VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė, draudikė, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3) uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius (toliau – atsakovė, UAB Mano Būstas Vilnius), prašydama priteisti jai iš atsakovės 500,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. I, b. l. 1–3, 72–73) nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. su R. B. (toliau – draudėja) sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0287216 (toliau – draudimo sutartis), pagal kurią apdraudė draudėjos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas); 2023 m. vasario 24 d. dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – namas) išorinių konstrukcijų, prasiskverbus vandeniui buvo apgadintas draudėjos turtas; draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ji, atlikusi žalos sureguliavimą, išmokėjo 500,74 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Paaiškino, kad draudėja pranešdama apie įvykį nurodė, jog patalpų remontas buvo atliktas 2022 m., atsižvelgiant į tai draudikė taikė 3,5 proc. metinį nusidėvėjimą, kuris numatytas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ draudimo taisyklėse ir kuris sudarė 20,34 Eur, buvo nustatyta, jog padaryta žala butui – 581,08 EUR, įvertinus nusidėvėjimą (20,34 Eur) bei draudimo sutartyje numatytą išskaitą (60 Eur), draudikė paskaičiavo ir draudėjai išmokėjo 500,74 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Teigė, kad nuostolis apskaičiuotas remiantis atestuotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Sistela“ rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, turto apgadinimai užfiksuoti apžiūros akte bei fotonuotraukose. Pabrėžė, kad draudikė, laikydamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai nustatyti dėl įvykio draudėjos patirtą žalą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023 m. gruodžio 27 d. yra paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore, todėl draudžiamojo įvykio metu buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą. Pabrėžė, kad žalos administravimo metu nustatyta, jog apdrausto buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo namo konstrukcijų, draudžiamasis įvykis įvyko atsakovei netinkamai vykdant namo priežiūrą, todėl jai (ieškovei) išmokėjus 500,74 Eur draudimo išmoką draudėjos turtui padarytai žalai atlyginti, ji įgijo teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens – atsakovės. 

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, b. l. 36–41).

Atsakovės teigimu, ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Nurodė, kad ieškovė išvadas apie įvykio priežastis padarė remdamasi tik gyventojo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu ar ekspertu, draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą nedalyvavo atsakovės specialistai, ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai, ar neveikimas, sąlygojo ieškovės draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą. Teigė, kad ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuojama, neatsižvelgta į buto būklę, ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu. Pažymėjo, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Atsakovės manymu, žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo bei žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui. Pažymėjo, kad ji (atsakovė) neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Atsakovės teigimu, nėra pagrindo byloje jos atžvilgiu taikyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatas griežtąją atsakomybę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad butas yra viršutiniame namo aukšte (3 aukšte), todėl vanduo iš niekur kitur, nei tik per stogą, prasiskverbti negalėjo, žalų ekspertui buvo nurodyta, kad bute remontas buvo darytas prieš metus, jis ir pats tai įvertino skaičiuodamas nusidėvėjimą.  

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad virš buto yra įrengta gyvenama palėpė, tai butas (duomenys neskelbtini), todėl ginčo butas galėjo būti užlietas iš palėpės buto, be to, stogas buvo suremontuotas 2023 m. vasario pradžioje, o 2023 m. vasario 24 d. jokio įvykio nebuvo. Tokios pačios pozicijos atsakovė laikėsi ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. I, b. l. 100–112), papildomai pažymėdama, kad nesutinka su ieškovės skaičiuotu 3,5 proc. nusidėvėjimu, nes ginčo namas yra 1952 m. statybos, byloje nėra įrodymų apie buto paskutinio remonto aplinkybes, todėl preziumuojama, jog buto įrengimo darbai buvo atlikti 1952 m., todėl faktinis nusidėvėjimas yra 56,8 proc.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. B. parodė, kad gyvena ginčo bute, tai kampinis butas, virš kurio jokio įrengto buto nėra, yra tik negyvenama, tuščia, be langų palėpė, kam ji priklauso nežino, į tą palėpę jokio patekimo nėra, kitoje namo laiptinėje palėpėje yra įrengtas nuomojamas butas, bet jis ne virš jos buto, jos butas užliejamas nuo tragiškos būklės stogo, keletą kartų tai jau buvo įvykę, paskutinį kartą iki 2023 m. vasario mėn. įvykio, savo buto remontą darė dėl to 2022 m., kitas užliejimas įvyko 2023 m. vasario mėn., iki 2023 m. vasario mėn. įvykio stogas tvarkytas nebuvo, tik po to įvykio stogas buvo tvarkomas, tvarkant stogą keičiama keletas čerpių, šį kartą ir vienas latakas buvo pakeistas, tačiau vis žadamas kapitalinis stogo remontas, bet jis nedaromas, ji ne kartą skundus teikė tiek namo administratoriui, tiek savivaldybei, po 2023 m. vasario mėn. įvykio vėl atliko buto remontą.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad dirba su žalų administravimu, visą surinktą informaciją išdėstė akte, nuvykus į draudėjos butą labai gerai matėsi aiškios šviežios drėgmės dėmės, todėl dėl akivaizdumo net nematavo drėgmės matuokliu, tokio šlapumo dėmės negalėjo išsilaikyti nuo rugsėjo mėn. iki vasario mėn., jos galėjo būti vėliausiai nuo 1,5 mėn. iki savaitės, matė, kad virš buto gyvenamos patalpos nėra, nematė jokios palėpės, ten niekas negalėjo būti įsikūręs, vanduo buvo prasiskverbęs iš stogo, iš išorinių konstrukcijų, jei būtų virš draudėjos buto gyvenama patalpa, jis į ją būtų ėjęs, kada bute buvo darytas remontas nurodė draudėja, tai ir matėsi vizualiai, butą įvertino iš bendro vaizdo, draudėja rodė 2019 m. raštą rašytą namo administratoriui dėl stogo remonto, nurodė, kad jau ne pirmą kartą stogas praleidžia vandenį, žadama sutvarkyti.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 21 d. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0287216/2022, kuriuo laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – butas, į draudžiamąsias rizikas įtraukiant ir vandens (skysčio) rizikas (el. b. t. I, b. l. 9–12); 2023 m. vasario 24 d. buvo apgadintas butas dėl vandens užliejimo (el. b. t. I, b. l. 15–16, 17–33); ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir vadovaudamasi žalų eksperto M. V. 2023 m. vasario 28 d. nuostolio apskaičiavimu (žalos Nr. 23/220-06756) išmokėjo draudėjai 500,74 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. t. I, b. l. 8, 13–14); ieškovė žalos administravimo metu nustatė, jog buto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo išorinių konstrukcijų (el. b. t. I, b. l. 15). Byloje ginčas nekilo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023 m. gruodžio 27 d. yra paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą.  

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neginčija aplinkybės, kad ginčui aktualiu laikotarpiu ji vykdė namo bendrojo naudojimo objektų, kuriems priskirtinos ir išorinės konstrukcijos, administravimo funkcijas. Išsamiai įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, jog ji laiku tinkamai neapžiūrėjo išorinių konstrukcijų, nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės. Vien tai, kad atsakovė žurnale fiksavo atliktą namo stogo apžiūrą, nekeičia fakto, kad ji tai, jei ir faktiškai atliko, atliko netinkamai ir aplaidžiai, priešingu atveju, ginčo įvykis nebūtų nutikęs.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2023 m. vasario 28 d. žalų eksperto M. V. apžiūros aktas žalos byloje Nr. 23/220-06756, prie šio akto pridėtos nuotraukos, tiek paties žalų eksperto M. V., teisme apklausto liudytoju, parodymai, aprašyti aukščiau, patvirtina, kad buto užliejimo priežastimi buvo vandens prasiskverbimas pro išorines konstrukcijas. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus, jog žalos priežastimi buvo netinkamas atsakovės kaip namo administratorės pareigų vykdymas. Nors bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė ėmė keisti atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, jau teigdama neva virš draudėjos buto yra gyvenama palėpė, tačiau jokių įrodymų šiam savo teiginiui pagrįsti nepateikė, tuo tarpu byloje liudytojais apklausti tiek draudėja, tiek žalų ekspertas M. V. parodė, kad būtent toje namo vietoje – virš draudėjos buto – jokios gyvenamosios patalpos nėra, yra tik negyvenama, be langų palėpė, be jokio patekimo į ją, vizualiai net nematoma, vadinasi, vanduo į butą iš niekur kitur, kaip tik iš išorinių konstrukcijų – nesandaraus stogo, prasiskverbti negalėjo. Kartu pastebėtina ir tai, kad atsakovės atstovo nurodytas teiginys, jog virš buto esanti palėpė yra registruota (duomenys neskelbtini) buto numeriu, nepagrįstas ne tik kad jokiais įrodymais, bet ir neatitinka logikos dėsnių, kadangi ginčo buto numeris yra (duomenys neskelbtini), taigi virš jo negali būti buto numeriu (duomenys neskelbtini), tačiau tai (numerių seka – (duomenys neskelbtini)) labiau atitiktų draudėjos parodymus teisme, kad kitoje laiptinėje yra įrengta gyvenama palėpė, kuri nepatenka virš jos buto, taigi, kitoje laiptinėje įrengtos palėpės – buto numeris galėtų būti (duomenys neskelbtini), tačiau šiai bylai tai jokios reikšmės neturi. O paties namo stogo nesandarumo ir stogo remonto reikalingumo faktą patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama, kad namo stogas nuolat remontuojamas, tačiau, kaip matyti, keičiamos tik pavienės čerpės (el. b. t. I, b. l. 142), kas, akivaizdu, blogos būklės stogo pralaidumo problemos neišsprendžia, t. y. atsakovė nesiima pakankamų ir tinkamų veiksmų, veikia aplaidžiai ir nerūpestingai kaip namo administratorius. Kadangi žalų ekspertas į įvykio vietą nuvykęs buvo, apžiūrą atliko, ją fiksavo tiek akte, tiek nuotraukose, jokios virš buto esančios gyvenamos ar galimos gyventi palėpės nenustatė, nuostolius ir jų priežastį nustatė, tai atsakovės teiginiai, jog ieškovė rėmėsi išimtinai draudėjos nurodytomis aplinkybėmis, o pati jokio tyrimo neatliko, atmetami kaip nepagrįsti. Taipogi atmetami kaip nepagrįsti atsakovės atstovo tesimo posėdžio metu išsakyti teiginiai, kad žalų ekspertas į buto apžiūrą turėjo kviesti ir atsakovės atstovą, pats lipti ant stogo ir nustatyti stogo pralaidumo vietą, kadangi joks teisės aktas tokių pareigų nenustato.

Kaip jau pažymėta aukščiau, byloje ginčas nekilo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) atsakovė iki 2023 m. gruodžio 27 d. yra paskirta namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – nuostatai), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – reglamentas), statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). 

Pagal reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.

Pabrėžtina, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus ir pateikti juos gyventojams svarstyti, t. y. administratorius turi pareigą apie nustatytus defektus informuoti gyventojus, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsakovė buvo tinkamai nustačiusi konkrečius defektus ir apie juos informavusi namo gyventojus, byloje nepateikta.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – išorinių konstrukcijų, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. tinkamai atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti išorines konstrukcijas ir pan. Tokia teismo išvada atitinka teismų praktiką (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021). Tačiau, kaip jau teismo nustatyta aukščiau, atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą (CK 6.246 straipsnis). Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir butui atsiradusios žalos yra nustatytas (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog savo pareigas ji vykdė tinkamai ir laiku. Atsakovės aplaidumas šiuo atveju pasireiškė tuo, kad ji laiku neapžiūrėjo išorinių konstrukcijų, nenustatė ir nepašalino defektų. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo namo išorinėmis konstrukcijomis bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tuo labiau, kad 2023 m. vasario 28 d. žalų eksperto apžiūros akte Nr. 23/220-06756 yra nurodyta, kad lubos šlampa ne pirmą kartą ir į atsakovę buvo kreipiamasi ne vieną kartą, dar 2019 m. atsakovė žadėjo sutvarkyti, tačiau namo gyventojai patys daro remontus, yra pakeičiama tik dalis stogo čerpių ir tai padeda tik laikinai, nes po tam tikro laiko vėl šlampa.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą pateikė 2023 m. vasario 28 d. žalų eksperto nuostolio apskaičiavimą žalos Nr. 23/220-06756, kuriuo apskaičiavo, kad draudimo išmoka sudaro 500,74 Eur, įvertinus, kad nusidėvėjimas sudaro 3,5 proc. ir atėmus draudimo sutartyje numatytą 60 Eur išskaitą. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymo Nr. CL23 74705 patvirtinimas, kuris patvirtina, kad ieškovė sumokėjo draudėjai 500,74 Eur draudimo išmoką. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atsakovė nepaneigė ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo. Taigi, pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas, ieškovė turi teisę reikalauti išmokėtos draudėjai sumos priteisimo iš atsakovės. Pastebėtina, kad nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovė išimtinai tik vadovavosi draudėjos nurodytomis aplinkybėmis apie remontą, tačiau tokį atsakovės atstovo teiginį paneigia liudytojo M. V. parodymai, jog butą jis, kaip žalų ekspertas, įvertino iš bendro vaizdo ir jam buvo akivaizdu, jog, priešingai nei teigia atsakovė, bute remontas paskutinį kartą buvo darytas tikrai ne 1952 m., o kaip kad teigė draudėja – prieš metus, tuo labiau, tokią jo išvadą pagrindžia dar ir į bylą pateiktos buto nuotraukos, taigi, buto nusidėvėjimas ieškovės paskaičiuotas tinkamai. Kitaip vertinti buto nuostolius, nei kad juos vertino ekspertas nuostolio apskaičiavimo pažymoje (el. b. t. I, b. l. 13–14), teismas pagrindo neturi.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas CK nuostatas daro išvadą, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu buvo sugadintas draudėjos turtas – buvo aplietas butas, todėl ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos (atskaičius išskaitą ir buto nusidėvėjimą) iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės, nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, todėl 500,74 Eur suma ieškovei priteisiama iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiamas 500,74 Eur žalos atlyginimas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė teismui pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro jos sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 22 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos 6,64 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (į. k. 304080146) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius (į. k. 121452091) 500,74 Eur (penkių šimtų eurų ir septyniasdešimt keturių centų) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas. 

Teisėja                                                                              Ieva Stanislovaitienė