Civilinė byla Nr. e2-1814-897/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27167-2020-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.1;
2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 2.3.4.4.2; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,
sekretoriaujant Lilijai Miftachovai,
dalyvaujant ieškovei J. K.,
ieškovės atstovei advokatei Pelagėjai Stonkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui S. L. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio sūnaus D. L. ir nepilnamečio sūnaus D. L. gyvenamąją vietą kartu su motina J. K.; priteisti iš atsakovo S. L. nepilnamečio sūnaus D. L. ir nepilnamečio sūnaus D. L. išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai J. K., priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo visas turėtas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys kartu gyveno iki 2019 metų gruodžio mėnesio. Po to laiko ieškovė su vaikais išsikėlė ir gyvena skyrium. Nuo to laiko atsakovas su vaikais nebendrauja, jų nelanko, pas save neveža. Vaikų išlaikymas, priežiūra, ugdymas, jų laisvalaikis nuo to laiko yra išimtinai ieškovės rūpestis. Kadangi ieškovė su sūnumis gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, kuriame yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, sūnūs gyvena su ieškove nuo gimimo, ji visada juos išlaikė ir jais rūpinosi, prižiūrėjo, vaikai yra emociškai prie jos prisirišę, tarp ieškovės ir sūnų yra susiformavęs glaudus ryšys, todėl atsižvelgiant į tai, kad sūnūs yra mažamečiai, reikalaujantys nuolatinės priežiūros ir tokio amžiaus vaikams labiau yra reikalinga motinos globa ir rūpestis, todėl nepilnamečių sūnų D. ir D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas yra darbingas, tačiau jo darbo vieta ir gaunamo atlyginimo dydis ieškovei nežinomi. Ieškovė su sūnumis D. ir D. L., nepilnamete dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei globojama anūke A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi jos vardu registruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kito turto neturi. Ieškovė iki (duomenys neskelbtini) d. yra vaiko priežiūros atostogose ir vykdo individualią veiklą. Jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 300 Eur socialinė pašalpa, mokama kaip daugiavaikei šeimai, trims jos nepilnamečiams vaikams, dukrai E. K. jos tėvo A. K. mokamas 150 Eur išlaikymas, apie 1000 Eur individualios veiklos pajamos ir 372 Eur socialinės išmokos mokamos už globojamą anūkę A. V.. Ieškovė turi 22 762,29 skolinį įsipareigojimą „Swedbank“ AB pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo suteiktas būstui pirkti ir moka kas mėnesį įmokas bankui už suteiktą būsto kreditą. Sūnūs D. ir D. lanko (duomenys neskelbtini) darželį - mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Vaikai yra sveiki ir specialių poreikių neturi. Kiekvieno sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga virš 500 Eur suma. Šis išlaikymo dydis yra visapusiškai pagrįstas, objektyviai atitinkantis kiekvieno sūnaus poreikius. Kiekvieno sūnaus maistui išleidžiama bene didžiausia dalis lėšų, apie 100 Eur. Sūnums reikia valgyti įvairų, geros kokybės maistą, kad būtų užtikrintas geras jų vystymasis. Nemaža dalis lėšų yra skiriama kiekvieno vaiko lavinimosi priemonėms, žaislams - 30 Eur. Daug išlaidų yra skiriama vaikų rūbams, nes sūnūs auga, keičiasi jų rūbų, avalynės dydis, nuolat reikia atnaujinti avalynę, rūbus, keisti sezoninius drabužius, tad rūbams, avalynei kiekvienam vaikui reikia skirti bene 100 Eur. Nemažą sumą reikia skirti ir sūnų vaistams, gydymui susirgus, vitaminams, vaistams pas medikus, skiepams. Šios išlaidos sudaro apie 30 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui. Kiekvieną mėnesį išlaidos reikalingos higienos ir buitinėms reikmėms: skalbimo milteliams, šampūnams, muilams, dantų pastai, kremams ir kitoms higienos priemonėms. Jų pirkimui skiriama ne mažiau kaip 20 Eur per mėnesį kiekvienam. Šalių kiekvieno vaiko transportavimui kas mėnesį į reikalingas vietas (darželį, būrelius, susitikimus, gydytojus ir kt.) ieškovė naudoja kurą, kas papildomai kainuoja apie 40 Eur. Taip pat kas mėnesį vaikai vedami apsikirpti - 10 Eur. Be to, vaikų vasaros atostogoms kas mėnesį ieškovė turi taupyti ir atidėti kiekvienam bent po 40 Eur, laisvalaikiui (spektakliai, žaidimų kambariai, atrakcionai ir t.t. ) išleidžiama dar po 15 Eur, taip pat kas mėnesį ieškovė turi mokėti už būstui suteiktas komunalines paslaugas, būsto kredito įmokas, kas kiekvienam vaikui vidutiniškai sudaro 30 Eur. Mokestis už kiekvieno vaiko darželį sudaro 60 Eur. Išlaidos kiekvieno vaiko gimtadieniui, įvairios rinkliavos darželyje sudaro 25 Eur. Iš 500 Eur sumos atėmus vaikui mokamą 100 Eur socialinę pašalpą, kiekvieno vaiko išlaikymui be jos dar reikia skirti 400 Eur. Iš išvardintų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad kiekvieno sūnaus išlaikymui per mėnesį turėtų būti skiriama abiejų tėvų apie 400 Eur, kas atitinka vieno vaiko protingus poreikius. Ši suma vaiko išlaikymui per mėnesį nėra per didelė ir tėvų turtinės padėties atžvilgiu, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į atsakovo pareigą išlaikyti vaikus, į vaikų poreikius, būtinus ne tik minimaliai pragyventi, bet normaliai augti bei vystytis, iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. L. ir D. L. išlaikymui turėtų būti priteista po 200 Eurų kiekvienam kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės, pradedant mokėjimą nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei, vaikų motinai. Likusią išlaikymo sumą dengs ieškovė bei tenkins kasdieninius vaikų poreikius.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad faktiškai iširus bendram tėvų gyvenimui mažamečiai vaikai liko gyventi su mama, kuri jiems sudaro tinkamas gyvenimo, poilsio, ugdymo bei kitas sąlygas. Mama vaikais rūpinasi tinkamai, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama neprieštarauja vaikų interesams. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo atitinka nepilnamečių vaikų interesus, o ieškovės prašoma teikti po 200 Eur/mėn. suma galėtų būti pakankama mažamečių poreikiams patenkinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas pilnai
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų D. L. ir D. L. gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, tai yra tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras; aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ieškovės bei jos atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra pakankamos sąlygos nepilnamečiams sūnums vystytis ir augti. Nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios šalių sūnūs gyvena su motina, kuri nuolat vaikais rūpinasi, užtikrina jiems tinkamas sąlygas gyventi, augti, tobulėti, tuo tarpu atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, su vaikais nebendrauja, noro, kad vaikai gyventų su juo, neišreiškė. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nepilnamečių D. L. ir D. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina, ieškove J. K., jos gyvenamojoje vietoje, nes tai labiausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.174 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismų praktikoje orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 2016-04-08 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2017 punkte Nr. 19 nurodyta, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013), minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą kas metus indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis. Reikalavimas grindžiamas patiriamomis išlaidomis, t.y. kiekvieno sūnaus maistui išleidžiama apie 100 Eur, kiekvieno vaiko lavinimosi priemonėms, žaislams - 30 Eur, rūbams ir avalynei kiekvienam vaikui reikia skirti bene 100 Eur, vaistams, gydymui susirgus, vitaminams, vaistams pas medikus, skiepams - apie 30 Eur į mėnesį kiekvienam vaikui, higienos ir buitinėms reikmėms skiriama ne mažiau kaip 20 Eur per mėnesį kiekvienam, kurui - apie 40 Eur, kirpimui - 10 Eur. Be to, vaikų vasaros atostogoms kas mėnesį ieškovė turi taupyti ir atidėti kiekvienam bent po 40 Eur, laisvalaikiui (spektakliai, žaidimų kambariai, atrakcionai ir t.t. ) išleidžiama dar po 15 Eur. taip pat kas mėnesį ieškovė moka už būstui suteiktas komunalines paslaugas, būsto kredito įmokas, kas kiekvienam vaikui vidutiniškai sudaro 30 Eur. Mokestis už kiekvieno vaiko darželį sudaro 60 Eur. Išlaidos kiekvieno vaiko gimtadieniui, įvairios rinkliavos darželyje sudaro 25 Eur. Šiuo metu nepilnamečiais sūnumis rūpinasi tik ieškovė, padedama jos artimųjų, tuo tarpu atsakovas prie sūnų išlaikymo neprisideda, su vaikais nebendrauja, jokių vaikų priežiūros išlaidų nepatiria.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys turi sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui), tai, jog šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tuo tarpu ieškovės galimybės šiuo metu dirbti ir užsidirbti dėl vaikų priežiūros yra ribotos, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma sietina su minimalių vaikų poreikių tenkinimu, atsakovas nuolat neprisideda prie savo vaikų išlaikymo ir nebendrauja su sūnumis, dėl ko nepatiria vaikų priežiūros išlaidų, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų D. L. ir D. L. išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus priteisti išlaikymą mokėjimo. Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai. Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 108 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius 575 Eur išlaidas už teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 575 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 9,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos susidarė dėl atsakovui siųstų procesinių ir teismo dokumentų, todėl teismas šią išlaidų sumą priteisia iš atsakovo valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p. teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina, ieškove J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (t.y. (duomenys neskelbtini)) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė J. K., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 108 Eur (šimtą aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,07 Eur (devynis eurus ir 07 ct.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Tamulevičienė