Civilinė byla Nr. e2-2753-722/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19072-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1                                                                              

K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 17 d.

Jonava

        Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,

sekretoriaujant S. V.,

dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei N. Ž. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovui Vilmantui K. S., jo atstovui advokatui G. D. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams Vilmantui K. S., J. S., dėl teisės ieškovei pripažinimo atsidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčio atsakovo sutikimo, išvadą teikianti institucija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, tretieji asmenys J. S., Kauno miesto savivaldybės administracija.

        Teismas

nustatė:

ieškovė prašo  pripažinti ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų Vilmanto K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., sutikimų pagal UAB „Geodala" 2021-08¬02 parengtą „Žemės sklypo kad. Nr. 1901/0124:0041 formavimo ir pertvarkymo projekto pasiūlymo schemą" parengti žemės sklypo, unik. Nr. 4400-0152-4674, adresas: Palemono g. 41, Kaunas, formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal jį atidalinti iš minėto žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, minėtoje schemoje indeksu „B" pažymėtą žemės sklypą (458 m2) priskiriant asmeninės nuosavybės teise ieškovei V. S., o minėtoje schemoje indeksu „A" pažymėtą žemės sklypą (1556 m2) priskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei V. S. (36/1556 idealioji dalis), trečiajam asmeniui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (494/1556 idealioji dalis) ir atsakovui Vilmantui K. S. (1007/1556 idealioji dalis ir kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - 19/1556 idealioji dalis), bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtą schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre; Priteisti iš atsakovų Vilmanto K. S. ir J. S. ieškovės V. S. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Ieškinyje nurodyta, kad nuo pradinio kreipimosi į Atsakovą (2020 m. rugsėjo 28 d. Ieškovės siūlymas) jau praėjo daugiau nei 1 metai laiko. Ieškovė išnaudojo visas galimybes suderinti interesus geranoriškai, be teismo įsikišimo. Tenkindama Atsakovo pageidavimus ieškovė patyrė papildomai išlaidų (matininko samdymas ribų nužymėjimui, advokato vykimas į vietą deryboms, planų rengimas / koregavimas, susitarimo projekto rengimas ir kt.). Visi šie veiksmai patvirtina, kad Ieškovė visomis priemonėmis siekė pasiekti su Atsakovu taikų sutarimą dėl atidalijimo, atsižvelgė į įvairius Atsakovo pageidavimus, taigi nėra jokių abejonių, kad bendradarbiavimo pareigą Ieškovė sąžiningai vykdė. Tačiau taikaus sprendimo paieškos neprotingai ilgai užsitęsė ir iš esmės pasikeitė Atsakovo pozicija, todėl Ieškovė neturi pagrindo manyti, kad taikus susitarimas su Atsakovu bus pasiektas, kadangi dabar keliamos Atsakovo sąlygos yra neteisėtos, nepriimtinos ir pažeidžiančios Ieškovės teises ir teisėtus interesus. Todėl Ieškovė neturi kitos išeities kaip reikšti šį ieškinį Atsakovams dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš Sklypo bendrosios dalinės nuosavybės be bendraturčių sutikimo. Ieškiniu sprendžiamas tik atidalinimo klausimas. Konkreti naudojimosi tvarka galės būti nustatyta tik po to, kai po atidalinimo bus įregistruoti du atskiri sklypai. Preliminarus susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo principų buvo Ieškovės bandymas susitarti taikiai prisiimant įsipareigojimą dėl atitinkamos naudojimosi tvarkos nusistatymo ateityje, tačiau šalims nepasiekus susitarimo, šiame etape Ieškovei tampa nebeaktualus ir bus sprendžiamas po Sklypo atidalinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 4.80 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad „kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės." P. Ž. įstatymo 1 str. 2 d. įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų užtikrinami fizinių asmenų poreikiai racionaliai naudoti žemę. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi būti siekiama, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam turto valdymui. Šie kriterijai yra taikytini ir atidalijimo iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės atveju. Be to, pažymėtina, kad žemėnaudos formavimas remiasi reikalavimais sudaryti taisyklingos konfigūracijos, stačiakampius, tiesių linijų sklypus, o nukrypimas nuo jų įmanomas esant svarbioms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju Projekto pasiūlymo schema Sklypą yra siūloma padalinti į du žemės sklypus:

1.        žemės sklypas, pažymėtas indeksu „B" (458 m ), asmeninės nuosavybės teise tektų Ieškovei;

2.        žemės sklypas, pažymėtas indeksu „A" (1556 m ), bendrosios dalinės nuosavybės teise tektų bendraturčiams šiomis idealiosiomis dalimis:

2.1.        Ieškovei - 36/1556 idealioji dalis;

2.2.        Trečiajam asmeniui - 494/1556 idealioji dalis;

2.3.        Atsakovui - 1026/1556 (1007/1556 + 19/1556 = 1026/1556) idealioji dalis (iš kurios 19/1556 - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

Sklypo atidalijimas pagal Projekto pasiūlymo schemą visiškai atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis. Jis taipogi atitinka racionalios žemėnaudos principus, t. y. sklypai yra taisyklingų formų, tiesių linijų. Beje, formuotinų sklypų ribos parinktos atsižvelgiant į šiuo metu registruotą naudojimosi Sklypu tvarką ir faktiškai bendraturčių naudojamas Sklypo dalis. Pabrėžtina, kad į Projekto pasiūlymo schemoje Ieškovei asmeninės nuosavybės teise numatytą sklypą „B" jokios Atsakovo naudojamos Sklypo dalys nepatenka. Paminėtina ir tai, kad pagal tokį atidalijimą visi bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimą iš Palemono gatvės ir gali tiesiogiai jungtis prie joje esančių komunikacijų. Tokius sklypus bus patogu naudoti ir tai įgalins kiekvieną iš esamų bendraturčių gauti maksimalią naudą. Projekto pasiūlymo schema atitinka bendraturčių interesų derinimo principą. Akivaizdu, kad Projekto pasiūlymo schema jokių Atsakovų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Dėl visų nurodytų priežasčių Sklypas atidalintinas pagal ją.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad jos argumentai dėl jos teisės reikšti ieškinį nurodyti rašytinuose paaiškinimuose. Ieškovė prašo suteikti teisę atlikti veiksmus be bendraturčio sutikimo atsidalinti, suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti turto dalis –po tiek, kiek yra šalių turto dalių. Teismas ne atidalina, o suteikia teisę atidalinti, gauti sąlygas, atlikti visus veiksmus. Ar tokiais veiksmai gali būti pažeidžiami atsakovų interesai. Pagal „GEODALA“ schemą suformuojami 2 sklypai, jie gali būti naudojami pagal paskirtį, nes yra virš 4 arų, į juos galima patekti per Palemono gatvę, t.y. nuosavybės teisė tinkamai įgyvendinama.  Ieškovė siūlė įvairius variantus, norėjo susitarti, atsidalinti, bet atsakovai nesutiko dėl neaiškių argumentų. Dalys atitinka bendraturčių nuosavybės dalis, ieškovė neįeina į V. S. dalį, siekia išeiti iš bendrosios nuosavybės ir nori turėti savo daiktą. Ieškovei dalyje A paliekama tik minimali dalis po pastatu ir tinkamam patekimui į namą. Ji nenori didesnio žemės sklypo. Po pastatu žemė skaičiuojama pagal proporcijas. Aplink pastatą apeiti atsakovams jokių apribojimų nėra. Tvora yra ne tas statinys, kuris riboja teisė atsidalinti, ieškovė nesukels problemų, nepageidaus patekti prie lauko tualeto ir šulinio, tvoros. Pagal jau anksčiau patvirtintą įregistruotą faktinę naudojimosi tvarką, A sklypu naudojasi tik V. S., nėra jokių takelių prie šulinio ar lauko tualeto. Kad kils problemų yra tik deklaratyvios atsakovo kalbos. Atsakovų teisių pažeidimo nėra. Atsidalinant infrastruktūra gali keistis, bet tai ne kliūtis atsidalijimui. Projektas bus rengiamas be atsakovo sutikimo, organizatorius bus Kauno miesto savivaldybė, o ieškovė bus tik iniciatorė. Savivaldybė neprieštarauja ieškiniui, nepaneigė ieškovės pasirinkto varianto. Pagal Taisyklių 66 p., gali būti ar privalo – skirtingi teiginiai. Ieškovė pasirinko tokį variantą, savivaldybė iš dalies sutinka su atsakovo nuomone. Bet tai neįpareigoja ieškovės viską daryti pagal atsakovą. Jie sprendžia dėl sąlygų išdavimo. Nacionalinė žemės tarnyba neturi suinteresuotumo šia byla nes žemės sklypas privatus. Ginčo nėra, kad projektas gali būti tvirtinamas bendraturčių sutikimu, sutikimo vis tiek reikės. Ieškovė namo, kad teisingiau kreiptis į teismą, pateikti skaičiavimai. Kitokių skaičiavimų atsakovas nepateikė, buitiškai skaičiavo tik advokatas. Kad ateityje ieškovė prašys servituto – tik prielaidos, nes viskas yra tame pačiame sklype, todėl negalima. Ji neis per atsakovo valdomą sklypo dalį, ji atsisakė šulinio ir lauko tualeto naudojimosi nuo 2009 metų. Ji naudosis tik namo dalimi. Atsakovų teisių pažeidimo nėra, šiuo ieškiniu nėra jokių jų interesų bloginimo. Matininkas ne vieną kartą buvo žemės sklype, visos schemos padarytos įvertinus ir takelius ir patekimą. Specialisto skaičiavimai nepaneigti. Iš karto po teismo sprendimo ieškovė kreipsis dėl projekto, ji nesinaudos didesniu žemės sklypu, o tik savo dalimi. Ieškovė nesiekia naudotis lauko tualetu ir šuliniu, tvora – ne toks statinys, kad jai apeiti reikia vieno metro atstumo aplinką ją, to nėra jokioje praktikoje.

Ieškovė ieškinį palaikė, nori atsidalinti, J. S. sutinka su jos atidalijimo schema, nes ji daug yra į tą pastatą investavusi.

A. V. K. S., J. S. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad parengtam, suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai yra būtina sąlyga. Tokių projektų nebuvimas (nepateikimas teismui) vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ieškovės pateikta UAB „Geodala“ žemės sklypo pertvarkymo schema negali būti laikoma tinkamai ieškovės įvykdyta pareiga parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškinys apskritai negali būti nagrinėjamas. Ieškovė nėra gavusi Organizatoriaus parengto Projekto rengimo reikalavimų. Duomenų, kad projektą ieškovė derino su Nacionaline žemės tarnyba, byloje nėra. Prašo ieškinį palikti nenagrinėtu arba atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad teismas negali pagal bet kokį projektą leisti atsidalinti. Ar toks teismo sprendimas ieškovei sukels teisines pasekmes. Ieškovės nurodyta vienintelė Kauno apygardos teismo nutartis ne pavyzdys, negali atsakovui eliminuoti teisę reikšti pretenzijas dėl projekto. Ieškovė nori be atsakovo dalyvavimo organizuoti atidalijimą, bet organizatorius ne ieškovė, o Kauno miesto savivaldybės administracija. Teismo sprendimas bus privalomas ir Nacionalinei žemės tarnybai, ir Kauno miesto savivaldybės administracijai, kol nėra projekto, negalima sakyti, kad atsakovas sutinka ar nesutinka su projektu. Jokių teisių atsakovai nepažeidė, jie neturi pareigos sutikti ar nesutikti su schema, parengta ne sklypų atsidalijimo procese. Net jeigu ir atsakovai pasirašytų, vis tiek galima atsakovams nesutikti su savivaldybės parengtu projektu. Ieškovė šiuo teismo sprendimu nori uždrausti atsakovams nesutikti su savivaldybės parengtu projektu, apriboti atsakovų teisę dalyvauti atidalijimo projekte. Atsidalijimas skirtas tam, kad sumažinti savininkų skaičių žemės sklype, tačiau A sklype savininkų skaičius nesumažės, visi liks bendroje dalinėje nuosavybėje. „A“ žemės sklype nelieka tiek ploto, kad ieškovė galėtų savo namo dalimi naudotis, į ją patekti. 6,29 kv.m. neužtenka ploto įėjimui, lieka ne 14 kv.m. Ieškovei dar reikės prieiti prie šulinio, lauko tualeto, tvoros, kurie jai taip pat priklauso. Tokiu atveju, jeigu teismas atidalins iš bendrosios dalinės nuosavybės, bus teismas dėl servituto po statiniais nustatymo. Ieškovė turi nuspręsti dėl jai dovanoto turto priklausomybės, kad jos nuosavybės kitame (atsakovų) sklype neliktų. Jeigu ieškovė žemės sklypą perleis kitiems, kils problemų. Teismas savo sprendimu negali sukurti naują ginčą. Schema yra ydinga ir pažeidžia atsakovų teises. Jis aritmetinius skaičiavimus atliko pats, tam nereikia jokių specialių žinių. Ieškovė siekia apginti nepažeistą teisę, ji nori sprendimo ateityje atliekant administracinius veiksmus. Ginti nepažeistos teisės nereikia, nes dar tik ateityje bus žinoma, ar atsakovas sutiks ar ne su jos planu. Ieškovė neįrodė, kad jai ateityje bus padaryta žala, jei atsakovas nepasirašė jos schemos. Jei ieškovei neužteks ploto patekti į savo nekilnojamąjį turtą, jai atsiras galimybė nusavinti svetimos žemės sklypo dalį, ar bus servitutas. Kaip J. S. naudosis kūdra, nes per ieškovės sklypą jam nebus galima prie jos patekti. Bus sakoma, kad savivaldybė neturės teisės reikalauti kitos schemos, nei nurodyta teismo sprendimu.

Atsakovas V.K. S. teismo  posėdyje paaiškino, kad pasirašys, kai viskas bus teisingai. Nepasitiki ieškove. Nėra aišku, kaip jis su broliu J. S. pasidalins, kaip J. S. vaikščios po teritoriją, jis turės per savo kiemą jam leisti eiti.

Išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus išvada nustatyta, kad ji neturi nei teisės, nei pareigos (jokie teisės aktai ar CPK to nenumato) teikti išvados byloje. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektus, todėl laikytina, kad trečiuoju asmeniu byloje turėtų dalyvauti ir Kauno miesto savivaldybės administracija bei pasisakyti dėl pateikto atidalijimo projekto. Priešingu atveju, gali susidaryti situacija, kad Kauno miesto savivaldybės administracija negalės įgyvendinti teismo sprendimo. Tačiau, jeigu teismas manytų, kad visgi Tarnyba privalo pateikti išvadą dėl ieškinio, laikytina, jog turėtų būti įvertinti visų šalių interesai bylos baigtimi, o sprendimas priimtas pagal faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad žemės sklypo atidalijimas - žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi pagal pateiktą pasiūlymų schemą „B“ dalyje siekiama suformuoti atskirą žemės sklypą tik prie pagrindinio daikto priklausinių (kiemo statinių (galima teigti tik prie lauko tualeto)) ir išskirtinai tik ieškovės naudai, nors dalis nuosavybės teise priklauso ir trečiajam asmeniui. „A" dalyje esantis pagrindinis statinys nebūtų dalijamas, ir toliau būtų naudojamas visų bendraturčių pagal naudojimosi tvarką. Akivaizdu, kad trečiasis asmuo praras galimybe naudotis jam priklausančių kiemo statinių dalimi, o ieškovė įgis išskirtines teises į „naują" žemės sklypą prisidengiant nuosavybės teise į menkaverčių kiemo statinių dalį. Taigi, manytina, kad ieškinys neatitinka Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkto bei Taisyklių 44 punkto reikalavimų. Kadangi žemės sklypu naudojasi keletas savininkų ar naudotojų, teismas, priimdama sprendimą turi atsižvelgti, kad nebūtų pažeisti nei vieno Žemės sklypo savininko ar naudotojo teisėti interesai ar pablogintos sąlygos jiems naudotis atitinkamomis žemės sklypo dalimis. Inicijuojančiai ginčą teisme šaliai tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir įrodymus, bylą nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui.

Trečiasis asmuo J. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti jo darbovietėje 2022 m. sausio 10 d. ( b.l. 7, 10), apie teismo posėdį jam tinkamai pranešta ( b.l. 44). Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui J. S. (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atsiliepimu į ieškinį nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, neturėdama tiesioginio teisinio suinteresuotumo, iš esmės neprieštarauja ieškovės teisei atsidalinti žemės sklypą be bendraturčio sutikimo, tačiau pasisakyti dėl pateiktos pasiūlymų schemos pagrįstumo neturi teisinio pagrindo.  LAT savo praktikoje taip pat pasisako, kad vertindamas pateiktus atidalijimo variantus teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui. Įstatymo formuluotė tam tikrą žalos padarymą įtvirtina, bet tokia žala turi būti proporcinga. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka. Ieškovė aktyviai veikia, siekdama įgyvendinti teisę į bendrai valdomo turto atidalijimą, tačiau ar patys sprendimai ir būdas, kurį pasirinkto ieškovė šiam tikslui įgyvendinti yra tinkami, Kauno miesto savivaldybės administracija iš anksto pasisakyti negali. Dėl žemės sklypo atidalijimo sprendinių pagrįstumo bei jų atitikimo teisės aktams sprendžiama rengiant žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, keliant reikalavimus, derinant sprendinius, juos viešinant ir atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų pastabas juos koreguojant ir panašiai. Ieškovės siekiamas planavimo tikslas yra galimas. Tačiau ar planavimo pasiūlymų schema, atidalijimas pagal nustatytą naudojimosi tvarką at idealines dalis atitinka teisės aktų reikalavimus, keliamus sklypų formavimui, joks subjektas iš anksto garantuoti negali, tame tarpe ir išvadą šioje byloje teikianti institucija. Ieškovė turi teisę būti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatore. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškinio argumentu, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas be bendraturčių sutikimo. Projektas gali būti rengiamas, derinamas, viešinamas, tikrinamas nesant bendraturčių sutikimo, tik tvirtinti tokio projekto nėra teisinio pagrindo. Parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam priežiūrą, tačiau jeigu tikrinant nustatoma, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ginčo atveju iš dalies sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad daug tikslingiau teismui būtų nustatyti teisę ieškovei be atsakovų sutikimo pagal parengtą, suderintą ar patikrintą projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą, o ne pagal preliminarias pasiūlymų schemas. Pasirinktas teisių gynimo būdas gali būti komplikuotas dar ir dėl to, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese sprendiniai, lyginant su preliminaria pasiūlymų schema, galis kisti. Tokiu būdu sukuriama ydinga teisinė situacija ir teisinis neapibrėžtumas, kaip tada organizatoriui ar tikrinančioms institucijoms reikėtų vertinti teismo suteiktą teisę ieškovei atsidalinti iš bendrosios nuosavybės pagal preliminarią pasiūlymų schemą. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovės atstovė nurodo, kad ši byla yra ne dėl projekto sprendinių, o dėl teisės atsidalinti be atsakovų sutikimo ir neva teismas tik patikrina ar atsakovų nesutikimas nepagrįstas. Tačiau tokiu atveju prieštaringais laikytini ieškovės atstovės procesiniai pasiūlymai įtraukti viešojo administravimo institucijas, dalyvaujančias žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengime, į bylą proceso dalyviais su tikslu patvirtinti ar paneigti tam tikras aplinkybes. Ginčo atveju, byloje nagrinėjamas vienas atidalijimo variantas ir tokiu atveju turi būti vertinamas ir šio teisių įgyvendinimo techninis priimtinumas. Įvertinus šias aplinkybes, nepagrįstu laikytinas ieškinio motyvas apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, kad šioje byloje sprendžiamas tik atsakovų atsisakymo nepagrįstumas, iš esmės nepasisakant dėl siūlomo projekto sprendinių. Nekvestionuotina ieškovės teisė atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės, tačiau pasirinktas šios teisės įgyvendinimo būdas kvestionuotinas, nes joks subjektas – nei atsakovai, nei viešojo administravimo institucijos, nei teismas – negali iš anksto nuspręsti, kad ši teisė gali būti įgyvendinama tik pagal prie ieškinio pridėta pasiūlymų schemą. Ieškovė turi pagrįsti savo teisių pažeidimo egzistavimą. Ieškovė dar nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie būtų pareikalavę bendraturčių sutikimo, Taisyklių 66 p. reglamentuojamas momentas, kada jis jau reikalingas t.y. jie raštiškai turi pritarti parengtam projektui ir tas gali būti atliekama net ir po projekto patikros. Ieškinio pateikimo metu ieškovės teisės dar nepažeistos, t.y. ji turi teisę inicijuoti ir rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčių sutikimo, tik šio projekto sprendiniai, jį parengus, privalės būti suderinti su atsakovais. Ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti nedalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui.

        Ieškinys atmetamas.

        Ieškiniu, ieškovės, atsakovo, jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad  V. S. 2020 m. rugsėjo 28 d., 2021 m. rugpjūčio 24 d. siūlė atsakovams, trečiajam asmeniui J. S. duoti sutikimą/nesutikimą dėl žemės sklypų atidalijimo pagal jos pateiktą UAB „Geodala“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. schemą (e.b. 1 t., b.l. 7–8, 10, 18–19). J. S. sutiko su V. S. siūlymu. VĮ Registrų centras išrašu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio Palemono g. 41, Kaune, idealiosios dalys yra : J. S. 13/53, V. S. 13/53, Vilmanto K. S. 19/2014, 1007/2014, gyvenamojo namo – J. S. – 11/40, V. S. – 11/40, K.V. S. – 45/100 ( e.b. 1 t., b.l. 25–29). 2003 m. sausio 27 d.   B. B. firmos „Librana“ žemės sklypo planu buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp V.K. S. ir J. S. (e.b. 1 t., b.l. 23–24 ), servitutas nėra nustatytas.

            Kaip teisingai nurodoma ieškinyje, tam, kad įgyvendinti ieškovės teisę į atsidalinimą turės būti rengiamas žemės formavimo ir pertvarkymo projektas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) nustatyta tvarka. Šių Taisyklių 2.1 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami.

        Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės turi būti atsižvelgiama ir į nuosavybės objekto specifiką bei jam taikomą teisinį reglamentavimą. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus, nesutikti su pasiūlytu atidalijimu.

              Šioje byloje, atidalijus ieškovės žemės sklypą, jai pageidaujant naudotis sklypu „B“ pagal jos pasiūlymo schemą, žemės sklypų savininkų skaičius sklype „A“ nesumažėja, lieka J. S., V. S., V.K. S.. Šiuo metu žemės sklypų, namo naudojimosi tvarka nusistovėjusi, ginčų dėl žemės sklypų, namo dalių naudojimo nėra. Ieškovė nesinaudoja „A“ sklype esančiais šuliniu, lauko tualetu, neketina aplink tvorą pasilikti sau vieno metro atstumą tvoros apžiūrėjimui.  Ginčas, kaip nurodė atsakovo atstovas, gali kilti ateityje V. S. žemės sklypo ir namo dalis parduodant.  V. S. į savo žemės sklypą „B“ planuoja patekti iš Palemono gatvės. Į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį planuoja pateikti per takelį, einantį per V.K. S. žemės sklypą „A“ nuo Palemono gatvės.  Nepaneigiama ieškovės teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovės siekiamas tikslas yra galimas, nekvestionuotina ieškovės teisė atsidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės. Ieškovės naudojimosi žemės sklypu „B“ tvarka nusistovėjusi, neginčijama, galimai šio sklypo plotas (458 m 2), ribos rengiant projektą gali pakisti, bet ar gali sumažėti, jei teismo sprendimu bus patvirtinta ieškovės teisė atsidalinti pagal jos pateiktą schemą, nėra aišku. Ieškovės rašytinuose paaiškinimuose nurodytose LAT nutartyje, Kauno apygardos teismo nutartyse, kuriose buvo nagrinėjami reikalavimai dėl teisės pripažinimo atsidalinti iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teisės be kitų bendraturčių sutikimo. Tokie reikalavimai  iš esmės gali būti keliami, nagrinėjami.  Šiose ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose aptartose civilinėse bylose žemės sklypai ieškovų reikalavimu buvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų parengtas schemas, planus be kitų bendraturčių sutikimo, daugiau jokių būsimų bylų tarp bendraturčių neturėjo vykti. Sklypai buvo atidalinti ir ginčai tarp bendraturčių baigėsi. Šioje byloje matyti, kad ateityje dar vienas ginčas gali kilti, nes naudojimosi tvarka, ieškovės argumentais, dar bus nustatinėjama ateityje. Turės būti servitutas ieškovei patekti per sklypą „A“ į jos naudojamą namo dalį. Sklype „A“ bendraturčių skaičius nesumažėjo, liko tas pats.  Ieškovė turi teisę būti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciatore. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 13.4 p. numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškinio argumentu, kad žemės formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti rengiamas be bendraturčių sutikimo. Projektas gali būti rengiamas, derinimas, viešinamas, tikrinamas nesant bendraturčių sutikimo, tik tvirtinti tokio projekto nėra teisinio pagrindo. Taisyklių 66 p. numatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visu šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tokia situacija, kuomet žemės sklypas atidalijamas iš bendrosios dalinės ieškovės ir atsakovų nuosavybės, o pastatai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokiu būdu, jog ieškovė, būdama dalies pastatų ir statinių savininkė, valdo dalį žemės sklypo, esančio po jais, tačiau nenustatytas servitutas jai patekti į savo turto dalį, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės.

            Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Taigi atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neišsprendus naudojimosi žemės sklypu „A“ naudojimosi tvarkos klausimo, nebus pasiektas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, šiuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tokiu būdu teismo sprendimas nepasitarnaus atkuriant teisinę taiką tarp šalių. Šiuo atveju, teismas sutinka su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, kad daug tikslingiau teismui būtų nustatyti teisę ieškovei be atsakovų sutikimo pagal parengtą, suderintą ir patikrintą projektą vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą, o ne pagal preliminarias pasiūlymų schemas. Ieškovės teisės dar nėra pažeistos, kad jas ginti teisme, ji turi teisę rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturčių sutikimo, tik šio projekto sprendiniai, jį parengus, privalės būti derinami su atsakovais.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo   

           Ieškovės išlaidos advokatės pagalbai šioje byloje apmokėti yra 2 200 Eur (e.b. 1 t., b.l. 136–150, 172–176, 193–197), ieškovė sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos – 1 028 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b. 1 t., b.l. 128–131, 191–192).  Bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, iš ieškovės V. S. atsakovui V.K. S. priteistinos 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas,  93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

              Byloje yra 38,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis).

                  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 279 straipsniais,  teismas

n u s p r e n d ž i a :

             ieškinį  atmesti.

             Priteisti atsakovui Vilmantui K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 028 Eur ( vieno tūkstančio dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.                                

             Priteisti valstybei iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,84 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 84 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų : Nr.24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr.(duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr.(duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB, Nr.(duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojos V. S. asmens kodą).

  Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                L. D.