Adm. byla Nr. ATP-143-648/2012

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01510-2011-5                                                            Procesinio sprendimo kategorija:45.4.2; 45.4.3; 52.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. sausio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-29 nutarimo, kuriuo P. S. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 7 d., nubaustas 20 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

n u s t a t ė :

P. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2011-08-28, apie 17.18 val., Vilniaus raj., Pagirių sen., Skurbutėnų k., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,42 prom.), bei atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 523“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino sau priklausantį automobilį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 14, 133 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-29 nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bei ištyrus bylos faktines aplinkybes, pažeidus įrodinėjimo taisykles, nevertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų bei pozicijos. Pasak apelianto, nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo momento jis teigė, jog įvykio metu nevairavo transporto priemonės, o tai darė sugyventinė, liudytoja apklausta M. K.. Pastaroji patvirtino, kad įvykio dieną, važiuojant link namų (duomenys neskelbtini) gatve, prie kaimyno G. Š. namo, pastebėjo, kad iš pastarojo namo kiemo atbulom išvažiavo mėlynos spalvos BMW markės automobilis ir pradėjo link jos atbuline eiga judėti. Tuo metu G. Š. automobilis su kabliu atsitrenkė į jos automobilį, tiesiai į numerį. Tada pastaroji įjungė atbulinę pavarą ir truputį pavažiavusi sustojo. Tada BMW automobilis dar kartą pradėjo važiuoti atbulom ir dar kartą atsitrenkė į jos automobilį kabliu, taip pastumdamas automobilį apie 40 m. Tokios pozicijos tiek teikdami paaiškinimus iš karto po įvykio, tiek posėdžio metu laikėsi P. S. ir M. K.. Nepriklausomai nuo to, pirmosios instancijos teismas šių atsakomybėn traukiamo asmens ir minėtos liudytojos parodymų apskritai nevertino, jų netyrė, dėl jų nepasisakė, apsiribodamas abstrakčia fraze, jog šios liudytojos parodymus teismas laiko nepatikimais. Teismas visiškai nevertino atitinkamų byloje nustatytų aplinkybių, dėl jų nepasisakė ir nemotyvavo savo sprendimo. Teismas visiškai nemotyvavo savo pozicijos, kodėl apeliantą pripažino automobilį vairavusiu asmeniu, nors apie tai, kad vairavo M. K., nurodė tiek ji pati, tiek liudytojai A. S., B. O., A. D..

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl visų į bylą pateiktų įrodymų, antai, teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog G. Š. turėjo tikslą apkalbėti apeliantą, kadangi neseniai prieš įvykį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog konfliktavo su apeliantu ir M. K.. Teismas šio įrodymo nepaminėjo aprašomojoje teismo sprendimo dalyje, kurioje fiksuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojos M. K. parodymai. Tokie teismo veiksmai vertintini kaip neteisėti ir subjektyvūs, nesiekiant objektyvios tiesos išaiškinimo. Analogiškai pasisakytina ir apie į bylą pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, jog toje vietoje, kurioje įvyko įvykis, G. Š. automobilis apskritai negalėjo stovėti, kadangi toje vietoje pravažiavimas labai siauras ir gyventojai automobilių nelaiko. Šie svarbūs įrodymai buvo pateikti siekiant įrodyti aplinkybę, jog G. Š. ir S. Š. klaidino teismą, sakydami, kad automobilis BMW stovėjo gatvėje, o į jį trenkėsi tariamai apelianto vairuotas automobilis AUDI 100. Teismas nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų, nors P. S. prašymu šiuos įrodymus prijungė, šiomis įrodinėjimo priemonėmis P. S. grindė savo poziciją ir nekaltumą. Todėl byla išnagrinėta neobjektyviai, vienpusiškai ir nesiremiant bei nepasisakant dėl byloje esančių rašytinių įrodymų.   

Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepašalino neaiškumų dėl byloje esančios eismo įvykio schemos, kurioje pavaizduoti automobiliai ne eismo įvykio vietoje, o kelių šimtų metrų atstumu nuo jos. Tiek P. S., tiek G. Š. teismui nurodė, kad ši schema nėra tiksli ir neatspindi įvykio vietos, kadangi joje pavaizduota vieta, kurioje automobiliai stovėjo nuvažiavę jau po eismo įvykio (G. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, jog eismo įvykis įvyko šalia jo draugo namo, pas kurį jis buvo atvykęs išgerti kavos, ir tik po eismo įvykio, siekdamas įsidėmėti automobilio AUDI 100 valstybinį numerį, G. Š. atbuline eiga jį vijosi kelis šimtus metrų). Teismas objektyviai nesiekė išsiaiškinti realios eismo įvykio vietos bei atsakyti į klausimą, kuris iš vairuotojų į kurį atsitrenkė, nors teismo posėdžio metu tiek P. S., tiek G. Š. šią aplinkybę patvirtino. Pabrėžtina, kad ir pačioje eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobilį vairavo M. K., nors atsakomybėn patrauktas P. S.. Policijos pareigūnas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl nubraižęs įvykio schemą ne toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, kodėl kaip vairuotoja eismo įvykio schemoje nurodyta M. K., o atsakomybėn patrauktas P. S.. Tokiu būdu, protokolas surašytas asmens tik iš liudytojų paaiškinimų ir prieštaraujantis jame nurodytoms aplinkybėms.

Apeliantas nurodo, kad teismo nutarimo aprašomojoje dalyje prie liudytojo A. B. parodymų nurodyta, kad pastarajam M. K. tariamai sakiusi, kad P. S. girtas važinėjo po kaimą ir ji atėmė iš jo automobilio raktelius, jog pats P. S. jam prisipažino vairavęs automobilį. Tokie policijos pareigūno parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti tiek M. K., tiek P. S. paaiškinimai, kurie buvo duoti iš karto po įvykio, todėl netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių manytina, kad visi byloje esantys įrodymai buvo arba ištirti netinkamai, arba apskritai nebuvo tiriami, nėra jų viseto vertinimo, nepasisakyta dėl byloje esančių svarbių ir esminių rašytinių įrodymų, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų liudytojų parodymų, nevertinta aplinkybė, kad įvykį matė vienintelis liudytojas G. Š., dėl ko priimtas nutarimas yra neargumentuotas, neteisėtas ir nepagrįstas.

Anot apelianto, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra užfiksuota jokių konkrečių įrodinėjimo priemonių, iš kurių būtų galima padaryti kategorišką išvadą apie apelianto tariamai įvykdytą teisės pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodo, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir pagal ATPK 1241 str. 7 d., nors nei protokole, nei nutarimo aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kuo ir kaip pasireiškė ši veika. Dėl išvardintų aplinkybių yra pagrindas teigti, kad apelianto veika kvalifikuota netinkamai, teismas nevertino byloje esančių rašytinių ir kitų įrodymų, nepasisakė dėl jų, nepašalino abejonių, prielaidų ir esminių skirtumų tarp liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo esminio teisės principo, kad bet kokio pobūdžio abejonės ir neatitikimai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.   

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris (toliau Institucija) apeliacinį skundą laiko nepagrįstu. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą P. S. atžvilgiu, išsamiai įsigilino į byloje esančius duomenis, įrodančius minėto asmens kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad P. S. ir M. K. teisme duoti parodymai skiriasi. P. S. paaiškino, kad „2011-08-28 buvo namie išgėręs, o jo sugyventinė M. K. buvo išvažiavusi apsipirkti į parduotuvę. Apie 17 val. pėsčiomis atėjo sugyventinė ir paaiškino, kad sprogo mašinos padanga, todėl ji atėjo prašyti pagalbos (...)“. M. K. paaiškino, kad „2011-08-28 P. S. iš ryto buvo išgėręs. Jam buvo per mažai, jis barėsi namie, o po to ji nuvažiavo su P. S. automobiliu AUDI 100 į parduotuvę. Buvo apie 17 val. Grįžtant ant kažko užvažiavo ir sprogo padanga. Iki namų buvo likę apie 300 metrų. Ji paskambino P. S. ir paprašė, kad jis ateitų pakeisti padangos. P. S. atėjo ir pradėjo rėkti ant jos (...)“. P. S. ir M. K. aiškina, kad susidūrimo metu abi transporto priemonės judėjo, tačiau eismo įvykį forminęs policijos pareigūnas, kuris yra visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi, paaiškino, kad automobiliui AUDI 100 padaryti sugadinimai galėjo atsirasti nuo kontakto su BMW automobilio kabliu. Sunku patikėti, kad susidūrimo metu abu automobiliai judėjo, nes tada būtų padaryti kitokie apgadinimai. Mano, kad vienas automobilis stovėjo, o kitas riedėjo ir jo greitis buvo labai nedidelis. Policijos pareigūnas taip pat parodė, kad P. S. neoficialiai jam paaiškino, kad iki įvykio automobilį vairavo jis, o po įvykio M. K. atėmė iš jo automobilio raktelius. Tokie policijos pareigūno parodymai visiškai patvirtino liudytojų G. Š. (kuris matė, kad į jo automobilį BMW 523 atsitrenkė būtent P. S. vairuojamas automobilis AUDI 100) ir S. Š. parodymus apie eismo įvykį. Jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka automobiliui AUDI 100 padarytus sugadinimus. P. S. parodymai, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, vertinami kritiškai bei laikytini jo gynybine versija, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo.                  

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ATPK 126 str. 4 d.

P. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Dėl P. S. neblaivumo įvykio metu 2011-08-28 ginčo nėra, tačiau apeliantas ginčija patį automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad įvykio metu automobilį vairavo jo sugyventinė M. K..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog P. S. 2011-08-28 vairavo automobilį ,,Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas  neblaivus (2,42 prom.), bei atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 523“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadindamas sau priklausantį automobilį, o jo keliama versija, kad jis automobilio įvykio metu nevairavo vertintina kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Liudytojas G. Š. paaiškinime policijai nurodė, kad 2011-08-28 apie 17.30 val. sėdėjo savo automobilyje (duomenys neskelbtini), šalia 6 namo, dešinėje kelio pusėje. Pastebėjo į jį atvažiuojantį automobilį Audi, nuleista priekine padanga. Automobilį vairavęs P. S. atsitrenkė į G. Š. automobilio BMW 523 galinę dalį. Be P. S., automobilyje daugiau nieko nebuvo. Pastarasis atbuline eiga norėjo pabėgti iš įvykio vietos, tačiau už maždaug 200 metrų prie jo privažiavo G. Š. užsirašyti automobilio valstybinio numerio. Iš Audi automobilio išlipo neblaivus P. S.. Už 5 minučių prie jų priėjo P. S. sugyventinė M. K., kuri pasakė, kad policijai nurodys, jog ji vairavo P. S. automobilį, o ne pastarasis (b. l. 17). Pirmosios instancijos teisme G. Š. savo paaiškinimuose iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, taip pat parodė, kad su P. S. yra kaimynai, santykiai tarp jų nėra geri, buvo keletas konfliktų. Nurodė, kad automobilių susidūrimas įvyko prie (duomenys neskelbtini), o eismo įvykio schemoje nubraižyta visiškai kitaip. G. Š. automobilis nebuvo apgadintas, o P. S. automobiliui automobilio kabliu buvo apgadintas bamperis ir valstybinis numeris. Buvo iškviesta policija. Prie jų buvo privažiavęs G. Š. brolis S. Š. (b. l. 45). Liudytojas S. Š. paaiškinime policijai (b. l. 16) ir apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 56-58) parodė, kad 2011-08-28 buvo savo sklype (duomenys neskelbtini). Su P. S. anksčiau jokių konfliktų neturėjo. Parodė, kad vienu metu išgirdo garsą, kad kažkas stuktelėjo. Priėjo prie gatvės ir pamatė stovinčius  Audi ir BMW automobilius. BMW stovėjo iš dešinės pusės, Audi buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Pirmas stovėjo automobilis BMW, už jo stovėjo Audi. Tarp jo ir automobilių buvo 250-300 m. atstumas. Garsas, kurį girdėjo, buvo panašus į automobilio susidūrimo garsą. Iš savo vietos pamatė, kaip P. S. išlipo iš automobilio Audi vairuotojo pusės. Tada S. Š. savo automobiliu nuvažiavo link jų. Kai privažiavo ir išlipo iš automobilio, pamatė P. S., kuris stovėjo prie savo automobilio kairės pusės. Šalia jo nieko nebuvo. Tik prie BMW automobilio stovėjo G. Š.. Kai jis privažiavo, M. K. nebuvo. Jei pastaroji būtų vairavusi automobilį ir būtų pabėgusi kur nors, jis būtinai tai būtų pastebėjęs, nes iki įvykio vietos jis atvažiavo per labai trumpą laiko tarpą. Jis pastebėjo, kad Audi automobilio priekis buvo apgadintas: sulenkti bamperis ir valstybinis numeris. BMW automobilio apgadinimų nebuvo. Pamatė ateinančią M. K.. Tarp jos ir P. S. įvyko konfliktas. Po kiek laiko pastarasis davė M. K. raktelius nuo automobilio. Vėliau atvažiavo policija. Šių liudytojų parodymus patvirtino policijos pareigūnas A. B., kuris tarnybiniame pranešime (b. l. 23) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 41-43) parodė, kad 2011-08-29 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. S.. 2011 08 28 iš budėtojo gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis ir kad vienas iš vairuotojų neblaivus bando pasišalinti iš įvykio vietos. Į įvykio vietą - Skurbutėnų  kaimą, (duomenys neskelbtini), atvyko apie 17.30 val.  Atvažiavęs, pastebėjo du automobilius (BMW ir Audi 100), prie kurių stovėjo 2 vyrai: G. Š. BMW vairuotojas, Audi 100 – P. S.. Jis paklausė, kas vairuotojai. P. S. pradėjo aiškinti, kad vairavo ne jis, o sugyventinė, kuri nuėjo dokumentų pasiimti. Po kelių minučių atėjo P. S. sugyventinė M. K., kuri nurodė, kad ji  pati vairavo. Tada A. B. nubraižė įvykio schemą. M. K., P. S., G. Š. ir S. Š. parašė paaiškinimus. Buvo ir daugiau žmonių, kuriems buvo suteikta galimybė paaiškinti. Daugiau mačiusių nebuvo. P. S. buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, keikėsi, sunku buvo su juo susikalbėti. A. B. buvo neaišku, kaip įvyko eismo įvykis, nes asmenys davė skirtingus paaiškinimus. M. K. aiškino, kad P. S. girtas važinėjo per kaimą, bet prieš įvykį vairavo ji. P. S. sakė „važinėjau, automobilis buvo apgadintas“, tačiau paaiškinime nurodė kitaip. P. S. neoficialiai A. B. paaiškino, kad iki įvykio automobilį vairavo jis, o po įvykio M. K. atėmė iš jo automobilio raktelius. Buvo apgadintas P. S. Audi 100 automobilis – įlenkti priekinis bamperis ir valstybinis numeris. Tai galėjo būti nuo kontakto su BMW automobilio kabliu. 2011-08-28 nebuvo surašytas protokolas dėl eismo įvykio, kadangi A. B. buvo neaišku, kas kaltas. Jis iškvietė P. S., M. K., G. Š. ir jo brolį S. Š. 2011-08-29. Visą jo surengtą medžiagą komisariate išnagrinėjo komisija, kuri pagal sugadinimus, nuotraukas, liudininkų  apklausas nustatė, kad vairavo būtent P. S., kuriam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Liudytojas taip pat nurodė, kad sunku patikėti, jog susidūrimo metu judėjo abu automobiliai, nes tada būtų kitokie apgadinimai. Mano, kad vienas automobilis stovėjo, o kitas riedėjo nedideliu greičiu. Jei greitis būtų buvęs didesnis, būtų kiti apgadinimai. Įvykio vietoje užtenka vietos pravažiuoti dviems mašinoms. 

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šių liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir atitinka automobiliui Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytus sugadinimus, kurie yra užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 10). Nors P. S. ir G. Š. nurodė, kad ši schema nėra tiksli, tačiau šiuo atveju ji yra reikšminga nustatant automobilio sugadinimus. Minėtų liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės tiek tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas netikėti jų parodymais neturi pagrindo. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. Š. turėjo tikslą apkalbėti apeliantą, kadangi neseniai prieš įvykį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog konfliktavo su apeliantu ir M. K.. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011-07-26 G. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. ir paskirta bauda (b. l. 37). G. Š. apklaustas pirmosios instancijos teisme neginčijo šio pažeidimo, nurodė, kad tarp jų su P. S. santykiai nėra geri, buvo keletas konfliktų (b. l. 44). Kaip minėta, šio liudytojo parodymai tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs, neprieštaringi, asmuo buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės pagal ATPK 1872, todėl, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apelianto nurodomas pagrindas nėra pakankamas netikėti G. Š. parodymais. 

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. parodymus, matyti, kad jis tiek 2011-08-28 paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 15), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 40-41) neigė padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad įvykio metu automobilį vairavo jo sugyventinė M. K., nes jis buvo išgėręs. Paaiškino, kad jie su M. K. važiavo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip iš kiemo atbulai link jų automobiliu BMW išvažiavo kaimynas G. Š.. Jie važiavo apie 20 km/h. G. Š., judėdamas link jų, atsitrenkė vieną kartą į jų automobilio priekinę dalį. Tuo metu judėjo abu automobiliai. Po to pastebėjo, kad kaimynas antrą kartą važiuoja į jų automobilį. M. K. tada pradėjo važiuoti atbuline eiga, kad išvengtų antro smūgio. G. Š. antrą kartą atsitrenkė į jų automobilio priekinę dalį ir stūmė jų automobilį 50-80 metrų. Po kurio laiko atvažiavo G. Š. brolis bei kelių policija. Po įvykio susirinko žmonės. Liudytojai įvykio nematė, matė tik kaip jie judėjo link namų. Liudytojai A. S., A. D. ir B. O. matė, kaip M. K. vairavo automobilį prieš įvykį. M. K. tiek 2011-08-28 paaiškinime policijos pareigūnams (b. l. 14), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 43-44) iš esmės nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir P. S.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia P. S. ir M. K. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Liudytojai A. S., A. D. ir B. O. apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad iki įvykio automobilį vairavo M. K. (b. l. 59-61). Pastebėtina, kad šie liudytojai nei paties įvykio, nei kas tuo metu vairavo P. S. automobilį nematė. Tai pripažįsta ir P. S.. Dėl šios priežasties jų parodymai nėra išsamūs, neatskleidžia pilnai įvykio aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Taip pat pastebėtina, kad, kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, šių asmenų parodymai laikytini nepatikimais, nes jie yra pažeidėjo pažįstami arba giminaičiai, todėl yra tiesiogiai suinteresuoti nagrinėjamos bylos baigtimi.

  Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad P. S. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir šioje dalyje priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ATPK 1241 str. 7 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas P. S. administracinėn atsakomybėn patraukė ir pagal ATPK 1241 str. 7 d., nors, anot apelianto, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei apylinkės teismo nutarimo aprašomojoje dalyje nėra nurodyta, kuo ir kaip pasireiškė ši veika. Pasak apelianto, dėl išvardintų aplinkybių yra pagrindas teigti, kad apelianto veika kvalifikuota netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. P. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 9) nurodyta, kad P. S. 2011-08-28, apie 17.18 val., Vilniaus raj., Pagirių sen., Skurbutėnų k., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ,,Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,42 prom.), bei atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW 523“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino sau priklausantį automobilį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) (toliau KET) 14, 133 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 1241 str. 7 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-29 nutarime nurodė, kad P. S. veika buvo kvalifikuota teisingai, tačiau nenurodė, kaip pasireiškė ATPK 1241 str. 7 d. numatyta veika. ATPK 1241 str. 7 d.  numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, – užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. KET 133 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, P. S. padaryta veika savo pobūdžiu neatitinka nurodyto KET punkto. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 7 d., naikintinas nesant   administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

n u t a r i a:

Tenkinti P. S. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-29 nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria P. S. pagal ATPK 1241 str. 7 d. skirta 20 Lt bauda bei nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. pažeidėjui paskirta galutinė nuobauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

         Teisėjas                                                                                         Artūras Pažarskis