Civilinė byla Nr. 2-374/2011

Procesinio sprendimo kategorija: 126.2.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 10 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-6695-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Medikona“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gavaitis ir Evelina“, dėl bankroto bylos iškėlimo.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas yra atsakovo kreditorius ir turi teisę inicijuoti atsakovui bankroto bylą, bei dėl atsakovo (ne)mokumo, kai ieškovo reikalavimas ginčijamas teisme kitoje civilinėje byloje.

Bylos šalys 2008 m. birželio 19 d. pasirašė notariškai patvirtintą preliminariąją sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo (b. l. 6-12). Pagal preliminarią sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 1,2 mln. Lt avansą. Preliminari sutartis numatė pareigą sumokėti 0,5 mln. Lt baudą šaliai, dėl kurios kaltės, nepagrįsto vengimo arba atsisakymo nesudaroma pagrindė sutartis. Iki nustatyto termino pabaigos pagrindinė nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta. Dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, abi šalys kaltina viena kitą. Ieškovas UAB „Medikona“ 2009 m. birželio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Gavaitis ir Evelina“ 1,2 mln. Lt avansą, 0,5 mln. Lt baudą, 171 048,85 Lt nuostolių, 104 515,24 Lt palūkanų nuo 1 371 048,85 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2008 m. spalio 15 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, 6 % procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 80-83). Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ 2009 m. rugsėjo 3 d. pareiškė priešieškinį, prašydamas iš ieškovo priteisti 2 586 617,50 Lt nuostolių (2 580 000 Lt, įskaitant 0,5 mln. Lt baudą, sudaro prarastos galimybės piniginė vertė +
 6 617,50 Lt išlaidų už advokato ir notaro paslaugas), 12,70 % procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas (b. l. 84-93).

Ieškovas 2010 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teismui padavė pareiškimą (b. l. 1-4) prašydamas iškelti atsakovui bankroto bylą.

Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ 2010 m. rugsėjo 27 d. pateikė raštą „Dėl informacijos apie įmonę“ (b. l. 63-64), kaip to reikalauja ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis. Šiuo raštu atsakovas inter alia informavo Vilniaus apygardos teismą, kad tame pačiame teisme nagrinėjama kita civilinė byla tarp tų pačių šalių dėl piniginių sumų priteisimo (Nr. 2-250-178/2010). Kol vyksta teisminiai ginčai, nėra aišku, ar ieškovas yra atsakovo kreditorius, ar skolininkas.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu (b. l. 132-134) priteisė ieškovui iš atsakovo 1 282 215,68 Lt avansą, nuostolius, 6 % palūkanų, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 96-98) iškėlė atsakovui bankroto bylą, remdamasis tuo, kad atsakovas neginčijo ieškovo teisės į 1,2 mln. Lt avansą, kad Vilniaus apygardos teismas neįsiteisėjusiu 2010 m. spalio 6 d. sprendimu patvirtino ieškovo 1 282 215,68 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus (ĮBĮ 2 str. 8 d.), nes jis, 2010 m. birželio 30 d. balanso duomenimis (b. l. 77), turėjo turto už 2 041 854 Lt, o pradelstų vykdyti skolų – už 1 983 751,05 Lt (b. l. 65). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pridėtame 2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte (b. l. 70) atsakovas nurodė, jog dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, ir gilėjant ekonominei krizei atsakovas nebegali tęsti ūkinės komercinės veiklos ir ją sustabdė. Vadinasi, nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovo finansinė padėtis pagerėtų. Pagrindinę atsakovo turto dalį sudaro ilgalaikis materialus turtas, kuris įkeistas ieškovui, bei, VĮ Registrų centro duomenimis, apsunkintas areštais, tad įmonė iš esmės neturi likvidaus turto.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas UAB „Gavaitis ir Evelina“ atskiruoju skundu (b. l. 100-104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas atsakovo raštą „Dėl informacijos apie įmonę“ nepagrįstai sutapatino su atsiliepimu į ieškinį; priėmė skundžiamą nutartį nepasibaigus 30 d. terminui paduoti atsiliepimą į ieškinį ir tokiu būdu apribojo atsakovo teisę prieštarauti ieškovo reikalavimui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atskirajame skunde atsakovas negali reikšti atsikirtimų, nes šis procesinis dokumentas yra skirtas ginčyti pirmosios instancijos teismo nutartį, o ne dėstyti savo nesutikimo su ieškovo pozicija argumentus. Neigia pripažinęs, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius ir kad šis turi reikalavimo teisę į jį.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be kita ko, vadovavosi neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimu, nors neįsiteisėjęs teismo sprendimas neturi teisinės galios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/ 2006 yra pasisakęs, kad ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jei tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Atsakovo įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-250-178/2010 kaip tik ir yra kliūtis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes kol neįsiteisėjo sprendimas minėtoje byloje, nėra aišku, ar ieškovas yra atsakovo kreditorius, ar skolininkas.

Ieškovas UAB „Medikona“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 110-112) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad atsakovas neįrodė, jog teismo pranešimą gavo būtent 2010 m. rugsėjo 21 d., todėl neįrodė, kad 30 d. terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2010 m. spalio 21 d. ir pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesines teises. Be to, iš atsakovo rašto „Dėl informacijos apie įmonę“ turinio matyti, kad atsakovas nesutiko su bankroto bylos jam iškėlimu dėl tos priežasties, jog jie su ieškovu bylinėjasi kitoje civilinėje byloje, kurioje vienas kitam yra pareiškę turtinio pobūdžio reikalavimus. Tokiu atveju atsakovo raštas „Dėl informacijos apie įmonę“ prilygintinas atsiliepimui, o klaidingas procesinio dokumento pavadinimas nesudaro pagrindo jo nepriimti ar nevertinti kaip atsiliepimo (pagal analogiją CPK 115 str. 4 d.). Atsakovas neneigia, kad gavo iš ieškovo 1,2 mln. Lt avansą ar kad nesudarius pagrindinės sutarties privalo šią sumą ieškovui grąžinti.

2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo prašymas (b. l. 120-121) prijungti atsakovo 2010 m. lapkričio 5 d. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo nuorašą (b. l. 122-131). Iš atsakovo apeliacinio skundo akivaizdu, kad atsakovas nekvestionuoja sprendimo dalies dėl 1,2 mln. Lt avanso priteisimo ieškovui ir dėl priešieškinio dalies, kuriuo prašymas priteisti 2 041 854 Lt nuostolių buvo atmestas.

Atsakovas 2011 m. sausio 4 d. raštu prieštarauja, kad papildomas įrodymas būtų prijungtas prie bylos, nes, pirma, tai reikštų pavėluotą atsiliepimo į atskirąjį skundą papildymą (CPK 318 str. 1 d.); antra, jeigu apeliacinės instancijos teismas tenkintų atsakovo apeliacinį skundą ir priteistų jam iš ieškovo 0,5 Lt baudą, tai, pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymą, ieškovui priteistina suma sumažėtų iki 0,7 mln. Lt (1,2 mln. Lt – 0,5 mln. Lt), o toks atsakovo skolos ieškovui dydis yra per mažas konstatuoti atsakovo nemokumą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (lot. lex speciali derogat generali). Bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik apginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant pagrįstus jų reikalavimus, patvirtintus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis, reabilitacinis tikslas). Greitas ūkio subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas atsirasti teisiniam netikrumui. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo, negalėjimo ar ketinimų vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams nebuvimo (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (-jams) atlyginimą (-us); 2) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (-iams), kad negali atsiskaityti ar neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą, pripažinęs, kad įmonė nemoki. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta šią pirmosios instancijos teismo išvadą remdamasi tokiais motyvais. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1,2 mln. Lt avansą bei 82 215,68 Lt nuostolių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad abi preliminarios sutarties šalys vienodai kaltos dėl to, jog iki numatyto termino nebuvo baigti rekonstrukcijos darbai (taigi ir dėl to, jog pagrindinė sutartis nesudaryta), todėl abiejų šalių turėtus nuostolius atlygino 50 % ir pritaikė tarpusavio reikalavimų įskaitymą, o kitus reikalavimus (pvz., dėl baudos ir kt.) atmetė. Apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo atsakovas parengė 2010 m. lapkričio 5 d. Atsakovo apeliacinio skundo nuorašas priimamas, nes šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Iš atsakovo apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimo dalis, susijusias su nuostolių ieškovui priteisimu bei jo reikalavimo dėl 0,5 mln. Lt baudos atmetimu; ir sutinka, jog ieškovui iš atsakovo liktų priteistas 1,2 mln. Lt avansas. Pažymėtina, kad tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad per nustatytą terminą pareiga sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdyta ir dabar ji baigėsi. Visų atsakovo kreditorių (išskyrus ieškovo) reikalavimų pabaiga susieta su pajamų gavimu už turto pardavimą arba už apgyvendinimo paslaugas, baigus rekonstrukciją. Atsakovas nekilnojamojo turto ieškovui nepardavė, veiklą sustabdė (t. y. pajamų artimiausiu metu negaus), rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės (CK 6.33 str. 2 d.). Paaiškėjus, kad tam tikra aplinkybė neatsiras tuo metu, kaip buvo numatyta, prievolė tampa vykdytina (CK 6.34 str. 1 d.). Vadinasi, atsakovo kreditorių 1 980 037,06 Lt (įskaitant atsakovo nekvestionuojamą ieškovo teisę į 1,2 mln. Lt avansą) finansiniai reikalavimai yra pradelstos vykdyti prievolės. Net jei atsakovo apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-250-178/2010 būtų patenkintas, atsakovo pradelstos skolos 1 480 037,06 Lt (1 980 037,06 Lt – 500 000 Lt ieškovo mokėtina bauda) viršytų daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės – 2 041 854 Lt (b. l. 77).

Byloje esantys duomenys liudija, kad Vilniaus apygardos teismas pranešimą atsakovui dėl atsiliepimo į ieškinį ir informacijos pagal ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalį pateikimo surašė 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir išsiuntė atsakovui adresu Atgimimo g. 37, Ignalina (b. l. 56). Laiškas 2010 m. rugsėjo 3 d. grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas persikėlė (b. l. 60). Vilniaus apygardos teismo pranešimas persiųstas atsakovo vadovui P. B. ir įteiktas asmeniškai 2010 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 58). Taigi atsakovas teisingai nurodė, kad 30 d. terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį baigėsi 2010 m. spalio 21 d. imtinai (CPK 73 str. 3 d.) ir kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį nesulaukęs termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą, tačiau tai neturėjo įtakos bylos baigčiai. Nors atskirasis skundas, kaip teigia apeliantas, nėra skirtas dėstyti atsiliepimo į ieškinį argumentus, vis dėlto pirmosios instancijos teismo nutartis galėjo būti kritikuojama tuo aspektu, kad teismas, neturėdamas įrodymų, ydingai nustatė faktines aplinkybes ir/ar pagal ydingai nustatytas aplinkybes padarė klaidingas išvadas. Jei sutinka su atskiruoju skundu, pirmosios instancijos teismas turi teisę pats panaikinti skundžiamą nutartį, kuria iškelta bankroto byla (CPK 334 str. 2 d. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sedonita“ v. UAB „Techneta“, bylos Nr. 2-116/2010). Nepaisant pažeidimo, apeliacinės instancijos teisme atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) ir teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais motyvais, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                        Kazys Kailiūnas

 

                                                                                                                        Gintaras Pečiulis