Baudžiamoji byla Nr. 1-1338-1131/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09861-2021-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,
sekretoriaujant Dianai Abent,
dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui,
kaltinamajam A. M. (A. M.) ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,
nukentėjusiajai T. M.,
vertėjaujant Helenai Žemaitel,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, latvis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (direktoriumi), anksčiau teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 13 d nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį 15 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir A. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam paskirta galutinė 8 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 45 parų arešto bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir nustatytas mokėtinas baudos dydis – 58 MGL (2900 Eur), bauda sumokėta;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, A. M. paskirtina galutinė 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą; gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, A. M. sutinkant. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi A. M. paskirta papildoma pareiga – probacijos laikotarpiu dalyvauti psichologo konsultacijose,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. 2021 m. kovo 22 d. apie 23.00-24.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tyčia laikydamas savo sutuoktinę nukentėjusiąją T. M. stipriai suėmęs už jos dešinės rankos žasto ir vieną kartą tyčia suduodamas nukentėjusiajai ranka į veidą – kairį skruostą, sukėlė T. M. fizinį skausmą.
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. M. 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislą – automobilio krano tipo modelį į savo šeimos narę, sutuoktinę T. M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmą.
A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl 2021 m. kovo 22 d. veikos kaltę pripažįsta, tačiau dėl 2021 m. kovo 31 d. veikos – ne. 2021 m. kovo 22 d. buvo vyresnio sūnaus gimtadienis, jie su žmona susibarė ir, kiek jis pamena, laikė ją už rankos, o ji sakė dalykus, kurių jis nenorėjo girdėti ir norėjo ranka užspausti jai burną. Ji bandė priešintis ir nutiko taip, kad jis trenkė ranka jai per skruostą, tai nutiko ne specialiai. Bandė atsiprašyti, daugiau nieko nebuvo. Norėjo tik uždengti burną, bet ji pasijudino ir gavosi taip, kad trenkė per veidą vieną kartą. Jie barėsi dėl pinigų, kad bus vaiko gimtadienis, kad nebus jokios šventės, iš to kilo konfliktas. Buvo blaivus. Savo elgesį vertina neigiamai, galisi, žmonos atsiprašė. 2021 m. kovo 31 d. savo žmonos T. M. nemušė, žaislo į rankas neėmė. Tądien jie susibarė, jis sudaužė žmonos telefoną, nes jame pamatė sutuoktinės mamos žinutes, kurios jam nepatiko, bet fizinio konflikto nebuvo. Buvo neblaivus, tą dieną gėrė alų, gal 6-8 butelius, ofise. Savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsimena. Tuo momentu tikrai neprisiminė 2021 m. kovo 31 d. įvykio aplinkybių. Jis pasikalbėjo su žmona, pasidarė bylos kopijas, nors buvo neblaivus, tačiau nevisiškai girtas, prisimena įvykio detales ir yra tikras, kad savo žmonos nemušė. Tie parodymai niekuo nesiskiria nuo dabar duodamų paaiškinimų, todėl šiandienos parodymai yra tikrai teisingi. Paaiškino, kad prokuroras parašė, jog 2021 m. kovo 31 d. jis sudavė žmonai žaislu, tačiau žmona sako, kad jis metė žaislą. Tai yra didelis žaislas, jei juo trenkti į kažkurią kūno vietą, liks mėlynės ir žaislas subyrės, tačiau pagal žmonos nuotraukas tie sužalojimai yra likę nuo 2021 m. kovo 22 d. įvykio, 2021 m. kovo 31 d. smurtavimo pėdsakų nėra likę. Jis prisimena 18.00 val. konfliktą, žadėjo negerti, tada ji iškvietė jam policiją. Kai atvyko policija, ji galimai pasimetė, todėl viską taip pasakė. Po ginčo jis dar išgėrė, po to nieko neatsimena, bet į žmoną žaislo tikrai nemetė, nemušė jos. Galėjo paimti tą žaislą, kad patrauktų ar padėtų kažkur, bet žmonos nemušė. Iki konflikto buvo darbe, prisimena, kaip buvo darbe, kaip grįžo namo ir dėl ko įvyko konfliktas. Į alkotesterį pūtė išgėręs visą alaus kiekį, kurį tądien išgėrė, apie 4 litrus. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l (b. l. 45-46), kaltinamasis paaiškino, kad jis žmonai netrenkė kranu, tačiau galėjo būti, jog metė kraną į žmonos pusę ar kad juo mosavo. Žaislo detalė galėjo užkabinti žmoną, tačiau to krano tikrai į žmoną nemetė. Apie šį įvykį su žmona nekalbėjo. Galėjo būti, kad rinko žaislus po vaiko ir žmona kažką pasakė, tada iš pykčio galėjo užsimoti ar mesti tą žaislą į žmoną. Jie kalbėjosi apie tai, kad buvo tas įvykis, apie pačius veiksmus nesikalbėjo. Jis prašė jos nesibarti, bet už plaukų netampė, gal netyčia ir buvo suėmęs, bet netampė. Taip, kaip 2021 m. kovo 22 d. nutiko, anksčiau niekada nėra naudojęs smurto prieš savo žmoną. Galėjo už rankos sugriebti, bet tokio smurto kaip minėtą dieną niekada nenaudojo.
Nukentėjusioji T. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vyras (A. M.) pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus nuo lapkričio mėnesio. Ji išėjo dirbti į antrą darbą, nes vyras nuolat gerdavo ir jo prašyti pinigų buvo beprasmiška. 2021 m. kovo 22 d. jis buvo blaivus, jie išėjo pasivaikščioti, pavalgė, 22.00 val. nuėjo gulti, tačiau su vyru sukonfliktavo dėl pinigų, susistumdė, ji pradėjo jam kalbėti negražius dalykus. Atėjo pas jį į miegamąjį, pradėjo negražiai jo atžvilgiu kalbėti, jis pradėjo ją stumti iš kambario, kad nekalbėtų, taip ir įvyko konfliktas. A. M. bandė ją išstumti, ji bandė ištrūkti. Gal tas jo smūgis ir netyčinis buvo, jis prisilietė prie veido, o ji gal bandė išsisukti, negali pasakyti, kad jis specialiai ją mušė, tačiau jautė nežymų skausmą. Mėlynė buvo ant skruosto. Sužalojimai buvo padaryti 2021 m. kovo 22 d. Įvykio niekas nematė. 2021 m. kovo 22 d. vyras buvo blaivus. Ji gali atpažinti, kada vyras yra neblaivus, net jei yra išgėręs vieną butelį. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-52), ji juos patvirtino, ir paaiškino, kad duoti parodymai yra teisingi, kadangi 2021 m. kovo 22 d. buvo konfliktas. Dėl 2021 m. kovo 31 d. paaiškino, kad grįžo su vaiku po darbo, 18.00 val. turėjo būti pas logopedą, kai ji atvažiavo, vaikas su jos telefonu sėdėjo ant sofos, o ji buvo virtuvėje. Kadangi telefonas buvo vaiko rankoje, vyras pamatė, kad mama atsiuntė žinutę ir buto nuotraukas. Jis labai supyko ir sudaužė telefoną, ji girdėjo metamo į sieną telefono garsą. Susibarė su vyru, jis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smūgio nebuvo, jis jai netrenkė. Jautė smūgį žaislo detale. Neprisimena, ar jautė skausmą, kai jai pataikė žaislo detale. Vyras buvo girtas ir išstūmė ją į koridorių bei užrakino duris, ji bandė skambinti į duris, bet jis sugadino skambutį. Jis stūmė ją paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė. Ji po logopedo jau namo nebegrįžo. Paaiškino, kad dabar įvykio aplinkybes atsimena geriau nei tuo momentu, kadangi tuo metu norėjo pikčiau kažką pasakyti. Nebesinorėjo grįžti į tokius namus. Ji norėjo, kad jos vyrą bent kuriam laikui apribotų nuo jų, todėl parašė pareiškimą. Ji neapkentė jo alkoholio vartojimo ir naudojamo smurto. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, parodymai buvo duoti iš karto po įvykio, buvo streso būsenoje, negali pasakyti, kad teismas gali vadovautis šiais parodymais. Buvo pikta dėl vyro, nes jis vartojo alkoholį. Konfliktai su vyru būdavo tik žodiniai, smurto jis nėra naudojęs. Į policiją kreipėsi, nes buvo pavargusi nuo jo gėrimo. Kai jis išgėręs, jis nepadeda su vaikais, jų jaunesnysis vaikas yra (duomenys neskelbtini), jam reikia daugiau priežiūros, o vyras, būdamas neblaivus, niekuo nepadėdavo. Fizinį skausmą ir agresiją sukėlė alkoholis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l 45-46), ji juos patvirtino. Dėl pirmo atvejo ji niekur neskambino, o dėl antro atvejo ji vaiką nuvežė pas logopedą, tuomet atvažiavo mama, paskatino kreiptis į policiją, tada pati nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl abiejų įvykių. Dėl smurto šeimoje turėjo kreiptis į vaikų teises, dabar jie abu lankosi pas mediatorių, nori išsaugoti santuoką. Sekasi gerai, kai yra trečias žmogus iš šalies, kuris supranta situaciją, juos konsultuoja tiek teisiniais, tiek bendravimo klausimais. Jeigu vyras išvyktų į pataisos namus, vaiko reabilitacijos nebūtų kam apmokėti. Reabilitacija kainuoja apie 1500 Eur per mėnesį. Be reabilitacijos visas vaiko raidos progresas sustotų. Vaikas taip pat yra alergiškas, turi neįgalumą, jam reikalinga priežiūra. Paaiškino, kad apie įvykio aplinkybes nesikalbėjo, daugiau kalbėjo apie tai, kaip nusigyveno iki tiek, kad reikia policijos įsikišimo. Civilinio ieškinio nereikš.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis A. M. parodė, kad įvykio detalių jis neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Tarp jų su žmona kurį laiką tvyro įtampa dėl finansinių reikalų, tačiau iki smurto niekada neprieidavo. Prieš savaitę buvo apsipykę ir susistumdė, tačiau jokio fizinio smurto nebuvo. Mano, kad jeigu būtų smurtavęs, jie 15 m. nebūtų kartu išgyvenę. 2021 m. kovo 31 d. įvykio jis tikrai neatsimena, gali būti, kad dėl išgerto alkoholio kiekio, todėl nei patvirtinti, nei paneigti pranešime apie įtarimą išdėstytų teiginių negali. Jis netiki, kad savo žmonai galėjo suduoti žaislu, taip pat tampyti už plaukų, nes tai ne jo būdas. Atsimena tik, kad išėjo į darbą, ten išgėrė 6 skardines alaus. Po to grįžo namo. Kelintą valandą grįžo, pasakyti negali. Po to atsimena, kad jį pažadino policijos pareigūnai, kurie liepė apsirengti bei pristatė į policijos įstaigą. Daugiau nieko apie įvykį papasakoti negali. Dėl viso šio įvykio labai gailisi (t. 1, b. l. 83).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo prisipažįsta visiškai. Dėl 2021 m. kovo 31 d. įvykio paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmos apklausos metu, tuos parodymus tvirtina ir prašo jais vadovautis. Papildyti gali tik tiek, kad galėjo viskas būti taip, kaip sako žmona, tačiau pasikartos, kad įvykio detaliai neatsimena. Dėl 2021 m. kovo 22 d. įvykio paaiškino, kad labai detaliai įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau pastaruoju metu santykiai su žmona prasti dėl jo finansinių problemų. 2021 m. kovo 22 d. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, ji pradėjo ant jo šaukti, jis nenorėjo apie tai kalbėti ir nesusivaldęs sugriebė ją už dešinės rankos žasto, norėdamas, kad ji nutiltų vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės skruostą. Jam atrodė, kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau kitą dieną matė ant žmonos veido mėlynę. Po to įvykio jis žmonos atsiprašė, tačiau ji nesutiko atleisti, dėl to santykiai dar pablogėjo. Jis nesiekė sukelti savo žmonai fizinio skausmo, tačiau situacija gavosi tokia, kad nesusivaldė ir viskas įvyko lyg netyčia. Po to sužinojo, kad ji ieškosi naujo buto ir ketina išsikelti, santykiai tarp jų pašlijo dar labiau. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta T. M. paaiškino, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 17.30 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), nuskubėjo į virtuvę. Tuo metu kol ruošė maistą, sūnui davė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kad jis galėtų žiūrėti animacinius filmukus. Prieš tai kambaryje jau buvo ir jos sutuoktinis A. M. Gaminant maistą, ji išgirdo garsą, panašų į dūžį, ir kaip jos sutuoktinis pradėjo šaukti. Kai atbėgo į virtuvę, vienoje rankoje jis laikė vaikišką žaislą, t. y. automobilio krano tipo modelį, kurį metė į ją. Minėtas daiktas dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Taip pat jai ir sutuoktiniui būnant virtuvėje, jis rankomis suėmė už jos plaukų ir juos pradėjo tempti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių A. M. veiksmų, jis rankomis išstūmė ją iš virtuvės patalpos į koridorių, o iš buto – į bendro naudojimo laiptinę. Viso konflikto metu sūnus buvo svetainės kambaryje ir nieko nematė. Stovėdama bendro naudojimo laiptinėje skambino į buto duris, tačiau A. M. jų neatidarė, taip pat jis sulaužė durų skambučio mechanizmą. Ji A. M. pasakė, kad turi vykti su sūnumi pas logopedą-specialistą. Tuo metu jis atidarė duris ir ji užėjo į butą. Pasakiusi sūnui, kad jis laiptais leistųsi į apačią, pamatė, kad A. M. paėmė dulkių siurblį (robotą) ir jį metė į ją, tačiau nepataikė, o ji tuo metu išbėgo iš buto. A. M. nuolatos prieš ją naudoja fizinį smurtą, rankos kumščiais suduoda jai į įvairias kūno vietas, rankas, galvą, pilvo sritį. Ant jos kūno yra matomi įvairūs sužalojimai ir sumušimai. Visais atvejais, kai tarp jų įvyksta konfliktai, jų vaikai to nemato, nes jie nueina į savo kambarį. Pastaruoju metu ji ieško naujo buto, kad galėtų išsikelti su vaikais. A. M., būdamas namuose, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ir kartais tai daro prie jų vaikų. Anksčiau dėl prieš ją naudojamo fizinio smurto ji į policiją nesikreipė. A. M. prieš jų abu sūnus fizinio smurto nenaudoja. Kadangi šiandien, t. y. 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val., jis jai sudavė metaliniu žaislu į galvos sritį ir tampė už jos galvos plaukų bei sukėlė jai fizinį skausmą, ji atvyko į policijos komisariatą dėl pareiškimo surašymo. Dėl jai sukelto fizinio skausmo jai padaryta fizinė žala (b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta T. M. parodė, kad sutuoktinis A. M. prieš ją smurtą naudoja ne pirmą kartą. Anksčiau niekada nekvietė policijos, tačiau po paskutinio atvejo tiesiog nebeiškentė. Prieš ją A. M. buvo panaudojęs smurtą apie 7 kartus. Savaitę iki paskutinio įvykio, t. y. 2021 m. kovo 22 d., jiems būnant namuose, (duomenys neskelbtini), ji buvo virtuvėje, pirmajame aukšte, jos vyras buvo antrajame aukšte, vaikai jau miegojo. Galimai apie 23-24 val. jis nusileido į virtuvę ir pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo dieną. Ji atsakė, kad buvo apžiūrėti buto, kadangi žada su juo skirtis ir išsikraustyti su vaikais. Tai išgirdęs, jis labai supyko ir sugriebė ją už dešinės rankos žasto bei pradėjo ja vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu išsilaisvino iš jo rankos ir jį pastūmė, norėdama nuo jo pabėgti, tačiau jis tuo metu savo dešinės rankos delnu smogė jai į veidą – kairės pusės skruostą. Smūgis buvo tikrai labai stiprus, jautė stiprų fizinį skausmą. Po to jis nedelsiant nuėjo į savo kambarį antrame aukšte, o ji iš šaldiklio pasiėmė ledo ir sėdėjo su ledu prie veido. Dėl šio įvykio ji policijos nekvietė, nes jai buvo gėda, kad jos šeima pasiekė tokią situaciją. Kitų smurtinių įvykių aplinkybių, kai jos vyras prieš ją naudojo smurtą, ji jau nebeprisimena, bet viskas vykdavo panašiai, vyras netekdavo savitvardos dėl to, kad ji nori išsiskirti bei ieškosi atskiro buto. Nepaisant to, kad ant veido ir rankos yra likę mėlynės, ji į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė (t. 1, b. l. 51-52).
Iš 2021 m. kovo 31 d. T. M. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. M. vaikišku žaislu sudavė jai į galvos sritį, pakaušį, ir paėmęs rankomis už jos galvos plaukų, juos tampė, šiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, be to, jos vyras A. M. fizinį smurtą prieš ją naudoja ne pirmą kartą. Dėl jai sukelto fizinio skausmo jai padaryta fizinė žala (t. 1, b. l. 4).
Iš 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Š. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad susipažinęs su T. M. pareiškimu ir liudijimais, taip pat susipažinęs su kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pranešė įžvelgęs požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. T. M. nurodė patyrusi dar vieną smurto artimoje aplinkoje atvejį, galimai įvykusį 2021 m. kovo 22 d., apie 23.00-24.00 val., (duomenys neskelbtini), kai jos sutuoktinis A. M. laikė nukentėjusiąją suėmęs už dešinės rankos žasto ir vieną kartą sudavė nukentėjusiajai ranka į veidą (kairį skruostą), dėl to nukentėjusioji teigia jutusi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15-17).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. 20.00 val. registruotas įvykis, dėl kurio kreipėsi T. M., kuri nurodė, jog būnant namuose apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), vyras A. M. sudavė jai vaikišku žaislu per pakaušį, tampė jos galvos plaukus ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Vyras nuolat naudoja smurtą (t. 1, b. l. 21). Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) taip pat užregistruotas pranešimas apie minėtą įvykį (t. 1, b. l. 22).
Iš 2021 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiūros objektas yra dviejų aukštų daugiabučio tipo butas (duomenys neskelbtini). Į daugiabučio laiptinę patenkama nuo Kaminkelio gatvės pusės, pro metalines, šarvuotas duris su telefonspyne. Pro minėtas duris paėjus tiesiai, užlipama daugiapakopiais betoniniais laiptais į penktąjį aukštą. Dešinėje pusėje matomos šarvuotos durys su medžio apdailos plokšte, ant kurių yra skaičius su numeriu ,,38“. Apžiūros metu durys yra atrakintos, pro kurias įėjus į butą, priešais matomi daugiapakopiai mediniai laiptai. Šalia betoninės kambario atramos matomas geltonos spalvos, metalinis automobilio tipo krano modelis, kuris buvo paimtas ir supakuotas. Daugiau objektų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, nenustatyta ir neaptikta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 23-34).
Iš T. M. pakvitavimo matyti, kad daiktai – žaislinis plastikinis sunkvežimio modelis bei silikoninė vyriška apyrankė, puošta geltono metalo dirbiniais, jai grąžinti. Dėl to pretenzijų neturi. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 36-40).
Iš 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos nukentėjusiosios T. M. rankos bei veidas, ant kurių aiškiai matomos mėlynės. Ant nukentėjusiosios dešinės rankos, alkūnės srityje, matoma maždaug 5x3 cm dydžio mėlynė su patinimu; ant dešinės rankos žasto, peties srityje, matomos 4 ryškios mėlynės, apytiksliai 2x4 cm dydžio; ant nukentėjusiosios veido matoma mėlynė su patinimu ant kairiojo skruosto bei kairiajame paakyje. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 59, 61-64).
Iš 2021 m. kovo 31 d. 22.44 val. alkoholio matuoklio duomenų nustatyta, kad A. M. nustatytas 1,77 prom. girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 114).
Iš byloje esančio rašto matyti, kad A. M. 2021 m. balandžio 13 d. buvo grąžintas mobiliojo ryšio telefonas, pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 186).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Dėl 2021 m. kovo 22 d. A. M. nusikalstamos veikos
Byloje esančių įrodymų visuma dėl 2021 m. kovo 22 d. įvykio sudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. M. 2021 m. kovo 22 d. apie 23.00-24.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute tyčia laikydamas savo sutuoktinę nukentėjusiąją T. M. stipriai suėmęs už jos dešinės rankos žasto ir vieną kartą tyčia suduodamas nukentėjusiajai ranka į veidą – kairį skruostą, sukėlė T. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Jis paaiškino, kad 2021 m. kovo 22 d. tarp jo ir jo sutuoktinės kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, ji pradėjo ant jo šaukti, jis nenorėjo apie tai kalbėti, nesusivaldęs sugriebė ją už dešinės rankos žasto, norėjo ranka užspausti jai burną, nes nenorėjo girdėti, ką jam sako sutuoktinė, ji bandė priešintis ir nutiko taip, kad jis vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės skruostą. Jam atrodė, kad smūgis nebuvo stiprus, tačiau kitą dieną matė ant žmonos veido mėlynę. Nukentėjusioji tokius kaltinamojo, savo sutuoktinio, parodymus iš esmės patvirtino, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodydama, kad 2021 m. kovo 22 d. ji su vyru sukonfliktavo dėl pinigų, susistumdė, ji pradėjo jam kalbėti negražius dalykus. Atėjo pas jį į miegamąjį, pradėjo negražiai jo atžvilgiu kalbėti, jis pradėjo ją stumti iš kambario, kad nekalbėtų, taip ir įvyko konfliktas. A. M. bandė ją išstumti, ji bandė ištrūkti. Gal tas jo smūgis ir netyčinis buvo, jis prisilietė prie veido, o ji gal bandė išsisukti, negali pasakyti, kad jis specialiai ją mušė, tačiau jautė nežymų skausmą. Mėlynė buvo ant skruosto. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 51-52), ji juos patvirtino, ir paaiškino, kad duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad galimai apie 23-24 val. jos sutuoktinis nusileido į virtuvę ir pradėjo jos klausinėti, kur ji buvo dieną. Ji atsakė, kad buvo apžiūrėti buto, kadangi žada su juo skirtis ir išsikraustyti su vaikais. Tai išgirdęs, jis labai supyko ir sugriebė ją už dešinės rankos žasto bei pradėjo ja vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu išsilaisvino iš jo rankos ir jį pastūmė, norėdama nuo jo pabėgti, tačiau jis tuo metu savo dešinės rankos delnu smogė jai į veidą – kairės pusės skruostą. Smūgis buvo tikrai labai stiprus, jautė stiprų fizinį skausmą. Nors nukentėjusiosios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai nuoseklūs (teisme nurodė, kad sukonfliktavo dėl pinigų, jautė nežymų skausmą, ikiteisminio tyrimo metu – kad sukonfliktavo dėl ketinimo skirtis, jautė stiprų fizinį skausmą), tačiau jie skiriasi smulkmenose ir ne dėl esminių įvykio aplinkybių, šie nesutapimai reikšmės A. M. 2021 m. kovo 22 d. veiksmų kaip nusikalstamų kvalifikavimui įtakos neturi. Minėtus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Š. Š. tarnybinio pranešimo, 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiūros protokolo duomenys. Tai, kad kaltinamasis buvo savo sutuoktinę stipriai suėmęs už jos dešinės rankos žasto ir vieną kartą tyčia sudavė jai ranka į veidą – kairį skruostą, patvirtina 2021 m. balandžio 4 d. asmens apžiūros protokolo duomenys ir prie jo pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant nukentėjusiosios dešinės rankos, alkūnės srityje, yra maždaug 5x3 cm dydžio mėlynė su patinimu; ant dešinės rankos žasto, peties srityje, ? 4 ryškios mėlynės, apytiksliai 2x4 cm dydžio; ant nukentėjusiosios veido matoma mėlynė su patinimu ant kairiojo skruosto bei kairiajame paakyje. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog esant tokioms kaltinamojo A. M. padarytoms mėlynėms nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis tą vakarą buvo blaivus, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kadangi sutuoktinis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, ji gali atskirti, kai kaltinamasis yra išgėręs net labai nedaug alkoholio, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jų paaiškinimais, todėl laiko, kad minėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko būdamas blaivus.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nukentėjusiąją sugriebė už rankos ir sudavė jai į veidą netyčia, nespecialiai, norėdamas ją nutildyti ir nenorėdamas klausyti, ką ji jam sako, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad tarp jų įvyko konfliktas, jie susistumdė, ji bandė ištrūkti nuo jo ir taip įvyko, kad jis jai sudavė per skruostą. Teismo vertinimu, kaltinamasis, atlikdamas minėtus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą ir nors neatmetama, kad tokių pasekmių jis nenorėjo, suprato, kad dėl tokio jo veikimo gali būti nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Tai sudaro pagrindo spręsti, kad ši kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Konstatavus kaltinamojo netiesioginę tyčią, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis norėjo sukelti savo šeimos nariui fizinį skausmą. Šiame kontekste pažymėtina, kad šeimoje kilusios problemos negali būti sprendžiamos smurtu, o tokiu atveju, jeigu kaltinamajam nepatiko nukentėjusiosios elgesys, t. y. bandymasis aiškintis jų šeimos finansinę situaciją, kalbėjimas apie skyrybas, jis tiesiog galėjo iš tokios situacijos ,,pasitraukti“, išeiti į kitą kambarį ir pan. Aplinkybės, jog kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne siekiant sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, o ją užtildyti, nenorint girdėti jos sakomų žodžių, neturi reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi tikslas nėra vienas iš būtinųjų BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių; kaip jau minėta, jo veiksmų subjektyvioji išraiška įvertinta, teismui konstatavus, jos minėtus veiksmus kaltinamasis padarė netiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nurodyta A. M. tyčinė veika, šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta.
Dėl 2021 m. kovo 31 d. A. M. nusikalstamos veikos
Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, pripažintus įrodymais, susijusius su 2021 m. kovo 31 d. įvykiu, sprendžia, kad yra pagrindo konstatuoti kaltinamąjį A. M. padarius ir šią nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislą – automobilio krano tipo modelį į savo šeimos narę, sutuoktinę T. M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmą.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad konfliktas tarp jų įvyko ir 2021 m. kovo 31 d. Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad sutuoktinės nemušė, žaislo į rankas neėmė. Tądien jie susibarė, jis sudaužė žmonos telefoną, nes jame pamatė sutuoktinės mamos žinutes, kurios jam nepatiko, bet fizinio konflikto nebuvo. Tai yra didelis žaislas, jei juo trenkti į kažkurią kūno vietą, liks mėlynės ir žaislas subyrės. Galėjo paimti tą žaislą, kad patrauktų ar padėtų kažkur, bet žmonos nemušė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l (b. l. 45-46), kaltinamasis paaiškino, kad jis žmonai netrenkė kranu, tačiau galėjo būti, jog metė kraną į žmonos pusę ar kad juo mosavo. Žaislo detalė galėjo užkabinti žmoną, tačiau to krano tikrai į žmoną nemetė. Apie šį įvykį su žmona nekalbėjo. Galėjo būti, kad rinko žaislus po vaiko ir žmona kažką pasakė, tada iš pykčio galėjo užsimoti ar mesti tą žaislą į žmoną. Jis prašė jos nesibarti, bet už plaukų netampė, gal netyčia ir buvo suėmęs, bet netampė. Tą vakarą buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad šio įvykio nepamena, kadangi buvo neblaivus. Jis netiki, kad savo žmonai galėjo suduoti žaislu, taip pat tampyti už plaukų, nes tai ne jo būdas. Taip pat kaltinamasis nurodė ir tai, kad galėjo viskas būti taip, kaip sako žmona. Taigi iš kaltinamojo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad kaltinamasis neigia sudavęs vaikišku žaislu sutuoktinei, neigia ją tampęs už plaukų, nors neatmeta galimybės, kad tai jis galėjo padaryti netyčia – mesti žaislą į žmonos pusę ir taip juo pataikyti jai, netyčia suimti už plaukų, bet jų netampyti. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamuoju, kad jis įvykio detalių neatsimena, kadangi matyti, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, be to, jis turi problemų dėl alkoholio, kaip sutuoktinė nurodė, alkoholį vartojo jau nuo lapkričio mėn. ir tai natūraliai galėjo nulemti, jog jis įvykio aplinkybių nepamena.
Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. jos telefonas buvo pas jų sūnų, kol ji darė valgyti, jis žiūrėjo animacinius filmukus. Vyras pamatė, kad jos mama į telefoną, tuo metu buvusį pas sūnų, atsiuntė žinutę ir buto nuotraukas. Jis labai supyko ir sudaužė telefoną, ji girdėjo metamo į sieną telefono garsą. Susibarė su vyru, jis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smūgio nebuvo, jis jai netrenkė. Tačiau ji jautė smūgį žaislo detale. Neprisimena, ar jautė skausmą, kai jai pataikė žaislo detale. Vyras buvo girtas ir išstūmė ją į koridorių bei užrakino duris, ji bandė skambinti į duris, bet jis sugadino skambutį. Jis stūmė ją paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus nukentėjusiosios T. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l 45-46), ji juos patvirtino kaip teisingus, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad parodymai buvo duoti iš karto po įvykio, buvo streso būsenoje, negali pasakyti, kad teismas gali vadovautis šiais parodymais. Buvo pikta dėl vyro, nes jis vartojo alkoholį. Iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 17.30 val. grįžo į namus, nuskubėjo į virtuvę. Tuo metu kol ruošė maistą, sūnui davė jai priklausantį mobilaus ryšio telefoną, kad jis galėtų žiūrėti animacinius filmukus. Prieš tai kambaryje jau buvo ir jos sutuoktinis A. M.. Gaminant maistą, ji išgirdo garsą, panašų į dūžį, ir kaip jos sutuoktinis pradėjo šaukti. Kai atbėgo į virtuvę, vienoje rankoje jis laikė vaikišką žaislą, t. y. automobilio krano tipo modelį, kurį metė į ją. Minėtas daiktas dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Taip pat jai ir sutuoktiniui būnant virtuvėje, jis rankomis suėmė už jos plaukų ir juos pradėjo tempti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Po šių A. M. veiksmų, jis rankomis išstūmė ją iš virtuvės patalpos į koridorių, o iš buto – į bendro naudojimo laiptinę. Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu šiek tiek skiriasi, nors esminėse faktinėse detalėse sutampa, t. y. kad kaltinamasis supyko, nes pamatė į jos telefoną jos mamos atsiųstas žinutes su buto nuotraukomis, kad sudaužė jos telefoną, buvo paėmęs į rankas vaikišką žaislą, juo užsimojo ir jautė jai suduotą smūgį žaislo detale, buvo suėmęs už plaukų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji jau nurodžiusi, kad kaltinamasis atėjo į virtuvę su žaislu ir kažkaip užsimojo tuo kranu, bet smūgio nebuvo, jis jai netrenkė, tačiau ji jautė smūgį žaislo detale; neprisimena, ar jautė skausmą, kai jai pataikė žaislo detale; jis stūmė ją paėmęs už striukės, tai gal ir plaukus sugriebė. Teismas laiko, kad nukentėjusioji, patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo pačiu teisiamojo posėdžio metu, kaip minėta, įvykio aplinkybes aiškindama šiek tiek kitaip, bando sušvelninti savo sutuoktinio padėtį ir kaltinamojo smurtinius veiksmus, siekdama jam švelnesnių baudžiamosios atsakomybės padarinių, kadangi ji jam yra atleidusi ir jie bando išsaugoti šeimą, ėmėsi tam priemonių, lankosi pas mediatorę ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji savo parašu patvirtino, kad protokolas-pareiškimas surašytas teisingai (t. 1, b. l. 4, 7), papildomai ją apklausiant kaip liudytoją, jai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš šeimos narį (t. 1, b. l. 49), tačiau ji parodymus davė papildomai, kurių metu patvirtino pirmos apklausos metu duotus savo parodymus kaip teisingus (t. 1, b. l. 48, 51-52). Atsižvelgdamas į tai, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais dėl minėtos dienos įvykio, o teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja ir papildo jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tikslina kaltinime nurodytas aplinkybes, nurodant, jog kaltinamajam žaislą – automobilio krano tipo modelį metus į nukentėjusiąją, žaislo dalimi kliudė jos galvos sritį, pakaušį. Šių aplinkybių tikslinimas nekeičia kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos.
Šiuos kaltinamojo nusikalstamus veiksmus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2021 m. kovo 31 d. T. M. protokolo – pareiškimo, BIRT ataskaitų žiūryklės, 2021 m. balandžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, 2021 m. kovo 31 d. 22.44 val. alkoholio matuoklio duomenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors byloje nėra alkoholio matuoklio patikros sertifikato, tačiau tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis buvo neblaivus, teismas neturi pagrindo netikėti tokiais parodymais, todėl laiko, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus ir tai turėjo tiesioginės įtakos jo elgesiui. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog esant tokiems kaltinamojo A. M. veiksmams – metant gana didelį žaislą į nukentėjusiąją ir žaislo dalimi pataikius jai į galvos pakaušį bei tempiant ją už plaukų, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą.
Teismo vertinimu, kaltinamasis mesdamas į nukentėjusiąją žaislą ir tempdamas ją už plaukų, suprato, kad elgiasi neteisėtai ir pavojingai nukentėjusiosios atžvilgiu ir net jeigu ir nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų gali būti nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Taigi šio įvykio metu kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Konstatavus kaltinamojo netiesioginę tyčią, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis norėjo sukelti savo šeimos nariui fizinį skausmą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo veiksmų neteisėtumo nepaneigia aplinkybės, dėl kokių priežasčių kaltinamasis taip pasielgė, t. y. kad jis supyko pamatęs nukentėjusiosios mamos į jos telefoną atsiųstas žinutes su buto nuotraukomis ir supratęs, jog nukentėjusioji ieškosi buto ir su vaikais ketina išsikraustyti, nes daugiau taip gyventi nebegali.
Įvertinus aukščiau nurodytų įrodymų visumą, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis 2021 m. kovo 31 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tyčia mesdamas žaislą – automobilio krano tipo modelį į savo šeimos narę, sutuoktinę T. M., žaislo dalimi kliudydamas jos galvos pakaušį, tampydamas nukentėjusiosios galvos plaukus suėmęs juos rankomis, sukėlė T. M. fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta.
Teismas nenustatė BK ir BPK numatytų pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas tenkinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymą ir baudžiamąją bylą dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltinamajam nutraukti. Kaltinamojo gynėjo minimos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose dėl konfliktinių šeimose kylančių situacijų, kurių metu panaudojamas smurtas ir jų vertinimo kontekste pažymėtina, kad kitose bylose teismo pateikti išaiškinimai taikytini tik tada, kai yra tapačios arba esminių panašumų turi teisiškai reikšmingos abiejų bylų aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, Nr. 2K-297-303/2019). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis gynėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi gynėjo minimoje teismų praktikoje suformuotos taisyklės ir šios bylos ratio decidendi skiriasi.
Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. M. padarė dvi tyčines (netiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jas padarė per trumpą laiko tarpą. Kaltinamasis du kartus nusikalto prieš savo šeimos narį – žmoną, jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl 2021 m. kovo 22 d. padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl 2021 m. kovo 31 d. padarytos nusikalstamos veikos jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, tačiau nei kaltinamajame akte nenurodyta, nei prokuroras baigiamųjų kalbų metu tokios aplinkybės nenurodė kaip sunkinančios. Todėl teismas savo iniciatyva nenustato BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes tai nepagrįstai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau ši aplinkybė bus vertinama kaip kaltinamąjį apibūdinanti aplinkybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu nešaunamuoju ginklu, sukčiavimą, vairavimą neblaiviam, jam buvo skirtos baudos, kurios yra sumokėtos, arešto bausmė, laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant, tačiau, kaip matyti, kaltinamasis iš tokio savo elgesio reikiamų išvadų iki galo nepadaro ir vis nusikalsta (t. 1, b. l. 115-126). A. M. baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės, paskirtos baudos sumokėtos (t.1, b. l. 136-137), dirba (t. 1, b. l. 111). Byloje nėra duomenų apie A. M. priklausomybės ligų ar psichiatrinį gydymąsi, tačiau tiek iš nukentėjusiosios, tiek iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, anksčiau padarytų nusikalstamų veikų matyti, kad kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. M. už padarytas veikas paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios trukmė atitinkamai 6 mėnesiai už 2021 m. kovo 22 d. veiką ir 7 mėnesiai už 2021 m. kovo 31 d. veiką.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu (pridedamos bausmės dalis nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes), A. M. skirtina subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš baudžiamosios bylos nustatyta, kad A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, A. M. paskirtina galutinė 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų – alkoholį, išskyrus vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą; gydytis priklausomybės alkoholiui ligą, A. M. sutinkant. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 para) išbūtas laikas. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis šis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu paskirtos 3 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis (pridedamos bausmės dalį nustatant, įvertinus aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes) ir A. M. skirtina galutinė bausmė – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Kita vertus, teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-788/2021). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimo procesas tiesiogiai susijęs su vidiniu teismo įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas, jo parodymų ir atsakymų į patikslinančius klausimus išklausymas ir pan.
Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo amžių, prieš tai buvusius teistumus, tai, kad tokio pobūdžio smurtinės nusikalstamos veikos padarytos pirmą kartą, prieš tai buvusios padarytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, vieną nusikalstamų veikų kaltinamasis pripažino, veikos buvo padarytos per trumpą laiko tarpą. Kaltinamasis yra susituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, kurio gana dideles gydymo išlaidas, kaip nurodė nukentėjusioji, apmoka būtent kaltinamasis, kaltinamasis dirba, yra įmonės vadovas, šiuo metu siekia išsaugoti šeimą, lankosi pas mediatorę. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad viena iš jo padarytų nusikalstamų veikų padaryta jam esant neblaiviam, taip pat atsižvelgia į tai, kad kai kurios ankstesnės jo nusikalstamos veikos padarytos taip pat esant neblaiviam, anksčiau jis baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam ir neturint teisės, taigi, matyti, kad kaltinamojo nusikalstamą elgesį iš esmės lemia jo priklausomybė nuo alkoholio. Teismas taip pat įvertina ir tai, jog priklausomybė alkoholiui yra liga, kas šiuo atveju akivaizdžiai matyti iš kaltinamojo praeities, tą taip pat patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Akivaizdu, jog kaltinamasis neneigia ir pripažįsta savo problemas dėl priklausomybės alkoholiui, deda pastangas gydytis. Teismas pažymi, kad tokių žmonių gydymosi eiga būna gana komplikuota ir sudėtinga, tai ilgas procesas, kuriame pasitaiko atkritimų ir pakartotinių alkoholio vartojimo atvejų, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios rašyti prašymai tiek prokurorui ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytos nusikalstamos veikos, kad iš esmės dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo sutuoktinių santykiai pašlijo, atsirado finansinių problemų, viskas tuo metu šeimoje tik blogėjo. Įvertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu buvo matyti akivaizdus kaltinamojo susirūpinimas ir išgyvenimas dėl savo padarytų nusikalstamų veikų ir ne tik galimų teisinių pasekmių, bet ir tai, kad kaltinamasis gali netekti šeimos, kad sutuoktinei teks vienai rūpintis dviem nepilnamečiais vaikais, taip pat ir neįgaliu sūnumi, kuriam reikia daug laiko ir priežiūros, taip pat ir tai, kad tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis deda pastangas išsaugoti šeimą ir dar tiki vienas kitu ir galimybe gyventi kartu toliau auginant savo vaikus šeimoje, kad A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nors ir trumpam laikui – devynioms dienoms, tačiau manytina, kad tai leido jam padaryti atitinkamas išvadas dėl savo elgesio. Pažymėtina ir tai, kad kartą laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir jis teismo pasitikėjimą pateisino, antrą kartą atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis padarė šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas likus keliems mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos. Kaltinamasis teigia pakeitęs savo elgesį, permastęs viską, nebevartojantis alkoholinių gėrimų, tai posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji. Atsižvelgdamas į visa tai, taip pat į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti jam galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos. Teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad A. M. turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir dėl to jį reiktų taisyti tik izoliuotą nuo visuomenės. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu realizuojant save ne tik darbe, bet ir padedant savo šeimai bei sprendžiant problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. M. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ypač atsižvelgiant į jo galimybes dirbti ir užsidirbti pajamas legaliu būdu bei būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. M. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės maksimaliam terminui – trejiems metams, vykdymą be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; gydytis priklausomybės ligas, jei A. M. sutinka; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).
A. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 31 d. 22.10 val. (t. 1, b. l. 72-74). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi A. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas – devynioms dienoms, suėmimo terminą skaičiuojant nuo įtariamojo A. M. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 31 d., iki 2021 m. balandžio 9 d. įskaitytinai (t. 1, b. l. 101-102). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi A. M. skirta kardomoji priemonė suėmimas – nepratęsta, ši kardomoji priemonė pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis. A. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. M., 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, dokumento – A. M. vardu išduoto (duomenys neskelbtini) paėmimas, ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos (t. 1, b. l. 169-171). A. M. paleistas 2021 m. balandžio 8 d. (minėta nutartis paskelbta 2021 m. balandžio 8 d. 16.15 val.). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikino sulaikymo ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (imtinai).
A. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – A. M. vardu išduoto (duomenys neskelbtini) paėmimas, paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos ir pasas grąžintinas A. M.. Atsižvelgiant į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad jie bendrauja, lankosi pas mediatorių ir stengiasi išsaugoti šeimą, kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. M., panaikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius A. M. ikiteisminiame tyrime ir teisme ginti parinko advokatus, kurių teisinės pagalbos išlaidas sudaro 405,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis nemoka lietuvių kalbos, taip pat tam tikrą laikotarpį buvo suimtas, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 22 d. veika), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. kovo 31 d. veika), ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir paskirti A. M. 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nusprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. M. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. (imtinai) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. nuosprendį įskaitytą laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 3 d. 17.50 val. iki 2019 m. gegužės 4 d. 14.22 val. (1 diena), vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, atidėti A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) tęsti darbą, o netekus jo, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) gydytis priklausomybės ligas, jei A. M. sutinka; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais, turint gydytojo išrašytą receptą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. M. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – A. M. vardu išduoto (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – jas panaikinti ir pasą, esantį baudžiamojoje byloje, grąžinti A. M..
A. M. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios T. M. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie jos arčiau nei 20 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su T. M., panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 22 d.
Išaiškinti A. M.:
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Benetytė