovė neatvyksta į darbą. Kadangi atsakovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. neatvyko į darbą, nepateikė paaiškinimų ir neatvykimą pateisinančių dokumentų, darbdavys nuo 2020 m. gegužės 22 d. nutraukė darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 89). 2020 m. gegužės 25 d. darbdavys atsakovei pateikė reikalavimą dėl permokos grąžinimo, nurodė, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. yra susidariusi 2 027,16 Eur permoka, atleidžiant atsakovę buvo paskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija, atsakovė turi grąžinti ieškovei likusią 1 754,10 Eur permoką (t. 1, b. l. 92). Į bylą ieškovė pateikė atsakovės vidutinio darbo užmokesčio 2020 m. lentelę (t. 1, b. l. 96), darbo užmokesčio korteles už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 126), už 2019 m. (t. 1, b. l. 127) ir 2018 m. (t. 1, b. l. 128), taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. (t. 1, b. l. 102–125), kasos išlaidų orderius (t. 1, b. l. 129-137), banko sąskaitos išrašus apie atsakovei atliktus mokėjimus (t. 1, b. l. 138-139), darbo užmokesčio vidurkio pažymą – lentelę apie atostogų kompensaciją (t. 2, b. l. 111), kompensacijos už nepanaudotas atostogas trukmės paskaičiavimo lentelę (t. 2, b. l. 112).

7.       Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno darbo ginčų komisijai (toliau – DGK) pateikė prašymą, kuriuo prašė išnagrinėti klausimą dėl neteisėto atsakovės atleidimo iš darbo dėl grubaus darbo įstatymų pažeidimo, prašė išnagrinėti kompensacijos dėl nepanaudotų atostogų priteisimo klausimą (t. 2, b. l. 16-20). Prie prašymo, pateikto DGK, pateikė 2020 m. kovo 27 pareiškimą, kuriuo prašė atleisti ją iš tinkuotojos-plytelių klojėjos pareigų nuo 2020 m. kovo 31 d. ryšium su darbo sutarties nesilaikymu (2020 m. vasario mėn. darbo užmokesčio nemokėjimas), pareikalavo darbdavio atsiskaityti už nepanaudotas atostogas, išmokėti išeitinę kompensaciją ir sumokėti 2020 m. vasario ir kovo mėn. darbo užmokesčius (t. 2, b. l. 21). 2020 m. kovo 31 d. darbdavys pranešimu darbuotoją informavo, kad prašymas atleisti pagal DK 56 straipsnio 2 dalį neturi pagrindo, taip pat informavo darbuotoją, kad yra susidariusi 2 031,74 Eur permoka, prašė ją grąžinti iki 2020 m. balandžio 9 d. (t. 2, b. l. 30). DGK 2020 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2926 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo H. J. prašymą atmetė (t. 2, b. l. 24-28).

8.       2020 m. birželio 2 d. atsakovė kreipėsi į DGK su prašymu pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, įpareigoti išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2020 m. birželio 22 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-3961, kuriuo atsakovės prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei UAB „Zelator“ atmetė, prašymą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją – priteisė iš UAB „Zelator“ H. J. 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 273,06 Eur netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti (t. 1, b. l. 70–74).

9.       Atsakovė į bylą pateikė 2019 m. lapkričio 4 d. V. P. D. K. išduotą įgaliojimą dėl juridinio asmens Baltarusijoje steigimo (t. 2, b. l. 133-134). Taip pat pateikė ribotos atsakomybės bendrovės „VesterKompany“ įstatus, iš kurių matyti, kad bendrovę įsteigė V. P. (t. 3, b. l. 65-67). Byloje taip pat duomenys, gauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus, iš kurių matyti, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad H. J. pati nepasirašė dviejų kasos išlaidų orderių (2018 m. gegužės 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d.), juos pasirašė kitas nenustatytas asmuo (t. 3, b. l. 100-114). Taip pat atsakovė į bylą pateikė 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 7 d. jos su OOO „VesterKompany“ sudarytas paskolos sutartis (t. 3, b. l. 38, 39), taip pat pakvitavimus apie grąžinamas pasiskolintas lėšas (t. 3, b. l. 36, 40, 41, 42, 43). Atsakovė nesutiko su darbdavio reikalavimu sumokėti permoką, 2020 m. kovo 30 d. raštu tai nurodė darbdaviui (t. 3, b. l. 44). Atsakovė į bylą pateikė savo paso kopiją su jai išduotomis vizomis (t. 3, b. l. 45-59).

10.       Ieškovė į bylą pateikė „East Metal“ patvirtinimą, kad šios įmonės gamybos vietoje Latvijoje yra dirbusi UAB „Zelator“ darbuotoja H. J. (t. 3, b. l. 146).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo

11.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, atsakovė nurodo, kad darbdavys neišmokėjo jai 273,06 Eur priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas, be kita ko nurodė, jog kompensacijos suma turi būti didesnė. Šiuo atveju ieškovė nurodė, jog 273,06 Eur sumą įskaitė į susidariusią permoką.

12.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

13.       Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės naudai buvo susidariusi 2 027,16 Eur permoka, tačiau kaip ir kodėl tokio dydžio permoka atsirado, ieškovė ieškinyje nenurodė, be kita ko, tiksliai negalėjo paaiškinti ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu. Paklaustas ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovei kildavo pinigų poreikis, ieškovė pervesdavo atsakovei pinigų sumas kaip avansą, dalis lėšų buvo pervedama kaip darbo užmokesčio avansas, kita dalis ūkio išlaidoms, tačiau atsakovė nėra tų sumų pagrindusi.

14.       Šioje situacijoje pažymėtina, kad DK nenumato, jog darbdavė gali mokėti darbo užmokestį darbuotojui iš anksto, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo būdo nei nustatyta DK.

15.       DK 150 straipsnyje yra numatyti griežti darbdavio teisės atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą ribojimai, detaliai nurodant ne tik kokio pobūdžio darbdavio reikalavimai gali būti tenkinami darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio (DK 150 straipsnio 2 dalis), bet ir maksimalus išskaitų dydis (DK 150 straipsnio 4 dalis, CPK 736 straipsnis), o taip pat terminas, per kurį vienašalis įskaitymas gali būti atliktas (DK 150 straipsnio 3 dalis). Norint padaryti išvadą, kad su atleidžiama darbuotoja buvo tinkamai atsiskaityta, teismas privalo analizuoti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalavimą darbdavys buvo įgijęs darbuotojo atžvilgiu ir ar tinkamai atliko įskaitymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-945/2021).

16.       Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys būtų atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą DK 150, 156 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Kaip matyti iš ieškovės atsakovei 2020 m. gegužės 25 d. pateikto reikalavimo dėl permokos grąžinimo, kuriame nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. yra susidariusi 2 027,16 Eur permoka, prašoma atsakovės grąžinti be pagrindo gautą 1 754,10 Eur sumą (t. 1, b. l. 92), tačiau visiškai nėra aišku, kaip ši permoka susidarė – ar tai yra vienas iš DK 150 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvų, todėl teismas šiuo atveju negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė galėjo atlikti išskaitą iš atsakovei priklausančios mokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

17.       Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors darbuotoja į DGK kreipėsi dėl darbdavės neatsiskaitymo su ja jos atleidimo iš darbo dieną, nesant tarp šalių sudaryto susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, kaip kad tai įtvirtina DK 146 straipsnio 2 dalyje, darbdavė nepagrįstai akcentuoja darbuotojos atžvilgiu susidariusią permoką, kurios prigimtis visiškai nėra aiški. Pažymėtina, jog byloje nekeliamas klausimas dėl žalos iš darbuotojo priteisimo ar įsiskolinimo priteisimo, todėl tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Darbuotojo įsiskolinimai, žala darbdavio atžvilgiu galėtų ir turėtų būti sprendžiami atskirai, įmonei turint pareigą įrodyti įsiskolinimo susidarymo faktą ir dydį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Net ir esant darbuotojo darbdaviui padarytai žalai ar egzistuojant pagrįstam įsiskolinimui, tai nepanaikina pareigos darbdaviui tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip; ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).

18.       Teismas, įvertinęs Sprendimo 11–17 punktuose išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad įrodymų byloje, jog atsakovei atleidimo iš darbo metu būtų išmokėta 273,06 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovės reikalavimą byloje atmeta ir priteisia atsakovei iš ieškovės 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

19.       Papildomai teismas pažymi, jog dėl atsakovės atsiliepime dėstomų argumentų plačiau nepasisako, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis dėl kitokių nei tinkuotojos apdailininkės pareigų, taip pat teismas laiko su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusiais atsakovės argumentus, kad ieškovės pavedimu ji padėjo įsteigti jos nurodomą įmonę Baltarusijos Respublikoje. Atitinkamai teismas nevertina atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su įmonės OOO „VesterKompany“ įsteigimu, šios įmonės paskolų atsakovei suteikimu, atsakovės šiai įmonei grąžinamų dalinių mokėjimų, ir plačiau šiuo klausimu nepasisako, kadangi laiko, jog nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų. Taip pat tesimas laiko neįrodyta, kad ieškovė neapmokėjo atsakovei didesnės nei Sprendimo 18 punkte nurodytos kompensacijos už kasmetines atostogas, kadangi atsakovė atsiliepime tik nurodė, kad kompensacija turi būti didesnė, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindė.

Dėl netesybų priteisimo

20.       Darbuotoja DGK prašė taip pat iš darbdavio priteisti netesybas.

21.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojai jos atleidimo iš darbo dieną, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojos atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojos kaltė dėl uždelsimo su ja atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip šešių. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

22.       Pažymėtina, jog ieškovė prašo priteisti ne didesnes nei 50,00 Eur netesybas, jei teismas jos ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos nepriteisimo atsakovei atmestų, tačiau tokio prašymo ieškovė niekaip nepagrindžia, nenurodo, kodėl turėtų būti nukrypta nuo bendrosios taisyklės ir netesybų suma priteista tokia maža.

23.       Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojos darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojai priteisiamas netesybų dydis yra 800 Eur (atskaičius mokesčius).

Dėl DGK sprendimo dalies negaliojimo

24.       Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgiant į Sprendimo 5 punktą, nagrinėjamu atveju tik dalis DGK sprendimo netenka galios.

25.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs aukštesnės instancijos teismų praktiką, kasacinio teismo išaiškinimus, vadovaudamasis nurodytų teisės normų analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl ieškinys atmetamas, darbuotojai iš darbdavės priteisiama 273,06 Eur (atskaičius mokesčius) kompensacija už nepanaudotas atostogas ir 800 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27.       Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog byloje turėjo 630,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisines paslaugas (t. 3, b. l. 150, 152 154).

28.       Atsakovė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje teismui nepateikė, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

29.       Valstybė byloje turėjo 13,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmestus, valstybės turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei H. J. (H. Y.), gimusiai 1965 m. kovo 16 d., iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“, juridinio asmens kodas 304760459, 273,06 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 6 ct) kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“, juridinio asmens kodas 304760459, 13,26 Eur (trylikos eurų 26 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. DGKS-3961 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl kompensacijos ir netesybų priteisimo laikyti netekusia galios.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Virginija Simanavičienė