Civilinė byla Nr. e2A-195-450/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23347-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija:

3.3.1.20.; 2.6.10.5.1.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos ieškinį atsakovei AB „Elektros skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo UAB „KONE“ dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatorius“ priteisti 4 747,51 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, kad 2014 m. lapkričio 28 d. visame pastate ne kartą buvo dingusi elektros energija. Telefonu AB „Lesto“ darbuotojai paaiškino, kad įvyko avarija transformatorinėje. Po kelių valandų, kai elektros tiekimas buvo atnaujintas, paaiškėjo, kad neveikia vienas iš pastate esančių liftų, taip pat sugedo ir neveikė pastato priešgaisrinė sistema. Iškvietus UAB „KONE“, kuri prižiūri liftų techninę būklę, specialistus, paaiškėjo, kad sugedo vienas iš lifto mechanizmų - dažnių keitiklis, kurio, remiantis AB „KONE“ specialistų nuomone, sutaisyti neįmanoma, jis turi būti keičiamas nauju; dažnių keitiklio gedimas gali atsirasti dėl elektros įtampos svyravimų, įtampos įjungimo/išjungimo arba dėl žaibo iškrovos. Gedimas buvo nustatytas, remiantis klaidos kodu, kurį parodė lifto gedimų nustatymo ir fiksavimo programa. Bendrijos užsakymu UAB „KONE“ atliko daviklio pakeitimo darbus, kurių vertė yra 15339,47 Lt su PVM / 4442,62 Eur. Priešgaisrinės sistemos remonto darbus atliko UAB „Saugos garantas“, pakeitus sugadintus įrenginius (maitinimo šaltinį, akumuliatorių) bei apmokėjus už remonto darbus, nuostoliai dėl priešgaisrinės sistemos remonto sudarė 1052,70 Lt su PVM / 304,89 Eur. Ieškovė 2015 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu kompensuoti patirtus nuostolius, tačiau 2015 m. sausio 7 d. atsakovė atsisakė atlyginti žalą. Bendrija 2015 m. vasario 8 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu atlyginti žalą, taip pat prašė pateikti registruotus duomenis dėl elektros svyravimų įvertinimo, tačiau atsakovė nesutiko atlyginti žalos. 2015 m. liepos 28 d. ieškovė vėl kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti elektros energijos įtampos matavimo grafikus, tačiau atsakymo negavo. Nepavykus išspręsti situacijos taikiai, Bendrija kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su skundu. Inspekcijai atlikus tyrimą, nustatyta, kad atsakovė netinkamai eksploatavo elektros tinklus, ko pasėkoje įvyko elektros gedimas / avarija. Ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė ir toliau laikėsi pozicijos, kad jos kaltės dėl susidariusių nuostolių nėra. Ieškovė mano, kad elektros įrenginių (lifto ir priešgaisrinės sistemos) gedimą sąlygojo tiekiamos elektros energijos įtampos svyravimai: 1) iki įvykio įrenginiai veikė gerai; 2) pateikiamas Liftų priežiūrą atliekančių specialistų išvados, kur nurodoma, kad lifto dažnių daviklio gedimu galėjo būti tik elektros energijos įtampos svyravimai arba žaibo iškrova. Tą dieną žaibų nebuvo, be to, pastate yra įrengti žaibolaidžiai. Ieškovė patyrė žalą dėl atsakovės netinkamo bei nerūpestingo elektros tinklų eksploatavimo/ priežiūros. Patirtos žalos dydis yra 4442,62 Eur, t. y. patirti nuostoliai dėl lifto remonto bei 304,89 Eur patirti nuostoliai dėl priešgaisrinės sistemos remonto.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. į Transformatorinę MT-2203 pateko pašalinis gyvūnas – žiurkė, kuri, priartėjusi prie 10 k V įtampos elektros įrenginių, sukėlė perdengimą tarp sekcijinio galios skyriklio ir 10 k V įtampos šynos Š1. Dėl šios priežasties sutriko elektros energijos tiekimas eilei bendra grandine susijusių transformatorinių, tame tarpe ir Transformatorinei, iš kurios elektros energija yra tiekiama ieškovei. Dėl įvykio elektros energijos tiekimas ieškovei buvo nutrūkęs 2014 m. lapkričio 28 d. nuo 01 val. 23 min. iki 02 val. 11 min. (iš viso - 48 min.). Tarp atsakovės ir ieškovės yra sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią nustatyta trečia (III) elektros energijos patikimumo kategorija. Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.9 papunktis numato, kad Operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko. Tuo atveju, kai vartotojui suteikiama trečia (III) patikimumo kategorija, pagal Taisyklių 81.1 papunktį, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 val. Po įvykio vykdytos apžiūros metu nustatyta, kad pastate neįrengtos apsaugos sistemos, skirtos lifto automatikai apsaugoti, neįrengti viršįtampių ribotuvai. Ieškovė privalėjo užtikrinti tinkamą savo vidinio tinklo elektros įrenginių priežiūrą, ko neatliko. Atsakovė yra atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo pagal CK 6.253 str. 1 ir 4 d. bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 152.5 papunkčio nuostatas.
4. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ji neatliko ir neturi pagrindo atlikti lifto gedimo priežasčių tyrimo. Pateiktas lifto defektinis aktas ir jo turinys apima tik jų turimomis lifto diagnostikos priemonėmis nustatytos dažnių keitiklio gedimo fakto fiksavimą, kas negali būti laikoma specialisto išvada dėl lifto gedimo priežasčių nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovės AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ naudai iš ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos 141,95 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovei iš teismo depozitinės sąskaitos grąžino158,05 Eur.
6. Teismas nustatė, kad 2014 m. lapkričio mėn. 28 d. ieškovei priklausančiame pastate, Vilniuje, Gabijos g. 12, buvo dingusi elektros energija dėl avarijos transformatorinėje, į kurią pateko  žiurkė, kuri, priartėjusi prie 10 k V įtampos elektros įrenginių, sukėlė perdengimą tarp sekcijinio galios skyriklio ir 10 k V įtampos šynos Š1. Dėl šios priežasties sutriko elektros energijos tiekimas eilei bendra grandine susijusių transformatorinių, tame tarpe ir Transformatorinei, iš kurios elektros energija yra tiekiama ieškovei. Po elektros tiekimo atnaujinimo paaiškėjo, kad neveikia vienas iš ieškovės pastate esančių liftų, sugedo ir neveikė pastato priešgaisrinė sistema. Trečiojo asmens UAB „KONE“ specialistai nustatė, kad sugedo vienas iš lifto mechanizmų - dažnių keitiklis, kurio specialistų nuomone, sutaisyti neįmanoma. Lifto techninės apžiūros akte 2014 m. lapkričio 28 d. pateiktos išvados, kad dažnių keitiklio gedimas gali atsirasti dėl elektros įtampos svyravimų, įtampos įjungimo/išjungimo arba dėl žaibo iškrovos. UAB „KONE“ atliko daviklio pakeitimo darbus, darbų vertė sudarė 15339,47 Lt su PVM / 4442,62 Eur. Tai patvirtina Lifto remonto darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra EPKOM Nr. 0001020. Priešgaisrinės sistemos remonto darbus, pagal Bendrijos užsakymą, atliko UAB „Saugos garantas“, pakeitus sugadintus įrenginius (maitinimo šaltinį, akumuliatorių) bei apmokėjus už remonto darbus, nuostoliai dėl priešgaisrinės sistemos remonto sudarė 1052,70 Lt su PVM / 304,89 Eur. Tai patvirtina atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra SGT25743.
7. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. gruodžio 7 d. Bendrija kreipėsi į atsakovę su prašymu kompensuoti patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl gedimo transformatorinėje, elektros svyravimų, įjungimo/išjungimo, taip pat pateikė atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų-faktūrų kopijas. 2015 m. sausio 7 d. gavo iš atsakovės atsakymą, kuriame nurodyta, kad Bendrovė žalos neatlygins, nes: 1) nuostoliai atlyginami tik tuo atveju, jei jie atsirado dėl Bendrovės (atsakovės) veiksmų ar neveikimo, taip pat kai yra priežastinis ryšys dėl šių veiksmų (neveikimo) ir patirtų nuostolių; 2) remiantis LR Energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1-231 patvirtintais elektros tiekimo nuostatų 152 p., Bendrovė neatlygina klientui nuostolių, atsiradusių dėl gamtos reiškinių ir elektros energijos nutraukimo laikas kiekvienu atveju neviršija 24 val.; 3) remiantis tų pačių nuostatų 56.8 p., klientas privalo užsitikrinti optimalią elektros įrenginių schemą, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams išvengti, nutrūkus/ sutrikus elektros energijos tiekimui. Bendrovė rašte taip pat pažymėjo, kad kokybiški elektros įrenginiai dėl elektros energijos nutrūkimo sugesti neturėtų. 2015 m. vasario 8 d. Bendrija pateikė atsakovei raštą, kuriuo prašė pakartotinai atlyginti patirtą žalą bei paaiškino, kad Bendrija vykdo visas elektros vartotojui priskiriamus įsipareigojimus dėl atsakingo elektros energijos vartojimo, o, remiantis turimais dokumentais, mechanizmų gedimas galėjo įvykti tik dėl elektros energijos įtampos svyravimo, iki tol elektros įrenginiai veikė gerai, buvo vykdoma jų nuolatinė priežiūra, todėl atsiradusią žalą turėtų atlyginti Bendrovė. Ieškovė rašte taip pat prašė atsakovę pateikti registruotus duomenis dėl elektros svyravimų įvertinimo, t. y. įtampos matavimo grafikus. 2015 m. birželio 25 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad objekto apžiūros metu jų atstovai nustatė faktą, jog neįrengtos apsaugos sistemos lifto automatikai apsaugoti, neįrengti viršįtampio ribotuvai, taip pat nurodė, kad Bendrovė nekompensuoja nuostolių, atsiradusių dėl trečiųjų asmenų veiksmų, dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo. 2015 m. liepos 28 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti elektros energijos įtampos matavimo grafikus 2014 m. lapkričio 28 d., tačiau atsakymo negavo. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją su skundu; Inspekcijai atlikus tyrimą, nustatyta, kad atsakovė netinkamai eksploatavo elektros tinklus, ko pasėkoje įvyko elektros gedimas / avarija. 2016 m. balandžio 25 d. rašte atsakovė nurodė, kad elektros tiekimas pastatui buvo dingęs 48 min. Ieškovės teigimu, pastatui elektros energija nebuvo tiekiama visą parą. Iš pateiktos neplaninio atjungimo pažymos matyti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. (pastotė SP-103) elektros energija buvo atjungta nuo 01:29 iki 02:11; nuo 02:11 iki 02:18; nuo 02:18 18 iki 03:00.
8. 2010 m. vasario 1 d. tarp šalių buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 20 p. nustatyta, kad atsakovė gali nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą tik sutarties bei teisės aktų nustatytais atvejais. Didžiausia galima elektros energijos tiekimo nutraukimo ar apribojimo trukmė nurodoma sutarties 1 priede. Minėtame priede objekto prijungimo prie AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ elektros tinklo nuosavybės ribų akte Nr. 30120-10-00907, sudarytame 2010 m. vasario 20 d. „Elektros energijos tiekimo sąlygos“ Teisės aktais numatytas elektros energijos tiekimo atnaujinimo laikas po avarinio tiekimo nutraukimo sudaro 6 val. Iš neplaninio atjungimo pažymos matyti, kad 2014 m. lapkričio 28 d. (pastotė SP-103) elektros energija buvo atjungta nuo 01:29 iki 02:11; nuo 02:11 iki 02:18; nuo 02:18 18 iki 03:00), t .y elektros energijos atjungimas truko 1,5val. Sutarties 21 p. nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos tiekimas, taip pat atitinkamai apsaugoti  savo elektros tinklus, kitokius įrenginius, prietaisus atitinkama apsauga.
9. Trečiojo asmens UAB „KONE“ specialistai Lifto techninės apžiūros akte 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad dažnių keitiklio gedimas galėjo atsirasti dėl elektros įtampos svyravimų, įtampos įjungimo/išjungimo arba dėl žaibo iškrovos. 2017 m. balandžio 28 d. pateiktoje ekspertinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad nurodytų įrenginių gedimus galėjo sąlygoti įtampų asimetrija, blogas įžeminimas, gedimas 10 kv. tinkle ir kt. sutapusios aplinkybės. Pažeidimai 10 kv. elektros tinkle iš dalies galėjo turėti įtakos gedimo atsiradimui lifto keitiklyje dėl asimetrijos. Ekspertinės išvados 5 p. nurodyta, kad elektros įrenginiai jungiami į elektros tinklą turi būti apsaugoti nuo netikėto įtampos dingimo, viršįtampių, galimos apkrovos fazėse asimetrijos dėl vienfazių elektros energijos įrenginių netolygios apkrovos“. Išvados 7 p. nurodyta, kad patikimai nustatyti (lifto mechanizmų - dažnių keitiklio ir priešgaisrinės įrangos) gedimo priežasčių neįmanoma. Gedimai elektros tinkle neišvengiami. Apkrova elektros tinkle niekada nebūna tolygi, įvykus tinkle trumpam sujungimui, elektros tiekimas nutraukiamas automatiškai. Ekspertinės išvados 9 p. nurodyta kad lifto prijungimo detalios schemos ir įrengtų apsaugų techninių parametrų nėra, t. y. nurodyti elektros įrenginiai nebuvo apsaugoti nuo netikėto įtampos dingimo, viršįtampių, galimos apkrovos fazėse asimetrijos dėl vienfazių elektros energijos įrenginių netolygios apkrovos. 2017 m. rugsėjo 16 d. įvykusio teismo posėdžio metu ekspertinę išvadą teikęs prof. dr. Alfonsas Morkvėnas, būdamas įspėtas apie melagingos išvados pateikimą, patvirtino jo pateiktas į bylą 2017 m. balandžio 28 d. ekspertines išvadas.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovė civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė. Ieškovės argumentai dėl nekokybiškos elektros energijos tiekimo taip pat yra neįrodyti.
11. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2016 m. sausio 19 d. rašte Nr. 2R-217 teigiama, kad Bendrovė pažeidė Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1- 211, 1052 p. nuostatą, kad į uždarąsias skirstyklas ar ir į komplektinių skirstyklų kameras turi nepatekti gyvūnai ir paukščiai. Pasak teismo, šis nustatytas pažeidimas nelėmė civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, kadangi  atsakovės ieškovei padarytos žalos tos aplinkybės, kad kaip teigiama eksperto išvadoje nustatyti (lifto mechanizmų - dažnių keitiklio ir priešgaisrinės įrangos ) gedimo priežasčių neįmanoma. Ieškovė taip pat neįrodė, jog tinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo Objekto vidaus elektros tinklą, vadovaujantis Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11d. įsakymu Nr. 1-38, 56.2, 83, 85, 86 punktuose nurodytais reikalavimais.
12. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., atmetęs ieškinį, atsakovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 141,95 Eur išlaidas už ekspertinę išvadą, eksperto dalyvavimą teismo posėdyje ir jo kelionės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
1. Priešingai negu nustatė teismas, ieškovės argumentai dėl netinkamos elektros energijos tiekimo yra visiškai įrodyti, nes tai patvirtino Valstybinė energetikos inspekcija, kuri išnagrinėjo ieškovės skundą, kaip quasi teismo ikiteisminė institucija, ir jos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs ir galiojantis, turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
2. Skundžiamame sprendime teismas nurodo tik bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus ir cituoja teisės normas, tačiau nenurodo surinktų įrodymų vertinimo bei kaip teisės normas pritaiko, spręsdamas teisinį ginčą. Teismas savo motyvuose iš vis nenurodė aiškių priežasčių, aiškaus faktinių aplinkybių vertinimo, todėl sprendimas yra negaliojantis dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir prieštaravimo CPK 329 str. 1 d. 4 p.
3. Ieškovė įrodė visas civilinei atsakomybei būtinas sąlygas: 1) neteisėti veiksmai konstatuoti Inspekcijos sprendimu, t. y. atsakovė netinkamai prižiūrėjo jos žinioje esamus elektros tinklus ir elektros skirstyklą, ko pasekmėje į elektros skirstyklą pateko gyvūnas (žiurkė) ir įvyko elektros energijos staigi įtampos asimetrija; 2) dėl priežastinio ryšio ir kaltės: ekspertas nurodė, kad patvirtinti, jog būtent elektros įtampos svyravimas sąlygojo elektros prietaisų gedimą, negali; patvirtinti tai gali tik specialūs įtaisai, kurių faktiškai niekas nenaudoja dėl jų brangios kainos, tačiau išvadose (2 p.) pažymėjo, kad įtampos svyravimas galėjo atsirasti dėl žiurkės pakliuvimo į elektros skirstyklą (pastotę). Be to, ekspertas posėdžio metu nurodė, kad tai labiausiai tikėtina, nes vienu metu sugedo 2 elektros prietaisai (liftas ir priešgaisrinė sistema); 3) dėl žalos dydžio: pateikti visi įrodymai, patvirtinantys patirtą žalą ir jos dydį.
4. Įstatyminio reikalavimo papildomai apsaugoti vidinius tinklus nėra, todėl ieškovė neprivalėjo apsaugoti savo vidinius tinklus nuo elektros įtampos svyravimo. Prietaisų eksploatavimo instrukcijos (taisyklės) taip pat nenumato tokių papildomų reikalavimų.
5. Teismas neteisingai vertino šalių sudarytos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 21 p., kuriuo elektros energijos gavėjas/ vartotojas privalo imtis papildomų veiksmų dėl galimos žalos sumažinimo po elektros energijos nutraukimo, t. y. apsaugoti savo įrenginius, nekilnojamąjį turtą dėl papildomos žalos, kuri gali atsirasti, nutraukus elektros energijos tiekimą, pvz., išjungti elektros prietaisus iš elektros padavimo įrenginių (rozečių), ir pan. Ieškovė neįpareigota imtis papildomų veiksmų apsaugoti savo vidinius elektros tinklus nuo žalos, kuri gali atsirasti dėl netinkamos elektros tiekėjo savo žinioje esamų skirstyklų (pastočių) priežiūros.
6. Nors ieškovė ieškinyje rėmėsi deliktinės atsakomybės normomis, o tokių normų taikymą, esant šalių sutartiniams santykiams reglamentuoja CK 6.245 str. 4 d., tačiau teismas apie deliktinės atsakomybės taikymą iš viso nepasisakė, taip pat nepasisakė ir dėl ieškovės nurodomų CK normų taikymo (pvz. dėl CK 6.270 str.), tokiu būdu neatskleisdamas bylos esmės. Remiantis tuo, kad Elektros energijos pirkimo pardavimo sutartimi tarp šalių nereglamentuoti santykiai, esant gedimams elektros energijos tiekėjo valdomuose įrenginiuose, ginčas turėjo būti sprendžiamas pagal deliktinės atsakomybės taikymo teisės normas.
7. Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties 2 priede nurodyta, kad ieškovei tiekiama 2 patikimumo kategorijos elektros energija, o ne 3. Pasak atsakovės, elektros energija buvo dingusi 40 min., teismas sprendė, kad elektros energijos tiekimas buvo dingęs 1,5 val., tačiau liudytojai patvirtino, kad elektros energija buvo dingusi daugiau negu 8 val. Teismas atsisakė kviesti kitus liudytojus, patvirtinančius šią informaciją. Nors Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 1 priede nurodoma, kad dėl gedimų esantį elektros nutraukimas negali būti ilgesnis negu 6 val., tačiau tai prieštarauja Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 2010-02-11 d. patvirtintų „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 78 p., kuris numato 2 patikimumo elektros energijos vartotojui 2,5 valandų terminą atnaujinti elektros tiekimą, nutrukusį dėl gedimo. Atsakovė visus nurodytus terminus, ir 6 val., ir 2,5 val., pažeidė.
8. Ieškovė pateikė įrodymus, kad lifto priežiūra atitinka įstatymų nustatytus saugos reikalavimus, jį prižiūri sertifikuoti specialistai, liftas turi galiojantį techninį pasą, vykdoma jo nuolatinė patikra. Elektros tinklai yra prižiūrimi tinkamai, į administracinį pastatą negali patekti tretieji asmenys, gyvūnai, prieiga prie elektros tinklų apsaugota, pastate vykdomas nuolatinis vaizdo stebėjimas, be to, per 10 pastato eksploatavimo metų nebuvo įvykusių panašių atsitikimų, o liftas ir priešgaisrinė sistema veikia puikiai.

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
1. Inspekcijos 2016 m. sausio 19 d. rašte nurodyta išvada, jog atsakovė nepažeidė pareigos ir tiekė kokybės reikalavimus atitinkančią elektros energiją. Tai, jog Inspekcija rašte pasisakė, kad atsakovė pažeidė Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1052 p. nuostatą dar nereiškia atsakovės atsakomybės, nes šios nuostatos pažeidimas tiesiogiai nesukelia ieškovei kilusios žalos sukėlimo. Be to, iš 2016 m. kovo 24 d. atsakovės protokolo matyti, kad apžiūrėjus objektą, defektų ar gedimų, kurie blogintų elektros energijos kokybę, nenustatyta. Tarnybinis raštas taip pat patvirtina kokybiškos elektros energijos tiekimą ieškovei.
2. Eksperto išvada nenustatė dėl kokios priežasties kilo lifto dažnių keitiklio gedimas. Priešingai - išvadoje net keliose vietose pažymėta, kad gedimo priežastis yra nepatvirtinta ir negali būti nustatoma iš ieškovės pateiktų dokumentų.
3. Dėl 2014 m. lapkričio 28 d. įvykusio įvykio elektros energijos tiekimas iš viso buvo nutrūkęs 1370 klientams, tačiau dėl sugadintų įrenginių kreipėsi tik ieškovė, kas leidžia teigti, kad elektros energijos viršįtampių nebuvo arba buvo minimalūs, o ieškovės įrenginiai nebuvo visiškai tvarkingi.
4. Ekspertas posėdžio metu patvirtino, jog elektros tinkle minimalūs komutaciniai elektros svyravimai egzistuoja ir jie yra leistini. Elektros energijos įtampos pokyčių ir elektros energijos kokybės reikalavimai aprašomi Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“. Vadovaujantis Standarto nuostatomis, kokybiška elektros įranga nuo trumpalaikių komutacinių kryčių ar viršįtampių sugesti negali. Be to, Standarto nuostatos leidžia minimalius viršįtampius.
5. Atsakovės kaltė ar neteisėtas neveikimas neįrodyti, nes atsakovės kaltė pažeidžiant pareigą užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą, nenustatyta; atsakovė prižiūrėjo savo elektros įrenginius; energijos tiekimo sutrikimas ir elektros įrenginių sugadinimas yra nulemtas nenustatytų trečiųjų asmenų ir laukinių gyvūnų veiksmų.
6. Abonentas (vartotojas) privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo (CK 6.387 str. 1 d.). Tokia vartotojo pareiga nustatyta ir Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių 10 p. 2010 m. vasario 1 d. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje taip pat nustatyta, kad vartotojas įsipareigoja imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos tiekimas, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga (21 p.). Ekspertinės išvados 5 p. nurodoma, jog elektros įrenginiai jungiami į elektros tinklą, turi būti apsaugoti nuo netikėto įtampos dingimo, viršitampių, galimos apkrovų fazėse asimetrijos dėl vienfazių elektros įrenginių netolygios apkrovos. Jeigu gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyti griežtesni elektros kokybės parametrai, tokiems įrenginiams jungiamiems į elektros tinklą turi būti numatytos papildomos priemonės. Išvados 8 p. nurodyta, kad specialūs reikalavimai turi būti nurodomi gamintojo techninėje dokumentacijoje, tačiau į bylą techninė lifto dokumentacija (originalūs dokumentai iš lifto gamintojo) nebuvo pateikta.
7. Įrodinėjimo pareiga dėl tinkamai prižiūrėto savo vidaus tinklo tenka ieškovei, o ne atsakovei, nes vidaus tinklas ir jo būklė pagal Elektros tiekimo ir naudojimo taisykles bei sutartis su vartotojais yra vartotojo atsakomybė.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „KONE“ prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Apelianto nuomonė, kad tam tikri sprendimo argumentai nepakankamai motyvuoti, nėra pakankamas pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu ir jį panaikinti.
2. Ekspertizės akte padaryta išvada, kad pagal byloje esančius duomenis patikimai nustatyti gedimo priežastį neįmanoma, todėl nei ginčo šalys, nei teismas, neturėdami specialių žinių, negali nustatyti apeliantės patirtos žalos – lifto dažnių keitiklio gedimo priežasčių ir taikyti civilinės atsakomybės.
3. Apeliantė netinkamai interpretuoja eksperto išvadą ir jo žodinius paaiškinimus. Ekspertas patvirtino, jog LR neegzistuoja įstatyminis reikalavimas papildomai apsaugoti vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų, tačiau dėl Ekspertizės 9 p. paaiškino, kaip rekomendacijas vidinių tinklų vartotojams, o ne privalomą pareigą. Ekspertas patvirtino, kad sugadinto lifto gamintojo techninėje dokumentacijoje nėra nurodyta jokių privalomų įrengti įrenginių, saugančių nuo įtampos svyravimų, bei kad patiems įrenginių vartotojams rekomenduotina rūpintis savo įrenginių saugumu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. apeliantei priklausančiame pastate buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas dėl avarijos transformatorinėje, į kurią pateko žiurkė ir kuri priartėjusi prie 10 kV įtampos elektros įrenginių, sukėlė perdengimą tarp sekcijinio galios skyriklio ir 10 kV įtampos šynos Š1. Po elektros tiekimo atnaujinimo paaiškėjo, kad neveikia vienas iš ieškovės pastate esančių liftų, sugedo ir neveikė pastato priešgaisrinė sistema. Trečiojo asmens UAB „KONE“ specialistai nustatė, kad sugedo vienas iš lifto mechanizmų - dažnių keitiklis, kurio sutaisyti neįmanoma; atliktų daviklio pakeitimo darbų vertė sudarė 4442,62 Eur. Priešgaisrinės sistemos remonto darbus atliko UAB „Saugos garantas“, kuri pakeitė maitinimo šaltinį ir akumuliatorių; darbų vertė sudarė 304,89 Eur.
19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2010 m. vasario 1 d. šalys sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per prijungtą elektros tinklą tiekti ieškovės objektui elektros energiją, o ieškovė įsipareigojo už elektros energiją sumokėti (1 punktas). Šalys susitarė, kad elektros energijos kokybė turi atitikti šios Sutarties bei galiojančių Lietuvos Respublikos standartų reikalavimus (2 punktas). Sutarties 20 punkte nustatyta, kad atsakovė gali nutraukti ar apriboti elektros energijos tiekimą tik sutarties bei teisės aktų nustatytais atvejais. Didžiausia galima elektros energijos tiekimo nutraukimo ar apribojimo trukmė nurodoma sutarties 1 priede. Minėtame priede objekto prijungimo prie AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ elektros tinklo nuosavybės ribų akte Nr. 30120-10-00907, sudarytame 2010 m. vasario 20 d. „Elektros energijos tiekimo sąlygos“ Teisės aktais numatytas elektros energijos tiekimo atnaujinimo laikas po avarinio tiekimo nutraukimo sudaro 6 val. Savo ruožtu vartotojas įsipareigojo imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, kai nutraukiamas, apribojamas ar kitaip sutrikdomas elektros energijos tiekimas, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos tiekimas vartotojo objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energiją vartotojo objektui tiekiančių elektros linijų (21 punktas).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.386 straipsnio 1 dalį energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją. Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą (CK 6.386 straipsnio 2, 3 dalys). Iš vartojimo energijos pirkimo-pardavimo sutarties kylantiems teisiniams santykiams greta specialiųjų turi būti taikomi ir bendrieji sutartinę atsakomybę nustatantys įstatymai. Vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo sutartį. Vartotojo teisės taip pat gali būti ginamos kitais bendraisiais civilinių teisių gynimo būdais. Šalių sutartinei atsakomybei pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį taikomos bendrosios CK ir kitų teisės aktų nuostatos.
21. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimtas c. b. Nr. 3K-3-467/2011).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog atsakovė jai tiekė nekokybišką elektros energiją, ko pasekmėje sugedo ieškovei priklausantis liftas bei priešgaisrinė sistema. Pasak apeliantės, atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti Valstybinės energetikos inspekcijos pateiktoje išvadoje. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius 2016 m. sausio 19 d. išvadoje, išnagrinėjęs pareiškėjo Pavel Jacunskij, gyvenančio Vilniuje, Gabijos g. 32, skundą, nustatė, kad įtampos atsijungimas transformatorinėje MT-2203 įvyko žiurkei patekus į transformatorinės kamerą ir priartėjus prie 10 kV įrengimų. Susidaręs elektros lankas įtakojo 10 kV įtampos elektros įrenginių apsaugos automatikos suveikimą ir elektros energijos tiekimo nutraukimą daugeliui toje vietovėje esančių transformatorinių, tame tarpe ir transformatorinei MT-2203, iš kurios tiekiama elektros energija daugiabučio gyvenamojo namo elektros įrenginiams, adresu Vilnius, Gabijos g. 32. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Inspekcija priėmė sprendimą tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl netinkamo elektros energijos tiekimo bei pripažino, kad Bendrovė pažeidė Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1052 nuostatą „Į uždarąsias skirstyklas ir į komplektinių skirstyklų kameras turi nepatekti gyvūnai ir paukščiai“; atmetė skundo dalies reikalavimus dėl 2014 m. lapkričio 28 d. įtampos matavimo grafiko pateikimo, nes Bendrovė, vykdydama savo pareigas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, Inspekcija nustatė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekė netinkamą elektros energiją, o pareiškėjo skundas buvo atmestas tik dalyje dėl įtampos matavimo grafiko pateikimo, nes pati atsakovė informavo Inspekciją, kad pastovi energijos įtampos ir galios kontrolė galios analizatoriumi neatliekama ir buvo atlikta tik vartotojui pateikus nusiskundimą.
23. Be atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, turi būti nustatyta ir dar viena civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Taigi ir ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-531/2013).
25. Atsakovė neigia priežastinio ryšio tarp nustatyto Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1052 punkto pažeidimo ir apeliantės prašomų atlyginti nuostolių egzistavimą, bei teigia, kad Taisyklių nuostatos pažeidimas tiesiogiai nesukėlė ieškovei kilusios žalos sukėlimo; energijos tiekimo sutrikimas ir elektros įrenginių sugadinimas buvo nulemtas nenustatytų trečiųjų asmenų ir laukinių gyvūnų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad Inspekcijos nustatytas pažeidimas nelėmė atsakovės civilinės atsakomybės už ieškovei padarytą žalą, rėmėsi 2017 m. balandžio 28 d. Ekspertine išvada, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Nors Ekspertinėje išvadoje konstatuota, kad duomenų, kurie leistų patikimai nustatyti lifto keitiklio gedimo priežastį, nėra (1 punktas), tačiau Išvados 2 punkte ekspertas nurodė, kad gedimą galėjo sąlygoti įtampų asimetrija, blogas įžeminimas, gedimas 10 kV elektros tinkle ir kitos sutapusios aplinkybės. Pažeidimai 10 kV elektros tinkle dalinai galėjo turėti įtakos gedimo atsiradimui lifto keitiklyje dėl asimetrijos. Pažymėtina, kad ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Be to, nors trečiasis asmuo UAB „KONE“ nurodė, kad 2014 m. lapkričio 28 d. Lifto techninės apžiūros akto turinys apima tik jų turimomis lifto diagnostikos priemonėmis nustatytos dažnių keitiklio gedimo fakto fiksavimą, tačiau trečiojo asmens specialistai, apžiūrėję liftą iškart po jo gedimo, taip pat nustatė, kad dažnių keitiklio gedimas gali atsirasti dėl elektros įtampos svyravimų, įtampos įjungimo/išjungimo arba dėl žaibo iškrovos.
26. Minėta, kad atsakovė neigia priežastinio ryšio tarp nustatyto Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių 1052 punkto pažeidimo ir apeliantės prašomų atlyginti nuostolių egzistavimą, bei teigia, kad energijos tiekimo sutrikimas ir elektros įrenginių sugadinimas buvo nulemtas nenustatytų trečiųjų asmenų ir laukinių gyvūnų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, išskyrus deklaratyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad laukinio gyvūno – žiurkės patekimas į transformatorinės kamerą yra sąlygotas nenugalimos jėgos ar kitų asmenų neteistų veiksmų. Juo labiau, kad atsakovė turi įtvirtintą įstatyminę pareigą užtikrinti, kad į energetikos objektus, šiuo atveju į skirstyklos kamerą, nepatektų gyvūnai ir paukščiai.
27. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus, kad apeliantė nevykdė pareigos apsaugoti savo vidaus tinklą ir jame esančius įrenginius. Visų pirma, byloje neginčijamai nustatyta, kad žiurkei patekus į transformatorinės kamerą ir priartėjus prie 10 kV įrengimų įvyko įtampos atsijungimas būtent atsakovei priklausančioje transformatorinėje MT-2203. 2017 m. balandžio 28 d. Ekspertizės išvados 3 punkte konstatuota, kad duomenų apie vidiniame tinkle registruotus trikdžius nėra; tinklo schemoje principinių klaidų nėra. Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei priklausančius įrenginius (liftą, priešgaisrinę sistemą) prižiūri sertifikuoti specialistai, vykdoma jų nuolatinė patikra, liftas turi galiojantį techninį pasą, prieiga prie elektros tinklų yra apsaugota. Trečia, priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovei neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų. Nors Ekspertizės išvados 9 punkte nurodyta, kad įtaisai, jautrūs komutaciniams viršįtampiams, susidarantiems jungimų metu, turi būti apsaugoti specialiais įtaisais ribojančiais viršįtampių lygį, tačiau ekspertas, apklaustas teismo posėdyje, paaiškino, kad Ekspertizės 9 punkte nurodyta ne privaloma pareiga vidinių tinklų vartotojams, o pateiktos rekomendacijos. Ekspertas patvirtino Ekspertizės 5 punkte padarytą išvadą, kad ginčo lifto dokumentacijoje nėra nurodyta privalomų įrengti įrenginių, saugančių nuo įtampos svyravimų.   
28. Teisėjų kolegija, įvertinusi ne tik Ekspertizės išvadas, bet ir visus kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – netinkamo elektros energijos tiekimo bei atsiradusios žalos – sugedusių ieškovei priklausančių įrenginių (lifto ir priešgaisrinės sistemos).
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad lifto daviklio pakeitimo darbų vertė sudarė 4442,62 Eur (lifto remonto darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra EPKOM Nr. 0001020); priešgaisrinės sistemos remonto darbų vertė sudarė 304,89 Eur (Atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita-faktūra SGT25743). Byloje ginčo dėl žalos dydžio nekilo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 4 747,51 Eur žalos atlyginimo bei 6 (šešių) procentų procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

22. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimant naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 106,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistina 106,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
23. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė patyrė 107 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas, apeliantei iš atsakovės priteistina 107 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Trečiasis asmuo patyrė 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą (ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas), trečiajam asmeniui iš atsakovės priteitina 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos ieškinį atsakovei AB „Elektros skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo UAB „KONE“ dėl žalos atlyginimo, tenkinti.

Priteisti ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos, į. k. 302450611, naudai iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 4 747,51 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 51 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 106,83 Eur (vieną šimtą šešis eurus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovės Pastato, esančio Vilniuje, Gabijos g. 32, savininkų bendrijos, į. k. 302450611, naudai iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiojo asmens UAB „KONE“, į. k. 123447787, naudai iš atsakovės AB „Elektros skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, 629,20 Eur (šešis šimtus dvidešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                             Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                         Asta Radzevičienė

                                                                                                           Alma Urbanavičienė