Baudžiamoji byla Nr. 2K-67-511/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17772-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. kovo 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. U. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo I. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 641straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Iš I. U. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 255,39 Eur V. D. išmokėtos našlės pensijos.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nutartis, kuria nuteistojo I. U. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. I. U. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 27 d., apie 17.04 val. Utenoje, ties
gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), vairavo motociklą Suzuki GSX-R 750, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės jį vairuoti, viršijo leistiną greitį mieste, važiuodamas ne mažesniu kaip 81,2 km/h greičiu, ir kelyje atsiradus kliūčiai – pėsčiajam, nesulėtino greičio ir dėl to nesugebėjo apvažiuoti atsiradusios kliūties, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 128 ir 129 punktų reikalavimus, kliudė pėsčiąjį A. D., kuris nuo kūno sumušimo su daugybiniais skeleto ir kaukolės kaulų lūžiais ir galvos smegenų sužalojimo mirė.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis I. U. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 5 d. nutartį: panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. U. atsakomybei.
2.1. Kasatorius teigia, kad teismai be pagrindo nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, taip nesilaikydami suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu, jog vien dėl to, kad asmuo anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų ir kad dėl jo padaryto nusikaltimo kilo sunkūs padariniai, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011).
2.2. Dėl BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų sąlygų teismai nepagrįstai nusprendė, kad byloje nenustatyta laiduotojos patikimumą ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui patvirtinančių duomenų, atsižvelgę į duomenis apie jos administracines nuobaudas, nes R. U. negalėjo būti laikoma bausta administracine tvarka ir dėl to pripažinta netinkama laiduotoja praėjus terminui, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnis.)
2.3. Bylą nagrinėjusiai Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai L. Dumskienei pareikštas nušalinimas buvo grindžiamas tuo, jog ji priėmė sprendimą kasatoriaus administracinio teisės pažeidimo byloje, kuris turėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėja priėmė sprendimą nusišalinti, bet Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti teisėjos nusišalinimą, motyvuodamas tuo, kad jokių objektyvių duomenų, jog teisėjas yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas kaltinamojo atžvilgiu nepateikė nei kaltinamasis, nei jo gynėjas, tuo visiškai paneigdamas teisėjos L. Dumskienės valią ir siekį, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas būtų išspręstas teisingai. Taip teismai priėmę sprendimus dėl kasatoriaus administracinio teisės pažeidimo byloje ir jau iš anksto, dar net nepradėjus nagrinėti bylos, o tik remiantis prokuroro prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, užėmę konkrečią poziciją dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vėliau, išnagrinėjus bylą ir visapusiškai įvertinus visus duomenis, jos nebegalėjo pakeisti, nes būtų privalėję prieštarauti patys sau.
2.4. Teismai nevertino pripažintų nustatytomis faktinių aplinkybių, kad kasatorius visiškai pripažino kaltę ir dėl įvykusio eismo įvykio ir jo padarinių gailisi; techniniu požiūriu iš esmės eismo įvykis kilo dėl jo veiksmų, bet neblaivaus pėsčiojo veiksmai techniniu požiūriu taip pat buvo nepriimtini bei rizikingi ir priežastiniu ryšiu susiję su kilusiu eismo įvykiu; kasatoriaus kraujyje etilo alkoholio nerasta, o pėsčiojo kraujyje rasta 1,07 promilės, šlapime – 1,31 promilės etilo alkoholio; kasatorius ir nukentėjusieji 2015 m. spalio 23 d. sudarė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo; Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai 2015 m. spalio 26 d. pateikė prašymą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės; kasatorius anksčiau neteistas, į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, darbovietėje apibūdinamas teigiamai.
2.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nesilaikydami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir būdami šališki, padarė nepagrįstas išvadas, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 40 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1-4 punktus, 3 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai neatsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus šiais aspektais, tik formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie laikytini esminiais.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo I. Ū. kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras pažymi, kad kasatorius skundo argumentai nepagrįsti. Skunde nurodytoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011 nagrinėtas eismo įvykis nėra tapatus nagrinėjamam šioje byloje, nes kasatoriaus padarytas KET pažeidimas šiurkštesnis – jis žymiai viršijo leidžiamą mieste važiavimo 50 km/h greitį važiuodamas ne mažesniu kaip 81,2 km/h greičiu, žinojo kad motociklą vairuoja neturėdamas tam teisės. Nusikalstamos veikos padarymo metu kasatorius turėjo tris galiojančias nuobaudas, o po nusikalstamos veikos padarymo baustas du kartus už KET pažeidimus. Visa tai patvirtina, kad kasatorius nėra drausmingas eismo dalyvis, o padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė. Prokuroro manymu, šios aplinkybės teismams leido pagrįstai konstatuoti, kad nėra pagrindo manyti, kad I. Ū. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašių naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
3.2. Prokuroras nurodo, kad iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, jog siūlomai laiduotojai I. Ū. motinai R. U. buvo žinoma, kad teisė vairuoti transporto priemones I. Ū. buvo atimta 2015 m., ji nenurodė kaip galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Teismai tinkamai vertino ir tai, kad laiduotoja pati buvo bausta administracine tvarka, nes nors nuobaudos nebegaliojančios, šie duomenys apibūdina laiduotoją. Tačiau duomenys dėl šių administracinių nuobaudų teismams nebuvo pagrindinis argumentas R. U. neskirti laiduotoja. Įvertinus tai, kad kasatorius ir po nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, matyti, kad R. U. nedarė ir negali padaryti reikiamos įtakos sūnaus elgesiui.
3.3. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą ir atsakė į esminius argumentus. Byloje nėra jokių duomenų apie teismų šališkumą, o kasatoriaus argumentas, kad Panevėžio apygardos teismas nepatvirtino Utenos rajono apylinkės teismo teisėjos L. Dumskienės nusišalinimo, nėra besąlygiškas pagrindas laikyti, kad teismas buvo šališkas ir netinkamai išnagrinėjo bylą. Tai, kad I. Ū. netenkina teismų priimti sprendimai, nereiškia, kad jie nepagrįsti ar neteisėti.
3.4. Prokuroras teigia, kad nagrinėdami bylą teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, argumentuotai pasisakė, kodėl eismo įvykį sukėlusiam I. Ū. negali būti taikomos BK 40 straipsnio nuostatos, paskirdami bausmę tinkamai taikė BK 41 straipsnio nuostatas.
4. Nuteistojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 40 straipsnio taikymu
5. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes padarė neteisingas išvadas dėl BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų, kuriomis asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatymo.
5.1. BK 40 straispnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nustatomos visos šios sąlygos:
1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Sprendimo motyvai privalo būti aiškūs ir išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
5.3. Pirmosios instancijos teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės, kad I. U. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino žalą, patvirtino BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą.
5.4. Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
5.5. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog I. U. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pirmosios instancijos teismas pagrindė išsamiai įvertintais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad teismas įvertino ir nuteistojo kasaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, kad jis pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, dirba, teigiamai apibūdinamas. Tačiau teismas pagrįstai vertino ir kitus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, pagal kuriuos I. U. trylika kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimo padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, po nusikaltimo padarymo dar du kartus baustas už KET nesilaikymą, būdamas jauno amžiaus ir turėdamas trumpą vairuoto stažą, padarė šiurkščius KET pažeidimus. Šie duomenys sudarė pagrindą teismo išvadai, kad I. U. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Šio teismo priimtoje nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo skundo argumentus ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų.
5.7. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo taikymo galimybės I. U. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo išspręstas tinkamai, neatsietai nuo nuteistojo asmenį apibūdinančių aplinkybių bei jo veikos padarinių ir laiduotojo galimybių užtikrinti laidavimo tikslus. Priimto sprendimo motyvai nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti aptarus kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize, aprėpiančia visumą duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį, jo padarytą veiką, kaltės pripažinimą, gailėjimąsi dėl to, kas padaryta, taip pat dėl laiduotojo patikimumo ir jo galimybių daryti teigiamą įtaką kaltininkui visapusišku įvertinimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bei šiuo klausimu suformuota kasacinės instancijos teismo praktika. Dėl to darytina išvada, kad teismų sprendimuose BK 40 straipsnio reikalavimai tinkamai įgyvendinti.
Dėl skundo teiginių apie teismo šališkumą
6. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta teismo nešališkumo samprata. Teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti asmeniškai suinteresuotas, negali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyvusis nešališkumas dar vadinamas struktūriniu ar organizaciniu nešališkumu. Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-103-489/2015).
6.1. Tai, kad teismas, spręsdamas dėl laidavimo taikymo galimybės, įrodymus ir faktines aplinkybes įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas.
6.2. BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamoje byloje ši teisė nuteistajam ir jo gynėjui nebuvo varžoma. Kasatorius ir jo gynėjas pareiškė nušalinimą bylą pirmąja instancija nagrinėjusiai Utenos rajono apylinkės teismo teisėjai L. Dumskienei dėl to, kad teisėja prieš tai nagrinėjo kasatoriaus administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje priimtu sprendimu šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas rėmėsi nepatvirtindamas prokuroro prašymo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti I. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pareikšto nušalinimo teisėja L. Dumskienės priėmė 2016 m. balandžio 28 d. nutartį dėl nusišalinimo nagrinėjamoje byloje.
6.3. Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas S. Bagdonavičius 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi teisėjos L. Dumskienės nusišalinimo nepatvirtino, motyvuodamas, kad kitos to paties asmens bylos nagrinėjimas nėra BPK 58 straipsnio 1 dalyje numatytas teisėjo nušalinimo pagrindas, o jokių objektyvių duomenų, kad teisėjas yra asmeniškai iš anksto nusistatęs prieš kaltinamąjį ar tendencingas, nei kaltinamasis nei jo gynėjas nepateikė. Iš bylos matyti, kad išvados dėl teisėjos L. Dumskienės nešališkumo nagrinėjamoje byloje yra pagrįstos.
6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikantis BPK nustatytos tvarkos byloje toks nušalinimo klausimo išsprendimas, kai nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus teisėjo nušalinimo pagrindus, negali būti laikomas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų šališkumo patvirtinimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo I. U. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis