LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 27 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Synergy Solutions“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei UAB „Technasta“ dėl permokėto avanso ir kompensacijos priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 266 straipsnį ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kadangi apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl T. K. materialiųjų teisių ir pareigų, nors šis asmuo byloje neturėjo jokio procesinio statuso. Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad T. K., veikdamas UAB „Synergy Solutions“ vardu, davė nurodymus atsakovui nukrypti nuo techninio projekto. Anot ieškovės, neįtraukus į bylą T. K. savarankišku procesiniu statusu buvo pažeistos ir ieškovės teisės ir teisėti interesai, kadangi buvo neatskleista bylos esmė, neteisingai konstatuota, kad būtent ieškovė davė nurodymus nukrypti nuo techninio projekto (nors tariami nurodymai yra tik T. K. el. laiškai, o ne kitų UAB „Synergy Solutions“ darbuotojų el. laiškai), o todėl nepagrįstai buvo atmestas ieškinys.
Ieškovė taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.681 straipsnio 1 dalies, 6.684 straipsnio 1 dalies, 6.695 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina, jog atsakovas nukrypo nuo techninio projekto, t. y. neįvykdė įsipareigojimo darbus atlikti pagal kasatoriaus užduotį, t. y. pastatyti „pasyvų“ namą. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė ne dėl to, ar buvo pasiektas tarp ieškovės ir atsakovės sulygtos statybos rangos sutarties rezultatas („pasyvus namas“), bet konstatavo, jog, esant tam tikriems „nuokrypiams nuo projekto“, pastatas atitinka norminius reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. Taip apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai susiaurino statybos rangos sutarties dalyko, kaip esminės statybos rangos sutarties sąlygos, taikymo sritį.
Ieškovė pažymi, kad techninio projekto sprendinių keitimas statybos rangos darbų procese yra itin svarbus ir sukelia reikšmingus teisinius padarinius, siekiant įvertintini tinkamą sutarties įvykdymą. Dėl šių priežasčių, anot ieškovės, STR 1.04.04:2017 (Statinio projektavimas, projekto ekspertizė) 42 punkte įtvirtina pareigą tokius pakeitimus išsamiai aprašyti ir įforminti specialiuose dokumentuose parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas Skundžiamoje Nutartyje konstatavo visas šios teisės normos taikymo sąlygas, nepaisant to, kad jokio dokumento, išsamiai nurodančio projekto pakeitimus bei jų apimtį, nėra.
Ieškovė nurodo, kad teismai konstatavo, kad projektas buvo pakeistas, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje projekto net nėra. Ieškovė pažymi, kad į bylą buvo pateikta tik apie 120 lapų techninio projekto, nors jį sudaro 359 lapai. Ieškovės nuomone, ginčo dėl tinkamo statybos rangos sutarties įvykdymo specifika nulemia objektyvią būtinybę vertinti pilnos apimties projektą, ypač atsižvelgiant į tai, kad statybos rangos sutarties rezultatas – konkrečius reikalavimus atitinkantys statybos darbai – yra išsamiai apibrėžtas projekte.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, gražinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Gražinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Synergy Solutions“, j. a. k. 302781077, 344 (tris šimtus keturiasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko 2022 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 145195.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas