Administracinė byla Nr. eI-6686-428/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01587-2018-6

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 20.2.3.1;                                                                              

 (S)

                                                                                    20.2.3.2

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 19 d.

Kaunas

          Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei N. P.,

  viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja R. M. su patikslintu skundu 2018-08-22 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), 45 000 eurų turtinės žalos ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 

Pareiškėja skunde nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jai atsirado dėl neteisėtų valstybės valdžios pareigūnų veiksmų – NŽT Kauno rajono skyriaus vadovo V. D. ir kitų skyriaus darbuotojų nepagrįsto melo, jog S. M., pareiškėjos močiutė, nesumokėjo pinigų už privatizuojamą 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir netapo žemės savininke. NŽT Kauno rajono skyriaus vadovas V. D. tą patį melavo ir Kauno rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011. Toje pačioje civilinėje byloje  posėdyje dalyvavusi NŽT atstovė taip pat melavo teismui, kad pristačius kvitus, pareiškėjai bus išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentai. Dėl to pareiškėja negalėjo paveldėti šio žemės sklypo. Pareiškėjai nebuvo išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentai. Pareiškėja skunde nurodė, jog S. M. pinigus už žemę sumokėjo ir žemę nupirko, tačiau dėl valstybės pareigūnų kaltės nebuvo tinkamai sutvarkyti S. M. žemės pirkimo dokumentai. NŽT pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tyčia pažeidė įstatymo reikalavimus, vykdydami S. M. žemės sklypo privatizavimą, bei 1992 metais nepriėmė potvarkio ir nesudarė sutarties projekto, todėl žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 konstatavo, kad valstybės pareigūnai neturėjo valios S. M. perleisti žemės sklypą, tačiau, pareiškėjos teigimu, valstybės pareigūnai turėjo valią pareikalauti sumokėti 3119 rublių už perkamą žemę, 300 rublių už žemės sklypo dokumentų sutvarkymą ir dar kartą 300 rublių už žemės privatizavimą, taip apgaudami S. M.. Valstybės pareigūnai tinkamai nesutvarkė privatizavimo dokumentų ir iki šiol neteisėtai reikalauja tą pačią žemę pirkti antrą kartą ir už ją sumokėti du kartus. Pareiškėją apgavo NŽT pareigūnai nurodydami, jog S. M. sumokėti pinigai 3119 rublių už perkamą žemę bus įskaityti į žemės kainą, jeigu ji pateiks paveldėjimo liudijimą, jog šiuos pinigus paveldėjo. Dėl nurodytų neteisėtų veiksmų pareiškėjai atsirado turtinė ir neturtinė žala, nes ji negalėjo paveldėti S. M. žemės sklypo. Pareiškėja teigia, jog nurodytą turtinę žalą – 45 000 eurų sudaro žemės sklypo kaina. Kauno rajone esančios žemės kainos visiems žinomos, nes viešai skelbiamos. Pareiškėja taip pat prašo priteisti 40 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nes nuo 2009 metų negali pasiekti teisingumo, pareiškėja dėl to patyrė negatyvius išgyvenimus, nusivylimą, sutriko jos sveikata. 

 Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad valstybės pareigūnų veiksmai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procese S. M. jau buvo vertinami teismuose, todėl šioje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tos pačios aplinkybės nebegali būti vertinamos kitaip, t. y. paneigiant įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-04 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-333/2013, Kauno apygardos administracinio teismo 2015-04-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2575-502/2015) nustatytą jų vertinimą, nes taip būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Kauno apygardos administracinis teismai 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, 2015-04-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 nenustatė atsakovo melo, neteisėtų veiksmų sprendžiant valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo klausimą, todėl įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir nustatyti faktai iš naujo šioje nagrinėjamoje byloje neturėtų būti įrodinėjami. Be to, NŽT nuomone, nors pareiškėjos prašoma priteisti neturtinės žalos suma nagrinėjamoje byloje skiriasi nuo skundo administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015, pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčą kelia dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir išnagrinėtoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015. Tiek administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2018, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja savo skundą grindžia tuo, jog neva dėl valstybės pareigūnų melo ir vengimo sudaryti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį pareiškėjai padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi turėtų atlyginti valstybė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta,  kad jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, teismas bylą nutraukia. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1043-414/2015, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas turėtų bylą dėl žalos atlyginimo nutraukti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėja praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Apie savo tariamą teisės pažeidimą pareiškėja vėliausiai sužinojo priėmus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013-03-04 priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A146-333/2013, įsiteisėjus Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, kurioje teismas atmetė pareiškėjos prašymą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius sutvarkyti ir pareiškėjai išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės nuosavybės dokumentus.

  Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

  Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų valdžios institucijos – NŽT pareigūnų veiksmų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procese.

  Iš esmės žala, pareiškėjos teigimu, jai atsirado dėl 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio pareiškėja negali paveldėti dėl, jos teigimu, NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų.

  Pareiškėjos nurodė, kad neteisėti NŽT pareigūnų veiksmai pasireiškė atsisakymu išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus; nesilaikymu įstatymų reikalavimų ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi rengiant 0,225 ha žemės sklypo privatizavimo dokumentus; NŽT pareigūnų ir NŽT Kauno rajono skyriaus vadovo V. D. melagingu tvirtinimu, jog S. M. nesumokėjo pinigų už privatizuojamą žemės sklypą ir nebuvo žemės savininkė, šių aplinkybių nurodymu teisme civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 ir toje pačioje civilinėje byloje teismo posėdyje dalyvavusios NŽT atstovės melagingu tvirtinimu, jog pareiškėjai pateikus banko kvitus, patvirtinančius, jog už privatizuojamą žemę buvo sumokėta, bus išduoti S. M. žemės sklypo privatizavimo dokumentai; NŽT pareigūnų reikalavimu tą pačią žemę pirkti antrą kartą; nepagrįstu reikalavimu paveldėjimo liudijime nurodyti, jog paveldėjo S. M. sumokėtus už žemę 3119 rublių, kurie, anot pareigūnų, gali būti įskaityti į pareiškėjos perkamos žemės kainą.

  Bylos duomenys patvirtina, jog Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėja yra S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė, priėmusi jos palikimą. Kauno r. Užliedžių apylinkės agrarinės reformos tarnybai S. M. 1992-03-31 buvo pateikusi prašymą įsigyti žemę privačiai namų valdai – 0,225 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno rajono Užliedžių aplinkės taryba 1992-06-22 1-jo šaukimo Tarybos 26-osios sesijos sprendimu „Dėl antrinio žemės naudojimo teisės akto tvirtinimo" patvirtino antrinį žemės naudojimo teisės aktą, kuriuo S. M. buvo leista naudotis 0,225 ha žemės sklypu prie nuosavo gyvenamojo namo. Žemėtvarkos tarnyba buvo apskaičiavusi 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą – 3119 rublių bei S. M. nurodė sumokėti 300 rublių valstybinį mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas buvo parengtas 1992-07-08, tačiau nebuvo notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėja 2012-05-07 kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių su prašymu išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus, tačiau NŽT Kauno rajono skyrius 2012-03-09 raštu Nr. 7SD-790 atsisakė patenkinti pareiškėjos atstovės prašymą, kadangi nebuvo pateikti visi dokumentai, numatyti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės). Atsakymas buvo apskųstas NŽT direktoriui. NŽT direktoriaus 2012-05-14 sprendimu Nr. 1T-(8.5)-36 pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-09 raštą Nr. 7SD-790, kuriuo buvo atsisakyta išduoti S. M. žemės nuosavybės dokumentus, ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių išduoti R. M. S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini)žemės nuosavybės dokumentus. Be to, pareiškėja prašė  priteisti iš Lietuvos valstybės 10 000 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-04 nutartimi byloje Nr. A-146-333/2013 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 nenustatė atsakovės pareigūnų neteisėtų veiksmų, susijusių su valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini)., pirkimo–pardavimo dokumentų rengimu, nes nebuvo mokėjimą patvirtinančio banko kvito, kad už 0,225 ha žemės sklypą buvo sumokėta žemės sklypo įkainojimo akte nurodyta suma, taip pat nebuvo duomenų, jog minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notariškai. Pareiškėja 2014-02-10 dar kartą kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, neturtinę žalą – 100 000 Lt ir pripažinti teisę į turtinės žalos atlyginimą. Administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 pareiškėja skundą grindė iš esmės tuo, kad NŽT pareigūnai melavo, jog S. M. žemės nenupirko ir nesumokėjo pinigų, taip pat melavo teismui, jog pareiškėjai pristačius banko kvitus išduos nuosavybės dokumentus, nors tokių dokumentų neišdavė reikalaudami žemę pirkti iš naujo bei sudaryti valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo– pardavimo sutartį. Pareiškėja minėtoje administracinėje byloje nurodė, kad dėl to jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, kurią turėtų atlyginti valstybė. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-04-20 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015, kuriuo administracinę bylą dėl reikalavimo, kuriuo buvo prašoma pripažinti pareiškėjai teisę į turtinės žalos atlyginimą, nutraukė, pareiškėjos skundo reikalavimą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 100 000 Lt neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-12-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2575-502/2015 atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015-04-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 paliko nepakeistą.

 Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius klausimus, ne kartą nagrinėtus minėtose administracinėse bylose, susijusius su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros teisėtumu. Teismo nuomone, valstybės pareigūnų veiksmai jau buvo įvertinti pirmiau minėtose administracinėse bylose, nagrinėjant pareiškėjos skundus dėl tų pačių pareigūnų neteisėtų veiksmų ir labai panašiomis aplinkybėmis pareiškėjai kilusios turtinės ir neturtinės žalos.

  Kaip matyti iš prijungtos administracinės bylos Nr. I-1102-406/2012 duomenų, pareiškėja, negavusi iš NŽT S. M. žemės nuosavybės dokumentų, 2013 metais kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų neišdavimo, prašydama teismo, be kitų skunde nurodytų reikalavimų, panaikinti NŽT Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2012-03-09 raštą Nr. SD-790 „Dėl S. M. žemės nuosavybės dokumentų“, įpareigoti NŽT sutvarkyti S. M. žemės nuosavybės dokumentus, priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėja skundą grindė aplinkybėmis, jog Kauno rajono žemėtvarkos skyrius neišduoda jai S. M. žemės nuosavybės dokumentų, nurodydamas, kad S. M. žemės neprivatizavo, už žemės pirkimą pinigų nesumokėjo, žemės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, todėl žemė yra valstybės ir pareiškėja žemę turi pirkti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sumokėdama už žemę 44 000 Lt. Pareiškėja nurodė, kad valstybės pareigūnai nuo 2009 metų trukdo pareiškėjai paveldėti S. M. turtą, dėl to ji patyrė 10 000 Lt turtinę ir 100 000 Lt neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šį pareiškėjos skundą administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012, 2012-09-10 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Kauno apygardos administracinis teismas 2012-09-10 sprendime pareiškėjos argumentus pripažino nepagrįstais ir konstatavo, jog nenustatė neteisėtų pareigūnų veiksmų, atsisakant išduoti pareiškėjai 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dokumentus. Teismas, be to, nustatė, jog S. M. pradėtos žemės pirkimo procedūros teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo užbaigtos, pareiškėjos ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, žemės sklypo privatizavimo dokumentai turi būti rengiami iš naujo pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus. Teismas nenustatė NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. A146-333/2013, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2012-09-10 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012 buvo paliktas nepakeistas, pažymėjo, kad 1992 metais sumokėtų atitinkamų pinigų sumų faktas nebuvo pakankamas, kad su S. M. būtų sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procedūra nebuvo užbaigta dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

  Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno apygardos administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 taip pat buvo įvertintos tapačios faktinės aplinkybės ir panašūs teisiniai santykiai, kaip šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje, susiję su pareigūnų melu, tvirtinant, jog S. M. nesumokėjo pinigų už privatizuojamą žemės sklypą ir netapo žemės savininke, NŽT atstovės melagingu tvirtinimu, jog bus išduoti S. M. žemės sklypo privatizavimo dokumentai pareiškėjai pristačius banko kvitus, patvirtinančius, jog už privatizuojamą žemę buvo sumokėta, ir dėl to jai kilusios turtinės ir neturtinės žalos. Kauno apygardos administracinis teismas 2015-04-20 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 nenustatė, jos NŽT pareigūnai netinkamai tvarkė S. M. 0,225 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentus, tačiau teismas pripažino, kad NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas, teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodydamas, jog pareiškėjai pateikus kvitus NŽT, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti, elgėsi neatsakingai. Teismas, įvertinęs pareigūnų neteisėtus veiksmus, konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys su žalos faktu, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nenustatė, jog dėl NŽT pareigūnų elgesio pareiškėja galėjo susirgti, pablogėjo jos sveikata.

Kitoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1627-428/2016 įsiteisėjusiu 2016-01-11 sprendimu buvo išspręstas ginčas dėl NŽT pareigūnų reikalavimo dar kartą sumokėti už pareiškėjai parduodamo 0,225 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo darbus teisėtumo ir dėl to kilusios turtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2016-01-11 sprendime konstatavo, jog valstybės pareigūnų veiksmai valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procese, reikalaujant sumokėti už žemės projektavimo darbus, projektuojant pareiškėjai parduodamą 0,225 ha žemės sklypą, buvo teisėti, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017-05-30 nutartyje dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016-01-11 sprendimo teisėtumo, kurį paliko nepakeistą, pažymėjo, jog piniginių lėšų, sumokėtų S. M. už ginčo žemės sklypo plano parengimą bei sklypo pirkimą, įskaitymo tvarką perkant žemės sklypą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.6 punktas, kuriuo nustatyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį už žemės sklypą sumokėtos įmokos įskaitomos tuo atveju, jeigu šio asmens įpėdinis yra paveldėjęs sumokėtas įmokas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-05-30 nutartyje pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama, kad S. M. lėšos būtų įskaitytos perkant žemės sklypą, privalo vadovautis šiomis nuostatomis. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-05-30 nutartyje pateikė teisinį vertinimą dėl pareiškėjos argumentų šioje nagrinėjamoje byloje, susijusių su NŽT reikalavimu paveldėjimo liudijime nurodyti, jog pareiškėja paveldėjo S. M. sumokėtus už žemę 3119 rublių, kurie gali būti įskaityti į pareiškėjos perkamos žemės kainą. Minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.6 punktas numatė tokią galimybę už žemės sklypą sumokėtas įmokas įskaityti tuo atveju, jeigu šio asmens įpėdinis yra paveldėjęs sumokėtas įmokas, todėl NŽT pareigūnų  nurodymas pateikti paveldėjimo liudijimą, kuriame būtų nurodyta apie įmokos už žemę paveldėjimą, negali būti pripažintas neteisėtu reikalavimu. Teismas neturi teisės kitaip teisiškai vertinti nurodytų pareiškėjos patikslintame skunde NŽT pareigūnų veiksmų, nei nurodė Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2017-05-30 nutartyje pateikdamas atitinkamų teisės aktų nuostatų turinio vertinimą.

  Nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėja iš esmės kelia tuos pačius klausimus, susijusius su iš esmės tų pačių faktinių ir teisinių aplinkybių, ne kartą nagrinėtų minėtose administracinėse bylose, vertinimu, t. y. susijusius su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo proceso teisėtumu ir pareiškėjos negalėjimu paveldėti, pareiškėjos teigimu, S. M. įsigyto 0,225 ha žemės sklypo, už kurį S. M. buvo sumokėjusi pinigus. NŽT veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo patikrintas teismuose. Minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję.  Pažymėtina, jog pirmiau minėtose administracinėse bylose jau buvo išnagrinėtos ir įvertintos panašios aplinkybės, susijusios su šios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.

   Administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 ir Nr. I-1627-428/2016 bei šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja inicijavo ginčą dėl žalos atlyginimo iš esmės dėl tų pačių aplinkybių, kurios nežymiai lingvistiškai skiriasi, susiklosčiusių tarp pareiškėjos ir NŽT pareigūnų, šiems atsisakius pareiškėjai išduoti S. M. 0,225 ha žemės sklypo įsigijimo dokumentus, patvirtinančius S. M. nuosavybę į 0,225 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini),  dėl to pareiškėjai netenkant galimybės šį žemės sklypą paveldėti dėl reikalavimo pirkti žemė iš naujo, pareiškėjos teigimu, NŽT darbuotojų melo, jog S. M. nenupirko žemės, nes nesumokėjo už žemę pinigų, nors, anot pareiškėjos, turėjo dokumentus, patvirtinančius, kad už privatizuotą žemę S. M. 3119 rub. sumokėjo ir žemę nupirko, taip pat melavimo teismui civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011, kad pristačius banko kvitus, bus išduoti žemės nuosavybės dokumentai, nors tokius duomenis pristačius dokumentai nebuvo išduoti, reikalavimo pateikti paveldėjimo liudijimą dėl S. M. sumokėtų 3119 rub. už žemės sklypą paveldėjimo. 

    Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjos patikslinto skundo aplinkybės ir jau išnagrinėtų administracinių bylų Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015, Nr. I-1627-428/2016 duomenys patvirtina, jog pareiškėja inicijavo ginčą iš esmės dėl tų pačių, pareiškėjos teigimu, NŽT pareigūnų neteisėtų veiksmų ir dėl to pareiškėjai kilusių tų pačių pasekmių – žalos dėl negalėjimo paveldėti žemės sklypą. Minėtose bylose pareiškėja savo skundų pagrindais, be kitų aplinkybių, nurodė labai panašias aplinkybes, kaip ir nagrinėjamojoje byloje. Pareiškėja išnagrinėtose bylose savo skundą grindė NŽT pareigūnų nepagrįstu reikalavimu tą pačią žemę pirkti antrą kartą, 0,225 ha žemės sklypo įsigijimo dokumentų netinkamu parengimu, NŽT pareigūnų ir NŽT Kauno rajono skyriaus vadovo V. D. melagingu tvirtinimu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011, jog S. M. nesumokėjo pinigų už privatizuojamą žemės sklypą ir nebuvo žemės savininke, šioje civilinėje byloje teismo posėdyje dalyvavusios NŽT atstovės melagingu teigimu, jog bus išduoti S. M. žemės sklypo privatizavimo dokumentai pareiškėjai pristačius banko kvitus, patvirtinančius, jog už privatizuojam žemę buvo sumokėta. Dėl nurodytų pareigūnų veiksmų pareiškėja prašė atlyginti turtinęs ir neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjos skunduose prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų skirtingi dydžiai ir pareiškėjos skunduose šioje administracinėje byloje ir išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 ir Nr. I-1627-428/2016 šiek tiek skirtingas lingvistinis panašių pačių aplinkybių nurodymas nesuteikia pagrindo kitaip vertinti tas pačias faktines ir teisines aplinkybes, kurias jau įvertino teismas kitose minėtose administracinėse bylose.

  Pirmiau nurodyti faktiniai duomenys patvirtina šios nagrinėjamos administracinės bylos ginčo tapatumą su jau išnagrinėtose administracinėse bylose išspręstais ginčais. Visų pirma, pareiškėja savo skunduose reikalavo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl atsakovo veiksmų, susijusių su tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais, t. y. atsisakymu išduoti nuosavybės dokumentus, NŽT pareigūnų melagingu teigimu, jog S. M. netapo žemės savininke ir nesumokėjo už žemę, pareigūnų melu, jog pareiškėjai pristačius banko kvitus bus išduoti žemės nuosavybės dokumentai, NŽT reikalavimu tą pačią žemę pirkti antrą kartą, netinkamu žemės įsigijimo dokumentų tvarkymu, kaip ir šioje nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Pareiškėjos skunduose skirtingas tų pačių faktinių aplinkybių dėstymas ir prašomų priteisti skirtingų žalos sumų nurodymas nesudaro pagrindo nagrinėjamojoje administracinėje byloje vertinti kitaip tas pačias faktines aplinkybes nei jos buvo įvertintos pirmiau nurodytose išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 bei Nr. I-1627-428/2016 įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-333/2013. Išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 ir Nr. I-1627-428/2016 jau buvo įvertinti nurodyti NŽT pareigūnų veiksmai bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-333/2013 pateiktas teisinis vertinimas teisinių santykių, susijusių su piniginių lėšų, sumokėtų S. M. už ginčo žemės sklypo plano parengimą bei sklypo pirkimą, įskaitymu. Taigi nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos patikslinto skundo pagrinduose nurodytos faktinės aplinkybės jau buvo įvertintos minėtų teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose dalyvavo tie patys asmenys, ir kitaip negali būti vertinamos šioje administracinėje byloje.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis numato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime (byla Nr. 33/03) yra konstatavęs, jog bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

Konkrečiu atveju, nors pareiškėjos patikslinto skundo pagrindai ir dalykas nežymiai skiriasi šioje administracinėje byloje nuo pareiškėjos skunduose išnagrinėtose administracinėse bylose suformuluoto dalyko ir pagrindo, tačiau faktinės aplinkybės iš esmės sutampa ir kitaip nebegali būti vertinamos, nei buvo įvertintos įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 ir Nr. I-1627-428/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. A146-333/2013, nes taip būtų pažeisti imperatyvūs ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjos nurodytos lingvistiškai šiek tiek kitokios faktinės bylos aplinkybės nekeičia ginčo teisinio vertinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Minėtose administracinėse bylose Nr. I-1102-406/2012, Nr. eI-1403-414/2015 ir Nr. I-1627-428/2016 nebuvo nustatyta, jog NŽT darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 straipsnis). Nors administracinėje byloje Nr. eI-1403-414/2015 buvo nustatyta,  kad NŽT Kauno rajono skyriaus atstovas teismo posėdyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 nurodydamas, jog pareiškėjai pateikus kvitus NŽT, patvirtinančius įmokos už išperkamą žemę sumokėjimą, S. M. žemės nuosavybės dokumentai bus išduoti, elgėsi neatsakingai, tačiau įvertinęs pareigūnų neteisėtus veiksmus teismas konstatavo, kad neįrodytas priežastinis ryšys su žalos faktu. Nagrinėjamojoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo vertinti kitaip minėtoje byloje nustatytų tų pačių faktinių aplinkybių. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėja nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, susijusias su NŽT pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. pareiškėjos nurodytų NŽT pareigūnų melu, ir jos sveikatos būklės pablogėjimu dėl šių pareigūnų veiksmų.

Taip pat teismas negali kitaip pasisakyti, nei nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. nutartyje Nr. A146-333/2013 dėl galimo paveldėtų piniginių lėšų – S. M. sumokėtų 3119 rub. už žemę, įskaitymo pareiškėjai perkant šį žemės sklypą, ir vertinti, jog NŽT pareigūnai neteisingai teigė, jog S. M. sumokėti pinigai gali būti įskaityti pareiškėjai už perkamą žemę pareiškėjai pateikus liudijimą dėl šių pinigų paveldėjimo. Būtent Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.6 punktas numatė galimybę už žemės sklypą sumokėtas įmokas įskaityti į perkamos žemės kainą, jeigu įpėdinis buvo paveldėjęs sumokėtas įmokas. Todėl toks NŽT pareigūnų teigimas yra teisėtas, nes neprieštarauja minėtų Žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatoms.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjai jos nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, nes nenustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

 Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

 Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                             Jolanta Medvedevienė