Pranešėja Jolanta Gailevičienė                            Civilinė byla Nr. 2A-906-777/2014

Teisėja Rasa Augustė                                         (Proceso Nr. 2-06-3-06581-2013-7)

                                                                             Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; 75.6; 99.4;

                                                                             99.5; 99.7; 99.9; 114.4; 114.11; 121.15; 121.21

                            (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Ingai Martinkutei, dalyvaujant apeliantei B. D. ir jos atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovui E. D., žodinio proceso apeliacine tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės B. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovui E. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kt. bei atsakovo E. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kt.,

n u s t a t ė :

ieškovė B. D. 2013-10-03 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama: nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; padalyti santuokos metu įgytą turtą – ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 800 Lt vertės. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2006-07-12. Santuokinis ir šeiminis gyvenimas nesusiklostė dėl skirtingų charakterių, vertybių sistemos ir požiūrio į gyvenimą. Nėra galimybių pasitikėjimui tarp sutuoktinių atkurti. Nuo 2010 metų šalys gyvena atskirai ir nebeveda bendro ūkio. Tolesnis sutuoktinių bendras gyvenimas yra neįmanomas, taikymosi galimybių nėra. Atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinių pareigas. Jo kaltė pasireiškė tuo, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Atsakovas nuolat vartojo alkoholį, demonstravo nepagarbą, įžeidinėjo. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas vengė gyventi santuokinį gyvenimą. Atsakovas yra sunkaus charakterio. Atsakovas nesiekė ir nesistengė rasti bendrų sprendimų dėl šeimos buities, ūkio tvarkymo, laisvalaikio praleidimo. Visos ieškovės pastangos išsaugoti šeimą nueidavo perniek. Nurodė, kad santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Šalių turimas nekilnojamasis turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Santuokos metu įgytas automobilis „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis įsigytas iš ieškovės asmeninių lėšų 2006-04-14, t. y. dar iki santuokos sudarymo. Šis automobilis buvo įregistruotas ieškovės sesers L. D. vardu. Vėliau po santuokos sudarymo šis automobilis buvo įregistruotas ieškovės vardu, 2007-04-14 formaliai pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieškovės ir jos sesers. Todėl šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovei, nepriteisiant atsakovui turtinės kompensacijos. Nurodė ir tai, kad atsakovas prie šio automobilio remonto, techninės būklės, draudimo ir kt. nėra prisidėjęs. Minėtas automobilis yra 18 metų senumo, labai prastos techninės būklės. Ieškovė nežino, kiek dar juo galės naudotis, nes bet koks šio automobilio remontas nėra tikslingas. Reali jo dabartinė vertė tėra tik 800 Lt.

Atsakovas 2013-11-04 pateikė teismui priešieškinį, juo prašė: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti iš ieškovės 20 000 Lt kompensaciją. Nurodė, kad pradėję bendrą gyvenimą sutuoktiniai neblogai sutarė. Prieš keletą metų jų santuokiniame gyvenime prasidėjo nesutarimai, priekaištai vienas kitam. Kartą po eilinio kivirčo, grįžęs iš darbo, atsakovas jau nebegalėjo patekti į butą, kuriame šalys gyveno, nes buvo pakeistos durų spynos. Visi atsakovo daiktai buvo sukrauti prie buto durų. Ieškovė pakeitė ne tik buto duris, bet ir telefono numerį. Su ieškove nebuvo įmanoma susisiekti, ji vengė bet kokio kontakto. Nuolat taikstytis su ieškovės įgeidžiais ir jai nuolaidžiauti pabodo. Ieškovė pasinaudojo tuo, kad atsakovas suremontavo jai asmenine nuosavybes teise priklausantį būstą, visi pirkiniai įsigyti už grynuosius pinigus ir atsakovas neturi daiktų, medžiagų įsigijimo dokumentų, išmetė atsakovą iš buto. Nuo to laiko šalys bendro ūkio netvarko, negyvena santuokinio gyvenimo. Dėl skirtingų požiūrių į esminius santuokinio gyvenimo dalykus ir charakterių nesuderinamumo tęsti bendrą gyvenimą nėra galimybės. Atsakovas negalėjo taikstytis su ieškovės šiurkštumu, nepagarbiu elgesiu su juo. Nurodė, kad sutuoktiniai net nebandė pakeisti tarpusavio santykių. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad šalys susipažino 2005 m. pradžioje, po to pradėjo gyventi kartu. Atsakovas persikraustė gyventi į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą. Abi šalys buvo darbingo amžiaus ir dirbo, todėl nusprendė, kad gyvens iš atsakovo gaunamų pajamų ir sutaupytų lėšų, o ieškovės gaunamos pajamos bus taupomos. Šalys susitarė ir dėl to, kad iki santuokos sudarymo reikėtų visiškai sutvarkyti gyvenamąjį būstą. Atsakovas iki santuokos įgytomis lėšomis visiškai suremontavo ir atnaujino ieškovei priklausantį butą. Pakeista grindų danga (laminatas), vonios kambarys ir tualetas išdėti plytelėmis, pakeisti sanitariniai mazgai, ištapetuoti ir išdažyti kambariai. Už atsakovo lėšas įsigyta baldų komplektas virtuvei, svetainei, koridoriui. Ieškovei priklausantis butas buvo nemažai pagerintas atsakovo lėšomis. Nurodė, kad automobilis „Mitsubishi Galant“ buvo pirktas iš atsakovo lėšų iš ieškovės sesers. Atsakovas laikotarpiu nuo 2006-07-12 iki 2010-07-12 bendram šalių gyvenimui ir jo sąlygų gerinimui išleido 50 000 Lt savo santaupų, t. y. lengvasis automobilis įgytas už 7 000 Lt, naujas virtuvės baldų komplektas pagamintas pagal specialių užsakymą, naujas šaldytuvas ir televizorius, nauji svetainės ir koridoriaus baldai, buto remontas. Visi šių daiktų įsigijimo dokumentai yra ieškovės žinioje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Padalijo santuokos metu įgytą turtą. Priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui iš ieškovės – 750 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Priteisė iš ieškovės atsakovui 17 523 Lt kompensaciją už asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Nurodė, jog nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, jo neištikimybės, girtavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2009 metų vasaros, nebepalaiko santuokinių ryšių ieškovės vienasmeniu sprendimu, jai motyvuojant pablogėjusia sveikata. Nuo 2010 metų vasaros ieškovė į šeimos gyvenamąjį būstą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo nebeįsileido, pakeitusi buto durų spyną ir telefono numerį, atsakovo asmeninius daiktus palikusi prie durų. Atsakovas norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti, išsaugoti santuoką, tačiau ieškovė su juo nekalbėjo. Konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ir atsakovo netinkamo elgesio. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas 2009 metais pakeitė darbą ir pradėjo girtauti, buvo neištikimas, nepagrįsti jokiais duomenimis. Atsakovas toje pačioje darbovietėje dirbo nuo 2006 metų iki 2011 metų, darbo užmokestis išliko pastovus. Atsakovas neneigė, jog turėjo pažįstamą, bet ne meilužę, vardu Z., su kuria pradėjo bendrauti pasikeitus šalių santykiams, ieškovei nusprendus nebepalaikyti santuokinių ryšių, kaltinant atsakovą dėl sveikatos pablogėjimo. Duomenų, patvirtinančių, kad 2009 metais atsakovas pradėjo girtuokliauti, buvo neištikimas ieškovei, teismui nepateikta. Iš teisme apklaustų liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog išgerti nevengė abu sutuoktiniai. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikė abu sutuoktinius, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi viena kitam, lojalūs, abipusiškai garbingi, pakantūs. Nurodė ir tai, kad šalys patvirtino, jog santuokos metu (2007-04-14) buvo registruotas automobilis „Mitsubishi Galant“. Atsakovas teigia, kad už jį sumokėjo 7 000 Lt asmeninių lėšų. Apklausta liudytoja ieškovės sesuo patvirtino, jog pinigus, apie 6 000 Lt, už automobilį gavo šalims gyvenant kartu. Nurodė, kad automobilis yra važiuojantis, praėjęs techninę apžiūrą ir įvertintas kaip tinkamas eksploatuoti. Įvertino atsakovo, užsiimančio automobilio remontu, nuomonę, rinkos kainas, konstatavo, kad santuokos nutraukimo metu ginčo automobilio „Mitsubishi Galant“, 1995 metų gamybos, vertė yra apie 1 500 Lt. Ieškovei išreiškus pageidavimą automobilį pasilikti sau, automobilį priteisė ieškovei, o atsakovui – 750 Lt kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė teismui nepateikė nė vieno dokumento, patvirtinančio atsakovo teiginius dėl naujų baldų, buitinės technikos, santechnikos įrangos, remonto darbų atlikimo ir t. t. Apie vykusius remonto darbus patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojo A. D. teigimu, virtuvėje buvo viskas idealiai padaryta, matėsi nauji baldai, remontas. Liudytoja B. D. teigė taip pat mačiusi remonto darbus atliekantį asmenį. Neturėdamas tikslių duomenų apie baldams, buitinei technikai, remontui išleistas pinigines lėšas, teismas vadovavosi byloje esančiu E. D. laikotarpio nuo 2005-10-18 iki 2006-02-04 sąskaitos išrašu. Nustatė, jog į sąskaitą buvo gauta 314 046 Lt ir tiek pat išmokėta, t. y. 6 000 Lt už garažą, pirktą 2005-11-22, 3 000 Lt ir 80 000 Lt pagal preliminariąją ir buto pirkimo sutartį, 35 046 Lt 2006-02-04 buvo pervesti į kortelę. Įvertinęs banko sąskaitos išrašo duomenis, atsakovo nurodytą remonto datą (prieš santuoką) ir aplinkybes, jog banko kortelė buvo ieškovės žinioje, teismui pateiktus ieškovės duomenis apie jos 2005–2006 metų darbo užmokestį (apie 1 800 Lt), tai, kad 2005 metais ieškovė, gyvendama viena, net 700 Lt vertės sofos pirkimui sudarinėjo išperkamosios nuomos sutartį, turėjo paimtą ir vartojimo kreditą, konstatavo, kad atsakovo teiginiai apie jo asmeninėmis lėšomis padarytą ieškovės bute remontą yra pagrįsti. Nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas buvo per daug patiklus ir pasitikėdamas ieškovės sąžiningumu neprašė jos pateikti ataskaitos apie panaudotas jo asmenines lėšas, negali būti priežastimi leisti ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 17 523 Lt.

              Apeliaciniu skundu apeliantė prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo                           2014-01-24 sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei piniginių kompensacijų iš jos priteisimo atsakovui. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas neįvertino apeliantės paaiškinimų, kad atsakovo neištikimybė prasidėjo nuo 2009 m. Jūros šventės. Apeliantei sunkiai sergant ir karščiuojant, atsakovas jos neslaugė, išėjo į Jūros šventę, grįžo tik kitą dieną. Nuo to laiko prasidėjo skambučiai ir žinutės į atsakovo telefoną iš moters, vardu Z.. Teismas neįvertino ir jos kviestų liudytojų – L. D. (sesers) bei draugės J. B., paaiškinimų, kad apeliantei gulint ligoninėje, liudytojos ja rūpinosi, lankė. Atsakovas apeliantės nelankė, ja nesirūpino. Teismas neįvertino ir minėtų liudytojų paaiškinimų dėl atsakovo girtavimo bei neištikimybės. Apeliantė pripažino, kad netiksliai nurodė atsakovo darbovietės pakeitimo datą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodė, kad apeliantė skambinėjo jo viršininkui, kad imtųsi kažkokių priemonių dėl atsakovo dažno girtavimo darbe, ėjo bartis į šalia namų esančią krautuvėlę, kad neleistų joje įsigijus alkoholio vietoje prie staliukų girtauti ir jos vyrui. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl apeliantės ligos. Apeliantė nurodė, kad dėl atsakovo neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu pablogėjo ir apeliantės sveikata, jai teko dažnai gydytis ligoninių stacionaruose. Neįvertino atsakovo mamos B. D. paaiškinimų, kuri patvirtino, jog atsakovas niekada nesiskundė, kad ieškovė bloga. Neįvertino, kad šalims pradėjus atskirai gyventi atsakovas siekė su ieškove susitikti, išsaugoti šeimą, tai patvirtina jo kaltę dėl santuokos nutrūkimo ir ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nebuvimą. Atsakovas ieškovei, kaip sutuoktinei, jokių pretenzijų neturėjo ir norėjo toliau gyventi santuokoje. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė vengė palaikyti santuokinius ryšius su atsakovu. Apeliantė nebegalėjo taikstytis su tokiu atsakovo elgesiu. Apeliantė liepė atsakovui susirinkti daiktus iš jos buto ir išsikraustyti, nes buvo įskaudinta ir nebematė galimybės išsaugoti šeimą. Atsakovo daiktai nebuvo palikti prie durų. Po atsakovo išsikraustymo apeliantė pasikeitė telefono numerį, nes atsakovas pradėjo ją terorizuoti dėl pinigų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė piktnaudžiavo alkoholiu. Šią aplinkybę paneigia turimos sveikatos problemos ir eitos atsakingos pareigos. Juolab kad tokių aplinkybių atsakovas nenurodė procesiniuose dokumentuose. Ši versija buvo sugalvota teismo posėdžio metu. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 750 Lt kompensaciją atsakovui už santuokos metu įgytą automobilį. Automobilis nėra faktiškai santuokos metu įgytas turtas. Atsakovas patvirtino, kad automobilis įsigytas iki santuokos iš apeliantės sesers. Dėl mažesnės draudimo įmokos buvo registruotas sesers vardu ir perrašytas apeliantės vardu šalių santuokos metu. Atsakovas turi įrodyti, kad prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Atsakovas teigia, kad  už automobilį sumokėjo 7 000 Lt, tačiau tokių duomenų nepateikė. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos tesimas nustatė per didelę automobilio vertę. Be to, apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė ½ dalį lėšų turto pagerinimui. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovo lėšų judėjimą sąskaitose. Apeliantė uždirbo nemažas pinigines sumas, kas jai suteikė atitinkamai galimybes kartkartėmis atsinaujinti savo gyvenamąjį būstą – pasiremontuoti kas kelerius metus, įsigyti vieną ar kitą baldą, buitinę techniką. Neišsaugojo dokumentų. Atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl pagerinimo. Apeliantė atsakovo kortele nesinaudojo. Apeliantei nežinoma, kad liudytojas A. D. būtų lankęsis jos namuose. Teismas netinkamai įvertino liudytojos B. D. paaiškinimus. Atsakovas remontavo nupirktą garažą – įstatė metalines duris, užpylė duobę, liejo betono grindis, apšiltino, dengė stogą, tam buvo reikalingos lėšos. Atsakovas teigė, kad remonto darbus atliko iki santuokos. Nerealu, kad nuo 2005-02-04 (pinigai į kortelę pajudėjo) iki 2006 m. liepos mėn. (santuoka) galėjo atlikti visus remonto darbus. Atsakovas painiojosi apie pinigų paėmimą iš jo banko kortelės, tačiau teismas šios aplinkybė neįvertino. Atsakovas nenurodė konkrečių duomenų, kas atliko remonto darbus. Apeliantė nurodė, kad šalims 8 metus kartu gyvenant apeliantės bute buvo atliekami tik smulkūs (tapetavimo ir dažymo) darbai, kurie pridėtinės vertės nesukūrė, baldai nebuvo perkami, apeliantė nesutaupė jokių pinigų, iš atsakovo mamos pinigų neėmė.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad apeliantė nepateikė duomenų apie atsakovo neištikimybę ir nuolatinį girtavimą. Šių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantė pati nusprendė nutraukti santykius, o atsakovas ne visada buvo jai dėmesingas, pakantus ir rūpestingas. Apeliantė nepateikė automobilio įsigijimo dokumentų, neatliko automobilio vertinimo. Atsakovas teigia, kad automobilio vertė – 1 500 Lt, apeliantė duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nepateikė. Duomenys apie metalo laužo supirkimą nepatvirtina apeliantės teiginių apie automobilio būklę ir vertę. Juolab kad teismui negali būti teikiami nauji įrodymai. Apeliantė pirmojoje instancijoje teigė, kad gyveno kukliai, baldus pirko išsimokėtinai, turėjo vartojimo kreditą. Atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas savo lėšomis atliko apeliantės buto pagerinimą.

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

              Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Teismas neįvertino apeliantės paaiškinimų, kad atsakovo neištikimybė prasidėjo nuo 2009 m. Jūros šventės. Apeliantei sunkiai sergant ir karščiuojant, atsakovas jos neslaugė, išėjo į Jūros šventę, grįžo tik kitą dieną. Nuo to laiko prasidėjo skambučiai ir žinutės į atsakovo telefoną iš moters, vardu Z.. Teismas neįvertino ir jos kviestų liudytojų – L. D. (sesers) bei draugės J. B., paaiškinimų, kad apeliantei gulint ligoninėje, liudytojos ja rūpinosi, lankė. Atsakovas apeliantės nelankė, ja nesirūpino. Teismas neįvertino ir minėtų liudytojų paaiškinimų dėl atsakovo girtavimo bei neištikimybės. Apeliantė pripažino, kad netiksliai nurodė atsakovo darbovietės pakeitimo datą, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Nurodė, kad apeliantė skambinėjo jo viršininkui, kad imtųsi kažkokių priemonių dėl atsakovo dažno girtavimo darbe, ėjo bartis į šalia namų esančią krautuvėlę, kad neleistų joje įsigijus alkoholio vietoje prie staliukų girtauti ir jos vyrui. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl apeliantės ligos. Apeliantė nurodė, kad dėl atsakovo neištikimybės, piktnaudžiavimo alkoholiu pablogėjo ir apeliantės sveikata, jai teko dažnai gydytis ligoninėse. Neįvertino atsakovo mamos B. D. paaiškinimų, kuri patvirtino, jog atsakovas niekada nesiskundė, kad ieškovė bloga. Neįvertino, kad šalims pradėjus atskirai gyventi atsakovas siekė su ieškove susitikti, išsaugoti šeimą, tai patvirtina jo kaltę dėl santuokos nutrūkimo ir ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nebuvimą. Atsakovas ieškovei, kaip sutuoktinei, jokių pretenzijų neturėjo ir norėjo toliau gyventi santuokoje. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantė vengė palaikyti santuokinius ryšius su atsakovu. Apeliantė nebegalėjo taikstytis su tokiu atsakovo elgesiu. Apeliantė liepė atsakovui susirinkti daiktus ir iš jos buto ir išsikraustyti, nes buvo įskaudinta ir nebematė galimybės išsaugoti šeimą. Atsakovo daiktai nebuvo palikti prie durų. Po atsakovo išsikraustymo apeliantė pasikeitė telefono numerį, nes atsakovas pradėjo ją terorizuoti dėl pinigų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė piktnaudžiavo alkoholiu. Šią aplinkybę paneigia turimos sveikatos problemos ir eitos atsakingos pareigos. Juolab kad tokių aplinkybių atsakovas nenurodė procesiniuose dokumentuose. Ši versija buvo sugalvota teismo posėdžio metu. Su apeliantės skundo argumentais sutikti negalima. Apeliantė teigė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės ir girtavimo. Atsakovas šių aplinkybių nepripažino, jas neigė. Apeliantės, liudytojų, t. y. jos sesers .L. D. bei draugės J. B. paaiškinimai, nėra pakankami konstatuoti, kad šalių iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu. Juolab kad šiuo laikotarpiu atsakovas dirbo, nėra duomenų, kad atsakovui būtų taikytos nuobaudos ir jis būtų įrašytas į priklausomybės nuo alkoholio įskaitą. Iš byloje esančio išrašo iš apeliantės medicininių dokumentų nustatyta (b. l. 57–60), kad apeliantė 2010-02-02–2010-02-12 gydyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Endokrinologijos skyriuje dėl 1 tipo cukrinio diabeto. Cukriniu diabetu serga 18 metų. 2010-05-09 – 2010-05-18 dėl karščiavimo tirta ir gydyta Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriuje. Vėlesni įrašai yra 2011 metų, kai šalys kartu negyveno, todėl teisėjų kolegija šių aplinkybių neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Tačiau duomenų, kad apeliantės sveikata pablogėjo dėl atsakovo netinkamo elgesio ir apeliantei dažnai teko gydytis ligoninėse (šalims gyvenant kartu), byloje nėra. Nepagrįsti apeliantės argumentai, nurodyti ieškinyje, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Kadangi apeliantė pati nurodė, jog nebegalėjo taikstytis su atsakovo elgesiu, buvo įskaudinta ir nebematė galimybės išsaugoti šeimą, liepė atsakovui susirinkti daiktus ir iš jos buto ir išsikraustyti. Įvertinusi rašytinę bylos medžiagą, šalių ir liudytojų B. D. (kuri į šalių santykius nesikišo), L. D. ir J. B. paaiškinimus, atsižvelgdama į anksčiau apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas (kad byloje nėra pakankamų duomenų konstatuoti, kad šalių iširimo priežastis – atsakovo neištikimybė, piktnaudžiavimas alkoholiu ar šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpinimas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės ir atsakovo netinkamo elgesio. Apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovas siekė su ieškove susitikti, išsaugoti šeimą, tačiau atsakovė nebematė galimybės išsaugoti šeimą. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas. Abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Pagrįstai kaltais dėl santuokos iširimo laikė abu sutuoktinius, kurie nebuvo pakankamai dėmesingi vienas kitam, lojalūs, abipusiškai garbingi, pakantūs. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šalių santuoka iširo dėl apeliantės ligos ar jos piktnaudžiavimo alkoholiu. Šie apeliantės skundo argumentai yra pagrįsti, tačiau jie nėra pakankami daryti priešingą išvadą ir konstatuoti, kad šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.

              Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 750 Lt kompensaciją atsakovui už santuokos metu įgytą automobilį. Automobilis nėra faktiškai santuokos metu įgytas turtas. Atsakovas patvirtino, kad automobilis įsigytas iki santuokos iš apeliantės sesers. Todėl atsakovas turi įrodyti, kad prisidėjo prie šio turto įsigijimo. Atsakovas teigė, kad už automobilį sumokėjo 7 000 Lt, tačiau tokių duomenų nepateikė. Dėl mažesnės draudimo įmokos jis buvo registruotas sesers vardu ir perrašytas apeliantės vardu šalių santuokos metu. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Įvertinus šalių paaiškinimus apeliacinėje instancijoje, rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad ginčo automobilis faktiškai iš apeliantės sesers įgytas iki santuokos, tačiau šalims gyvenant kartu. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. D. (apeliantės sesuo). Ji nurodė, kad už automobilį apie 5 000 –          6 000 Lt gavo šalims gyvenant kartu. Tarp šalių kilo ginčas, iš kieno asmeninių lėšų įgytas automobilis. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė teigia, kad automobilis įgytas už jos asmenines lėšas. Atsakovas teigia, kad automobilis įgytas už jo asmenines lėšas. Tačiau nei apeliantė, nei atsakovas savo paaiškinimus patvirtinančių rašytinių ar kitų įrodymų nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, jų visumą, taip pat tai, kad abi šalys ginčo laikotarpiu dirbo, gavo nuolatines pajamas, konstatuoja, kad šalys prie automobilio įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis. Juolab kad apeliantės vardu tik santuokos metu perrašant automobilį apeliantė nesiėmė veiksmų, siekdama užfiksuoti, kad automobilis įgytas iš jos asmeninių lėšų. Tokia situacija taip pat patvirtina teisėjų kolegijos išvadą, kad šalys prie automobilio įsigijimo prisidėjo lygiomis dalimis. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, jų visumai, nepagrįstas ir skundo argumentas, kad šiuo atveju tik atsakovas turi įrodyti, jog prisidėjo prie automobilio įsigijimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl automobilio įsigijimo.

              Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelę automobilio rinkos kainą. LR CK 3.119 str. nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliantė nurodė, kad automobilio vertė yra 800 Lt, o atsakovas – 1 500 Lt. Byloje nėra rašytinių duomenų apie automobilio rinkos kainą, kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliantė nurodė, kad šiuos duomenis pateikti yra netikslinga dėl mažos automobilio vertės ir pakankamai didelės automobilio rinkos vertės nustatymo kainos. Apeliantė nurodė, kad automobilį pridavus į metalo laužą, už jį būtų galima gauti 400–500 Lt. Automobilis yra 1995 metų, važiuojantis, praėjęs techninę apžiūrą, todėl buvo nurodyta, kad jo vertė yra 800 Lt. Atsakovas, nuo 2006 m. birželio iki 2011 m. balandžio dirbęs autošaltkalviu, nurodė, kad automobilio vertė yra                1 500 Lt. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad automobiliui buvo sutvarkęs važiuoklę. LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tiek apeliantė, tiek atsakovas automobilio vertę įrodinėja tik savo paaiškinimais, jokių kitų duomenų apie automobilio rinkos kainą, kuri galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nagrinėjamoje byloje nepateikė ir nepageidauja pateikti. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šalių nurodytą automobilio vertę. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad automobilio rinkos kaina, kuri galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, yra 1150 Lt. Ši kaina nustatytina tokiu būdu: apeliantės nurodyta automobilio kaina sudedama su atsakovo nurodyta automobilio kaina ir padalijama iš dviejų. Apeliantei priteisus automobilį, atsakovui iš apeliantės priteistina 575 Lt kompensacija už apeliantei tenkančią didesnę turto dalį.

              Be to, apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jos atsakovui priteisė ½ dalį lėšų turto pagerinimui, t. y. 17 523 Lt. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo duomenų apie atsakovo lėšų judėjimą sąskaitose. Todėl 35 046 Lt piniginės sumos likimas banko kortelės sąskaitoje taip ir liko neaiškus. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui – remontui, baldamas ir buitinei technikai įsigyti. Nurodė, kad apeliantė uždirbo nemažas pinigines sumas, kas jai suteikė atitinkamai galimybes kartkartėmis atsinaujinti savo gyvenamąjį būstą – pasiremontuoti kas kelerius metus, įsigyti vieną ar kitą baldą, buitinę techniką, įsistatyti plastikinius langus, duris, mokant tiek grynaisiais pinigais, tiek lizingu. Visus minėtus remonto darbus apeliantė buvo atlikusi ir daiktus buvo įsigijusi dar iki bendro gyvenimo su atsakovu. Kadangi praėjo nemažas laiko tarpas, baldai buvo pagaminti kokybiškai, buitinės technikos garantiniai terminai yra pasibaigę, už viską buvo iki galo sumokėta, apeliantei nebuvo jokio reikalo laikyti minėtų daiktų įsigijimo dokumentus daugiau nei 10 metų. Todėl apeliantė nebeturi jokių rašytinių įrodymų apie minėtų daiktų įsigijimo momentą. Nurodė, kad atsakovas nepagrindė savo reikalavimo dėl pagerinimo jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo ir liudytojo A. D., B. D. paaiškinimai nėra pakankami daryti išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl pagerinimo yra pagrįstas. Nurodė, kad nepagrįsti ir atsakovo argumentai, jog apeliantė naudojosi jo mokėjimo kortele. Atsakovas remontavo nupirktą garažą – įstatė metalines duris, užpylė duobę, liejo betono grindis, apšiltino, dengė stogą. Tam taip pat buvo reikalingos nemažos piniginės lėšos. Atsakovas teigė, kad remonto darbus atliko iki santuokos. Tačiau nerealu, kad nuo 2005-02-04 (pinigai į kortelę pajudėjo) iki 2006 m. liepos mėn. (santuoka), t. y. per tokį trumpą laiką, buvo galima atlikti remonto darbus bei įsigyti didelės vertės buitinę techniką, iš viso už 35 046 Lt. Atsakovas painiojosi apie pinigų paėmimą iš jo banko kortelės (iš pradžių teigė, kad vienu kartu išėmė visą sumą, po to teigė, kad per kelis kartus išėmė nurodytą sumą), nenurodė konkrečių duomenų, kas atliko remonto darbus, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino. Apeliantė nurodė, kad šalims 8 metus gyvenant kartu apeliantės buvo buvo atliekami tik smulkūs remonto (tapetavimo ir dažymo) darbai, kurie pridėtinės vertės nesukūrė, baldai nebuvo perkami, ji nesutaupė jokių pinigų, iš atsakovo mamos pinigų neėmė. Šie skundo argumentai yra pagrįsti. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Atsakovas teigia, kad jo kortelinėje sąskaitoje buvusias pinigines lėšas išleido apeliantei nuosavybes teise priklausančio buto pagerinimui, apeliantė šias aplinkybes neigia. Todėl pareiga įrodyti, jog atsakovas jo kortelinėje sąskaitoje buvusiomis lėšomis pagerino apeliantei nuosavybes teise priklausantį butą tenka atsakovui. Apeliacinės instancijos išreikalavo duomenis apie 35 046 Lt piniginių lėšų, pervestų į atsakovo kortelinę sąskaitą, judėjimą kortelinėje sąskaitoje (b. l. 171–172). Iš sąskaitos išrašo nustatyta, kad minėtos piniginės lėšos buvo išgrynintos laikotarpiu nuo 2006-02-06 iki 2006-07-03, per 26 kartus buvo išgryninta 34 900 Lt suma ir už 128,32 Lt sumą per 7 kartus mokėta už pirkinius ir paslaugas, atliktos ir kitos nedidelės vertės bankinės operacijos. Tačiau atsakovo kortelinės sąskaitos išraše duomenų, patvirtinančių, kad šioje sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantės butui pagerinti, nėra. Atsakovas nurodė, kad jo kortele naudojosi ieškovė. Apeliantė šių aplinkybių nepripažino. Bylant nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atsakovas nurodė, kad apeliantei buvo davęs naudoti kortelę, į kurią pervedamas atlyginimas. Tačiau atsakovo kortelinės sąskaitos išraše nėra duomenų, kad į ją būtų pervedamas atsakovo darbo užmokestis. Kitų duomenų, kad apeliantė naudojosi atsakovo kortele, byloje nėra. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog apeliantė naudojosi jo kortele. Atsakovas rėmėsi liudytojo A. D. ir B. D. paaiškinimais. Liudytojas A. D. paaiškino, kad šalims išsiskiriant 2010 m. vasarą buvo kartą užėjęs į apeliantės butą, po kambarius nevaikščiojo, virtuvėje viskas idealiai buvo padaryta, matėsi nauji baldai, pakabintas televizorius, matėsi, kad ir kambaryje padarytas remontas. Liudytojas nurodė ir tai, kad atsakovas liudytojui minėjo, jog remontas daug kainavęs, tačiau kiek tiksliai, nepasakęs (b. l. 70). Tačiau liudytojas A. D. apeliantės bute buvo tik vieną kartą, nenurodė, kaip apeliantės butas atrodė šalims pradedant gyventi kartu, jis nematė atliekamų remonto darbų, kas ir kada juos atliko. Liudytoja B. D. paaiškino, kad buvo nuėjusi į apeliantės butą ir matė žmogų dirbant, darant remontą  (b. l. 69). Tačiau liudytoja nenurodė, kokius remonto darbus jos minėtas asmuo atliko. Todėl šie liudytojų paaiškinimai nėra pakankami daryti išvadą, kad apeliantės bute šalims gyvenant kartu atsakovo lėšomis iš esmės buvo pagerintas apeliantės butas. Pažymėtina, kad atsakovas apeliacinės instancijoje teisme patvirtino, kad pirko garažą, jį remontavo, tačiau nurodė, kad garažo remontui išleido tik apie 600 Lt. Kitų duomenų byloje apie garažo remonto išlaidas nėra. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nurodė, kad remonto darbus atliko asmuo, vardu D.. Tačiau konkrečių jo duomenų nepateikė, neprašė teismo apklausti šio asmens kaip liudytojo byloje. Todėl ši aplinkybė taip pat leidžia abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Juolab kad atsakovo per mėnesį gautų pajamų vidurkis ginčo laikotarpiu yra apie 1 400 Lt (b. l. 73), o, anot atsakovo, apeliantės buto pagerinimui per 6 mėnesių laikotarpį buvo išleista didesnė nei 35 000 Lt suma. Todėl akivaizdu, kad vidutiniškai  rūpestingas, atidus ir dėmesingas asmuo būtų ėmęsis priemonių, siekdamas užfiksuoti didelių asmeninių lėšų panaudojimą apeliantės buto pagerinimui. Tačiau atsakovas to nepadarė, kas taip pat leidžia abejoti atsakovo nurodytų aplinkybių pagrįstumu. Įvertinusi šalių paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad piniginės lėšos buvo panaudotos apeliantei nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimui – remontui, baldamas ir buitinei technikai įsigyti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo apeliantės buto pagerinimui. Todėl ši sprendimo dalis naikintina ir atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas.

              Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Iš ieškovės atsakovui už tenkančią didesnę turto dalį (automobilį) priteista kompensacija mažintina iki 575 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Sprendimo dalis dėl 17 523 Lt kompensacijos iš ieškovės atsakovui priteisimo už asmeninės nuosavybės teise ieškovei priklausančio buto, adresu Bokštų g. 9-34, Klaipėda, pagerinimą naikintina ir ši priešieškinio dalis atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimo išlaidų pirmojoje instancijoje

Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies. Todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (LR CPK 93 str. 5 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 213,90 Lt žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 5, 43, 44) ir 1 400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 96–98), iš viso 1 613,90 Lt.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt žyminis mokestis už priešieškinį (b. l. 48). Pažymėtina, kad atsakovui buvo atidėtas 544 Lt žyminio mokesčio mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (b. l. 45).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad valstybė už atsakovui suteiktą antinę teisinę pagalbą patyrė 260 Lt išlaidų (b. l. 95). Be to, valstybė turėjo 30 Lt išlaidų, susijusių su procesijų dokumentų įteikimu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų priteisti ieškovės ir atsakovo (valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos) bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios šalių išlaidos yra pagrįstos.

Ieškovė byloje pareiškė keturis reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Šis ieškovės reikalavimas atmestas. Antruoju reikalavimu ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes. Dėl šio reikalavimo tarp šalių nebuvo ginčo, todėl į šį reikalavimą neatsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašė pripažinti automobilį jos asmenine nuosavybe (nedalintinu turtu). Šis ieškovės reikalavimas atmestas. Tarp šalių byloje kilo ginčas ir dėl automobilio vertės, kuris turėjo įtakos šalių patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Įvertinus tai, kad automobilio rinkos kaina nustatyta išvedus tarp ieškovės ir atsakovo nurodytos automobilio kainos vidurkį, konstatuotina, jog patenkinta po 50 proc. šio šalių reikalavimo. Todėl iš viso patenkinta 16,67 proc. ((0 proc. + 0 proc. + 50 proc.) : 3 reikalavimų) ieškovės reikalavimų.

Atsakovas byloje pareiškė tris reikalavimus. Pirmuoju reikalavimu atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šis atsakovo reikalavimas patenkintas visiškai. Antruoju reikalavimu atsakovas prašė iš ieškovės priteisti 20 000 Lt kompensaciją. Šis ieškovo reikalavimas atmestas. Tarp šalių byloje kilo ginčas ir dėl automobilio vertės, kuris turėjo įtakos šalių patirtoms bylinėjimosi išlaidoms. Todėl į tai atsižvelgtina, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Įvertinus tai, kad automobilio rinkos kaina nustatyta išvedus tarp ieškovės ir atsakovo nurodytos automobilio kainos vidurkį, konstatuotina, jog patenkinta po 50 proc. šio šalių reikalavimo. Todėl iš viso patenkinta 50 proc. ((100 proc. + 0 proc. + 50 proc.) : 3  reikalavimų) atsakovo reikalavimų.

Įvertinus šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį pagal ieškinį ir priešieškinį, konstatuotina, kad iš viso ieškovės patenkintų reikalavimų dalis yra 33,34 proc. (16,67 proc. (ieškinio patenkintų reikalavimų dalis) + 50 proc. (priešieškinio atmestų reikalavimo dalis) : 2), o atsakovo iš viso patenkintų reikalavimų dalis yra 66,67 proc. (83,33 proc. (ieškinio atmestų reikalavimų dalis) + 50 proc. (priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis) : 2).

Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 538,07 Lt (1 613,90 Lt x 33,34 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o iš ieškovės atsakovui priteistina 133,34 Lt (200 Lt x                  66,67 proc.). Atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistina 404,73 Lt (538,07 Lt – 133,34 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmojoje instancijoje (CPK 93, 98 str.).

Atsakovui buvo atidėtas dalies, t. y. 594 Lt, žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį. Po priešieškinio pateikimo atsakovui suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Suteikus atsakovui 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, atsakovas įstatymo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl iš atsakovo valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteistina: 198 Lt (594 Lt x 33,34 proc.) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, dalis už priešieškinį ir 10 Lt (30 Lt x 33,34 proc.) valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, aptartą Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-09 nutartyje, kuria apeliantė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjo už apeliacinį skundą, nesant duomenų apie pasikeitusią jos turtinę padėtį, siekdamas nepabloginti ieškovės turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti ir ieškovę nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei nepriteistina: 396 Lt (594 Lt x 66,67 proc.) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo atsakovas atleistas (LR CPK 96 str. 3 d.), 20 Lt (30 Lt x 66.67 proc.) turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmojoje instancijoje ir 173,34 Lt (260 Lt x                 66,67 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 96 str. 7 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė (ieškovė) turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 200 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 114; nuo likusios 348 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo apeliantė atleista), 1 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 155–156,                 194–194a), iš viso 1 700 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir į tai, kad prašomų ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, mano, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 37,5 proc. (apeliantės skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmestas; apeliantės skundo reikalavimas dėl automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe atmestas; apeliantės skundo argumentas dėl automobilio vertės patenkintas iš dalies, t. y. 50 proc., jis apskaičiuojamas taip: 350 Lt (priteista kompensacijos suma iš ginčytos sumos už automobilį) x 100 : 700 (ginčyta kompensacijos suma už automobilį), apeliantės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už jos butą pagerinimą patenkintas visiškai; iš viso patenkinta apeliantės skundo reikalavimų: 37,5 proc. (0 proc. + 0 proc. +5 0 proc. + 100 proc.) : 4).

Todėl iš atsakovo apeliantei priteistina 637,50 Lt (1 700 Lt x 37,5 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje.

Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, kad pirmosios instancijos teisme jam buvo suteikta                100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, nesant byloje duomenų apie pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį, siekdamas nepabloginti atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atleisti atsakovą nuo valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. proporcingai patenkintų apeliantės reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei nepriteistina: 131 Lt (348 Lt x 37,50 proc.) žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo apeliantė atleista (LR CPK 96 str. 3  ir 7 d.).

Vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a  :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-24 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 574, dėl abiejų sutuoktinų kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui palikti santuokos metu turėtas pavardes – Daugintienė ir Daugintis.

Priteisti ieškovei B. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės B. D. – 575 Lt (penkių šimtų septyniasdešimt penkių litų                                       00 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. D. ieškovei B. D. 404,73 Lt (keturių šimtų keturių litų 73 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmojoje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo E. D. ieškovei B. D. 637,50 Lt (šešių šimtų trisdešimt septynių litų 50 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Jolanta Gailevičienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                                Irma Čuchraj

                                                                                                                                            Alvydas Žerlauskas