-Civilinė byla Nr. e2-1492-545/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19898-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8

(S)

    

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovės UAB „Neragauta Azija“ atstovei advokatei Aurelijai Maumevičei,

atsakovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei E. T.,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Neragauta Azija“ ieškinį atsakovei UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ dėl paskolos sutarties sąlygų pripažinimo neteisėtomis, niekinėmis ir negaliojančiomis, –

n u s t a t ė :

 

ieškovė UAB „Neragauta Azija“, į. k. 304416508, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama:

-pripažinti tarp ieškovės UAB „Neragauta Azija“ ir atsakovės UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ 2020-08-14 sudarytos Paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p. neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) toje apimtyje, kiek jie nustato, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu atsakovė būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta;

- priteisti ieškovės UAB „Neragauta Azija“ naudai iš atsakovės UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ visas bylinėjimosi išlaidas-200 Eur žyminio mokesčio bei 2520,20 Eur advokatės teisinių paslaugų (b.l.1-8, dok-19858; b.l. 9, dok-161118; b.l. 38, dok-64886) .

Ieškinyje (b.l.1-8, dok-19858) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė,

 kad ieškovė UAB „Neragauta Azija“ yra viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, valdanti tokius restoranus kaip Manami, Guacamole, WOKout ir eatSUSHI.

Dėl itin skaudžiai ieškovę palietusios COVID-19 pandemijos bei dėl jos taikytų apribojimų, ieškovė yra įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, jai taikomos aktyvios mokestinės pagalbos priemonės.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-07-07 įsakymu Nr. 4-536 buvo patvirtinta Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ schema (toliau – ir Schema).

Schemoje nustatytos skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ (toliau – ir Priemonė) skyrimo sąlygos. Taip pat Schemoje numatyta, kad Priemonę valdys ir įgyvendins UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (toliau – INVEGA), teikdama paskolas tiesiogiai paskolos gavėjams (Schemos 4 p. ).

Priemonės įgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų apraše, patvirtintame INVEGA generalinio direktoriaus 2020-07-14 d. įsakymu Nr. B-101 (toliau – Aprašas).

Ieškovė, siekdama gauti paskolą pagal Priemonę, vos tik pasirodžius kvietimui teikti paraiškas, per elektroninę paraiškų teikimo platformą 2021-07-17 pateikė paraišką. Ieškovė nurodė, kad jos pageidaujam gauti paskolos suma yra 1 000 000,00 Eur.

Ieškovė INVEGAI taip pat pateikė su paskolos gavimu susijusius dokumentus, tame tarpe (1) verslo planą (toliau – ir Verslo planas), (2) metodinius nurodymus, kurie INVEGAI pakeitus jų formą ir prašant duomenų už ilgesnį laikotarpį, 2020-07-22 buvo patikslinti (toliau – ir Metodiniai nurodymai).

Verslo planas buvo pradėtas rengti nuo 2020-06-15, vos tiks pasirodžius informacijai, apie planuojamą tvirtinti Priemonę. Metodiniai nurodymai buvo parengti remiantis Verslo plano duomenimis.

Tokia praktika, kada reikalingi duomenys renkami ir dokumentai rengiami dar iki atitinkamos priemonės patvirtinimo (kvietimo teikti paraiškas paskelbimo), yra pagrįsta ir įprasta. Kadangi atitinkamos pagalbos (paramos) gavimo atveju, esant ribotam finansavimui (pvz. maksimali suma 30 mln. eurų), kas buvo ir šiuo atveju, laimi tas, kas pirmas. Todėl delsiant teikti paraišką, o tas gali nutikti, jeigu paramos siekiantis subjektas nėra pasirengęs ir susirinkęs reikalingų dokumentų bei duomenų iš anksto, paramos pinigų paprasčiausiai gali nebelikti.

INVEGA generalinio direktoriaus 2020-07-14 įsakymu Nr. B-101, 2020-08-13 INVEGA priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos suteikimo UAB „Neragauta Azija“ suteikti ieškovei 988 420,00 Eur dydžio paskolą.

2020-08-14 tarp šalių buvo sudaryta Paskolos sutartis pagal skatinamąją finansine priemone „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugu teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Paskolos sutartis) dėl 988 420,00 Eur paskolos (toliau – Paskola) ieškovei suteikimo 988 420,00 Eur paskolą INVEGA išmokėjo ieškovei dalimis:

-         2020-08-18 d. išmokėjo 706 010 Eur;

-         2020-11-17 d. išmokėjo 282 410,00 Eur. 

Praėjus pusei metų po Paskolos išmokėjimo ir dar daugiau nuo Paskolos sutarties sudarymo, INVEGA nusprendė atlikti vidinį patikrinimą dėl ieškovei pagal Paskolos sutartį suteiktos paskolos, siekiant nustatyti, ar suteiktas finansavimas pagal Paskolos sutartį buvo panaudotas tinkamai bei ar paraiškos pateikimo dėl paskolos suteikimo metu, ieškovė pateikė INVEGAI teisingus duomenis.

Patikrinimo metu 2021-07-17 INVEGA paprašė ieškovės (1) pateikti banko sąskaitos išrašus, kuriuose matytųsi įmonės pinigų likučiai 2020-06-30 d. ir 2020-06-30 d., (2) paaiškinti ir pagrįsti kaip buvo sugeneruotos papildomos nuosavos lėšos (1 350 000,00 Eur), kurios buvo paskolintos UAB „Betos investicijos“, (3) užpildyti pridedamą metodinių nurodymų lentelę, kurioje būtų užpildyta 2020 m. faktinė informacija. Ieškovė, vykdydama INVEGOS nurodymą, pateikė jai prašytą informaciją ir dokumentus, tame tarpe metodinių nurodymų lentelę su faktine 2020 m. informacija.

Atlikusi patikrinimą, 2021-09-02 INVEGA priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi INVEGOS generalinio direktoriaus 2021-03-01 įsakymu Nr. B-47 „Dėl įgaliojimų suteikimo tiesiogiai teikiamų paskolų atvejais“ ir Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. ir 11.3.3. punktu nuostatomis:

-        konstatavo, kad: (1) pagal ieškovės patikrinimo metu pateiktus duomenis (banko sąskaitų išrašo, metodinių nurodymų lentelės) paskaičiuota, kad pagrįstai suteikta paskolos dalis yra 583 355 Eur; (2) įvertinus pagrįstą paskolos lėšų sumą, nepagrįstai gauta, todėl grąžintina paskolos dalis yra 405 065 Eur; (3) Paskolos sutarties 11.3. papunkčiu INVEGA turi teisę pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą ar jos dalį;

-        nustatė, kad: (1) ieškovė privalo grąžinti INVEGAI anksčiau nei numatyta pagal Paskolos grąžinimo grafiką, nepagrįstai įgyta paskolos dalį – 405 065,00 Eur. Lėšos turi būti grąžintos per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo (gavimo data laikoma šio sprendimo išsiuntimo elektroniniu paštu data) į nurodytą INVEGOS fondo sąskaitą; (2) ieškovei vėluojant perversti visą sumą per šio sprendimo 2.1 p. nurodytą terminą, nuo vėluojamos pervesti sumos yra skaičiuojami Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose numatyti delspinigiai; (3) ieškovei atsisakius grąžinti nepagrįstai gautą šio sprendimo 2.1 p. nurodytą sumą ir/ar negrąžinus jos per nurodytą terminą, INVEGA turi teisę nutraukti Paskolos sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis.

Sprendimą INVEGA motyvavo tuo, kad: (1) ieškovė 2020-07-13 buvo sudariusi paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“, pagal kurią, iki 2020-11-27 UAB „Betos investicijos“ išmokėjo 1 350 000,00 Eur, tačiau šios informacijos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu ieškovė neatskleidė; (2) ieškovei nepateikus visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti paskolos būtinumą ir maksimalią paskolos sumą, 405 065,00 Eur finansavimas (iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ suteiktas nepagrįstai.

Pretenzijų dėl Paskolos panaudojimo INVEGA ieškovei neturėjo ir neturi.

Ieškovė su Sprendimu nesutiko, dėl to pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo Sprendimą panaikinti (toliau –Skundas). Tuo pagrindu Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo užvesta ir nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-1083-566/2022 (šiuo metu bylos Nr. eI2-503-566/2023).

2022-08-26 į administracinę bylą INVEGA pateikė dar vieną dokumentą – Ataskaitą, kuri, jos duomenimis, INVEGOS priimta dar 2021-09-01 (viena diena iki Sprendimo priėmimo), kurioje nurodoma, kad: ieškovė nurodė, kad 2020 m. II ketv. pabaigoje pinigų likutis įmonės sąskaitose buvo 20 538,00 Eur; atlikto tyrimo metu ieškovė pakartotinai pateikė finansinius dokumentus, iš kurių matyti, kad 2020 m. II ketv. pabaigoje pinigų likutis įmonės sąskaitose buvo 425 602,64 Eur; atlikus galimos suteikti paskolos perskaičiavimą, nustatyta, kad įvertinus patikslintą Ieškovo pinigų likutį 2020-06-30, maksimali ieškovei suteiktina paskolos suma (paskola reikalinga įmonės likvidumui palaikyti) sudaro 583 355,00 Eur; ieškovė paraiškos gauti paskolą pateikimo metu pateikė INVEGAI klaidingą informaciją apie ieškovės turimų lėšų likutį 2020-06-30, dėl šios priežasties reikšmingai keitėsi maksimali paskolos suma: 988 420,00 Eur (išmokėta suma) – 583 355 Eur (pagal faktinius duomenis galima maksimali paskolos suma) = 405 065,00 (INVEGAI grąžintina suma). Ieškovė Skundą patikslino ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo panaikinti ne tik Sprendimą, bet dar ir Ataskaitą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu ginčija Paskolos sutarties sąlygas, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas. Ieškovės nuomone, Paskolos sutarties sąlygos yra nesąžiningos, neprotingos ir neteisingos, dėl to prieštarauja CK 1.5 straipsniui,  nepagrįstai suteikia INVEGAI perdėta pranašumą,  kas sudaro pagrindą jas naikinti CK 1.80 str., 6.228 str. pagrindu.

Teismui pripažinus ginčijamas Paskolos sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento) (CK 1.95 str. 1 d.), Sprendimas per se (pats savaime) bus laikomas neteisėtu bei turės būti naikinamas tuo pagrindu, kadangi nebeliks nuostatos, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas.

Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. p. numato atvejus, kada INVEGA turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

Vienas tokių atvejų numatytas Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3.3. p., t. y. jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu INVEGA būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta.

Ieškovas mano, kad minėti Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų punktai, t. y. 11.3. p., 11.3.3. p., kiek jie nustato, kad INVEGA turi teisę vienašališkai nesikreipdama i teismą nutraukti Paskolos sutarti prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendoriniu dienų, jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu INVEGA būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta, nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi, dėl to neteisėti, be to nepagristai suteikia INVEGAI perdėtą pranašumą, kadangi leidžia INVEGAI vienašališkai interpretuoti bet kokias, su Paskolos suteikimu ir jos grąžinimu anksčiau laiko susijusias aplinkybes, taip, kaip ji pati viena to nori ir be jokio objektyvaus to pagrindimo.

Ieškovės nuomone, dėl INVEGOS subjektyvaus su Paskolos suteikimu susijusių aplinkybių interpretavimo gali būti padaryta kitai sutarties šaliai (paskolos gavėjui) neadekvataus dydžio žala. Atsakovei pareikalavus beveik pusės suteiktos Paskolos, kas sudaro pusę milijono eurų, prieš terminą, t. y. penkiais metais anksčiau (Paskola, pagal grafiką, turi būti grąžinta per šešerius metus), kita sutarties šalis gali būti finansiškai nepajėgi to padaryti, tokiu būdu sukeliant riziką jos nemokumui ir galimam privedimui prie bankroto.

Ieškovės nuomone, ji yra silpnesnioji Paskolos sutarties šalis, o stipresniajai šaliai-atsakovei palikta teisė priimti vienašališką sprendimą dėl ieškovės pateiktos informacijos, patvirtinimų ir garantijų, kurių dalis - tik prognozės, teisingumo, tikslumo ar klaidingumo, be to, to svorio (esminis jis buvo / ne) bei įtakos Paskolos sutarties sudarymui, jau po to, kai Paskolos sutartis sudaryta ir Paskola paskolos gavėjui išmokėta bei jo panaudota, - yra nesąžiningos, neteisingos ir neprotingos, dėl to neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatos, ir suteikia atsakovei perdėta pranašumą, dėl to pripažintinos niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio (nuo jų sudarymo momento), CK 1.80 str. ir (ar) CK 6.228 str. pagrindu.

Ginčijami Paskolos sutarties punktai perdėtą pranašumą atsakovei suteikia dėl to, kad leidžia jai bet kada, pačiai vienai, naudojantis dominuojančia padėtimi ir ieškovės priklausomumu nuo jos, subjektyviai vertinti su Paskolos suteikimu ir jos grąžinimu susijusias aplinkybes ir reikalauti grąžinti nesant tam objektyvaus pagrindo jau išmokėtą ir ieškovės panaudotą Paskolą prieš terminą, kuris ieškovei - esminis, nes iš sutektos  988 420,00 Eur paskolos, sudaro 405 065 Eur, iš karto, nors  Paskolos grąžinimo terminas iki 2022-08-16.

Ieškovės teigimu, paskolos gavimui duomenys atsakovei teikiami vienu metu, o paskolos sutartis pasirašoma kitu. Todėl reikalauti paskolos sutarties pasirašymo metu atnaujintų duomenų - negalima, nes, visų pirma, to nenumato joks teisės aktas; antra, teikiant atnaujintus duomenis, pareiškėjas būtų nustumtas į finansavimo laukiančių eilės pabaigą; trečia, paskolos sutartis taip niekad ir nebūtų pasirašyta, nes nuo duomenų, įskaitant prognozes, pateikimo ir jų įvertinimo iki paskolos sutarties pasirašymo visuomet praeitų tam tikras laikas (šiuo atveju, kalbam apie mėnesį). Ko sekoje, kaskart atnaujinant duomenis, kam būtina turėti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius, kurie padaromi ne per dieną/kelias, pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, paskolos sutarties pasirašymas būtų praktiškai neįmanomas. Dėl to turi būti apsiribojama duomenimis ir prognozėmis, kurie yra ir kuriuos turi pareiškėjas, paraiškos teikimo metu, o ne ir tais, kuriuos jis, galimai, turės, ateityje, paskolos sutarties pasirašymo metu.

Ieškovės nuomone, remiantis Ginčijamais Paskolos sutarties punktais, subjektyviu savo paties su Paskolos suteikimu susijusių aplinkybių vertinimu, nuo Paskolos suteikimo praėjus metams, INVEGA kildina savo teisę reikalauti Paskolos/jos dalies grąžinimo prieš terminą, o tai parodo Ginčijamų Paskolos sutarties sąlygų ydingumą, jų nesąžiningumą, neteisingumą ir neprotingumą. 

CK 1.5 str. 1-2 d. d. imperatyviai numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Pagal CK 1.80 str. 1 d. imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Be to, CK 6.228 str. 1 d. (esminė šalių nelygybė) numatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.

Ieškovės nuomone, nustačius, kad Ginčijami Paskolos sutarties punktai prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatai, jie turi būti pripažįstami negaliojančiais pagal CK 1.80 str. Atsižvelgtina ir į tai, kad  Ginčijami Paskolos sutarties punktai dar ir suteikia INVEGAI perdėtą pranašumą, būtų pagrindas pastaruosius pripažinti negaliojančiais ir  pagal CK 6.228 str.

Be to,  Paskolos sutartis pasirašyta prisijungimo būdu. Jos sąlygas rengė ir ieškovei pateikė pasirašyti INVEGA. Ieškovės teigimu, jokių derybų dėl Paskolos sutarties sąlygų nebuvo.

Ieškovė, tikslu gauti paskolą, kuria administruoti buvo pavesta INVEGAI, privalėjo pasirašyti INVEGOS parengtą sutarties variantą be išlygų. Priešingu atveju nebūtų gavusi Paskolos. Todėl, remiantis CK 6.193 str. 4-5 d.d., visi neaiškumai vertintini ieškovės naudai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Be to, įstatymas numato, kad sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.) arba vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį, taip pat kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 str. 2 d.).

Esant poreikiui mažinti Paskolos sutartimi suteikta Paskolos dydį turėjo būti parengtas Paskolos sutarties pakeitimas, tačiau ne atsakovės vienašališkai.

Ginčijami Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. p., 11.3.3. p. turi būti pripažinti neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento) toje apimtyje, kiek nustato, kad INVEGA turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu INVEGA būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta.

INVEGA nustatė, kad 405 065,00 Eur finansavimas (iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ suteiktas nepagrįstai, dėl to pareikalavo šios sumos (405 065,00 Eur) grąžinimo, remiantis pinigų likučio 2020-06-30 dienai skirtumu tarp prognozuoto (20 538,00 Eur), kuris buvo nurodytas Metodiniuose nurodymuose, ir faktinio (425 603,00 Eur), kuris paaiškėjo jau po paraiškos ir Metodinių nurodymų pateikimo INVEGAI, t. y. iš faktinio pinigų likučio 2020-06-30 dienai atėmusi prognozuotą (425 603,00 Eur - 20 538,00 Eur).

Minėta, kad rengiant Metodinius nurodymus (pirminiai buvo rengti 2020-07-17, INVEGOS prašymu tikslinti 2020-07-22), buvo remiamasi Verslo plano duomenimis, kuris buvo pradėtas rengti dar 2020 m. birželio mėn. viduryje. Dėl to tiek Verslo planas, tiek Metodiniai nurodymai, buvo (1) pradėti rengti, remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais (balanas, pelno (nuostolių) ataskaita), sudarytais laikotarpyje iki 2020 m. balandžio mėn. (imtinai), (2) baigti rengti, remiantis finansinės atskaitomybės dokumentais (balanas, pelno (nuostolių) ataskaita), sudarytais laikotarpyje iki 2020 m. gegužės mėn. (imtinai).

Taip yra dėl to, kad praėjusio mėnesio rezultatas nėra žinomas sekančią dieną po mėnesio pasibaigimo ar kelių dienų eigoje. Tam reikalingas atitinkamas laiko tarpas, kad būtų gauti visi reikalingi duomenis ir jie būtų tinkamai apdoroti.

Užpildyti ir atnaujinti Metodinius nurodymus remiantis pavieniais duomenimis (pvz. grynųjų pinigų likučiais sąskaitose), likusius duomenis paliekant senesnio laikotarpio, taip pat nėra galima, kadangi tam, jog būtų galima atnaujinti duomenis Metodiniuose nurodymuose, reikia turėti visą finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita). Kuris nėra parengiamas per kelias dienas po mėnesio pabaigos.

Atnaujinti Metodinius nurodymus jau po jų pateikimo, savo iniciatyva (pvz. tą darant sekantį mėnesį), ieškovė taip pat negalėjo, kadangi būtų buvusi pastatyta į paramos laukiančiųjų eilės pabaigą ir esant ribotam finansavimui, būtų netekusi realios galimybės pretenduoti į paskolą. Be to, tokios prievolės nenumato jokie teisės aktai.

Kad tarpinės finansinės ataskaitos rengiamos ne per vieną dieną ir kad tam reikia laiko, iš esmės patvirtinta ir pati INVEGA, Paskolos sutartyje numatydama, kad ieškovė įsipareigoja pateikti INVEGAI ketvirtines finansines ataskaitas ne sekančią dieną po atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, bet ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas po jo (Paskolos sutarties 6.5.2 p.).

Paraiška su pirminiais Metodiniai nurodymais buvo pateikti 2020-07-17, INVEGA prašymu patikslinti Metodiniai nurodymai – 2020-07-22. Taigi, Metodiniuose nurodymuose nurodyti, kad 2020-06-30 d. grynųjų pinigų likutis 425 603,00 Eur, t. y. nurodyti tikslų grynųjų pinigų likutį 2020-06-30 dienai, objektyviai vertinant, ieškovė neturėjo jokių galimybių. Ieškovė Metodiniuose nurodymuose galėjo nurodyti tik preliminarų (prognozuojamą) grynųjų pinigų likutį 2020-06-30 d. - 20 538,00 Eur.

INVEGAI priėmus Sprendimą, kuriuo INVEGA pareikalavo iš ieškovės grąžinti dalį Paskolos (405 065,00 Eur), Ieškovė atliko detalią analizę, kurios metu nustatė, kad didesnis faktinis pinigų likutis 2020-06-30 d., lyginant su prognozuotu, susidarė dėl to, kad:

-        skolos tiekėjams didesnės negu planuota 213 tūkst. Eur (pavyko susitarti su tiekėjais dėl mokėjimų atidėjimo);

-        įvairios kitos skolos didesnės negu planuota 158 tūkst. Eur (skolos biudžetui ir darbuotojams);

-        geresnis veiklos rezultatas negu planuota 38 tūkst. Eur;

-        sumokėtų avansų mažiau negu planuota 12 tūkst. Eur.

Taigi, teikiant paraišką paskolai gauti, jokia neteisinga, netiksli ar klaidinanti informacija, kuria disponavo ieškovė, ir kuri būtų iš esmės galėjusi suklaidinti INVEGĄ dėl Paskolos sutarties sudarymo, teikta nebuvo.

Faktinius duomenis, kuriuos turėjo, ieškovė pateikė teisingus. Tuo tarpu pinigų likučių skirtumai tarp prognozuotų ir faktinių susidarė dėl objektyvių priežasčių. Nuo 2020 m. II ketv. buvo netipinė situacija rinkoje ir pasaulyje, buvo labai daug neapibrėžtumo dėl pandemijos, dėl nestabilios verslo aplinkos ir dėl didelių veiklos apribojimų. Dėl visų išvardintų veiksnių pateikti tikslesnę prognozę buvo neįmanoma.

Kaltinti ieškovę dėl nepasiteisinusios prognozės nėra galima, nes  prognozė – tai tik tam tikrais duomenimis paremtas numatymas (prielaida, spėjimas, hipotezė), kokia bus reiškinio eiga, o ne informacija, patvirtinimai ar garantijos, kurių teisingumą, tikslumą ar klaidingumą būtų galima nustatinėti.

Ieškovė nurodė, kad paskolos sutartis su UAB „Betos investicijos“ dėl 1 350 000 Eur paskolos buvo sudaryta tik 2020-07-13. Dėl to jos duomenys Metodiniuose nurodymuose taip pat negalėjo atsispindėti (dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių grynųjų pinigų likutis 2020-06-30 d. buvo tik prognozuojamas, o ne teikiamas faktinis). Tuo labiau, kad dėl didelio neapibrėžtumo buvo visiškai neaišku, ar ši sutartis apskritai bus vykdoma.

Nuo 2020-06-27 buvo dalinai nuimti karantino apribojimai ieškovės veiklai, todėl buvo pradėta vėl galvoti apie įmonės plėtrą ir iš nuosavų lėšų suteikti paskolą įrengti 2 (du) restoranus pastate, Rinktinės 2, Vilniuje, kuriuose veiklą vykdys ir viešojo maitinimo paslaugas teiks ieškovė, tačiau sutarties su INVEGA pasirašymo metu buvo neaišku, kokiais terminais ir kokio dydžio išmokomis galės būti suteikiama paskola, ar ji bus suteikta apskritai.

2020 m. lapkričio mėnesį susidarė galimybė laikinai iš nuosavų lėšų skolinti lėšas, kadangi atšaukus karantiną nuo 2020 m. liepos iki 2020 m. lapkričio mėn. pavyko sugeneruoti papildomas nuosavas lėšas ir buvo pavėluotai gautos subsidijos darbuotojams buvusiems prastovose, atlyginimai kuriems buvo sumokėti iš nuosavų lėšų dar iki INVEGA paskolos gavimo, o nuo 2020-11-07 įmonės restoranų veikla buvo vėl sustabdyta. Šiuo metu didžioji dalis paskolos (800 000,00 Eur) ieškovės jau yra sugražinta (2021-04-01).

Taip pat žinotina, kad VMI, kurios rašto pagrindu INVEGA ir nusprendė atlikti vidinį patikrinimą dėl ieškovei suteiktos paskolos, 2021-09-01 Nr.(duomenys neskelbtini) sprendimu atidėjo ieškovei mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2022-12-25. Tai parodo, kad jokios neteisingos ir (ar) netikslios informacijos, dėl kurios ieškovei būtų galėję būti taikomos sankcijos ir (ar) neleista pasinaudoti valstybės pagalba, ieškovė nėra pateikusi. Priešingu atveju, VMI nebūtų atidėjusi ieškovei mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

Taigi, nors ieškovė INVEGAI teiktos informacijos, o tiksliau prognozės, pagrįstumas, teisingumas, įtaka Paskolos, tame tarpe - jos dydžio, suteikimui - nėra šios bylos dalykas, kaip ir paties Sprendimo, Ataskaitos pagrįstumas bei teisėtumas – tai Administracinės bylos ginčo dalykas, tačiau nurodytos aplinkybės rodo, kiek ydingi yra Ginčijami Paskolos sutarties punktai, kadangi manipuliuojant jais, INVEGA gali atlikti kokius tik nori jai pateiktu duomenų interpretavimus ir juos pritempti prie Paskolos (jos dalies) grąžinimo prieš terminą. Kas ūkio subjektui, gavusiam paskolą, gali būti nepakeliama našta.

Kad Ginčijami Paskolos sutarties punktai yra ydingi, dar rodo tai, kad jais nusistačius sau neribota laisvę subjektyviam su Paskolos suteikimu susijusiu aplinkybių vertinimui, INVEGA pareigos vertinti, kokia įtaką toks sprendimas turėtu paskolos gavėjo mokumui - nenumatė. Ieškovės nuomone, paskolos gavėjas gali būti privestas prie nemokumo, dėl ko reikėtų kelti jam bankroto byla, INVEGA turėtu būti įpareigota vertinti, kokią įtaką toks jos sprendimas turėtų paskolos gavėjui ir (ar) toks INVEGOS sprendimas nebūtų jam nepakeliama našta. Be to,  INVEGA neįvertino tokio sprendimo įtaka paskolos gavėjo mokumui – ar jis finansiškai bus pajėgus gražinti reikalaujama sumą, kurią jau yra panaudojęs, ne pagal grafiką (prieš terminą).

Kartu su šiuo ieškiniu pateikti ieškovės finansiniai dokumentai bei kiti duomenys rodo, kad ji finansiškai nepajėgi grąžinti INVEGOS Ginčijamų Paskolos sutarties punktų pagrindu reikalaujamos sumos.

Vien darbuotojų darbo užmokesčiui per mėnesį ieškovei reikia išleisti apie 311 084,23 Eur (263,00 Eur x 1182,83 Eur). Net ir skaičiuojant minimalų darbo užmokestį visiems darbuotojams, mėnesinė ieškovės darbuotojams mokama suma būtų įspūdinga 191 990,00 Eur (263,00 Eur x 730,00 Eur). Dar ieškovė moka kas mėnesį VMI po 51 955,01 Eur. Ieškovė taip pat nuo 2022 m. liepos mėn. pradėjo atidavinėti, tą darant dalimis, atidėtą skolą Sodrai (bendra skolos suma 503 337,14 Eur). Be to, yra būtinos, einamosios ieškovės veiklos sąnaudos: patalpų nuoma, elektra, kuri išaugo kone 5 kartus, ir kurios mokėjimas per mėnesį tuoj gali pasiekti 100 000 Eur, bei kt.

Kalbant apie ieškovės mėnesiui būtinas turėti pinigų sumas, pvz. 2021 m. mėnesinės ieškovės veiklos sąnaudos siekė apie 550 894,83 Eur ((4 823 773 Eur + 1 403 329 Eur + 383 636,00 Eur)/12 mėn.) (žr. 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaitos 2,5,6 eilutes), 2022 m. jos padidėjo iki apie 735 015,17 Eur (3 513 628,00 Eur + 626 006,00 Eur + 270 457,00 Eur)/6 mėn.) (žr. 2022 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos 2,5,6 eilutes). Papildomai, prie nurodytų sąnaudų, dar prisideda mokėjimai IINVEGAI (kas mėnesį apie 17 000,00 Eur, dengiant paskolą su palūkanomis, pagal grafiką) ir mokėjimai VMI (po 51 955,01 Eur), o nuo 2022 m. liepos mokėjimai Sodrai, dengiant atidėtą ir išdėstytą 503 337,14 Eur skolą. Taigi, ieškovė tam, kad ji galėtų gyvuoti ir toliau mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokesčius valstybei, mėnesiui reikia daugiau kaip 800 000,00 Eur. Minėta, elektra brangsta kartais, tad tik laiko klausimas, kada šios sąnaudos bus dar ir dar didesnės. Kai tuo tarpu pinigų likutis, 2022-08-16 dienai pas ieškovę buvo vos 258 185,84 Eur (153 295,70 Eur + 3 156,75 Eur + 101 733,39 Eur).

Ieškovės finansinė padėtis neleidžia grąžinti INVEGAI pusė paskolos (405 065,00 Eur) iš karto, ne pagal grafiką, tai rodo ir kiti į bylą pateikti ieškovės finansiniai rodikliai, t.y.  ieškovės veikla yra nuostolinga ir jos įsipareigojimai yra tokio paties dydžio kaip turimas turtas.

Visa tai rodo, kad dalies paskolos, kuri sudaro beveik pusė milijono eurų, grąžinimas ne pagal grafiką, t. y. iš karto, privestų ieškovę prie bankroto ir paliktų 263 darbuotojus be darbo bei pajamų.

Nors INVEGA ieškovės mokumo vertinti neturi, tačiau  Administracinėje byloje ginčijamas Sprendimas atspindi Ginčijamų Paskolos sutarties punktų ydingumą, jų neteisėtumą ir nepagrįstumą, kuomet dominuojančią padėtį esamoje situacijoje užimanti INVEGA gali, remdamasi Ginčijamais Paskolos sutarties punktais, objektyvių faktų neribojama priiminėti ūkio subjektų pabaigą galinčius lemti sprendimus. Tai nėra suderinama nei su INVEGOS administruojamų paskolų paskirtimi - padėti ūkio subjektams, turintiems sunkumų, išgyventi, nei su INVEGOS funkcijomis, kurios turi būti nukreiptos į nurodyto tikslo siekimą, t. y. į pagalbos ūkio subjektams teikimą, o ne jų žlugdymą.

Atsakovė UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“, į. k. 110084026, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti (b.l. 11-16, dok-171096).

Atsiliepime (b.l. 11-16, dok-171096) bei atsakovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2020-07-15 ieškovė pateikė paraišką Nr. 12 dėl paskolos būtinųjų apyvartinių lėšų finansavimui. Ieškovė paraiškoje nurodė prašomos paskolos sumą – 1 000 000,00 Eur.

2020-08-13 INVEGA priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos suteikimo UAB „Neragauta Azija“, kuriuo ieškovei suteikė 988 420,00 Eur paskolą.

2020-08-14 tarp šalių sudaryta paskolos sutartis pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis). Vykdydama Paskolos sutarties nuostatas, INVEGA ieškovei iki 2020-11-17 pervedė 988 420,00 Eur paskolos sumą.

Bendradarbiaujant VMI ir INVEGAI, keičiantis duomenimis apie institucijų suteiktą finansinę paramą sukentėjusiems nuo COVID19 verslo subjektams, 2021-05-04 VMI atsiuntė INVEGAI raštą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – VMI raštas), kurio pagrindu INVEGA nusprendė atlikti vidinį patikrinimą dėl ieškovei 2020-08-14 suteiktos paskolos tikslingumo, siekiant nustatyti, ar suteiktas finansavimas pagal paskolos sutartį buvo panaudotas tinkamai bei ar paraiškos pateikimo metu, ieškovė pateikė INVEGAI teisingus duomenis. Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė 2020-07-13 sudarė paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“, pagal kurią, iki 2020-11-27 UAB „Betos investicijos“ išmokėjo 1 350 000,00 Eur, tačiau šios informacijos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu ieškovė INVEGAI neatskleidė. Taip pat nustatyta, kad paskolos gavėjui nepateikus visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti paskolos būtinumą ir maksimalią paskolos sumą, 405 065,00 Eur finansavimas (iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ (toliau – Priemonė) suteiktas nepagrįstai.

Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. ir 11.3.3. p. nuostatomis, INVEGA 2021-09-02 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos lėšų dalies susigrąžinimo“, kuriame nurodė, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti INVEGAI anksčiau nei numatyta pagal paskolos grąžinimo grafiką, nepagrįstai gautą paskolos dalį – 405 065,00 Eur. Lėšos turi būti grąžintos per 30 darbo dienų nuo sprendimo gavimo į INVEGOS fondo sąskaitą.

Nesutikdamas su INVEGOS sprendimu, ieškovė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo užvesta  administracinė byla Nr. eI2-1083-566/2022 (šiuo metu bylos Nr. eI2-503-566/2023) pagal ieškovės skundą dėl INVEGOS sprendimo panaikinimo. Ieškovė 2022-10-05 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad administracinė byla turi būti stabdoma dėl to, kad ieškovė pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis paskolos sutarties nuostatas, kuriomis vadovaujantis priimtas ieškovės administracinėje byloje ginčijamas INVEGOS sprendimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022-10-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-1083-566/2022 (šiuo metu bylos Nr. eI2-503-566/2023) sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-24806-545/2022 (šiuo metu bylos Nr. e2-1492-545/2023) ir įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Paskolų teikimas paskolų gavėjams pagal Priemonę yra valstybės pagalba, kuri teikiama pagal 2020-03-19 Europos Komisijos komunikatą „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistema“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Komunikatas), Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-07-07 įsakymu Nr. 4-536 patvirtintą skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ schemos (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Schema) nuostatas bei Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą, patvirtintą INVEGOS generalinio direktoriaus 2020-07-14 įsakymu Nr. B-101 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas).

Paskolos pagal Priemonę turi būti teikiamos užtikrinant nurodytuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų laikymąsi. Schemos 2 p., Aprašo 1.1 ir 1.2 p. įtvirtinta, kad paskolos teikiamos Priemonės sąlygas atitinkančių verslo subjektų būtinosioms išlaidoms finansuoti.

Schemos 6.8.1 p., Aprašo 2.2.2 p. skirsnio dalyje „Paskolos dydžio paskaičiavimas“ numatyta, kad suteikiamos paskolos dydis apskaičiuojamas pagal Paskolos gavėjo pateiktą informaciją apie jau patirtas nuo 2020 m. kovo 16 d. ir planuojamas patirti būtinąsias išlaidas.

Taip pat minimoje Aprašo nuostatoje nurodyta, kad paskolos suma kiekvienam Paskolos gavėjui bus nustatoma individualiai įvertinus finansavimo poreikį pagal Paskolos gavėjo pateiktą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, neviršijant nustatytos Didžiausios paskolos sumos vienam Paskolos gavėjui. Kai prašomos Paskolos dydis „INVEGOS“ vertinimu yra nepakankamai pagrįstas dokumentais ir Verslo subjekto pateikta informacija arba jeigu Verslo subjekto turimų lėšų ir planuojamų piniginių srautų pakanka veiklai vykdyti, Paskola nesuteikiama.

Aprašo 2.2.2 p. skirsnio „Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui“ nuostatos numato, kad didžiausia galima suteikti Paskolos suma, apskaičiuojama laikantis šių nuostatų:

„1. Paskolos gavėjams:

1.1. registravusiems veiklą iki 2019 m. sausio 1 d., Paskolos suma turi neviršyti dvigubos Paskolos gavėjo darbuotojams, remiantis 2019 m. faktiniais duomenimis apskaičiuotos, darbo užmokesčio su mokesčiais, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sumos per metus;

1.2. registravusiems veiklą po 2019 m. sausio 1 d., Paskolos suma negali viršyti numatomos darbo užmokesčio su mokesčiais, įskaitant valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, sumos išmokėtinos per pirmuosius dvejus jo veiklos metus, apskaičiuotos remiantis 2019 m. ir 2020 m. faktiniais duomenimis; arba

2. Paskolos suma turi neviršyti 25 procentų Paskolos gavėjo 2019 m. apyvartos; arba

3. Paskolos suma gali būti ir didesnė, nei nustatyta 1 ir 2 punktuose, jei atitinkamą jos dydį Paskolos gavėjas pagrindžia būtinumu įvykdyti sudarytas sutartis, išsaugoti darbo vietas, atsiskaityti su tiekėjais, subrangovais ir (ar) yra poreikis skirti lėšas kitoms veiklai tęsti būtinoms reikmėms nuo Paskolos suteikimo per ateinančius 18 mėnesių SVV subjekto atveju ir 12 mėnesių DĮ atveju. Šiuo atveju Paskolos suma apskaičiuojama pagal „Invegos“ patvirtintą metodiką, pagal kurią parengta Paskolos sumos apskaičiavimo skaičiuoklė yra viešai skelbiama „Invegos“ interneto svetainėje www.invega.lt; tačiau

4. Visais atvejais Paskolos suma vienam Paskolos gavėjui negali viršyti 3 mln. Eur;

Vienam Paskolos gavėjui iš Priemonės lėšų gali būti suteikiama viena Paskola iki Didžiausios paskolos sumos vienam Paskolos gavėjui, išskyrus atvejus, jei tas pats Paskolos gavėjas vykdo kelionių organizavimo veiklą ir teikia apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas, kreipiasi dėl Paskolos kelionių organizatoriams ir dėl Paskolos apgyvendinimo paslaugų teikėjams, teikiantiems klasifikuojamąsias apgyvendinimo ir viešojo maitinimo paslaugas, jis gali gauti dvi Paskolas, tačiau bendra jų suma negali būti didesnė nei paskaičiuota Didžiausia Paskolos suma pagal 1-4 punktus.“ Suteikiamos paskolos dydis paskolos gavėjui buvo apskaičiuotas vadovaujantis nurodytos nuostatos 3 p.“.

Vadovaujantis Aprašo 2.2.2 p. skirsnio „Paskolos dydžio apskaičiavimas“ nuostatomis, paskolos dydis apskaičiuojamas pagal paskolos gavėjo pateiktą informaciją apie jau patirtas nuo 2020-03-16 ir planuojamas patirti išlaidas darbuotojų darbo užmokesčiui (išskyrus tą darbo užmokesčio dalį, kurią paskolos gavėjui mokėdama subsidijas kompensavo ar gali kompensuoti valstybė), transporto ir kitų paslaugų pirkimui, nekilnojamo turto nuomai (išskyrus mokėtiną nuomos mokestį su paskolos gavėju susijusiems asmenims ir tas išlaidas, kurias paskolos gavėjui kompensuoja valstybė pagal priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“), turto išlaikymo išlaidoms, kitų gautų paskolų įmokų mokėjimui pagal paskolų grąžinimo grafikus (išskyrus tokius paskolos įmokų mokėjimus, kai viena įmoka grąžinamas visas paskolos likutis ar daugiau nei 50 proc. visos gautos paskolos sumos), kuriuos paskolos gavėjas sudarė su finansuotoju iki paraiškos dėl paskolos suteikimo pateikimo dienos, avansinių mokėjimų (jų dalies) grąžinimui pagal atšauktus užsakymus (apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas, atveju), komunalinių paslaugų išlaidoms ir visoms kitoms paskolos gavėjo būtinosioms administracinėms išlaidoms, kurios bus patirtos siekiant išlaikyti darbo vietas ir tęsti Paskolos gavėjo veiklą, padengti. Aiškumo dėlei, finansuojamos tik tos paskolos gavėjo išlaidos, kurios bus patiriamos pinigais, nefinansuojant amortizacinių atskaitymų, atidėjinių, šalių susitarimais atidėtų mokėjimų ar kitų nepiniginių išlaidų. Į prašomą Paskolos sumą negali būti traukiamos išlaidos, kurios finansuojamos kitomis priemonėmis, kurios įgyvendinamos vadovaujantis Komunikatu. Paskolos suma apskaičiuojama pagal metodinius nurodymus, kurie pridedami kaip Aprašo priedas Nr.1. Vadovaujantis nurodytomis Aprašo nuostatomis, paskolos suma kiekvienam paskolos gavėjui bus nustatoma individualiai įvertinus finansavimo poreikį pagal paskolos gavėjo pateiktą informaciją, pagrindžiančius dokumentus, neviršijant nustatytos didžiausios paskolos sumos vienam paskolos gavėjui. Vadovaujantis ieškovės paraiškoje pateiktais duomenimis, dokumentais bei patvirtinimais apie lėšų, reikalingų būtinosioms išlaidoms finansuoti poreikį, INVEGA suteikė ieškovei 988 420,00 Eur dydžio paskolą.

Aprašo 2.2.2 p. skirsnio dalyje „Kitos sąlygos“ įtvirtinta, kad be kitų nuostatų, Paskolos sutartyje nustatomos kitos sąlygos: Paskolos sutarties šalių teisės ir pareigos, Paskolos gavėjo įsipareigojimai, Paskolos sutarties sąlygų keitimo ir nutraukimo galimi atvejai ir tvarka, dokumentų saugojimo tvarka bei kitos sąlygos.

INVEGA ir pareiškėjas, sudarydami paskolos sutartį susitarė, kad: 11.3 p. INVEGA, bet kuriuo iš žemiau numatytų atvejų, turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų: 11.3.3. Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu Invega būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta“. Atsižvelgiant į tai, reikalaudama grąžinti nepagrįstai suteiktos paskolos dalį, INVEGA vadovavosi šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatomis.

Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų 1.3 p. įtvirtinta, jog šalys, pasirašydamos Paskolos sutartį, neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina, kad perskaitė, suprato ir pritarė visoms tiek Specialiųjų sąlygų, tiek Bendrųjų sąlygų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pasirašydama Paskolos sutartį patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis (įskaitant ir 11.3.3 p.), supranta jų turinį ir su jomis sutinka. Pasirašydama Paskolos sutartį, ieškovė patvirtino, kad žino, kokios Paskolos sutartyje įtvirtintos neigiamos pasekmės jai kils tuo atveju, jei paaiškės, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti, t. y., paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms INVEGA turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

Atsakovė pasirėmė teismų praktika, nurodydama, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 str.). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (LAT 2020-11-11 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (LAT 2016-05-05 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016).

Minėtas sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek nesureguliuota sutartimi (LAT 2016-02-26 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016). Taigi, ginčo šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, o teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius sietina su teismo pareiga tinkamai išaiškinti šalių sudarytą sutartį.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, vykdydamas šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatas, paskolos gavėjas privalo grąžinti nepagrįstai jam suteiktos paskolos dalį.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2022-05-11 nutartyje Nr. T-22/2022 sprendžiant šios bylos rūšinio teismingumo klausimą buvo pažymėta, kad: „nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl INVEGA sprendimo, kuriuo pareiškėjui nurodyta anksčiau nei susitarta grąžinti dalį paskolos (405 065 Eur), suteiktos pagal tarp INVEGA ir pareiškėjo sudarytą paskolos sutartį. Paskolos sutartis sudaryta, INVEGA 2020-08-13 priėmus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos suteikimo UAB „Neragauta Azija“ pagal Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų aprašą, patvirtintą INVEGA generalinio direktoriaus 2020 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. B-101.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 4-536 patvirtinta skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ schema. Schemos teisinis pagrindas – Europos Komisijos priimti teisės aktai dėl valstybės pagalbos priemonių, kuriomis reaguojama į COVID-19 protrūkį. Schemoje nustatyta, kad skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešo maitinimo paslaugų teikėjams“ valdys ir įgyvendins INVEGA, teikdama paskolas tiesiogiai paskolos gavėjams.

INVEGA yra garantijų institucija, įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“ ir pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2001 m. lapkričio 5 d. sudarytą steigimo aktą (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (2.45-82)53-55 patvirtintų INVEGA įstatų 2 p.). INVEGA veiklos tikslai – teikti finansines paslaugas; įgyvendinti ir administruoti finansines ir kitokio pobūdžio paramos verslui priemones (INVEGA įstatų 7 p.).“

Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, taip pat vertinant ginčijamo INVEGA sprendimo faktinį pagrindą (paraiškos paskolai pateikimo metu paskolos gavėjas (pareiškėjas) pateikė INVEGAI neteisingus duomenis), spręstina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas INVEGA sprendimas, nors ir yra grindžiamas paskolos sutarties sąlygomis, tačiau priimtas INVEGA vykdant specialiais teisės aktais reglamentuotos valstybės pagalbos priemonės (finansinės paramos verslui priemonės) administravimo (valdymo) funkcijas, todėl yra administracinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, tarp INVEGOS ir paskolos gavėjo sudaromoje paskolos sutartyje privalo būti įtvirtintos nuostatos, kurios užtikrintų, kad teikiamos paskolos atitiks Priemonės sąlygas, kylančias iš Komunikato, Schemos, Aprašo nuostatų.

Paskolos sutarties 11.3.3 p. nuostata, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovė, negali būti laikoma/pripažįstama neteisėta, niekine ir negaliojančia. Ieškovės ginčijama paskolos sutarties 11.3.3 p. nuostata atitinka ir užtikrina paskolų pagal Priemonę teikimo sąlygas – paskolos sutarties vykdymo metu paaiškėjus, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir žinant tokią tikslią informaciją paskolos sutarties sudarymo momentu, paskolos sutartis būtų buvusi nesudaryta. Paskolos sutarties nuostatoje teisėtai ir pagrįstai įtvirtinta, kad nustačius tokią aplinkybę INVEGA turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš specialiosiose sąlygose nurodytą paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Nurodytos aplinkybės paaiškėjimas patvirtina, kad Paskolos gavėjas nepagrįstai gavo paskolą (ar jos dalį), nes grįsdamas paskolos poreikį INVEGAI pateikė informaciją, kuri neatspindi tikrosios paskolos gavėjo finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio. Būtent būtinųjų išlaidų poreikis, jo pagrindimas ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal Priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą.

Tuo atveju, jei ginčijamos 11.3.3 p. nuostatos Paskolos sutartyje nebūtų, nebūtų užtikrinamas paskolos pagal Priemonę teikimo sąlygų laikymasis, pažeistos valstybės pagalbos, teikiamos lengvatinės paskolos forma, teikimo sąlygos, paskolos lėšas gautų ir jomis naudotųsi paskolos gavėjai nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju, su paskolos gavėjais sudaromose paskolų sutartyse privalo būti įtvirtintos nuostatos, kurios įpareigotų paskolos gavėją (verslo subjektą), naudojantis valstybės pagalba, teikiama paskolos forma, laikytis paskolos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, nepiktnaudžiauti teise, kurios užtikrintų valstybės pagalbos tinkamo naudojimo kontrolę, paskolos lėšų grąžinimą laiku. Paskolos sutartyje privalo būti nustatyta, kad tais atvejais, kai verslo subjektas paskolą (jos dalį) gauna nepagrįstai, gavęs paskolą, nevykdo iš Paskolos sutarties kylančių įsipareigojimų ar pažeidžia Priemonės teisės aktų reikalavimus, būtų nustatytos paskolos gavėjo netinkamo elgesio neigiamos pasekmės, paskolos (ir su ja susijusių sumų) grąžinimo užtikrinimo priemonės. Ginčijamoje Paskolos sutarties nuostatoje tokia priemonė ir įtvirtinta – nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti INVEGAI nepagrįstai gautą paskolos lėšų dalį ir su ja susijusias sumas. Paskolos sutarties nuostatos 11.3.3 p. turinys užtikrina paskolų pagal Priemonę tinkamą teikimą, užkerta kelią paskolos gavėjui piktnaudžiauti teise, nesudaro sąlygų nepagrįstai gauti ir naudotis Priemonės lėšomis.

Atkreipia dėmesį, kad paskolos sutarčių, sudaromų pagal Priemonę su kitais paskolų gavėjais, sąlygos yra tokios pačios. Nei vienas iš paskolos gavėjų, su kuriuo buvo sudaryta analogiška sutartis, nėra ginčijęs ieškovės minimos Paskolos sutarties sąlygos, nėra teismų priimtų sprendimų dėl tokios sąlygos pripažinimo negaliojančia. Tai patvirtina, kad ginčijama Paskolos sutarties sąlyga yra teisėta, pagrįsta, pripažinti jos niekine ir negaliojančia nėra pagrindo.

Ieškovė, kreipdamasi į INVEGĄ dėl paskolos suteikimo, nepateikė INVEGAI visos reikšmingos informacijos, apibūdinančios tikrąją pareiškėjo finansinę padėtį, t.y., apie paraiškos pateikimo metu ieškovei žinomą informaciją apie pinigų likutį 2020-06-30. Minėta, kad paskola pagal Aprašo nuostatas suteikiama tik tiems viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, kuriems reikalingos lėšos jų būtinosioms išlaidoms finansuoti. Tai yra esminė sąlyga paskolai iš INVEGOS gauti lengvatinėmis sąlygomis.

VMI rašto pagrindu INVEGA atliko patikrinimą dėl paskolos gavėjui suteiktos paskolos. Patikrinimo metu nustatyta, kad paskolos gavėjas 2020-07-13 sudarė paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“, pagal kurią, iki 2020-11-27 UAB „Betos investicijos“ išmokėjo 1 350 000,00 Eur, tačiau šios informacijos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu paskolos gavėjas neatskleidė. Taip pat, paskolos gavėjui patikslinus metodinių duomenų informaciją faktiniais 2020 m. duomenimis paaiškėjo, kad kartu su paraiška pateiktuose metodiniuose nurodymuose buvo nurodyta, kad pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigoje yra 20 538 Eur, kai tuo tarpu pagal paskolos gavėjo pateiktus faktinius duomenis, pinigų likutis nurodytu laikotarpiu sudarė 425 603 Eur. Nustatyta, kad paskolos gavėjui nepateikus visų duomenų, reikalingų tinkamai įvertinti paskolos būtinumą ir maksimalią paskolos sumą, 405 065,00 Eur finansavimas (iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos) pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ suteiktas nepagrįstai. Jei tokia informacija INVEGAI būtų buvusi atskleista teikiant paraišką, INVEGA ieškovei būtų suteikusi atitinkamai 405 065 Eur mažesnę paskolą. Atsižvelgiant į paaiškėjusią informaciją ir vadovaujantis paskolos sutarties 11.3.3 p., nepagrįstai suteiktos paskolos dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti. Aplinkybė, kad po paskolos gavimo iš INVEGOS, ieškovė sudarė paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“ ir išmokėjo 1 350 000,00 Eur sumą, pagrindžia, kad lengvatinė paskola nebuvo reikalinga ieškovės deklaruotiems tikslams – neva, būtinoms veikloms išlaidoms finansuoti, o buvo reikalinga kitos įmonės (UAB „Betos investicijos“) veiklai finansuoti ar kitiems poreikiams užtikrinti, o tai neatitinka paskolos pagal Priemonę teikimo sąlygų ir tikslų.

Ieškovė negali teisintis nežinojimu apie įmonės tikrąją finansinę padėtį, netiksliomis prognozėmis ir pan. Ieškovei dar paraiškos teikimo metu buvo žinoma, kokie duomenys ir informacija yra reikalingi ir būtini INVEGAI siekiant tinkamai įvertinti paskolos poreikį, priimti sprendimą dėl paskolos suteikimo, apskaičiuoti maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Nurodytos situacijos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė kartu su paraiška INVEGAI pateikė netikslią informaciją apie įmonės finansinę padėtį. Ieškovė paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“ sudarė 2020-07-13. Taigi dar iki paraiškos pateikimo INVEGAI dienos (2020-07-15 – paraiškos sukūrimo sistemoje data) ieškovei buvo žinoma, kad įmonės pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigai yra didesnis nei INVEGAI nurodytas, priešingu atveju ieškovė nebūtų galėjusi dar 2020-07-13 sudaryti paskolos sutarties su UAB „Betos investicijos“ dėl paskolos suteikimo, jei įmonė nebūtų turėjusi šiam sandoriui vykdyti reikalingų lėšų. Tačiau informacijos apie UAB „Betos investicijos“ suteikiamą paskolą ieškovė INVEGAI nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad informaciją apie faktinį pinigų likutį ieškovė INVEGAI patikrinimo metu patikslino vadovaudamasis banko sąskaitų išrašų duomenimis 2020-06-30 d. Šie banko sąskaitų išrašų duomenys 2020-06-30 datai ieškovei buvo žinomi dar iki paraiškos INVEGAI pateikimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės  nurodomi argumentai, kad ieškovė negalėjo INVEGAI nurodyti tikslesnės informacijos apie pareiškėjo finansinę padėtį (būtent, banko sąskaitose esančių pinigų likučius) 2020 m. II ketv. pabaigai vertintini kaip visiškai nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė veikė nesąžiningai, nuslėpė nuo INVEGOS esminę paskolos suteikimui svarbią informaciją, kartu su paraiška nepateikė INVEGAI visų duomenų ir informacijos, kurie reikalingi siekiant tinkamai įvertinti paskolos poreikį, apskaičiuoti maksimalią suteikiamos paskolos sumą.

Ieškinys atmestinas

 

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

 

Byloje yra nustatyta, kad ieškovė UAB „Neragauta Azija“ yra viešojo maitinimo paslaugas teikianti įmonė, kuri įtraukta į tiesiogiai nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašą, jai taikomos aktyvios mokestinės pagalbos priemonės. 

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020-07-07 įsakymu Nr. 4-536 buvo patvirtinta Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ schema, kurioje numatytos skatinamosios finansinės priemonės skyrimo sąlygos. Šios Schemos 4 p. buvo numatyta, kad Priemonę valdys ir įgyvendins UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ (INVEGA), teikdama paskolas tiesiogiai paskolos gavėjams. Schemos teisinis pagrindas – Europos Komisijos priimti teisės aktai dėl valstybės pagalbos priemonių, kuriomis reaguojama į COVID-19 protrūkį.

Priemonės įgyvendinimo sąlygos reglamentuojamos Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ įgyvendinimo sąlygų apraše, patvirtintame INVEGA generalinio direktoriaus 2020-07-14 d. įsakymu Nr. B-101.

Siekiant gauti lengvatinę paskolą, 2020-07-15 d. ieškovė UAB „Neragauta Azija“ pateikė atsakovei UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ paraišką Nr. 12 dėl paskolos būtinųjų apyvartinių lėšų finansavimui, nurodant paskolos sumą – 1 000 000 Eur.

2020-08-13 d. UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos suteikimo UAB „Neragauta Azija“ dėl 988 420 Eur paskolos suteikimo.

Be to, 2020-08-14 šalys pasirašė paskolos sutartį pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė per du kartus išmokėjo ieškovei 988 420 Eur paskolą: 2020-08-18 d. išmokėjo 706 010 Eur; 2020-11-17 d. išmokėjo 282 410,00 Eur.

Bylos duomenimis, 2021-05-04 VMI atsiuntė INVEGAI raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu INVEGA nusprendė atlikti vidinį patikrinimą dėl ieškovei 2020-08-14 suteiktos paskolos tikslingumo, siekiant nustatyti, ar suteiktas finansavimas pagal paskolos sutartį buvo panaudotas tinkamai bei ar paraiškos pateikimo metu, ieškovė pateikė INVEGAI teisingus duomenis.

Patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė 2020-07-13 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Betos investicijos“, išmokant iki 2020-11-17 d. UAB „Betos investicijos“ 1 350 000,00 Eur paskolos, tačiau šios informacijos paraiškos pateikimo ir vertinimo metu ieškovė INVEGAI neatskleidė. Be to, atsakovė patikrinimo metu nustatė, kad 405 065,00 Eur finansavimas iš bendrai suteiktos 988 420,00 Eur paskolos sumos pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams“ suteiktas nepagrįstai.

Atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3. ir 11.3.3. p. p., INVEGA 2021-09-02 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paskolos lėšų dalies susigrąžinimo“, kuriame nurodė, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti INVEGAI anksčiau nei numatyta pagal paskolos grąžinimo grafiką, nepagrįstai gautą paskolos dalį – 405 065,00 Eur per 30 darbo dienų nuo sprendimo gavimo į INVEGOS fondo sąskaitą.

Ieškovė ieškiniu ginčija šalių sudarytos 2020-08-14 d. sudarytos Paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p., prašant juos pripažinti neteisėtais, niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento toje apimtyje, kiek jie nustato, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti Paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis Palūkanomis ir kitomis pagal Paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, jei Paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti ir, jeigu atsakovė būtų žinojusi tokią tikslią informaciją Paskolos sutarties sudarymo momentu, Paskolos sutartis nebūtų sudaryta.

Ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tokiais argumentais: esmine šalių nelygybe, nes atsakovei buvo suteiktas sutartiniuose santykiuose perdėtas pranašumas, Paskolos sutarties pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“ Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p., yra nesąžiningi, neprotingi ir neteisingi, t.y. prieštarauja CK 1.5 str., kas sudaro pagrindą juos naikinti CK 1.80 str., 6.228 str. pagrindu.

Teisinis bylos įvertinimas

 

Svarstant šalių argumentus, teismas atsižvelgia į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje taiko CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės.

Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.) Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (LAT 2013-12-27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 str. 1 d. yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šalys, pasirašydamos Paskolos sutartį, neatšaukiamai ir besąlygiškai patvirtina, kad perskaitė, suprato ir pritarė visoms tiek Specialiųjų sąlygų, tiek Bendrųjų sąlygų nuostatoms ( Specialiųjų sąlygų 1.3 p.), tame skaičiuje ir ginčo Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p., kurių esmė yra ta, kad ieškovė turi prisiimti ir neigiamas pasekmes tuo atveju, jei paaiškės, kad paskolos gavėjo pateikta informacija, patvirtinimai ar garantijos yra iš esmės neteisinga, netiksli ar klaidinanti, kas suteikia atsakovei teisę vienašališkai nesikreipdama į teismą nutraukti Paskolos sutartį prieš Specialiosiose sąlygose nurodytą Paskolos grąžinimo terminą ir (ar) pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą (jos dalį) kartu su visomis priskaičiuotomis palūkanomis ir kitomis pagal paskolos sutartį mokėtinomis sumomis, įspėjusi Paskolos gavėją apie tai raštu ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

Nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo laikyti, kad ginčo Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p. prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems nesąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, nes iš esmės ginčo sąlygos įtvirtina ieškovės pareigą elgtis sąžiningai, teikiant teisingą informaciją, reikalingą dėl paskolos lengvatinėmis sąlygomis suteikimo, ir nesilaikant šios pareigos- prisiimti neigiamas pasekmes. Taigi, Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p. šalių teisės ir pareigos yra subalansuotos, galioja teisinė interesų pusiausvyra.

Negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad atsakovė, teikdama verslo subjektams lengvatines paskolas, siekiant valstybei skirti pagalbos priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 protrūkį, neturėtų tinkamų priemonių/instrumentų reaguoti į šių verslo subjektų nesąžiningą elgesį.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; LAT 2010-11-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis), (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-09-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-440-450/2021).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (LAT 2010-11-30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2015-12-28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Be to, šalies sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, todėl jis turi būti nustatinėjamas pagal kiekvienos bylos medžiagą. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (LAT 2019-01-15 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-89-915/2019).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu netaikoma (LAT 2012-11-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012; 2019-06-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-219/2019).

Teismo vertinimu, nepaisant to, kokie duomenys nurodyti ieškovės dokumentuose, susijusiuose su lengvatinės paskolos gavimu (Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinimuose), atsakovei turėjo būti pateikta visa išsami informacija, reikšmingą paskolos suteikimui bei jos dydžio nustatymui. Jei išsamios informacijos, susijusios su lengvatinės paskolos gavimu, nepateikimas  sąlygojo gautos paskolos dydžio mažinimą, laikytina, kad ieškovė nebuvo sąžininga ir siekė gauti didesnio dydžio paskolą nei galėjo gauti.

Kaip matyti iš Schemos 2 p., Aprašo 1.1 p., 1.2 p., paskolos tikslas yra verslo subjektų būtinosioms išlaidoms finansuoti, o suteikiamos paskolos dydis apskaičiuojamas pagal Paskolos gavėjo pateiktą informaciją apie jau patirtas nuo 2020 m. kovo 16 d. ir planuojamas patirti būtinąsias išlaidas (Schemos 6.8.1 p., Aprašo 2.2.2 p.).

Taigi, paskola ir jos dydis susieti su verslo subjekto ne bet kokiomis, o būtinosiomis išlaidomis dėl Covid-19 pandemijos pasekmių.

Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, 1 dieną iki paraiškos pateikimo atsakovei (2020-07-13 d.), ieškovė su verslo subjektu UAB Beatos investicijos“ pasirašė paskolos sutartį dėl 1350000 Eur suteikimo, paskola buvo išmokėta UAB Beatos investicijos“ per du kartus: 2020-11-06 d. -850 000 Eur, o 2020-11-27 d. -500 000 Eur (b.l. 35-37, dok-54052).

Kaip jau minėta, 2020-07-15 d. ieškovė pateikė atsakovei paraišką Nr. 12 dėl 1 000 000 Eur paskolos būtinųjų apyvartinių lėšų finansavimui; atsakovė ieškovei 2020-08-18 d. išmokėjo 706 010 Eur; 2020-11-17 d. išmokėjo 282 410,00 Eur, viso suteikė 988 420 Eur paskolą.

Taigi, ieškovė 2020-08-18 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos, o 2020-11-06 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 850 000 Eur dydžio paskolą, 2020-11-17 d. suteikė trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 282 410 Eur dydžio paskolą (viso 1 350 000 Eur), 2020-11-27 d. gavo iš atsakovės 706 010 Eur lengvatinės paskolos. Paskolindama trečiajam asmeniui UAB „Beatos investicijos“ 2020-11-17 d. 500 000 Eur, 2020-11-27 d. iš atsakovės gautos lengvatinės paskolos 282 410 Eur dydžio neatsisakė.

Šios faktinės bylos aplinkybės rodo, kad ieškovė, būdama verslo subjektu, elgėsi nesąžiningai, t.y. pati skolinosi iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis, deklaruodama, kad neturi lėšų būtinosioms išlaidoms padengti, tuo tarpu paskolino kitam verslo subjektui- UAB „Beatos investicijos“ dar didesnę paskolą-1 350 000 Eur, t.y. finansavo trečiojo asmens veiklą, kas įrodo, kad ieškovei nebuvo poreikio dėl 988 420 Eur paskolos gavimo būtent būtinosioms išlaidoms sumokėti.

Kitas šios bylos aspektas yra tas, kad atsakovės tikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės pinigų likutis 2020 m. II ketv. pabaigoje buvo 20 538 Eur, tačiau pagal ieškovės pateiktus faktinius duomenis, pinigų likutis nurodytu laikotarpiu sudarė 425 603 Eur, todėl dėl 405 065 Eur (425 603 Eur-20 538 Eur)  finansavimas buvo pripažintas kaip suteiktas be pagrindo.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovės pateikti duomenys neatspindi jos finansinės būklės – tikrojo būtinųjų išlaidų poreikio, kuri ir yra esminė sąlyga, kuri vertinama prieš priimant sprendimą dėl paskolos pagal Priemonę suteikimo ir skaičiuojant maksimalią suteikiamos paskolos sumą. Ieškovės argumentai, kad Verslo plane, Metodinius nurodymuose ir jų patikslinamuose ji tokios tikslios informacijos už nurodytą laikotarpį ir negalėjo nurodyti, vertintini kritiškai ir atmestini, vertinant, kad formaliais pagrindais pasinaudojus šių dokumentų netobulumu, atsakovei buvo pateikti ieškovei palankūs finansiniai duomenys, ko pasekoje ieškovė nepagrįstai gavo didelio dydžio 405 065 Eur paskolos dalį.

Dėl kitų ieškovės argumentų (šalių esminės nelygybės, atsakovės perdėto pranašumo) teismas atsižvelgia ir į teismų praktiką, t.y.  CK 6.228 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-188-912/2023). Sprendžiant, ar sutarties šalių nelygybė yra esminė, būtina atsižvelgti į daugelį faktinių aplinkybių: sutarties rūšį, tikslą, šalių patirtį versle ir pan. (LAT 2006-04-24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2012-03-29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-124/2012; 2016-12-05 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-469/2016, 31 p.).

Sutarties šalies reikalavimas vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismo gali būti patenkintas ne dėl bet kokio neatitikimo tarp sutarties šalių tarpusavio prievolių, o tik tuo atveju, kai teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad egzistuoja didžiulė sutarties šalių tarpusavio prievolių nelygybė, suteikianti kitai sutarties šaliai nepateisinamą perdėtą pranašumą; tokia teismo išvada turi būti pagrįsta CK 6.228 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių vertinimu (be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą) (LAT 2020-11-11 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020, 54 p.; 2021-03-17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 42 p.).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vertinant, ar egzistuoja esminė sutarties šalių nelygybė, turi būti įvertinta ar, be kita ko, sutartimi ar jos sąlyga sukeliama šokiruojanti disproporcija tarp šalių gaunamos naudos iš sutarties bei tai, ar stipresnioji šalis nesąžiningai pasinaudojo silpnesniąja šalimi dėl jos ekonominio silpnumo ar sunkumų, neapdairumo, nepatyrimo, neturėjimo derybinės patirties (LAT 2019-06-06 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 70 p.). Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį (LAT 2010-03-15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; 2014-04-16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (LAT 2013-06-17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016-10-12 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016).

Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Sprendžiant šalių ginčą dėl perduotų pinigų paskirties ir atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, yra pagrindas vadovautis ir CK 6.193 straipsniu, kuriame numatyta, kad, aiškinant sutartį, yra privalu nagrinėti šalių tikruosius ketinimus atsižvelgti į tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes bei į sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo (Šiaulių apygardos teismo 2023-03-22 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-101-856/2023).

CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis), (Lietuvos apeliacinio teismo 2023-04-18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-234-567/2023).

Teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji yra silpnesnė sutarties šalis. Kaip matyti iš viešosios erdvės (interneto), bendrovėje dirba 297 darbuotojai (apdraustieji) (ieškinyje nurodyta-263), vidutinė alga ~ 1 239 Eur, veiklos apyvarta didelė, milijoninė, bendrovės veiklos pobūdis yra Azijos virtuvės restoranų tinklas visoje Lietuvoje, t.y. negalima laikyti, kad bendrovė yra smulkusis verslininkas, kuris tinkamai negali apginti savo teisių ir teisėtų interesų ir neturi patirties verslo srityje.

Nagrinėjamoje byloje teismas ištyręs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra įrodyta, kad ieškovė yra silpnesnioji Paskolos sutarties šalis, o atsakovė turi perdėtą pranašumą prieš ieškovę (CPK 178 str.).

Šalių sudarytos Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 11.3 p., 11.3.3 p. neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 str.). 

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 1.137 straipsnio nuostatas pažymėta, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (LAT 2020-06-25 d.  nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020 68 p.).  

Ieškovė, elgdamiesi nesąžiningai ir piktnaudžiaudama teise, pati prisiėmė riziką dėl savo teisės į dalį lengvatinės paskolos praradimo. Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

 Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur žyminio mokesčio bei 2520,20 Eur advokatės teisinių paslaugų (b.l. 38, dok-64886).` 

Atsakovė bylinėjimosi išlaidų  įrodymų teismui nepateikė.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (2720,20 Eur) neatlyginamos.

Valstybė patyrė 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Vadovaudamasis CPK 270 str., teismas,-

n u s p r e n d ž i a:

 

 

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

 

 

Teisėja                                                                     Rima Bražinskienė