Civilinė byla Nr. e2A-720-653/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04902-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rato draugas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lindstrom“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rato draugas“ 1 594,32 Eur kompensaciją už sutarties nutraukimą, 812,32 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su UAB „Leonardo autoservisas“ 2015 m. rugsėjo 25 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 24 d. atsakovė UAB „Rato draugas“ pranešimu informavo ieškovę, kad perima visus UAB „Leonardo autoservisas“ įsipareigojimus pagal darbo drabužių nuomos sutartį. Nurodė, kad sutartimi atsakovė įsipareigojo nuomotis iš ieškovės darbo drabužius, o ieškovė įsipareigojo teikti, skalbti ir aptarnauti drabužius bei pasirūpinti darbo drabužių pakeitimu, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį. Ieškovė per dvylikos mėnesių laikotarpį (52 savaites) nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2018 m. sausio 26 d. atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė PVM sąskaitų – faktūrų už 1928,50 Eur sumą, kurias atsakovė yra apmokėjusi. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad sutartį galima nutraukti raštu pranešus prieš dvylika mėnesių, t. y. 52 savaites. Sutarties 12 punktu šalys susitarė: „Jeigu Klientas nutraukia sutartį be jokios aukščiau minėtų priežasčių arba pakartotinai neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, Klientas sumoka „Lindstrom“ kompensaciją, kuri yra lygi nutraukimo laikotarpio, už kurį būtų pateiktos sąskaitos, vertei“. Atsakovė nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir vienašališkai, nesilaikydama sutartyje nustatytų terminų, nutraukė Sutartį 2018 m. kovo 28 d. Ieškovė atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 406,64 Eur sumai, kurioje nurodyta 1 594,32 Eur kompensacija už sutarties nutraukimą, paskaičiuota nuo vienašališko sutarties nutraukimo momento (2018 m. kovo 28 d.) už dvylika mėnesių (52 savaites) ir 812,32 Eur už nesugrąžintų išnuomotų drabužių išpirkimą. Atsakovė neapmokėjo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
3. Atsakovė UAB „Rato draugas“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. informavo ieškovę, kad nori nutraukti sutartį nuo 2018 m. sausio mėn., ir gavo 2018 m. sausio 19 d. atsakovės pranešimą dėl 1 594,32 Eur baudos sumokėjimo. Atsakovė, matydama, kad sutartyje numatytos netesybos yra neprotingai didelės, mėgino derėtis dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau atsakovė reikalavo ne tik išpirkti drabužius, bet ir sumokėti baudą. Atsakovė nurodė, kad sutiko su drabužių išpirkimu, bet nesutiko mokėti baudą. Nurodė, kad sutartyje nustatyta bauda yra aiškiai per didelė, 12 mėnesių pranešimo apie sutarties nutraukimą terminas yra akivaizdžiai per ilgas. Atsakovė išreiškė valią įsigyti drabužius, ieškovė juos perleidusi atsakovei neteko teisės juos nuomoti, todėl ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Be to, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį netesyboms ir ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas vėliausiai pradėtinas skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 12 d., kuomet baigėsi 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitos – faktūros AAAA Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo terminas. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismui nusprendus netaikyti senaties termino, yra pagrindas mažinti netesybas iki 100 Eur.
4. Vilniaus miesto aplinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „Lindstrom“ ieškinio dalies atsakovei UAB „Rato draugas“ atsisakymas ir civilinės bylos dalis dėl 812,32 Eur skolos priteisimo nutraukta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė atsakovei UAB „Rato draugas“ iš ieškovės UAB „Lindstrom“ 1 103,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. ieškovė ir UAB „Leonardo autoservisas“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu klientas nuomojasi iš ieškovės darbo drabužius, o ieškovė pateikia, skalbia ir aptarnauja šiuos drabužius bei pasirūpina darbo drabužių pakeitimu, atsižvelgiant į jų naudojimo paskirtį. Atsakovė UAB „Rato draugas“ perėmė UAB „Leonardo autoservisas“ įsipareigojimus pagal darbo drabužių nuomos sutartį. Pagal sutarties 11 punktą sutartį galima nutraukti raštu pranešus prieš 12 mėnesių. Nutraukus sutartį, klientas iš „Lindstrom“ įsigyja naudotuosius gaminius tuo metu galiojančiomis išpirkimo kainomis. Vežimėliai, pervežimo maišai, spintelės ir kita panaši įranga bei gaminiai grąžinami „Lindstrom“. Sutarties 12 punkte numatyta, kad jeigu klientas nutraukia sutartį be jokios iš sutartyje paminėtų priežasčių arba pakartotinai neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, klientas sumoka „Lindstrom“ kompensaciją, kuri yra lygi nutraukimo laikotarpio, už kurį būtų pateiktos sąskaitos, vertei. Jokia kita kompensacija dėl sutarties nutraukimo nėra mokama. Šiuo atveju darbo drabužiai lieka „Lindstrom“ nuosavybe. Ieškovė 2018 m. sausio 19 d. pranešimu informavo atsakovę, kad pagal sutarties 12.2 punktą nutraukiant sutartį bus išrašyta 1 594,32 Eur kompensacija už išankstinį sutarties nutraukimą. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą AAA Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 2 406,64 Eur, t. y. 1 594,32 Eur kompensacija – bauda už sutarties nutraukimą, ir 812,32 Eur drabužių išpirkimas; apmokėjimo terminas 14 d. – iki 2018 m. balandžio 11 d.
7. Teismas išanalizavęs sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl dvejopo pobūdžio pasekmių atsakovei, t. y. vienais atvejais atsakovė turi pareigą išpirkti naudotus (nuomotus) darbo drabužius, o kitais atvejais – mokėti ieškovei kompensaciją. Sistemiškai, logiškai bei lingvistiškai aiškindamas sutartį bei įvertinęs sutarties paskirtį bei šalių siekiamus tikslus, sprendė, kad sutartyje vartojamas žodis „kompensacija“ nukreipia į Priedo Nr. 3 žalos atlyginimo principus, nes priede numatyti žalos atlyginimo atvejai sutampa su numatytais sutarties tekste, šalys susitarė, kad atlyginant žalą kompensacijos suma yra siejama su drabužio amžiumi. Gaminiai, už kuriuos yra sumokama žalos atlyginimo kompensacija, lieka „Lindstrom“ nuosavybe. Tuo tarpu pareiga išpirkti drabužius atsakovei pagal sutartį tenka dviem atvejais – nutraukus sutartį ir keičiant drabužių kolekciją.
8. Nustatė, kad atsakovė nutraukė Bendradarbiavimo sutartį, nesilaikydama sutarties 11.1 punkte numatyto 12 mėnesių įspėjimo termino, todėl taikytina sutarties 12.2 punkte numatyta pasekmė – atsakovė turi sumokėti ieškovei kompensaciją, lygią nutraukimo laikotarpio, už kurį būtų pateiktos sąskaitos, t. y. 12 mėn. arba 52 sav., vertei. Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl kompensacijos apskaičiavimo termino bei ieškovės nustatytos kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos. Nurodė, kad sutarties 12.2 punkto nuostata, jog pažeidus šį įspėjimo terminą, atsakovė turi mokėti nutraukimo laikotarpio vertės (maksimalus terminas 12 mėn.) kompensaciją, yra siekiama užtikrinti ieškovės teisėto lūkesčio į sutartines pajamas įgyvendinimą, atsakovė raginama laikytis sutarties nuostatų dėl sutarties nutraukimo tvarkos, taigi vykdoma prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcija. Kadangi sutarties 12.2 punkte taip pat yra nurodoma, kad jokia kita kompensacija dėl sutarties nutraukimo nėra mokama, dėl to šalims yra aiškios civilinės atsakomybės ribos. Teismas sprendė, kad tai iš esmės atitinka Lietuvos teismų praktikoje išskiriamus netesybų instituto tikslus. Įvertinęs tai, kad savo esme sutarties 12.2 punkte nustatyta kompensacija už sutarties nutraukimą prieš terminą atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, teismas sprendė, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma – bauda (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovė apie sutarties nutraukimą pranešė 2017 m. 51-mą savaitę, tačiau yra sumokėjusi ieškovei už 2017 m. 52-ą savaitę (pagal 2017-12-29 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2018 m. pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą savaites (pagal 2018-01-26 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl sprendė, kad ieškovė nepagrįstai prašomos priteisti kompensacijos sumos nesumažino šių penkių savaičių, kurios sekė jau po kliento pranešimo apie sutarties nutraukimą, mokesčių suma, todėl pagrįstas yra ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją (baudą), skaičiuojamą tik už 47 likusias savaites (52-5), t. y. 1441,02 Eur.
10. Teismas nurodė, kad sutarties 12.2 punktas numato, jog jokia kita kompensacija dėl sutarties nutraukimo nėra mokama, o drabužiai šiuo atveju lieka ieškovės nuosavybe. Taip pat teismas nustatė, kad atsakovė po sutarties nutraukimo ieškovei drabužių negrąžino, atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo drabužių išpirkimo kainą ir ši bylos dalis nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl drabužių išpirkimo kainos priteisimo. Kadangi ši bylos dalis išnagrinėta, nepriėmus sprendimo dėl bylos dalies esmės (reikalavimo priteisti drabužių išpirkimo kainą pagrįstumo), nutartis įsiteisėjusi, todėl teismas papildomai nevertino ir nepasisakė dėl šalių argumentų, susijusių su atsakovės pareiga mokėti ieškovei baudą ir drabužių išpirkimo kainą ar vieną kažkurią sumą iš dviejų.
11. Teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, sutartį sudarė du juridiniai asmenys, kurių kiekvienas yra savo srities profesionalas, atsakovė perėmė Bendradarbiavimo sutartį sudariusio juridinio asmens įsipareigojimus 2016 m. vasario 24 d., taigi su sutarties sąlygomis buvo susipažinusi ir su jomis sutiko, sutartis sudaryta tiek ieškovės, tiek atsakovės verslo poreikių tenkinimui; byloje nėra jokių duomenų, jog sutarties sąlygos neatitiko atsakovės valios ar ji neturėjo galimybės derėtis dėl sąlygų, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė apsisprendė perimti kito juridinio asmens prievoles pagal šią sutartį, o ne, pavyzdžiui, sudaryti naują. Taip pat teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pritaikiusi darbo drabužius atsakovei ir patyrusi sąnaudas, ieškovė turi teisėtą lūkestį gauti iš drabužių nuomos ir jų priežiūros šalių sutartą mokestį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad susitarimas dėl baudos priimtas, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir gauti viena iš kitos tai, ko jos tikėjosi iš sutarties, o sutarties pažeidimo atveju šalys iš anksto nustatė galimus būsimus kreditoriaus nuostolius, kurių pastarasis neprivalo įrodinėti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad šalių sutartos netesybos pažeidžia šalių sutartinę pusiausvyrą, atsakovės teises, yra aiškiai per didelės ir neproporcingos, todėl jų mažinti nėra pagrindo.
12. Spręsdamas dėl senaties termino ieškiniui pareikšti, teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad apie savo teisių pažeidimą, t. y. sutarties nutraukimą nesilaikant sutartyje nustatyto termino, ieškovė sužinojo 2017 m. gruodžio 20 d., kuomet ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, ieškovei teisė į ieškinį dėl baudos priteisimo atsirado 2017 m. gruodžio 21 d. Ieškovė sąskaitą baudai apmokėti išrašė 2018 m. kovo 28 d., apmokėjimo terminas 2018 m. balandžio 11 d. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl baudos priteisimo kreipėsi 2019 m. vasario 15 d. Teismas nurodė, kad ieškovė apie atsakovės atsisakymą mokėti baudą sužinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 12 d., t. y. kitą dieną po termino apmokėti sąskaitą pasibaigimo. Todėl sprendė, kad ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, net jeigu jis būtų skaičiuojamas nuo 2018 m. gegužės 29 d., t. y. nuo kitos dienos po atsakovės 2018 m. gegužės 28 d. rašto dėl kompensacijos sumokėjimo, kuriuo aiškiai atsisakoma mokėti baudą pagal išrašytą sąskaitą.
13. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, nurodė, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių, pateisinančių ieškinio senaties termino praleidimą, nenurodė jokių tokio pasyvumo priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad egzistavo svarbios tokio ieškovės neveikimo/delsimo priežastys, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas praleistas būtent dėl ieškovės rūpestingumo ir atidumo stokos, o ne dėl šio termino eigos metu egzistavusių objektyvių aplinkybių, trukdžiusių asmeniui ginti savo pažeistas teises ir interesus, o praleistą terminą atnaujinti nėra pagrindo. Nenustatęs jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, teismas atmetė ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Lindstrom“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10096-936/2019, kuriuo atmestas ieškovės patikslintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Lindstrom“ ieškinį po reikalavimo patikslinimo tenkinti: priteisti iš atsakovės UAB „Rato draugas“ ieškovės UAB „Lindstrom“ naudai 1 594,32 Eur kompensaciją už sutarties nutraukimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 36,00 Eur žyminis mokestis bei 968,00 Eur išlaidos už apeliacinio skundo paruošimą.
15. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas bei priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys dėl kompensacijos priteisimo ieškovės naudai būtų tenkintas. Kaip sprendimo panaikinimo pagrindą nurodo netinkamą ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų pažeidimą bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, pažeidimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą. Ieškovės manymu, ieškinio senaties terminas prasidėjo kitą dieną po atsakovės paskutinio patvirtinimo apie vykstančias derybas, t.y. 2018 m. rugpjūčio 24 d., todėl 6 mėnesių ieškinio senaties terminas turėjo baigtis 2019 m. vasario 24 d., o ieškinys teismui pateiktas po 2019 m. vasario 15 d. Dėl atsakovės veiksmų ir siekio derėtis ieškinio senaties terminas buvo nutrūkęs ir iš naujo pradėtas skaičiuoti tik 2018 m. rugpjūčio 24 d., todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, todėl kompensacija ieškovės naudai turėjo būti priteista.
15.2. Ieškovė mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, tačiau tuo atveju, jei teismas laikytų, kad šis terminas buvo praleistas, ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškime prašė teismo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir ieškinio senaties terminą atnaujinti. Svarbiomis priežastimis ieškovė nurodė tarp šalių net iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. vykusias derybas. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė iki pat 2018 m. rugpjūčio 23 d. turėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė bendradarbiaus ir geruoju įvykdys savo turtinę prievolę.
15.3. Teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovei priteisė visas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 210 Eur, kadangi, kaip nurodė pats teismas, dalis bylos buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, nes atsakovė juos bylos nagrinėjimo metu patenkino. Tokiu būdu susidarė teisingumo ir sąžiningumo principų neatitinkanti situacija, kai ieškovės naudai iš atsakovės buvo priteista tik dalis išlaidų, proporcinga patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovės naudai priteistos visos jos patirtos išlaidos, nors ieškinys atmestas tik dalyje, o kita ieškinio dalis atsakovės buvo pripažinta po bylos iškėlimo teisme.
16. Atsakovė UAB „Rato draugas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo ieškovės UAB „Lindstrom“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė nurodė, kad niekada nepripažino prievolės mokėti baudą, todėl ieškinio senaties terminas nenutrūko. Kadangi atsakovė baudos nesumokėjo (kadangi su ja nesutiko) ieškinio senaties terminas pradėtinas skaičiuoti 2018 m. balandžio 12 d., tuo tarpu ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019 m. vasario 15 d., t.y. ieškinio senaties terminą praleidus daugiau kaip 4 mėnesiais.
16.2. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą. Teismų praktikoje derybos savaime nėra laikomos priežastimi, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, kad ieškovė siekė išsiieškoti baudą iš atsakovė vėl ir vėl ragindama atsakovę ją sumokėti, negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas.
16.3. Ieškinio senaties terminas neatnaujintinas, kadangi ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovės prašoma priteisti bauda yra per didelė.
16.4. Teismas pagrįstai vertino, kad atmetus ieškinį, ieškovė turi atlyginti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė su prievole sumokėti už drabužius sutiko, šios prievolės neginčijo, todėl ieškovė bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė rengdama ieškinį susidarė tik dėl reikalavimo sumokėti baudą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Ieškovė kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą toje dalyje, kurioje teismas taikė ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl netesybų pareikšti ir atmetė ieškovės ieškinį bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 594,32 Eur kompensaciją už sutarties nutraukimą yra vertintinas kaip netesybos (ginčo byloje dėl to nėra) ir ieškinį atmetė ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnio nuostatas ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
21. CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas nustato sutrumpintą šešių mėnesių terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, kurį atsakovė prašė taikyti reikalavimui dėl baudos priteisimo pagal 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija AAA Nr. 1462033.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apie savo teisės pažeidimą, t.y. sutarties nutraukimą nesilaikant Sutartyje nustatyto termino, ieškovė sužinojo 2017 m. gruodžio 20 d., kuomet atsakovė pranešė apie sutarties nutraukimą, todėl sprendė, kad ieškovės teisė į ieškinį dėl baudos priteisimo atsirado 2017 m. gruodžio 21 d. Bylos duomenimis, ieškovė 2018 m. vasario 5 d. elektroniniu laišku pranešė atsakovei, kad bus išrašyta sąskaita už sutarties nutraukimą, kadangi atsakovė apie sutarties nutraukimą nepranešė ieškovei prieš 12 mėnesių kaip numato Sutartis, o 2018 m. kovo 28 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta 1 594,32 Eur bauda už sutarties nutraukimą; sąskaitos apmokėjimo terminas nurodytas 2018 m. balandžio 11 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė apie atsakovės atsisakymą mokėti baudą sužinojo vėliausiai 2018 m. balandžio 12 d., t.y. kitą dieną po termino apmokėti sąskaitą pasibaigimo, tačiau ieškinį teismui dėl netesybų priteisimo ieškovė pareiškė tik 2019 m. vasario 15 d., CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą ieškinio senaties terminą praleidusi daugiau kaip keturis mėnesius.
23. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).
24. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Taigi sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo momento, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškovė vėliausiai apie savo pažeistą teisę sužinojo tada, kai atsakovė per ieškovės 2018 m. kovo 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Serija AAA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą terminą iki 2018 m. balandžio 11 d. nesumokėjo ieškovės reikalaujamos 1 594,32 Eur baudos. Taigi ieškinio senaties termino pradžia yra 2018 m. balandžio 12 d., kai tapo aišku, kad atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo. Taip pat, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodomus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė niekada nepripažino savo pareigos mokėti ieškovei kompensaciją/netesybas/baudą, numatytą Sutarties 12.2. punkte.
26. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad 2018 m. gegužės 28 d. ieškinio senaties terminas nutrūko, kai atsakovė pateikė ieškovei 2018 m. gegužės 28 d. atsakymą į 2018 m. sausio 19 d. pranešimą dėl kompensacijos sumokėjimo, kadangi iš minėto rašto turinio yra aiškiai matyti, kad atsakovė ieškovės reikalaujamos kompensacijos/netesybų nepripažįsta, rašte yra aiškiai nurodyta, kad kompensacija negali būti sumokėta, todėl UAB „Rato draugas“ nepriima išrašytos sąskaitos ir prašo ją perrašyti, nurodant tik drabužių išpirkimo sumas, taip pat nurodyta, kad „gavus patikslintą sąskaitą jis bus nedelsiant apmokėta“ bei tikimės geranoriško bendradarbiavimo“. Taigi iš šio rašto turinio matyti, kad atsakovė nepripažįsta ieškovės reikalavimo sumokėti kompensaciją/netesybas, taip pat nurodė, kokią konkrečiai sąskaitą ji apmokės – sąskaitą už drabužių išpirkimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėto atsakovės rašto turinį, sprendžia, kad po šio rašto ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis, kad Sutartyje numatytos derybos baigsis palankiai abiem pusėms radus kompromisą, ir juo labiau atsakovei pripažinus sumokėti ieškovės reikalaujamą kompensaciją/netesybas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad po šio rašto ieškinio senaties terminas nutrūko.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė tikėjosi jai palankių derybų baigties, nepatvirtina ir tai, kad vykstant deryboms (ieškovė atsakovei 2018 m. birželio 18 d. pateikė atsakymą į 2018 m. gegužės 28 d. raštą, tą pačią dieną elektroniniu laišku pasiūlė atsakovei susidariusią padėtį aptarti susitikimo metu, atsakovė 2018 m. liepos 9 d. pasiūlė susitikti 2018 m. liepos 12 d.), t.y. 2018 m. liepos 2 d., ieškovė kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę UAB „Sergel“ dėl skolos išieškojimo iš atsakovės. Ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė tikėjosi jai palankios derybų pabaigos. Taigi pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kada ieškovė sužinojo apie savo pažeistą teisę, vertino tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį suvokimo apie pažeistą teisę aspektus, išsamiai ištyrė išvadai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovei kaip verslo subjektui taikomi didesni rūpestingumo, apdairumo ir atidumo reikalavimai. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio senaties pradžią ir konstatavo, jog ieškinio senatis praleista.
28. Pirmosios instancijos teismas sprendė termino atnaujinimo klausimą ir svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
29. Kasacinis teismas yra ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.
30. Civiliniame kodekse arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).
31. Nagrinėjamu atveju, apeliantė kaip svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis nurodė tarp šalių vykusias derybas, kurios, ieškovės teigimu, baigėsi tik 2018 m. rugpjūčio 23 d., tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktiškai derybos nutrūko 2018 m. liepos 12 d., po šalių suderinto susitikimo. Byloje nėra jokių duomenų apie laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 12 d. (faktinės darybų pabaigos) iki 2018 m. spalio 12 d. (ieškinio senaties termino pabaigos) ieškovės kokius nors atliktus veiksmus siekiant apginti jos galbūt pažeistą teisę nėra. Iš byloje esančio 2019 m. rugsėjo 20 d. išrašo iš skolų išieškojimo bendrovės UAB „Sergel“ duomenų bazės dėl ikiteisminio išieškojimo iš UAB „Lindstrom“ skolininko UAB „Rato draugas“ matyti, kad ieškovei rekomendacija dėl teismo išsiųsta 2018 m. rugsėjo 11 d., t.y. dar nesuėjus ieškinio senaties terminui, tačiau ieškovės su ieškiniu dėl kompensacijos/netesybų kreipėsi tik 2019 m. vasario 15 d.
32. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių. Ieškinį apeliantė teisme pareiškė 2019 m. vasario 15 d., t.y. ieškinio senaties terminą praleidusi 4 mėnesius ir 3 dienas. Kaip minėta, šalių bendradarbiavimas faktiškai nutrūko dar 2018 m. liepos 12 d. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2018 m. spalio 12 d. apeliantė nesiėmė jokių veiksmų savo galbūt pažeistoms teisėms apginti, net ir 2018 m. rugsėjo 11 d. gavusi skolų išieškojimo bendrovės UAB „Sergel“ rekomendaciją dėl kreipimosi į teismą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, nenustatė aplinkybių, kurios leistų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir neturi pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas (CPK 185 straipsnis).
33. Apeliantė (atsakovė) taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš ieškovė atsakovės naudai priteisė visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 1 210,00 Eur, kadangi ieškinys buvo atmestas tik iš dalies (atmesta 66,25 proc. ieškinio reikalavimų), o kitoje ieškinio dalyje (33,75 proc.) ieškovė ieškinio atsisakė atsakovei ieškinio dalį pripažinus.
34. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015, e3K-3-41-1075/2020). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).
35. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl 1 594,32 Eur kompensacijos už sutarties nutraukimą, 812,32 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Po ieškinio teisme pareiškimo atsakovė dalį ieškovės reikalavimų patenkino, t.y. sumokėjo 812,32 Eur skolos, ir tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pareiškė ieškinį, kurį iš dalies atsakovė patenkino jau ieškovei pareiškus ieškinį teisme (nors apie ieškovės reikalavimus aiškiai žinojo ir galėjo juos įvykdyti iki bylos iškėlimo teisme), todėl aplinkybė, kad atsakovė duomenis apie dalies reikalavimo įvykdymą pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės procesinis elgesys pareiškiant ieškinį visai sumai buvo nesąžiningas, o atsakovė tinkamai, operatyviai įvykdė savo prievoles.
37. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovė tik po ieškinio teisme priėmimo patenkino dalį ieškinio reikalavimų, pateikė apie tai įrodymus kartu su atsiliepimu į ieškinį (dėl ko ieškovė kartu su dubliku pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo), darytina išvada, kad dalis atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo susijusios su visa šioje byloje reikalaujama suma, o ne tik su ginčo iš esmės išsprendimu, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Dėl to, atsižvelgus į ieškinio dalies atsisakymo bei atsakovo dalies bylinėjimosi išlaidų, rengiant atsiliepimą į ieškinį, susidarymo priežastis, darytina išvada, kad šiuo atveju vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis buvo pagrindas sumažinti priteistinas atsakovui bylinėjimosi išlaidas iki 1000 Eur sumos, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas.
38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tikslintina ir, įvertinus pirmosios instancijos teismo atliktą įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 893 Eur bylinėjimosi išlaidų.
39. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo - nurodant, kad iš ieškovės atsakovei priteisiama 893 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nors byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovas UAB „Sontransa“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 450,25 Eur išlaidų už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau- Rekomendacijos) nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-122/2011). Rekomendacijų 8.11 p. numato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą, turi būti taikomas – 1.3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. IV ketv. Bruto sudarė 1 358,60 Eur). Atsižvelgiant į paminėtą, maksimalios atsakovei priteistinos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje gali siekti 1 766,18 Eur (1 358,60 x 1,3). Dėl to bei atsižvelgdamas į ieškinio sumą, į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, į atstovo dalyvavimą byloje pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl atsakovei iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1000 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria atsakovei UAB „Rato draugas“, j. a. k. 304129091, iš ieškovės UAB „Lindstrom“, j. a. k. 111618732, priteista 1103,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumažinant priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 893 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų).
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rato draugas“, j.a.k. 304129091, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Lindstrom“, j.a.k. 111618732, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.
Teisėja Jelena Šiškina