Administracinė byla Nr. eI2-471-320/2020

                                                                                   Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00118-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4.; 55.1.3.

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. J., 

atsakovės atstovei Justinai Meškauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas V. J. teismui paduotu skundu (teismo priimtais reikalavimais) prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2019-04-24 raštą Nr.Sr-1906 (25.2.23) (toliau- ir Raštas) ir įpareigoti šią instituciją pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą tenkinti pilnai.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau- ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriui, kuriame nurodė, kad iš jam skiriamos 122 eurų pašalpos neįmanoma patenkinti būtiniausių socialinių poreikių ir prašė skirti vienkartinę 10109,01 eurų dydžio pašalpą turimiems įsiskolinimams padengti bei gaunamą pašalpą padidinti iki 250 eurų. Savivaldybės administracija 2019-01-23 įsakymu Nr.AF-10 suteikė jam 266 eurų vienkartinę pašalpą, atsisakė socialinę pašalpą padidinti iki 250 eurų.  Nurodė, kad jo socialinės situacijos dinamika tolygiai blogėja, jo atžvilgiu socialinė parama vykdoma netinkamai, Savivaldybės administracija nereaguoja į jo prašymus pakeisti teisinį reguliavimą socialiai remtino asmens naudai, rodo socialinį nejautrumą ir tuo tyčia augina pareiškėjo įsiskolinimus. Savivaldybės administracija 2019-03-28 raštu Nr.Sr-1446 (25.2.23) atsisakė teikti kompensaciją už šaltą, karštą vandenį ir šildymą, 2019-04-24 raštu Nr.Sr-1905 (25.2.23) atsisakė teikti kompensaciją už šildymo sistemų priežiūrą ir šiukšlių išvežimą, o 2019-04-24 raštu Nr.Sr-1906 (25.2.23) atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktą skundą. Pareiškėjas pateikė argumentas, dėl ko jis nesutinka su Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu atmesti jo 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą, pateikė sąrašą paslaugų, už kurias, jo nuomone, turėtų būti skiriamos kompensacijos, skaičiavimus, kokio dydžio vienkartinė pašalpa jam privalo būti skirta jo turimiems įsiskolinimams padengti, nurodė, kad jo gaunama kas mėnesį mokama socialinė pašalpa neatitinka specialistų nustatytų minimalių poreikių dydžių. Nurodė, jog Savivaldybės administracija neatsižvelgė į jo teikiamus argumentus, skaičiavimus, jo finansinę padėtį, todėl Raštu nepagrįstai atsisakė papildomai nagrinėti jo socialinės pašalpos padidinimo ir vienkartinės pašalpos skyrimo klausimus. Teigė, kad Savivaldybė privalo nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų išspręstas jo skunde nurodytų 12 punktų išvardintų paslaugų kompensavimas, nes priešingu atveju Savivaldybė tampa užmaskuoto turto grobstymo bendrininke.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau- ir Socialinės paramos skyrius) elektroniniu paštu 2019-04-05 gavo pareiškėjo prašymą Nr.Pr1-389, kuris Socialinės paramos skyriuje registruotas 2019-04-08 (toliau- ir Prašymas). Skundžiamu Raštu Savivaldybės administracija pareiškėją informavo, jog į pareiškėjo 2018-12-03 prašyme užduotus klausimus Socialinės paramos skyrius atsakė pareiškėjui 2019-01-02 raštu Nr.Sr-9, todėl prašymas pakartotinai nebus nagrinėjamas, nurodė socialinės paramos teikimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą, informavo, kad pareiškėjui skirta ir mokama socialinė pašalpa, o kompensacijos neteikiamos dėl to, kad yra įsiskolinimų už būsto šildymą ir kartą vandenį, informavo, kad pareiškėjui 2019-01-23 paskirta vienkartinė pašalpa, kuri skiriama tik vieną kartą per metus. Atsakovė pažymėjo, jog Savivaldybės administracija neturi teisės padidinti socialinės pašalpos dydžio, nes socialinė parama yra teikiama vadovaujantis įstatymu. Pareiškėjo prašymas skirti vienkartinę pašalpą buvo patenkintas ir vienkartinė pašalpa jam buvo paskirta Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-23 įsakymu Nr.AF-10, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014-10-23 sprendimu Nr.I-306 patvirtintu Vienkartinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu (toliau- ir Aprašas). Pareiškėjas minėto 2019-01-23 įsakymo Nr.AF-10 nustatyta tvarka neskundė, su juo sutiko. Pagal Aprašo nuostatas pakartotinis prašymas skirti vienkartinę pašalpą gali būti nagrinėjamas tik praėjus 12 mėnesių nuo vienkartinės pašalpos paskyrimo.

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių, reglamentuojančių reikalavimus administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui, nuostatas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). ABTĮ 33 straipsnis nustato, kad teismui pateikto skundo priėmimo klausimą teisėjas išsprendžia teismo nutartimi. Taigi, administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus, kurie yra priimti  nagrinėti teisėjo nutartimi. Nagrinėjamojoje byloje teismo priimtas yra skundo reikalavimas- panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2019-04-24 raštą Nr.Sr-1906 (25.2.23) ir įpareigoti šią instituciją pareiškėjo 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą tenkinti pilnai, todėl sprendžiamas šio Rašto teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. 

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2018 m. gruodžio 3 d. Socialinių reikalų skyriui pateikė prašymą/skundą „Dėl socialinės pašalpos padidinimo ir vienkartinės pašalpos skyrimo, sudaryto įsiskolinimo nurašymo ir teisinio reguliavimo pakeitimo situacijai spręsti“. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog nuo 2009-09-07 yra bedarbis, teritorinė darbo birža  nepadeda surasti jo kvalifikaciją ir įgūdžius atitinkančio darbo; nuo 2017 m. yra laikomas be elektros, be to, grasinama išjungti karštą vandenį; nurodė, kokias, jo nuomone, išlaidas Savivaldybės administracija privalo kompensuoti, kurių neįmanoma padengti iš gaunamos socialinės pašalpos ir todėl dirbtinai kaupiamas įsiskolinimas; nurodė, kad Savivaldybės administracija turi jam skirti solidžią vienkartinę pašalpą, kad galėtų padengti turimus įsiskolinimus arba Savivaldybės administracija tuos įsiskolinimus turi nurašyti; nurodė, kad skiriama socialinė pašalpa yra per maža, turėtų būti skiriama mažiausiai 250 eurų pašalpa; kritikavo teisinį reguliavimą ir prašė jį pakeisti taip, kad būtų kompensuojamos visos jo Prašyme nurodytos paslaugos. Socialinių reikalų skyrius į pareiškėjo Prašymą atsakė 2019-01-02 raštu Nr.Sr-9, kuriame nurodė, jog socialinė parama teikiama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, todėl Savivaldybės administracija pakeisti teisinio reglamentavimo neturi galimybės; informavo pareiškėją, kad jis 2019 m. sausio mėnesį turi teisę kreiptis dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, taip pat nurodė, jog neturi teisinio pagrindo nurašyti pareiškėjo skolas.

Pareiškėjas 2019-04-05 Socialinių reikalų skyriaus darbuotojai elektroniniu paštu pasiuntė tokio turinio raštą: “Laba diena. Tokį prašymą pateikiau 2018-12-03. Laukiu sprendimo. V. J.“, prie šio elektroninio laiško pridėjo jo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rašytą kreipimąsi bei ministerijos pareiškėjui pateiktą atsakymą. Įvertinus pareiškėjo 2019-04-05 pateikto rašto bei prie jo pridėtų raštų turinį, sprendžiama, kad šiuo raštu pareiškėjas siekė, jog iš naujo būtų išnagrinėtas jo Prašymas. Socialinių reikalų skyrius į pareiškėjo 2019-04-05 pateiktą prašymą atsakė skundžiamu Raštu, kuriame nurodė, jog į pareiškėjo Prašymą atsakyta 2019-01-02 raštu Nr.Sr-9, todėl pakartotinai Prašymas nebus nagrinėjamas, papildomai nurodytas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis socialinių pašalpų bei kompensacijų skyrimo tvarką, taip pat nurodyta, kad pareiškėjui Savivaldybės administracijos 2019-01-23 įsakymu Nr.AF-10 buvo paskirta vienkartinė pašalpa.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) 14 straipsnio 5 dalis įtvirtina pagrindus, kuriems esant, asmens pateiktas prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, tarp jų- jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą (4 punktas). Remiantis šia teisės norma, darytina išvada, kad tapatus asmens prašymas Savivaldybės administracijai ar jos padaliniui gali būti pateikiamas ir turi būti išnagrinėtas tuo atveju, jei tokį prašymą padavęs asmuo jį pagrindė naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar papildomais argumentais, leidžiančiais abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Pasisakydamas dėl minėtųjų įstatymo nuostatų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas viešojo administravimo subjektui pradėti (inicijuoti) administracines procedūras bei priimti sprendimus, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Tokiais atvejais, antroji (pakartotinė) administracinė procedūra yra negalima ir negali būti vykdoma. Draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu teismas arba jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui taip pat yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu (2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-598-438/2016).

Kaip minėta, į pareiškėjo Prašymą atsakovė atsakė 2019-01-02 raštu Nr.Sr-9. Į tai pareiškėjo dėmesį atkreipė ir teismas savo 2019-05-14 nutartyje, priimtoje šioje nagrinėjamojoje byloje, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, siūlydamas pareiškėjui patikslinti savo skundo reikalavimus: pareiškėjui nesutinkant su atsakovo atsakymu į Prašymą, skunde suformuluoti reikalavimą panaikinti būtent atsakovo  2019-01-02 raštą Nr.Sr-9. Tačiau pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka šioje apimtyje skundo reikalavimų nepatikslino, nepareiškė reikalavimo panaikinti Savivaldybės administracijos 2019-01-02 raštą Nr.Sr-9. ABTĮ nustatyta tvarka nenuginčijus atsakovės 2019-01-02 rašto Nr.Sr-9, šioje nagrinėjamojoje byloje teismas neturi pagrindo spręsti dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo. Iš pareiškėjo elektroniniu paštu pateikto 2019-04-05 prašymo turinio sprendžiama, kad šiuo prašymu pareiškėjas prašė pakartotinai spręsti jo 2018 m. gruodžio 3 d. pateiktą Prašymą, 2019-04-05 prašyme nenurodydamas jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti 2019-01-02 rašto Nr.Sr-9 pagrįstumu. Todėl atsakovė pareiškėjo 2019-04-05 prašymą pagrįstai vertino kaip pakartotinį ir pagrįstai jį atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto pagrindu.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti teismas neturi pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą, todėl netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo panaikinti Raštą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt  kalendorinių dienų  nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos                                                         Nijolė Čekanauskienė 

Irena Varžinskienė

Dalytė Zlatkuvienė