Civilinė byla Nr. e2A-167-567/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01573-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BEBRUSAI“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Melstat“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,BEBRUSAI“ priešieškinį ieškovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl užstato grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Ž. firma „KUMPONAS“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2024 m. rugpjūčio 29 d. patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,BEBRUSAI“ ir UAB ,,Melstat“ 139 805,67 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) 2020 m. gegužės 28 d. skyrė ieškovei 372 000 Eur tikslinę paramą valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise priežiūrai atlikti. 2020 m. rugpjūčio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovių buvo sudaryta darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis dėl vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbų (toliau – ir sutartis). Pagal sutartį atsakovės įsipareigojo iki: 1) 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengti vandens lygio reguliatoriaus darbų techninį projektą; 2) 2020 m. spalio 1 d. atlikti 50 procentų (toliau – proc.) sutartyje numatytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą; 3) 2020 m. gruodžio 1 d. atlikti likusius 50 proc. sutartyje numatytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą. Nors atsakovės vėlavo vykdyti darbus, nebendradarbiavo su ieškove, ieškovė sutiko pratęsti sutarties vykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nepaisant to, atsakovės iki pat ieškinio pateikimo momento (2022 m. gruodžio 12 d.) atliko tik 18,19 proc. sutartyje numatytų darbų, kurie turėjo būti atlikti dar iki 2020 m. spalio 1 d. Atsakovėms buvo žinomas remonto darbų įgyvendinimo finansavimo šaltinis ir tai, kad sutarties vykdymo terminai turi esminę reikšmę projekto įgyvendinimui, o jų praleidimas gali lemti finansavimo praradimą. Ieškovė dėl atsakovių neatliktų darbų buvo priversta grąžinti nepanaudotą specialiąją tikslinę 139 805,67 Eur dotaciją ŽŪM. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. informavo atsakoves, kad, suėjus darbų atlikimo terminui, nėra pagrindo darbus atnaujinti, o 2021 m. liepos 23 d. informavo, jog panaudojo atsakovių sumokėtą 7 062,10 Eur užstatą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovės neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
3. Atsakovė UAB „BEBRUSAI“ pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 7 062,10 Eur negrąžintą užstatą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nusprendė negrąžinti jai pagal sutartį sumokėto užstato, nes sutartyje numatyti darbai nebuvo užbaigti dėl ieškovės kaltės. Tam, kad būtų atlikti darbai, reikėjo išleisti Karkažiškės tvenkinyje esantį vandenį, o vandens išleidimui buvo reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kuris buvo gautas tik 2020 m. lapkričio 20 d. Net ir gavus leidimą, darbai negalėjo būti atliekami dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Šalys žodžiu susitarė atidėti darbų atlikimo terminą vėlesniam laikotarpiui, be to, ieškovė informavo atsakoves, kad turi išspręsti darbų finansavimo klausimą. Ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų sustabdymo, sutarties nenutraukė. Atsakovės 2021 m. gegužės mėn., t. y. esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, kreipėsi į ieškovę su prašymu informuoti, ar išspręstas finansavimo klausimas ir ar galima atnaujinti darbus, tačiau ieškovė 2021 m. birželio mėn. atsakė, jog nėra pagrindo atnaujinti darbus, nes suėjo darbų atlikimo terminas. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d., t. y. praėjus beveik metams nuo paskutinio atsakymo, kreipėsi į atsakoves su prašymu informuoti apie sutarties (ne)vykdymą, darbų eigą ir pan. Atsakovės atsakė, kad yra pasirengusios atnaujinti darbus, jei ieškovė patvirtins, jog turi lėšų atsiskaityti už darbus ir suderins darbų atlikimo grafiką, tačiau ieškovė 2022 m. rugpjūčio mėn. vėl pakeitė poziciją ir nesutiko, jog atsakovės užbaigtų darbus. Taigi, darbai buvo sustabdyti ir neatnaujinti ne dėl atsakovių kaltės, todėl ieškovė nepagrįstai negrąžina užstato. Ieškovė, prašydama nuostolių atlyginimo, ne tik neišskaitė atsakovių sumokėto 7 062,10 Eur užstato, bet ir neturėjo teisės jo užskaityti, nes tai reikštų baudines netesybas. Atsakovės nėra atsakingos už ieškovei padarytą žalą, nes ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės ŽŪM grąžinta dotacija negali būti laikoma nuostoliais, nes ieškovė turėjo teisę kreiptis į ŽŪM dėl dotacijos perkėlimo kitiems metams. Be to, šalių sudarytoje sutartyje ieškovei skirta parama nebuvo susieta su darbų atlikimo terminu, darbų apmokėjimas taip pat nesusietas su paramos lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies:
5.1. priteisė iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atsakovei UAB „BEBRUSAI“ 7 062,10 Eur sumokėtą užstatą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo 2024 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
5.2. atmetė kitą priešieškinio dalį;
5.3. priteisė iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atsakovei UAB „BEBRUSAI“ 8 333,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, atlyginimą ir 159 Eur žyminį mokestį;
5.4. priteisė iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos valstybės naudai 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas nustatė, kad ŽŪM 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu ieškovei buvo skirta 372 000 Eur tikslinė parama valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise priežiūrai atlikti. Ieškovė dalį gautų lėšų (170 902,82 Eur) numatė skirti vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė ir atsakovės (jungtinės veiklos partnerės) sudarė darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį nurodytiems darbams atlikti iki 2020 m. gruodžio 1 d. Kokybiškų darbų atlikimui buvo būtina išleisti tvenkinyje esantį vandenį, tačiau tam buvo reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, kuris buvo išduotas 2020 m. lapkričio 20 d. 2020 m. spalio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo pratęsė darbų užbaigimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iki nurodytos datos atsakovės atliko dalį darbų (18,19 proc.), kurių vertė 31 097,15 Eur. Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. grąžino ŽŪM nepanaudotos paramos dalį, t. y. 141 814,66 Eur, iš kurių 139 805,67 Eur ieškovė laikė nuostoliais (2 008,99 Eur grąžinti dėl pigiau nupirktų darbų).
7. Teismas nurodė, kad nors ieškovė 2021 m. birželio 10 d. atsakyme atsakovėms ir nurodė, jog, suėjus darbų atlikimui terminui, nėra pagrindo atnaujinti darbus, tačiau vėlesniu ieškovės 2022 m. balandžio 26 d. raštu atsakovių buvo klausiama, ar einamuoju metu atliekami darbai objekte, o jei nevykdomi, tai nurodyti priežastis, taip pat buvo klausiama, kada ketina atlikti pagal sutartį darbus ir kokioje stadijoje yra sutartis, ar atsakovės laiko sutartį nutraukta ir kokiu pagrindu.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovės 2022 m. balandžio 26 d. raštas parengtas kvalifikuoto teisininko, tačiau nei šiuo raštu, nei 2021 m. birželio 10 d. raštu ieškovė nebuvo išreiškusi valios nutraukti su atsakovėmis sudarytą sutartį, juolab kad teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. (ieškovės Žemės ūkio skyriaus vedėja) patvirtino, jog sutartis iš ieškovės pusės nebuvo nutraukta. Ieškovės 2021 m. birželio 10 d. rašte neužsimenama apie sutarties nutraukimą, nenurodyti sutarties nutraukimo pagrindai, nutraukimo data, nors pagal sutarties nuostatas ieškovė, norėdama nutraukti sutartį, turėjo tai padaryti, o nesant sutartyje nustatytam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos, ir tokiu atveju ieškovė apie sutarties nutraukimą turėjo įspėti prieš 30 kalendorinių dienų.
9. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti ieškovės poziciją pagrįsta dėl sutarties nutraukimo, nes neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, ieškovė procesiniuose dokumentuose patikslino poziciją, kad sutarties (ne)nutraukimas yra teisiškai nereikšmingas, nes atsakovių neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškia darbų atlikimo termino pažeidimu.
10. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės yra atsakingos už ieškovei padarytą žalą, nes atliko vos 18,19 proc. sutartyje numatytų darbų, kurie turėjo būti atlikti dar iki 2020 m. spalio 1 d., buvo pasyvios sutarties vykdymo metu ir po jos nutraukimo, nesiekė atnaujinti darbų nuo 2020 m. spalio mėn., neinformavo ieškovės apie tai, jog nespės laiku įgyvendinti projekto, iki pat 2022 m. balandžio 26 d. nekomunikavo su ieškove ir darbų nevykdė savo iniciatyva, neįrodė, jog sutarties pažeidimas buvo nulemtas trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų ar itin netinkamų oro sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, nes, jei ieškovė laiko sutartį nutraukta, tai kokiu pagrindu atsakovės turėjo (galėjo) vykdyti darbus savo iniciatyva, kodėl jos turėjo komunikuoti su ieškove ir pan., juolab kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad sutartis nustatytu terminu negalėjo būti įvykdyta dėl objektyvių priežasčių ir tai lėmė sutarties termino pratęsimą.
11. Teismas nurodė, kad atsakovių teiginius dėl būtinumo iš tvenkinio išleisti vandenį patvirtina ieškovės pateiktas 2020 m. rugsėjo 1 d. Karkažiškės tvenkinio hidrotechnikos statinio ant Skerdyksnos upės apžiūros aktas Nr. 1 (toliau – ir aktas), kuriame pateikta išvada, jog, jeigu vanduo nebus nuleistas, nebus įmanoma kokybiškai atlikti betonavimo darbų, nepavyks įrengti naujo giluminio skydo, sutvarkyti aukštutinio ir žemutinio bjefo šlaitų, bei, neatlikus šių darbų, galimas kelio Nr. 4404 išplovimas ar net užtvankos griūtis. Nors teismo posėdžio metu liudytoja R. Č. tvirtino, kad darbus buvo galima atlikti ir nenuleidus tvenkinyje vandens, tačiau šie parodymai prieštarauja minėtame savivaldybės komisijos, kurios pirmininkė ji buvo, akte nustatytoms aplinkybėms dėl vandens tvenkinyje nuleidimo būtinumo. Tiek ši liudytoja, tiek ir duodamas paaiškinimus trečiojo asmens atstovas, atlikęs statybos objekte techninę priežiūrą, iš esmės nurodė identiškas aplinkybes dėl vandens išleidimo nebūtinumo dėl kitų darbų atlikimo ir dėl galimybės atlikti betonavimo darbus po vandeniu. Tai patvirtina, kad šių asmenų parodymai buvo suderinti. Minėtame akte aiškiai nurodyta, kad betonavimo darbai po vandeniu yra negalimi, tuo labiau šlaitų remonto darbai, pradedant nuo viršutinių plokščių, kurios pagal elementarią logiką turi būti keičiamos nuo apatinės, kurios, kaip nepaneigta byloje, yra po vandeniu. Be to, ieškovė nė karto nepareikalavo, kad atsakovės vykdytų darbus neišleidus vandens, o priešingai – 2020 m. lapkričio 4 d. šalys pratęsė darbų atlikimo terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. vien dėl to, jog nebuvo gautas leidimas pažeminti vandens telkinį. Taigi, tokiais veiksmais ieškovė pripažino, kad tiek leidimo pažeminti vandens telkinį gavimas, tiek ir vandens telkinio pažeminimas turi esminės reikšmės sutarties vykdymui ir tuo pačiu yra svarbi termino pratęsimo priežastis.
12. Teismas nurodė, kad leidimas pažeminti vandens telkinį buvo išduotas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau prieš 10 darbo dienų buvo būtina informuoti visuomenę apie darbų pradžią, tai atsakovės ir atliko 2020 m. lapkričio 27 d. laikraštyje paskelbiant darbų pradžios datą – 2020 m. gruodžio 7 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas duomenimis Karkažiškės kaime 2020 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gruodžio 31 d. vyravo neigiama temperatūra, todėl akivaizdu, kad, esant minusinei temperatūrai, telkinys buvo užšalęs. Vandens telkinio užšalimą patvirtina nuotraukos, atsakovių subrangovės UAB ,,Vandens erdvė“ 2024 m. spalio 24 d. paaiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad ledo storis buvo nuo 10 iki 12 cm. Nuotraukos ir atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad buvo atlikti tik tie darbai, kurie buvo galimi atlikti neišleidus vandens iš telkinio, tam buvo samdomi narai, kurie dirbo po vandeniu iškirtus eketes.
13. Teismas nurodė, kad po šalių pratęsto sutarties termino pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) rašytinę komunikaciją pradėjo atsakovės, t. y. 2021 m. gegužės 26 d. pateikė ieškovei paklausimą dėl darbų atnaujinimo ir jų finansavimo. Iki sutartyje numatyto termino pabaigos atsakovėms nebuvo pateiktos jokios pretenzijos dėl netinkamo darbų atlikimo apimties, sutarties įvykdymo terminų pažeidimo, darbų sustabdymo, todėl tai patvirtina, kad šalys sprendė (derino) klausimus, susijusius su sutartyje numatytų darbų atnaujinimu, gavus finansavimą. Akivaizdu, kad, nesant kliūčių sutarties vykdymui iki numatyto termino (2020 m. gruodžio 31 d.), ieškovė neabejotinai būtų reiškusi pretenzijas, nurodydama sutarties pažeidimus, ar reikalautų darbus atlikti nustatytu terminu, tačiau ieškovė atsakovėms tik 2021 m. birželio 10 d. raštu atsakė dėl darbų neatnaujinimo, ir tik vėl beveik po metų 2022 m. balandžio 26 d. raštu pasiteiravo atsakovių dėl atliekamų darbų objekte.
14. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų, nes darbai nustatytais terminais nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. leidimas išleisti vandenį gautas 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau to padaryti (išleisti vandenį ir vykdyti darbus) nebuvo galima dėl nepalankių oro sąlygų, o atsiradus palankioms metereologinėms sąlygoms tęsti darbus – ieškovė nesutiko atnaujinti darbų vykdymo.
15. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad ieškovės grąžinta dotacija ŽŪM negali būti laikoma ieškovės negautomis pajamomis. Valstybės dotacija buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui bei naudojimui patikėjimo teise, todėl grąžintos valstybės lėšos niekur nedingo ir tai nėra savivaldybės nuostoliai. Nėra pagrindo einamaisiais biudžetiniais metais nepanaudotą dotacijos dalį kvalifikuoti kaip ieškovės žalą (negautas pajamas), nes tai yra ne savivaldybės lėšos, o valstybės biudžeto lėšos, kurios pagal nustatytą tvarką yra grąžintos atgal į valstybės biudžetą. Savivaldybės biudžetas sudaromas iš naujo kiekvienais biudžetiniais metais, o praėjusiais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais, formuojant savivaldybės biudžetą.
16. Teismas iš ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. rašo nustatė, kad 2021–2022 m. laikotarpiu ŽŪM negavo kreipimosi iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos dėl paramos skyrimo vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams vykdyti (užbaigti). Taigi, ieškovė neišnaudojo visų galimų priemonių ir nesiėmė veiksmų, kad pagal skelbiamas finansavimo priemones būtų suteiktas finansavimas sutartyje numatytiems darbams užbaigti. Ieškovės grąžinta valstybei dotacijos dalis nelaikytina nuostoliais (negautomis pajamomis), nes ieškovė turi teisę kreiptis dėl finansavimo darbams vykdyti (užbaigti) pagal 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“.
17. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyta, iš kokių lėšų bus finansuojami darbai, taip pat nenumatyta, jog sutarties darbams atlikti ieškovė turi gautą dotaciją, kurią privalo panaudoti iki 2020 m. gruodžio 31 d., jog darbų neatlikus iki nurodytos datos, ieškovė turės į valstybės biudžetą gražinti dotaciją bei nebeturės lėšų darbų apmokėjimui, taip pat nenustatyta atsakovių prievolė kompensuoti ieškovei, kaip nuostolius, grąžintą (nepanaudotą) dotacijos dalį. Ieškovė neįrodė, kad atskleidė atsakovėms duomenis apie grąžintiną dotaciją į valstybės biudžetą. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad, sudarant sutartį, atsakovės, kaip ir bet kurie kiti protingai bei apdairiai veikiantys verslininkai, nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, jog pažeidus sutartyje numatytą darbų atlikimo terminą ar ieškovei nutraukus sutartį, gali kilti atsakovių prievolė atlyginti ieškovei dėl į valstybės biudžetą grąžintos dotacijos kilusius nuostolius negautų pajamų forma. Taigi, ieškovė neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sąlygos dėl patirtų nuostolių, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priežastinio ryšio.
18. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ji turėjo teisę negrąžinti atsakovei UAB „BEBRUSAI“ sumokėto 7 062,10 Eur užstato dėl sutartyje numatytų darbų neatlikimo. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.70 straipsnio nuostatas piniginis užstatas yra vienas iš įstatyme nenumatytų ir įstatymo nedraudžiamų užtikrinimo būdų, todėl ieškovei įrodžius būtinas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, užstatas galėtų būti panaudotas tik pagal sutartį apskaičiuotoms netesyboms arba įrodytiems nuostoliams padengti. Ieškovė nenurodė, kad užstatu dengia netesybas ar nuostolius, taip pat nepateikė netesybų ar nuostolių apskaičiavimų ar pagrindimų. Ieškovė neįrodė atsakovių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nepatyrė nuostolių, todėl ieškovė neturėjo teisės užstato panaudoti nuostoliams padengti. Ieškovė taip pat nereikalavo iš atsakovių netesybų, neatliko įskaitymo, kuriuo negrąžintas užstatas būtų įskaitytas į netesybas. Liudytoja R. Č. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad užstatas nėra įskaitytas į netesybas, ir yra laikomas savivaldybės specialiojoje sąskaitoje.
19. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad ieškovė nesutinka atnaujinti sutartyje numatytų darbų atlikimo, nusprendė grąžinti atsakovei UAB ,,BEBRUSAI“ 7 062,10 Eur sumokėtą užstatą, taip pat priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo datos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Apeliaciniame skunde ieškovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Teismo sprendimo išvados yra prieštaringos, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovės nepagrįstai ir neargumentuotai atleistos nuo civilinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad atsakovės nepažeidė sutartyje nustatytų terminų, tačiau tuo pačiu nustatė, jog terminai buvo praleisti dėl objektyvių priežasčių, nors terminų pažeidimo faktas yra akivaizdus, t. y. darbai nebuvo atlikti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kitų asmenų veiksmai ir netinkamos oro sąlygos nepašalina atsakovių civilinės atsakomybės.
20.2. Teismas neįvertino, kad leidimo pažeminti vandens lygį išdavimas užtruko dėl pačių atsakovių kaltės, nes atsakovės delsė kreiptis dėl leidimo išdavimo, pateikė prašymą su trūkumais, nors joms, kaip rangos darbų profesionalėms, turėjo būti žinoma leidimo išdavimo tvarka ir leidimo įtaka darbų vykdymui. Atsakovės dalį darbų atliko ir be Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį, be to, leidimas, atsakovėms ištaisius prašymo trūkumus, išduotas operatyviai, atsakovės neginčijo Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų neteisėtumo.
20.3. Teismas neįvertino techninio prižiūrėtojo V. Ž. parodymų, kurie patvirtina, kad atsakovės, net ir neišleidžiant vandens iš telkinio, galėjo atlikti žymiai daugiau darbų (60–70 proc.), be leidimo atsakovės galėjo išleisti 30 cm vandens. Techninio prižiūrėtojo parodymai neprieštarauja 2020 m. rugsėjo 1 d. akte užfiksuotai informacijai. Šalių sudarytos sutarties preliminarus pagrindinių darbų kiekių žiniaraštis taip pat patvirtina, kad atsakovės, neišleisdamos vandens, galėjo atlikti žymiai daugiau darbų nei atliko. Taigi, leidimo išleisti vandenį išdavimas nešalina atsakovių civilinės atsakomybės.
20.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės 2020 m. gruodžio mėn. negalėjo atlikti darbų dėl neigiamos oro temperatūros (žemiausia buvo minus 8,8 laipsnio). Šalių sudarytoje sutartyje numatytos sąlygos dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimai jėgai, tačiau nagrinėjamu atveju vien neigiama oro temperatūra nepatenka į ekstremalių meteorologinių sąlygų apibrėžimą. Atsakovės, kaip rangos profesionalės, galėjo numatyti, kad gruodžio mėn. gali būti neigiama temperatūra. Nenugalimos jėgos pažymas išduoda įgaliota valstybės institucija, tačiau atsakovės tokios pažymos nepateikė, apie nenugalimą jėgą neinformavo ieškovės. Be to, teismas selektyviai rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma, kurioje nurodyta, jog 2020 m. gruodžio mėn. dienos metu oro temperatūra buvo teigiama. Atsakovių prašyme išduoti leidimą išleisti vandenį nurodytas 2020 m. lapkričio 23 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpis, todėl atsakovės pripažino, jog vandenį buvo galima išleisti, nepaisant oro sąlygų. Techninis prižiūrėtojas teisme taip paaiškino, kad vandenį buvo galima išleisti, tačiau atsakovės nerodė iniciatyvos atlikti darbus. Taigi, minėtu laikotarpiu nenugalimos jėgos aplinkybės neegzistavo.
20.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos. Valstybės ir savivaldybės biudžetai yra savarankiški, valstybės dotacijos yra vienas iš savivaldybės pajamų šaltinių. Taigi, valstybės dotacijos laikytinos ieškovės pajamomis, kurias ieškovė būtų tinkamai panaudojusi, jei atsakovės tinkamai įvykdytų sutartį. Atsakovės neįvykdė sutarties, todėl ieškovė dėl jų kaltės patyrė 139 805,69 Eur nuostolius. ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. atsakyme taip pat nurodyta, kad nėra galimybės skirti papildomų lėšų darbams užbaigti. Be to, dotacijos skiriamos, neatsižvelgiant į savivaldybių prašymus, o teismo nurodyta paramos programa netaikoma savivaldybėms. Teismų praktikoje savivaldybių nuostoliais pripažįstamos valstybės savivaldybėms skirtos ir vėliau grąžintos dotacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-245-407/2023).
20.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp šalių sudaryta sutartis nėra susieta su valstybės skiriama dotacija ir jos panaudojimo laikotarpiu. Atsakovėms, kaip statybos rangos darbų profesionalėms, buvo neabejotinai žinomas ginčo darbų finansavimo šaltinis. Atsakovės sustabdė darbus ir ne kartą teiravosi ieškovės dėl finansavimo, nors žinojo, kad finansavimas prarastas dėl jų kaltės. Taigi, ieškovės nuostoliai atsirado dėl atsakovų kaltės, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškinį.
21. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB „BEBRUSAI“ ir UAB „Melstat“ prašo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovių civilinės atsakomybės yra nepagrįsti, nes ieškovė pretenzijų nereiškė, nenutraukė sutarties, kuri nebuvo užbaigta tik dėl ieškovės nebendradarbiavimo. Darbai nustatytu terminu nebuvo užbaigti dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovės buvo įgijusios teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą.
21.2. Terminas darbams atlikti buvo pratęstas šalių susitarimu, nes ieškovė pripažino, kad leidimas išleisti tvenkinio vandenį turi esminę reikšmę sutarties vykdymui. Vandens išleidimo būtinybė konstatuota ir akte. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovė pakeitė poziciją ir pradėjo teigti, kad vandens išleidimas nebuvo būtinas darbams atlikti, nors iki tol nei ieškovė, nei techninis prižiūrėtojas nereikalavo, jog atsakovės vykdytų darbus, neišleidus tvenkinio vandens. Ieškovės akcentuojami liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie nepatvirtina, kad atsakovės galėjo vykdyti darbus 2020 m. gruodžio mėn. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tuo metu tvenkinys buvo užšalęs. Ieškovei nepavykus įrodyti, kad tvenkinys nebuvo užšalęs, ieškovė pakeitė poziciją ir pradėjo teigti, jog atsakovės galėjo atlikti kitus rangus darbus. Taigi, ieškovės argumentai yra prieštaringi, juolab kad ieškovė pripažino, kad iki nustatyto termino darbai pilna apimtimi negalėjo būti atlikti dėl objektyvių priežasčių.
21.3. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakoves nebendradarbiavimu. Rangos darbus prižiūrėjo ieškovės pasitelktas techninis prižiūrėtojas, todėl ieškovės pozicija, kad atsakovės nuslėpė nuo ieškovės informaciją, jog darbai nebus užbaigti nustatytu terminu, yra nelogiška. Akivaizdu, kad ieškovei buvo žinoma faktinė sutarties vykdymo eiga, t. y. jog darbai nustatytu terminu negalės būti atlikti, nes užšalo tvenkinio vanduo.
21.4. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės valstybei grąžinta dotacija nelaikytina ieškovės nuostoliais. Dotacija buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausančio objekto remontui, todėl valstybės lėšos niekur nedingo, nes jos buvo grąžintos valstybei. Ieškovė galėjo pakartotinai kreiptis dėl finansavimo darbams užbaigti gavimo, tačiau to nepadarė iki šiol. ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. atsakyme nurodytos konkrečios paramos programos, į kurias galėjo pretenduoti ieškovė, todėl ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą, kad ieškovė negalėjo kreiptis dėl finansavimo darbams užbaigti gavimo. Ieškovė iki šiol turi galimybę gauti finansavimą, todėl ieškinio tenkinimo atveju ieškovė praturtėtų atsakovių sąskaita.
21.5. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika nagrinėjamu atveju yra neaktuali, nes nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl žalos, atsiradusios dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdytų viešojo pirkimo procedūrų, atlyginimo ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių savivaldybės negautos tikslinės dotacijos konkrečiam savivaldybės projektui. Nagrinėjamu atveju valstybės dotacija skirta ne savivaldybėms poreikiams, o valstybei priklausančio objekto remontui. Šiai bylai yra aktuali kita teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog savivaldybė negali reikalauti iš rangovės nuostolių atlyginimo dėl to, jog savivaldybė, nutraukusi su rangove rangos sutartį, iš valstybės negavo finansavimo, nes neprašė perkelti dotacijos į kitus metus (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-229-425/2021, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-386-450/2022).
21.6. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Ieškovė dotaciją valstybei grąžino ne dėl to, kad atsakovės neįvykdė sutarties, o dėl to, jog pasibaigė finansiniai metai. Ieškovė neprašė ŽŪM, kad nepanaudotos dotacijos lėšos būtų perkeltos kitiems metams. Nei viešojo pirkimo dokumentuose, nei šalių sudarytoje sutartyje ir jos papildomame susitarime dėl darbų atlikimo termino pratęsimo nėra nuostatų, kad atsakovės gali būti pripažintos atsakingos už dotacijos grąžinimą valstybei, ar kad sutartyje nurodyti darbai finansuojami iš konkrečių lėšų. Sutartyje yra tik nuostatos dėl užstato palikimo ieškovei, netesybų taikymo, papildomų išlaidų, susijusių su sutartyje numatytų darbų užbaigimu, atlyginimo. Aplinkybė, kad atsakovės teiravosi ieškovės apie darbų finansavimą, nereiškia, atsakovės žinojo apie ieškovei skirtą dotaciją ir jos panaudojimo terminą, atsižvelgiant į tai, jog savivaldybių biudžetai sudaromi kiekvienais biudžetiniais metais.
21.7. Jei būtų nuspręsta, kad atsakovės yra atsakingos už ieškovei padarytą žalą, tuomet turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovių atleidimo (visiškai ar iš dalies) nuo civilinės atsakomybės, nes ieškovė nebendradarbiavo su atsakovėmis, neatskleidė informacijos dėl finansavimo šaltinio, elgėsi pasyviai ir nerūpestingai.
21.8. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas priešieškinis dėl užstato priteisimo. Priešieškinis tenkintas pagrįstai, nes ieškovė užstato neįskaitė į netesybas ar nuostolius, nepagrindė netesybų ir nuostolių, todėl ieškovė be priežasties negali pasilikti užstato.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
23. ŽŪM 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu dėl ŽŪM 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 3D-732 ,,Dėl 2020 m. skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų žemės ūkio ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo ieškovei buvo skirta 372 000 Eur tikslinė parama valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise priežiūrai atlikti. Ieškovė dalį gautų lėšų (170 902,82 Eur) numatė skirti vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams.
24. Ieškovė ir atsakovės (jungtinės veiklos partnerės) 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarė darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį dėl vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbų. Atsakovės įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis nustatytu terminu iki 2020 m. gruodžio 1 d. atlikti vandens lygio reguliatoriaus priežiūros ir remonto darbus kartu su techninio darbo projekto parengimo paslaugomis bei perduoti šio darbo rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo tinkamai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti sutartyje nustatytą 170 902,82 Eur kainą. Pagal sutarties priedą atsakovės įsipareigojo: iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. parengti techninį projektą, iki 2020 m. spalio 1 d. – atlikti 50 proc. sutartyje numatytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą, iki 2020 m. gruodžio 1 d. – atlikti likusius 50 proc. sutartyje numatytų remonto darbų ir pateikti atliktų darbų aktą.
25. 2020 m. rugsėjo 1 d. objekto apžiūros akte nurodyta, kad Karkažiškės tvenkinio hidrotechnikos statinys ant Skerdyksnos upės yra avaringos būklės ir reikalingas statinio remontas, kokybiškų darbų atlikimui reikalinga išleisti tvenkinyje esantį vandenį. Jeigu vanduo nebus nuleistas, nebus įmanoma kokybiškai atlikti betonavimo darbų, nepavyks įrengti naujo giluminio skydo, sutvarkyti aukštutinio ir žemutinio bjefo šlaitų, o neatlikus šių darbų, galimas kelio Nr. 4404 išplovimas ar net užtvankos griūtis. Aktą pasirašė ieškovės sudarytos komisijos nariai.
26. Ieškovė 2020 m. spalio 14 d. raštu informavo atsakovę UAB ,,BEBRUSAI“, kad rangovės iki 2020 m. spalio 1 d. privalėjo atlikti 50 proc. darbų pagal sutartį ir pateikti atliktų darbų aktą, tačiau iki šiol aktas nepateiktas.
27. Atsakovės UAB ,,BEBRUSAI“ 2020 m. spalio 20 d. atsakyme nurodyta, kad objekte vyksta paruošiamieji darbai, nurodyta darbų eiga: 1) projektuotoja UAB ,,Inžinerinis projektavimas“ vėluodama 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė išvadą ir kartu su ieškovės Žemės ūkio skyriaus vedėja surašė defektinį aktą, pagal kurį kokybiškų darbų atlikimui reikia išleisti tvenkinyje esantį vandenį; 2) atsakovė 2020 m. rugsėjo 21 d., po kelių konsultacijų su pirminio projekto (2004 m.) autoriais ir Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriumi, pateikė prašymą dėl leidimo pažeminti (išleisti) vandens lygį; 3) 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė gavo atsakymą iš Aplinkos apsaugos agentūros su šešiais papildomais punktais, kuriuos įvykdžius, turi teisę kreiptis su nauju prašymu išleisti tvenkinio vandenį; 4) 2020 m. rugsėjo 28 d. atsakovė kreipėsi į projektuotojus su raginimu paspartinti naujo techninio projekto rengimą ir derinimą, nes be jo neišduodamas leidimas; 5) 2020 m. spalio 1 d. išsiaiškinus, kas yra tvenkinio savininkas, rangovės pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių skyriui dėl sutikimo išleisti tvenkinio vandenį ir 2020 m. spalio 8 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių skyriaus sutikimą; 6) 2020 m. spalio 9 d. rangovės gavo pasiūlymą iš UAB ,,Vasakna“ dėl įžuvinimo, kurį persiuntė projektuotojai, ir 2020 m. spalio 14 d. išsireikalavo iš UAB ,,Inžinerinis projektavimas“ pirminį (nerecenzuotą) projektą bei išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai pakartotinį prašymą dėl tvenkinio vandens išleidimo; 7) 2020 m. spalio 15 d., remiantis nauju projektu (nerecenzuotu), rangovės rizikavo ir užsakė injektuojamą metalinę pralaidą; 8) 2020 m. spalio 20 d. telefonu rangovės bandė išsiaiškinti su Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio skyriaus vedėju dėl pateikto prašymo išleisti tvenkinio vandenį, tačiau atsakymo negavo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovė UAB „BEBRUSAI“ prašė ieškovės spręsti klausimą dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.
28. Ieškovė ir atsakovės 2020 m. spalio 31 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 13 d. sutarties, kuriuo susitarė darbų baigimo terminą pratęsti iki 2020 m. gruodžio 31 d.
29. Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. lapkričio 20 d. išdavė UAB „BEBRUSAI“ leidimą pažeminti vandens lygį Karkažiškės tvenkinyje. Leidime nurodyta, kad prieš 10 darbo dienų būtina informuoti visuomenę apie darbų pradžią. Atsakovės 2020 m. lapkričio 27 d. laikraštyje informavo apie numatomą darbų pradžią 2020 m. gruodžio 7 d.
30. Atsakovės 2020 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu atliko dalį 31 097,15 Eur vertės darbų (18,19 proc.) ir juos perdavė ieškovei, kuri atsiskaitė su atsakovėmis.
31. Ieškovė 2021 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu grąžino ŽŪM dalį nepanaudotos paramos, t. y. 141 814,66 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės yra atsakingos už 139 805,67 Eur paramos nepanaudojimą, o paramos dalis (2 008,99 Eur) buvo grąžinta dėl pigiau nupirktų darbų.
32. Atsakovė UAB ,,BEBRUSAI“ 2021 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad pagal sutartį vykdomi darbai buvo sustabdyti dėl neaiškumo, ar užsakovė gaus finansavimą ir turės lėšų darbų apmokėjimui, todėl prašė informuoti, ar jau yra išspręstas finansavimo klausimas ir ar galima atnaujinti darbus.
33. Ieškovė 2021 m. birželio 10 d. raštu atsakė, kad ieškovė savo iniciatyva darbų nebuvo sustabdžiusi ir apie vykdomų darbų sustabdymą iš rangovės jokio pranešimo nėra gavusi. Darbai nebuvo užbaigti iki 2020 m. gruodžio 31 d., todėl, suėjus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, šiuo metu nėra pagrindo atnaujinti darbus.
34. Ieškovė 2022 m. balandžio 26 d. raštu kreipėsi į atsakoves, nurodydama, kad šiuo metu neturi duomenų, ar objekte yra vykdomi remonto darbai, ar rangovės juos ketina vykdyti, nėra aišku, kokioje būsenoje šiuo metu yra sutartis. Ieškovė prašė atsakyti, ar šiuo metu objekte yra vykdomi sutartyje numatyti remonto darbai; jei darbai nėra vykdomi – nurodyti priežastis; ar rangovės ketina vykdyti sutartį ir atlikti visus sutartyje bei darbų techniniame projekte numatytus darbus; kokioje stadijoje šiuo metu yra sutartis; tuo atveju, jei rangovės laiko, kad sutartis yra nutrūkusi (nutraukta), prašė nurodyti sutarties nutraukimo pagrindą.
35. Atsakovė UAB ,,BEBRUSAI“ 2022 m. gegužės 2 d. raštu atsakė ieškovei, kad darbai buvo sustabdyti dėl neaiškumo, ar ieškovė gaus finansavimą ir turės lėšų darbų apmokėjimui. Rangovės yra pasirengusios protingais terminais atnaujinti ir užbaigti sutartyje numatytus darbus, jeigu ieškovė patvirtins, kad turi lėšų ir apmokės už darbus bei suderins atnaujintų darbų atlikimo grafiką.
36. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu atsakė, kad, atsižvelgdama į susiklosčiusias faktines aplinkybes ir rangovės pateiktą poziciją, laiko, jog sutartis yra nutrūkusi nuo 2021 m. birželio 10 d. pranešimo dėl darbų neatnaujinimo dienos, kuriuo rangovė buvo informuota, jog, suėjus darbų atlikimo terminui, šiuo metu nėra pagrindo darbus atnaujinti.
37. Atsakovė UAB ,,BEBRUSAI“ 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštu atsakė, kad ieškovė nei 2021 m. birželio 10 d. rašte, nei jokiame kitame rašte nebuvo informavusi apie sutarties nutraukimą, todėl sutartis yra galiojanti ir gali toliau būti vykdoma, rangovės yra pasirengusios užbaigti sutartį.
38. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 23 d. rašte atsakė, kad nepaisant to, ar rangovės laiko sutartį nutraukta ar ne, šis vidinis rangovių santykis su sutartimi neturi ir negali turėti įtakos rangovių civilinės sutartinės atsakomybės klausimui, nes sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai yra akivaizdžiai praleisti, todėl ieškovė pasiūlė žalos atlyginimo klausimą išspręsti abipusių derybų būdu.
39. Atsakovės 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu atsakė, kad ieškovė 2021 m. birželio 10 d. raštu nenutraukė sutarties, nenurodė sutarties nutraukimo pagrindo, todėl sutartis yra galiojanti.
40. ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. rašte nurodyta, kad 2014–2022 m. programiniu laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ paramos buvo galima kreiptis, be kita ko, ir tvenkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui; tokiems projektams būdavo suteikiami ir projektų atrankos pirmumo balai; priklausomai nuo vietovės, kurioje vykdomi projektai, skyrėsi ir galima paramos suma – jei projektas įgyvendinamas polderių teritorijoje, galima paramos suma siekė iki 600 000 Eur projektui, kitose teritorijose – iki 300 000 Eur projektui; paramos intensyvumas visais atvejais vienodas – buvo finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų; paraiškos pagal šią priemonę nebebus priimamos. 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu pagal priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ numatytos 2 veiklos: „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ (paramos intensyvumas – iki 80 proc.) ir „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ (paramos intensyvumas – iki 65 proc.). Skiriant paramą ypatingas dėmesys teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos aplinkosauginės investicijos. Priemonės įgyvendinimo taisyklės rengiamos, paraiškų priėmimas numatytas 2023 m. spalio–lapkričio mėn. ŽŪM 2021–2022 m. negavo kreipimosi iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos dėl paramos skyrimo vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams vykdyti (užbaigti).
41. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad Karkažiškės kaime 2020 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo neigiama (minusinė) oro temperatūra.
42. Atsakovių subrangovės UAB ,,Vandens erdvė“ 2024 m. spalio 24 d. rašte nurodyta, kad Karkažiškės tvenkinys 2020 m. gruodžio 15 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo užšalęs, ledo storis buvo nuo 10 iki 12 cm, narai dirbo po ledu. Prie rašto pridėtos nuotraukos, kuriose matosi ledu padengtas tvenkinys, iškirsta eketė.
Dėl civilinės atsakomybės rangovėms (ne)taikymo už laiku neatliktus statybos rangos darbus
43. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl žalos atlyginimo priteisimo už atsakovių vėlavimą atlikti vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbus. Ieškovės teigimu, ji patyrė žalą dėl atsakovių nebendradarbiavimo ir vėlavimo užbaigti remonto darbus sutartyje nustatytu terminu, o žalos dydį sudaro ŽŪM grąžintos 139 805,67 Eur tikslinės dotacijos, skirtos remonto darbų finansavimui, dalis.
44. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat bendrosios rangos teisinių santykių normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
45. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalis, pareiškusi reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę, kartu turi procesinę pareigą įrodyti visas būtinąsias antrosios sutarties šalies civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktą bei jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę, kuri, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad sąlygos taikyti žalos atlyginimo institutą nesusiklostė, apeliantei neįrodžius atsakovių civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visumos.
47. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga, gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindas. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023).
49. Taigi, apeliantė visų pirma turėjo procesinę pareigą įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus, t. y. konkrečių įstatymo ar sutarties nuostatų arba bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus, nevykdydamos bendradarbiavimo pareigos ir neužbaigdamos objekto remonto darbų, dėl to apeliantė patyrė žalą, stokoja pagrįstumo ir neatitinka įrodymų turinio.
50. Šalių bendradarbiavimo pareiga įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.
51. Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
52. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos, atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).
53. CK 6.659 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, jei: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui.
54. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad rangos sutarties vykdymo procese atsakovės nevengė bendradarbiauti su apeliante, kreipėsi į apeliantę ir kitus asmenis (Aplinkos apsaugos agentūrą, Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM), siekdamos operatyviai išspręsti atsiradusias sutarties vykdymo kliūtis, susijusias su vandens statybos rangos objekte išleidimu. Atsižvelgiant į atsiradusiąsias sutarties vykdymo kliūtis, šalys 2020 m. spalio 31 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo darbų įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. gruodžio 31 d. Sutartyje numatytas darbų užbaigimo terminas pratęstas, atsižvelgiant į atsakovės UAB „BEBRUSAI“ 2020 m. spalio 20 d. apeliantei pateiktą atsakymą dėl darbų eigos, todėl apeliantės argumentai, susiję su atsakovių delsimu vykdyti darbus ir gauti leidimą vandens išleidimui, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad jei atsakovės delsė atlikti rangos darbus ir (ar) gauti vandens išleidimui reikalingą leidimą, tai apeliantė nebūtų sutikusi pratęsti sutartyje numatytų darbų užbaigimo terminą, reikštų pretenzijas, inicijuotų sutarties nutraukimą ir pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra.
55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės sutarties vykdymo metu sąmoningai vengė atsakyti apeliantei į iškilusius klausimus, nesiėmė jokių veiksmų kilusioms kliūtims pašalinti ar kitaip veikė prieš operatyvų ir sklandų sutarties įgyvendinimą bei patį rangos objekto remonto procesą, arba buvo nesuinteresuotos kuo greitesniu objekto remonto užbaigimu. Kaip minėta, nepaisant sudarytos rangos sutarties rūšies (sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu), apeliantė neatsisakė bendru su atsakovių susitarimu modifikuoti sutarties sąlygas, susijusias su sutarties vykdymo termino pratęsimu, atsižvelgiant į atsiradusias sutarties vykdymo kliūtis. Aplinkybę, kad rangos objekte turėjo būti išleistas (pažemintas lygis) vanduo, siekiant kokybiškai atlikti remonto darbus, patvirtina apeliantės sudarytos komisijos narių 2020 m. rugsėjo 1 d. objekto apžiūros aktas.
56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sudarytos sutarties objekto remonto darbai nebuvo atlikti per sutartą ir vėliau pratęstą terminą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nors Aplinkos apsaugos agentūra 2020 m. lapkričio 20 d. išdavė atsakovėms leidimą pažeminti vandens lygį objekte, tačiau atsakovės negalėjo darbų užbaigti dėl objektyvių priežasčių, t. y. gamtinių oro sąlygų. Nepalankias oro sąlygas (minusinė temperatūra, užšalęs tvenkinio vanduo) rangos darbams vykdyti 2020 m. lapkričio 21 d.–2020 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu patvirtina byloje esanti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. vasario 27 d. pažyma ir atsakovių pasitelktos subrangovės UAB ,,Vandens erdvė“ 2024 m. spalio 24 d. raštas bei prie jo pridėtos nuotraukos. Taigi, minėtu laikotarpiu atsakovės negalėjo pilna apimtimi vykdyti ir užbaigti objekto remonto darbų ne dėl savo kaltės.
57. Pagal sutarties 10.5 punktą, apeliantė, norėdama nutraukti sutartį, apie tai turėjo pranešti atsakovėms ir nurodyti vieną iš sutarties nutraukimo pagrindų bei datą, nuo kurios nutraukiama sutartis, o nesant sutartyje nustatytam įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui, turėjo būti taikomos CK 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. tokiu atveju apeliantė apie sutarties nutraukimą turėjo įspėti atsakoves prieš 30 kalendorinių dienų. Nė viename apeliantės rašte atsakovėms nenurodyta, kad apeliantė pasinaudojo sutarties 10.5 punkte numatyta teise nutraukti sutartį. Priešingai, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantės pozicija dėl sutartyje numatytų darbų vykdymo atnaujinimo buvo prieštaringa, t. y. apeliantė 2021 m. birželio 10 d. atsakyme į atsakovių 2021 m. gegužės 26 d. raštą dėl darbų atnaujinimo nurodė, jog nėra pagrindo atnaujinti darbų dėl sutarties termino pasibaigimo, tačiau jau 2022 m. balandžio 26 d., t. y. beveik po vienerių metų, raštu teiravosi atsakovių apie darbų eigą. Atsakovės, reaguodamos į apeliantės 2022 m. balandžio 26 d. raštą, sutiko atnaujinti darbus, jei apeliantė garantuos apmokėjimą už atliktinus darbus, tačiau apeliantė 2022 m. rugpjūčio 22 d. raštu vėl pakeitė poziciją, nurodydama, jog laiko sutartį nutraukta 2021 m. birželio 10 d. raštu, nors, kaip minėta, nei 2021 m. birželio 10 d. rašte, nei kituose apeliantės raštuose nėra duomenų apie sutarties nutraukimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors sutarties vykdymo terminas pasibaigė 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantei rangos sutartyje numatyti darbai tapo neaktualūs. Be kita ko, apeliantė rangos sutarties nenutraukė ir nereiškė jokių pretenzijų dėl sutartyje numatytų darbų nevykdymo. Taigi, nesutiktina su apeliantės argumentais, kad atsakovės nebendradarbiavo su apeliante ir vengė vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
58. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad nepriklausomai nuo sutarties nenutraukimo atsakovės yra atsakingos už apeliantei padarytą žalą, nes neatliko sutartyje numatytų darbų nustatytu terminu ar nustatytu terminu galėjo atlikti daugiau darbų nei faktiškai atliko (18,19 proc.). Kaip minėta, atsakovės negalėjo nustatytu terminu pilna apimtimi atlikti rangos darbų dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, t. y. nepalankių oro sąlygų ir dėl to neišleisto (pažeminto) tvenkinio vandens, kurio išleidimas apeliantės pripažintas būtinu kokybiškų rangos darbų atlikimui, o vėliau (2021 m. pavasarį, t. y. esant palankioms oro sąlygoms, ištirpus tvenkinio ledui), norėdamos atnaujinti darbus, negalėjo jų tęsti dėl prieštaringos apeliantės pozicijos, susijusios su darbų atnaujinimu, sutarties galiojimu. Taigi, apeliantės argumentai dėl atsakovių pažeisto sutarties termino ir atliktų darbų masto savaime nepatvirtina atsakovių neteisėtų veiksmų, juolab kad pagal sutarties 4.4 punktą, kuris numato sutarties termino pratęsimą dėl nepalankių oro sąlygų, šalys turėjo teisę pakartotinai spręsti dėl darbų atlikimo termino pratęsimo.
59. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys (sutarties nenutraukimas, pretenzijų nereiškimas), pasibaigus iki 2020 m. gruodžio 31 d. pratęstam sutarties terminui, patvirtina, kad apeliantė iš esmės pripažino, jog atsakovės pagal minėtą sutarties 4.4 punktą buvo įgijusios teisę į sutarties termino pratęsimą, atsižvelgiant į nepalankias oro sąlygas darbams vykdyti. Nepalankių gamtinių oro sąlygų egzistavimas, sutrukdęs atsakovėms vykdyti rangos darbus, neišleidus tvenkinio vandens, yra pagrįstas leistinais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir pagrįstai nesivadovavo liudytojų (apeliantės darbuotojos R. Č., atsakingos už sutarties vykdymą, ir techninio prižiūrėtojo V. .) bendro pobūdžio teiginiais, jog rangos darbus (jų dalį) buvo galima atlikti ir neišleidžiant vandens iš tvenkinio, juolab kad apeliantės 2020 m. rugsėjo 1 d. akte vandens iš tvenkinio išleidimas (pažeminimas) pripažintas būtina sąlyga kokybiškiems rangos darbams atlikti. Be to, apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad dalies darbų atsakovės negalėjo atlikti, neišleidus tvenkinio vandens (30–40 proc.). Taigi, apeliantės pozicija dėl galimybės atlikti rangos darbus sutartyje nustatytu terminu yra prieštaringa, nes apeliantė pripažįsta, jog iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės negalėjo užbaigti darbų dėl minėtų objektyvių priežasčių.
60. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė teigia, jog atsakovės galėjo atlikti 60–70 proc. darbų, neišleidus tvenkinio vandens, tačiau apeliantės 2020 m. rugsėjo 1 d. objekto apžiūros akte nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbus ir kokia apimtimi (dalimis, procentais) galima atlikti neišleidus vandens iš tvenkinio, todėl apeliantės prielaidos savaime neįrodo, jog atsakovės galėjo atlikti daugiau darbų nei faktiškai atliko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės sudarytame objekto apžiūros akte aiškiai nurodyta, jog jeigu vanduo nebus nuleistas, nebus įmanoma kokybiškai atlikti betonavimo darbų, nepavyks įrengti naujo giluminio skydo, sutvarkyti aukštutinio ir žemutinio bjefo šlaitų, o neatlikus šių darbų, galimas kelio Nr. 4404 išplovimas ar net užtvankos griūtis. Taigi, apeliantės bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde nurodyta pozicija dėl dalies darbų atlikimo galimybės akivaizdžiai prieštarauja apeliantės sudarytam aktui.
61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei 2020 m. rudenį–žiemą atsakovės galėjo vykdyti tam tikrus rangos darbus ar galėjo atlikti darbų daugiau nei faktiškai atliko, neišleidžiant tvenkinio vandens, tačiau jų nevykdė, tai apeliantė (ar jos vardu techninis prižiūrėtojas) turėjo pareikšti pretenzijas dėl darbų nevykdymo, juolab kad apeliantei ir atitinkamai techniniam prižiūrėtojui teisė vykdyti sutarties vykdymo kontrolę įtvirtinta sutarties 6.2 punkte. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ar techninis prižiūrėtojas iki sutartyje numatyto darbų termino pabaigos reiškė atsakovėms kokias nors pretenzijas dėl netinkamo sutarties vykdymo, t. y. darbų apimties, terminų nesilaikymo ir pan. Toks apeliantės elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad apeliantė suprato, jog atsakovės negali vykdyti (užbaigti) rangos darbų dėl objektyvių priežasčių.
62. Kaip minėta, iniciatyvą atnaujinti rangos darbus 2021 m. pavasarį, t. y. atsiradus palankioms oro sąlygoms, parodė atsakovės, tačiau apeliantė 2021 m. birželio 10 d. raštu nesutiko leisti atnaujinti darbus, bet vėliau 2022 m. balandžio 26 d. pasiteiravo atsakovių apie darbų eigą, jų poziciją dėl sutarties vykdymo. Taigi, apeliantės pozicija dėl atsakovių neatliktų darbų sutartyje nustatytu terminu yra nenuosekli, nes prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
63. Dėl apeliantės argumentų, kad atsakovės nepateikė įrodymų dėl nenugalimos jėgos egzistavimo, t. y. apeliantės manymu, tvenkinio užšalimas nelaikytinas nenugalima jėga, pažymėtina, jog pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015).
65. Pripažįstama, kad nenugalimos jėgos aplinkybes kvalifikuoja tokie požymiai: 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių kriterijų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020).
66. CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o nenugalima jėga besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nei sutarties 4.4 punkte, nei kitose sutarties nuostatose šalys nesusitarė, jog nepalankiomis gamtinėmis sąlygomis, turinčiomis reikšmės sutarties pratęsimui, gali būti laikomos tik ekstremalios oro sąlygos, prilyginamos nenugalimos jėgos aplinkybėms. Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, t. y. sutartis parengta apeliantės, todėl sutarties nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai sutartį viešojo pirkimo būdu sudariusių atsakovių nenaudai (CK 6.193 straipsnis). Apeliantė argumentų dėl nenugalimos jėgos egzistavimo nenurodė pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantės apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstą gynybinę poziciją ir pažymi, jog pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
68. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės grąžintos ŽŪM lėšos, kurios buvo skirtos objekto remonto darbų finansavimui, nelaikytinos apeliantės nuostoliais.
69. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
70. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
71. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019).
72. Šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
73. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
74. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad ŽŪM grąžinta 139 805,67 Eur dotacija, kuri buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise priežiūrai atlikti, laikytina apeliantei padaryta žala (negautomis pajamomis).
75. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, valstybės biudžeto dotacijos yra vienas iš savivaldybės pajamų šaltinių, tačiau nagrinėjamu atveju dotacija buvo skirta valstybei nuosavybės teise priklausančio objekto, kurį apeliantė valdo patikėjimo teise, remontui. Pagal ŽŪM 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-486 (2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-273 redakcija) patvirtinto „Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams ŽŪM kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo ŽŪM tvarkos aprašo“ 8 punktą, metams pasibaigus, ne vėliau kaip iki sausio 5 d., savivaldybės grąžina ataskaitiniais metais gautas, bet nepanaudotas specialiąsias tikslines dotacijas į ministerijos sąskaitą. Tai nagrinėjamu atveju apeliantė ir padarė. Taigi, apeliantei, kaip valstybei priklausančio turto patikėtinei, skirta dotacija nebuvo prarasta, o buvo grąžinta ŽŪM, t. y. į valstybės biudžetą, todėl grąžintos lėšos nelaikytinos apeliantės nuostoliais (negautomis pajamomis). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybei jos skirta dotacija buvo grąžinta ne dėl to, jog nebuvo užbaigti rangos darbai, o dėl to, jog pagal teisės aktų reikalavimus nepanaudotos lėšos turėjo būti grąžintos, apeliantės akcentuojama dotacijos grąžinimo aplinkybė savaime nepatvirtina atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.
76. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 51 straipsnio 1 dalį savivaldybės biudžetas yra sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad praėjusiais ataskaitiniais metais nepanaudota valstybės dotacijos dalis, grąžinta į valstybės biudžetą, gali būti panaudota kitais biudžetiniais metais, formuojant savivaldybės biudžetą.
77. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪM 2023 m. sausio 31 d. raštas patvirtina, kad 2014–2022 m. programiniu laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ paramos buvo galima kreiptis, be kita ko, ir tvenkinių hidrotechninių statinių rekonstravimui, tačiau paraiškos pagal šią priemonę nebepriimamos. 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu pagal priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ numatytos 2 veiklos: „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ (paramos intensyvumas – iki 80 proc.) ir „Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas“ (paramos intensyvumas – iki 65 proc.). Skiriant paramą ypatingas dėmesys teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos aplinkosauginės investicijos. Priemonės įgyvendinimo taisyklės rengiamos, paraiškų priėmimas numatytas 2023 m. spalio–lapkričio mėnesiais. 2021–2022 m. ministerija kreipimosi iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos dėl paramos skyrimo ,,Vandens lygio reguliatoriaus ant Skerdyksnos upelio prie Karkažiškės kaimo, Pabradės seniūnijoje, remonto darbams“ vykdyti (užbaigti) negavo. Aplinkybę, kad apeliantė turi galimybę gauti finansavimą ginčo objekto remonto darbams vykdyti (užbaigti), patvirtina ir apeliantės apeliaciniame skunde pateikta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM pateikta internetinio puslapio nuoroda, kurioje pateikiama informacija apie finansavimą, kuris, priešingai nei nurodo apeliantė, gali būti skiriamas ir savivaldybėms. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė turėjo ir tebeturi galimybę (pagal ŽŪM 2023–2027 m. programinio laikotarpio priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“) gauti finansavimą objekto remonto darbams vykdyti (užbaigti), tačiau apeliantė nepateikė duomenų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi dėl finansavimo gavimo.
78. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei apeliantė, nei atsakovės sutarties nenutraukė. Sutarties nuostatose nėra numatytų atsakovių atsakomybės sąlygų, susijusių su finansavimo grąžinimu, taip nėra nuorodų į tai, jog rangos darbai yra finansuojami išskirtinai iš valstybės gautos dotacijos lėšomis. Sutarties 10.6 punkte tik nurodoma, kad jeigu apeliantė nutraukia sutartį dėl priežasčių, nurodytų 10.5 punkte, atsakovės privalo atlyginti apeliantės visas dėl šio nutraukimo susidariusias papildomas išlaidas, susietas su sutartyje numatytų darbų užbaigimu.
79. Aplinkybė, kad sutarties tinkamas vykdymas ir atsakovių atsakomybė nebuvo susieta su apeliantei skirta valstybės dotacija, patvirtina apeliantės prieš sutarties pratęsimą atsakovėms pateiktas 2020 m. spalio 14 d. raštas, kuriame nurodoma, jog, atsakovėms neįvykdžius sutarties, apeliantė pagal sutarties nuostatas turės teisę pasinaudoti užstatu (7 062,10 Eur) arba pritaikyti atsakovėms 0,1 proc. nuo sutarties vertės dydžio baudą. Vien aplinkybės, kad atsakovės yra statybos rangos profesionalės ir 2021 m. pavasarį teiravosi apeliantės apie objekto remonto darbų finansavimą, savaime nereiškia, jog atsakovės žinojo apie tiesiogines sutarties vykdymo ir atsakovėms taikytinos atsakomybės sąsajas (ryšį) su valstybės skiriama dotacija bei jos nepanaudojimo teisines pasekmes, atsižvelgiant tai, jog savivaldybių biudžetas sudaromas kiekvienais einamaisiais metais ir apeliantei nebuvo užkirsta galimybė kreiptis dėl gauto ir grąžinto finansavimo perkėlimo kitiems biudžetiniams metams.
80. Kaip minėta, rangos sutartis po minėto rašto pateikimo šalių susitarimu buvo pratęsta iki 2020 m. pabaigos, tačiau nei iki nurodyto termino pabaigos, nei vėliau apeliantė nesiėmė jokių veiksmų dėl rangos darbų vykdymo kontrolės, nereiškė atsakovėms pretenzijų, dėl naujo finansavimo gavimo (nepanaudotų lėšų perkėlimo kitiems metams) į ŽŪM nesikreipė. Be kita ko, apeliantė, praėjus daugiau nei 2 metams nuo sutartyje numatyto termino pabaigos, teiravosi atsakovių apie darbų eigą, nors iki tol nesutiko atnaujinti darbų, kuriuos atsakovės sutiko užbaigti, jei ieškovė garantuos darbų apmokėjimą.
81. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, sprendžiant dėl atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, yra reikšminga tai, jog apeliantė neįrodė, jog viešojo pirkimo sąlygose ir (ar) vėliau jų pagrindu sudarytoje sutartyje buvo duomenys (sąlygos), kurie atsakovėms, vertinant pagal protingo ir apdairaus juridinio asmens (verslininko) elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl rangos darbų neatlikimo nustatytu terminu apeliantei gali atsirasti jos įrodinėjama žala ir atitinkamai atsakovių atsakomybės už žalos atsiradimą.
82. Taigi, apeliantės veiksmai (neveikimas) patvirtina, kad apeliantė suprato, jog neteks finansavimo, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl atsakomybė už dotacijos grąžinimą ŽŪM ir neperkėlimą kitiems biudžetiniams metams negali tekti atsakovėms, kurios rangos darbų neužbaigė dėl objektyvių priežasčių ir vėliau besikeičiančios apeliantės nenuoseklios pozicijos dėl darbų atnaujinimo. Taigi, apeliantė neįrodė žalos atsiradimo.
83. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nepagrįstai vadovaujasi apeliaciniame skunde išvardinta Lietuvos teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-245-407/2023), nes nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, t. y. nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo savivaldybei už valstybei grąžintą dotaciją, kuri buvo skirta valstybei priklausančio objekto remontui. Apeliantės nurodytose bylose buvo sprendžiama dėl nuostolių, atsiradusių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo savivaldybei priteisimo dėl negautos tikslinės dotacijos, skirtos konkrečiam savivaldybės projektui. Taigi, apeliantės nurodyta Lietuvos teismų praktika nėra taikoma nagrinėjamai bylai, nes bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos.
84. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas atsakovių priešieškinis dėl užstato grąžinimo, nes apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo argumentų su minėta teismo sprendimo dalimi ir neprašė panaikinti ar pakeisti sprendimo dalies dėl priešieškinio patenkinimo. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo savo iniciatyva revizuoti neskundžiamą sprendimo dalį ir peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
85. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas sprendime išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
87. Rekomendacijų 7 punktas reglamentuoja, kad civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
88. Ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovės įgijo teisę į į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
89. Atsakovės UAB „BEBRUSAI“ pateikta 2025 m. sausio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2025 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovė 2025 m. I ketvirtį apmokėjo advokatui 2 942,72 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikomas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės UAB „BEBRUSAI“ patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, atsakovei UAB „BEBRUSAI“ iš ieškovės priteisiamas 2 909,27 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BEBRUSAI“ (juridinio asmens kodas 167535580) iš ieškovės Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188766722) 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Neringa Švedienė
Vigintas Višinskis