Administracinė byla Nr. P¹¹ – 83/2006

Procesinio sprendimo kategorija 66.11 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

 

N U T A R T I S

 

2006 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Z. komercinės įmonės ,,Eidas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A⁴-1415/2005 pagal pareiškėjo G. Z. komercinės įmonės ,,Eidas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas G. Z. komercinė įmonė ,,Eidas“ (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 69-529, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2002 m. lapkričio 26 d. sprendimas                        Nr. 16-05/148 sumokėti 139 406 Lt nuo individualių (personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų užsienio juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms, įregistruotoms lengvatinio mokesčio tarifo valstybėse, išmokėtų pajamų, apmokestinamų prie pajamų šaltinio, bei 57 081 Lt delspinigių, ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2005 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. S-79-(7-646/2004).

Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant mokestinį ginčą neįvertinti visi byloje esantys įrodymai, neteisingai pritaikytos teisės normos. Pareiškėjo įsitikinimu, jam pritaikyta Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies norma papildomą mokesčio mokėtojo mokestinę prievolę sieja su aplinkybe, jog pajamas iš Lietuvos Respublikoje registruoto ūkio subjekto gauna užsienio juridinis asmuo, registruotas tam tikroje lengvatinio mokesčio tarifo valstybėje ar zonoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 888 „Dėl užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse arba zonose, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gautų apmokestinamųjų pajamų rūšių“ 2 punkte įregistravimo sąvoka dar labiau konkretizuota – įregistravimui prilyginamas įsikūrimas, buvimas. Pareiškėjo nuomone, įstatymų leidėjas pareigą prie apmokestinamųjų pajamų šaltinio taikyti 24 procentų tarifą sieja  ne su užsienio ūkio subjekto įsteigimo vieta, o su jos registravimo (įsikūrimo, buvimo) vieta. Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje pareiga aiškintis,      kur įmonė įsteigta, pareiškėjui nenustatyta. Pagal įstatymą pareiškėjas šioje byloje tik privalėjo įsitikinti, kur jo verslo partneris – įmonė ,,Kolden Group Limited“ – yra registruotas. Šią pareigą     jis atliko tinkamai. Pareiškėjas teigė, kad pagrindžiant jam apskaičiuotas mokesčių sumas sprendimai buvo grindžiami Kanados Albertos provincijos verslo įmonių aktu, kurio oficialus tekstas paskelbtas Albertos provincijos Vyriausybės internetiniame puslapyje, teigiant, jog toks viešas įrodymų šaltinis yra leistinas mokestinėje byloje, tačiau šio argumento nemotyvuojant.  Be to, centrinis mokesčių administratorius pateikė minėto akto vertimą į lietuvių kalbą tik     2005 m. vasario 4 d., nors Mokestinių ginčų komisijos posėdis vyko 2005 m. sausio 25 d. Pažymėjo, kad skundžiamuose sprendimuose neįvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 17 d. nutarties nurodymas, iškilus ginčui dėl užsienio įmonės statuso, sprendimą dėl įmonės ,,Kolden Group Limited“ priklausomybės atitinkamos šalies jurisdikcijai grįsti užsienio teise. Dėl delspinigių apskaičiavimo pareiškėjas nurodė, kad ši ekonominė sankcija gali būti taikoma tik esant mokesčių mokėtojo kaltei, o jo kaltė nagrinėjamuoju atveju nenustatyta.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.19 straipsnio 1, 2 dalys,          1.20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai, Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo      24 straipsnio 9 dalis (1998 m. rugsėjo 29 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės    1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 888 (1997 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1301 redakcija) patvirtintų Užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse arba zonose, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gautų apmokestinamųjų pajamų rūšių (toliau – Pajamų rūšys) 1 punktas gramatiškai skirtingai reglamentuoja užsienio valstybių įmonių, minimų Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje, teisinį statusą, susijusį su jų įsteigimu. CK 2.59 ir 2.62 straipsnių sisteminė analizė leidžia teigti, kad šis kodeksas susieja du veiksmus, reikalingus atsirasti naujam juridiniam asmeniui, t. y. juridinio asmens steigimą ir jo įregistravimą. Sąvoka ,,steigimas“ apima ir sąvoką ,,registravimas“, nes užregistruoti galima tik teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtą juridinį vienetą, todėl šiuo atveju sąvokų prieštaravimo su kitais teisės aktais  nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad Pajamų rūšių 2 punkte įmonės įregistravimui prilyginamas įmonės įsikūrimas, buvimas. Teismas nustatė, kad Gibraltaro kompanijų registratorius 1996 m. lapkričio 6 d. įregistravo privačią kompaniją ,,Kolden Group Limited“ (registracijos numeris 71305, registruotos įstaigos vieta (buveinė) nurodyta Suite 31, Don House, 30-38 Main Street, Gibraltar). Iš Albertos (Kanada) įmonių registracijos pažymėjimo matyti, kad ,,Kolden Group Limited“ 1999 m. gruodžio 14 d. užregistruota kaip įmonė už provincijos ribų. Todėl pripažintina, kad Kanadoje neveikia Gibraltare įregistruotos įmonės padalinys, filialas ar pan. Teismas, įvertinęs, kad Kanados Albertos provincijos verslo įmonių akto dalies (taikytų nuostatų) vertimas iš anglų į lietuvių kalbą gautas po Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. sausio 25 d. posėdžio, t. y. 2005 m. vasario 4 d., pripažino, jog pareiškėjui buvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės akto normomis, kurios taikytos ginčijamuose sprendimuose, bet pažymėjo, kad vertimas, skelbiant komisijos sprendimą ir nagrinėjant bylą teisme, pateiktas, todėl pareiškėjas turėjo galimybę ir pakankamai laiko pateikti taikomų teisės normų savo aiškinimą, interpretavimą, atsikirtimus ir pan. Dėl šios priežasties teismas procesinio pažeidimo nevertino kaip pagrindo pripažinti skundžiamus sprendimus neteisėtais (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 str. l d. 3 p.). Teismas taip pat konstatavo, kad centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, vadovaudamiesi Kanados Albertos provincijos verslo įmonių akto nuostatomis (1 str., 21 d.), padarė pagrįstas išvadas, kad ,,Kolden Group Limited“ nėra Kanadoje užregistruota kaip naujai įsteigta įmonė, o tik kaip užsienyje įsteigta įmonė, veikianti (norinti veikti) vienoje iš Kanados provincijų. Kadangi Lietuvos įstatymai apmokestinimą ginčo atveju sieja su užsienio įmonės įsteigimo bei įregistravimo faktu, šiai bylai nėra reikšminga (CK 1.20 str.), ar ,,Kolden Group Limited“ Kanadoje pagal jos įstatymus yra įsiregistravusi kaip mokesčių mokėtoja. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų dėl minėto Kanados Albertos provincijos verslo įmonių akto šaltinio, nepaaiškino, kodėl oficialiai skelbiamas teisės aktas kelia abejonių. Teismas, be to, nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymas prievolę sumokėti delspinigius sieja su mokesčių mokėtojo kalte, nemokant valstybei mokesčių. Kaltė gali pasireikšti tiek tiesioginės tyčios, tiek neatsargumo forma, kai mokesčių mokėtojas nebuvo pakankamai rūpestingas išsiaiškinti teisės aktų, reglamentuojančių pajamų, gautas iš komercinių ūkinių operacijų su verslo partneriais užsienio valstybėse, taip pat ir lengvatinių mokesčių tarifų zonose, apmokestinimo tvarką ir teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą.

 

III.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. sprendimą: sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl atleidimo nuo delspinigių, panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino pareiškėjo skundą ir atleido jį nuo 57 081 Lt delspinigių. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad byloje keliamas užsienio įmonės ,,Kolden Group Limited“ priklausomybės vienai ar kitai valstybei (zonai) ir su tuo susijusių mokesčių apskaičiavimo        ir mokėjimo klausimas. Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 888 ,,Dėl užsienio valstybių įmonių, įregistruotų lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse arba zonose iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių gautų apmokestinamųjų pajamų rūšių“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas Nr. 888), padarė išvadą, kad jei užsienio valstybė ar zona įrašyta minėto nutarimo sąraše ir toje valstybėje (zonoje) registruota įmonė gavo iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų ir juridinių asmenų teisių neturinčių įmonių apmokestinamas pajamas, jos turi būti apmokestintos 24 procentų tarifu ir šias pajamas privalo išskaityti Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, išmokantis jas užsienio valstybės subjektui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino šias teisės normas. Teismas pažymėjo, kad ginčas kyla dėl įmonės ,,Kolden Group Limited“ priklausomybės konkrečiai valstybei (zonai) – Kanadai ar Gibraltarui. Pastarasis įrašytas minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo sąraše, ir šios valstybės įmonės iš pareiškėjo gautos pajamos turėtų būti    apmokestintos 24 procentų tarifu. Pareiškėjas kelia įrodymų vertinimo ir užsienio valstybės teisės taikymo bei aiškinimo problemas, iš esmės nesutikdamas su užsienio įmonės priskyrimu Gibraltarui. Teismas, ištyręs ir įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad užsienio įmonės priklausomybė Gibraltarui – įrodyta (Kanados Albertos provincijos registravimo pažymėjimas, Kanados Albertos provincijos verslo įmonių akto 1, 21 d. ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo pareigą sumokėti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nustatytą mokestį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl ši apeliacinio skundo dalis netenkintina. Pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 17 d. nutarties nuostatos yra įvykdytos (teisės akto vertimas pateiktas, o užsienio bendrovės priklausomybė Kanadai, ką siekė įrodyti pareiškėjas, paneigta užsienio teisės aktu ir rašytinais įrodymais, o jos priklausomybė Gibraltarui patvirtinta rašytinais įrodymais). Teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įvertinęs tai, kad pareiškėjo ūkinės veiklos partneris buvo užsienio valstybė, viešai (savo finansinės apskaitos dokumentuose) deklaravusi kaip Kanados jurisdikcijai priklausanti įmonė, o pareiškėjas pagal savo statusą neturėjo realios galimybės susisiekti su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis ir įsitikinti šios bendrovės priklausomybe, laikytina, kad mokesčio įstatymo pažeidimas padarytas dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas neturėjo realios galimybės numatyti, todėl yra pagrindas  atleisti pareiškėją nuo delspinigių. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimamas naujas sprendimas – apeliacinis skundas patenkinamas ir pareiškėjas atleidžiamas nuo delspinigių.

 

IV.

 

Pareiškėjas 2006 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu prašymą atnaujinti procesą administracinės bylos Nr. A⁴-1415/2005 dalyje, kurioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. sprendimo dalis atmesti skundą palikta nepakeista. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neanalizavo, ar taikomos CK normos turtiniams santykiams, kurie pagrįsti prievole mokėti valstybei mokesčius. CK nuostatos šioje byloje gali būti taikomos tik tuomet, kai viešosios teisės normos nereglamentuoja tam tikrų teisinių santykių aspektų.  Nors CK 1.19 straipsnio 1 dalis nukreipia į užsienio valstybių teisę, teismai analizavo ir taikė    ne užsienio valstybių (Kanados ir (ar) Gibraltaro) teisę, bet kitas CK normas (2.59, 2.62 str.). Sąvokų ,,įregistravimas“ ir ,,įsteigimas“ santykį bei iš to kylančias teisines pasekmes reikia analizuoti pagal užsienio valstybių teisės aktus.

2. Pajamų apmokestinimui pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo   24 straipsnio 9 dalies prasmę įtakos turi tik įmonės įregistravimo, o ne steigimo vieta. Pajamų rūšių 1 punktas detalizuoja ,,įregistravimo“ sąvoką, išskirdamas ,,įsikūrimą“ ir ,,buvimą“. Pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonė ,,Kolden Group Limited“ yra įregistruota dviejose valstybėse – Gibraltare ir Kanadoje. Esminę reikšmę turi tai, su kurios registracijos vieta           jis bendradarbiavo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendradarbiauta su Kanadoje įregistruota įmone ,,Kolden Group Limited“, kuri nėra įtraukta į lengvatinio mokesčių tarifo valstybių sąrašą, todėl nėra jokio pagrindo taikyti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalies.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

V.

 

Prašymas atmestinas. Procesą atsisakytina atnaujinti.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas          gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Įvertinus pareiškėjo prašymo argumentus, konstatuotina, kad jis nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog bylą nagrinėję teismai padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtiems procesiniams teismų sprendimams priimti. Pareiškėjas iš esmės savo supratimu interpretuoja teisės normas, tačiau tokia interpretacija teismui nėra privaloma, kadangi aiškinti įstatymus yra tik teismo prerogatyva.

Tiek Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnio 9 dalis, tiek Pajamų rūšys pajamų apmokestinimą sieja su užsienio valstybių įmonėmis, įregistruotomis (įsikūrusiomis, esančiomis) lengvatinio mokesčių tarifo valstybėse arba zonose (teritorijose, kuriose mokesčiai mažesni negu Lietuvos Respublikoje). Įregistravimas (įsikūrimas, buvimas) reiškia teisinę priklausomybę konkrečiai valstybei. Teismai, vadovaudamiesi šiais teisės aktais, taip pat sistemiškai aiškindami CK normas, užsienio teisę (Kanados Albertos provincijos verslo įmonių aktą), įvertinę įrodymus, nustatė ginčo įmonės priklausomybę valstybei, priklausančiai lengvatinio mokesčių tarifo zonai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo prašymas dėl        proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais,     todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo G. Z. komercinės įmonės ,,Eidas“ prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A⁴-1415/2005 pagal pareiškėjo G. Z. komercinės įmonės ,,Eidas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                       Anatolijus Baranovas

 

                                                                                   Birutė Janavičiūtė

  

                                                                                                   Romanas Klišauskas