Administracinė byla Nr. ATP-13-107/2014
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00521-2013-7
Procesinio sprendimo kategorija
48.2.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. sausio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. G., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria, pakeitus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimą, P. G. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį nubaustas 300 litų bauda, pagal 1772 straipsnio 1 dalį – 500 litų bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 500 litų dydžio bauda,
n u s t a t ė :
P. G. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimu pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 900 litų bauda, pagal 1772 straipsnio 1 dalį – 1250 litų bauda už tai, kad 2013-05-19 savo namuose (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė 0,292 litro nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio ir 0,025 litro naminės degtinės.
P. G. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimą apskundė Šilalės rajono apylinkės teismui.
Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimą pakeitė – P. G. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį nubaudė 300 litų bauda, pagal 1772 straipsnio 1 dalį – 500 litų bauda, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 500 litų dydžio baudą.
Apeliaciniame skunde P. G. teigia, kad vaistus, t. y. penkis buteliukus tirpalo „Medicinskij antiseptyčieskij rastvor“, nusipirko Rusijos Federacijoje vaistinėje, gavo kasos čekį, šiems vaistams jokio recepto nereikėjo. Šiuos vaistus jis parsivežė į Lietuvą, laikė savo namuose iki tol, kol buvo atlikta krata. Dviejuose buteliukuose buvusį skystį jau buvo suvartojęs, skysčiu trynė skaudamas kūno vietas. Likusius tris buteliukus buvo padėjęs namuose, buto koridoriuje stovinčios spintelės stalčiuje. Važiuojant pro pasienio postą, muitinę, pareigūnai jam jokių pastabų dėl to, kad tokių vaistų vežtis į Lietuvą negalima, nepareiškė. P. G. tvirtinimu, kad jam tokie vaistai yra reikalingi, patvirtina medicininiai dokumentai, kurie yra pridėti prie bylos. Nurodo, kad jis dirba autobuso vairuotoju, darbas yra sėdimas, todėl turi negalavimų. Kadangi Rusijos Federacijoje vaistai yra pigesni, o atlyginimą gauna nedidelį, jis vaistus įsigijo ne Lietuvoje. Jo įsigyti vaistai negali būti vartojami per burną, tai kategoriškai draudžia užrašas ant jų. P. G. kategoriškai nesutinku su tuo, kad namuose laikė nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį be leidimo.
Apelianto nuomone, iš pradžių būtina išspręsti klausimą, ar teisingai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei administracinio teisės pažeidimo nutarimas, ar nebuvo pažeistos jo teisės gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Teismo posėdžio metu jis prašė bylą grąžinti policijai, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.3 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatūruotą bei denatūruotą etilo alkoholį. Apeliantui kyla klausimas, ar kratos metu buvo surasti vaistai, ar nedenatūruotas etilo alkoholio skiedinys. Jeigu nedenatūruotas etilo alkoholis, tai kodėl muitinės darbuotojai jam jį leido laisvai įvežti į Lietuvos Respubliką. P. G. nesuprantama, koks leidimas reikalingas tam, kad būtų galima laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį, kuris nurodytas ATPK 1772 straipsnio 1 dalies dispozicijoje.
Apeliaciniame skunde rašoma, kad nedenatūruotas etilo alkoholis – narkotinio veikimo medžiaga, galinti lemti pripratimą bei priklausomybę nuo jos ir neturinti organizmą žalingai veikiančių priemaišų. Nedenatūruotas etilo alkoholis paprastai gaminamas perdirbant krakmolingą žaliavą – bulves, naminius runkelius, grūdus ir panašiai. Etilo alkoholio skiediniai – šiuo atveju nedenatūruoto etilo alkoholio – tai yra skystis, atskiestas sultimis, vandeniu, limonadu, techniniu etilo alkoholiu. Apeliantas nesutinka su tuo, kad jo turėti vaistai, kurie yra skirti tik odai trinti ir juos naudojant pagal paskirtį organizmo žalingai neveikia, gali būti laikomi nedenatūruotu etilo alkoholiu. Su kuo šie vaistai buvo atskiesti, specialistas savo išvadoje nenurodė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200, yra patvirtintos Fiziniams asmenims taikomos alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Fiziniams asmenims draudžiama laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį, tačiau kituose šių taisyklių punktuose yra nurodytas leidimas laikyti atitinkamus kiekius stipraus gėrimo skirtingais kiekiais pagal taisyklių pakeitimus. Šiose taisyklėse nenurodyta, kokia didžiausia leidžiamo laikyti etilo alkoholio koncentracija galima spiritiniuose bei alkoholiniuose gėrimuose. P. G. nurodo, kad jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį už tai, kad be leidimo laikė nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar jis turėjo leidimą laikyti šį skystį – vaistą, jeigu ne, – tai kokio leidimo reikėjo, koks teisės aktas tai numatė. Apeliantas pažymi, kad ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą teisės aktą. Tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei administracinio teisės pažeidimo nutarime joks teisės aktas nenurodytas. Taip jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, nešališką teismą ir kitos procesinės teisės, būdingos demokratinėms valstybėms ir nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Teismo posėdyje policijos atstovas pastebėjo, kad tam, jog būtų galima laikyti nedenatūruotą etilo alkoholį, yra reikalingas receptas, vaistas turi būti įtrauktas į vaistų sąrašą. Policijos pareigūnas pripažino, kad ši teisės norma yra blanketinė, tačiau, kodėl nenurodė teisės aktų administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, paaiškinti negalėjo. Be to, policijos pareigūnai matė vaistų pirkimo dokumentus, medicininių dokumentų išrašus.
Apeliantas nurodo, kad jis jau seniai dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Vadovybė jam leidžia autobusą laikyti prie namų. Jis dažnai veža žmones, kurie po kelionės autobuse palieka tuščių butelių. P. G. tuos butelius pasiima ir parsineša į namus, juos panaudoja savo reikmėms. Ryte, kai buvo atliekama krata, jis turėjo pasiėmęs vieną tuščią butelį, kurį išplautą laikė vonioje, kol išdžius. Atliekant kratą dalyvavo policijos pareigūnai K. A., E. A., V. P. ir T. S.. E. A. iš vonios kambario į virtuvę, kur buvo jis ir K. A., atsinešė minėtą išplautą butelį, į kurį jis buvo pripylęs vandens, nes iki tol šis butelis buvo tuščias. Jis butelį padėjo ant stalo. Po kokių 10 minučių atvyko kiti policijos pareigūnai V. P. ir T. S.. K. A. rašė protokolą, kuriame nurodė, kad surasti kratos metu buteliai užantspauduojami, tačiau tai padaryta nebuvo. Suprasdamas policijos klastą ir šališkumą jam, P. G. ant šio dokumento nepasirašė. Naminės degtinės butelyje būti negalėjo, nes jis namuose jos nelaikė. P. G. nuomone, policijos darbuotojai į butelį, kurį paėmė iš jo namų, naminės degtinės įpylė patys ir tik po to pateikė specialistui ištirti. Pareigūnai šios aplinkybės niekada nepripažins, nes jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi bei savo darbo rezultatais. Apeliantas pažymi, kad, atlikus kratą, pareigūnė K. A. apklausė jį kaip liudytoją, surašė apklausos protokolą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančias žinias, jog jis (P. G.) pripažino, kad kratos metu jo namuose buvo surastas butelis su namine degtine. Todėl P. G. po tokio protokolo turiniu nepasirašė. K. A. nei ant kratos protokolo, nei ant liudytojo apklausos protokolo parašyti savo pastabų neleido. P. G. keistai atrodo pareigūnės K. A. pozicija, kurią ji keitė tą dieną keletą kartų, o būtent, kratos protokole ji nurodė, kad kratos metu buvo surasta skysčio, panašaus į naminę degtinę, apie 20 g, o tos pačios dienos rašytame tarnybiniame pranešime policijos viršininkui nurodė, kad surasta 0,025 litro bespalvio skysčio su kvapu, būdingu naminei degtinei. Skysčio matavimo akto byloje nėra, todėl P. G. neaišku, kaip policijos darbuotoja tą pačią dieną tiksliai nustatė skysčio, kuris buvo butelyje, kiekį. Pareigūnė teisme pripažino, kad skysčio kiekio, iki išsiunčiant specialistui, nematavo.
Nutarime dėl medžiagos atskyrimo nuo ikiteisminio tyrimo, kurį kitą dieną po kratos – 2013-05-28 – surašė prokuroras E. Ž., nurodė, kad medžiagą bei daiktus perduoda Tauragės VPK Šilalės r. PK spręsti klausimui dėl O. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn, bei pridėjo daiktų sąrašą, kuriame buvo nurodytas ir butelis su 20 g skysčiu, kurio kvapas būdingas naminei degtinei. Taigi prokuroro nurodytas skysčio kiekis – 20 g prieštarauja kiekiui, K. A. nurodytam tarnybiniame pranešime, be to, prokuroras nurodė spręsti klausimą dėl O. V. atsakomybės, o ne dėl jo.
Apeliantas nurodo, kad K. A. užduotį atlikti namuose surastų vaistų „Medicinskij antiseptyčieskyj rastvor“ tyrimą išsiuntė tik 2013-06-11 Nr. 85-93-5-3826, o specialistas išvadoje parašė, kad „užduotis 2013-05-29 ir pas juos gauta 2013-06-10“. Skystis su naminės degtinės kvapu išsiųstas 2013-05-29, o gautas pas tuos pačius specialistus tik 2013-06-06.
P. G. nuomone, reikėtų atkreipti dėmesį ir į liudytojo V. P. parodymus. Kada ir kur pas P. G. buvo surastas butelis su specifinio kvapo skysčiu, jis nematė, nes kratos pradžioje jo nebuvo. Jam atvykus, butelis stovėjo virtuvėje ant stalo. Liudytojas pripažino, kad jo (P. G.) garaže ir ūkiniame pastate buvo daug tuščių butelių. Kaip butelyje atsirado skystis, liudytojas paaiškinti negalėjo. Liudytojas taip pat paminėjo, kad, rašant kratos protokolą, jis nedalyvavo, kaip atsirado jo parašai ant jo ir liudytojo apklausos protokolų, paaiškinti negalėjo. Policijos pareigūnai dėl surastų trijų buteliukų skysčio recepto pateikti nereikalavo. P. G. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK viršininkas R. Kudijanovas mano, kad netikėti policijos pareigūnės K. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis, kuriuos patvirtino ir teisme, nėra jokio pagrindo. Policijos pareigūnas V. P. tik patvirtino K. A. išsakytas pažeidimo aplinkybes. Nurodo, kad atsakomybei pagal ATPK 1772 straipsnio 1 dalį kilti pakanka fakto, jog asmuo, neturėdamas leidimo, laikė nedenatūruoto etilo alkoholio mišinį.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nagrinėja ATPK 283 ir 284 straipsniuose nustatyta tvarka.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).
P. G. neneigė fakto, kad jis Rusijos Federacijoje vaistinėje nusipirko penkis buteliukus vaistų „Medicinskij antiseptyčeskij rastvor“, juos laikė namuose, dviejų buteliukų turinį jau buvo suvartojęs, šiuo tirpalu trynė sprandą, likusius tris buteliukus policijos pareigūnai paėmė kratos metu. Šiems vaistams nusipirkti recepto nereikėjo.
Apeliaciniame skunde P. G. pagrįstai pastebėjo, jog ATPK 1772 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime jokia blanketinė teisės norma, kurią P. G. pažeidė, nenurodyta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-975 „Dėl vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių patvirtinimo“ 1. punkte nurodyta, kad Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklės nustato vaistinių preparatų, įvežamų į Lietuvos Respubliką ir išvežamų iš jos, gaunamų ar siunčiamų paštu ar per kurjerį fizinio asmens individualioms reikmėms, kiekį, šių vaistinių preparatų originalių pakuočių vežimo ar siuntimo tvarką. Šios Taisyklės netaikomos įvežant ar išvežant iš Lietuvos Respublikos, siunčiant ar gaunant paštu fizinio asmens individualioms reikmėms skirtus vaistinius preparatus, kurių sudėtyje yra narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų, įrašytų į sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, turi teisę individualioms reikmėms įvežti (gauti paštu) nustatytą vaistinių preparatų kiekį: to paties pavadinimo, įskaitant farmacinę formą, stiprumą ir dozuočių kiekį pakuotėje, vaistinio preparato (9.1. punktas): be recepto kopijos ar gydytojo pažymos galima įvežti (gauti paštu) ne daugiau kaip 5 originalias vaistinių preparatų pakuotes (9.1.1. punktas); nuo 6 iki 9 originalių vaistinių preparatų pakuočių galima įvežti (gauti paštu) turint recepto kopiją ar gydytojo pažymą, patvirtinančią vežamų (gaunamų paštu) vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinių preparatų kiekį (9.1.2. punktas); daugiau kaip 10 originalių vaistinių preparatų pakuočių galima įvežti (gauti paštu) tik turint gydytojo pažymą, patvirtinančią vežamų (gaunamų) vaistinių preparatų paskyrimą ir gydymui reikalingą vaistinio preparato kiekį (9.1.3. punktas).
Tam, kad vaistai nesukeltų asmenims žalingų padarinių, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl vaistų receptų rašymo ir vaistų išdavimo (pardavimo)“ Lietuvoje kai kurie vaistai parduodami tik su receptu. Šiuo atveju tirpalas „Medicinskij antiseptyčieskij rastvor“, kuris specialisto išvadoje nurodomas kaip nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys (b. l. 24–25), galbūt galėtų būti pavartotas ne pagal paskirtį, o kaip alkoholis, todėl Lietuvoje toks vaistinis preparatas pardavinėjamas tik su receptu. Tačiau tai nereiškia, kad, jeigu Lietuvoje kažkuris vaistas parduodamas tik su receptu, o kitoje šalyje – be recepto, tai šio vaisto negalima laikyti namuose ir jį pavartoti pagal paskirtį.
Byloje esantis kvitas patvirtina, kad tirpalas „Medicinskij antiseptyčieskij rastvor“ pirktas Sovetsko miesto vaistinėje (b. l. 6). Šiam vaistiniam tirpalui įsigyti Rusijos Federacijos Sovetsko miesto vaistinėse joks receptas nereikalingas. P. G. šiuos vaistus vežė per pasienio ir muitinių postus, jokio leidimo paminėtų tarnybų pareigūnai iš jo nereikalavo. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina P. G. nurodytas aplinkybes, kad jam tirpalas „Medicinskij antiseptyčieskij rastvor“ buvo reikalingas individualioms reikmėms pagal tiesioginę to tirpalo paskirtį – išoriniam kūno trynimui (b. l. 65, 66), vaistų buteliukai originalioje pakuotėje – uždaryti originaliais kamščiais (b. l. 12–13), nupirktas leistinas kiekis – 5 buteliukai. Kad P. G. turėjo tyčią laikyti ir panaudoti minėtą tirpalą draudžiamiems tikslams, duomenų nėra, todėl jo veiksmus vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1772 straipsnio 1 dalyje, nėra teisinio pagrindo.
Iš kratos protokolo matyti, kad 2013-05-27 kratos metu P. G. namuose, vonios kambaryje, buvo surastas ir paimtas 0,7 l talpos butelis su jame buvusiu apie 20 g skysčiu, kurio kvapas būdingas naminės degtinės kvapui (b. l. 12–13).
Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas skystis, esantis butelyje, paimtas 2013-05-27 (duomenys neskelbtini) , pas P. G., yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 42,3 proc. (b. l. 29).
Kad namuose laikė naminę degtinę, P. G. neigė, tvirtino, kad jos niekada nepirko ir nepardavinėjo (b. l. 10, 17–18, 19, 33), atsisakė pasirašyti ant kratos protokolo (b. l. 15).
Teismo posėdyje P. G. patvirtino, kad namuose naminės degtinės nelaikė, parodė, kad dirba autobuso vairuotoju, autobusą laiko prie namų, grįžęs prie namų, iš autobuso surenka dažnai keleivių paliktus tuščius butelius. Namuose buvo surasti 4 ar 5 tušti buteliai. Kas tuose buteliuose būdavo supilta, P. G. nežiūrėdavo. P. G. teigimu, jis surastą butelį buvo pasidėjęs vonioje, į jį ruošėsi supilti pieną. Skysčio į butelį galėjo įpilti patys policijos pareigūnai, nes butelį išsivežė neužantspaudavę, sakė, kad butelį užantspauduos policijos komisariate (b. l. 98–99).
Teisiamajame posėdyje liudytoja K. A. parodė, kad jai su E. A. atvykus į P. G. namus daryti kratą, P. G. išėjo ant laiptų. P. G. paprašius, kad įsileistų, jis sugrįžo į namą ir vėl išėjo po minutės. Įėjus į P. G. namo vidų, jautėsi naminės degtinės kvapas, E. A. vonioje ant žemės surado butelį, pauostęs pasakė, kad pradžia yra, butelyje buvo apie 20 g skysčio. Tada išsikvietė operatyvinę grupę. Kažkuris iš pareigūnų surado butelių dujinėje viryklėje. P. G. sakė, kad naminės degtinės niekada neturėjo. Buvo padaryta prielaida, kad P. G. naminę degtinę išpylė (b. l. 99–100).
Analogiškus paaiškinimus Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPSPP tyrėja K. A. nurodė ir tarnybiniame pranešime (b. l. 19).
Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. apie tai, kur buvo rastas butelis su skysčiu, parodyti negalėjo, nes jis jau buvo surastas iki jam atvykstant. Daug tuščių butelių buvo surasta P. G. ūkiniuose pastatuose ir garažuose (b. l. 100–101).
Iš aptartų duomenų matyti, kad P. G. apie tai, jog laikė naminę degtinę, policijos pareigūnams neigė. Dėl to, kad P. G. galėjo išpilti naminę degtinę iki policijos pareigūnus įsileisdamas į namą, nes, jiems atvykus, įėjo į namo vidų ir iš jo išėjo tik po minutės, padaryta tik prielaida. Tikėti tokia prielaida nėra jokio pagrindo, nes policijos pareigūnai patys patvirtino, kad P. G. juos įsileido po minutės, t. y. labai greitai, iš esmės iš karto. Jeigu P. G. būtų turėjęs naminės degtinės ir būtų ją išpylęs, būtų užtrukęs, be to, yra pagrindas manyti, kad butelyje buvusių 20 ar 25 gramų likučio taip pat nebūtų palikęs.
Bylos duomenimis nepaneigta, kad P. G. iš jam priskirto autobuso surinkdavo keleivių paliktus tuščius butelius, juos parsinešdavo į namus, liudytojo V. P. parodymais, daug tuščių butelių kratos metu buvo surasta ūkiniuose pastatuose ir garažuose. Liudytoja K. A. parodė, kad, iš kur paimti daiktai, kratos protokole nenurodė, nes nemanė, kad tai svarbu (b. l. 98–102).
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į butelyje buvusio naminės degtinės kiekį (apie 25 gramai), į tai, kad nepaneigta, jog P. G. parsinešdavo į namus tuščių butelių, kuriuose galėjo būti užsilikusių skysčių, o jis jų netikrindavo, yra pagrindas manyti, kad P. G. apie kratos metu paimtame butelyje buvusį naminės degtinės likutį – tik 20 g – galėjo ir nežinoti, todėl, nesant objektyvių įrodymų, kad P. G. apie surasto 20 gramų naminės degtinės likutį žinojo ir tyčia jį laikė, tvirtinti, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.
Esant aptartiems duomenims, Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutartis, kuria pakeistas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimas, kuriuo P. G. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 900 litų bauda, pagal 1772 straipsnio 1 dalį paskirta 1250 litų bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 1250 litų dydžio bauda, naikintina, P. G. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-11-20 nutartį, kuria pakeistas Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2013-08-28 nutarimas, panaikinti, P. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjas Stasys Valužis