Civilinė byla Nr. e2A-497-730/2026

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06234-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.3.1.19.5; 3.1.7.6.

                                                                                        (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. S. P. ir M. S. apeliacinį skundą dėl  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. P. ir M. S. pareiškimą dėl civilinės būklės aktų įregistravimo, suinteresuoti asmenys byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Migracijos departamentas prie VRM, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybės įmonė „Registrų centras“,

        Teismas

n u s t a t ė :

        I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pareiškėjų atžvilgiu priimtą 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. A133-/25(3.3.2.26E-CMS) Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos; 2) civilinės būklės aktuose apskaityti pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą jos santuoką su M. P. ir įregistruoti pareiškėjų užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą jų santuoką. Nurodo, kad pareiškėjai yra užsieniečiai. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini)  pilietė, o pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjai gyvena Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio, čia studijavo, išmoko lietuvių kalbą bei šiuo metu dirba Lietuvos įmonėse. Jie abu turi leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini), Pareiškėjai tai yra antra santuoka užsienio valstybėje. Pirma pareiškėjos santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) . su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., buvo nutraukta užsienio valstybėje Ukrainoje 2022 m. rugpjūčio 15 d. Zaporožės (Ukraina) teismo sprendimu. Antra pareiškėjos santuoka su M. S. sudaryta (duomenys neskelbtini) užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini). Šio pareiškimo 2 punkte nurodyti duomenys apie pasikeitusią civilinę būklę – t.y. V. P. ir M. S. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka ir V. P(duomenys neskelbtini) Ukrainoje nutraukta santuoka su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P. iki šiol nėra įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Tokia situacija jiems sukelia praktinių sunkumų šeiminiame gyvenime, nes pareiškėjams kreipiantis, pavyzdžiui, į bankus dėl būsto paskolos, bankai atsisako jiems išduoti paskolą kaip sutuoktiniams, solidariai atsakingiems už paskolos grąžinimą, nes Gyventojų registre jie nėra nurodyti kaip sutuoktiniai, o tebėra nurodyti: pareiškėjas kaip nesusituokęs, o pareiškėja kaip dar sudariusi ankstesnę, faktiškai jau panaikintą santuoką. Taip pat pareiškėja yra priversta naudotis savo senąja pavarde. Nurodo, kad 2023 m. lapkričio 21 d, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Metrikacijos skyrius) dėl duomenų apie jos pasikeitusią civilinę būklę pakeitimo valstybiniame registre. Tuo tarpu iš Metrikacijos skyriaus gavo atsakymą, kad ši institucija pagal teisės aktus neturi teisės pakeisti pareiškėjų duomenų apie jų šeiminės padėties pasikeitimą, nes civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių (ar vieno iš jų) civilinės būklės aktus, įregistruotus ar patvirtintus užsienio valstybėje. Pareiškėja 2024 m. vasario 27 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) su prašymu pakeisti jos duomenis apie pasikeitusią civilinę būklę. Pareiškėjai Migracijos departamentui taip pat pateikė užsienio valstybės Ukrainos Zaporožės miesto Oktiabrsko rajono teismo įsiteisėjusį 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimą už akių nutraukti jos santuoką su M. P.. Šis teismo sprendimas yra su apostile ir tinkamai išverstas į lietuvių kalbą. Migracijos departamentas 2024 m. kovo 18 d. raštu pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymą persiuntė VĮ Registrų centrui (toliau – Registrų centras), kaip tuo klausimu kompetentingai institucijai. Registrų centras, atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. kovo 18 d. raštą, 2024 m. balandžio 17 d. raštu informavo Migracijos departamentą ir pareiškėją, kad Gyventojų registre pakeisti pareiškėjos šeiminės padėties duomenis ir įrašyti duomenis apie santuokos nutraukimą VĮ Registrų centras neturi teisinio pagrindo, todėl negali tenkinti pareiškėjos 2024 m. vasario 27 d. prašymo bei nurodė, kad tai turi padaryti Migracijos departamentas. Pareiškėjai 2024 m. balandžio 19 d. Migracijos departamentui persiuntė VĮ Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. atsakymą ir prašė Užsieniečių registre panaikinti duomenis apie pareiškėjos Ukrainos teismo sprendimu nutrauktą pirmąją (t.y. (duomenys ne skelbtini)sudarytą) santuoką ir įtraukti duomenis apie pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką bei perduoti šiuos pareiškėjų duomenis VĮ Registrų centrui, kad šis galėtų pakeisti jų civilinės būklės duomenis Gyventojų registre. Migracijos departamentas, atsakydamas į Registrų centro 2024 m. balandžio 17 d. raštą, 2024 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Registrų centro Gyventojų registro departamentą, nurodydamas, kad Migracijos departamento duomenimis, į MIGRIS sistemą informaciją apie pareiškėjos santuoką byloje įrašė VĮ Registrų centras, todėl prašė patikslinti, kas Registrų centrui pateikė minėtus duomenis. Registrų centras, atsakydamas į Migracijos departamento 2024 m. birželio 3 d. raštą, 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Migracijos departamentą, kad, patikrinus Gyventojų registro duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos ir M. P. (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos duomenis 2022 m. sausio 19 d. pateikė M. P. (buvęs pareiškėjos sutuoktinis). Migracijos departamentas 2024 m. liepos 9 d. raštu informavo pareiškėjus, kad Užsieniečių registrui duomenys apie užsienietės santuoką buvo perduoti iš Gyventojų registro, o į šį registrą duomenis įvedė Registrų centras, ir, vadovaujantis Gyventojų registro nuostatų 29 punktu, duomenis apie santuokos nutraukimą bei naujos santuokos sudarymą į Gyventojų registrą turi įvesti Registrų centras, o ne Migracijos departamentas. Pareiškėjai 2025 m. vasario 13 d. gavo Metrikacijos skyriaus raštą Nr. A133- /25(3.3.2.26E-CMS) „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos“ (toliau – Raštas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes Metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini)piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjų (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Metrikacijos skyriaus rašte nurodyta, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą civilinės metrikacijos įstaiga gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus sudarytus užsienio valstybėje, taip pat akcentuota, kad Nuostatų 42 punktas numato, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra Užsieniečių registro tvarkytojas. Taigi, Metrikacijos skyrius Raštu iš esmės ignoravo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatytas aplinkybes, kuris be kita ko, priimtas pasisakant dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir teisės aktų nuostatų, kuriuos savo rašte dėsto ir Metrikacijos skyrius, taikymo ir taip grąžino pareiškėjus į padėtį, kurioje jie buvo 2024 m. pradžioje, tuo metu, kai ir prasidėjo nesibaigiantys kelių valstybės institucijų atsirašinėjimai pareiškėjui ir kiekvienos jų vis skirtingas aiškinimas dėl savo kompetencijos ribų, taip sukuriant įspūdį, kad Lietuvoje nėra veikiančios institucijos, kuri galėtų išspręsti, pareiškėjo manymu, itin paprastą ir kasdienišką situaciją - įtraukti į apskaitą duomenis dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir duomenis dėl užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos. Taigi, Metrikacijos skyriaus atsisakymas yra nesuderinamas nei su protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, nei su gero administravimu principu bei pamatine nuostata, kad valdžios institucijos turi tarnauti žmonėms ir nepažeisti konstitucinių žmogaus teisių (į santuoką, į pavardės pasikeitimą į sutuoktinio). Pareiškėjai nesutinka su Metrikacijos skyriaus Raštu, laiko jį nepagrįstu, todėl šis Raštas naikintinas. Užsienyje sudarytų civilinės metrikacijos aktų įtraukimą į apskaitą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK), CPK, CBARĮ ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės) nuostatos. CK 2.18 straipsnio 1 dalies 3–4 punktuose nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja santuokos sudarymą ir santuokos nutraukimą. Pagal CK 2.19 straipsnį Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Apskaityti Lietuvoje Ukrainoje pareiškėjos nutrauktą santuoką, taip pat naujos pareiškėjų santuokos sudarymą Gruzijoje kompetentingas atlikti Metrikacijos skyrius. Tokios išvados priėjo ir Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-14780-816/2024.

2.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad užsienio valstybėje įregistruotų santuokų įtraukimą į apskaitą reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Įstatymu ir Taisyklėmis, civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių (ar vieno iš jų) civilinės būklės aktus, įregistruotus ar patvirtintus užsienio valstybėje. Vilniaus miesto CM skyrius nagrinėdamas kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei vadovaudamasis Gyventojų registro duomenimis nustatė, kad pareiškėjai yra užsienio valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neįtraukia į apskaitą užsienio piliečių civilinės būklės aktų įrašų, Vilniaus miesto CM skyrius patenkinti prašymo įtraukti į apskaitą pareiškėjos, užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjos, užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką, neturi teisinio pagrindo. Užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų apskaitos tikslas yra turėti išsamią ir teisingą informaciją apie Lietuvos Respublikos piliečius Lietuvos Respublikos gyventojų registre, dėl to Lietuvos Respublikos piliečiams ir yra nustatyta pareiga pranešti civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Vadovaujantis 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1495 patvirtintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų (toliau – Gyventojų registro nuostatai) 14 punkto 14.1 ir 14.2 papunkčiais, Gyventojų registro objektai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kitų valstybių piliečiai, gaunantys Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruojantys gyvenamąją vietą Lietuvoje ar kurių civilinės būklės aktai yra registruojami Lietuvos Respublikos institucijose. Pagal šių nuostatų 34.2 papunktį, Registro veiklai užtikrinti ir šeiminės padėties duomenims įrašyti gaunami ir naudojami Užsieniečių registro duomenys. Bendrieji užsieniečių duomenys yra tvarkomi Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-17 nutarimu „Dėl užsieniečių registro nuostatų patvirtinimo“ Nr. 968 (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka. Nuostatų 42 punktas numato, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris yra Užsieniečių registro tvarkytojas, įrašo duomenis, nurodytus Nuostatų 21.1–21.17 papunkčiuose. Nuostatų 21.12 papunktyje nurodyta, kad bendrieji užsieniečių duomenys taip pat yra šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Gyventojų registro nuostatų 18.1 papunktyje yra numatyta, kad duomenis Registrui teikia įstaigos, išduodančios asmens dokumentus, įstaiga, įgaliota užtikrinti ir organizuoti užsieniečių teisinės padėties klausimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimą ir Lietuvos Respublikos pilietybės klausimų sprendimą <...>. Šių nuostatų 18.1.1. papunktyje detalizuojama, kad duomenis Registrui teikia Migracijos departamentas. Teikiami duomenys apima ir Gyventojų registro nuostatų 15.11 papunkčiuose nurodytus duomenis, giminystės ryšį, santuokos datą ir santuokos sudarymo faktą įrodantį dokumentą (duomenys teikiami tik tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas tokius duomenis tvarko). Pagal šių nuostatų 15.11. papunktį, Registrui teikiami <...> asmens duomenys, pagrįsti dokumentais ir nurodyti Nuostatų 15.2–15.10 papunkčiuose, taigi ir 15.9 papunktyje išvardyti duomenys - šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data. Vadovaujantis 2004-04-29 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2206 dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, užsienietis turi pareigą pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią šeiminę padėtį. Civilinės metrikacijos įstaigos neturi prieigos prie Užsieniečių registro, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą neturi pareigos tvarkyti užsieniečių duomenų Užsieniečių registre. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. eI2-14780-816/2024 (toliau – Sprendimas), nusprendė atmesti pareiškėjų skundą atsakovui Migracijos departamentui prie LR VRM. Regionų administracinis teismas minėtu sprendimu neįpareigojo Vilniaus miesto CM skyriaus apskaityti pareiškėjų užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų, dėl ko Vilniaus miesto CM skyrius neginčijo šio sprendimo apeliacine tvarka. Civilinės metrikacijos įstaigos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus, sudarytus užsienio valstybėje. Vilniaus miesto CM skyrius būtų turėjęs galimybę įregistruoti pareiškėjų santuoką Vilniaus miesto CM skyriuje, jeigu atsakingos institucijos būtų pakeitusios pareiškėjos šeiminę padėtį į „ištuokta“. Tačiau pareiškėjai įregistravo savo santuoką užsienio valstybėje, nesusitvarkę duomenų apie šeiminę padėtį Lietuvoje, t. y. Lietuvoje pareiškėjos šeiminė padėtis liko „ištekėjusi“.

3.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą Lietuvoje įtraukia ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrui teikia duomenis apie Lietuvos Respublikos piliečių užsienio valstybėse įregistruotus civilinės būklės aktus. Lietuvos Respublikos piliečių užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų apskaita vyksta pagal CBARĮ ir CBART nustatytas specialias procedūras. Įtraukiant į apskaitą užsienyje sudarytą civilinės būklės aktą, civilinės metrikacijos įstaigos sudaro atitinkamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos civilinės būklės akto įrašą, nurodytą CBARĮ 6 straipsnio 1 dalyje. Keičiant civilinės būklės akto įrašą, civilinės metrikacijos įstaigos sudaro civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą, nurodytą CBARĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Sudarius civilinės būklės akto įrašą, jo pagrindu gali būti išduodamas Lietuvos Respublikos civilinės būklės akto įrašą liudijantis išrašas. Pagal CBARĮ 3 straipsnio 1 dalį, civilinės būklės aktų įrašai elektroniniu būdu pateikiami Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Užsieniečių šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data yra Užsieniečių registre tvarkomas duomuo, kuris per registrų sąveikos sistemą teikiamas Gyventojų registrui. Užsieniečiai, kurių teisinė padėtis nustatoma pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis, yra Užsieniečių registro objektai. Gyventojų registro veiklai užtikrinti, be kita ko, gyventojų duomenims apie šeiminę padėtį įrašyti naudojami Užsieniečių registro duomenys. Migracijos departamentas įrašo duomenis, nurodytus Užsieniečių registro nuostatų 21.1–21.17 papunkčiuose, iš jų: šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena) (Užsieniečių registro nuostatų 21.12 papunktis); šeimos nariai, giminystės ryšys, jų duomenys (vardas, pavardė, pilietybė, lytis, gimimo data) (Užsieniečių registro nuostatų 21.14 papunktis). Teisės aktai numato pareigą užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, pranešti Migracijos departamentui apie jų šeiminės padėties pasikeitimą. Migracijos departamentui suvedus jam pateiktus duomenis į Užsieniečių registrą, duomenys apie užsieniečių šeiminę padėtį per registrų sąveiką perduodami Gyventojų registrui. Būtina atkreipti dėmesį ir į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuriame aiškiai nurodoma, kad valdžios institucijos asmens duomenis turėtų tvarkyti laikydamosi taikomų duomenų apsaugos taisyklių, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslus. Civilinės metrikacijos įstaigos į apskaitą Lietuvoje įtraukia ir tvarko užsienyje sudarytus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ? santuokos sudarymą ir santuokos nutraukimą, kai tai yra susiję su Lietuvos piliečiais. Šios apskaitos tikslas ? turėti išsamią ir teisingą informaciją Gyventojų registre apie savo piliečius. Taigi civilinės metrikacijos įstaigų vykdoma CBARĮ nustatyta funkcija ? Lietuvos Respublikos piliečių užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų įtraukimas į apskaitą Lietuvoje atitinka teisėtą, skaidrų bei adekvatų asmens duomenų tvarkymo principą, kadangi duomenys turi būti tvarkomi aiškiai nurodytu tikslu ir tik tiek, kiek reikalinga tikslui pasiekti. Civilinės metrikacijos įstaigoms nenustatytas tikslas rinkti užsieniečių užsienio valstybėje sudarytų civilinės būklės aktų. Užsienio piliečiai faktus apie civilinę būklę, užfiksuotus užsienio valstybėje, gali įrodinėti užsienio valstybės išduotais dokumentais. Tuo tarpu, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, konkrečius duomenis apie užsieniečius (įskaitant šeiminę padėtį) renka Migracijos departamentas Užsieniečių registre. Tikslas rinkti užsieniečių duomenis apie šeiminę padėtį Migracijos departamentui nustatytas Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Teisingumo ministerija sutinka, kad teisinis reguliavimas dėl užsieniečių šeiminės padėties ir jos pasikeitimo registravimo yra suprantamas nevienareikšmiškai, todėl, atsižvelgdama į tai, kad vienas iš Vidaus reikalų ministerijos veiklos tikslų yra valstybės politikos migracijos srityje formavimas, jos įgyvendinimo organizavimas, koordinavimas ir kontrolė (Vidaus reikalų ministerijos nuostatų 7.8 pap.), o, siekdama šio tikslo, ji koordinuoja migracijos procesų reguliavimą, organizuoja migracijos procesų stebėseną ir juos analizuoja (16.2 pap.), taip pat Migracijos departamentas, be kita ko, tvarko Užsieniečių registro duomenis (Migracijos departamento nuostatų 12.8 pap.), jau kelis metus organizavo tarpinstitucinius susitikimus su Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu, sprendžiant šį klausimą. Nuo 2022 m. prasidėjusių diskusijų analizuojamu klausimu, Teisingumo ministerija laikėsi tos pačios pozicijos – siekiant išvengti duomenų dubliavimo, netikslių ar klaidingų duomenų įrašymo skirtinguose registruose, užsieniečių duomenis tikslinga tvarkyti viename – Užsieniečių registre. Vėliau, 2024 m. rugsėjo 12 d. nuotoliniu būdu įvykusio susitikimo metu, be kita ko, buvo sutarta, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, kol Vidaus reikalų ministerija apsvarstys klausimą dėl teisinio reguliavimo, susijusio su užsieniečių šeiminės padėties duomenų tvarkymu, keitimo poreikio, Migracijos departamentas keis užsieniečių šeiminės padėties duomenis, jeigu užsienietis kreipsis į jį dėl šio duomens įrašymo ar pakeitimo. Pareiškėjų pirminis siekis buvo Užsieniečių registre panaikinti duomenis apie pareiškėjos Ukrainos Zaporožės miesto Oktiabrsko rajono teismo 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimu nutrauktą santuoką ir po to įtraukti naujus pareiškėjų asmens duomenis apie jų abiejų šeiminę padėtį, o ne atlikti apskaitą Lietuvoje (kas ir nėra vykdoma pagal teisinį reguliavimą). Iškilus ginčui nagrinėjamoje byloje, Teisingumo ministerija dar kartą kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kaip į politiką migracijos srityje formuojančią instituciją, primenant tarpinstitucinį susitarimą bei prašant užtikrinti, kad Migracijos departamentas tvarkytų duomenis apie užsieniečių šeiminę padėtį, kol bus priimti kiti sprendimai. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiame straipsnyje nurodytus civilinės būklės aktus: asmens gimimą, mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą ir kt. Civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 2.19 straipsnis). Duomenų apie užsieniečių šeiminę padėtį tvarkymas yra skirtinga funkcija nei civilinės būklės aktų registravimas ar apskaita. Duomenis apie užsieniečių šeiminę padėtį tvarko Migracijos departamentas. Tikslas rinkti užsieniečių duomenis apie šeiminę padėtį Migracijos departamentui nustatytas Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ). Migracijos departamentas, tvarkydamas duomenis, į Užsieniečių registrą gali įrašyti tik duomenį apie užsieniečio šeiminę padėtį ar jį pakeisti. Užsieniečių registre duomenų apie šeiminę padėtį tvarkymas nėra nauja Migracijos departamento funkcija, visi UTPĮ funkcionalumai yra teisiškai sureguliuoti ir faktiškai veikia. Be to, užsieniečiai neturi pareigos Lietuvoje apskaityti užsienyje jiems sudarytus civilinės būklės aktus, tačiau turi UTPĮ nustatytą pareigą informuoti Migracijos departamentą apie savo šeiminę padėtį ir jos pasikeitimą. Atitinkamai pagal Gyventojų registro nuostatus į Gyventojų registrą duomenys apie užsieniečių šeiminę padėtį patenka iš skirtingų duomenų teikėjų: iš civilinės metrikacijos įstaigų ir konsulinių įstaigų – kai registruojamas ar apskaitomas civilinės būklės aktas, iš Migracijos departamento – kai Užsieniečių registre tvarkomi duomenys perduodami Gyventojų registrui. Akcentuotina, kad yra ir skirtinga duomenų Gyventojų registrui perdavimo procedūra: registruojant bei įtraukiant į valstybinę apskaitą civilinės būklės aktą, sudaromas civilinės būklės akto įrašas, kuris elektroniniu būdu pateikiamas Gyventojų registrui. Tuo tarpu duomenys apie užsieniečių šeiminę padėtį Gyventojų registrui perduodami per Užsieniečių registro ir Gyventojų registro sąveikos sistemą. Šioje byloje yra sprendžiama dėl užsieniečio duomens apie jo šeiminę padėtį, kuris Gyventojų registre atsirado ne CBARĮ nustatyta tvarka sudaryto civilinės būklės akto įrašo pagrindu.

4.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie VRM su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Migracijos departamentas gavo pareiškėjos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) (noriu pranešti apie pasikeitusius duomenis). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 36 straipsnyje nurodyta užsieniečio ir kitų juridinių asmenų pareiga informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusius duomenis. Šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodoma, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu pasikeičia jo šeiminė padėtis. Tačiau nei Įstatyme, nei kitame teisės akte nėra numatyti įgaliojimai Migracijos departamentui minėtus duomenis registruoti. Vadovaujantis Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – Nuostatai), 3 punktu, Užsieniečių registro paskirtis – registruoti Nuostatų 19 punkte nurodytus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Pagal Nuostatų 19 punktą Užsieniečių registro objektai – užsieniečiai, kurių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis. Pagal Nuostatų 4 punktą Užsieniečių registro asmens duomenų tvarkymo tikslas – nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas tvarko Užsieniečių registro asmens duomenis tik tais atvejais, kai sprendžiami užsieniečių teisinės padėties klausimai pagal Įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus ir tarptautines sutartis ir tik ta apimtimi, kuri yra reikalinga, nustatant užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Užsieniečių registre nedaro įrašų, jeigu tai nesusiję su migracijos klausimo sprendimu. Mano, kad suinteresuoti asmenys nepagrįstai išplečia Įstatymo 36 straipsnį ir teigia, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punktas reiškia, kad Migracijos departamentas privalo atlikti veiksmus. Kaip minėta, Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu pasikeičia jo šeiminė padėtis. Ši nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į Įstatymo paskirtį, kuri nurodyta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje: šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Taigi, Įstatymo nuostatos reglamentuoja užsieniečių teisinės padėties klausimus, o ne civilinius, privačius, kitokius klausimus, su kuriais susiduria užsieniečiai, gyvendami Lietuvos Respublikoje. Pasisakydami dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teiginių, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. nuotoliniu būdu įvykusio susitikimo metu, be kita ko, buvo sutarta, kad, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, kol Vidaus reikalų ministerija apsvarstys klausimą dėl teisinio reguliavimo, susijusio su užsieniečių šeiminės padėties duomenų tvarkymu, keitimo poreikio, Migracijos departamentas keis užsieniečių šeiminės padėties duomenis, jeigu užsienietis kreipsis į jį dėl šio duomens įrašymo ar pakeitimo, pažymi, kad Migracijos departamentas nebuvo įsipareigojęs keisti visų užsieniečių duomenų Užsieniečių registre (ypač tokių duomenų, kurių Migracijos departamentas į registrą neįvedinėjo, o šie duomenys pirmiausia buvo įrašyti į Gyventojų registrą). Kaip minėta, vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, Migracijos departamentas tikslina Užsieniečių duomenis Nuostatų 54 punkte nustatytu atveju arba tuo atveju, kai šie duomenys yra reikalingi užsieniečių teisinės padėties klausimui spręsti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad Regionų administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad Migracijos departamentas neturi pareigos taisyti pareiškėjų šeiminės padėties duomenis Užsieniečių registre, prašo pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

5.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pareiškimui neprieštaravo. Nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija negali brautis į kitų institucijų kompetenciją ir nurodinėti, kas turėtų atlikti pareiškėjų reikalaujamus veiksmus. Tačiau, reaguodami į kitų proceso dalyvių atsikirtimus, teigia, kad tokios pareigos neturi Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Galioja taisyklė res judicata – Regionų administracinis teismas sprendimu Nr. eI2-14780-816/2024 nusprendė, kad Migracijos departamentas tokios pareigos neturi. Užsieniečių registro nuostatų (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 968) 61 punktu nustatyta, kad Užsieniečių registras iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro gauna Nuostatų 21.2, 21.3 (pavardė), 21.5, 21.9, 21.10, 21.12, 21.13 (asmens kodas, jeigu užsieniečiui jis suteiktas Gyventojų registro įstatymo nustatyta tvarka) ir 21.27 papunkčiuose nurodytus duomenis apie užsienietį, kurio duomenys įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre. 21.12 p. numatytas duomuo – šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Pareiškėjų prašymai sprendžiami ne iš esmės, o tik dėl kompetencijos. Ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams, bylas sprendžia administraciniai teismai.

6.       Suinteresuotas asmuo valstybės įstaiga „Registrų centras“ prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad duomenys apie asmenį renkami, į Gyventojų registrą įrašomi ir atnaujinami Gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Gyventojų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Gyventojų registro duomenų teikėjas yra Gyventojų registro nuostatuose nurodytas juridinis asmuo ar kitas šio įstatymo įgaliotas asmuo, teikiantis duomenis Gyventojų registro nuostatuose nustatyta tvarka. Gyventojų registro nuostatų 18 punkte nustatyta, kad Gyventojų registrui duomenis teikia šie duomenų teikėjai: įstaigos, išduodančios asmens dokumentus, ar institucijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įgyvendinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą; įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka atliekančios gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas; įstaigos, registruojančios civilinės būklės aktus. Tuo tarpu Užsieniečių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968 3 punktas nustato, kad Užsieniečių registro paskirtis – registruoti šių nuostatų 19 punkte nurodytus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Užsieniečių registro nuostatų 21.12 papunktyje nurodyta, kad bendrieji užsieniečių duomenys taip pat yra šeiminė padėtis ir jos pasikeitimo data (metai, mėnuo, diena). Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 36 straipsnis taip pat nustato, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, privalo ne vėliau kaip per 7 darbo dienas pranešti Migracijos departamentui, jeigu pasikeičia jo šeiminė padėtis. Vertinant pateiktą teisinį reglamentavimą manytina, jog teisės aktai Migracijos departamentui, kaip Užsieniečių registro tvarkytojui, nustato pareigą Užsieniečių registre įrašyti duomenis apie šio registro objektų – užsieniečių bendruosius duomenis, tarp jų ir šeiminę padėtį. Be to, teisės aktai taip pat numato ir Migracijos departamento pareigą teikti duomenis Gyventojų registrui apie pasikeitusius Užsieniečių registro objektų duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai:

7.1.                      Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėja V. S. P. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o pareiškėjas M. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai V. S. P., o nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui M. S. išduoti leidimai nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. Pirma pareiškėjos santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. (M). P., buvo nutraukta Ukrainoje 2022 m. rugpjūčio 15 d. Zaporožės teismo sprendimu už akių. (duomenys neskelbtini)pareiškėjai sudarė santuoką užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja kreipėsi į Vil niaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų apie jos pasikeitusią civilinę būklę pakeitimo valstybiniame registre, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. 2025 m. vasario 13 d. raštu Nr. A133- /25(3.3.2.26E-CMS) „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos“ Metrikacijos skyrius nurodė, kad pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas, nes Metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjų V. P. užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini)su  ( duomenys neskelbtini)piliečiu M. S. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą civilinės metrikacijos įstaiga gali įtraukti į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių, ar vieno iš jų civilinės būklės aktus, sudarytus užsienio valstybėje.

7.2.                      Dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (Toliau – Gyventojų registro įstatymas) 5 straipsnio 2 dalį, gyventojų registro objektai yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir asmenys be pilietybės ir kitų valstybių piliečiai, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijoje. Pažymėjo, kad civilinės metrikacijos skyriai nėra Užsienio registro tvarkytojai, todėl neturi ir šiems tvarkytojams įstatymais numatytų teisių bei pareigų. Nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI2-14780-816/2024, buvo nurodyta, kad pareiškėjai siekia atlikti civilinės būklės aktų registravimą Lietuvoje (įregistruoti santuokos nutraukimą užsienio valstybėje ir naujos santuokos sudarymą užsienio valstybėje), tačiau šioje byloje, išklausius pareiškėjų paaiškinimus („<...> jiems svarbu, kad būtų teisinga informacija registruose. Skirtumo tarp įrašo padarymo ir duomenų tvarkymo (suvedimo) registruose nesupranta“), teismas prieina prie išvados, kad iš esmės pareiškėjai siekia pakeisti (ištaisyti) viešuosiuose registruose esančius neteisingus duomenis apie pareiškėjų šeiminę padėtį. Tiek pareiškimo pateikimo metu, tiek baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės pateikti VĮ Registrų centre galiojantys įrašai apie pareiškėją yra, kad ji yra ištekėjusi nuo (duomenys neskelbtini), t. y. yra galiojanti ankstesnė santuoka, pareiškėjas yra nevedęs, o tai neatitinka abiejų pareiškėjų faktinės situacijos dėl šeiminės padėties. Visgi, galiojantis teisinis reguliavimas nenumato civilinės metrikacijos skyriui įgaliojimų apskaityti Lietuvos Respublikoje užsienio piliečių užsienio valstybėse su kitais užsienio piliečiais sudarytų civilinės būklės aktų ar šių duomenų tvarkyti Lietuvos Respublikoje dėl ko sprendė, kad pareiškėjų pašymas yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8.       Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų pareiškimą, priteisti iš suinteresuotų šalių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos lygiomis dalimis pareiškėjų naudai šių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendime išdėstytos pozicijos ir konstatavo, kad „teisės aktai nenumato civilinės metrikacijos įstaigai, kaip institucijai, kuri įgaliota atlikti civilinės būklės aktų registravimą Lietuvos Respublikoje, atlikti Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsienio piliečių užsienio valstybėje su užsienio piliečiais nutrauktą ar užsienio valstybėje su užsienio piliečiais sudarytų santuokų registravimą (apskaitą)“. Pažymi, kad minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, jis įsiteisėjo, todėl nėra jokių teisiniu požiūriu pagrįstų priežasčių ar aplinkybių aiškinti teisės normas kitaip, nei jos buvo išaiškintos įsiteisėjusiame administracinio teismo sprendime ir Administracinių ginčų komisijos sprendime. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pateiktas teisės normų išaiškinimas, kuris prieštarauja administracinio teismo sprendimui, kuris yra įsiteisėjęs, prieštarauja teisinio tikrumo principui.

8.2.                      Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisės aktų analizė patvirtina, kad Metrikacijos skyrius yra kompetentinga institucija įtraukti į civilinės būklės aktų apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje – Ukrainoje – nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini) – su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Nurodo, kad pagal registravimo taisykles, civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą konfesijų nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir asmuo dėl civilinės būklės aktų registravimo ir kitų šiose taisyklėse nurodytų paslaugų teikimo gali kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.

8.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas sudaro prielaidas diskriminaciniam teisės normų taikymui šeimos santykių dalyvių tai yra užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, atžvilgiu. Šiuo atveju Pareiškėjai yra diskriminuojami dėl to, kad yra ne Lietuvos Respublikos, o užsienio valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, todėl jų duomenys dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir duomenys dėl užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos negali būti įtraukti į apskaitą Lietuvoje. Pažymi, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl pilietybės ir tautybės, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu. Tokios žmogaus teisės, kaip draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų pilietybės, užtikrina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė draudimo diskriminuoti asmenis dėl jų pilietybės principą, be to, iš sprendimo nėra aišku, ką toliau turėtų daryti pareiškėjai, siekdami savo teisių įgyvendinimo, tam, kad jų pasikeitę civilinės būklės aktai būtų įtraukti į apskaitą Lietuvoje.

9.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1.                      Dėl teisės normų taikymo nurodo, kad civilinės metrikacijos įstaigos neapskaito Lietuvos Respublikoje užsienio valstybėse užsieniečiams įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų, bet duomenis apie užsieniečių šeiminę padėtį (šeimos ryšius) tvarko Migracijos departamentas, todėl skundžiamame sprendime išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Be to, užsieniečių užsienyje įvykę civilinės būklės aktai yra įregistruoti ar patvirtinti užsienio valstybėse ir asmenys turi civilinės būklės aktų įregistravimą patvirtinančius dokumentus, kuriais įrodinėja savo civilinę būklę.

9.2.                      Dėl diskriminacijos nurodo, kad ginčijamo klausimo kontekste Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių teisinė padėtis turi esminių skirtumų, CBARĮ normos dėl užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų apskaitos yra skirtos Lietuvos Respublikos piliečiams, o ne užsieniečiams, civilinės būklės aktų apskaitą reguliuojančios CBARĮ normos atitinka šios apskaitos tikslą – turėti išsamią ir teisingą informaciją Lietuvos Respublikos gyventojų registre apie Lietuvos Respublikos piliečius, ir šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis, be to, duomenys apie užsieniečių šeiminę padėtį Migracijos departamento tvarkomi Užsieniečių registre ir perduodami Gyventojų registrui per Užsieniečių registro ir Gyventojų registro sąveikos sistemą, Teisingumo ministerijos vertinimu, skundžiamame sprendime išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija nesudaro prielaidų diskriminaciniam teisės normų taikymui užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, atžvilgiu ir nesudaro prielaidų diskriminacijai.

9.3.                      Dėl administracinio teismo sprendimo aiškinimo nurodo, kad priešingai nei teigia pareiškėjai, įsigaliojusiame sprendime spręsta situacija ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės turi esminių skirtumų. Teisingumo ministerijos nuomone, įsigaliojusiame sprendime teismas darė išvadą, jog pareiškėjų prašymą yra kompetentingas išnagrinėti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius, įvertinęs tik civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, o ne užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų įtraukimą į valstybės apskaitą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, ir neįvertinęs reguliavimo, pagal kurį užsienio valstybių piliečiams užsienio valstybėse įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai Lietuvoje neapskaitomi.

9.4.                      Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimti papildomi teisės aktai, patikslinantys užsieniečių duomenų (įskaitant šeiminės padėties) tvarkymo (įskaitant keitimo) reguliavimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad tokią funkciją vykdo Migracijos departamentas. Nors duomenų apie užsieniečių šeiminę padėtį tvarkymas nėra nauja Migracijos departamento funkcija, tačiau, siekiant aiškumo ateityje, būtent nagrinėjamos bylos metu Vidaus reikalų ministerija parengė UTPĮ pakeitimo įstatymo projektą (toliau – UTPĮ projektas) (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo tikslinamas UTPĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatant, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu pasikeičia jo šeiminė padėtis, kai leidimas laikinai gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu.

10.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Nurodo, kad pareiškėjai yra užsienio valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje. Užsienio valstybėje įregistruotų santuokų ir ištuokų įtraukimą į apskaitą reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos skyriui apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Santuokos įregistravimui Lietuvoje ir santuokos sudarytos užsienio valstybėje įtraukimui į apskaitą yra taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas. Užsienio valstybių piliečiams nėra nustatytos pareigos pranešti Lietuvos civilinės metrikacijos skyriams apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus jų civilinės būklės aktus, siekiant sudaryti civilinės būklės aktų įrašus, kurių pagrindu būtų išduodamas lietuviškas civilinės būklės aktų įrašą liudijantis išrašas.

10.2.                      Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-919 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra pakeisti Migracijos departamento nuostatai, papildant juos 13.91 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad Migracijos departamentas priima ir nagrinėja užsieniečių prašymus įrašyti, pakeisti ar papildyti duomenis apie šeimos ryšius ir šiuos duomenis įrašo į Užsieniečių registrą. Įsakymas įsigalioja 2026 m. vasario 1 d. Nurodo, kad pareiškėjai atsidūrė tokioje situacijoje dėl aiškaus poįstatyminio teisinio reglamentavimo nebuvimo. Nurodo, kad papildant Migracijos departamento nuostatus, buvo pašalinta ši teisinė spraga. Teisės akto papildymas įrodo, kad būtent Užsieniečių teisinės padėties įstatymas reglamentuoja visus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

10.3.                      Nurodo, kad Civilinės metrikacijos skyriai, kaip viešojo administravimo subjektai, vykdo joms valstybės deleguotas funkcijas ir pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali įtraukti į apskaitą dviejų užsienio valstybių piliečių užsienyje sudarytų civilinės būklės aktų. Vilniaus miesto CM skyrius, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą apskaityti jų užsienyje sudarytus civilinės būklės aktus, nepažeidė jokių teisės aktų ir veikė valstybės jam priskirtų funkcijų ribose neviršydamas savo įgaliojimų, todėl pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįstas

11.       Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pagrindiniai pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11.1.                      Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pranešimu informavo valstybės įmonę Registrų centrą apie teisę raštu pateikti atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras nurodo, kad kaip buvo nurodyta valstybės įmonės Registrų centro atsiliepime nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, šioje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas niekaip neįtakos valstybės įmonės Registrų centro teisių ir pareigų, valstybės įmonė Registrų centras neturi nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl ir dėl pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo nepasisako ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų pridėjimo. 

14.       Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos 2026 m. balandžio 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad 2026 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2025 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1V-919 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 388 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo Migracijos departamentui nustatyta papildoma funkcija – priimti ir nagrinėti užsieniečių prašymus įrašyti, pakeisti ar papildyti duomenis apie šeimos ryšius ir šiuos duomenis įrašo į Užsieniečių registrą. Nurodo, kad pareiškėjai 2026 m. vasario 12 d. pateikė prašymus įvesti duomenis apie šeimos ryšius (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė sprendimą įvesti M. S. šeiminį ryšį su V. S.. Pareiškėjai informuoti apie priimtą sprendimą 2026 m. vasario 24 d. dėl ko mano, jog pareiškėjų apeliacinis skundas teisiškai nereikšmingas. Pareiškėjai 2026 m. balandžio 15 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kad Migracijos departamentas po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitęs teisės aktus Užsieniečių registre ir atitinkamai Gyventojų registre įregistravo pareiškėjos užsienio valstybėje nutrauktą jos ankstesnę santuoką ir įregistravo pareiškėjų užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Kartu pateikti santuokos įregistravimą patvirtinantys rašytiniai įrodymai.

15.       Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs pateiktus rašytinius paaiškinimus, pateiktus įrodymus, kuriais remiantis nustatyta, jog pareiškėjų sudaryta santuoka yra įregistruota (valstybės įmonės Registrų centro duomenys), atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjų santuoka buvo įregistruota po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nutaria, kad pareiškėjų ir suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos pateiktų papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl ko teismas nutaria pateiktus papildomus paaiškinimus ir įrodymus priimti ir vertinti su kitais įrodymais byloje.

Dėl apeliacinio skundo.

16.       Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu pareikšdami reikalavimus - 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus pareiškėjų atžvilgiu priimtą 2025 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos; 2) civilinės būklės aktuose apskaityti pareiškėjos V. P. užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą jos santuoką su M. P. ir įregistruoti pareiškėjų užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) įregistruotą jų santuoką. Pažymėtina, kad ginčijamu Metrikacijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsienio valstybėje nutrauktos santuokos ir kitoje užsienio valstybėje įregistruotos naujos santuokos apskaitos“, pareiškėjams buvo nurodyta, kad jų prašymas negali būti tenkinamas, nes Metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo įtraukti į apskaitą pareiškėjos užsienio valstybėje Ukrainoje nutrauktą santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. P., taip pat įtraukti į apskaitą Pareiškėjos, užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) piliečiu M. S. (duomenys neskelbtini) įregistruotą santuoką. Taigi įvertinus pareiškėjų prašymo dalyką, pareiškėjai iš esmės siekė santuokos įregistravimo.

17.       Nagrinėjamu atveju po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2025 m. gruodžio 4 d.) ir iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios (2026 m. balandžio 16 d.), remiantis pareiškėjos ir suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos pateiktais naujais duomenimis (nutarties 14 punktas) pareiškėjų materialinis reikalavimas buvo patenkintas – pareiškėjų santuoka buvo įregistruota 2026 m. vasario 23 d. pagal jų pateiktus 2026 m. vasario 12 d. prašymus, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų materialinis reikalavimas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo patenkintas, atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios pareiškėjų pareiškimo materialūs reikalavimai buvo patenkinti, atsižvelgiant į pasikeitusį ir 2026 m. vasario 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą tai yra jų santuoka yra įregistruota, darytina išvada, kad pareiškėjų pareikštų reikalavimų tenkinimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos 2025 m. vasario 13 d. sprendimo panaikinimo ir pareiškėjų santuokos įregistravimo - jiems nesukeltų materialiųjų teisinių pasekmių, tai patvirtina ir pareiškėjų, suinteresuoto asmens Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus ministerijos pateikti įrodymai. Kadangi pareiškėjų pareiškimo materialinis reikalavimas yra iš esmės patenkintas, darytina išvada, kad šiuo atveju remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjų pareiškimas buvo atmestas ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

20.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjai patyrė 56 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 3234,20 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso: 3 290,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjai prašė priteisti iš suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (Nr. (duomenys neskelbtini)). Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė. Pareiškėjai teikdami apeliacinį skundą patyrė 57 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1275 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 1 332 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti lygiomis dalimis iš suinteresuotų šalių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

21.       Ypatingąja teisena nagrinėjamų bylų sąrašas nustatytas CPK 442 straipsnyje. CPK 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo, kurie nagrinėtini CPK 514 – 516 straipsniuose nustatyta tvarka. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to, pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

22.       Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai gali būti pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų neatlyginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020). Nors šiuo atveju suinteresuoti asmenys, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) su pareiškėjos pareiškimu nesutiko, tačiau įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes nustatyta, kad jų nesutikimas iš esmės buvo grindžiamas tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris pasikeitė ir įsigaliojo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tai yra 2026 m. vasario 1 d..

23.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ypatingosios teisenos byloje, kuri buvo nutraukta, t. y. užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl joje kelto klausimo esmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, aktualios tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022). Pažymėtina, kad tokia procesinė situacija CPK 443 straipsnio 6 dalyje nereglamentuojama. Vadovaujantis šioje normoje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrindas yra byloje dalyvaujančiam asmeniui (ne)palankaus sprendimo dėl bylos esmės priėmimas. Todėl CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos tokiu atveju aktualios ir taikytinos tik tiek, kiek yra susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl reikalavimo dalyko nustatymu (jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimu) ir kartu pagrindu spręsti dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Konstatavus, kad šiuo, konkrečiu atveju nėra priešingo šalių intereso (nutarties 22 punktas), atitinkamai nėra ir pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

24.       Kadangi remiantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu civilinė byla nutraukiama, pareiškėjams gražintinas sumokėtas žyminis mokestis bendrai 113 Eur sumai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis įskaitytas įskaitytas pirmosios instancijos teisme, todėl žyminio mokesčio gražinimo užduotis turi būti suformuota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-13338-1018/2025.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 – 331 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Gražinti pareiškėjams sumokėtą 56 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2025 m. kovo 1 d. Revolut banke. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis už pareiškėjų pateiktą pareiškimą įskaitytas pirmosios instancijos teisme, todėl žyminio mokesčio užduotis turi būti suformuota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-13338-1018/2025.

Gražinti pareiškėjams sumokėtą 57 Eur žyminį mokestį, kuris buvo sumokėtas 2025 m. gruodžio 29 d. Luminor banke. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis už pareiškėjų pateiktą apeliacinį skundą įskaitytas pirmosios instancijos teisme, todėl žyminio mokesčio užduotis turi būti suformuota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-13338-1018/2025.

Nutarties kopiją išsiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žyminio mokesčio gražinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja              Erinija Kazlauskienė