Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-01][nuasmenintas nutarimas byloje][AN2-41-873-2024].docx
Bylos nr.: AN2-41-873/2024
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Administracinių nusižengimų teisena



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-41-873/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00996-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

 (S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

2024 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

        Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena A. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

 

        Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I.                      Bylos esmė

 

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. rugpjūčio 21 d. buvo gautas VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjos G. V. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui A. R. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, žinodamas savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui A. R. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, žinodamas apie savo finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (2022 m. rugsėjo 5 d. – 5 639,55 Eur dydžio įsiskolinimą (1 527,16 Eur mokestinė nepriemoka ir 4 112,39 Eur pradelsta pagal paskolos sutartį), o 2023 m. vasario 4 d. – 124 301,38 Eur dydžio įsiskolinimą (123 836,57 Eur mokestinė nepriemoka ir 464,71 Eur pradelsta pagal paskolos sutartį), atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (L., E. P., V., D. B., R. B., Š., S., UAB „T.“, P, AB „T.“, G. S., T. B., I. L., O. ir V. U.) ir neužtikrino, kad būtų laikomasi 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI teises.

        3. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. R. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad A. R., vykdydamas notaro funkcijas, nėra nei juridinio asmens vadovas, nei kitas atsakingas asmuo, todėl nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo specialaus subjekto kategoriją. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad neegzistuoja būtinas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis – subjektas.

 

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

 

        4. Apeliaciniu skundu VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą, pradėtą teiseną A. R. atžvilgiu atnaujinti bei grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

        4.1. Nesutinkama su skundžiamo nutarimo argumentu, kad nagrinėjamu atveju A. R. nepatenka į ANK 120 straipsnyje numatyto specialaus subjekto kategoriją. VMI vertinimu, A. R., vykdydamas individualią veiklą, turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio nuostatas kaip kitas atsakingas asmuo. Nurodo, kad jeigu būtų vertinama priešingai, t. y. taip, kaip nurodoma nutarime, reikštų, kad individualią veiklą vykdančių asmenų, pažeidžiančių CK 6.9301 numatytą imperatyvą laikytis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, veiksmai būtų neįvertinti ir būtų neužkirstas kelias individualią veiklą vykdantiems asmenims nesilaikyti CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir ateityje.

4.1.1. Dėsto, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, apibendrindamas byloje surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pripažino, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 2 straipsnio nuostatas – notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro statusas yra dvejopas, jis yra ne tik valstybės įgaliotas asmuo, kurio veikla yra susijusi su viešųjų funkcijų vykdymu, bet notaras taip pat verčiasi profesine veikla – teikia teisines paslaugas. Pažymi, kad A. R. vykdoma veikla priskiriama fizinių asmenų vykdomai individualiai veiklai, kaip profesinė veikla. A. R. veiklą vykdo nuo 2006 m. lapkričio 6 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

4.1.2. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 punktą individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Vykdydamas individualią veiklą mokesčių mokėtojas privalo mokėti: gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei priklausomai nuo pajamų dydžio gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį.

4.1.3. Atkreipia dėmesį, kad mokesčių mokėtojas turi konstitucinę pareigą sąžiningai mokėti mokesčius. Mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Pažymi, kad nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.  

4.1.4. Pažymi, kad pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nurodo, kad paminėta norma yra blanketinė, kurios turinio elementai yra nurodyti kitame teisės akte, t. y. CK 6.9301 straipsnyje.

4.1.5. Akcentuoja, kad CK 6.9301 straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarką. Tokiu būdu siekiama išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą.

4.2. Pabrėžia, kad A. R. turi atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Šiaulių banke, taip pat naudojasi (duomenys neskelbtini) notarų biuro vardu atidaryta sąskaita Šiaulių banke. Nurodo, kad ir pastarosios sąskaitos kortelės turėtojas yra A. R.. Skunde akcentuojama, kad tik A. R. turėjo galimybę atlikti pareiškime nurodytus mokėjimus ir tik A. R. yra atsakingas už ANK 120 straipsnio numatyto pažeidimo padarymą.

4.3. Pažymi, kad A. R., kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, yra keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai, tačiau nagrinėjamu atveju A. R., būdamas skolingas valstybės biudžetui ir žinodamas apie pradelstus įsipareigojimus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais bei vykdė pirkimus, nesilaikydamas CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pažeidė kreditoriaus VMI teises ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Pažymi, kad jei A. R. būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta.

4.4. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą, ne tik pažeidė taikytinas teisės normas, bet ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose administracinių nusižengimų bylose, todėl šis nutarimas yra naikintinas. Cituoja sprendimus administracinių nusižengimų bylose: Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį byloje Nr. AN2-86-493/2023, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarimą byloje Nr. A6-435-960/2023, Šiaulių apylinkės teismo nutarimą byloje Nr. A6-371-1138/2022. Pažymi, kad apibendrinus teismų praktiką panašiose administracinių nusižengimų bylose, galima daryti išvadą, kad analogiškais atvejais, individualią veiklą vykdančių administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

 

III. Apygardos teismo argumentai ir išvados

 

        Apeliacinis skundas tenkintinas.

        6. Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamo nutarimo išvada, jog (duomenys neskelbtini)notarų biuro notaras A. R. nėra tinkamas subjektas, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies reikalavimus patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šios bylos aplinkybėmis, aktuali ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvi veika – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

8. Pagal Notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notariato įstatymo 21 straipsnyje „Notaro biuro darbo organizavimas“ numatyta, kad notaras dirba savarankiškai ir yra ekonomiškai nepriklausomas,  savo nuožiūra priima į darbą jam reikalingus biuro darbuotojus, moka jiems atlyginimą, įsigyja biuro patalpas ar jas nuomoja, perka reikiamą inventorių ir kitus reikmenis. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A. R., vykdydamas notaro funkcijas, nuo 2006 m. lapkričio 6 d. veikia individualios veiklos pagrindais (b. l. 5). Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, vykdydamas individualią veiklą mokesčių mokėtojas privalo mokėti einamuosius mokesčius: gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo įmokas, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei priklausomai nuo pajamų dydžio gali atsirasti prievolė mokėti pridėtinės vertės mokestį.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. R. turi neįvykdytų su profesine veikla susijusių mokestinių įsipareigojimų VMI. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2022 m. rugsėjo 5 d. išrašo duomenimis, A. R. turėjo šias mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs: 1 258,22 Eur gyventojų pajamų mokesčio (1 152,18 Eur mokestis ir 106,04 Eur delspinigiai), 157,94 Eur pridėtinės vertės mokesčio (delspinigiai), 111 Eur ANK baudą. A. R. mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2022 m. rugsėjo 5 d. iš viso sudarė 1 527,16 Eur. A. R. nemokestines prievoles 2022 m. rugsėjo 5 d. sudarė: 3 711,79 Eur – mokestinių paskolų sutartys, 35,00 Eur – padidintos palūkanos, 8,79 Eur – palūkanų delspinigiai, 356,81 Eur – palūkanos, iš viso – 4 112,39 Eur (b. l. 19). VMI duomenimis, A. R. 2023 m. vasario 4 d. turėjo šias mokestines prievoles, kurių mokėjimo terminas suėjęs: 45 582,58 Eur gyventojų pajamų mokesčio (44 047,75 Eur mokesčio ir 1 534,83 Eur delspinigių), 78 253,99 Eur pridėtinės vertės mokesčio (75 655,60 Eur mokesčio ir 2 598,39 Eur delspinigių). Iš viso A. R. mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma 2023 m. vasario 4 d. sudarė 123 836,57 Eur. A. R. nemokestinės prievolės 2023 m. vasario 4 d. sudarė 464,71 Eur (380,27 Eur – padidintos palūkanos, 13,92 Eur – palūkanų delspinigiai, 70,52 Eur – palūkanos) (b. l. 35). VMI nustatė, kad A. R. gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. gegužės 3 d., pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka – nuo 2020 m. sausio 28 d. Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu VMI atstovė O. A. paaiškino, kad mokestinė nepriemoka nurodytai dienai reiškia, kad tuo metu A. R. buvo skolingas ne tik pagal mokestinės paskolos sutartį, bet ir einamuosius mokesčius (b. l. 88). VMI pateiktais duomenimis, su A. R. nuo 2015 m. m. birželio 12 d. buvo sudaryta 10 mokestinės paskolos sutarčių, kurios buvo nutrauktos dėl jų nevykdymo arba pasibaigimo, VMI 2022 m. kovo 18 d. buvo sudariusi su mokėtoju mokestinės paskolos sutartį dėl 133 624,56 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, pagal kurią mokėtojas įsipareigojo mokėti po 3 711,79 Eur kiekvieną mėnesį nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 20225 m. vasario 25 d., tačiau mokėtojas nevykdė mokestinės paskolos sutarties sąlygų ir VMI 2023 m. vasario 3 d. sprendimu ši sutartis buvo nutraukta. Pateiktais duomenimis, paskutinė 1 000 Eur įmoka pagal mokestinės paskolos sutartį buvo sumokėta 2022 m. gruodžio 29 d. Nutraukus mokestinės paskolos 2022 m. kovo 18 d. sutartį, VMI tęsė išieškojimo veiksmus (nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojų sąskaitos (sąskaitų) 2023 m. gegužės 15 d. – 117 88,94 Eur, 2023 m. birželio 22 d. – 4 274,45 Eur, 2023 m. birželio 26 d. – 207,29 Eur, 2023 m. liepos 4 d. – 32,88 Eur), tačiau mokestinė priemoka liko nepadengta. 

10. VMI duomenimis, A. R. turi atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) Šiaulių banke, taip pat naudojasi (duomenys neskelbtini)notarų biuro vardu Šiaulių banke atidaryta sąskaita (duomenys neskelbtini). VMI, išnagrinėjusi piniginių lėšų judėjimą šiose banko sąskaitose bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. vasario mėnesio, nustatė, kad A. R., turėdamas mokestinę nepriemoką (taip pat būdamas pradelsęs mokėjimą pagal mokestinės paskolos sutartį), atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais: L. (120 Eur), E. P. (dalinis palūkanų mokėjimas, 120 Eur), UAB „V.“ (46,30 Eur), D. B. (palūkanų mokėjimas pagal paskolos sutartį, 600 Eur, 600 Eur), R. B. (sąskaitos papildymas, 50 Eur, 140 Eur, 300 Eur, 100 Eur), Š. (dalinis kredito dengimas, 440 Eur, 100 Eur, 400 Eur), UAB  „S.“ (pirkinys, 127,50 Eur), UAB „T.“ (437,37 Eur), P. (suminė šeimos sąskaita, 230 Eur, 300 Eur, 400 Eur), AB „T.“ (110,40 Eur), G.  S. (už buto nuomą, 1 100 Eur, 450 Eur, 500 Eur), UAB „O“ (pirkinys, 174,82 Eur), V. U. (pagal vekselį, 4 300 Eur) (b. l. 1–2). 

11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, A. R. 2023 m. vasario 25 d. kreipėsi į VMI ir pateikė prašymą dėl 118 802,11 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2028 m. vasario 25 d. (b. l. 36–38), pridėjo kreditorių sąrašą, kuriame nurodė, kad 2023 m. vasario 25 d. turi 13 000 Eur įsiskolinimą UAB „G“ pagal patalpų nuomos sutartį (b. l. 39). Akivaizdu, kad notaras A. R. neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pateikdamas prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, pats deklaravo lėšų atsiskaitymui su kreditoriais trūkumo faktą. Darytina išvada, kad A. R., kaip mokesčių mokėtojas, turėdamas mokestinę prievolę VMI, t. y. būdamas skolingas valstybės biudžetui bei neturėdamas pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nustatytą  CK 6.9301 straipsnyje, pirmenybę teikdamas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Apygardos teismo vertinimu, A. R., būdamas mokesčių mokėtoju, veikiančiu individualios veiklos pagrindais, privalo, be kita ko, laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Minėtų reikalavimų nesilaikymas mokesčių mokėtojui notarui, vykdančiam individualią veiklą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip kitam atsakingam asmeniui. Pažymėtina, kad formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalies subjektas (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2023). Konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną, padarė neteisingą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras A. R. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas subjektas ir negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.9301 straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos.

13. VMI pateiktais duomenimis, A. R. bylai aktualiu laikotarpiu gavo įplaukas iš klientų (pavyzdžiui, iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 26 d. gavo 1 305, 06 Eur, 2022 m. spalio 10 d. – 1 117,58 Eur, 2022 m. spalio 28 d. – 1 906, 22 Eur, 2023 m. gegužės 25 d. – 1 408,99 Eur), taigi turėjo galimybę padengti dalį mokestinės prievolės VMI. Visgi, kaip aptarta anksčiau, A. R. sąmoningai prioritetą teikė pirkiniams įsigyti ir kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. R. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriumi – VMI, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai A. R. veikoje pasitvirtino.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

14. Nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, yra būtina nuspręsti dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. VMI 2023  m. rugpjūčio 18 d. pareiškime prašė A. R. paskirti ANK 120  straipsnio 1 dalyje nustatytą baudos vidurkį –  2 200 Eur baudą. A. R. atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. A. R. yra dirbantis, duomenų apie jo teistumus ar administracinius nusižengimus byloje nėra. Apygardos teismas sprendžia, kad VMI siūloma sankcijos vidurkio dydžio nuobauda yra tinkama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti.

Dėl papildomo apeliacinio skundo prašymo

15. Apeliaciniame skunde VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėja G. V., be kita ko, prašo nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl nėra tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

        panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje:

        A. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 2 200 Eur dydžio baudą.

        Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

 

 

Teisėja                Nijolė Žimkienė