Civilinė byla Nr. e2A-2601-580/2025
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01110-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2; 2.6.11.1; 3.1.7; 3.3.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tatoma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tatoma“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tatoma“ priešieškinį dėl pirkimo‑pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ prašė iš atsakovo UAB „Tatoma“ priteisti 16 915,59 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurios sudaro 504,22 Eur ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur sumą pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 393 Eur žyminį mokestį. Nurodė, kad:
1.1. šalys 2016-09-27 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria susitarė, kad ieškovas parduos atsakovui betoną, o atsakovas per 30 kalendorinių dienų po sąskaitos gavimo su ieškovu atsiskaitys (žodiniu susitarimu atsiskaitymo terminas buvo pailgintas iki 40 kalendorinių dienų). Ieškovas atsakovo užsakytą betoną pristatė ir išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NHCKAUB5087, tačiau atsakovas neapmokėjo 16 915,59 Eur sumos, PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas baigėsi 2023-07-10. Ieškovui pradėjus raginti atsakovą apmokėti sąskaitą, atsakovas 2023-09-20 atsiuntė pretenziją, kurioje nurodė, kad neatsiskaitys dėl nekokybiško betono. Ieškovas 2023-10-05 raštu su pretenzija nesutiko, nurodė galimas išlieto betono defektų priežastis bei pakartotinai pareikalavo apmokėti už produkciją;
1.2. Kauno technologijos universiteto statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centrui (toliau – KTU AMKTC) pristatė betono kerno pavyzdį laboratoriniams tyrimams, KTU AMKTC 2023‑11-15 surašė bandymo protokolą Nr. 859/23, kuriame nurodė, kad atsakovo užsakymu pristatytas betonas atitinka visus jam keliamus kokybės reikalavimus ir standartus;
1.3. Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad pirkėjas negali pateikti, o pardavėjas nepriima ir nenagrinėja pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko šioje sutartyje numatytos produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų. Sutarties 7.3 punkte nustatyta, kad priimdamas produkciją pirkėjas įsitikina, kad produkcijos savybės atitinka reikalavimus. Vadovaujantis Sutarties 4.5 punktu, pastebėjęs, kad produkcijos kokybė neatitinka reikalavimų nesukietėjusiai produkcijai pirkėjas nedelsiant informuoja pardavėją apie neatitiktį bei sustabdo produkcijos naudojimą, esant sukietėjusiai produkcijai, privalo informuoti pardavėją per 1 darbo dieną bei sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjo atstovų atvykimo.
2. Atsakovas UAB „Tatoma“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. atsakovas 2023-05-25 iš ieškovo užsakė betono C25/30 grindims be betono lėtiklių. Ieškovas 2023-05-26 atvežė užsakytą betoną į atsakovo objektą, adresu (duomenys neskelbtini) betoną, pastebėta, kad jis yra su lėtikliais. Atsakovas užsakymo metu nurodė lėtiklio nedėti, todėl manė, kad be atsakovo žinios lėtikliai nebus sudėti. Atsakovas apie tai nedelsiant informavo ieškovą. 2023-05-31 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKAUB5087 21 257,28 Eur sumai, kurioje lėtikliai nenurodyti, nors faktiškai buvo įdėti. Galimai iš pradžių ieškovas šią aplinkybę bandė nuslėpti. Ieškovas pripažįsta, kad atsakovas betoną užsakė be lėtiklių, tačiau į betoną jie įdėti. Ieškovas savavališkai pakeitė užsakyto betono sudėtį ir savybes atsakovo iš anksto neįspėjęs ir jam nepranešęs;
2.2. KTU AMKTC 2023-11-15 bandymo protokolas Nr. 859/23 neįrodo, jog ieškovo patiektas betonas buvo kokybiškas, o atliktas tyrimas yra išsamus, todėl juo remiantis negalima teigti, kad betonas buvo kokybiškas;
2.3. CK 6.292 straipsnio 1 dalimi gamintojas ar paslaugų tiekėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų ar netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą. Atsakovas pateikė nekokybišką betoną, ne tokį, koks buvo užsakytas, buvo pristatytas betonas su lėtikliais, nors atsakovas užsakė be lėtiklių. Sutarties pažeidimą ieškovas pripažįsta, todėl neturi teisės reikalauti sumokėti likusią sumą pagal ieškovo 2023-05-31 PVM sąskaitą faktūrą.
3. Atsakovas UAB „Tatoma“ priešieškiniu prašė sumažinti 21 257,28 Eur suma kainą pagal 2023-05‑31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKAUB5087; grąžinti UAB „Tatoma“ 4 341,69 Eur sumą, sumokėtą pagal 2023-05-31 PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. HCKAUB5087; priteisti 38 010,99 Eur nuostolių; patenkinus atsakovo priešieškinį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. atsakovas pagal 2023-05-15 subrangos sutartį Nr. S2023/04/20/TAT su UAB „Borgalita“ buvo įsipareigojęs atlikti kitos ūkio paskirties pastato monolitinių grindų įrengimą, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimui buvo sunaudota (įmaišyta į betono mišinį) poliprofileno fibra Crackstop Ultra (apie 107,4 kg, įsigijimo kaina 480,83 Eur), polipropileno fibra Durus Easy Finish (apie 358 kg, įsigijimo kaina 2 469,13 Eur), paklotas ir užbetonuotas armuotas tinklas (įsigijimo kaina 5 215,73 Eur), paklota PE plėvelė, paviršiuje buvo panaudoti (įtrinti) mineraliniai kietikliai Fortedur, paviršius padengtas chemine apsaugine danga, buvo pjaustomos ir sandarinamos siūlės;
3.2. šiuo metu reikalinga išardyti betono grindis bei įrengti naujas betono grindis. UAB „Vaidva“ 2024-01-24 komerciniame pasiūlyme nurodo, kad betono grindų ardymo ir statybinio laužo utilizavimo kaina sudarytų 25 Eur + PVM / m2, kas reiškia, jog 950 m2 objektui kaina sudarytų 23 750 Eur + PVM, viso 28 750 Eur;
3.3. ieškovo atvežto betono sudėtyje buvo ieškovo neužsakytų medžiagų, kurios keičia betono savybes. Atsakovui panaudojus netinkamos sudėties betoną ir nežinant, nesitikint, kad betonas turės kitas savybes, lėtikliais buvo sustabdytas betono mišinio rišimosi procesas (lėtikliai gali būti 2–6 valandų laikotarpiui, bet pats rišimosi laikas sutrumpėja labai ženkliai). To pasėkoje gaunamas netinkamas grindų įrengimo rezultatas. Betono paviršius suskilinėjo, sueižėjo, sluoksniavosi, atšoko nuo likusio grindų masyvo. Tokį betono sluoksnį būtina išardyti ir įrengti naujai;
3.4. atsakovas pažeistas teises gina vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir reikalauja, kad pirkimo kaina būtų sumažinta 21 257,28 Eur suma, t. y. visa suma pagal 2023‑05‑31 PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas prašo priteisti nuostolius, kuriuos kildina iš ieškovo parduoto nekokybiško betono. Atsakovas pagal 2023-05-15 subrangos sutartį su UAB „Borgalita“ yra atsakingas už kokybiškos dangos įrengimą;
3.5. yra visos ieškovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jis yra atsakingas už atsakovo patirtus nuostolius ir privalo juos atlyginti. Ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė parduotu netinkamos kokybės betonu su sudėtyje esančiais lėtikliais. Dėl lėtiklių betonas įgavo kitokias savybes negu būtų turėjęs be lėtiklių, dėl ko išliejus grindis, jų paviršius sueižėjo, suskilo, nėra kokybiškas bei netinkamas naudoti. Būtina atlikti naują grindų įrengimą, panaudojant kokybišką betoną. Grindų įrengimui buvo panaudota ir fibra bei tinklas, kurie yra negrįžtamai sugadinti, užliejus nekokybišku betonu. Atsakovas patyrė nuostolius. Tarp atsakovo patirtų nuostolių ir ieškovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, nes atsakovo nuostoliai kilo dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis savavališkai, be atsakovo prašymo pardavė ne tokių savybių, nekokybišką betoną;
3.6. monolitinėms grindims įrengti buvo sunaudota (paklota) polipropileno fibra Crackstop Ultra (apie 107,4 kg, įsigijimo kaina 480,83 Eur su PVM), polipropileno fibra Durus Easy Finish (apie 358 kg, įsigijimo kaina 2 469,13 Eur su PVM), armuotas tinklas (įsigijimo kaina 5 215,73 Eur be PVM / 6 311,03 su PVM). UAB „Vaivada“ 2024-01-24 komerciniame pasiūlyme nurodė, kad betono grindų ardymo ir statybinio laužo utilizavimo kaina sudarytų 23 750 Eur + PVM, iš viso 28 750 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo patirtus nuostolius sudaro 38 010,99 Eur.
4. Ieškovas UAB „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad:
4.1. neneigia, kad į parduotą atsakovui betono mišinį įdėjo lėtiklius Sika® Retarder-210 A, tačiau nesutinka, kad dėl to betonas tapo nekokybiškas. Kaip nurodyta Sika lėtiklių pardavėjo internetiniame puslapyje, betono rišimosi lėtiklis nepablogina betono kokybės, netgi pagerina mišinio konsistenciją. Į betono mišinį dėti lėtikliai yra itin aukštos kokybės, turi gamybos kontrolę patvirtinančios notifikuotos įstaigos išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją pagal gamyklinės kontrolės atitikties sertifikatą. Parduoto betono receptas yra sertifikuotas ir atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus;
4.2. lėtikliai buvo įrašyti į važtaraščius, tačiau atsakovui pareiškus pretenzijas, kad lėtiklių neprašė, važtaraščiai buvo pakoreguoti. Lėtikliai išbraukti iš važtaraščių ne siekiant nuslėpti, o todėl kad betono pardavimo programa formuoja sąskaitas faktūras pagal važtaraščius. Važtaraščiai pakoreguoti su vieninteliu tikslu – papildomai neapmokestinti atsakovo;
4.3. pristačius betoną, atsakovas matė, kad į mišinį yra įdėti lėtikliai, tačiau priėmė ne tik pirmą, tačiau ir likusius betono mišinio vežimus su įdėtais lėtikliais. Sutarties 7.3 punkte numatyta, kad priimdamas produkciją iš vežėjo pirkėjas įsitikina, kad produkcijos savybės atitinka reikalavimus. Vadovaujantis Sutarties 4.5 punktu, pirkėjas, pastebėjęs, kad produkcijos kokybė neatitinka reikalavimų, privalo nedelsiant sustabdyti produkcijos panaudojimą. Pagal Sutarties 8.1 punktą šalys susitarė, jog pirkėjas negali pateikti, o pardavėjas nenagrinėja pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekų ir kokybės, jei pirkėjas nesilaiko Sutartyje numatytos produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų. Atsakovas, priimdamas betoną pagal važtaraščius, matė, kad yra įdėti lėtikliai, tačiau produkciją priėmė ir ją naudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ iš atsakovo UAB „Tatoma“ 16 915,59 Eur skolą, 504,22 Eur palūkanas, 40 Eur sumą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (17 459,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-11-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ iš atsakovo UAB „Tatoma“ 2 329 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
5.1. derybos dėl prekių užsakymo vyko žodžiu. Aplinkybė, jog užsakytame betone yra įdėti lėtikliai, atsakovui tapo žinoma, pristačius betoną į objektą. Betonas į objektą atvežtas 2023-05-26, per kelis kartus, esant tam tikriems laiko tarpams. Nenustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą pagal Sutarties 4.5.1–4.5.3 punktų nuostatas su pretenzijomis dėl betono kokybės. Pretenziją atsakovas pateikė tik 2023-09-20, pasibaigus terminui PVM sąskaitai faktūrai apmokėti;
5.2. 2024-12-23 teismo ekspertizės akte Nr. 24-78 nurodyta, kad kitos ūkio paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui panaudojant iš ieškovo įgytą betoną su įmaišytais lėtikliais, įrengtos monolitinės (betoninės) grindys turi defektų – atsisluoksniavo dalis grindų dangos. Ekspertizės akte nurodyta, kad grindų įrengimui panaudotas betonas atitinka projektinę ir ESD nurodytą stiprio klasę – C25/30. Nepakankamas betono stipris negalėjo būti nustatytų defektų (grindų betono atsisluoksniavimo) priežastimi. Ekspertas Sigitas Mitkus paaiškino, kad tikslios grindų dangos atsisluoksniavimo priežasties nėra galimybės nustatyti, todėl ekspertas nustatė visas galimas priežastis ir nurodė, kad dėl įdėto lėtiklio grindys, tinkamai atliekant apdirbimo procesus ir juos tinkamai įvertinus, negalėjo atsisluoksniuoti;
5.3. betono kokybė dėl įdėto lėtiklio / jo kiekio betone nesikeičia. Nors atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, tačiau apie juos jam buvo žinoma betono (pirmojo krovinio) pristatymo metu, atsakovas jį priėmė, todėl jam kilo pareiga įvertinti visas rizikas, susijusias su į betoną įdėtu lėtikliu, organizuojant rangos darbų procesą. Atsakovas neįrodė, kad betonas buvo nekokybiškas, todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo už tiektą produkciją iš atsakovo yra pagrįstas, o atsakovo reikalavimas pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą dėl kainos sumažinimo laikytinas nepagrįstu;
5.4. atsakovas prašo priteisti 38 010,99 Eur nuostolius. Konstatavus, kad grindų danga atsisluoksniavo ir susidarė defektai ne dėl į betoną įdėtų lėtiklių / jų kiekio, o dėl netinkamo rangos darbų organizavimo, laikytina, kad tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Konstatavus vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą, kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo / nebuvimo nustatymas teisinės reikšmės neturi;
5.5. tenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkintini išvestiniai reikalavimai – priteisti 504,22 Eur palūkanas už 136 dienas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir 40 Eur sumos priteisimo. Ieškinį tenkinus visa apimtimi, o atsakovo priešieškinį atmetus, priteistinos ieškovui iš atsakovo 2 329 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas UAB „Tatoma“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad nėra pagrindo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
6.1. ginčas kilo ne dėl daikto kokybės, bet dėl daikto neatitikimo šalių suderintam užsakymui, jo komplektacijai, Sutarties netinkamo įvykdymo ir dėl Sutarties netinkamo vykdymo kilusių pasekmių (nuostolių). Teismas, taikydamas pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, turėjo vertinti ne tik atsakovo, kaip pirkėjo, bet ir ieškovo, kaip pardavėjo, pareigą perduoti sutarties sąlygas atitinkantį daiktą ir daikto komplektiškumą;
6.2. betonas buvo užsakytas žodžiu telefonu, nėra ginčo, kad atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, tačiau gavo su lėtikliais. Ginčas kyla ne dėl daikto kokybės, bet dėl jo neatitikties šalių susitarimui, dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, nes atsakovas gavo betoną, kuris neatitiko Sutarties sąlygų. Teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę, neįvertino visų aplinkybių, pažeidė procesinės ir materialiosios teisės normas. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimą ir sprendimo motyvavimą reglamentuojančių CPK 176, 185 ir 270 straipsnių reikalavimų;
6.3. atsakovas nebuvo informuotas apie lėtiklio koncentraciją betone. Ieškovui bylos nagrinėjimo metu ne kartą įsipareigojus pateikti įrodymus apie konkretų lėtiklio kiekį įdėtą į betoną, jis tokių įrodymų nepateikė, tikslaus lėtiklio koncentracijos kiekio nenurodė;
6.4. atsakovo atstovas T. N. paaiškino, kad betonas buvo pradėtas pilti apie 8 val. ryto, pagal įprastą betonavimo darbų technologiją ir praktiką glaistymo darbai turėjo prasidėti apie 12–13 val. Tačiau glaistymas galėjo prasidėti tik apie 21 val., darbus teko baigti apie 2 val. nakties, 4–5 val. greičiau nei įprastai. Tai buvo nenormali praktika. Atsakovas negalėjo adekvačiai planuoti darbo jėgos ar koordinuoti proceso, nes nežinojo betono reakcijos laiko. Atliekant didelės apimties grindų betonavimą (~ 1 000 m²), svarbi informacija dėl lėtiklio kiekio mišinyje. Ieškovo nesuderintas sprendimas laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, nulėmusiu grindų defektų atsiradimą ir nuostolius;
6.5. Ekspertizės išvada, kuria konstatuojama, kad naudotas lėtiklis nepablogino betono mišinio techninės kokybės, vertintina ribotai, kadangi ekspertas analizavo kokybę tik techniniu aspektu, t. y. ar betonas pasiekė reikiamus stiprumo parametrus ir pan. Eksperto išvadoje nevertinama aplinkybė, kad atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, o ieškovas, nederindama su pirkėju, įdėjo lėtiklius, pakeičiančius betono mišinio savybes (kietėjimo laiką ir pan.). Nors tai nepakenkė betono stiprio reikalavimams, tačiau pakeitė betono savybes, jo naudojimo galimybes konkrečiomis statybos sąlygomis. Turi būti daroma aiški riba tarp techninės kokybės ir teisės aktuose įtvirtintos kokybės sampratos;
6.6. ieškovo vienašališkas sprendimas keisti betono sudėtį yra esminis Sutarties pažeidimas ir nesąžiningas elgesys. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė atsakovui, remdamasis tuo, kad jis, kaip verslininkas, turėjo būti rūpestingas. Toks vertinimas atliktas, nevertinant ieškovo, taip pat profesionalo, pareigų pirkimo-pardavimo sutarties kontekste. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 ir 6.333 straipsnių nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakomybė už susidariusią situaciją tenka tik atsakovui. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir sąžiningo rungimosi principus;
6.7. pagal šalių susiformavusią ilgametę praktiką, atsakovas ieškovui užsakymus teikdavo žodžiu (telefonu). Užsakymų detalės įprastai būdavo patikslinamos dar kartą, t. y. dieną prieš telefonu. 2023-05-25 (dieną prieš užsakymo atvežimą), atsakovo vadovas telefonu paskambino ieškovo atstovui bei patikino, kad betonas yra reikalingas be lėtiklių. Ieškovas betono pristatymui patvirtinti naudoja specialią programą, todėl atsakovo atstovas turėjo patvirtinti pristatyto betono kokybę. Atvykus pirmajam betonvežiui, pastebėjo, kad betonas buvo su lėtikliais, ir atsakovo atstovas T. N. netvirtino užsakymo, telefonu susisiekė su ieškovo regiono vadovu, nurodė, kad tokio betono negali priimti. Telefoninio pokalbio metu šalys susitarė, kad atsakovas priims krovinį su sąlyga, kad atsakovas važtaraščiuose paliks žymą, kad pristatyto betono kokybės nepatvirtina (kas atitiks ieškovui pateiktą pretenziją, jeigu dėl betono su lėtikliais ateityje atsiras defektai). Vykdydamas susitarimą telefonu, atsakovo atstovas krovinio gabenimo važtaraščiuose (per specialią ieškovo sistemą) pažymėjo, jog prekes priima ir paliko žymas (pretenzijas). Dėl laiku pareikštos pretenzijos atsakovas įgijo teisę remtis daiktų neatitikimu;
6.8. nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad atsakovas pirmą pretenziją pateikė tik 2023-09-20, jau pasibaigus terminui apmokėti sąskaitą. Kadangi tarp šalių buvo susiformavusi praktika, atsakovas pretenziją dėl netinkamos sudėties betono iš pradžių pareiškė žodžiu, o vėliau ir raštu. Teismas šių aplinkybių nevertino. Sprendime nėra nurodyta, kokią įtaką tariamai pavėluotas pretenzijos pateikimas galėjo turėti sprendimo priėmimui. Teismo ekspertas 2025-04-15 teismo posėdžio metu nurodė, kad užsakovas turi žinoti, kas yra įdėta į betoną. Ieškovas nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl į atsakovui tiektą betoną buvo įdėtas lėtiklis, kiek lėtiklio buvo įdėta. Teismas nevertino ieškovo pareigos atskleisti informaciją apie betono sudėtį, ieškovo pasyvumo teikiant įrodymus dėl lėtiklio būtinumo;
6.9. Ekspertizės išvadoje pateiktos hipotezės, kad viena iš galimų defekto atsiradimo priežasčių galėjo būti Fortecoat 1425 medžiagos nenaudojimas. Teismo ekspertas Sigitas Mitkus nurodė, kad Ekspertizės akte pateiktos visos galimos versijos, tiksli defektų priežastis nenustatyta ir jos nustatyti negalima. Ekspertas pripažino, kad jei būtų patvirtintas Fortecoat 1425 panaudojimas, jis nelaikytų šios medžiagos nebuvimo defekto priežastimi. Fortecoat 1425 nėra konstrukcinė ar betono sudėtinė medžiaga, todėl jos nenurodymas žurnale yra pateisinamas. Ekspertas neprašė atsakovo pateikti papildomų duomenų, neapklausė dėl šios medžiagos naudojimo. Neišnaudotos visos galimybės objektyviai ištirti aplinkybes. UAB „Tatoma“ 2025-03-12 pažymoje nurodyta, kad ginčo objekte paviršiaus glaistymo darbams naudota Fortecoat 1425 danga kartu su Fortedur 1020, tačiau teismas pažymos nevertino. Teismo prielaida, jog net jei Fortecoat 1425 ir buvo panaudota, tai neeliminuoja kitų galimų defektų atsiradimo priežasčių, turėjo lemiamą reikšmę, vertinant grindų defektų priežastis, prielaida dviprasmiška ir nemotyvuota;
6.10. teismo ekspertas nurodė labiausiai tikėtiną defekto priežastį – ne laiku atliktus darbus, tačiau teismas šia išvada nesirėmė. Teismas pažymėjo, kad betono kokybė dėl lėtiklio nesikeičia, atsakovas turėjo įvertinti visas rizikas, susijusias su į betoną įdėtu lėtikliu. Teismui nevertinant ieškovo veiksmų neteisėtumo pirkimo-pardavimo santykiuose, teismo sprendimas yra neišsamus, pažeidžia rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principą. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo veiksmų teisėtumo, nors jie turėjo esminės reikšmės kilusiam ginču;
6.11. teismas netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino ekspertizės reikšmę. Atsakovas ginčijo Ekspertizės akto išvadas, pateikė paneigiančius įrodymus, tačiau teismas nevertino atsakovo įrodymų, žodžiu pateiktų argumentų, kitų byloje esančių aktualių rašytinių įrodymų. Tinkamas šalių sutartinių prievolių vertinimas bei priežastinio ryšio tarp netinkamai įvykdyto užsakymo ir atsiradusių pasekmių analizė nebuvo atlikta. Nėra objektyvių duomenų, kad žala kilo dėl netinkamo darbų organizavimo. Nežinoma betono mišinio sudėtis ir šių savybių slėpimas buvo tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis. Jei teismas laikė, kad atsakovas turėjo elgtis atidžiau, tai nepaneigia ieškovo atsakomybės už netinkamos prekės (betono) pateikimą ir informacijos, susijusios su jo kiekiu nepateikimą. Civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė – yra nustatytos, o teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra formali ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
7. Ieškovas UAB „Heidelberg Materials Lietuva Betonas“ prašo atmesti apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
7.1. ginčas byloje kilo dėl atsakovo atsisakymo mokėti už pateiktą skystą betoną, kuris visą dieną partijomis buvo vežamas atskiromis autotransporto priemonėmis. Jau pirmosios partijos priėmimo metu buvo žinoma, kad betonas su lėtikliais, bet atsakovas jį priėmė bei naudojo pagal paskirtį. Pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Nesuprantami atsakovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai visą dėmesį skyrė tik betono kokybei ir pardavėjo pareigoms, kai atsakovas atsikirtimus ir priešieškinio reikalavimus grindė būtent betono neatitikimu kokybei. Ekspertizės išvados patvirtinta, kad lėtikliai nepablogina betono kokybės. Nustačius, kad betonas buvo kokybiškas, teismas vertino atsakovo elgesį, priėmus prekę – betoną su lėtikliais;
7.2. nesutinka, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010, kurioje pasisakyta dėl teisinių santykių kvalifikavimo, kai perduotas ne tos rūšies daiktas, koks turėtų būti perduodamas pagal sutartį, ir šio pažeidimo teisinių padarinių, taip pat dėl kainos mažinimo instituto taikymo sąlygų. Atsakovas prekes priėmė ir panaudojo, nereiškė dėl to reikalavimų, tiesiog atsisakė sumokėti, motyvuodamas tuo, kad prekės neatitiko Sutarties. Patiekto betono kaina su lėtikliais buvo didesnė nei be lėtiklių, tačiau atsakovui atsisakius už juos mokėti, išbraukta iš važtaraščių ir PVM sąskaitos faktūros. Taigi, nebuvo pateikta mažesnės rinkos vertės prekė;
7.3. ieškovas negalėjo pateikti informacijos apie lėtiklio kiekį, nes ji neišlikusi. Informacija atsakovui turėjo būti žinoma, kadangi jis sutiko priimti betoną ir jį naudoti. Atsakovas turi ilgametę patirtį betonavimo srityje, todėl turėjo įvertinti lėtiklių poveikį, neturėdamas informacijos nebūtų naudojęs betono. Tai patvirtina atsakovo atstovo T. N. paaiškinimai, kad jis bendravo su ieškovo atstovu. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie neatitikimą. Ekspertizės išvada patvirtina, kad grindų įrengimui panaudotas betonas su rišimosi lėtikliu negalėjo būti grindų defektų atsiradimo priežastimi;
7.4. šalys Sutartyje susitarė dėl betono tikrinimo reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, jog betono mėginiai, kurių tyrimo rezultatais atsakovas įrodinėjo, kad betonas jo pristatymo metu buvo netinkamos kokybės, būtų atrinkti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 4.4 punktas), kad mėginiai buvo tiriami ieškovui priimtinoje laboratorijoje (Sutarties 4.6 punktas). Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovo parduotas betonas neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų, nesilaikė Sutartyje numatytos tvarkos ir terminų (4.5 punktas);
7.5. įrašai važtaraščiuose nurodo, kad atsakovas nepatvirtina kokybės, bet ne reiškia pretenziją – reikalavimą dėl kažkokių įsipareigojimų nevykdymo. Pretenzija pateikta tik 2023-09-20. Betonuotos grindys naudojamos pagal paskirtį, o ant jų važinėja sunkioji technika;
7.6. ekspertizės metu atsakovas nebuvo pateikęs Fortecoat 1425 medžiagos panaudojimo įrodymų, nors pateikė įrodymus apie Fortedur 1020. Ekspertas prašė pateikti projektinę dokumentaciją, kurios atsakovas nepateikė. Atsakovo pateikta 2025-03-12 pažyma vertintina kritiškai, nes surašyta atsakovo, susipažinus su ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie įsigijimą, nepatvirtina panaudojimo objekte, yra pagrįsta. Tokios medžiagos panaudojimas nėra nurodyta ir priešieškinio reikalavimuose priteisti už panaudotas medžiagas;
7.7. ekspertizė buvo paskirta atsakovo prašymu, teismas paskyrė atsakovo pasiūlytą ekspertą, tenkino atsakovo prašymą apklausti teismo ekspertą. Atsakovas neginčijo kvalifikacijos, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Kai kurie apeliacinio skundo argumentai grindžiami teismo eksperto teiginiais ir ekspertizės išvada, tačiau ignoruojamos apeliantui nepalankios teismo ekspertizės išvados. Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant ne tik į eksperto išvadą, bet ir kitus įrodymus, kuriuos teismas įvertino ir motyvavo;
7.8. nuostoliai kildinami ne dėl to, kad betonas buvo nekokybiškas, o dėl to, kad betonas buvo su lėtikliais. Atsakovas priešieškinio reikalavimu prašo sumažinti kainą. Tai reiškia, kad pirkėjas įrodinėja, jog pristatytos netinkamos kokybės prekės vertė yra mažesnė už kokybiškos prekės vertę. Šis skirtumas sudaro galimą kainos mažinimo dydį pagal pareikštą reikalavimą. Šis teisių gynimo būdas (kainos sumažinimas) taikomas ne asortimento, bet kokybės sąlygų pažeidimų padariniams šalinti;
7.9. atsakovas priešieškiniu prašo priteisti nuostolius, į kuriuos įeina visos dangos ardymo darbai (UAB „Vaidva“ komercinis pasiūlymas), kai Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad siekiant nustatytus defektus pašalinti, reikia atsisluoksniavusį betoną (ne visą) pašalinti (nufrezuoti) ir įrengti naują remontinio betono sluoksnį, užtikrinant tinkamą naujojo sluoksnio sukibimą su esamu grindų sluoksniu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro ginčas dėl statybos teisinių santykių, skolos už atlikus darbus priteisimo ir darbų trūkumų šalinimo išlaidų įvertinimo.
Bylos faktinės aplinkybės
11. Šalys 2016-09-27 sudarė Sutartį, pagal Sutarties 1.1 punktą pardavėjas įsipareigojo Sutartyje ir jos prieduose nurodytomis sąlygomis parduoti pirkėjui statybinę produkciją, o pirkėjas įsipareigojo priimti produkciją ir už ją sumokėti Sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 1.2 punktą tikslus produkcijos pavadinimas ir jos apibūdinimas nurodytas šalių suderintuose ir pasirašytuose šios Sutarties prieduose. Pagal Sutarties 3.1 punktą produkcijos asortimentas ir kainos yra derinami kiekvieno atskiro užsakymo metu, pasirašant Sutarties priedus. Pagal Sutarties 6.1 punktą pardavėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateiktas rašytinis pirkėjo užsakymas yra pagrindas produkcijos tiekimui. Užsakyme pirkėjas nurodo produkcijos tipą, kiekį, išsiuntimo laiką, pristatymo datą ir laiką, tikslią pristatymo vietą ir gavėjo rekvizitus. Pagal Sutarties 8.1 punktą šalys susitarė, kad pirkėjas negali pateikti, o pardavėjas nepriima ir nenagrinėja pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko Sutartyje numatytos produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų.
12. Atsakovas ir UAB „Borgalita“ 2023-05-15 sudarė subrangos sutartį Nr. S2023/04/20/TAT, pagal kurią įsipareigojo įrengti monolitines grindis kitos ūkio paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2023-05-26 atvežė užsakytą betoną į objektą pagal 23 krovinio gabenimo važtaraščius, kuriuose užfiksuotas betono gabenimas. Atsakovas pastebėjo, kad betonas yra su lėtikliais, nedelsiant telefonu informavo ieškovą, padarė atžymas krovinio gabenimo važtaraščiuose „kokybė nepatvirtinta dėl lėtiklių“. Nėra ginčo, kad atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, o ieškovo pateiktame betone buvo įdėtas rišimosi lėtiklis Sika Retarder 210 A.
13. Ieškovas 2023-05-31 išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą HCKAUB5087 21 257,28 Eur sumai.
14. Atsakovas 2023-09-20 pateikė pretenziją ieškovui dėl nekokybiško betono ir nuostolių kompensavimo, kuria prašė kompensuoti atsakovui nuostolius už dėl ieškovo kaltės parduotą nekokybišką betoną su savavališkai įdėtu lėtikliu, dėl ko kilo žala – pastebėti daugybiniai betono paviršiaus atšokimai. Atsakovas nurodė, kad sustabdo mokėjimą pagal PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas 2023-10-05 pateikė atsakymą į pretenziją, pažymėjo, kad galimi grindų defektai atsirado ne dėl pateikto betono kokybės, o dėl netinkamo betono paviršiaus apdirbimo. Atsakovas 2023-10-19 raštu nurodė, jog stabdo 16 915,59 Eur mokėjimą ieškovui, kol bus išspręstas kompensacijos klausimas dėl nekokybiško betono. Atsakovas 2023-11-09 pateikė pakartotinę pretenziją dėl nekokybiško betono ir kvietimą geranoriškai išspręsti ginčą.
Dėl ginčo pagrindo ir neatskleistos bylos esmės
15. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga yra perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą apmokėti už patiektą betoną, jei betonas buvo ne tokios kokybės, kokią užsakė atsakovas, t. y. betone buvo įdėti lėtikliai, dėl ko, atsakovo teigimu, panaudojus betoną, buvo padaryti betoninių grindų defektai.
16. Apeliantas UAB „Tatoma“ teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai identifikavo ginčo esmę, neįvertino visų aplinkybių, netaikė ieškovo sutartinės atsakomybės pagal CK 6.193 straipsnio, CK 6.256 straipsnio, CK 6.327 straipsnio, CK 6.339 straipsnio, CK 6.340 straipsnio, CK 6.341 straipsnio reikalavimus, nesilaikė įrodymų vertinimą ir sprendimo motyvavimą reglamentuojančių CPK 176, 185 ir 270 straipsnių reikalavimų. Pažymi, kad ginčas kilo ne dėl daikto kokybės, bet dėl daikto neatitikimo šalių suderintam užsakymui, jo komplektacijai, t. y. netinkamo Sutarties įvykdymo ir dėl Sutarties netinkamo vykdymo kilusių pasekmių (nuostolių). Teismas, taikydamas pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, turėjo ieškovo, kaip pardavėjo, pareigą perduoti daiktą, atitinkantį sutarties sąlygas ir daikto komplektiškumą, kaip tai numatyta CK 6.327 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.339 straipsnio 1 dalyje.
17. Ieškovas nesutinka, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Pažymi, kad teismas sprendimu vertino betono kokybę, analizavo atsakovo elgesį, priėmus betoną su lėtikliais, taikė tuo klausimu suformuluotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010). Atsakovas prekes priėmė ir jas panaudojo, įstatymo nustatyta tvarka nereiškė dėl to reikalavimų, tiesiog atsisakė už prekes sumokėti, motyvuodamas tuo, kad prekės neatitiko Sutarties.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškinio reikalavimą ir konstatavo, kad nors atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, tačiau apie juos atsakovui buvo žinoma jau pirmojo betono krovinio pristatymo metu, atsakovas jį priėmė, todėl atsakovui kilo pareiga įvertinti visas rizikas, susijusias su į betoną įdėtu lėtikliu, organizuojant rangos darbų procesą. Pažymėjo, kad lėtiklio įdėjimas betono kokybės nepablogina. Laikė, kad atsakovas neįrodė, kad betonas buvo nekokybiškas (CPK 178 straipsnis), todėl sprendė, kad reikalavimas dėl skolos priteisimo už tiektą produkciją yra pagrįstas, nėra pagrindo taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir sumažinti prekės kainą.
19. Apeliantas bylos esmės neatskleidimą grindžia tuo, kad teismas neįvertino ieškovo sutartinių pareigų vykdymo pagal CK 6.193 straipsnio, CK 6.256 straipsnio, CK 6.327 straipsnio, CK 6.339 straipsnio, CK 6.340 straipsnio, CK 6.341 straipsnio reikalavimus, o tiektos produkcijos tinkamumą vertino tik daikto atitikimo kokybės reikalavimams aspektu. Apeliantas paaiškina, kad pagal šalių susiformavusią ilgametę praktiką, atsakovas ieškovui užsakymus teikdavo žodžiu (telefonu). Užsakymų detalės įprastai būdavo patikslinamos dar kartą, t. y. dieną prieš (telefonu). 2023-05-25 (dieną prieš užsakymo atvežimą), atsakovo vadovas telefonu paskambino ieškovo atstovui bei patikino, kad betonas yra reikalingas be lėtiklių. Ieškovas betono pristatymui patvirtinti naudoja specialią programą, todėl atsakovo atstovas turėjo patvirtinti pristatyto betono kokybę. Ginčas kyla ne dėl daikto kokybės, bet dėl jo neatitikties šalių susitarimui, dėl netinkamo Sutarties įvykdymo, nes atsakovas gavo betoną, kuris neatitiko Sutarties sąlygų.
20. Reikalavimus perduodamam daiktui nustatantis CK 6.327 straipsnis nurodo, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (1 dalis). Atsakovas betono neatitikimą Sutarties sąlygoms grindžia tuo, kad atsakovui buvo netinkamas dėl neužsakytų sudėtinių dalių – lėtiklių – įdėjimo į betoną. Apeliantas neginčija, jog iš esmės betonas atitiko tokiam produktui keliamus reikalavimus, pažymi, kad lėtiklių įdėjimas nepakenkė betono stiprio reikalavimams, tačiau laiko, jog buvo pakeistos betono savybės, jo naudojimo konkrečiomis sąlygomis galimybės. Nėra ginčo, kad atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, tačiau ieškovo atsakovui pateiktas betonas buvo su lėtikliais. Atsakovui neginčijant betono atitikimo produkto kokybės reikalavimams, ieškovui patiekus betoną, kurio sudėtis yra kita, nei buvo užsakyta, yra pagrindas ieškovo kaip pardavėjo pareigų vykdymą vertinti, analizuojant perduoto daikto atitikimą ne kokybės reikalavimams, o sutarties sąlygoms, t. y. ginčą spręsti, remiantis CK 6.327 straipsniu.
21. Apelianto nurodomi CK 6.339, CK 6.340, CK 6.341 straipsniai yra skirti daiktų komplektiškumo vertinimui, tačiau betono parametrų neatitikimas sutartiems parametrams, nėra daikto komplektiškumo pažeidimas. CK 6.339 straipsnio 1 dalies ir šio kodekso 6.341 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus. Tik tais atvejais, kai pardavėjas perduoda visus daiktus, įeinančius į komplektą, laikoma, kad pardavėjas savo prievolę įvykdė (CK 6.340 straipsnio 1 dalis). Betonas yra vientisas gaminys, nėra sudaromas iš atskirų komplektuojamų atskirų daiktų, todėl vertinant betono sudėtį, apelianto nurodomi CK 6.339, CK 6.340, CK 6.341 straipsniai netaikomi.
22. Kaip matyti iš teismo sprendime pateiktų argumentų, pirmosios instancijos teismas vertino teisinę reikšmę turinčias bylos aplinkybes, analizavo šalių pateiktus įrodymus bei padarė išvadas, kurios yra pagrįstos šalių paaiškinimų bei įrodymų analize. Tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė su daikto kokybės reikalavimais susijusias teisės normas – CK 6.333 straipsnį, esminės reikšmės bylos esmės atskleidimai neturi, kadangi ginčo dalykas – užsakytų parametrų neatitinkančio betono pardavimas, buvo nustatytas ir vertinamas teisingai. Teisinio kvalifikavimo trūkumai gali būti ištaisomi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, turi būti pastebėta, kad atsakovas priešieškinio pagrindu nurodė CK 6.334 straipsnį, kuris apibrėžia netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Nustatyta, kad priešieškinyje atsakovas nurodė, kad ieškovo parduotam betonui esant nekokybiškam, atsakovas savo pažeistas teises gina, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ir reikalauja, kad būtų sumažinta pirkimo kaina. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas taipogi remiasi ir CK 6.333 straipsnio, nustatančio daikto kokybės reikalavimus, nuostatomis. Taigi pats atsakovas rėmėsi perduodamo daikto kokybės reikalavimus nusakančiomis teisės normomis, prašė taikyti teisinės apsaugos priemones, kurios nustatytos netinkamos kokybės daiktą įsigijusiam asmeniui.
Dėl Sutarties vykdymo ir pardavėjo atsakomybės
23. Apeliantas UAB „Tatoma“ pažymi, kad teismas neįvertino ieškovo kaip pardavėjo pareigų vykdymo tinkamumo. Nurodo, kad ieškovas pristatė Sutarties sąlygų neatitinkantį kitos sudėties betoną nei buvo užsakytas, ką atsakovas iš karto pastebėjo ir įrašė važtaraščiuose. Atsakovas nebuvo informuotas apie lėtiklių koncentraciją betone. Lėtikliai atitolina betono rišimo laiką, sutrumpėja betono apdirbimo laikas. Ieškovo nesuderintas sprendimas dėl lėtiklių įdėjimo laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu, nulėmusiu grindų defektų atsiradimą ir nuostolius.
24. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, šalių ginčas spręstinas vadovaujantis CK 6.327 straipsnio nuostatomis. CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Teismų praktikoje, suformuluotoje taikant CK 6.327 straipsnį, pažymėta, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2014).
25. Byloje nėra ginčo, kad aplinkybę, jog atsakovui pristatytas betonas yra su lėtikliais, atsakovas pastebėjo iš karto, betoną pristačius į objektą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo T. N. pripažinimu, jog apie įdėtus lėtiklius buvo žinoma nuo pirmo krovinio pristatymo 2023-05-26 rytą. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad betono kokybės neatitikimą pastebėjo, atvykus pirmajam betonvežiui. Taigi jau priėmimo metu apelianto nurodytas produkcijos trūkumas buvo žinomas. Neatitikimą atsakovas įvertino kaip trūkumą ir kreipėsi į ieškovą.
26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog byloje yra aktualu įvertinti Sutartyje nustatytos produkcijos priėmimo tvarkos laikymąsi. Sutarties 4.5 punkte yra nustatyta, kad pirkėjas pastebėjęs, kad produkcija neatitinka kokybės reikalavimų: esant nesukietėjusiai produkcijai nedelsiant informuoja pardavėją apie neatitiktį bei sustabdo produkcijos naudojimą iki pardavėjo atstovo atvykimo (4.5.1 punktas); esant sukietėjusiai produkcijai, pirkėjas privalo informuoti pardavėją per 1 darbo dieną bei sustabdyti produkcijos panaudojimą iki pardavėjo atstovo atvykimo (4.5.2 punktas); pirkėjui nesilaikant šių sąlygų ir panaudojus produkciją be pardavėjo žinios, pardavėjo atsakomybė apribojama iki kompensacijos dydžio lygaus pristatytos produkcijos vertei (4.5.3 punktas). Produkcijos ėminiai bandomi šalims priimtinoje laboratorijoje (4.6 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Sutarties 4.5-4.6 punktuose nustatytos produkcijos priėmimo tvarkos nesilaikė.
27. Sutiktina su pozicija, kad atsakovas turėjo atsakingai ir rūpestingai įvertinti visą dieną vežamo betono tinkamumą ir numatyti, kokias pasekmes gali sukelti betono su lėtikliais priėmimas ir panaudojimas betonuojant grindis. Nors atsakovas, būdamas statybos darbų profesionalu, iš karto pastebėjo neatitiktį bei nurodė važtaraščiuose, kad nepatvirtina betono kokybės dėl įdėtų lėtiklių, jis nesilaikė Sutartyje nustatytos produkcijos priėmimo tvarkos toliau priėmė 23 vežimais atvežtą betoną ir jį panaudojo grindų betonavimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priėmus prekes su akivaizdžiai žinomu ir matomu neatitikimu susitarimui dėl daikto reikalavimų, taikytina CK 6.327 straipsnio 2 dalis, pagal kurią pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.
Dėl esminio sutarties pažeidimo
28. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad ieškovo vienašališkas sprendimas pakeisti betono sudėtį laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu ir nesąžiningu elgesiu atsakovo (pirkėjo) atžvilgiu.
29. Esminio sutarties pažeidimo sąlygos yra aptariamos CK 6.217 straipsnyje, tuo galima vadovautis ir aptariamoje situacijoje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apsisprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009).
30. Aplinkybė, kad betone įdėti lėtikliai, atsakovui buvo žinoma betono perdavimo momentu, tačiau atsakovas pats apsisprendė priimti betoną su lėtikliais ir jį panaudoti bei nutarė nesilaikyti Sutarties 4.5 punkte nustatytos betono priėmimo tvarkos. Tai pagrindžia išvadą, kad pats atsakovas, būdamas profesionalu statybų srityje, lėtiklių įdėjimo nevertino kaip esminio Sutarties pažeidimo, o Sutarties pagrindu tiektą betoną laikė tinkamu Sutarties įgyvendinimu. Taigi apelianto nurodoma aplinkybė, kurią jis prašo laikyti esminiu Sutarties pažeidimu – nesutartas lėtiklių panaudojimas betone, buvo atsakovui žinoma iš karto pradėjus vežti betoną, atsakovo sprendimas priimti Sutarties vykdymą buvo pagrįstas atsakovo profesinėmis žiniomis ir praktika. Tuo remiantis atmestinas argumentas dėl ieškovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo.
31. Apeliantas taip pat pažymi, kad dėl ieškovo netinkamo prievolės vykdymo, tiekiant netinkamą betoną, kilo neigiamos pasekmes, pasikeitė betono panaudojimo konkrečiomis statybos sąlygomis galimybės. Betonas buvo pradėtas pilti apie 8 val. ryto, pagal įprastą betonavimo darbų technologiją glaistymo darbai turėjo prasidėti apie 12–13 val., tačiau glaistymas galėjo prasidėti tik apie 21 val., darbus teko baigti apie 2 val. nakties, 4–5 val. greičiau nei įprastai. Atsakovas negalėjo adekvačiai planuoti proceso, nes nežinojo betono reakcijos laiko. Atliekant didelės apimties grindų betonavimą (~ 1 000 m²), informacija dėl lėtiklių kiekio mišinyje yra svarbi.
32. Nors apeliantas nurodo, kad dėl betone esančių lėtiklių keičiasi betono klojimo technologinis procesas, dėl ko darbai turėjo būti nukelti ženkliai vėlesniam laikui ir atliekami skubiau, ši aplinkybė nelaikoma teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl kitos Sutarties šalies pardavėjo atsakomybės taikymo, kadangi atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos produkcijos priėmimo metu, o turėdamas tinkamą kvalifikaciją, esant susiformavusiai ilgalaikei bendradarbiavimo su ieškovu praktikai, atsakovas galėjo aiškiai numatyti betono su lėtikliais panaudojimo galimybes ir pasekmes. Atsakovas yra profesionaliai veikiantis verslininkas, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, atsakovui yra žinomos statybinių medžiagų panaudojimo galimybės bei ypatybės, todėl atsakovas turėjo galimybes betono klojimo technologinio proceso pasikeitimą įvertinti prekių priėmimo metu.
Dėl Pardavėjo pareigos atskleisti informaciją ir įrodinėjimo pareigos pažeidimo
33. Apeliantas nurodo, kad ieškovas nevykdė pardavėjo pareigų ir nepateikė aiškaus atsakymo, kodėl į atsakovui tiektą betoną buvo įdėti lėtikliai, nepateikė tikslios informacijos, kiek lėtiklių buvo įdėta į betoną. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pareigą atskleisti informaciją apie betono sudėtį, neįvertino ieškovo pasyvumo teikiant įrodymus dėl lėtiklių panaudojimo būtinumo.
34. Ieškovas paaiškina, kad negalėjo pateikti informacijos apie lėtiklių kiekį, nes ji neišlikusi, tokia informacija atsakovui turėjo būti žinoma, kadangi jis sutiko priimti betoną ir jį naudoti. Atsakovas turi ilgametę patirtį betonavimo srityje, todėl turėjo įvertinti lėtiklių poveikį, neturėdamas tokios informacijos nebūtų naudojęs betono.
35. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad jis nebuvo informuotas apie lėtiklių koncentraciją betone dėl ieškovo kaip pardavėjo pareigų pažeidimo. Sprendžiama, kad jeigu prekių priėmimo metu atsakovas neturėjo pakankamų duomenų apie lėtiklių tipą ar kiekį, šiuos duomenis taip pat galėjo gauti betono priėmimo metu ir stabdyti prekės priėmimą iki reikiamų duomenų pateikimo. Toliau priimdamas ir naudodamas vežamą betoną atsakovas prisiėmė savo veiksmų riziką bei pasekmes.
Dėl neteisingai nustatytų pretenzijos teikimo faktinių aplinkybių
36. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nenustatyta, jog atsakovas kreipėsi į ieškovą pagal Sutarties 4.5.1–4.5.3 punktų nuostatas, reikšdamas pretenzijas dėl betono kokybės, bei kad pirmąją pretenziją atsakovas pateikė ieškovui tik 2023-09-20. Apeliantas pažymi, kad pagal tarp šalių buvusią praktiką pretenziją dėl netinkamos sudėties betono pareiškė iš pradžių žodžiu, o vėliau raštu. Atvykus pirmajam betonvežiui, atsakovo atstovas T. N. pastebėjo, kad betonas buvo su lėtikliais ir iškart netvirtino užsakymo, telefonu susisiekė su ieškovo regiono vadovu, nurodė, kad tokio betono priimti negali. Telefoninio pokalbio metu šalys susitarė, kad atsakovas priims krovinį su sąlyga, kad atsakovas važtaraščiuose paliks žymą, kad pristatyto betono kokybės nepatvirtina (kas atitiks ieškovui pateiktą pretenziją, jeigu dėl patiekto betono su lėtikliais ateityje atsiras defektai). Dėl laiku pareikštos pretenzijos, atsakovas įgijo teisę remtis daiktų neatitikimu. Sprendime nenurodyta, kokią įtaką tariamai pavėluotas pretenzijos pateikimas galėjo turėti sprendimo priėmimui.
37. Iš į bylą ieškovo pateiktų važtaraščių (DOK-70326) matyti, kad atsakovas patvirtino betono priėmimą pagal Sutarties 7.6 punktą, tačiau važtaraščiuose nurodė, kad „Kokybė nepatvirtinta. Įdėti betono lėtikliai be prašymo“, „Kokybė nepatvirtinta. Dėl lėtiklių“, „Kokybė nepatvirtinta. Įdėti betono lėtikliai“ ir pan.
38. Apeliantas pažymi, kad pretenzijos pareiškimu turi būti vertinamas žodinis atsakovo direktoriaus T. N. pranešimas apie netinkamą kokybę bei atlikti įrašai krovinio gabenimo važtaraščiuose, kuriuose vadovas paliko žymas (pretenzijas), kad kokybė nepatvirtinta, įdėti betono lėtikliai be prašymo. Apeliantas laiko, kad tokiu būdu įvykdyta CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta sąlyga. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant protingą laiką neatitikimams pastebėti, numatytą CK 6.327 straipsnio 5 dalies sąlygai, turi būti atsižvelgiama į perduotos produkcijos – betono, specifiką, kad panaudotas ir sustingęs betonas negali būti grąžinamas pardavėjui, nustačius neatitikimą Sutarties reikalavimams. Šiuo atveju šalys Sutarties 4.5 punktu susitarė dėl kitokios prekių priėmimo tvarkos, kuria įvertintos daikto ypatybės, kad esant nesukietėjusiai produkcijai privaloma nedelsiant informuoti pardavėją apie neatitiktį bei sustabdyti produkcijos naudojimą. Šių nuostatų laikymasis yra susietas su pretenzijų teikimo tvarka. Sutarties 8.1 punktas numato, kad šalys susitaria, kad pirkėjas (šiuo atveju atsakovas) negali pateikti pretenzijų dėl tiekiamos produkcijos kiekių ar kokybės, jei pirkėjas nesilaiko šioje sutartyje numatytų produkcijos tiekimo, kiekio ir kokybės tikrinimo bei priėmimo tvarkos reikalavimų. Įvertinus nurodytą Sutarties punktą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui nepaneigus, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas nesilaikė Sutarties 4.4 punkto, Sutarties 4.5.1–4.5.3 punktų nuostatų, atsakovas nebegalėjo pateikti pretenzijos dėl tiekiamos produkcijos kiekio ar kokybės.
39. Šalys Sutartyje numatė specialią tvarką kokybės patikrinimui. Atsakovas teigdamas, kad ieškovo parduotas betonas neatitiko sutartyje nustatytų reikalavimų, nepateikė duomenų apie kokybės patikrinimą. Atsakovas nesilaikė ir šalių Sutartyje 4.5 punkte numatytos ieškovo informavimo, kad produkcijos kokybė neatitinka kokybės reikalavimų, tvarkos ir terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas krovinio gabenimo važtaraščiuose nepatvirtino betono kokybės, nereiškia, kad tokiu būtų atsakovas pateikė pretenziją. Atsakovo pozicija šiuo atveju reiškia, kad jis reikalauja teisės atsisakyti mokėti už veikloje panaudotą kokybišką produktą, jeigu jo sudėtis yra kitokia nei sutarta, kai apie neatitikimą buvo žinoma prieš pradedant naudoti. Pritarimas tokiam atsakovo elgesiui neatitiktų civilinių teisinių santykių elgesio reikalavimų. Jeigu atsakovui produkcija netiko, tai jis turėjo stabdyti betono vežimą ir jo nenaudoti.
Dėl priešieškinio reikalavimų ir būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti
40. Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmestas priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė priteisti 38 010,99 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudarė grindų dangos defektų šalinimo 28 750 Eur kaina (grindų su defektais išardymas, utilizavimas) ir grindų įrengimui sunaudotų medžiagų 9 260,99 Eur kaina. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog grindų danga atsisluoksniavo ir susidarė defektai ne dėl į betoną įdėtų lėtiklių / jų kiekio, o dėl netinkamo rangos darbų organizavimo, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio.
41. Apeliantas nurodo, kad tinkamas šalių sutartinių prievolių vertinimas bei priežastinio ryšio tarp netinkamai įvykdyto užsakymo ir atsiradusių pasekmių analizė nebuvo atlikta. Nėra objektyvių duomenų, kad žala kilo dėl netinkamo darbų organizavimo. Nežinoma betono mišinio sudėtis ir lėtiklių kiekis, šių savybių slėpimas buvo tiesioginė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastinio ryšio teismas neištyrė ir neišsamiai motyvavo savo išvadas. Net jei teismas laikė, kad atsakovas turėjo elgtis atidžiau, tai nepaneigia ieškovo atsakomybės už netinkamos prekės (betono) pateikimą ir informacijos, susijusios su jo kiekiu nepateikimą. Civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė – yra nustatytos, o teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo yra formali ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
42. Ieškovas teigia, kad atsakovas nuostolius kildina ne dėl to, kad betonas buvo nekokybiškas, o dėl to, kad betonas buvo su lėtikliais. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti nuostolius, į kuriuos įeina visos dangos ardymo darbai (UAB „Vaidva“ komercinis pasiūlymas), tuo tarpu Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad siekiant nustatytus defektus pašalinti, reikia atsisluoksniavusį betoną (ne visą) pašalinti (nufrezuoti) ir įrengti naują remontinio betono sluoksnį, užtikrinant tinkamą naujojo sluoksnio sukibimą su esamu grindų sluoksniu.
43. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Atsakomybė kyla, kai nustatomos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) kaltė; 3) žala; 4) neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Bent vienos atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
44. Atsakovas nurodė, jog ieškovo neteisėti veiksmai pasireiškė parduotu netinkamos komplektacijos ir kokybės betonu, t. y. su sudėtyje esančiais lėtikliais, kuriuos ieškovas įdėjo savavališkai ir neteisėtai. Dėl betono sudėtyje esančių lėtiklių betonas įgavo kitokias savybes negu būtų turėjęs be lėtiklių, dėl ko išliejus grindis, jų paviršius sueižėjo, suskilo, nėra kokybiškas bei netinkamas naudoti pagal paskirtį, tačiau būtina atlikti naujai grindų įrengimą panaudojant kokybišką betoną. Grindų įrengimui panaudota fibra bei tinklas, kurie yra negrįžtamai sugadinti, juos užliejus nekokybišku betonu.
45. Grindų defektų atsiradimo priežastys nustatytos paskyrus teismo ekspertizę, kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo eksperto išvadas byloje nėra, todėl nustatant atsiradusius defektus bei vertinant jų atsiradimo priežastis, turi būti remiamasi teismo ekspertizės aktu. 2024-12-23 teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad grindų viršutinis sluoksnis yra atsisluoksniavęs, atšokęs įvairaus dydžio ploteliais, išskyrus plotą ties vartais, kuriame atšokimų nenustatyta. Atsisluoksniavo apytiksliai 30 proc. grindų ploto. Vienoje vietoje atšokusi grindų vieta buvo praardyta. Ardymo metu pasitvirtino akustiniu būdu nustatyta aplinkybė – grindys toje vietoje buvo atsisluoksniavusios. Atsisluoksniavusio sluoksnio bandiniai (fragmentai) buvo paimti ir teismo eksperto biure elektroniniu slankmačiu išmatuotas atsisluoksniavusio sluoksnio storis. Nustatyta, kad atsisluoksniavusio grindų sluoksnio storis šioje vietoje yra 4-6 mm. Atsisluoksniavo apie 30 proc. grindų ploto. Labiausiai tikėtina nustatytų defektų priežastis – ne laiku pilant vandens atlikti (tiek per anksti, tiek per vėlai ir dėl to ant paviršiaus pilant vandens (paviršių laistant)) betono paviršiaus glaistymo darbai. Defektų atsiradimo priežastimi taip pat galėjo būti specialios paviršiaus dangos Fortecoat 1425 ar analogiškos nenaudojimas, netinkama betono priežiūra jo kietėjimo metu. Lėtiklio panaudojimas negalėjo būti defektų atsiradimo priežastimi. Defektų atsiradimo priežastimi galėjo būti lėtiklio (jo sukeliamo efekto) neįvertinimas grindų įrengimo metu. Ekspertizės akte nurodyta, kad faktiškai grindų įrengimui panaudotas betonas atitinka projektinę ir ESD nurodytą stiprio klasę – C25/30. Nepakankamas betono stipris negalėjo būti nustatytų defektų (grindų betono atsisluoksniavimo) priežastimi.
46. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino ekspertizės reikšmę. Ekspertizės išvada, kuria konstatuojama, kad naudotas lėtiklis nepablogino betono mišinio techninės kokybės, vertintina ribotai, kadangi ekspertas analizavo kokybę tik techniniu aspektu, t. y. ar betonas pasiekė reikiamus stiprumo parametrus ir pan. Eksperto išvadoje nevertinama aplinkybė, kad atsakovas užsakė betoną be lėtiklių, o ieškovas, nederindama su pirkėju, įdėjo lėtiklius, pakeičiančius betono mišinio savybes (kietėjimo laiką ir pan.). Nors tai nepakenkė betono stiprio reikalavimams, tačiau pakeitė betono savybes, jo naudojimo galimybes konkrečiomis statybos sąlygomis. Todėl turi būti daroma aiški riba tarp techninės kokybės ir teisės aktuose įtvirtintos kokybės sampratos. Eksperto išvados negalima absoliutinti.
47. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad ekspertizė buvo paskirta atsakovo prašymu, teismas paskyrė atsakovo pasiūlytą ekspertą, tenkino atsakovo prašymą apklausti teismo ekspertą teismo posėdyje. Atsakovas neginčijo eksperto kvalifikacijos, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės. Kai kurie apeliacinio skundo argumentai grindžiami teismo eksperto teiginiais ir ekspertizės išvada, tačiau ignoruojamos apeliantui nepalankios teismo ekspertizės išvados. Sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant ne tik į eksperto išvadą, bet ir kitus įrodymus, kuriuos teismas įvertino ir motyvavo.
48. Įvertinus eksperto pateiktą išvadą, konstatuotina, kad ekspertas itin detaliai nagrinėjo ir išsamiai aptarė visas galimas betono grindų atsisluoksniavimo priežastis bei nenustatė priežasčių, susijusių su ieškovo patiekto betono kokybe. Jau anksčiau buvo aptarta, kad atsakovui priėmus betoną ir panaudojus, ieškovas atleidžiamas nuo atsakomybės už Sutarties sąlygų neatitinkančio produkto tiekimą CK 6.327 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakovas kaip profesionalas turėjo įvertinti produkto kokybę atvežimo metu ir savo nuožiūra pasirinkti tinkamą technologinį procesą. Galima priežastis dėl ne laiku atliktų darbų priskirtina atsakovo atsakomybės sričiai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp ieškovo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, buvo pagrindas priešieškinį atmesti.
Dėl medžiagos Fortecoat 1425 panaudojimo
49. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Ekspertizės išvadoje pateiktos hipotezės, kad viena iš galimų defekto atsiradimo priežasčių galėjo būti Fortecoat 1425 medžiagos nenaudojimas. Teismo ekspertas Sigitas Mitkus nurodė, kad akte pateiktos visos galimos defektų atsiradimo versijos, tiksli defektų priežastis nenustatyta ir jos nustatyti negalima. Fortecoat 1425 nėra konstrukcinė ar betono sudėtinė medžiaga, todėl jos nenurodymas žurnale yra pateisinamas. Ekspertas neprašė atsakovo pateikti papildomų duomenų dėl šios medžiagos naudojimo, neišnaudotos visos galimybės objektyviai ištirti aplinkybes.
50. Ieškovas teigia, kad ekspertizės metu atsakovas nebuvo pateikęs Fortecoat 1425 medžiagos panaudojimo įrodymų, nors pateikė įrodymus apie Fortedur 1020. Ekspertas prašė pateikti projektinę dokumentaciją, kurios atsakovas nepateikė. Atsakovo pateikta 2025-03-12 pažyma vertintina kritiškai, nes surašyta atsakovo, susipažinus su ekspertizės išvada. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad duomenys apie įsigijimą, nepatvirtina panaudojimo objekte, yra pagrįsta. Tokios medžiagos panaudojimas nėra nurodyta ir priešieškinio reikalavimuose priteisti už panaudotas medžiagas.
51. UAB „Tatoma“ 2025-03-12 pažymoje nurodyta, kad ginčo objekte paviršiaus glaistymo darbams naudota Fortecoat 1425 danga kartu su Fortedur 1020, tačiau teismas minėtos pažymos nevertino. Teismo prielaida, jog net jei Fortecoat 1425 ir buvo panaudota, tai neeliminuoja kitų galimų defektų atsiradimo priežasčių, turėjo lemiamą reikšmę, vertinant grindų defektų priežastis, prielaida dviprasmiška ir nemotyvuota. Šioje dalyje teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, o byla turi būti peržiūrėta iš naujo.
52. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors atsakovas pateikė duomenis apie Fortecoat 1425 medžiagos įsigijimą, tačiau šie duomenys patvirtina Fortecoat 1425 medžiagos įsigijimą, bet ne jos panaudojimą objekte. Be to, net ir darant prielaidą, kad atsakovė atlikdama darbus objekte panaudojo Fortecoat 1425 medžiagą ar kitą medžiagą, turinčią tokias pačias savybes, tai neeliminuoja kitų ekspertizės išvadoje nurodytų grindų atsisluoksniavimo priežasčių.
53. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka. Pažymi, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, kadangi Fortecoat 1425 medžiagos naudojimas yra technologinio proceso dalis, už kurį atsakingas atsakovas. Be to, ekspertizės akte šios medžiagos nenaudojimas yra tik viena iš galimų žalos atsiradimo priežasčių. Net ir pripažinus, kad Fortecoat 1425 medžiaga buvo panaudota, nors pateikti įrodymai tik dėl medžiagos įsigijimo, ši aplinkybė nekeistų nuostolių dėl betono grindų atsisluoksniavimo vertinimo.
Dėl bylos procesinės baigties
54. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti teisiniai argumentai bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
55. Teismas sutinka, kad ieškovas pateikė Sutarties sąlygų neatitinkantį produktą, tačiau šis neatitikimas buvo iš karto pastebėtas, ieškovas neatitikimą pripažino, todėl laikyti, kad ieškovo elgesys turi būti vertinamas kaip pardavėjo nesąžiningumas, nėra pagrindo. Ieškovas paaiškino aplinkybės dėl informacijos apie lėtiklius neišsaugojimo. Byloje atlikus ekspertizę, nebuvo nustatyta, kad įdėti lėtikliai buvo neįprasto veikimo, ekspertas aiškiai nurodė naudotų lėtiklių techninius duomenis, aptarė poveikį galutinei kokybei, tačiau ypatingų veiksnių nenurodė.
56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo ir sąžiningo rungimosi principus, nėra. Todėl tokie apelianto argumentai atmestini kaip neįrodyti.
57. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčui aplinkybes. Tuo remiantis, apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o pagrindo pakeisti skundžiamą sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
58. Ieškovas prašo iš atsakovo jo naudai priteisti 1 936 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui. Ieškovas pateikė įrodymus – 2025-07-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 250037 už teisines paslaugas ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
59. Atsakovas prašo priteisti jam 3 902,25 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą JCK25 Nr. 00149 ir 2025-09-25 patvirtinimą apie apmokėjimą.
60. Šalių bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti numatytų maksimalių dydžių.
61. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovui priteistinos visos jo patirtos 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tatoma“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Heidelberg Materials Lietuva Betonas, juridinio asmens kodas 304102190, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tatoma“, juridinio asmens kodas 301791759, 1 936 Eur (vieno tūkstančių devynių šimtų trisdešimt šešių eurų 00 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jūra Marija Strumskienė
Eglė Surgailienė